b9dddf7e-0591-416e-b65d-21119a2cc3f3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1005/2013Procesinio sprendimo kategorija: 36.2; 42.8; 42.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. Š., B. Š., I. J., L. D. ir B.-M. D., A. B., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Viskas spausdintuvams“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria išnagrinėti ieškovo Danske Bank A/S ieškinys atsakovams B.

Å ., L. Å ., I. J., uždarajai akcinei bendrovei „Viskas spausdintuvams“, A. B., L. B., L. D., B.-M. D. dėl skolos priteisimo ir atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Viskas spausdintuvams“, L. Å ., B. Å ., A. B., L. B., L. D., B. – M. D. prieÅ¡ieÅ¡kiniai ieÅ¡kovui Danske Bank A/S dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kur trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Adema“, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Viskas spausdintuvams“ bankroto byloje Nr. B2-1577-553/2012.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Danske Bank A/S kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams B. Å ., L. Å ., I. J., A. B., L. B., L. D., B. - M. D. ir UAB „Viskas spausdintuvams“, ir, ieÅ¡kinį patikslinęs, prašė:1. pagal 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200603-0253/1, Nr. FA-K200603-0253/2 ir Nr. FA-K200603-0253/3 už 2006 m. kovo 9 d. kredito sutartį Nr. K200603-0253 iÅ¡ atsakovų B. Å ., L. Å ., I. J., L. D. ir B. M. D. solidariai ieÅ¡kovui Danske bank A/S, veikiančiam per Danske bank A/S Lietuvos filialÄ , priteisti 8 501 893,35 Lt ir nuo Å¡ios sumos paskaičiuotas 9 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;2. pagal 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200611-1775/1 ir Nr. FA-K200611-1775/2 už 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutartį Nr. K200611-1775 iÅ¡ atsakovų                B.

Å ., L. Å ., A. B. ir L. B. solidariai ieÅ¡kovui Danske bank A/S, veikiančiam per Danske bank A/S Lietuvos filialÄ , priteisti 6 149 931,34 Lt ir nuo Å¡ios sumos paskaičiuotas 9 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;3. pagal 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779 ir Nr. FA-K200707-0779 bei 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartį Nr. JA-K200707-0779 už 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 iÅ¡ atsakovų B.

Å ., L. Å ., A. B. ir UAB „Viskas spausdintuvams“ solidariai ieÅ¡kovui Danske bank A/S, veikiančiam per Danske bank A/S Lietuvos filialÄ , priteisti 2 791 216,08 Lt ir nuo Å¡ios sumos paskaičiuotas 9 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;4. nevirÅ¡ijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovai pilnai įvykdys teismo sprendimÄ , nustatyti patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytÄ atsakovų turto priverstinę hipotekÄ .5. priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui Danske bank A/S, veikiančiam per Danske bank A/S Lietuvos filialÄ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2006 m. kovo 9 d. kredito sutarties Nr. K200603-0253 pagrindu bankas suteikė UAB „Adema“ 2 146 800 EUR kreditÄ . 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartimi    Nr. FA-K200603-0253/1 atsakovai B.

Å . ir L. Å ., 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200603-0253/2 atsakovė I. J. ir 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200603-0253/3 atsakovai L. D. ir B. M. D. įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovui, jeigu Å¡i bendrovė netinkamai įvykdys prievoles pagal kredito sutartį. 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutarties Nr. K200611-1775 pagrindu bankas suteikė           UAB „Adema“ 1 692 400 EUR kreditÄ . 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartimi                       Nr. FA-K200611-1775/1 atsakovai B.

Å . ir L. Å ., 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200611-1775/2 atsakovai A. B. ir L. B. įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovui, jeigu Å¡i bendrovė netinkamai įvykdys prievoles pagal kredito sutartį.2007 m. liepos 10 d. kredito sutarties Nr. K200707-0779 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo Nr. K200707-0779-P-1 pagrindu bankas UAB „Adema“ suteikė 300 000 Lt kreditÄ . 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200707-0779 atsakovai B. Å . ir L. Å ., 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200707-0779 atsakovas A.

B. ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartimi Nr. JA-K200707-0779 UAB „Viskas spausdintuvams“ įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovui, jeigu Å¡i bendrovė netinkamai įvykdys prievoles pagal kredito sutartį.Pagal kredito sutartis Nr. K200603-0253, Nr. K200611-1775 ir Nr. K200707-0779 bei susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-1 UAB „Adema“ bankui yra skolinga 17 443 040,76 Lt. Visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartys nutrauktos nuo 2008 m. spalio 17 d. 2008 m. spalio 2 d. bankas atsakovams ir trečiajam asmeniui UAB „Adema“ iÅ¡siuntė reikalavimus įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau nei vienas iÅ¡ jų susidariusio įsiskolinimo neapmokėjo.

Kadangi skolininkui neįvykdžius prievolės laiduotojai atsako kaip solidarÅ«s bendraskoliai, atsakovai turi pareigÄ padengti įsiskolinimÄ , įskaitant paskaičiuotas palÅ«kanas ir delspinigius. Vadovaudamasis CK 4.178 straipsnio nuostatomis, ieÅ¡kovas prašė nustatyti atsakovų turtui priverstinę hipotekÄ . Atsakovė L. Å . prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1, 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1, 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-1.

Nurodė, kad su banku laidavimo sutarčių nesudarinėjo, 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200603-0253/1 ir 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200707-0779 yra ne jos parašai. Kadangi laidavimo sutarčių ji nesudarinėjo, t. y. nebuvo išreikšta jos valia laiduoti už UAB „Adema“, laidavimo sutarčių dalys, kuriomis ji neva įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu UAB „Adema“ neįvykdys savo prievolės pagal atitinkamas kredito sutartis, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.63 str., 1.64 str., 1.73 str., 6.79 str.).

Anot jos, 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200611-1775/1 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarime Nr. K200707-0779-P-1 gali bÅ«ti ne jos paraÅ¡ai, nes ji niekada nevyko į bankÄ pasiraÅ¡yti minėtų laidavimo sutarčių, ji niekada nesutiktų rizikuoti vieninteliu savo turtu. Atsakovės teigimu, jeigu ji ir pasirašė laidavimo sutartyse, tai tik suklydimo įtakoje, nes jai buvo aiÅ¡kinta, kad reikia sutikimo, jog UAB „Adema“ paimtų kreditus. Anot jos, jeigu jai bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal sandorius privalės atsakyti už UAB „Adema“, jei Å¡i negrÄ Å¾ins kredito, ji bÅ«tų atsisakiusi pasiraÅ¡yti sutartis, todėl ji sandorius galėjo pasiraÅ¡yti dėl suklydimo, atitinkamai jie turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, vadovaujantis CK 1.90 straipsniu. 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimas Nr. K200707-0779-P-1 pripažintinas negaliojančiu ir todėl, kad juo duodamas sutikimas laiduoti už UAB „Adema“, padidinus kreditÄ iki 300 000 Lt pagal kredito sutartį, tačiau laidavimo sutarties Nr. FA-K200707-0779 atsakovė esÄ nesudarinėjo, todėl sutikimas pripažintinas negaliojančiu, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

Be to, laidavimo sutartis abu sutuoktiniai turėjo sudarinėti abu arba turėdami kito sutuoktinio sutikimÄ . Atsakovas B. Å . prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1, 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1, 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-1, o tokio reikalavimo netenkinimo atveju – prašė pripažinti laidavimÄ pagal minėtus sandorius pasibaigusiu.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje teigė, kad sandorius, susijusius su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai arba tik turėdami kito sutuoktinio įgaliojimÄ . Ekspertai nustatė, kad 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200603-0253/1 ir 2006 m. liepos 10 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200707-0779 pasirašė ne L. Å .. Be to, bankas neįvykdė pareigos atskleisti galimas pasekmes bei kitokiÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

Bankas suklaidino atsakovÄ , nes kredito sutartyse buvo numatyta, kad laidavimas galios tik iki turto įkeitimo, tačiau laidavimo sutartyse bankas jau įrašė kitas sÄ lygas, kad laidavimas galios iki visiÅ¡ko kredito gavėjo UAB „Adema“ įsipareigojimų įvykdymo. UAB „Adema“ įvykdė savo įsipareigojimus ir įkeitė bankui nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl laidavimas laikytinas pasibaigusiu kredito sutarties Nr. K200611-1775 4.2 punkto pagrindu. Atsakovas A. B. prieÅ¡ieÅ¡kiniu, jį patikslinęs, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl reikalavimo pareiÅ¡kimo pagal Kredito sutartį Nr. K200707-0779 ir susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-1 (CK 6.88 str. 1 d.) laidavimo sutarčiai Nr. FA-K200707-0779, pripažinti negaliojančiomis 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1, 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-1, o tokio reikalavimo netenkinimo atveju – prašė pripažinti laidavimÄ pagal minėtus sandorius pasibaigusiais.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė motyvus, susijusius su netinkamu banko pareigų vykdymu, atsakovo suklaidinimu dėl laidavimo galiojimo sÄ lygų, teigė, kad laidavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu. Atsakovo teigimu, laidavimas pasibaigė įkeitus bankui turtÄ , todėl turi bÅ«ti pripažintas pasibaigusiu. Atsakovė L. B. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/2, o tokio reikalavimo netenkinimo atveju – prašė pripažinti laidavimÄ pagal minėtÄ sandorį pasibaigusiu.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinį grindė iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais, kurie iÅ¡dėstyti A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime. Atsakovai L. D. ir B. - M. D. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/3 pasibaigusia, o tokio reikalavimo netenkinimo atveju – prašė pripažinti laidavimÄ negaliojančiu prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais. Teigė, kad laidavimas pasibaigė, įkeitus bankui turtÄ , o laidavimo sutartys turėtų bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudarytos iÅ¡ esmės suklydus, nes bankas atsakovams neiÅ¡aiÅ¡kino, kokios pasekmės jų laukia, pasiraÅ¡ius laidavimo sutartį.

Atsakovas UAB „Viskas spausdintuvams“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia    2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartį Nr. JA-K200707-0779, o ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti skolÄ prašė atmesti. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartį Nr. JA-K200707-0779 UAB „Viskas spausdintuvams“ direktorius su banku pasirašė, neturėdamas visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimo, todėl toks sandoris pripažintinas negaliojančiu, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d.).

Bankas tinkamai neiÅ¡aiÅ¡kino visų sandorio sudarymo pasekmių, todėl UAB „Viskas spausdintuvams“ laidavimo sutartį pasirašė dėl suklydimo (CK 1.90 str. 1 d.). Atsakovo vertinimu, bankas elgėsi nesÄ Å¾iningai, bendrovei galimai buvo daromas ekonominis spaudimas, nulėmęs laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ visiÅ¡kai nenaudingomis sÄ lygomis, keičiant kredito sutarties sÄ lygas, buvo pažeistas laidavimo sutarties 15 punktas bei UAB „Viskas spausdintuvams“ teisės ir teisėti interesai.

Anot atsakovo, laidavimo sutartis turi būti pripažinta pasibaigusia, vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, taip pat todėl, kad bankas nutraukė kredito sutartį. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo Danske Bank A/S ieškinį tenkino iš dalies ir nutarė:Pagal 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200603-0253/1, Nr. FA-K200603-0253/2 ir Nr. FA-K200603-0253/3 už 2006 m. kovo 9 d. kredito sutartį Nr. K200603-0253 iš atsakovų B.

Å ., I. J., L. D. ir B. M. D. solidariai ieÅ¡kovui Danske bank A/S priteisti 8 501 893,35 Lt ir nuo Å¡ios sumos paskaičiuotas 9 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2008 m. spalio 30 d.) iki 2009 m. gegužės 21 d., ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, reikalavimo atsakovės L. Å . atžvilgiu netenkinti;Pagal 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200611-1775/1 ir Nr. FA-K200611-1775/2 už 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutartį Nr. K200611-1775 iÅ¡ atsakovų B.

Å ., L. Å ., A. B. ir L. B. solidariai ieÅ¡kovui Danske bank A/S priteisti 6 149 931,34 Lt ir nuo Å¡ios sumos paskaičiuotas 9 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2008 m. spalio 30 d.) iki 2009 m. gegužės 21 d., ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;Pagal 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779 ir Nr. FA-K200707-0779 bei 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartį Nr. JA-K200707-0779 už 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 iÅ¡ atsakovų B.

Å ., A. B. ir UAB „Viskas spausdintuvams“ solidariai ieÅ¡kovui Danske bank A/S, priteisti 2 791 216,08 Lt, priteisti iÅ¡ atsakovų B. Å . ir A. B. 9 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2008 m. spalio 30 d. iki 2009 m. gegužės 21 d., ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Viskas spausdintuvams“ 9 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2008 m. spalio 30 d.) iki 2009 m. gegužės 21 d. ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. rugsėjo 28 d., reikalavimo atsakovės L.

Å . atžvilgiu netenkinti;Atsakovės L. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir pripažinti 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1 bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779, sudarytÄ tarp AB Sampo bankas ir L. Å ., negaliojančiomis;Likusioje dalyje atsakovės L. Å . ir atsakovų UAB „Viskas spausdintuvams“, B. Å ., A. B., L. B., L. D., B. – M. D. prieÅ¡ieÅ¡kinių netenkinti.NevirÅ¡ijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovai pilnai įvykdys teismo sprendimÄ , nustatyti priverstinę hipotekÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovų B.

Å ., L. Å ., I. J., UAB ,,Viskas spausdintuvams“, A. B., L. B., L. D. ir B. – M. D. lygiomis dalimis ieÅ¡kovui Danske bank A/S 14 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. Likusioje dalyje praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų atlyginimo netenkinti.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui Danske bank A/S 37 800 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2008 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 286072, 2008 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 324240,  2009 m. sausio 26 d. mokėjimo pavedimu Nr. 9100027. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos ekspertizės centro 2009 m. lapkričio 24 d. ekspertizės akto Nr. 11-2994(09) iÅ¡vadÄ , kurioje nustatyta, kad 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200603-0253/1 bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200707-0779 L.

Å . vardu pasirašė ne L. Å ., padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1 bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779, sudarytÄ tarp AB Sampo bankas ir L. Å ., pripažinti negaliojančiomis (CK 1.63 str., 1.64 str., 1.73 str., 1.80 str. 1 d., 6.79 str.). Teismo vertinimu, nepagrįstas atsakovės L. Å . reikalavimas 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-1 pripažinti negaliojančiais, kaip sudarytus dėl suklydimo – esÄ atsakovei galvojant, kad ji duoda sutikimÄ UAB „Adema“ paimti kreditus iÅ¡ banko.

Anot teismo, iÅ¡ 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutarties Nr. FA-K200611-1775/1, sudarytos tarp AB SAMPO banko ir sutuoktinių B. Å . bei L. Å ., turinio matyti, jog sutartyje aiÅ¡kiai yra apibrėžtas sutarties dalykas ir Å¡alių įsipareigojimai, kurių reikÅ¡mė bÅ«du negali bÅ«ti vertinama kaip sutikimas, duodamas UAB „Adema“ kreditui iÅ¡ banko gauti. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji nebÅ«tų rizikavusi vieninteliu turimu nekilnojamuoju turtu, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti, kad sandorio pasiraÅ¡ymo metu atsakovė suklydo dėl sandorio esmės. Atsakovės teiginys, kad normaliai atidus ir protingas žmogus tokiomis pat sÄ lygomis nebÅ«tų sudaręs atitinkamo sandorio, anot teismo, taip pat nesudaro pagrindo jos elgesį kvalifikuoti kaip suklydimÄ , atsižvelgiant į tai, kokių tikslų atsakovė siekė – laidavimas buvo bÅ«tina sÄ lyga UAB „Adema“ 1 692 400 EUR kreditui gauti.

Teismo vertinimu, 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo Nr. K200707-0779-P-1 turinys taip pat yra aiÅ¡kus – Å¡alys susitarė dėl Kredito sutarties Nr. K200707-1779 dalinio sÄ lygų pakeitimo, leidžiančio UAB „Adema“ gauti didesnę – 3 000 000 Lt kredito sumÄ , o L. Å ., kaip akcininko B. Å . sutuoktinė, šį susitarimÄ pasirašė, tokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡dama sutikimÄ dėl kredito sumos padidinimo ir kitų sÄ lygų pakeitimo. Kuo pasireiÅ¡kė atsakovės L. Å . suklydimas pastarojo sandorio atžvilgiu, atsakovė teismui neatskleidė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo.

Teismas įvertino ir tÄ aplinkybę, kad ginčijamus sandorius pasirašė abu sutuoktiniai, turėję aiÅ¡kų suinteresuotumÄ gauti iÅ¡ banko kreditÄ verslui vystyti, o atsakovės amžius bei iÅ¡silavinimas nekelia jokių abejonių dėl jos gebėjimo adekvačiai įvertinti sandorio esmę. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas konstatavo, jog atsakovė L. Å . neįrodė aplinkybių, kuriomis ji grindė savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-1 pripažinti negaliojančiais (CPK 178 str.).

Teismas, vertindamas atsakovų B. Å ., A. B., L. B., L. D., B. – M. D. ir I. J. teiginius, kad bankas netinkamai atliko pareigÄ atskleisti visÄ privalomÄ informacijÄ ir galimas pasekmes, dėl ko atsakovai suklydo, pasiraÅ¡ydami ginčijamus sandorius, pirmiausia nurodė, jog I. J., B. Å ., L. D., A. B. buvo UAB „Adema“ akcininkai, todėl jiems yra keliami didesnio žinojimo ir atsakomybės reikalavimai. Pažymėjo, kad ginčo laidavimo sutartyse sutarties dalykas ir Å¡alių įsipareigojimai apibrėžti aiÅ¡kiai ir suprantamai, todėl atsakovai turėjo objektyvias galimybes suprasti, kokias pareigas prisiima laidavimo sutartimis ir kad prievolės pagal Å¡ias sutartis gali pasibaigti tik tokias pagrindais, kurie numatyti sutartyse.

