b9e336c5-a516-4e35-9ff5-0d95f018e375 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. 1-211-355/2010 Procesinio

sprendimo kategorija: 16.5; 74;

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 (S)

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 1 d. Å iauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Daunys, sekretoriaujant

Palmirai Berberaušienei, dalyvaujant pareiškėjui R. J.,

nedalyvaujant

atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, nedalyvaujant  trečiojo  suinteresuoto  asmens Â

Lietuvos  valstybės,  atstovaujamos  Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerijos atstovui, nedalyvaujant

trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos atstovui

viešo

teismo posėdžio metu iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. J. pateiktÄ

praÅ¡ymÄ atsakovui Å iaulių apskrities vyriausiajam

policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems

asmenims: Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos

departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos - dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

nustatė:

Pareiškėjas

Å iaulių apygardos administracinio teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio

dalį- 1369,75 Lt.

Pareiškėjas pasisakymuose teismo posėdžio metu ir teismui pateiktame skunde

nurodė, kad atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

(toliau tekste - ir Šiaulių apskrities VPK), apskaičiuodamas

priedų ir priemokų dydžius, nepagÄ stai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23

straipsnio 2 dalį, nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo

galimybę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareiškėjos nuomone, Valstybės tarnybos įstatymu, Vidaus tarnybos statutu yra nustatytas reguliavimas, sudarantis prielaidas

neiÅ¡mokėti jam visų priklausančių priemokų už darbÄ

poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitokiomis darbo

sÄ lygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už

papildomų užduočių vykdymÄ . Teigė, kad skirtingai nuo Darbo

kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis (redakcija galiojo

iki 2009 m. sausio 1 d.) apribojo galimų priemokų ir priedų sumÄ iki 70

procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymo reikalavimÄ

grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

suformuota praktika administracinėse bylose bei Lietuvos Respublikos valstybės

tarnybos įstatymo nuostatomis (b.1.2-

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į

teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo

Å¡aukimu (b.1.33). Teismui pateiktu

atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad

vadovaujantis

Valstybės tarnybos

įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi statutiniams valstybės tarnautojams Valstybės

tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja

statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Teigė, kad

šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali

viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pasak atsakovo, įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti

taikomas tol, kol nėra konstatuojamas

jo prieštaravimas Konstitucijai, todėl Šiaulių apskrities VPK vadovavosi tuo

laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Atsakovas

praÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ ir jį skaičiuoti nuo

pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dienos (b.1.14-16).

Trečiasis suinteresuotas asmuo

Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie VRM ir trečiojo suinteresuoto asmens Policijos

departamento prie VRM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos

nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu. Teismui pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kėjų skundus praÅ¡o juos

atmesti kaip nepagrįstus (b.1.18-19). Nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo (Žin.,

2002, Nr. 45-1708) 4 str. 2 d. statutiniams valstybės tarnautojams šio

įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai,

iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo

apmokėjimo tvarkÄ . Å io įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės

algos. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo

prieštaravimas Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos

Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m.

balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos

Respublikos Konstitucijai" pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis" nuostatos, kurias taikė atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaičiuodamas ir mokėdamas

atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau prieÅ¡taraujantis

Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu

nuo pat jo priėmimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003

m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-264/2003).

Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis

nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo

aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar

jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo

sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja

Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 7 straipsnį negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Tačiau

Konstitucijos 7 straipsnio nuostata turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su kitomis

Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis teisės aktų konstitucingumo

kontrolę bei Konstitucinio Teismo nutarimų teisinę galiÄ . Remiantis

Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalimi, Konstitucija yra vientisas aktas.

Konstitucijos 102 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo

įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Lietuvos

Respublikos Konstituciniam Teismui. Jokia kita valstybės institucija spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas

atitinka KonstitucijÄ , nėra įgaliota. Konstitucinio Teismo sprendimai

klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir

neskundžiami (Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalis). Todėl darytina išvada, kad

kol nustatyta tvarka nėra nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos

įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, jog

pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės tarnybos

įstatymo 23 str. 2 d. nuostatos yra teisėtos ir valstybės institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus mokant

priedus ir priemokas valstybės pareigūnams.

Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigūnams, tiek

valstybės valdžios institucijoms.

Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis

policijos komisariatas, skaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį pareiškėjui,

neveikė taip, kaip pagal įstatymus

privalėjo veikti. Taip pat nėra CK 6.271 straipsnyje, nei kituose pareiškėjo

nurodytuose argumentuose nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.

Pareiškėjo R. J. skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas

šioje nagrinėjamoje byloje kilo dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo

laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d.,

kai atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos

komisariatas neišmokėjo pareiškėjui jam visos priedų ir priemokų sumos -

1369,75 Lt.

Pagal byloje esančiÄ medžiagÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dirba Å iaulių

apskrities VPK Pakruojo

rajono PK Kriminalinės policijos vyresniuoju tyrėju. Kaip matyti iš atsakovo

Šiaulių apskrities VPK parengtų pažymų, pareiškėjui neišmokėta priedų ir

priemokų dalis viršijanti 70 procentų pareiginės algos

laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d., sudarė 1369,75

Lt. (b.l. 6-9). Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio

sumos dydžio tarp proceso šalių nėra.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos

Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau tekste - ir Įstatymas) VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio

įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir statutiniams valstybės

tarnautojams.

Lietuvos Respublikos

valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad

valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai, priemokos. Šioje redakcijoje buvo nustatytas

valstybės tarnautojams mokamų priedų

ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas - priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo

2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70

procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ

neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Taigi

pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ

teisinį reguliavimÄ Ä¯ valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ ,

kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės

algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä (Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1

dalies 1 punktas (202 m. balandžio 23 d. redakcija) ir nebebuvo įskaitomas

pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2007 m. birželio 7

d. redakcija), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų

ir priemokų bendras dydis (suma) negali viršyti 70 procentų pareiginės

algos, iÅ¡liko. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Ä®statymo 23

straipsnyje, buvo įtrauktas 4 punktas, t.y. apmokėjimas už darbÄ poilsio ir

Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ

ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir

priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5

punktuose nustatyti priedai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu

„Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23

straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio

7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" pripažino,

kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis" (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007

m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai

atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei

švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas

užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir

priemokų suma viršijo Valstybės

tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir

2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus

<...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ

<...>", konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to,

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal

KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus,

turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės

tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio

sudedamÄ sias dalis, vienos ar kelių darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ar jų

sumos apribojimus. Valstybės tarnybos

įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo

Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose (2003 m. balandžio 29 d. redakcija)

nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti

vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie

privalėjo vykdyti įstaigos vadovo

įsakymÄ ar

nurodymÄ . Konstitucinis Teismas vertindamas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnyje

nustatytÄ teisinį reguliavimÄ kartu su Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30

straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu konstatavo, kad

galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos

pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų

užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti

išmokomos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems

išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos

įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ priedų ir priemokų ribÄ .

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nei Valstybės

tarnybos įstatymo 23 straipsnyje, nei kituose šio įstatymo VI skyriaus

„Darbo užmokestis", kuriame nustatyta valstybės tarnautojų darbo

apmokėjimo tvarka taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams, straipsniuose

(jų dalyse) nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima

atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei

švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant

nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2

dalyje nustatytÄ ribÄ . Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms

situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ

darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo vertinimas reiškia, kad paminėtu teisiniu

reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už

darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių,

atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ tais atvejais, kai apskaičiuotas

ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . Už nurodytus darbus, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ , galėjo

būti kompensuojama papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimu,

kasmetinių apmokamų atostogų pailginimu ar kitokiais kompensavimo būdais. To nepadarius,

t.y. atsakovui tinkamai nekompensavus už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu,

papildomų užduočių, atliekamų

virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , atsakovas iki Å¡iol nėra tinkamai

atsiskaitęs su pareiškėju. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai

bei teisingumo principams.

