b9e02e52-9294-478b-b583-c244cbb9bc03 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-445-290/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40290-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nuteistosios Z.

V. gynėjai advokatei Alvydai Rimai MediÅ¡auskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal nuteistosios Z. V. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 3 dalį ir nubausta 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ civilinis ieÅ¡kinys D.

Å . interesais dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Z. V. D. Å . priteista 150 Eur, o likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Taip pat pilnai patenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 15,26 Eur ieÅ¡kinys, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ nuteistosios Z. V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Z. V. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje, tyčia, medinio grindų Å¡epečio kotu sudavė per kairę rankÄ motinos I. K. ant rankų laikomai mažametei D. Å ., gimusiai 2017 metais, po to pastÅ«mė I. K., dėl ko I. K. rankose laikoma D. Å . galva atsitrenkė į sienÄ ir susimušė galvos sritį, tokiu bÅ«du nukentėjusiajai D. Å . sukėlė fizinį skausmÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji Z. V. praÅ¡o šį Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jos atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Skunde nurodo, jog teismas nuosprendyje teigė, kad jos parodymai nenuoseklÅ«s ir tas nenuoseklumas netiesiogiai patvirtina jos kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau teismas neatkreipė dėmesio ir neįvertino, kad pačios I. K. parodymai yra nenuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad I. K. priekaiÅ¡tavo dėl to, kad ji neplauna virtuvės ir kitų bendro naudojimo patalpų, tuo tarpu I.

K. tÄ dienÄ atėjusi į bendro naudojimo patalpas – virtuvę, jai pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl to, kad ji atrakino duris ir įleido pas jÄ atvykusius policijos pareigÅ«nus. Jos parodymai niekada nesikeitė, ji niekada neneigė praÅ¡iusi I. K. iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės, kai tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, sakydama „Irma tu nieko dabar nedarai, negamini, todėl iÅ¡eik“ bei priekaiÅ¡tavo dėl to, kad ji netvarko, neplauna bendro naudojimo patalpų. Tuo tarpu I. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iÅ¡ esmės skyrėsi.

Ikiteisminio tyrimo metu I. K. nurodė, jog kai ji įėjo į virtuvę su dukra ant rankų, ji grindų Å¡epečiu Å¡lavė grindis ir tarp jų kilus žodiniam konfliktui staiga užsimojo ir trenkė, bet pataikė jos dukrai, po to jÄ stumtelėjo, dėl ko dukra galva atsitrenkė į sienÄ . Duodama parodymus teisme, I. K. jau nurodė, kad kai ji (apeliantė) įėjo į virtuvę, ji marinavo burokėlius, kad jos dukra atėjo iÅ¡ paskos, o joms pradėjus stumdytis, ji dukrÄ pasiėmė ant rankų.

Kalbėdama apie atsitrenkimÄ kakta nurodė, jog jai iÅ¡einant ji pastÅ«mė ir dukra kakta atsitrenkė į kampÄ . I. K. nenuoseklumÄ parodo ir tas faktas, kad ji savo socialinei darbuotojai R. R. įvykio dienÄ skambinusi telefonu nurodė, jog kaimynė bendroje virtuvėje trenkė D. Å . Å¡epečio kotu per galvÄ ir per rankÄ . I. K. skirtingai aiÅ¡kino ir apie žymes, kurias pastebėjo ant mergaitės kÅ«no. Ji buvo sakiusi, kad nuo smÅ«gio Å¡epečiu paraudo dukros ranka, o akistatos metu nurodė, jog ant dukros rankos žymių nematė.

Pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ po konflikto praėjus 3-15 min. atvykęs pareigÅ«nas R. T. nurodė, jog ant mergaitės kaktos matė pamėlynavusį guzÄ , ar ant rankos buvo smurto žymių nepamena. Teismas Å¡iuos liudytojo parodymus vertino kaip patvirtinančius jos kaltę, tačiau visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į tai, kad per valandÄ apžiÅ«rint mergaitę ligoninėje jokios mėlynės ar guzo medikai nepastebėjo, kad buvo pastebėtas tik neaiÅ¡kios kilmės paraudimas kaktos srityje, o pats sumuÅ¡imas užraÅ¡ytas tik iÅ¡ motinos žodžių.