Atsakovų motyvai, kad bankas iki galo neatskleidė visų sÄ lygų ir jas įrašė į laidavimo sutartis, anot teismo, nepagrįsti jokias įrodymais, nes atsakovai savo paraÅ¡ais patvirtino, kad iki sutarties pasiraÅ¡ymo jiems buvo įteiktas atitinkamos sutarties projektas ir kredito sutarties kopija, ir jie yra iÅ¡samiai susipažinę su visomis kredito ir laidavimo sutarčių sÄ lygomis. Jeigu atsakovai sutarčių sÄ lygų neperskaitė dėl savo neatidumo ir nerÅ«pestingumo, tokiu bÅ«du, teismo nuomone, jie prisiėmė visÄ galimÄ rizikÄ .

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamus sandorius atsakovai sudarė dėl suklydimo.Teismas, vertindamas A. B. argumentus, kad apgaulė iÅ¡ banko pusės pasireiÅ¡kė tuo, kad nuo jo buvo nuslėptos esminės sudaromų sandorių sÄ lygos ir neiÅ¡aiÅ¡kintos jų teisinės pasekmės, pažymėjo, kad Å¡is atsakovas tuos pačius motyvus nurodė, argumentuodamas apie laidavimo sutarčių pabaigÄ , kurie buvo vertinami, pasisakant apie reikalavimų pripažinti sandorius negaliojančiais dėl suklydimo pagrįstumÄ .Teismas pritarė ieÅ¡kovo argumentams, susijusiems su laidavimo prievolių pasibaigimu, siejamu su turto įkeitimu bankui.

Pasak teismo, esminę reikÅ¡mę turi tai, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog UAB „Adema“ tinkamai įvykdė įsipareigojimÄ Ä¯keisti bankui nekilnojamÄ jį turtÄ , numatytÄ 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutarties Nr. K200611-1775 24.6 punkte ir 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutarties Nr. K200707-0779 29 punkte. Nors tarp banko ir UAB „Adema“ buvo pasiraÅ¡yta eilė susitarimų (Nr. K200611-1775-P-1, K200611-1775-P-2, K200611-1775-P-3), leidžiančių kitokiu bÅ«du įvykdyti įsipareigojimus bankui, atsakovai neįrodė, kad įsipareigojimai pagal vėlesnius susitarimus bÅ«tų įvykdyti tinkamai.

Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad sÄ lygos, bÅ«tinos laidavimo prievolėms pasibaigti pagal sutartis FA-K200611-1775/1, Nr. FA-K200611-1775/2, Nr. FA-K200707-0779 ir Nr. FA-K200707-0779, buvo įvykdytos tinkamai.Nepagrįstais teismas pripažino atsakovų argumentus, kad laidavimo sutartys pasibaigė dėl esminio prievolės, už kuriÄ buvo laiduota, pasikeitimo ir pažymėjo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindÄ pripažinti, kad įvyko esminis prievolių, už kurias laidavo atsakovai, pasikeitimas.

Teismo teigimu, bÅ«tų galima pripažinti, kad toks pasikeitimas buvo įformintas      2007 m. rugpjūčio 9 d. Susitarimu Nr. K200707-0779-P-1, kuriuo buvo nutarta padidinti maksimaliÄ kredito sumÄ iki 3 000 000 Lt, tačiau šį susitarimÄ yra pasirašę visi atsakovai, kurių teisėms ir pareigoms toks prievolių pasikeitimas yra aktualus.Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad laidavimo sutartys pasibaigė, nutraukus kredito sutartis. Nurodė, kad ginčo lizingo sutartimis Å¡alys numatė, kad sutartys           Nr. FA K200603-0253/1, Nr. FA-K200603-0253/2, Nr. FA-K-200603-0253/3 23 galioja iki visiÅ¡ko ir tinkamo kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį įvykdymo, sutartys Nr. FA-K200611-1775/1, Nr. FA-K200611-1775/2 galioja iki kredito gavėjo įsipareigojimų, numatytų 2006 m. lapkričio 6 d.

Kredito sutarties Nr. K200611-1775 24 punkte įvykdymo, t. y. iki minėtame punkte išvardinto turto įkeitimo bankui, o laidavimo sutartys Nr. FA-K200707-0779 ir Nr. FA-K200707-0779 23 galioja iki turto įkeitimo pagal 2007 m. liepos 10 d. kredito sutarties   Nr. K200707-0779 28 ir 29 punktus. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad UAB „Adema“ kreditoriniai įsipareigojimai pagal kredito sutartis būtų įvykdyti ar kad bankui buvo įkeistas visas šalių sutartas įkeisti turtas, todėl teismas jų reikalavimų nurodytu pagrindu netenkino.Nepagrįstais teismas pripažino ir atsakovo A.

B. argumentus, kad laidavimas pasibaigė kreditoriui per 3 mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kus laiduotojams ieÅ¡kinio, nurodęs, kad nagrinėjamu atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad 2007 m. liepos 10 d. Laidavimo sutarties FA-K200707-0779 23 punktu buvo sutarta, jog laidavimo sutartis galioja iki turto įkeitimo pagal 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutarties Nr. K200707-0779 28 ir 29 punktus.

Teismas pripažino, jog atsakovas BUAB „Viskas spausdintuvams“ neįrodė aplinkybės, jog 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartis Nr. JA-K200707-0779 buvo sudaryta, pažeidžiant Å¡io juridinio asmens valdymo organų kompetencijÄ . Anot teismo, Å¡ias aplinkybes paneigia tai, kad laidavimo sutartį bendrovės vardu pasirašė direktorius K. Č., veikiantis pagal bendrovės įstatus ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. 1/07-08-2007. Teismas nurodė, kad laidavimo sutartys, kurias pasirašė atsakovas B.

Å ., neturėdamas sutuoktinės sutikimo, atsakovei L. Å . nesukelia jokių turtinių pobÅ«džio prievolių banko naudai, t. y. laidavimo sutartys jokių atsakovės L. Å . teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nes pagal jas prievolė sumokėti bankui skolÄ atsiranda ne jai, o asmeniÅ¡kai tik sutartis pasiraÅ¡iusiam jos sutuoktiniui atsakovui B. Å . ir tai yra jo asmeninė prievolė. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad laidavimo sutartis atsakovas B. Å . įsipareigojo įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininkÄ , nenurodydamas konkretaus turto, į kurį kreditorius galės nukreipti savo reikalavimus, taigi Å¡iomis laidavimo sutartimis joks daiktas nebuvo suvaržytas.

Pažymėjo, jog CK 3.92 straipsnio 4 dalyje kalbama apie sandorius, susijusius su disponavimu bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų varžymu. Tuo tarpu laidavimas yra Å¡alutinė prievolė (CK 6.76 str.), Å¡ia prievole užtikrinama pagrindinė prievolė, kas reiÅ¡kia, jog laidavimu nėra suvaržoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir disponavimas ja. Anot teismo, laiduojant laiduotojui nereikia įkeisti konkretaus kilnojamojo/nekilnojamojo turto, jis tiesiog laiduoja už prievolės įvykdymÄ visu savo turtu.

Taip pat teismas pažymėjo, kad ginčo laidavimo sutarčių 2 punktais B. Å . patvirtino, jog sudaromos sutartys Å¡eimos interesams neprieÅ¡tarauja.Teismas taip pat pripažino, kad atsakovų motyvai, jog prievolės pagal kredito sutartis yra užtikrintos ir hipoteka, nepaneigia ieÅ¡kovo teisės reikalauti prievolių įvykdymo iÅ¡ laiduotojų. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu BUAB „Viskas spausdintuvams“ perdavė bankui žemės sklypÄ , kuris buvo įkeistas pagal hipotekos lakÅ¡tÄ Nr. 01120070028937 ir ieÅ¡kovas dalyje dėl 570 000 Lt ieÅ¡kinio atsakovų atžvilgiu atsisakė.IeÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti 9 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo patenkino iÅ¡ dalies, nuromdęs, kad ieÅ¡kovo reikalaujamo dydžio procesinės palÅ«kanos buvo numatytos Kredito sutartyje ir jų skaičiavimas buvo galimas iki UAB „Ademas“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Todėl iÅ¡ atsakovų – fizinių asmenų – 9 procentų dydžio palÅ«kanas priteisė nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2008 m. spalio 30 d.) iki 2009 m. gegužės 21 d. (nutarties iÅ¡kelti UAB „Adema“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos), ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Ä®vertinęs aplinkybę, kad UAB „Viskas spausdintuvams“ bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2009 m. rugsėjo 28 d., iÅ¡ atsakovo UAB „Viskas spausdintuvams“ teismas priteisė 9 procentų dydžio metines palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2008 m. spalio 30 d.) iki 2009 m. gegužės 21 d., ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. rugsėjo 28 d.Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.178 straipsniu, patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ nustatyti priverstinę hipotekÄ , nevirÅ¡ijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovė L. Å . atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta patenkinti jos prieÅ¡ieÅ¡kinį tik iÅ¡ dalies, ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, pripažinti 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1, sudarytÄ tarp AB Sampo banko ir B. Å ., 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1, sudarytÄ tarp AB Sampo banko, L. Å . ir B.

Å ., 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779, sudarytÄ tarp AB Sampo banko ir B. Å ., bei 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-1, sudarytÄ tarp AB Sampo banko, L. Å . ir B. Å ., negaliojančiomis. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-1 pripažinti negaliojančiais, kaip sudarytus dėl suklydimo.

Teismas apsiribojo tik pažodiniu 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 aiÅ¡kinimu ir neatkreipė dėmesio į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes – t. y. į sutarties sudarymo aplinkybes, Å¡alių elgesį iki sutarties sudarymo ir po sutarties sudarymo. Anot apeliantės, banko darbuotojų, kurios pasirašė laidavimo sutartį, parodymai įrodo, kad apeliantė 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutarties Nr. FA- K200611-1775/1 sÄ lygų derinime ir sutarties pasiraÅ¡yme nedalyvavo.

IeÅ¡kovas paruoÅ¡tos laidavimo sutarties asmeniÅ¡kai apeliantei nedavė, o jÄ perdavė L. D., tokiu bÅ«du prisiimdamas rizikÄ , kad trečiasis asmuo tinkamai pateiktų kitai Å¡aliai pasiÅ«lymÄ sudaryti laidavimo sutartį. Tai, kad buvo pasiraÅ¡yta tik paskutiniame sutarties lape, nors sutarties paskutiniame sakinyje nurodyta, jog „šalys pasirašė Å¡iÄ sutartį kiekviename lape“, leidžia pagrįstai manyti, jog apeliantė pasirašė sutartį, nežinodama jos turinio, pateikiant kartu su kitokio pobÅ«džio dokumentais.

Liudytojai J. R. ir V. Z. parodė, jog laidavimo sutartys turi bÅ«ti pasiraÅ¡omos kiekviename sutarties lape. Sampo banko valdybos 2002 m. liepos 2 d. patvirtintos Verslo paskolų sandorių sudarymo ir paskolų administravimo tvarkos 14 punkte numatyta, kad „abiejų Å¡alių įgalioti atstovai pasiraÅ¡o kiekviename paskolos sutarties ir su juo susijusių dokumentų puslapyje“. Nesant apeliantės paraÅ¡o pirmame ir antrame laidavimo sutarties lapuose, kur nurodytos pagrindinės sutarties sÄ lygos, yra pagrindas teigti, jog apeliantei buvo nežinomos esminės sutarties sÄ lygos.Teismas nepagrįstai nurodė, jog pasiraÅ¡ydama 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. K200707-0779-P-1, apeliantė iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ dėl kredito sumos padidinimo ir kitų sÄ lygų pakeitimo.

Teismas pripažino 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 negaliojančia, o pagal 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-1 buvo keičiamos bÅ«tent minėtos laidavimo sutarties sÄ lygos – buvo padidinta kredito suma. Todėl teismas turėjo pripažinti minėtÄ susitarimÄ negaliojančiu, kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.76 str.). Be to, apeliantės paraÅ¡as yra tik ant paskutinio susitarimo lapo.Teismas neteisingai aiÅ¡kino atidumo ir protingumo kriterijus.

Viso apeliantės ir            B. Å . Å¡eimos nekilnojamojo turto vertė yra daug mažesnė nei kredito suma. UAB „Adema“ negrÄ Å¾inus kredito, apeliantė netektų vienintelio gyvenamojo bÅ«sto. Todėl akivaizdu, kad normaliai atidus ir protingas žmogus tokiomis sÄ lygomis laidavimo sandorio nebÅ«tų sudaręs. Teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė. Dviejose laidavimo sutartyse apeliantės paraÅ¡ai yra suklastoti, o 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartyje Nr.FA- K200611-1775/1 jos paraÅ¡as tik paskutiniame lape, kuriame nėra esminių sutarties sÄ lygų.

Tai įrodo, kad visų trijų laidavimo sutarčių ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo Nr.K200707-0779-P-l apeliantė nematė ir neskaitė.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog B. Å . sudarant laidavimo sutartis ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-1, nebuvo reikalingas apeliantės, kaip sutuoktinės sutikimo. Nors laidavimo sutarčių 2 punkte nurodoma, kad sudaromos sutartys Å¡eimos interesams neprieÅ¡tarauja, tačiau yra akivaizdu, kad pagal B. Å . prievolę iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas į bendrÄ sutuoktinių turtÄ .

Laidavimo sutarčių 6 ir 6.1 punktai įrodo, jog sutartimis yra suvaržoma disponavimo teisė į turimÄ bendrÄ turtÄ , kas prieÅ¡tarauja CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Todėl B. Å . sudarytos laidavimo sutartys ir susitarimas pripažintini negaliojančiais, vadovaujantis CK 3.96 straipsnio 2 dalimi.Teismas neteisingai nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti laidavimus pasibaigusiais, nes nepateikta įrodymų, kad UAB „Adema“ tinkamai įvykdė įsipareigojimus įkeisti bankui nekilnojamÄ jį turtÄ , numatytÄ kredito sutartyse.

Teismo nutartyje nurodyta, kad pagal 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutartį Nr. K200611-1775 liko neįkeistos 344,61 kv. m. parduotuvės patalpos (kredito sutarties 24.6 punktas). Tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad kredito sutarties Å¡alys pakeitė sÄ lygÄ dėl parduotuvės patalpos įkeitimo 2007 m. vasario 19 d. susitarimu Nr.K200611-1775-P-l, kurio 2 punkte susitarė, kad „vietoj parduotuvės patalpų [...], gali įkeisti kitÄ bankui priimtinÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , su sÄ lyga, kad įkeičiamo turto rinkos vertė bus ne mažesnė kaip 1 800 000 (vienas milijonas aÅ¡tuoni Å¡imtai tÅ«kstančių) litų.“ Banko naudai buvo įkeista 478/540 dalis 5,4 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris Å¡alių įvertintas 11 950 000,00 Lt (žr. hipotekos lakÅ¡tas), ir 8,00 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris Å¡alių įvertintas 3 200 000 Lt.

Kadangi laidavimas buvo terminuotas, o jo pabaiga buvo siejama su nekilnojamojo turto įkeitimu ir savo prievolę dėl turto įkeitimo UAB „Adema“ įvykdė tinkamai, tai teismas turėjo pripažinti 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr.FA-K200611-1775/1 pasibaigusia. Kadangi kitų laidavimo sutarčių pabaigos terminas taip pat buvo siejamas su nekilnojamojo turto įkeitimu, o UAB „Adema“ visiškai įvykdė savo prievolę dėl turto įkeitimo, teismas turėjo pripažinti pasibaigusiomis ir kitas laidavimo sutartis: 2006 m. kovo 9 d.

Nr. FA-K200603-0253/1 bei 2007 m. liepos 10 d. FA-K200707-0779. Atsakovas B. Å . atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, o atsakovų pareikÅ¡tus prieÅ¡ieÅ¡kinius tenkinti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas turėjo pripažinti negaliojančiomis 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1 bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 ir B.

Š. atžvilgiu. Byloje ekspertai nustatė, kad šiose sutartyse pasirašė ne L. Š., todėl tokie dokumentai turėtų būti pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ir nesukurti jokių tolesnių teisinių pasekmių. Būtent ieškovas nesilaikė pareigos užtikrinti ne tik L. Š., bet ir kitų laiduotojų interesų ir jam turėtų tekti neigiamos šio sandorio sudarymo pasekmės. Negaliojant laidavimo sutartims, ieškovas apskritai neturi reikalavimo teisės į laiduotojus B. Š. ir L.

Å ., tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino B. Å ., kaip laiduotojo, atsakomybę. Jei bÅ«tų nuspręsta, jog minėtos laidavimo sutartis negalėjo bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis B. Å . atžvilgiu, jos turėtų bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.Sudarant ginčijamas 2006 m. kovo 9 d., 2006 m. lapkričio 6 d. ir 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis bei 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ , buvo pažeistos Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatos ir atidumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai, kadangi atsakovui               B.

Š. buvo neišaiškinta, jog trečiojo asmens UAB „Adema“ naudai duotas laidavimas galios ne iki nekilnojamojo turto įkeitimo (ko visi atsakovai ir tikėjosi sudarydami laidavimo sutartis), bet iki visiško BUAB „Adema“ prievolių pagal sudarytas sutartis įvykdymo ir kad pasirašydamas šias sutartis, atsakovas B. Š. garantuoja visu savo šeimos turtu. Anot apelianto, bankas iš esmės suklaidino jį, nes parengtose kredito sutartyse buvo numatyta, kad akcininkų laidavimas BUAB „Adema“ naudai galios tik iki nekilnojamojo turto įkeitimo, tuo tarpu parengtose laidavimo sutartyse įrašė, jog jos galios iki visiško kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo.

Taigi, akivaizdu, jog buvo pateiktos standartinės laidavimo sutartys.Sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi bÅ«ti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutarties sudarymo aplinkybės, jos tarpusavio sÄ lygų ir su ginčijama sutartimi susijusių kitų Å¡alių sudarytų sutarčių, jeigu tokios buvo, ryÅ¡ys ir reikÅ¡mė, aiÅ¡kinami visi sutarties Å¡alių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 str.) ir vertinami, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais.

