2015-12-09 Nr. AB-23888-3-61-3-04599-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2015-12-09 Nr. AB-23888-3-61-3-04599-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi konstatavo, kad skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl nustatė pareiškėjai terminą iki 2015 m. spalio 19 d. pašalinti skundo trūkumus ir pasiūlė, be kita ko, pateikti teismui patikslintą skundą suformuluojant aiškius ir konkrečius reikalavimus visų sprendimų, su kuriais ji nesutinka, atžvilgiu ir pateikti šiuos sprendimus teismui, taip pat pateikti Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 31N-K-1385-1524-1045 gavimo datą patvirtinančius įrodymus.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-1430-822/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04599-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja J. K. 2015 m. rugsėjo 17 d. paštu pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 31N-K-1385-1524-1045 „Dėl skundų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ministeriją tenkinti pareiškėjos 2015 m. birželio 1 d. ir 2015 m. liepos 3 d. prašymus ir pratęsti projekto įgyvendinimo terminą.
Teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi konstatavo, kad skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl nustatė pareiškėjai terminą iki 2015 m. spalio 19 d. pašalinti skundo trūkumus ir pasiūlė, be kita ko, pateikti teismui patikslintą skundą suformuluojant aiškius ir konkrečius reikalavimus visų sprendimų, su kuriais ji nesutinka, atžvilgiu ir pateikti šiuos sprendimus teismui, taip pat pateikti Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 31N-K-1385-1524-1045 gavimo datą patvirtinančius įrodymus.
Šalindama skundo trūkumus pareiškėja 2015 m. spalio 6 d. paštu pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. KP-1057(10.6.1); 2) panaikinti Agentūros 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. KP-1302(10.6.1); 3) įpareigoti Agentūrą tenkinti pareiškėjos 2015 m. birželio 1 d. ir 2015 m. liepos 3 d. prašymus ir pratęsti projekto įgyvendinimo terminą. Taip pat patikslintame skunde pareiškėja prašė teismo pripažinti, kad ji nėra praleidusi terminą skundui paduoti.
Teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi konstatavo, kad skundas atitiko ne visus ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, todėl nustatė pareiškėjai terminą iki 2015 m. spalio 30 d. pašalinti skundo trūkumus ir pasiūlė, be kita ko, pateikti teismui patikslintą skundą jame formuluojant reikalavimus visų sprendimų, su kuriais ji nesutinka, atžvilgiu.
Šalindama skundo trūkumus pareiškėja 2015 m. spalio 27 d. paštu pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 31N-K-1385-1524-1045; 2) panaikinti Agentūros 2015 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. KP-1057(10.6.1); 3) panaikinti Agentūros 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. KP-1302(10.6.1); 4) įpareigoti Agentūrą tenkinti pareiškėjos 2015 m. birželio 1 d. ir 2015 m. liepos 3 d. prašymus ir pratęsti projekto įgyvendinimo terminą. Taip pat patikslintame skunde pareiškėja prašo teismo pripažinti, kad ji nėra praleidusi termino skundui paduoti.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. K. 2015 m. rugsėjo 17 d. skundą ir 2015 m. spalio 6 d., 2015 m. spalio 27 d. patikslintus skundus.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ministerijos Sprendimas priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundus dėl Agentūros 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. KP-1057(10.6.1) ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo. Taigi, skundas teismui dėl Ministerijos Sprendimo galėjo būti paduotas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos.
Pareiškėja paaiškino, kad Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 31N-K-1385-1524-1045 ji gavo tik 2015 m. rugsėjo 15 d., todėl skundas teismui paduotas nepraleidus įstatymu nustatyto termino. Nurodė, kad Ministerijos sprendimo jie nėra gavusi oficialiai, šis sprendimas jai nebuvo atsiųstas paštu ar įteiktas kitu būdu. Šio sprendimo nuorašą, jos pačios prašymu, jai įteikė įgaliotas atstovas A. K., kuris 2015 m. rugpjūčio 25 d. telefonu kreipėsi į Ministerijos atstovus prašydamas Ministerijos sprendimą atsiųsti jam el. paštu adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi A. K. nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sirgo, jis neturėjo galimybės patikrinti savo el. pašto dėžutės, ją patikrino tik 2015 m. rugsėjo 15 d. ir tą pačią dieną Ministerijos sprendimą įteikė pareiškėjai.