Kad apžiÅ«rint mergaitę nebuvo konstatuota jokių objektyvių sumuÅ¡imo žymių patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas S. Jasinskas. Teismas taip pat nevertino eksperto paaiÅ¡kinimo, kad trauminio poveikio žymės per kelias valandas negali iÅ¡nykti, kad per parÄ objektyvios trauminio poveikio žymės kaip tik iÅ¡ryÅ¡kėja. Todėl sekančiÄ po įvykio dienÄ apžiÅ«rint mažametę D. Å ., kuri, kaip nurodė motina, kakta atsitrenkė į kampÄ , žymės turėjo bÅ«ti ne iÅ¡nykusios, o kaip tik iÅ¡ryÅ¡kėjusios.

Teismas rėmėsi ir liudytojos J. B. parodymais, kuri kaip Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė buvo iÅ¡kviesta į įvykio vietÄ . Ji nurodė, kad medikai nurodė, jog ant mergaitės yra patinimas ar guzas, tačiau apžiÅ«rint ligoninėje nei patinimas, nei guzas nebuvo konstatuotas. Patinimas, kaip nurodė teismo medicinos ekspertas, per valandÄ ar dvi negali iÅ¡nykti, kad jis gali atslÅ«gti tik maždaug po paros. Ligoninėje mergaitei buvo nustatytas neaiÅ¡kios kilmės paraudimas kaktos srityje, tačiau paraudimas yra subjektyvus požymis, kuris, kaip nurodė medicinos ekspertas, gali atsirasti ir dėl temperatÅ«ros pokyčių, patrynimo ir pan., todėl nustačius neaiÅ¡kios kilmės paraudimÄ , nesant jokių kitų objektyvių trauminio poveikio žymių, negalima daryti iÅ¡vados, kad tas paraudimas yra atsiradęs dėl sumuÅ¡imo.

Mergaitės motina nurodė, kad po smÅ«gio Å¡epečiu į rankÄ mergaitė neverkė, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad joks smÅ«gis vaikui nebuvo suduotas, o tuo pačiu nebuvo sukeltas ir fizinis skausmas. Kaip nurodė motina, mergaitė atsitrenkusi kakta į kampÄ stipriai verkė. Tačiau Å¡iuos jos žodžius paneigia liudytojas R. T., kuris atvykęs praėjus keliolikai minučių po įvykio, jokių mergaitės verkimo žymių/požymių nematė, prieÅ¡ingai – liudytojui mergaitė neatrodė kaip kÄ tik verkusi, nes vizualiai nesimatė jokių stipraus verkimo žymių, matė tik susijaudinusiÄ mergaitės motinÄ I.

K.. Mergaitės susijaudinimo nepastebėjo ir liudytoja J. B., o susijaudinusi buvo tik mergaitės motina. Be to, atsitrenkus kakta į kampÄ turėjo iÅ¡Å¡okti guzas, atsirasti mėlynė ar netgi kirstinė žaizda. Ji niekada neneigė bendravusi su pareigÅ«nais, nurodė, kad jiems klausiant apie konfliktÄ , ji patvirtino tarp jos ir I. K. buvus žodinį konfliktÄ bei tai, kad ji mergaitės nemušė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo mažametę D. Å . virtuvėje prie jos (apeliantės), o visi apklausti asmenys nurodė, kad mergaitė buvo apžiÅ«rėta I.

K. kambaryje, o ten jos nebuvo. 2.2. Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio jų sÄ sajos ir padarė neteisingÄ , surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip atsietai bei neapgrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai iÅ¡ esmės įtakojo teismo iÅ¡vadÄ dėl jos kaltės. Byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, kuris pagrįstų jai pateiktÄ kaltinimÄ .

Teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, jų visiškai neišanalizavo ir nemotyvavo.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė nuteistosios skundÄ atmesti.

4. Nuteistosios Z. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas Z. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymo aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl Z. V. kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nuteistosios kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant Z. V. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

8. BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iÅ¡kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumÄ , numato jų padarinius ir nori taip elgtis.

9. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

10. Apygardos teismo nuomone, byloje esantys įrodymai – liudytojų I. K., J. B., R. T., R. R. parodymai, taip pat specialisto iÅ¡vada ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad Z. V., nukentėjusiosios D. Å . atžvilgiu veikdama netiesiogine tyčia, medinio grindų Å¡epečio kotu sudavė per kairę rankÄ motinos I. K. ant rankų laikomai mažametei dukrai D. Å ., po to pastÅ«mė I. K., dėl ko ant rankų laikoma D. Å . galva atsitrenkė į sienÄ ir susimušė galvos sritį, tuo sukėlė mažametei fizinį skausmÄ .