Tačiau nors ir nurodęs, jog tokios aplinkybės turi bÅ«ti nagrinėjamos ir tiriamos, pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių plačiau nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.Anot apelianto, nepagrįstai padidėjo visų su ieÅ¡kovu laidavimo sutartis pasiraÅ¡iusių atsakovų civilinė atsakomybė, t. y. jei priverstiniam skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui pagal 2006 m. kovo 9 d. kredito sutartį KS200603-0253 visas įkeistas turtas vieÅ¡ose varžytynėse bus parduotas už nedidelę kainÄ , iÅ¡ pardavimo gautos pajamos bus panaudotos UAB „Adema“ įsiskolinimams, kylantiems iÅ¡ kredito sutarties Nr. KS200603-0253 padengti.

Tokiu atveju atitinkamai padidėtų laiduotojų atsakomybė pagal kredito sutartis Nr. K200611-1775 ir Nr. K200707-0779, nes iÅ¡ minėtų sutarčių kylančių UAB „Adema“ įsiskolinimų nebebÅ«tų galima nukreipti į jose nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl už Å¡ių įsiskolinimų apmokėjimÄ atitinkamai didesne apimtimi taptų atsakingi laiduotojai. Todėl atsakovų laidavimas laikytinas pasibaigusiu, vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.B.

Š. sudarant 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1 ir 2006 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200607-0779, buvo reikalingas L. Š. sutikimas. Nors laidavimas yra prievolinio pobūdžio teisinis santykis, tačiau jis neabejotinai yra susijęs su nekilnojamo daikto, o taip pat ir daiktinių teisių suvaržymu, dėl to, kad išieškojimas gali būti pradėtas ir iš bendro sutuoktinių turto. Skirtingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, laiduotojo atsakomybė nėra apibrėžta - laiduotojas laiduoja visu savo turtu.

Kadangi sutuoktiniams turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sutuoktinio sutikimas neabejotinai yra reikalingas, o tokio sutikimo nesant, laidavimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo sandorio sudarymo momento.Kredito sutarties Nr. K200611-1775 4.2 ir 24 punktai bei 2007 m. vasario 19 d. susitarime Nr. K200611-1775-P-1 „Dėl Kredito sutarties K200611-1775, sudarytos 2006 m. lapkričio 6 d. tarp AB Sampo banko ir UAB „Adema“, dalinio pakeitimo ir papildymo“ ir 2008 m. birželio 28 d. susitarime Nr. K200611-1775-P-3 Dėl Kredito sutarties K200611- 1775, sudarytos 2006 m. lapkričio 6 d. tarp AB SAMPO banko ir UAB „Adema“ su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, dalinio pakeitimo ir papildymo“ numatyti UAB „Adema“ įsipareigojimai dėl nekilnojamojo turto įkeitimo buvo įvykdyti, todėl atsakovų B.

Å ., L. Å ., A. B. ir L. B. laidavimas, kuris laikinai turėjo užtikrinti UAB „Adema“ prisiimtų prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ tol, kol minėtas trečiasis asmuo bankui neįkeis savo turimo nekilnojamojo turto, laikytinas pasibaigusiu kredito sutarties Nr. K200611- 1775 4.2 punkto pagrindu.Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutarties Nr. K200707-0779 4.2 punktu Å¡alys susitarė, jog trečiojo asmens UAB „Adema“ akcininkų laidavimas galios tol, kol bankui nebus įkeistas suteikto kredito vertę atitinkantis nekilnojamasis turtas, taip pat į tai, kad trečiasis asmuo paskesniu įkeitimu ieÅ¡kovui įkeitė nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio vidutinė rinkos vertė pagal VÄ® Registrų centro vertinimÄ sudarė ne mažiau kaip 2 154 129 Lt, o pagal Å¡alių vertinimÄ - ne mažiau kaip 8 999 000 Lt, darytina iÅ¡vada, jog atsakovų A.

B., B. Å ., L. Å . ir UAB „Viskas spausdintuvams“ laidavimas už UAB „Adema“ prievoles Å¡iuo metu jau yra pasibaigęs, o ieÅ¡kovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , neturi teisės atsakovams reikÅ¡ti jokių reikalavimų.IeÅ¡kovas neįrodė, jog turtas buvo įkeistas netinkamai. Byloje esanti informacija patvirtina, jog atitinkami įkeitimai buvo atlikti tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, nors iÅ¡ dalies ir sutikdamas su atsakovų nuomone apie laikinÄ laidavimo sutarčių pobÅ«dį, vis dėl to sprendė, jog prievolė įkeisti turtÄ yra atlikta netinkamai, tačiau kokių įrodymų pagrindu tokia iÅ¡vada buvo padaryta, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta.Teismas netinkamai aiÅ¡kino tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius bei laidavimo ir kredito sutarčių nuostatas.

IeÅ¡kovas pateikė standartines sutarties sÄ lygas, tuo tarpu B. Å ., bÅ«damas fizinis asmuo, prisijungė prie sutarties. Todėl sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai. Tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ Ä¯ tai neatsižvelgė, taip pat neatsižvelgė į tai, jog B. Å . negalėjo dalyvauti Å¡alių derybose ir siÅ«lyti savo sutarties sÄ lygų. IeÅ¡kovo darbuotojos teismo posėdžio metu nurodė, jog laidavimo sutartys buvo sudarytos ne banko patalpose, taip neužtikrinant, kad asmenys suvoktų prisiimamų įsipareigojimų pobÅ«dį ir iÅ¡reikÅ¡tų tikrÄ jÄ savo valiÄ .Pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus, pažeidė CPK 176-203 straipsnių nuostatas, nes nenurodė įrodymų, kuriais yra grindžiamos teismo iÅ¡vados, aplinkybių, kuriomis remiantis dalis įrodymų (pavyzdžiui liudytojų ir proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimai, bylos medžiagoje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai) buvo atmesti.

Anot apelianto, teismas netinkamai įvertino įrodymų, Å¡alių liudijimų ir faktinių bylos aplinkybių visetÄ , supainiojo faktines bylos aplinkybes. Teismas praktiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino nei įrodymų viseto, nei kiekvieno įrodymo įrodomosios reikÅ¡mės atskirai, o dėl daugumos atsakovų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų faktinių ir teisinių argumentų iÅ¡ viso nepasisakė, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos. Atsakovė I.

J. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, o atsakovų pareikÅ¡tus prieÅ¡ieÅ¡kinius patenkinti. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:UAB „Adema“ banko naudai 2006 m. balandžio 3 d. pirminiu įkeitimu įkeitė 2006 m. kovo 9 d. Kredito sutarties Nr. K200603-0253 23.1. ir 23.2. punkte nurodytÄ turtÄ , todėl vadovaujantis 2006 m. kovo 9 d.

Kredito sutarties Nr. K200603-0253 4.3. punktu, laidavimas pagal 2006 m. kovo 9 d. Laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/2 laikytinas pasibaigusiu. Todėl ieÅ¡kovas atitinkamų reikalavimų atsakovams (laiduotojams), įskaitant apeliantei, reikÅ¡ti negali. Bankui buvo pateiktas I. J. 2008 m. spalio 22 d. praÅ¡ymas dėl vienaÅ¡alio laidavimo atsisakymo, kuriuo buvo praÅ¡yta vienaÅ¡aliÅ¡kai atisakyti laidavimo pagal 2006 m. kovo 9 d. Laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/2, tačiau nepaisant to, ieÅ¡kovas į praÅ¡ymÄ nereagavo.Laidavimas, kaip papildoma (Å¡alutinė) prievolė, negali prieÅ¡tarauti pagrindinei (kredito) prievolei.

Todėl nepaisant to, kad laidavimo sutartyje nurodyta, jog ji galioja iki visiÅ¡ko ir tinkamo kredito gavėjo skolininių įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį įvykdymo, atsižvelgiant į Kredito sutarties 4.3 punktÄ , laidavimas turi galioti iki atitinkamo skolininko UAB „Adema“ turto įkeitimo bankui. Todėl yra pagrindas teigti, jog apeliantės pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis buvo tipinė.Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo apeliantės argumentų, jog jai, kaip laiduotojai, pasiraÅ¡ant 2006 m. kovo 9 d.

Laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/2, banko atstovai jos neinformavo ir iki galo neiÅ¡aiÅ¡kino, kaip tai numato Banko įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kokios pasekmės jos laukia, pasiraÅ¡ius laidavimo sutartį. Apeliantė, pasiraÅ¡ydama laidavimo sutartį, buvo įsitikinusi, jog sutartis galios iki skolininkas įkeis tam tikrÄ savo turtÄ banko naudai. Taigi, laidavimo sutartis neatitinka jos, kaip laiduotojos, tikrosios valios ir teisėtų lÅ«kesčių, todėl turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia.Apeliantės sudaryta laidavimo sutartis yra pasibaigusi, vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, nes jos padėtis pablogėjo.

Tarp banko ir UAB „Adema“ buvo sudaryti papildomi susitarimai, kurių pagrindu pasikeitė prievolių apimtis ir mastas. Apeliantė apie Å¡iuos susitarimus nebuvo informuota ir nedavė sutikimo dėl tolesnio laidavimo, pasikeitus kredito gavėjo prievolių apimčiai. Be to, apeliantė sutiko laiduoti tik su sÄ lyga, jei pagal kredito sutartį laiduos ir                 B. Å ., L. Å . bei L. D. ir B. M. D.. Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas praktiÅ¡kai netyrė.Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡analizavo atsakovų argumentų atskirai, o dėl pasisakytų argumentų pasisakė bendrai, sujungdamas visų atsakovų argumentus, kurie nors ir buvo panaÅ¡Å«s, tačiau netapatÅ«s. Todėl tokie teismo argumentai vertintini kritiÅ¡kai.Pirmosios instancijos teisme nenuginčijamai buvo nustatyta, jog buvo iÅ¡ esmės pažeista laidavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo tvarka, tuo pačiu pažeista Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalis, tačiau teismas dėl Å¡ios aplinkybės nepasisakė ir jos nenagrinėjo.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , ne tik turėjo atsižvelgti į banko darbuotojų paaiÅ¡kinimus dėl sutarčių sudarymo aplinkybių, bet ir svarstyti klausimÄ dėl paties banko, kaip kreditoriaus, kaltės, kuri pasireiÅ¡kė neatidumu ir nerÅ«pestingumu, nededant pastangų iÅ¡aiÅ¡kinti visas sudaromo sandorio aplinkybes, laidavimo apimtį ir pasekmes, nulėmusias civilinės atsakomybės atsiradimÄ .Teismas klaidingai nustatė, jog I. J., B. Å ., L. D. ir A. B. buvo UAB „Adema“ akcininkai, nes bylos medžiagoje yra įrodymų, įrodančių, jog Å¡ie asmenys tik tam tikru laikotarpiu buvo UAB „Adema“ akcininkais, todėl nebuvo pagrindo jiems taikyti didesnio žinojimo ir atsakomybės kriterijai.

Be to, net ir buvimas bendrovės akcininku nesuponuoja suklydimo galimybės nebuvimo ir neeliminuoja tam tikros banko pareigos ir atsakomybės. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į kitų laiduotojų, kurie nebuvo akcininkai, suklydimÄ , pasiraÅ¡ant atitinkamus sandorius galimybės ir faktorius.IeÅ¡kovas praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ terminÄ ieÅ¡kiniui laiduotojų atžvilgiu pareikÅ¡ti ir neprašė teismo šį terminÄ atnaujinti.Laidavimo sutartys buvo pasibaigusios dar iki kredito sutarties nutraukimo.IeÅ¡kovas, sudarydamas atitinkamas laidavimo sutartis, netyrė, ar pagal kredito sutartį laidavę atsakovai yra finansiÅ¡kai pajėgÅ«s laiduoti, todėl veikė nerÅ«pestingai ir pažeidė laiduotojų teises ir teisėtus interesus.

Teismas šių aplinkybių nevertino, todėl pažeidė atsakovų, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisėtus lūkesčius.Teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 4 dalies reikalavimus – priimta nutartis yra nemotyvuota. Teismas nenurodė, kuo remiantis dalis argumentų yra atmetami, dėl kokios priežasties buvo vadovautasi tik ieškovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat nenurodyta, kodėl nebuvo vertinti liudytojų (banke dirbusių darbuotojų) parodymai.Apeliantei buvo apribota teisė pasisakyti bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, nurodžius, jog byloje nesant priešieškinio, ji negali pasisakyti.

Tokiu bÅ«du buvo pažeistas ne tik CPK įtvirtintas žodiÅ¡kumo, rungimosi, procesinio lygiteisiÅ¡kumo principai, bet ir CPK 42, 186 straipsniai.Teismas, patenkindamas atsakovės L. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, bylinėjimosi iÅ¡laidas turėjo paskirstyti proporcingai, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų kiekvieno iÅ¡ proceso Å¡alių reikalavimų dalį. Atsakovai L. D. ir B. – M. D. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinius tenkinti.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Laidavimas pagal 2006 m. kovo 9 d. Laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/3 laikytinas pasibaigusiu, vadovaujantis 2006 m. kovo 9 d. Kredito sutarties Nr. K200603-0253 4.3 punktu, kadangi UAB „Adema“ įkeitė Å¡ios sutarties 23.1 ir 23.2 punktuose nurodytÄ turtÄ . Buvo praÅ¡yta vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti laidavimo pagal minėtÄ laidavimo sutartį, tačiau ieÅ¡kovas į tai neatsižvelgė.Pagrindinėje sutartyje nustatyti laidavimo terminai (iki bus įkeistas ieÅ¡kovo naudai atitinkamas turtas) negali prieÅ¡tarauti sutarties priede (laidavimo sutartyje) nustatytam terminui.

Be to, laidavimo sutartys buvo tipinės, parengtos banko. Todėl yra pagrindas teigti, jog laidavimas pagal 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/3 yra pasibaigęs.Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo apeliantų argumentų, jog jiems, kaip laiduotojams, pasirašant 2006 m. kovo 9 d. Laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/3, banko atstovai jų neinformavo ir iki galo neišaiškino, kaip tai numato Banko įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kokios pasekmės jų laukia, pasirašius laidavimo sutartį.

PasiraÅ¡ydami laidavimo sutartį, apeliantai buvo įsitikinę, jog laidavimo sutartis galios iki skolininkas įkeis tam tikrÄ savo turtÄ banko naudai. Taigi, laidavimo sutartis neatitinka tikrosios jų, kaip laiduotojų, valios ir teisėtų lÅ«kesčių, todėl ji turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia.Tarp banko ir UAB „Adema“ buvo sudaryti papildomi susitarimai, kurių pagrindu pasikeitė prievolių apimtis ir mastas. Apeliantai apie Å¡iuos susitarimus nebuvo informuoti ir jie nedavė sutikimo dėl tolesnio laidavimo, pasikeitus kredito gavėjo prievolių apimčiai.

Todėl apeliantų atžvilgiu reiÅ¡kiami banko reikalavimai negali bÅ«ti laikomai teisėtais ir pagrįstais.Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai bendrai sujungė visų atsakovų argumentus, kurie nors ir buvo panaÅ¡Å«s, tačiau nebuvo tapatÅ«s.Pirmosios instancijos teisme nenuginčijamai buvo nustatyta, jog buvo iÅ¡ esmės pažeista laidavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo tvarka, tuo pačiu pažeista Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalis. Apeliantams nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos sutarties sÄ lygos ir dėl tokios sutarties pasiraÅ¡ymo galintys kilti padariniai, todėl laidavimo sutartis laikoma sudaryta, akivaizdžiai nuslepiant nuo laiduotojų atitinkamų sutarties sÄ lygų tikrÄ jÄ reikÅ¡mę.

Tai, kad laiduotojams nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos laidavimo sutarties sÄ lygos, patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys liudytojų apklausos protokolai, teismo posėdžio metu liudytojų V. Z. ir J. R. duoti parodymai. Todėl buvo pagrindas banko atžvilgiu taikyti CK 6.248 straipsnį.Teismas klaidingai nurodė, jog I. J., B. Å ., L. D. ir A. B. buvo UAB „Adema“ akcininkai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, akcininkai bendrovėje keitėsi, todėl teigti, jog visi iÅ¡vardinti asmenys buvo bendrovės akcininkai visų kredito sutarčių pasiraÅ¡ymo laikotarpiu, yra neteisinga.IeÅ¡kovas praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ terminÄ ieÅ¡kiniui apeliantų atžvilgiu pareikÅ¡ti.Teismas nepagrįstai nurodė, jog nebuvo pateikta įrodymų, kad UAB „Adema“ kreditoriniai įsipareigojimai pagal kredito sutartį buvo įvykdyti ar kad bankui buvo įkeistas visas Å¡alių sutartas įkeisti turtas.

Buvo įkeistas ne tik kredito sutartyse nurodytas turtas, bet ir papildomas turtas. Be to, banko darbuotojai yra ne kartÄ pažymėję, jog prievolė yra įvykdyta tinkamai.Pripažinus L. Å . laidavimÄ pagal kredito sutartį negaliojančiu, iÅ¡augo apeliantų ir kitų laiduotojų pagal tÄ pačiÄ kredito sutartį įsipareigojimų apimtis. Taigi, iÅ¡ esmės padidėjus laiduotojų atsakomybei pagal kredito sutartį, teismas turėjo nustatyti, jog laidavimo prievolė pagal kredito sutartį laikytina pasibaigusia.

Teismas netinkamai taikė CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nepagrįstai pablogino laiduotojų padėtį IeÅ¡kovas, sudarydamas atitinkamas laidavimo sutartis, netyrė, ar atsakovai buvo finansiÅ¡kai pajėgÅ«s laiduoti pagal atitinkamÄ kredito sutartį. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas, kaip finansų ir kredito įstaiga, ne tik veikė aplaidžiai ir nerÅ«pestingai, bet ir atitinkamai taip pažeidė apeliantų teises ir teisėtus interesus.Skundžiama teismo nutartis neatitinka CPK 329 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. ji nėra motyvuota.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta, kuo remiantis dalis argumentų yra atmetama dėl kokios priežasties vadovautasi tik ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodytomis, kritiÅ¡kai vertintinomis aplinkybėmis. Taip pat nutartyje nėra nurodyta, kodėl nėra vertinami neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų - sutarčių sudarymo metu banke dirbusių darbuotojų - parodymai. Atskiruoju skundu atsakovas A. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pasibaigusiomis patenkinti.