Byloje esančio Ministerijos 2015 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. 2D-5180 (3.1) ir pareiškėjos kartu su skundu bei patikslintais skundais pateiktų priedų turinys patvirtina, kad Ministerijos Sprendimas pareiškėjai J. K. buvo išsiųstas paštu 2015 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjos skunduose nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), Jurbarkas. Pareiškėjai išsiųsta korespondencija atgal į Ministeriją negrįžo. Taip pat nustatyta, kad Ministerija, atsižvelgdama į pareiškėjos atstovo A. K. prašymą, Ministerijos Sprendimą šiam asmeniui 2015 m. rugpjūčio 25 d. išsiuntė jo nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini).
Byloje nesant duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad kartu su pašto korespondencija išsiųstas Ministerijos Sprendimas buvo įteiktas pareiškėjai, šiuo atveju būtent 2015 m. rugpjūčio 26 d. diena, t. y. kita darbo diena, einanti po tos dienos, kai Ministerijos Sprendimas elektroninių ryšių priemonėmis buvo įteiktas pareiškėjos atstovui (ABTĮ 75 str. 8 d.), laikytina Ministerijos Sprendimo pareiškėjai įteikimo diena, nuo kurios skaičiuojamas ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti. Ministerijos Sprendimo įteikimas ne pareiškėjai asmeniškai, o jos įgaliotam atstovui, nagrinėjamu atveju laikytinas tinkamu įteikimu, nes įgaliotas asmuo turi pareigą nedelsiant apie tai informuoti gavėją (šiuo atveju – pareiškėją). Taigi, paskutinė diena skundui paduoti buvo 2015 m. rugsėjo 16 d. Skundas teismui išsiųstas 2015 m. rugsėjo 17 d., t. y. praleidus ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Pareiškėja, prašydama teismo pripažinti, kad ji nėra praleidusi terminą skundui paduoti, nurodė prieštaringas Ministerijos Sprendimo įteikimo (neįteikimo) jai aplinkybes. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjos įgaliotam atstovui A. K. laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. (imtinai) buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, tačiau pažymėtina, kad minėta aplinkybė nesutrukdė šiam asmeniui telefonu kreiptis į Ministeriją su prašymu jo elektroninio pašto adresu atsiųsti Sprendimą, tačiau sutrukdė patikrinti savo elektroninio pašto dėžutę. Pabrėžtina, kad A. K., veikdamas, kaip įgaliotas pareiškėjos atstovas, būdamas apdairus, rūpestingas ir sąžiningas, turėjo pareigą operatyviai (pats ar per savo atstovus) informuoti pareiškėją apie 2015 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniu paštu gautą Ministerijos Sprendimą.
Pažymėtina, kad pareiškėja, prašydama teismo pripažinti, jog nėra praleistas terminas skundui paduoti, neformuluoja prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kuris, kaip nustatyta aukščiau, šiuo atveju yra praleistas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pareiškėjos J. K. skundą ir patikslintus skundus atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 42–44), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį ir pripažinti, kad terminas pateikti skundą nebuvo praleistas, arba – teismui nusprendus, kad jis praleistas – atnaujinti skundo padavimo terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėja pakartoja skunde nurodytus argumentus, kad skundžiamo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo ji nėra gavusi iš atsakovo, jis jai įteiktas jos įgalioto atstovo 2015 m. rugsėjo 15 d. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 75 straipsnio 8 dalį, nes jame kalbama apie įteikimą dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuriuo šiuo atveju yra pareiškėja, o ne A. K. Pažymi, kad šis asmuo yra pareiškėjos įgaliotas atstovas Civilinio kodekso normų pagrindu, bet neatstovauja pareiškėjos šioje byloje ABTĮ 49 straipsnyje numatytais pagrindais, todėl jam nekyla atstovo administracinėje byloje teisės ir pareigos ir skundžiamo sprendimo nuorašo įteikimas jam negali būti laikomas tinkamu įteikimu. Civilinio kodekso normų pagrindu išduotas įgaliojimas nesukelia atstovui jokių pozityvių pereigų, išskyrus numatytus CK. Net pripažinus, kad tokią pareigą atstovas vis dėlto turėjo, jam, o tuo labiau pareiškėjai, negali kilti pasekmės už pareigos nevykdymą dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėja paaiškina, kad anksčiau sužinoti ir informuoti pareiškėjos apie el. paštu gautą sprendimą A. K. negalėjo, nes 2015 m. rugpjūčio 24–26 d. buvo hospitalizuotas, o nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. gydėsi savo sodyboje Rokiškio rajone, kurioje nėra interneto ryšio, o artimiausi kaimynai gyvena už kelių kilometrų. El. pašto dėžutę A. K. patikrino tik 2015 m. rugsėjo 15 d. atvykęs į UAB „Teisinių žinių centras“ patalpas ir kaip minėta, tą pačią dieną jį įteikė pareiškėjai.