11. Liudytoja I. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad Z. V. paėmė medinį Å¡epetį, užsimojo ir sudavė, pataikė D. Å . į rankÄ . Po smÅ«gio Å¡epečiu D. Å . neverkė, bet kai Z. V. jÄ pastÅ«mė, tada pradėjo verkti. Po smÅ«gio Å¡epečiu ji su dukra ant rankų ėjo link durų, tuomet Z. V. jas stÅ«mė, D. Å . atsitrenkė kakta į kampÄ ir pradėjo verkti. AnalogiÅ¡kas aplinkybes liudytoja I. K. nurodė praneÅ¡dama telefonu policijai apie nusikalstamÄ veikÄ ir kviesdama pareigÅ«nus, taip pat ir protokole-pareiÅ¡kime (1 t., b. l. 1–3).

Apeliantė nurodo, kad liudytojos parodymai dėl sužalojimų buvimo yra nenuoseklÅ«s, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo atveju D. Å . nebuvo konstatuotas sveikatos sutrikdymas, o fizinis skausmas gali pasireikÅ¡ti ir ant kÅ«no nesant jokių žymių. Vien tai, kad akistatos metu liudytoja I. K. teigė, jog ant nukentėjusiosios rankos žymių nebuvo, savaime nepaneigia fakto, kad jai buvo suduota su Å¡epečiu, ar kad I. K. nebuvo pastumta, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė su galva į sienÄ , kaip kad liudytoja nuosekliai tvirtino viso proceso metu.

I. K. taip pat nurodė, kad po smurto prieÅ¡ dukrÄ D. Å . panaudojimo, mergaitė verkė, kas taip pat patvirtina, jog fizinis skausmas jai buvo sukeltas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojos I. K. parodymai viso baudžiamojo proceso metu iÅ¡ esmės nekito, buvo nuoseklÅ«s, vieni kitus papildantys, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jos parodymais, be to, byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad liudytoja siekia melagingai apkaltinti Z. V. nebÅ«tos nusikalstamos veikos padarymu ir jÄ apkalbėti.

Negana to, liudytojos I. K. parodymus taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi ir liudytojų parodymais, kurie nors įvykio tiesiogiai ir nematė, tačiau netiesiogiai patvirtino liudytojos I. K. nurodomas aplinkybes bei tai, kad ant nukentėjusiosios buvo matyti smurto žymių. Liudytoja J. B., Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, nuosekliai nurodė, kad I. K. specialistėms paaiškino, kad bendro naudojimo patalpose ji konfliktavo su kaimyne, to konflikto metu kaimynė šepečio kotu siekdama suduoti I.

K., pataikė jos dukrai į kairę rankÄ ir galvÄ . Medikai nurodė, kad ant mergaitės yra patinimas ar guzas. Liudytojas R. T. nurodė, kad įvykio vietoje pareigÅ«nus sutiko iÅ¡sigandusi ir susijaudinusi pranešėja (I. K.), kuri paaiÅ¡kino, kad su kaimyne sukonfliktavo ir konflikto metu kaimynė medine Å¡luota sudavė smÅ«gį mažamečiam vaikui, kurį pranešėja laikė ant savo rankų. Vaikas buvo apžiÅ«rėtas ir nustatyta kažkokia mėlynė, todėl buvo iÅ¡kviesti medikai. Å iuo atveju įžvelgė, kad galimai buvo sužalotas vaikas ir, įvertinus situacijÄ , iÅ¡kvietė medikus.

Liudytoja R. R. nurodė, kad I. K. jai sakė, jog kaimynė (Z. V.) bendroje virtuvėje trenkė D. Å . Å¡epečio kotu per galvÄ ir per rankÄ . I. K. pasakojo, kad iÅ¡kvietė policijÄ ir buvo ligoninės priėmime, kad ėjo į ekspertizę. Klausė jos, ar kaimynė stipriai sužalojo mergaitę, I. K. atsakė, kad nestipriai, bet liko kažkokios žymės.

13. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės papildomoje informacijoje (1 t., b. l. 66, 67) užfiksuotos aplinkybės, kad „kaimynė puolė mamÄ , pataikė medine lazda taip pat stÅ«mė mamÄ , dėl ko mergaitė atsitrenkė galva į sienÄ â€œ. IÅ¡ paciento apžiÅ«ros lapo (1 t., b. l.

64) matyti, kad D. Å . gydytojo apžiÅ«rėta tuoj pat po įvykio, t. y. 2018 m. rugpjūčio 21 d. 13 val. 40 min, nustatyta, kad kairėje kaktos srityje yra sumuÅ¡imo žymė, kiek jautresnis kairio dilbio vidurinis trečdalis, gydytojas specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad nustatytas veido ir kairio dilbio sumuÅ¡imas. Ekspertas, apklaustas teisme, nurodė, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad apžiÅ«rint D. Å ., kÅ«no pavirÅ¡iuje trauminio poveikio žymių nerasta, tačiau ekspertas paaiÅ¡kino, kad trauminio poveikio žymių apžiÅ«ros metu galėjo ir neiÅ¡likti, o sumuÅ¡imo žymę jis citavo iÅ¡ medicininės statistinės kortelės.

14. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo mažametę D. Å . virtuvėje prie jos (apeliantės), visi apklausti asmenys nurodė, kad mergaitė buvo apžiÅ«rėta I. K. kambaryje, o ten jos nebuvo. Tačiau apygardos teismo nuomone tai neturi esminės reikÅ¡mės vertinant liudytojo R. T. parodymus apie tai, kad jis ant nukentėjusiosios kÅ«no pamatė sužalojimų ir iÅ¡kvietė medikus. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti Å¡io liudytojo parodymais, kuriuose jis nurodė pastebėjęs ant nukentėjusiosios kaktos nedidelį guzÄ , kuris buvo paraudęs. Vien tai, kad Å¡i smurto žymė neiÅ¡liko ilgesnį laiko tarpÄ ir nebuvo matoma specialistui apžiÅ«rint nukentėjusiÄ jÄ , savaime nepaneigia fizinio skausmo sukėlimo fakto.

Ar nukentėjusiajai suduodant smÅ«gius galėjo bÅ«ti jaučiamas fizinis skausmas specialistas iÅ¡vadoje atsakyti negalėjo, kadangi iÅ¡vada dėl skausmo sukėlimo daroma esant bylos medžiagos duomenims, patvirtinantiems muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo faktÄ .

15. Apygardos teismo nuomone, iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, daroma neabejotina iÅ¡vada, kad Z. V. savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. Å . fizinį skausmÄ . Teismas atkreipia dėmesį į veiksmų intensyvumÄ , į tai, kad veiksmai nors ir nebuvo nukreipti tikslu sužaloti mažametę, tačiau nuteistoji suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jog savo veiksmais kėsinasi ne tik į I. K., tačiau ir į jos rankose laikomÄ mažametę, ir nors Å¡ių pasekmių – fizinio skausmo sukėlimo mažametei ji nenorėjo, tačiau tokiems padariniams buvo visiÅ¡kai abejinga ir sÄ moningai leido jiems atsirasti smÅ«giuodama Å¡epečiu ir stumdama liudytojÄ I.

K., kuri laikė nukentėjusiÄ jÄ , taigi veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Neabejotina, kad analogiÅ¡kais veiksmais visais atvejais sukeliamas fizinis skausmas, be to, veiksmai buvo atlikti prieÅ¡ mažametę, kuri yra fiziÅ¡kai silpnesnė, ir sukelti skausmÄ yra paprasčiau nei suaugusiajam. Z. V. tikslas buvo iÅ¡reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ liudytoja I. K. dėl jos manymu pareigų name nevykdymo, t. y. mažareikÅ¡mis, neįtakotas provokuojančių ar neteisėtų liudytojos ar juo labiau nukentėjusiosios veiksmų.

Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajai D. Å . fizinis skausmas iÅ¡ tiesų buvo sukeltas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų esmės iÅ¡ naujo nekartoja, kadangi tiek liudytojų parodymai, tiek raÅ¡ytinė bylos medžiaga yra detaliai aptarta ir iÅ¡analizuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

16. Byloje neginčytinai nustačius, kad Z. V. 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje, tyčia medinio grindų Å¡epečio kotu sudavė per kairę rankÄ motinos I. K. ant rankų laikomai mažametei D. Å ., gimusiai 2017 metais, po to pastÅ«mė I. K., dėl ko ant rankų laikoma D. Å . galva atsitrenkė į sienÄ ir susimušė galvos sritį, tokiu bÅ«du nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ , todėl jos veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

17. Skirdamas nuteistajai Z. V. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, įvertino reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir pagrįstai nuteistajai skyrė bausmę – baudÄ , bausmės dydį pagrįstai parinko BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto ribose, atitinkantį jos minimalų dydį už nesunkų nusikaltimÄ . Nuteistosios apeliaciniame skunde bausmės Å¡velninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

18. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas Z. V. pritaikytas tinkamai, jai paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir dydis individualizuoti teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.

19. Esant Å¡ioms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, ir kad jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti jokio įstatyminio pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : nuteistosios Z. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai: Evaldas Gražys Jurgis KiÅ¡kis AuÅ¡ra Vingilė