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas nepagrįstai atmetė apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus dėl to, kad apeliantas laidavimo sutartį sudarė dėl suklydimo. Teismas klaidingai nustatė, jog I. J., B. Å ., L. D. ir A. B. buvo UAB „Adema“ akcininkai, nes bylos medžiagoje yra įrodymų, patvirtinančių, jog Å¡ie asmenys tik tam tikru laikotarpiu buvo      UAB „Adema“ akcininkai, todėl nebuvo pagrindo jiems taikyti didesnio žinojimo ir atsakomybės kriterijus.

Be to, net ir buvimas bendrovės akcininku nesuponuoja suklydimo galimybės nebuvimo, atitinkamai neeliminuoja tam tikros banko pareigos ir atsakomybės. Teismas nevertino kitų laiduotojų, kurie nebuvo akcininkai, suklydimo, pasiraÅ¡ant atitinkamus sandorius, galimybės. Pažymėtina, kad buvo pažeista Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostata ir bankui keliami padidinto atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, siekiant užtikrinti vykdomos finansinės veiklos patikimumÄ , efektyvumÄ ir saugumÄ , kadangi atsakovui A.

B. nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos laidavimo sutarčių sudarymo teisinės pasekmės, t. y. niekas neiÅ¡aiÅ¡kino, jog laidavimas galios ne iki nekilnojamojo turto įkeitimo, o iki visiÅ¡ko UAB „Adema“ prievolių pagal sudarytas sutartis įvykdymo ir kad pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartis, jis garantuoja visu savo Å¡eimos turtu. Sudarant standartines sutartis, atsakovo teisė dalyvauti derybose dėl tam tikrų sÄ lygų yra apribota, todėl neaiÅ¡kios sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos jas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.).

Tai, kad laiduotojai buvo suklaidinti, patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys liudytojų apklausos protokolai, teismo posėdžio metu liudytojų V. Z. ir J. R. duoti parodymai. Pats teismas konstatavo, jog atsakovai klaidingai įsivaizdavo atitinkamų sandorių sÄ lygojamas teises ir pareigas. Laidavimo sutarties Nr. FA-K200611-1775/2 sÄ lyga, nustatyta pirmame punkte, nesÄ Å¾ininga ir neaiÅ¡ki, todėl ji turi bÅ«ti aiÅ¡kinama jÄ pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai.Tiek apgaulė, tiek suklydimas, kaip pagrindai sandorių pripažinimui negaliojančiais, yra panaÅ¡Å«s, tačiau netapatÅ«s. Atsakovas A.

B. nurodė, kokius banko veiksmus/ neveikimÄ jis laiko apgaule ir kas laikytina suklydimu konkrečioje situacijoje. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių visumos, susijusios su apgaule sudarant sandorius, formaliai nurodydamas, jog dėl to jau pasisakyta. 2006 m. kovo 9 d., 2006 m. lapkričio 6 d. ir 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartys bei 2007 m. rugpjūčio 9 d. papildomas susitarimas pripažintini negaliojančiais CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu, kadangi minėtus sandorius atsakovas sudarė vien tik dėl ieÅ¡kovo apgaulės, kuri Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovui, nebuvo paaiÅ¡kintos sudaromų sandorių teisinės pasekmės, kaip to reikalauja įstatymas, ir buvo nuslėptos esminės Å¡ių sandorių sÄ lygos.Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo A.

B. laidavimas pagal ginčo sutartis negali bÅ«ti laikomas pasibaigusiu, nes byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų (jog UAB „Adema“ tinkamai įvykdė įsipareigojimÄ Ä¯keisti bankui atitinkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pagal kredito sutartis). Anot apelianto, bylos medžiagoje yra įrodymų, patvirtinančių, kad atitinkamas nekilnojamasis turtas pagal skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas kredito sutartis ir vėlesnius susitarimus buvo įkeistas banko naudai, todėl laidavimo sutartys laikytinos pasibaigusiomis.Nepagrįstas teismo teiginys, jog atsakovas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindÄ pripažinti, kad įvyko esminis prievolių, už kurias laidavo atsakovai, pasikeitimas.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalį. Be laiduotojo sutikimo buvo pakeistos pačios laidavimo sutarčių sÄ lygos, konkrečiai sudarant susitarimÄ Nr. 200611-1775-P-3 prie 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutarties Nr. K200611-1775, kuriuo iÅ¡ esmės buvo pabloginta laiduotojo padėtis, kas lėmė didesnę jo atsakomybę. Tas pats pasakytina ir apie susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-2, kriuo buvo sufomruoti reikalavimai įkeisti papildomus žemės sklypus. Visa tai vertintina kaip akivaizdus banko nesÄ Å¾iningumas, neproporcingai užsitikrinant savo turtinius interesus, apie tai iÅ¡ anksto neįspėjant laiduotojo.

Laiduotojo A. B. atsakomybė pablogėjo ir dėl to, kad pagal byloje pateiktÄ UAB „Adema“ ir banko 2007 m. balandžio 4 d. SusitarimÄ Nr. 743929 dėl įkeisto turto sujungimo matyti, jog žemės sklypai, įkeisti hipotekos lakÅ¡tu, vykdant 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutartį Nr. K200611-1775, buvo sujungti į vienÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . Tačiau jokio sutikimo dėl Å¡ių žemės sklypų sujungimo į vienÄ laiduotojas nebuvo pateikęs. Be to, atsakovės L. S. paraÅ¡o suklastojimo faktas atitinkamas laidavimo sutartis daro negaliojančiomis, o A.

B. sutiko laiduoti atitinkamam terminui tik su sÄ lyga, jeigu laiduos ir B. Å . su L. Å ..UAB „Adema“ neįvykdžius savo prievolių pagal kredito sutartį, pagal 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutarties Nr. K200707-0779 (atitinkamai 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutarties Nr. K200611-1775 51 p.) 56 punktÄ , kredito sutartis laikytina nutraukta, atitinkamai laidavimo sutartys - pasibaigusiomis (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.).Pagrindinė prievolė faktiÅ¡kai yra pasibaigusi ir dėl to, jog iÅ¡ hipoteka banko naudai įkeisto nekilnojamojo turto buvo įvykdytas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, o UAB „Adema“, kaip bankrutuojanti bendrovė, dar ir visa apimtimi patvirtino banko pareikÅ¡tÄ kreditorinį reikalavimÄ 22 337 041,18 Lt.

Dėl Å¡ių priežasčių atsakovo A. B. (kaip ir kitų laiduotojų) laidavimas už UAB „Adema“ prievoles laikytinas pasibaigusiu, o atitinkamos atsakovo A. B. pasiraÅ¡ytos laidavimo sutarys - nebegaliojančiomis.Atsakovo A. B. prievolė laikytina pasibaigusia ir CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Analizuojant Laidavimo sutarties Nr. FA- K200611-1775/2 23 punktÄ bei Laidavimo sutarties Nr. FA-K200707-0779 23 punktÄ , kuriuose nustatyta, kad laidavimo sutartys galioja tik iki kredito gavėjo įsipareigojimų, numatytų 2006 m. lapkričio 6 d.

Kredito sutarties Nr. K200611-1775 24 p., ir iki kredito gavėjo įsipareigojimų, numatytų 2007 m. liepos 10 d. darytina iÅ¡vada, kad laidavimo sutartys yra terminuotos prievolės, kurioms taikytinas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas.Nepagrįsti teismo teiginiai, kad laidavimu nėra suvaržoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas pats sau prieÅ¡tarauja, viena vertus nurodydamas, kad laidavimu, neįkeičiant turto, jis nėra suvaržomas, kita vertus, nurodydamas, jog laidavimu tiesiog laiduojama už prievolės įvykdymÄ visu savo turtu, kas reiÅ¡kia, jog skolininkui neįvykdžius atitinkamo įsipareigojimo, už kurį laiduota, skola bus iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ viso jo turto.

Pažymėtina, kad jeigu laiduoja vienas iÅ¡ sutuoktinių, iÅ¡ieÅ¡kojimas pirmiausia bus nukreipiamas į jo asmeninės nuosavybės teise turimÄ turtÄ , o jeigu tokio turto nepakaks kreditorių reikalavimams patenkinti, skola bus iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios laiduojančio sutuoktinio turto dalies. Todėl akivaizdu, kad bus pažeistas tokio bendro turto vientisumas ir kils grėsmė kitam sutuoktiniui netekti bendro Å¡eimos turto. Tai, kad sudarant laidavimo sandorį, turi bÅ«ti kito sutuoktinio sutikimas, numato ir       CK 3.92 straipsnio 4 dalis.Byloje įrodyta, jog laidavimo sutartys Nr. FA- K200603-0253/1 ir FA-K200607-0779 buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus (t. y. be atsakovės L.

Š. sutikimo). Todėl minėtos laidavimo sutartys turėjo būti pripažintos negaliojančiomis ab initio CK 1.80 straipsnio ir 3.96 straipsnio 2 dalies pagrindu.Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra ginčo dėl reikalaujamos priteisti skolos dydžio. Bylos medžiaga patvirtina, jog BUAB „Adema“ prievolė ieškovui buvo įvykdyta 771 000,00 Lt sumos apimtimi, kai tuo tarpu ieškovas nurodė, jog 2011 m. sausio 12 d. buvo perduotas sklypas už 570 000,00 Lt ir atitinkamai buvo įvykdyta tokio dydžio trečiojo asmens BUAB „Adema“ prievolė.

Todėl yra pagrindas teigti, jog ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningais veiksmais siekia nepagrįstai praturtėti.Teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, nesilaikė tikimybių pusiausvyros principo įrodinėjimo procese, pažeidė proceso Å¡alių rungimosi principÄ :

1) neanalizavo ir nevertino teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų (banko darbuotojų) parodymų, nors nusprendė dėl tokių liudytojų kvietimo ir svarbos;

2) liudytojų parodymais buvo užfiksuotos esminės reikÅ¡mės ir įtakos bylos nagrinėjimui bei baigčiai galinčios turėti aplinkybės apie ieÅ¡kovo ir jo darbuotojų aplaidumÄ , nesilaikymÄ jiems keliamų protingumo, atidumo ir rÅ«pestingumo standartų, nevykdant pareigos atskleisti esmines sudaromos sutarties sÄ lygas ir neužtikrinimÄ , kad sutartį pasiraÅ¡ytų bÅ«tent tie asmenys, kurie yra laiduotojai, ir bÅ«tų atskleista jų tikroji valia;

3) teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas BUAB „Adema“ įgaliotas asmuo, nors yra pagrindas manyti, kad jis galėjo duoti reikÅ¡mingų paaiÅ¡kinimų Å¡ioje byloje ir patvirtinti aplinkybes apie kredito suteikimÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes;

4) atsakovų argumentai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti, nenurodant, kodėl ieÅ¡kovo argumentai yra svaresni ir dėl kurios priežasties Å¡ie argumentai nėra vertintini kritiÅ¡kai.Teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai jo nemotyvavo, todėl pažeidė CPK 263 ir 270 straipsnių reikalavimus.Patenkinus atitinkamÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, atitinkamai atmestus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas turėjo bÅ«ti kitoks, nei nurodė teismas, t. y. proporcingai, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų kiekvieno iÅ¡ proceso Å¡alių reikalavimų dalį.Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, taip pat į Å¡ios civilinės bylos ir apeliaciniame skunde nurodytas gana komplikuotas aplinkybes, esant pakankamai sudėtingai civilinei bylai, siekiant objektyvumo ir teisingumo, pagrįsta praÅ¡yti apeliacinės instancijos teismo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę ieÅ¡kovui ir jo atstovui pasisakyti žodžiu.

Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „Viskas spausdintuvams“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Viskas spausdintuvams“ sudaryta laidavimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, vadovaujantis CK 1.90 straipsniu. Apeliantas sudarė laidavimo sutartį, pagrįstai manydamas, jog skolininko prievolių įvykdymÄ užtikrins dar du fiziniai asmenys – t. y.

UAB „Adema“ akcininkai A. B. ir B. Å .. Tačiau paaiÅ¡kėjo, kad UAB „Adema“ akcininkų A. B. ir B. Å . laidavimai, vadovaujantis kredito sutarties nuostatomis, baigėsi UAB „Adema“ įkeitus atitinkamÄ turtÄ . Todėl UAB „Viskas spausdintuvams“ tapo vieninteliu visų UAB „Adema“ esamų ir bÅ«simų prievolių įvykdymÄ solidariai su UAB „Adema“ atsakančiu asmeniu. Tokia atsakovui UAB „Viskas spausdintuvams“ nepalanki situacija susidarė faktiÅ¡kai jo tikrosios valios iÅ¡raiÅ¡kos, t. y. jam galimai suklydus dėl to, kad bankas neiÅ¡aiÅ¡kino laiduotojui visų tiek kredito sutarties, tiek laidavimo sutarties sÄ lygų nuo jų pasiraÅ¡ymo momento atsirandančių pasekmių, kaip tai numatyta Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje.

Todėl yra pagrindas teigti, jog laidavimo sutartį apeliantas sudarė dėl suklydimo.Sudarant atitinkamas refinansavimo sutartis, buvo padidinta marža, t. y. faktiÅ¡kai pakeistos finansinės kredito sutarties sÄ lygos ir iÅ¡ esmės padidinta kredito suma pagal sutartį, tačiau dėl sutikimo pakeisti Å¡iÄ finansinę (-es) sÄ lygÄ (-as) ir sutikimo laiduoti pasikeitusiomis sÄ lygomis į atsakovÄ UAB „Viskas spausdintuvams“ bankas nesikreipė, dėl ko Å¡is atsakovas negali atsakyti už UAB „Adema“ prievoles visa apimtimi pagal pasikeitusias kredito sutarties sÄ lygas. 2008 m. birželio 28 d. tarp UAB „Adema“ ir banko buvo pasiraÅ¡yti papildomi susitarimai, kuriais banko naudai visų UAB „Adema“ pasiraÅ¡ytų kredito sutarčių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas visas iki tol pagal atskiras kredito sutartis buvęs įkeistas nekilnojamasis turtas.

Tokiu bÅ«du apjungus banko naudai pagal kelias kredito sutartis įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , buvo itin pabloginta laiduotojų padėtis, kadangi kreditoriui priverstine tvarka pardavus visÄ jo naudai įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ už žymiai mažesnę kainÄ , nei laidavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo metu buvusi nekilnojamojo turto vertė, faktiÅ¡kai buvo patenkinti banko finansiniai reikalavimai tik pagal vienÄ iÅ¡ kredito sutarčių, o likusių prievolių įvykdymo pagal kredito sutartis buvo pareikalauta iÅ¡ laiduotojų.

Todėl laidavimo sutartis turi būti pripažinta pasibaigusia, vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 4 dalimi.Laidavimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu. Sandoris, kai nebuvo išreikšta tikroji L. Š. valia, turėtų būti pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Toks sandoris turėjo būti pripažintas negaliojančiu ir kito laiduotojo - B. Š. atžvilgiu, nes sandoris negalioja ab initio - nuo sudarymo momento. Laidavimo sutartyje, sudarytoje tarp AB Sampo banko ir L.

Å . bei B. Å ., pasirašė ne vien L. Å ., kartu jÄ pasirašė ir B. Å .. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties visas Å¡is dokumentas turėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ab initio. Banko darbuotojų neatidumas, neapdairumas ir nerÅ«pestingumas prisidėjo prie jo tariamų nuostolių atsiradimo ir tai yra pagrindas atleisti laiduotojus nuo atsakomybės arba sumažinti jų dydį. Sudarant laidavimo sutartis, buvo pažeista sutarčių sudarymo tvarka, jos buvo pasiraÅ¡ytos ne banko patalpose, taip neužtikrinant, jog visi asmenys, pasirašę sutartis, suprato jų esmę teisingai, tuo pačiu neįsitikinant, jog laidavimo sutartis pasirašė bÅ«tent tie asmenys.

Taip pat buvo neįvertintos ir tos aplinkybės, jog L. Š. ir B. Š. yra vyresnio amžiaus, pensininkai, L. Š. nesupranta lietuvių kalbos, o vertimo paslaugos nebuvo teiktos. Taigi, yra pagrįstas pagrindas manyti, jog buvo pažeistos ieškovo Kreditavimo produktų suteikimo verslo klientams tvarkos nuostatos, o būtent nuostatos, reglamentuojančios, kokia tvarka yra rengiamos ir pasirašomos tokio sutartys. Teismas šių aplinkybių nevertino.Laidavimo sutartis laikytina pasibaigusia dėl esminės šalių nelygybės. 2007 m. rugpjučio 9 d.

Juridinio asmens laidavimo sutarties Nr. JA-K200707-0779 1, 4, 14 punktai prieÅ¡tarauja CK įtvirtintoms bei kitoms laidavimÄ reglamentuojančioms nuostatoms. Laidavimo sutarties 1 ir 4 punktuose yra nustatytos laiduotojui visiÅ¡kai nepalankios sÄ lygos, kurios pažeidžia laiduotojo teisėtus interesus ir CK 1.5. straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nes minėtos sÄ lygos nustato itin didelę, nepagrįstÄ ir proporcingumo principų neatitinkančiÄ laiduotojo atsakomybės apimtį, bei visiÅ¡kai nepagrįstai eliminuoja CK 6.80 straipsnio 2 dalyje numatytÄ laiduotojo teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ .

Tuo tarpu laidavimo sutarties 14 punkte nustatyta sÄ lyga prieÅ¡tarauja CK 6.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai. Todėl turėjo bÅ«ti taikomos CK 6.288 straipsnio nuostatos.Skirtingai, nei sprendė teismas, nagrinėjamu atveju laidavimas turėjo bÅ«ti pripažintas pasibaigusiu pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį.UAB „Adema“ įvykdė savo įsipareigojimus, susijusius su tam tikro turto įkeitimu banko naudai, todėl laidavimas turi bÅ«ti pripažintas pasibaigusiu.Nepagrįstai teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl reikalaujamos priteisti skolos dydžio.