Konstitucinis

Teismas, 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ

darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko

pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda

teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais

remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis

(atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė

yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas.

Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija analogiÅ¡koje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos J. K. skundÄ bei patikslintÄ

skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos

komisariatui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo konstatavo,

kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, dirbę poilsio bei švenčių dienomis,

nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ

darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos

įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d.

įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo

užmokesčio suma jiems nebuvo išmokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti

už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas

dėl minėto apribojimo taikymo. Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į pareiškėjos

reikalavimÄ ir Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį priemokų už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ poilsio bei

švenčių dienomis, nakties metu, taip pat atliekant papildomas užduotis

virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę (virÅ¡valandinis darbas) dydis nėra ribojamas (Vidaus tarnybos statuto 38

str. 1 d., Valstybės tarnybos įstatymo 261 str.), teisingu atlyginimu už darbÄ ,

kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos

įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002

m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr.

X-1175 redakcijos) nustatytos ribos

taikymo nebuvo išmokėta, sumokėjimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr.

A662-1735/2010).

Administracinių bylų teisenos įstatymo

33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose

teismuose turi būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas,

ir nereglamentuojamas terminas, per kurį

turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio

priteisimo. Toks terminas nenustatytas ir Valstybės tarnybos įstatyme. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo

santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys

įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų

statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas

nereglamentuoja termino, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio

priteisimo, atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų

atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Darbo kodekse. Darbo

kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties

terminÄ , jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams

nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.

Pažymėtina, kad Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalis, kuri nustato sutrumpintÄ

(1 mėnesio) ieÅ¡kinio senaties terminÄ

ginčams dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo, Å¡ios kategorijos bylose

yra netaikytina, nes valstybės tarnautojo tarnyba dėl savo specifikos -

nebuvimas darbo sutarties ir dvišalio

susitarimo dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų - nepatenka į Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalies reguliavimo sferÄ . Taigi,

šiuo atveju pareiškėjo reikalavimui dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo yra taikytinas trejų metų senaties terminas,

pradedant terminÄ skaičiuoti nuo

kreipimosi į teismÄ dienos, tai yra nuo 2010-03-05, tai reiÅ¡kia, kad taikant

senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui priteistina nesumokėto darbo užmokesčio

dalis už laikotarpį nuo 2007-03-05.

Atsakovo argumentÄ , kad Å¡ioje byloje atsakovas turi bÅ«ti Lietuvos valstybė,

atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos

komisariato, o ne pats Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos

komisariatas, teismas atmeta kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ . Pažymėtina, kad

pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu

buvo (ir yra) tiesiogiai susijęs su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, t.y. subjektu (pareiškėjo darbdaviu),

privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas

įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų

priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu

pareigybių aprašymus, todėl bylose dėl neišmokėtos darbo

užmokesčio dalies priteisimo atsakovas yra darbdavys, o ne Lietuvos

valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamas atsakovas byloje, jeigu pareiškėjas,

formuluodamas savo reikalavimus, praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais

valstybės institucijos (jos pareigūnų)

veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovas yra tiesioginis

pareiškėjo darbdavys, t.y. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, ir šiuo atveju pareiškėjui priteistina

darbo užmokesčio nepriemoka 1369,51 Lt

už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2008 m. spalio 31 d., iš Šiaulių apskrities

vyriausiojo policijos komisariato.

Teismas, remdamasis

tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88

str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo

R. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies

ir priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Å iaulių apskrities VPK nesumokėtÄ darbo užmokesčio

dalį - 1369,51 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt

devynis litus penkiasdeÅ¡imt vienÄ centÄ ) už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 5 d.

iki 2008 m. spalio 31d.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Å iaulių apygardos

administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                                                 Donatas

Daunys