Pažymi, kad laikydamasi pozicijos, kad termino skundui paduoti nepraleido, jo atnaujinti neprašė, tačiau atsižvelgdama į skundžiamoje nutartyje pateiktą teisinį vertinimą ir apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad terminas yra praleistas, pareiškėja prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbios priežasties – A. K. ligos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą praleidus jo padavimo terminą.
Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja prašo panaikinti Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. Sprendimą, priimtą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundus dėl Agentūros 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. KP-1057(10.6.1) ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
Tais atvejais, kai byloje nėra ir negalima gauti duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis pašto siunta buvo pristatyta pareiškėjui, taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas skundžiamos teismo nutarties nuorašą gavo kurią nors kitą nei nurodoma dieną, teisėjų kolegija paprastai laiko, kad pareiškėjas dokumentą gavo jo nurodomą dieną (2012 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA442-26/2012). Kita vertus, teismas, be kita ko, įvertina, ar pareiškėjo nurodoma nutarties gavimo data, gali būti laikoma pagrįsta.
Byloje nustatyta, kad Ministerijos Sprendimas pareiškėjai J. K. buvo išsiųstas paštu 2015 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjos skunduose nurodytu adresu. Pareiškėjai išsiųsta korespondencija atgal į Ministeriją negrįžo. Pareiškėja teigia jos negavusi, todėl 2015 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į savo atstovą pagal įgaliojimą A. K., kuris tą dieną kreipėsi į Ministeriją telefonu. Ministerija, atsižvelgdama į pareiškėjos įgalioto atstovo A. K. prašymą, Sprendimą 2015 m. rugpjūčio 25 d. išsiuntė jo nurodytu el. pašto adresu (b. l. 37, 21–25).
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju nustatant procesinio dokumento įteikimo dieną buvo pagrindas pagal analogiją vadovautis ABTĮ 75 straipsnio 8 dalimi, t. y. laikyti, kad Sprendimas pareiškėjai įteiktas 2015 m. rugpjūčio 26 d. A. K. yra pareiškėjos įgaliotas atstovas, kuriam įgaliojime inter alia numatyta atstovauti J. K. visose įstaigose, įmonėse, gauti ir pateikti dokumentus, pateikti prašymus jos vardu ir kt. (b. l. 23–25).
Atsižvelgiant į tai, 20 dienų terminas paduoti skundą dėl Sprendimo suėjo 2015 m. rugsėjo 15 d. Skundą teismui pareiškėja padavė 2015 m. rugsėjo 17 d., t. y. praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėja atskirajame skunde prašo šį terminą atnaujinti.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., LVAT bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pažymėtina, kad tokios priežastys kaip neapsisprendimas, patiklumas, neryžtingumas yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, taip pat nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai.
Prašymas atnaujinti terminą grindžiamas pareiškėjos įgalioto atstovo A. K. liga. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. K. buvo hospitalizuotas (b. l. 45), laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. šiam asmeniui buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (b. l. 25).
Pažymėtina, kad terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apriboja pareiškėjo galimybės pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (2011 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011).
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje taip pat įvertina tai, kad pareiškėja A. K. yra garbaus amžiaus (gim. 1928 m.) bei aplinkybę, kad terminas praleistas 2 dienas. Nors garbus amžius, kaip ir maža termino praleidimo trukmė, savaime nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, vertindama byloje nustatytų aplinkybių visumą, ginčo pobūdį, pareiškėjos siekį apskųsti teismo sprendimą, taip pat atsižvelgusi į tai, kad duomenų, jog pareiškėja tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, byloje nėra, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja veikė pakankamai operatyviai, rūpinosi savo teisių gynimu ir per protingą terminą pateikė teismui apeliacinį skundą. Nurodytos priežastys, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pareiškėjui objektyvias kliūtis laiku paduoti teismui skundą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjos prašymą dėl praleisto termino kreiptis į teismą atnaujinimo. Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, naikinama. Kadangi pareiškėjos skundo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams įvertinimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 133 straipsniu, 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį.
Atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir perduoti pareiškėjos J. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Jarukaitis
Romanas Klišauskas
Skirgailė Žalimienė