Bylos medžiaga patvirtina, jog BUAB „Adema“ prievolė ieÅ¡kovo naudai buvo įvykdyta 771 000,00 Lt dydžio sumos apimtyje, kai tuo tarpu ieÅ¡kovas nurodo, jog 2011 m. sausio 12 d. buvo perduotas sklypas už 570 000,00 Lt ir atitinkamai buvo įvykdyta tokio dydžio trečiojo asmens BUAB „Adema“ prievolė. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, jog ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningais veiksmais siekė ir siekia nepagrįstai praturtėti.Teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, nesilaikė tikimybių pusiausvyros principo įrodinėjimo procese, pažeidė proceso Å¡alių rungimosi principÄ :

1) teismas neanalizavo, nevertino teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų (banko darbuotojų) parodymų, nors nusprendė dėl tokių liudytojų kvietimo ir parodymų gavimo svarbos;

2) liudytojų parodymais buvo užfiksuotos esminės reikÅ¡mės ir įtakos tolesniam bylos nagrinėjimui bei baigčiai galinčios turėti aplinkybės apie ieÅ¡kovo ir jo darbuotojų aplaidumÄ , jiems keliamų protingumo, atidumo ir rÅ«pestingumo standartų nesilaikymÄ , nevykdant pareigos atskleisti esmines sudaromos sutarties sÄ lygas ir neužtikrinimÄ , kad sutartį pasiraÅ¡ytų bÅ«tent tie asmenys, kurie yra laiduotojai ir bÅ«tų atskleista jų tikroji valia;

3) teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas BUAB „Adema“ įgaliotas asmuo, nors yra pagrindas manyti, kad jis galėjo duoti reikÅ¡mingų paaiÅ¡kinimų Å¡ioje byloje ir patvirtinti aplinkybes apie kredito suteikimÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes;

4) visi atsakovų argumentai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, kaip nepagrįsti ir neįrodyti, nenurodant, kodėl ieÅ¡kovo argumentai yra svaresni ir dėl kurios priežasties Å¡ie argumentai nėra vertintini kritiÅ¡kai.Teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai jo nemotyvavo, todėl pažeidė CPK 263 ir 270 straipsnių reikalavimus. Atitinkamai nutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, esant absoliučiam negaliojimo pagrindui, nurodytam CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Atsiliepimu į atsakovų atskiruosius skundus atsakovė L.

Å . praÅ¡o atsakovų atskiruosius skundus tenkinti. Atsiliepime L. Å . iÅ¡ esmės sutinka su kitų atsakovų atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais. Atsiliepimu į atsakovų L. Å ., B. Å ., I. J., L. D., B.-M. D. atskiruosius skundus atsakovas A. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės: ieÅ¡kinį atmesti, o jo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas ir bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepime atsakovas iÅ¡ esmės sutinka su kitų atsakovų atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais. Atsiliepimu į atsakovų L. Å ., B. Å ., I. J., L. D., B.-M. D. atskiruosius skundus atsakovas BUAB „Viskas spausdintuvams“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime atsakovas BUAB „Viskas spausdintuvams“ iÅ¡ esmės sutinka su minėtų atsakovų atskiruosiuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais ir pakartoja savo atskirajame skunde nurodytus argumentus.

Atsiliepimu į atsakovų A. B., L. Å ., B. Å ., I. J., L. D., B.-M. D., BUAB „Viskas spausdintuvams“ atskiruosius skundus atsakovai L. D., B.-M. D., I. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovų L. D., B.-M. D. ir I. J. prieÅ¡ieÅ¡kinius patenkinti. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų L. D., B.-M. D., I. J. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepime atsakovai iÅ¡ esmės sutinka su kitų atsakovų atskiruosiuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais bei pakartoja savo atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus. AtsiliepimÄ taip pat grindžia Å¡iais papildomais argumentais:Anot atsakovų, pagal sutartis ieÅ¡kovo nustatytos netesybos yra per didelės, todėl jos turi bÅ«ti peržiÅ«rėtos, atsižvelgiant į tai, ar jų dydis yra protingas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ , CK 6.37 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir kredito sutartyse nustatytų procesinių palÅ«kanų skaičiavimo nutraukimo skolininkui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovui iÅ¡ laiduotojų priteisė 9 proc. procesinių palÅ«kanų. IeÅ¡kovo praÅ¡omos netesybos yra per didelės, jos turi bÅ«ti peržiÅ«rėtos, laiduotojo prievolės dydis negali virÅ¡yti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos pasibaigia kredito sutarčių galiojimas, todėl iÅ¡ laiduotojų taip pat negali bÅ«ti skaičiuojami mokėjimai pagal kredito sutartis, taip pat procesinės palÅ«kanos.UAB „Adema“ prievolės įvykdymas užtikrintas įkeitimo lakÅ¡tais įkeistu nekilnojamuoju turtu.

UAB „Adema“ bankroto byloje buvo parduodamas turtas, ieÅ¡kovui pasiÅ«lyta pirmenybės teise patenkinti jo kreditorinį reikalavimÄ , t. y. įsigyti įkeistÄ turtÄ , jis to nepadarė, savo teisėmis nepasinaudojo, įkeistas turtas iki Å¡iol neparduotas. Todėl laiduotojas turi bÅ«ti atleistas nuo savo prievolės įvykdymo. Anot atsakovų, banko reikalaujama suma yra nepagrįstas praturtėjimas BUAB „Adema“ ir laiduotojų sÄ skaita. Atsiliepimu į atsakovų A. B., L. Å ., B. Å ., I.

J., L. D., B.-M. D., BUAB „Viskas spausdintuvams“ atskiruosius skundus ieÅ¡kovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , praÅ¡o atsakovų atskiruosius skundus atmesti, priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas pagrįstai atsisakė pripažinti, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos iÅ¡ esmės suklydus ir pripažinti jas negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu:

1) B. M. D. ir  L. B., kaip BUAB „Adema“ dalies akcijų savininkėms, turėjo būti taikomi didesni žinojimo ir atsakomybės kriterijai;

2) laidavimo sutarčių sudarymo ne banko patalpose aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantai neturėjo galimybės tinkamai įvertinti sudaromų sutarčių sÄ lygų;

3) laidavimo sutarčių sÄ lygos yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai suformuluotos;

4) nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog L. Š. laidavimo sutartis pasirašė atsitiktinai, be to, ji, pasirašydama sutartį, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai;

5) BUAB „Viskas spausdintuvams“ ir kitų atsakovų sudarytos laidavimo sutartys nėra tarpusavyje susijusios ar kitaip priklausomos nuo kitų laidavimo sutarčių egzistavimo ar galiojimo, todėl kitų laidavimo sutarčių galiojimas neturi jokių teisinių pasekmių šio juridinio asmens laidavimui.Teismas pagrįstai atsisakė pripažinti, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos dėl banko apgaulės ir pripažinti jas negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio pagrindu. Atsakovai turėjo objektyvias galimybes suprasti, kokias pareigas prisiima laidavimo sutartimis ir kad prievolės pagal laidavimo sutartis gali pasibaigti tik tokiais pagrindais, kurie jose numatyti.

Jeigu atsakovai atitinkamų sutarčių sÄ lygų neperskaitė dėl savo neatidumo ir nerÅ«pestingumo, vertintina, kad jie prisiėmė visÄ galimÄ rizikÄ . Be to, laidavimo sutarčių sÄ lygos buvo aiÅ¡kiai suformuluotos.Teismas pagrįstai sprendė, kad laidavimo sutartys, kuriose pasirašė ne apeliantė            L. Å ., galioja apelianto V. Å . atžvilgiu, nes laidavimo sutartimi nėra suvaržoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir disponavimas ja.Byloje yra duomenų, įrodančių, jog BUAB „Adema“ neįvykdė įsipareigojimų įkeisti bankui atitinkamÄ turtÄ , todėl teismas pagrįstai nepripažino laidavimo sutarčių pasibaigusiomis.Teismas pagrįstai atsisakė pripažinti, kad prievolė, už kuriÄ buvo laiduojama, iÅ¡ esmės pasikeitė ir atitinkamai pagrįstai atsisakė pripažinti laidavimo sutartis pasibaigusiomis CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu;

1) susitarimai prie kredito sutarčių dėl papildomo trečiojo asmens prievolių užtikrinimo, įkeičiant turtÄ , nelaikytini esminiu prievolių pagal kredito sutartis pakeitimu;

2) kredito sutarčių pakeitimais yra nustatyta, kad papildomas nekilnojamasis turtas yra įkeičiamas bankui, kaip paskesnės eilės kreditoriui, todėl reikalavimai pagal vėliau sudarytÄ susitarimÄ bus tenkinami tik po to, jei bus patenkinti reikalavimai, užtikrinti anksčiau sudarytais hipotekos lakÅ¡tais;

3) A. B. nepateikė įrodymų, kuriais jis grindžia savo abejones dėl sumažėjusios hipotekos įkeistų objektų vertės, sujungus žemės sklypus;

4) dalies laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis L. Å . atžvilgiu nesudaro pagrindo konstatuoti esminio prievolės pasikeitimo ir atsakomybės padidėjimo kitų laiduotojų atžvilgiu.Teismas pagrįstai sprendė, jog kredito sutarčių nutraukimas nereiÅ¡kia laidavimo sutarčių pabaigos. Tokia iÅ¡vada darytina, atsižvelgiant į laidavimo sutarčių 23 punktÄ .IeÅ¡kovo reikalavimų dydis yra pagrįstas, todėl teismas pagrįstai priteisė visÄ ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ priteisti sumÄ . 0,2667 ha žemės sklypas buvo įkeistas tik užtikrinant BUAB „Viskas spausdintuvams“ prievolių bankui pagal paties BUAB „Viskas spausdintuvams“ ir banko 2007 m. gegužės 11 d. sudarytÄ kredito sutartį Nr. K200705-0500, kuri nėra susijusi su Å¡ia byla, įvykdymu.Teismas pagrįstai atsisakė pripažinti, kad laidavimas pasibaigė, vadovaujantis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi.

Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartimis buvo susitarta dėl kitokio termino, nei bendrasis įstatymuose numatytas laidavimo terminas, todėl Å¡i teisės norma Å¡iuo atveju netaikoma.Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė motyvuotÄ bei pagrįstÄ nutartį, todėl nėra pagrindo skundžiamÄ nutartį panaikinti.Teismas pagrįstai banko patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų priteisė lygiomis dalimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių pažeidimo.

Teismas konstatuoja:Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis keistina. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Å ios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad vykdydamas 2006 m. kovo 9 d. kredito sutartį     Nr. K200603-0253 (civ. byla Nr. 2-6691-553/2010, 7-10 b. l., 1 t., 12-18 b. l., 3 t.) ieÅ¡kovas Danske Bank A/S (ankstesnis pavadinimas AB Sampo bankas) uždarajai akcinei bendrovei „Adema“ suteikė 2 146 800 EUR kreditÄ , o 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200603-0253/1 atsakovai B. Å . ir L. Å . (civ. byla Nr. 2-6691-553/2010, 11-12 b. l., 1 t.), 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200603-0253/2 atsakovė I.

J. (13-14 b. l., 1 t., 25-27 b. l., 3 t.), 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200603-0253/3 atsakovai L. D. ir B. M. D. (15-16 b. l., 1 t., 28-30 b. l., 3 t.), įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovui, jeigu UAB „Adema“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2006 m. kovo 9 d. Kredito sutartį Nr. K200603-0253, su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais; kad 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutarties Nr. K200611-1775 pagrindu Bankas suteikė UAB „Adema“ 1 692 400 EUR kreditÄ (17-20 b. l., 1 t., 31-38 b. l., 3 t.), o 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200611-1775/1 atsakovai B.

Å . ir L. Å . (21-22 b. l., 1 t., 42-44 b. l., 3 t.), 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200611-1775/2 atsakovai A. B. ir L. B. (23-24 b. l., 1 t., 45-47 b. l., 3 t.), įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovui, jeigu UAB „Adema“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutartį Nr. K200611-1775, su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais; kad 2007 m. liepos 10 d. kredito sutarties Nr. K200707-0779 (25-28 b. l., 1 t., 48-55 b. l., 3 t.) ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo Nr. K200707-0779-P-1 (29-30 b. l., 1 t., 56-57 b. l., 3 t.) pagrindu Bankas UAB „Adema“ suteikė 3 000 000 Lt kreditÄ , o 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200707-0779 atsakovai B.

Å . ir L. Å . (31-33 b. l., 1 t., 61-63 b. l., 3 t.), 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200707-0779 atsakovas A. B. (34-36 b. l., 1 t.) ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartimi Nr. JA-K200707-0779 atsakovas UAB „Viskas spausdintuvams“ (37-38 b. l., 1 t., 64-67 b. l., 3 t.) įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovui, jeigu UAB „Adema“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutartį Nr. K200707-0779, su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar minėtiems laiduotojams kyla civilinė atsakomybė pagal atitinkamas laidavimo sutartis už BUAB „Adema“ prievolių pagal kredito sutartis neįvykdymÄ .

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra pagrindas 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1 bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779, sudarytÄ tarp AB Sampo banko (dabar Danske Bank A/S) ir L. Å ., pripažinti negaliojančiomis (CK 1.63 str., 1.64 str., 1.73 str., 1.80 str. 1 d., 6.79 str.). TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgęs į Lietuvos ekspertizės centro 2009 m. lapkričio 24 d. ekspertizės akto Nr. 11-2994(09) iÅ¡vadÄ , kurioje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarime Nr. K200707-0779-P-1 L.

Å . vardu pasirašė L. Å ., o 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200603-0253/1 bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200707-0779 L. Å . vardu pasirašė ne L. Å .. Atitinkamai, teismas nurodė, jog vertinti, kad 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-1 pasirašė ne L. Å ., nėra jokio pagrindo. Å ių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų Å¡alys neginčija, todėl jos laikytinos pagrįstomis ir atskirai dėl jų pagrįstumo Å¡ioje nutartyje teismas nepasisakys.

Dėl laidavimo sutarčių sudarymo, neturint kito sutuoktinio sutikimo Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis 2006 m. kovo     9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1 ir 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 atsakovės L. Š. atžvilgiu, nes buvo nustatyta, jog minėta atsakovė šių sutarčių iš tiesų nepasirašė. Atsakovai L. Š. ir B. Š. 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1 ir 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 prašė pripažinti negaliojančiomis taip pat ir tuo pagrindu, kad B.

Å . jas sudarė, neturėdamas sutuoktinės sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo minėtus sandorius pripažinti negaliojančiais vien dėl to, kad B. Å . jas sudarė, neturėdamas sutuoktinės sutikimo, yra pagrįsta.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog CK 3.92 straipsnio 4 dalyje yra iÅ¡vardinti sandoriai, kuriuos privalo sudaryti abu sutuoktiniai kartu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimÄ tokį sandorį sudaryti.

Tai sandoriai, susiję su disponavimu bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų varžymu, taip pat bendros įmonės perleidimo ar teisių į jÄ varžymo ir vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos varžymo sandoriai. Taigi Å¡ioje teisės normoje užtikrinta sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2008).

Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartyse Nr. FA-K200603-0253/1, Nr. FA-K200707-0779 nurodyta, jog laiduotojas pareiškia, kad šios sutartys neprieštarauja šeimos interesams; išieškoti iš laiduotojo turto galima tiek, kiek kredito gavėjas yra skolingas bankui pagal kredito sutartį (11, 31 b. l., 1 t.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog laidavimo sutartis gali būti sudaryta, laikantis CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų, tačiau galima situacija, kai laidavimo sutartį sudaro vienas iš sutuoktinių.

Atsižvelgiant į sutarties laisvės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis), ir į laidavimo asmeninį pobÅ«dį, konstatuotina, kad tais atvejais, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, laikomos asmeninėmis.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iÅ¡ sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiÅ¡kai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. IÅ¡ieÅ¡kojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.). Dėl to vykdant laidavimo sutartį, jeigu laiduoja vienas iÅ¡ sutuoktinių savo turtu, iÅ¡ieÅ¡kojimas pirmiausia nukreipiamas į jo asmeninės nuosavybės teise turimÄ turtÄ ir, tik jeigu tokio turto nepakaks kreditoriaus reikalavimams patenkinti, skola iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios laiduojančio sutuoktinio dalies.

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas ir nėra davęs įgaliojimo sudaryti laidavimo sutartį, turtÄ ar dalį bendrojoje nuosavybėje negali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog laidavimo sutartys, kurias pasirašė atsakovas B. Å ., neturėdamas sutuoktinės sutikimo, atsakovei L.

Å . nesukelia jokių turtinio pobÅ«džio prievolių banko naudai, t. y. laidavimo sutartys jokių atsakovės L. Å . teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nes pagal jas prievolė sumokėti bankui skolÄ atsiranda ne jai, o asmeniÅ¡kai tik sutartis pasiraÅ¡iusiam jos sutuoktiniui atsakovui B. Å . ir tai yra jo asmeninė prievolė.Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo B. Å . argumentais, jog pripažinus laidavimo sutartis Nr. FA-K200603-0253/1 ir Nr. FA-K200707-0779 negaliojančiomis L.

Å . atžvilgiu, tai savaime nulemia Å¡ių laidavimo sutarčių negaliojimÄ B. Å . atžvilgiu. Tuo labiau, kad kredito sutartyse Nr. FA-K200603-0253 ir Nr. FA-K200707-0779 buvo numatyta, jog UAB „Adema“ turi pateikti laidavimus, sudarytus su akcininkais. Apie tai, kad laidavimo sutartis turi pasiraÅ¡yti ir jų sutuoktiniai, kredito sutartyse nebuvo numatyta. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip sudarytus dėl suklydimo ir apgaulės (CK 1.90 str., 1.91 str.) Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.5 straipsnyje esminiu suklydimu laikomas suklydimas, kuris, sudarant sutartį, buvo toks reikÅ¡mingas, kad protingas asmuo, esant analogiÅ¡kai padėčiai, bÅ«tų jÄ sudaręs kitomis sÄ lygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrÄ jÄ padėtį, o kita Å¡alis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo ar turėjo žinoti apie suklydimÄ ir klystančios Å¡alies neinformavo apie tikrÄ jÄ padėtį, jeigu Å¡ios neatskleidimas neatitiko protingos ir sÄ Å¾iningos komercinės praktikos.

Sprendžiant dėl to, ar atsakovų ginčijami sandoriai buvo pasiraÅ¡yti iÅ¡ esmės suklydus, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, ne kartÄ yra pažymėjęs, jog Å¡alies elgesys gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiÅ¡komis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebÅ«tų sudaręs sandorio tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir suklydusi Å¡alis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Tai, ar asmuo suklydo, turi bÅ«ti vertinama pagal sandorio sudarymo metu buvusiÄ faktinę situacijÄ , be to, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo, o vertinant, ar suklydimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis, bÅ«tina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378, 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001, ir kt.).Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, kad atsakovai suklydo dėl sudaromų ginčijamų sandorių esmės ir galimų tokio sandorio padarinių.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti laidavimo sutartis ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-1 negaliojančiais, kaip sudarytus atsakovams suklydus.Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė atidumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog I. J., B. Å ., L. D. ir A. B. buvo UAB „Adema“ akcininkai ir tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – UAB „Adema“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai, kuriuose yra užfiksuoti susirinkime svarstyti klausimai, susiję su kredito ėmimu iÅ¡ ieÅ¡kovo (136, 142 b. l., 1 t.).

Nors I. J., L. D., A. B. buvo akcininkai skirtingais laikotarpiais, tai savaime nesudaro pagrindo teigti, jog jiems neturi bÅ«ti keliami didesnio žinojimo ir atsakomybės reikalavimai. IÅ¡ UAB ,,Adema“ 2006 m. kovo 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (civ. byla Nr. 2-6691-553/2010, 136 b. l., 1 t.) turinio matyti, kad I. J., B. Å . ir L. D., kaip UAB „Adema“ akcininkai, balsavo už kredito ėmimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, taip pat ir 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200603-0253/1, FA-K200603-0253/2, FA-K200603-0253/3 jie pasirašė, bÅ«dami įmonės akcininkais.

Tas pats pasakytina ir apie 2007 m. liepos 10 d. sudarytas laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779 (31-36, 142 b. l., 1 t.). 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutartimi Nr. K200611-1775 UAB „Adema“ buvo įpareigota pateikti laidavimo sutartis, sudarytas su akcininkais A. B. ir B. Š. (sutarties 4.2 p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, šis įpareigojimas buvo įvykdytas. Taigi, nors byloje ir nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, nuo kada A. B. tapo UAB „Adema“ akcininku, paminėtų aplinkybių pagrindu galima pagrįstai teigti, jog ir 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200611-1775/1 ir Nr. FA-K200611-1775/2 atsakovai A.

B. ir B. Å . pasirašė, bÅ«dami UAB ,,Adema“ akcininkai. Å i aplinkybė taip pat sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie juridinio asmens (UAB „Adema“) dalyviai buvo tiesiogiai suinteresuoti gauti banko finansavimÄ , reikalingÄ per įmonę vykdomo savo verslo poreikiams tenkinti. Dėl Å¡ios priežasties, teismo vertinimu, atsakovams buvo arba turėjo bÅ«ti žinomos aplinkybės ne tik dėl kredito gavimo iÅ¡ banko galimybių, bet ir dėl banko taikomų kredito suteikimo sÄ lygų, įskaitant sÄ lygÄ dėl kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo, pateikiant akcininkų laidavimÄ už kredito gavėjo prievolių vykdymÄ .

Å iuo atveju atsakovų teisinio iÅ¡silavinimo nebuvimas, amžius ar kitokios panaÅ¡ios priežastys, teismo vertinimu, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jie negalėjo suprasti laidavimo sutarčių turinio ir prasmės. Pažymėtina ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo nemoka lietuvių kalbos, pagal teismų praktikÄ nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2001). Todėl Å¡iuo atveju vien tai, kad apeliantė L.

Å . nemokėjo lietuvių kalbos, nesudaro pagrindo jos sudarytus ir Å¡ioje byloje ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais. Atsakovų teiginiai apie tai, kad jie nesuvokė laidavimo sutarčių ar susitarimo sÄ lygų ir jų sudarymo pasekmių, galėtų bÅ«ti paaiÅ¡kinami tuo, kad atsakovai nesidomėjo sandorio, dėl kurio sudarymo jie iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ , turiniu, sÄ lygomis bei padariniais, nors visa tai aiÅ¡kiai buvo nurodyta sutarčių turinyje, ir Å¡i aplinkybė negali pateisinti jų elgesio bei sudaryti sandorių negaliojimo pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t.y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir jo galimų teisinių padarinių, prieÅ¡ atlikdamas tÄ veiksmÄ , pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio Å¡alies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju Å¡alies suklydimo negalima pateisinti.

Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios Å¡alies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieÅ¡tarautų kitos sandorio Å¡alies, kuri pasikliovė prieÅ¡ingos Å¡alies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ Å¡alies valiÄ , interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, 2005 m. spalio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514, ir kt.). Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad atsakovėms L.

Å ., B. M. D., L. B. nesant UAB „Adema“ akcininkėmis, joms neturi bÅ«ti taikomi atidumo ir apdairumo reikalavimai, nes Å¡ie reikalavimai, kaip matyti iÅ¡ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo, yra taikomi bet kuriam asmeniui, kuris pasiraÅ¡o sandorius.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė L. Å . atskirajame skunde iÅ¡ esmės pati pripažino, jog ji nesigilino į laidavimo sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 ir susitarimo Nr. K200707-0779-P-1 turinį. Taigi, ji pati dėl savo nerÅ«pestingumo nesidomėjo sutarčių, kuriose pasirašė, sÄ lygomis.

Jeigu L. Å . ir pasirašė tik paskutiniuose 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo Nr. K200707-0779-P-1 ir laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 lapuose, Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog laidavimo sutartį ji sudarė dėl suklydimo, nes akivaizdu yra tai, jog kiekvienas apdairus asmuo, pasiraÅ¡ydamas sandorį, turi persiskaityti jo sÄ lygas, o ne perkelti jų iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ kitai sandorio Å¡aliai – bankui. Pažymėtina, kad iÅ¡ apeliaciniuose skunduose pateiktų argumentų galima spręsti, jog elementariausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisė bei nebuvo dėmesingi, atsargÅ«s ir apdairÅ«s, kiek tai buvo reikalinga atitinkamomis veikimo sÄ lygomis taip, kaip reikėtų elgtis pagal bonus pater familias principÄ , ir kiti atsakovai.

Atsakovų teiginiai apie tai, kad jie nesuprato laidavimo sutartimis prisiimamų įsipareigojimų apimties, t. y. jog laidavimo sutartimis Nr. FA-K200603-0253/1, FA-K200603-0253/2, FA-K200603-0253/3 jie įsipareigojo laiduoti iki visiško UAB „Adema“ įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo, atmetami, nes teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, esmės ar apimties klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

Atsakovų sudaryti sandoriai (laidavimo sutartys), atsižvelgiant į sandorių prigimtį, sandorių Å¡alis bei sandorių sudarymo aplinkybes, laikytini rizikingais, todėl sandorio Å¡alis, prisiimdama galimÄ rizikÄ , kartu praranda ir teisę vėliau tÄ sandorį ginčyti remdamasi suklydimu (CK 1.90 str. 5 d.) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-634/2010). I. J., L. D. ir B. M. D., B. Å . atskiruosiuose skunduose teigia, jog banko atstovai jų neinformavo ir neiÅ¡aiÅ¡kino, kaip tai numato Banko įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kokios pasekmės jų laukia, pasiraÅ¡ius laidavimo sutartis.

Anot apeliantų, jei jiems bÅ«tų atskleista, jog laidavimo sutartys galios iki visiÅ¡ko UAB „Adema“ įsipareigojimų įvykdymo, o ne iki įkeitimo, jie laidavimo sutarčių nebÅ«tų sudarę. Atsižvelgiant į šį apeliantų argumentÄ , pažymėtina, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jiems iÅ¡ esmės buvo trukdoma susipažinti su pasiraÅ¡omų laidavimo sutarčių sÄ lygomis (CPK 178 str.). Tarp Å¡ių apeliantų yra juridinio asmens akcininkų, kurie turėjo žinoti visas juridinio asmens kredito ėmimo sÄ lygas ir juridiniam asmeniui nustatytus įsipareigojimus prievolių pagal kredito sutartį įvykdymÄ užtikrinti įkeitimu, laidavimu.

Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad laidavimo sutartis laiduotojai pasirašė ne banko patalpose, jos buvo perduotos UAB „Adema“ direktoriui, kuris laidavimo sutartis bankui vėliau pateikė jau su parašais, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, nes atsakovai, abejodami dėl ginčo sandorių turinio ar jų sudarymo teisinių pasekmių, galėjo (turėjo) kreiptis į banko darbuotojus, prašydami išaiškinti ginčo sandorių nuostatas bei teisinius šių sandorių sudarymo padarinius.

Tačiau įrodymų, sudarančių pagrindÄ teigti, jog tokie veiksmai buvo atlikti, byloje nėra. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė detalios teismo posėdžio metu banko darbuotojų pateiktų paaiÅ¡kinimų ir Å¡ių paaiÅ¡kinimo santykio su kitais byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais analizės skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo nelemia. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimų, nereiÅ¡kia, jog teismas jų nevertino.

Be to, teismo vertinimu, šių liudytojų parodymai nepaneigia aukščiau nurodytų ir pirmosios instancijos teismo pateiktų išaiškinimų, nes, kaip jau konstatuota, aplinkybė, kad laidavimo sutartis laiduotojai pasirašė ne banko patalpose, negali būti vertinama, kaip banko pareigų pažeidimas. Pažymėtina, kad jau vien tai, jog laiduotojai, pasirašydami laidavimo sutartis, nebuvo banko patalpose, iš esmės patvirtina, kad bankas negalėjo pažeisti iš įstatymo kylančios savo pareigos informuoti, kadangi tai buvo neįmanoma įvykdyti fiziškai.

Kita vertus, esant abejonėms, neaiÅ¡kumams dėl sudaromų sutarčių sÄ lygų, patys atsakovai turėjo (galėjo) kreiptis į bankÄ dėl pasiraÅ¡omų sutarčių sÄ lygų ir pasekmių iÅ¡aiÅ¡kinimo. Todėl yra pagrindas teigti, jog atsakovai, bÅ«dami apdairÅ«s ir atidÅ«s, turėjo (galėjo) suprasti, kad ginčo sandorių sudarymas juos sudariusiai sukelia teisines pasekmes, nesi kitas protingas asmuo tokioje situacijose suprastų, jog, sudarius laidavimo sandorį, Å¡alis prisiima jame numatytus įsipareigojimus (CK 1.5 str.).

Nėra pagrindo sutikti su apeliantų I. J., L. D. ir B. M. D. teiginiu, jog bankas veikė aplaidžiai ir pažeidė jų teises bei teisėtus interesus, nes, sudarydamas atitinkamas laidavimo sutartis, netyrė, ar laiduotojai yra finansiÅ¡kai pajėgÅ«s laiduoti pagal atitinkamÄ kredito sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kredito sutartyse buvo nustatyta, kokiais bÅ«dais UAB „Adema“ turi užtikrinti prievolių įvykdymÄ , t. y. buvo nustatyta, kad kredito gavėjas turi įkeisti konkretų turtÄ ir pateikti laidavimo sutartis.

Kredito sutartyse taip pat nustatyta, jog turi bÅ«ti pateikti bÅ«tent akcininkų laidavimai visam kredito sutarties terminui ir sumai. Taigi, akivaizdu, jog laidavimo sutarčių sudarymo pareiga kredito sutartyse buvo numatyta bÅ«tent banko naudai. Todėl Å¡iuo atveju bÅ«tent bankui yra aktualu, jog laiduotojai bÅ«tų finansiÅ¡kai pajėgus. Kadangi bankas pasirašė ginčo laidavimo sutartis, tokiais savo veiksmais jis pripažino, jog Å¡ias laidavimo sutartis pasiraÅ¡iusių asmenų laidavimas yra tinkamas, atitinkamai, jis prisiėmė prievolių neįvykdymo rizikÄ , esant nepakankamam laiduotojų turtui.

Tuo tarpu atsakovai, nors ir žinodami, kokia jų finansinė padėtis, vis tiek sudarė laidavimo sutartis, todėl jie savo veiksmais taip pat prisiėmė iÅ¡ sudarytų laidavimo sutarčių galinčių kilti neigiamų pasekmių rizikÄ .    Šių aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad: ginčijamuose sandoriuose yra aiÅ¡kiai apibrėžtas sutarties dalykas ir Å¡alių įsipareigojimai; atsakovės L.

Å . teiginiai, kad ji nebÅ«tų rizikavusi vieninteliu turimu nekilnojamuoju turtu ir kad normaliai atidus ir protingas žmogus tokiomis sÄ lygomis nebÅ«tų sudaręs atitinkamo sandorio, nesudaro pagrindo jos elgesį kvalifikuoti kaip suklydimÄ dėl sandorio esmės; I. J., B. Å ., L. D. ir A. B., kaip UAB „Adema“ akcininkams, keliami didesni žinojimo ir atsakomybės reikalavimai; faktas, kad atsakovai sutarčių sÄ lygų neperskaitė dėl savo neatidumo ir nerÅ«pestingumo, vertintinas kaip visos galimos rizikos prisiėmimas, yra pagrįstos.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovai turėjo objektyvias galimybes suprasti, kokias pareigas jie prisiima ginčo laidavimo sutartimis, o atitinkamų sutarčių sÄ lygų neperskaitę dėl savo neatidumo ir nerÅ«pestingumo, jie patys prisiėmė rizikÄ dėl tokio elgesio pasekmių ir todėl pirmosios instancijos pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti, nes jų pagrįstumo sandorius ginčijanti Å¡alis (atsakovai) neįrodė.Å ioje nutartyje aptarti atidumo, rÅ«pestingumo, apdairumo reikalavimai atsakovei L.

Å . turi bÅ«ti taikomi, ir jai sudarant 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-1. Akivaizdu, jog L. Å ., bÅ«dama UAB „Adema“ akcininko B. Å . sutuoktinė, buvo suinteresuota UAB „Adema“ veikla. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Å¡io susitarimo turinys taip pat yra aiÅ¡kus, L. Å ., kaip akcininko B. Å . sutuoktinė, šį susitarimÄ pasirašė, iÅ¡reikÅ¡dama sutikimÄ dėl kredito sumos padidinimo ir kitų sÄ lygų pakeitimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, jog šį susitarimÄ pasirašė pati L.

Å ., pripažinti minėtÄ susitarimÄ jos atžvilgiu negaliojančia vien dėl to, jog L. Å . faktiÅ¡kai nebuvo sudariusi laidavimo sutarties, nėra pagrindo. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pripažinus laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 negaliojančia L. Å . atžvilgiu, atsakomybė pagal Å¡iÄ laidavimo sutartį jai nebegali atsirasti, kÄ iÅ¡ esmės ir pripažino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.  Negalima nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčijamas laidavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, taip pat nėra pagrindo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė detalios reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus dėl apgaulės, pagrindu atsakovo A.

B. nurodytų faktinių aplinkybių vertinimo analizės. Teismas pažymėjo, jog atsakovas A. B., įvardindamas banko veiksmus, kuriuos jis vertina kaip apgaulę, nurodė tuos pačius motyvus apie laidavimo sutarčių pabaigÄ , kurie jau buvo nagrinėjami ir vertinami, pasisakant dėl reikalavimų pripažinti sandorius negaliojančiais dėl suklydimo pagrįstumÄ .Atsakovas A. B. atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl jo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu iÅ¡vardintų banko veiksmų (neveikimo), kuriuos atsakovas laikė apgaule.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad jam, kaip to reikalauja įstatymas, nebuvo paaiÅ¡kintos sudaromų sandorių teisinės pasekmės ir buvo nuslėptos esminės Å¡ių sandorių sÄ lygos, t. y. kad laidavimas galios ne iki nekilnojamojo turto įkeitimo, bet iki visiÅ¡ko UAB „Adema“ prievolių įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamus sandorius CK 1.90 straipsnio 1 dalies aspektu, akcentavo, kad ginčijamose sutartyse sandorio dalykas ir įsipareigojimai apibrėžti aiÅ¡kiai ir suprantamai, atsakovai, pasiraÅ¡ydami sandorius, privalėjo elgtis atidžiai, rÅ«pestingai, o jei taip nesielgė, jie iÅ¡ esmės patys prisiėmė iÅ¡ Å¡ių sandorių sudarymo atsirasiančių neigiamų pasekmių rizikÄ .

Akivaizdu, jog Å¡ios aplinkybės bei argumentai yra pagrindas atmesti ir atsakovo A. B. reikalavimÄ pripažinti sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus dėl apgaulės. Todėl teigti, jog teismas nepasisakė dėl sandorių CK 1.91 straipsnio 1 dalies aspektu, iÅ¡ esmės taip pat nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008 ir kt.).Atsakovas A. B. teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino paties ieÅ¡kovo elgesio, sudarant ginčijamus sandorius.

Tačiau, atsižvelgiant į atsakovams keliamus atidumo ir rÅ«pestingumo, sudarant sandorius, reikalavimus, į tai, kad laiduotojams pasiraÅ¡ant banko pateiktus laidavimo sutarčių projektus, banko darbuotojai nedalyvavo, o atsakovai nesikreipė į juos dėl ginčijamų sandorių sÄ lygų iÅ¡aiÅ¡kinimo, akivaizdu, jog nebuvo pagrindo detaliai atskirai pasisakyti dėl banko veiksmų, sudarant laidavimo sutartis, nes bankas fiziÅ¡kai negalėjo atlikti tyčinių nesÄ Å¾iningų veiksmų, dėl kurių atsakovai buvo paskatinti sudaryti ne tokį sandorį, kokio jie tikėjosi.

Dėl laidavimo sutarčių pasibaigimo, UAB „Adema“ įvykdžius įsipareigojimÄ Ä¯keisti bankui tam tikrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis laidavimo santykių principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.).

Tačiau priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rÅ«Å¡is, įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai (terminai) (CK 6.88, 6.89 str.). Tai, kokia laidavimo rÅ«Å¡is yra nagrinėjamu atveju, nustatytina aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas, vadovaujantis CK įtvirtintomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.). Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje: esant ginčui dėl sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes; be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; kt.).

CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra pabrėžta, kad svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė Å¡alys; suraÅ¡ytų dokumentų prasmė turi bÅ«ti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti Å¡alims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias bÅ«tent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; kt.).

Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , jeigu Å¡alių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys. Å is principas reiÅ¡kia, kad esant lingvistinės sutarties teksto reikÅ¡mės ir Å¡alių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti Å¡alių ketinimams, kuriuos Å¡alys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, kaip yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, Å¡io principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti.

Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).Apeliantų, L. Š., B. Š., I.

J., L. D., B. M. D. ir A. B. teigimu, laidavimo sutartys turi bÅ«ti laikomos pasibaigusiomis, kadangi trečiasis asmuo UAB „Adema“ įvykdė įsipareigojimus įkeisti bankui atitinkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kaip to buvo reikalauta kredito sutartyse.Pagal 2006 m. kovo 9 d. kredito sutarties Nr. K200603-0253 4.3 punkto nuostatÄ , kredito lėšas bankas įsipareigojo iÅ¡mokėti, kai bankui bus pateikti įmonės (UAB ,,Adema“) akcininkų laidavimai visam kredito sutarties terminui ir sumai, ir po to, kaip visas minėtoje kredito sutartyje nurodytas turtas bus įkeistas banko naudai, bankas raÅ¡tiÅ¡ko laiduotojo praÅ¡ymo pagrindu įsipareigojo vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti laidavimo (civ. byla Nr. 2-6691-553/2010, 7 b. l., 1 t.); pagal 2006 m. lapkričio 6 d.

Kredito sutarties Nr. K200611-1775 4.2 punkto nuostatÄ , bankas įsipareigojo kredito lėšas iÅ¡mokėti, kai jam bus pateikti kliento (UAB ,,Adema“) akcininkų A. B. ir B. Å . laidavimai, galiojantys iki Å¡ios sutarties 24 punkte nurodyto turto įkeitimo bankui (17 b. l., 1 t.); pagal 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutarties Nr. K200707-0779 4.2 punkto nuostatÄ , bankas įsipareigojo kredito lėšas iÅ¡mokėti tada, kai bankui bus pateikti kliento (UAB ,,Adema“) akcininkų: B. Å . ir A. B. laidavimai, galiojantys iki Å¡ios sutarties 28 ir 29 punktuose nurodyto turto įkeitimo bankui (25 b. l., 1 t.).

Byloje yra pateikta duomenų, kurie įrodo, jog A. ir L. B., I. J., UAB „Viskas spausdintuvams“, L. D. kreipėsi su praneÅ¡imais (praÅ¡ymais), nurodydami, kad UAB „Adema“ įkeitė pagal kredito sutartis reikalautÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl laidavimo sutartys yra pasibaigusios (12, 13, 16, 18, 22 b. l., 4 t.), o bankas, atsakydamas į Å¡iuos praneÅ¡imus (praÅ¡ymus), su atsakovų nurodytais argumentais nesutiko (14, 15, 17, 19, 23 b. l., 4 t.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiu, jog 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutarčių Nr. FA-K200611-1775/1 (21-22 b. l., 1 t.), FA-K200611-1775/2 (23-24 b. l., 1 t.) bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutarčių Nr. FA-K200707-0779 (31-36 b. l., 1 t.) galiojimas yra siejamas su UAB „Adema“ įsipareigojimo įkeisti atitinkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ visiÅ¡ku įvykdymu (žr. laidavimo sutarčių 23 p.), t. y. skolininkui įkeitus visÄ kredito sutartyse nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , laidavimo sutartys laikomos pasibaigusiomis.

BÅ«tina pažymėti, kad toks laidavimo sutarčių iÅ¡aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti taikomas 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutarčių Nr. FA-K200603-0253/1 (11-12 b. l., 1 t.), Nr. FA-K200603-0253/2 (13-14 b. l., 1 t.) ir Nr. FA-K200603-0253/3 (15-16 b. l., 1 t.) galiojimui, nes jose nurodyta, kad laidavimo sutartys galioja iki visiÅ¡ko ir tinkamo kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal kredito sutartį (žr. laidavimo sutarčių 23 p.). 2007 m. rugpjūčio 9 d. Juridinio asmens laidavimo sutarties Nr. JA-K200707-0779 (37-38 b. l., 1 t.) 22 punkte nustatyta, jog Å¡i sutartis galioja iki visiÅ¡ko ir tinkamo laiduotojo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas.

Pažymėtina, kad laiduotojams turi bÅ«ti taikomos bÅ«tent laidavimo sutartyse, kurių Å¡alys atsakovai yra, nustatytos sÄ lygos, o ne kredito sutarčių, kurių laiduotojai nesudarė ir kurių Å¡alys jie nėra, sÄ lygos. Todėl laidavimo sutartyse nesusitarus, jog laidavimas galioja iki UAB „Adema“, kaip kredito gavėjo, įsipareigojimų, susijusių su konkretaus nekilnojamojo turto įkeitimu, įvykdymo, nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog tokios laidavimo sutartys galioja tik iki kredito sutartyse iÅ¡vardinto turto įkeitimo.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino Å¡ių laidavimo sutarčių pasibaigusiomis.PasiraÅ¡ydami 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200611-1775/1 (21-22 b. l., 1 t.) ir FA-K200611-1775/2 (23-24 b. l., 1 t.) bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779 (31-36 b. l., 1 t.), laiduotojai sutiko, kad banko ir kredito gavėjo papildomais susitarimais bÅ«tų papildomos ir keičiamos kredito sutarties sÄ lygos, nekoreguojant laidavimo sutarties sÄ lygų, tačiau Å¡iose sutartyse taip pat buvo įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ , jei kredito sutartis pakeičiama ar papildoma taip, kad padidėja laiduotojo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, turi bÅ«ti gautas jo raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas laiduoti už kredito gavėjÄ pasikeitusiomis sÄ lygomis (laidavimo sutarčių 13 p.).

Vadinasi, Å¡iuo atveju, bankui ir UAB „Adema“ sudarius kredito sutarties papildymus ar pakeitimus, kuriais padidėja laiduotojo atsakomybė, turėjo bÅ«ti gautas laiduotojų raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas tam, kad jis laiduotų ir pagal naujus kredito sutarties pakeitimus. 2007 m. vasario 19 d. susitarimu Nr. K200611-1775-P-1 ir 2008 m. birželio 28 d. susitarimu Nr. K200611-1775-P-3 buvo keičiama/papildoma 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutarties             Nr. K200611-1775 dalis, nustatant UAB „Adema“ įpareigojimus įkeisti tam tikrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (39, 40 b. l., 3 t.), o 2008 m. birželio 28 d. susitarimu Nr. K200707-0779-P-2 (58 b. l., 3 t.) buvo keičiama/papildoma 2007 m. liepos 10 d. kredito sutarties Nr. K200707-0779 dalis, taip pat nustatant UAB „Adema“ įpareigojimus įkeisti tam tikrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Å iais susitarimais laiduotojų atsakomybė nebuvo didinama, todėl jų raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas nebuvo bÅ«tinas. Tuo tarpu 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimu Nr. K200707-0779-P-1 (56 b. l., 3 t.) buvo padidinta laiduotojų atsakomybė, kadangi Å¡iuo susitarimu buvo padidinta 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartimi Nr. K200707-1779 nustatyta maksimali kredito suma. Taigi, laiduotojų, laidavusių UAB „Adema“ prievolių įvykdymÄ pagal 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-1779, raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas buvo bÅ«tinas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, šį susitarimÄ pasirašė ir laiduotojai, taigi jie sutiko laiduoti ir už Å¡uo susitarimu padidintų kredito gavėjo prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Hipotekos lakÅ¡tai ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo teigti, kad UAB „Adema“ tinkamai įvykdė savo įsipareigojimÄ Ä¯keisti bankui nekilnojamÄ jį turtÄ , numatytÄ 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutarties Nr. K200611-1775 24.6 punkte (344,61 kv. m. parduotuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 344,61 kv. m. parduotuvės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įkeistos ne ieškovo naudai, kaip teigia atsakovas A. B. atskirajam skunde, o kitam kreditoriui – UAB „Medicinos bankas“ (170-171 b. l., 2 t.). Pažymėtina, jog 2007 m. vasario 19 d. susitarimas Nr. K200611-1775-P-1 taip pat nebuvo įvykdytas, o 2008 m. birželio 28 d. susitarimas Nr. K200611-1775-P-3 buvo įvykdytas tik iš dalies – buvo įkeista tik dalis šiuo susitarimu numatyto įkeisti turto (108-113 b. l., 3 t.).

Tačiau nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog UAB „Adema“ neįkeitė 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutarties Nr. K200707-0779 29 punkte nurodyto nekilnojamojo turto. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios kredito sutarties 28 ir 29 punktų turinio, UAB „Adema“ įsipareigojo įkeisti 8,0 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), visas esamas lėšas ir bÅ«simas įplaukas kliento sÄ skaitose banke bei papildomai 35,72 a. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (26 b.l. 1 t., 50 b. l., 3 t.).

Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pirmasis žemės sklypas (8 ha ploto) buvo įkeistas (115-117 b. l., 3 t.). Aplinkybės, kad buvo įkeistos UAB ,,Adema“ lėšos, bankas neneigia. 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimu Nr. K200707-0779-P-1 dėl 2007 m. liepos 10 d. kredito sutarties dalinio pakeitimo ir papildymo kredito sutarties Å¡alys susitarė padidinti kredito sumÄ ir UAB „Adema“ papildomai įsipareigojo įkeisti visÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (56 b. l., 3 t.). A.

B., B. Å ., L. Å . ir L. B., pasiraÅ¡ydami šį susitarimÄ , iÅ¡ esmės sutiko laiduoti už UAB „Adema“ prievoles pasikeitusiomis Sutarties sÄ lygomis, t. y. padidinus kreditÄ iki 3 000 000 Lt (57 b. l., 3 t.). Byloje yra pateiktas hipotekos lakÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, kad 2007 m. spalio 11 d. buvo įkeistas visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (118-120 b. l., 3 t.). Taigi, nepaisant to, kad 2008 m. birželio 28 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. K200707-0779-P-2 (civ. byla Nr. 2-6691-553/2010), kuriuo UAB „Adema“ įsipareigojo papildomai įkeisti turto, yra pagrindas teigti, jog iki Å¡io susitarimo 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartys Nr. FA-K200707-0779 (31-37 b. l., 1 t.), kurias su ieÅ¡kovu pasirašė B.

Å . ir A. B., buvo pasibaigusios, kaip tai numatyta Å¡ių sutarčių 23 punktuose, nes kredito sutarties Nr. K200707-0779 28 ir 29 punkto reikalavimai buvo įvykdyti visa apimtimi. Nėra pagrindo sutikti su atsakovų atskiruosiuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais, kad ieÅ¡kovas pateikė standartines laidavimo sutarties sÄ lygas, dėl ko jose nepagrįstai buvo nurodytos sÄ lygos apie laidavimo galiojimÄ iki visiÅ¡ko prievolių pagal kredito sutartį, o ne iki įkeitimo, kaip tai nurodyta kredito sutartyje.

Atsakovai yra laidavimo sutarčių, o ne kredito sutarties Å¡alys. Kaip jau ne kartÄ Å¡ioje nutartyje nurodyta, atsakovai, sudarydami laidavimo sutartis, turėjo elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, todėl neperskaitę, neiÅ¡analizavę sutarčių sÄ lygų, prisiėmė rizikÄ dėl galimai jiems nepalankų pasekmių atsiradimo ateityje. Atsakovai, nesutikdami su laidavimo sutarties sÄ lyga dėl jos galiojimo termino, turėjo teisę kreiptis dėl Å¡ios sÄ lygos pakeitimo. Kadangi atsakovai pasirašė laidavimo sutartis tokias, kokias jas pateikė bankas, laikoma, jog jie sutiko su tokiomis laidavimo sutarčių sÄ lygomis. Dėl laidavimo sutarčių pasibaigimo, nutraukus kredito sutartis, ir dėl kitų priežasčių Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo laidavimo sutartis laikyti pasibaigusiomis, nutraukus kredito sutartis.Apeliantų teiginys, jog 2008 m. spalio 17 d. ieÅ¡kovui nutraukus kredito sutartis, baigėsi prievolės pagal laidavimo sutartis, nėra pagrįstas.

Å iuo atveju apeliantai netinkamai aiÅ¡kina materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimÄ , ir konkrečiai atsakovų sudarytų laidavimo sutarčių sÄ lygas.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartys Nr. FA-K200707-0779 pasibaigė anksčiau, nei buvo nutrauktos kredito sutartys (Å¡ių laidavimo sutarčių 23 p., 31-36, 118-120 b. l., 3 t.). Todėl dėl Å¡ių laidavimų galiojimo, nutraukus kredito sutartį, atskirai pasisakyti nėra prasmės ir pagrindo.Ä®vertinus Å¡ioje nutartyje jau minėtas kitų laidavimo sutarčių sÄ lygas, pagal kurias laidavimo sutartys galioja iki visiÅ¡ko UAB „Adema“ prievolių įvykdymo arba iki kredito sutartyse numatyto turto įkeitimo, ir byloje nesant duomenų, jog UAB „Adema“ kreditorinius įsipareigojimus pagal kredito sutartis bÅ«tų įvykdęs ar kad bankui buvo įkeistas visas kredito sutartyse numatytas įkeisti turtas, nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, jog laidavimo sutartys turi bÅ«ti laikomos pasibaigusiomis vien tik tuo pagrindu, kad kredito sutartys buvo nutrauktos, nes toks iÅ¡aiÅ¡kinimas neatitiktų laidavimo sutarties paskirties.

A. B. savo atskirajame skunde, be kita ko, teigia, kad jo laidavimas už UAB „Adema“ prievoles yra pasibaigęs, nes, anot jo, iÅ¡ banko naudai hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto buvo įvykdytas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, o bankas vis tiek pasitvirtino savo kreditorinius reikalavimus UAB „Adema“ bankroto byloje.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas kreditoriaus teises pagrindinio skolininko ir laiduotojų atžvilgiu tuomet, kai pagrindiniam skolininkui yra iÅ¡kelta bankroto byla, yra nurodęs, kad bankrutuojant skolininkui, kreditoriui iÅ¡lieka tiek teisė pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ skolininkui jo bankroto byloje, tiek iÅ¡ solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) kylanti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Taigi, nagrinėjamu atveju pagrindiniam skolininkui, kuriam Å¡iuo metu iÅ¡kelta bankroto byla, neįvykdžius prievolės, ieÅ¡kovas tinkamai realizavo savo teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui – Å¡iuo atveju A. B..Pažymėtina, jog banko finansiniai reikalavimai, vadovaujantis kredito sutartimis, yra patvirtinti UAB „Adema“ bankroto byloje. Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog banko reikalavimai bankroto byloje yra patenkinti visa apimtimi, todėl bankui iÅ¡lieka teisė reikalauti įvykdyti UAB „Adema“ neįvykdytas prievoles pagal kredito sutartis iÅ¡ laiduotojų, remiantis laidavimo sutartimis.

Dėl 2007 m. rugpjūčio 9 d. Juridinio asmens laidavimo sutarties Nr. JA-K200707-0779 2007 m. rugpjūčio 9 d. papildomo susitarimo Nr. K200707-0779-P-1 dėl 2007 m. liepos 10 d. kredito sutarties Nr. K200707-0779 dalinio pakeitimo ir papildymo 4 punktu buvo nustatyta, jog padidinta kredito sumos dalimi UAB „Adema“ galės naudotis po to, kai įvykdys atitinkamus banko reikalavimus, tarp kurių buvo reikalavimai pateikti tarp banko ir UAB „Viskas spausdintuvams“ sudarytÄ laidavimo sutartį, kuria UAB „Viskas spausdintuvams“ laiduoja už visų UAB „Adema“ prievolių, kylančių iÅ¡ kredito sutarties, įvykdymÄ , galiojančiÄ visÄ kredito sutarties galiojimo laikotarpį, bei UAB „Adema“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui banko naudai įkeisti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (29 b. l., 1 t.).2007 m. rugpjūčio 9 d. tarp banko ir UAB „Viskas spausdintuvams“ buvo pasiraÅ¡yta Juridinio asmens laidavimo sutartis Nr. JA-K200707-0779, kuria UAB „Viskas spausdintuvams“ įsipareigojo atsakyti bankui solidariai su kredito gavėju (UAB „Adema“), jeigu kredito gavėjas UAB „Adema“ neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 (37-38 b. l., 1 t.).

Taip pat buvo įkeistas minėtas žemės sklypas, kaip ir buvo jau nustatyta Å¡ioje nutartyje.UAB „Viskas spausdintuvams“ atskirajame skunde teigia, jog minėta sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, vadovaujantis CK 1.90, 6.87 straipsniais, kadangi jis tapo vieninteliu visų UAB „Adema“ esamų ir bÅ«simų prievolių įvykdymÄ solidariai su UAB „Adema“ atsakančiu asmeniu. Anot jo, tokia nepalanki jam situacija susidarė faktiÅ¡kai be jo tikrosios valios iÅ¡raiÅ¡kos,     t. y. jam galimai suklydus, dėl to, kad bankas jam neiÅ¡aiÅ¡kino kredito sutarties, laidavimo sutarties sÄ lygų, nuo jų pasiraÅ¡ymo momento atsirandančių pasekmių.

Pažymi, jog jei jis būtų žinojęs, kad už visas UAB „Adema“ prievoles laiduoja tik jis vienas, o ne kartu su kitais laiduotojais –            UAB „Adema“ akcininkais, jis tikrai nebūtų rizikavęs bendrovės finansine gerove.Pagal CK nuostatas, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolių, pareiga jas įvykdyti atsiranda laiduotojui, o kreditorius įgyja teisę reikalauti prievolės įvykdymo ne tik iš skolininko, bet ir iš laiduotojo (CK 6.76 str. 1 d., 6.81 str. 1 d.).

CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį.Juridinio asmens laidavimo sutarties Nr. JA-K200707-0779 Å¡alys susitarė, jog laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui solidariai su kredito gavėju, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal kredito sutartį (5 p.). Taigi, sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, jog UAB „Adema“ netinkamai vykdant prievoles pagal kredito sutartį, UAB „Viskas spausdintuvams“ atsakomybę prisiims solidariai tik su kredito gavėju.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡ioje laidavimo sutartyje nėra nustatyta, jog UAB „Viskas spausdintuvams“ laiduoja tik tokiu atveju, jeigu kartu su juo solidariai laiduos kiti laiduotojai. Be to, nors laidavimo sutartys Nr. FA-K200707-0779 ir bÅ«tų laikomos tebegaliojančiomis, akivaizdu, jog pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatÄ bankas turėtų teisę reikalauti neįvykdytas pagal kredito sutartį prievoles įvykdyti tiek iÅ¡ visų laiduotojų, tiek iÅ¡ bet kurio laiduotojo atskirai, t. y. ir iÅ¡ vieno laiduotojo BUAB „Viskas spausdintuvams“ atskirai.

Taigi, ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu, vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, nėra pagrindo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rÅ«pestingumo jo veikloje reikalavimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo  1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; kt.). Todėl UAB „Viskas spausdintuvams“, kaip Å«kinę-komercinę veiklÄ vykdantis, taigi ir Å«kinius-komercinius sandorius sudarantis Å«kio subjektas, sudarydamas ginčijamÄ sandorį, privalėjo elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Niekuo nepagrįsti BUAB „Viskas spausdintuvams“ argumentai, jog jam buvo suteikta klaidinga informacija, dėl ko buvo pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis, neiÅ¡reiÅ¡kiant tikrosios valios. Tokie atsakovo teiginiai laikytini subjektyviais ir nesudarančiais pakankamo pagrindo pripažinti negaliojančia Juridinio asmens laidavimo sutartį Nr. JA-K200707-0779. Tuo labiau, kad atsakovas neįrodė, jog jam kokiu nors bÅ«du buvo trukdoma susipažinti su, teismo vertinimu, aiÅ¡kiomis laidavimo sutarties sÄ lygomis. Taigi, atitinkamai nėra pagrindo juridinio asmens laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, vadovaujantis CK 1.90 straipsniu.

Atmestini apelianto BUAB „Viskas spausdintuvams“ argumentai, jog Juridinio asmens laidavimo sutarties 1, 4, 14 punktai prieÅ¡tarauja CK 6.80 straipsnio 2 daliai ir 6.78 straipsnio 1 daliai. Å ioje laidavimo sutartyje užtikrinama prievolė apibÅ«dinta pakankamai aiÅ¡kiai. Kita vertus, atsakovas, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas ginčijamÄ sandorį, turėjo galimybę praÅ¡yti banko pakoreguoti sutarties sÄ lygas, jei, anot jo, jos pažeidžia jo teisėtus interesus ar yra neaiÅ¡kios, tačiau bylioje nėra duomenų, įrodančių, jog tokius veiksmus atsakovas bÅ«tų daręs. Todėl jis, pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ laidavimo sutartį, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atsakyti pagal laidavimo sutartį tokiomis sÄ lygomis, kokios buvo pateiktos banko.

Be to, CK 6.80 straipsnio 2 dalyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai laiduotojas Å¡ios teisės yra aiÅ¡kiai atsisakęs. Taigi, įstatymas suteikia galimybę laidavimo sutartyje susitarti dėl Å¡ios reikalavimo teisės atsisakymo, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovu, jog jo sudarytos laidavimo sutarties 4 punktas prieÅ¡tarauja CK 6.80 straipsnio 2 daliai.

Dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalies taikymo. Teismo vertinimu, apeliantai nepagrįstai teigia, jog bankas neturi teisės reikÅ¡ti jiems reikalavimų, vadovaujantis CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatomis.Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, kad laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas.

Å iuo atveju prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grÄ Å¾inta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyse Nr. FA-K200603-0253/1, FA-K200603-0253/2, FA-K200603-0253/3 nustatyta, jog jos galioja iki visiÅ¡ko ir tinkamo kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal kredito sutartį (Å¡ių sutarčių 23 p.).

Iš esmės toks pat laidavimo sutarties galiojimas yra nurodytas ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. Juridinio asmens laidavimo sutartyje Nr. JA-K200707-0779 (šios sutarties 22 p.). Taigi, CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatos šių laidavimo sutarčių atžvilgiu apskritai negali būti taikomos, nes pripažinti, kad laidavimas buvo terminuotas, nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu, 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartys Nr. K200611-1775/1, Nr. K200611-1775/2 ir 2006 m. liepos 10 d. laidavimo sutartys Nr. FA-K200707-0779 laikytinos terminuotomis, nes jose laidavimo pasibaigimas buvo apibrėžtas ir siejamas su kredito sutartyse nurodyto turto įkeitimu.Šioje nutartyje nustatyta, jog įsipareigojimas įkeisti 2006 m. lapkričio 6 d.

Kredito sutartyje Nr. K200611-1775 nurodytÄ turtÄ nebuvo tinkamai įvykdytas, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatos negali bÅ«ti taikomos ir laidavimo sutarčių Nr. K200611-1775/1, Nr. K200611-1775/2 atžvilgiu, kadangi Å¡ių laidavimo sutarties terminai nėra suėję.Taip pat nustatyta, kad laidavimo sutartys Nr. FA-K200707-0779 laikomos pasibaigusiomis, UAB „Adema“ įkeitus pagal kredito sutartį nurodytÄ turtÄ . Å ios laidavimo sutartys laikomos pasibaigusiomis 2007 m. spalio mėn. (118-120 b. l., 3 t.).

Kadangi ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas 2008 m. spalio 29 d. (124 b. l., 1 t.), CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas buvo praleistas. Taigi, bankas iÅ¡ esmės prarado teisę reikalauti iÅ¡ laiduotojų B. Å ., A. B., jog jie atsakytų už UAB „Adema“ prievolių pagal 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 ir papildomÄ jo susitarimÄ prie Å¡ios sutartis vykdymÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog laidavimo sutarčių Nr. FA-K200707-0779 atžvilgiu netaikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

Dėl laidavimo sutarčių pasibaigimo dėl esminio prievolės, už kuriÄ buvo laiduota, pasikeitimo Atsakovai L. Å ., B. Å . ir A. B. prieÅ¡ieÅ¡kiniais prašė pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-1, vadovaudamiesi CK 6.87 straipsnio 4 dalimi.Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , laidavimas baigiasi, jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, iÅ¡skyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato kÄ kita.

Å ioje normoje yra nustatytos sÄ lygos, kada laidavimas baigiasi, ir jų taikymo iÅ¡imtis. Laidavimo pasibaigimo sÄ lygos:

1) prievolės pasikeitimas iÅ¡ esmės ir 2) prievolės iÅ¡ esmės pasikeitimo rezultato nepalankumas laiduotojui. Pastaroji sÄ lyga veikia nesant laiduotojo sutikimo, o nepalankios sÄ lygos neapibrėžtos baigtiniu sÄ raÅ¡u. IÅ¡ Å¡ios nuostatos aiÅ¡ku, kad viena iÅ¡ nepalankių pasekmių pasireiÅ¡kimo formų yra laiduotojo atsakomybės padidėjimas. Kitaip pasireiÅ¡kiančias nepalankias laiduotojui pasekmes konkrečiu atveju turi apsvarstyti teismas ir nuspręsti, ar jos sudarytų pagrindÄ laidavimui pasibaigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).Kaip jau minėta, 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimu Nr. K200707-0779-P-1 buvo sutarta padidinti maksimaliÄ kredito sumÄ iki 3 000 000 Lt (29-30 b. l., 1 t.).

Šį susitarimÄ pasirašė visi atsakovai, kurių teisėms ir pareigoms toks prievolių pasikeitimas yra aktualus (30 b. l., 1 t.). Taigi, nors Å¡io susitarimo pagrindu laiduotojų atsakomybė ir padidėjo, tačiau vertinant šį faktÄ bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutarčių Nr. K200707-0779 13 punkto nuostatas, pagal kurias laiduotojai sutiko, kad banko ir kredito gavėjo papildomais susitarimais gali bÅ«ti pildomos ir keičiamos kredito sutarties sÄ lygos, nekoreguojant laidavimo sutarčių sÄ lygų, o jei kredito sutartis pakeičiama ir papildoma taip, kad padidėja laiduotojo atsakomybė arba atsiranda laiduotojui nepalankios pasekmės, turi bÅ«ti gautas jo raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas laiduoti už kredito gavėjÄ pasikeitusiomis sÄ lygomis, darytina iÅ¡vada, kad pasiraÅ¡ydami 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimÄ , laiduotojai sutiko laiduoti už kredito gavėjÄ pasikeitusiomis sÄ lygomis.

Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.87 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas laidavimui pasibaigti neatsirado. Nėra pagrindo sutikti su BUAB „Viskas spausdintuvams“ teiginiu, jog sudarant minėtÄ , susitarimÄ turėjo bÅ«ti gautas jo raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas, remiantis Juridinio asmens laidavimo sutarties Nr. JA-K200707-0779 15 punktu, nes, kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, bÅ«tent Å¡io 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo Nr. K200707-0779-P-1, o ne pradinės kredito sutarties pagrindu ir buvo sudaryta Å¡i laidavimo sutartis.

Kadangi Å¡iuo susitarimu buvo padidinta kredito suma, bankas papildomai pareikalavo laidavimo sutarties su UAB „Viskas spausdintuvams“ sudarymo. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog sudarant šį susitarimÄ , turėjo bÅ«ti gautas UAB „Viskas spausdintuvams“ sutikimas. Be to, pats juridinis asmuo turėjo pasidomėti, ar prievolių įvykdymas pagal kredito sutartį yra užtikrintas kitais bÅ«dais, ar jo laidavimas bus siejamas, ar nebus siejamas su kitais laidavimais ir pan. Atsakovas A. B. teigia, jog bankui ir trečiajam asmeniui sudarius 2008 m. birželio 28 d. susitarimÄ Nr. 200611-1775-P-3 (40 b. l., 3 t.) ir susitarimÄ Nr. K200707-0779-P-2 (58-59 b. l., 3 t.), kurių pagrindu buvo įkeistas papildomas nekilnojamasis turtas, bankas įgijo teisę savo nuožiÅ«ra kreiptis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal bet kuriÄ iÅ¡ sudarytų kredito sutarčių (net ir tų, dėl kurių galimo netinkamo vykdymo A.

B. nelaidavo). Anot atsakovo, tokiu bÅ«du nepagrįstai padidėjo jo atsakomybė, nes jeigu priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo metu pagal 2006 m. kovo 9 d. Kredito sutartį Nr. KS200603-053 visas įkeistas turtas bus parduotas varžytynėse už nedidelę kainÄ , tai iÅ¡ pardavimo gautos pajamos bus panaudotos UAB „Adema“ įsiskolinimams, kylantiems iÅ¡ Kredito sutarties KS200603-053 padengti. IÅ¡ esmės tokius pat argumentus savo atskiruosiuose skunduose nurodė ir B. Å . bei BUAB „Viskas spausdintuvams“.Pažymėtina, kad susitarimai prie kredito sutarčių dėl papildomo trečiojo asmens UAB „Adema“ prievolių užtikrinimo, įkeičiant turtÄ , bet kuriuo atveju nelaikytini esminiu prievolių pagal kredito sutartis pakeitimu, kadangi jais nėra didinama kredito suma ar kitokiu bÅ«du didinamas skolininko piniginių prievolių mastas, o vadovaujantis laidavimo sutarčių Nr. 200611-1775/1, Nr. 200611-1775/2 Nr. K200707-0779 13 punktais, raÅ¡tiÅ¡kas laiduotojo sutikimas reikalaujamas tik tuo atveju, jei kredito sutartis pakeičiama ar papildoma taip, kad padidėja laiduotojo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės. Kita vertu, susitarimais, kuriais kredito gavėjas UAB „Adema“ yra įpareigojamas įkeisti papildomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , laiduotojų padėtis gerinama, kadangi iÅ¡ parduoto įkeisto turto gautų pinigų suma gali sumažėti laiduotojo atsakomybė.2006 m. kovo 9 d. kredito sutartimi Nr. K200603-053 kredito gavėjas UAB ,,Adema“ įsipareigojo įkeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį.

TÄ patį žemės sklypÄ papildomais susitarimais buvo sutarta įkeisti ir kitų kredito sutarčių Nr. 200611-1775 ir Nr. K200707-0779 įvykdymui užtikrinti (12, 40, 58 b. l., 3 t.). Pažymėtina, kad minėtais susitarimais UAB „Adema“ įsipareigojo įkeisti turtÄ banko, kaip paskesnės eilės kreditoriaus, naudai. Todėl yra pagrindas teigti, jog reikalavimai pagal vėliau sudarytus susitarimus bus tenkinami tik po to, kai bus patenkinti reikalavimai, užtikrinti anksčiau sudarytais hipotekos lakÅ¡tais, kÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir bankas savo atsiliepime į atskiruosius skundus.

Apelianto A. B. teigimu, jo atsakomybė pablogėjo ir dėl to, kad pagal byloje pateiktÄ UAB „Adema“ ir banko 2007 m. balandžio 4 d. susitarimÄ Nr. 743929 dėl įkeisto turto sujungimo žemės sklypai, įkeisti hipotekos lakÅ¡tu, vykdant 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutartį  Nr. K200611-1775, buvo sujungti į vienÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . Anot jo, esant priverstiniam skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui pagal 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutartį Nr. K200611-1775, visas įkeistas turtas bus parduotas varžytynėse už mažesnę kainÄ , nei bÅ«tų parduoti žemės sklypai atskirai.

Tačiau Å¡ių teiginių apeliantas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, todėl jie atmetami, kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).Atsakovai A. B., Dovydėnai, I. J. teigia, jog jie sutiko laiduoti atitinkamam terminui tik su sÄ lyga, jei laiduos ir B. Å ., ir L. Å ., tačiau nustačius L. Å . paraÅ¡o suklastojimo ant laidavimo sutarčių faktÄ , padidėjo jų atsakomybė. B. Å . savo atskirajame skunde taip pat teigia, jog pripažinus laidavimo sutartis su L. Å . nesudarytas, jam taip pat padidėjo atsakomybė.Su Å¡iais apeliantų argumentais sutikti nėra pagrindo.Pagrįsti ieÅ¡kovo atsiliepime į atskiruosius skundus iÅ¡dėstyti argumentai, kad sudarytomis laidavimo sutartimis apeliantai prisiėmė savarankiÅ¡kas prievoles, priklausančias tik nuo kredito sutartyse nurodytų prievolių įvykdymo tinkamumo.

L. Å . ir kitų atsakovų sudarytos laidavimo sutartys nėra tarpusavyje susijusios ar kitaip priklausomos nuo kitų laidavimo sutarčių egzistavimo ar galiojimo. Pažymėtina, jog kredito sutartyse buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog laidavimo sutartys turi bÅ«ti sudarytos su kredito gavėjo akcininkais, apie akcininkų sutuoktinius kredito sutartyse nebuvo nieko nurodyta. Å ių atsakovų sudarytose laidavimo sutartyse taip pat nėra sÄ lygos, jog jie laiduoja tik tokiu atveju, jei laiduos kiti akcininkai. Todėl atsakovų argumentai, susiję su jų atsakomybės padidėjimu, laidavimo sutartis pripažinus negaliojančiomis L.

Å . atžvilgiu, taip pat atmetami, kaip nepagrįsti.Dėl tų pačių priežasčių atmestinas ir BUAB „Viskas spausdintuvams“ argumentas, jog pripažinus, kad L. Å . nepasirašė laidavimo sutarties Nr. FA-K200707-0779, padidėjo ir jo atsakomybės apimtimis. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimų Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, nesilaikė pusiausvyros principo įrodinėjimo procese (CPK 176-203 str.), pažeidė proceso Å¡alių rungimosi principÄ , CPK 265 straipsnio ir CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Anot apeliantų, skundžiama teismo nutartis turi bÅ«ti panaikinta, esant absoliučiam nutarties negaliojimo pagrindui, numatytam CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.Su Å¡iais apeliantų teiginiais sutikti nėra pagrindo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .

Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartys Nr. FA-K200707-0779 (31-36 b. l., 1 t.) nėra pasibaigusios, tinkamai įvykdžius pareigÄ Ä¯keisti tam tikrÄ turtÄ , tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ procesinį sprendimÄ (nutartį) motyvavo pakankamai iÅ¡samiai: nutartimi yra atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. nustatytos iÅ¡ esmės visos bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, iÅ¡ esmės tinkamai įvertinti byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, tinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ ir laidavimo teisinius santykius.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl kai kurių įrodymų, nereiÅ¡kia, jog Å¡ie įrodymai apskritai nebuvo įvertinti. Todėl teigti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas (nutartis) neatitinka CPK 263 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti rungimosi principai. Å iuo atveju byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo užkirstas kelias pasisakyti dėl, anot jų, svarbių bylos iÅ¡sprendimui aplinkybių, nes Å¡alys savo pozicijÄ sprendžiamais klausimais turėjo teisę iÅ¡reikÅ¡ti ne tik žodžiu pačiame teismo posėdyje, bet ir raÅ¡tu, teikdamos procesinius dokumentus, tokiu bÅ«du buvo užtikrintas minėto principo įgyvendinimas.

Dėl priteistos sumos dydžio BUAB „Viskas spausdintuvams“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog byloje nėra ginčo dėl banko reikalaujamų priteisti sumų. Atsakovas teigia, kad 2012 m. vasario           24 d. praÅ¡yme dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimo atsisakymo ieÅ¡kovas nurodė, jog 2011 m. sausio 12 d. jam buvo perduotas sklypas už 570 000 Lt ir atitinkamai buvo įvykdyta trečiojo asmens UAB „Adema“ prievolė pagal kredito sutartį Nr. K200707-0779, tačiau iÅ¡ bylos duomenų, o bÅ«tent    2011 m. sausio 17 d. turto priėmimo – perdavimo akto, taip pat UAB „Viskas spausdintuvams“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymo teismui sumažinti reikalavimÄ 771 000 Lt dydžio suma, matyti, jog ieÅ¡kovui buvo perduoti 2 sklypai: 0,2667 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už 201 000,00 Lt, ir 0,67 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už 570 000 Lt.

Todėl, anot atsakovo, UAB „Adema“ prievolė ieškovo naudai buvo įvykdyta 771 000 Lt suma, kaip tuo tarpu ieškovas nurodė, jog 2011 m. sausio 12 d. buvo perduotas sklypas už 570 000 Lt ir atitinkamai buvo įvykdyta tokio dydžio trečiojo asmens UAB „Adema“ prievolė pagal kredito sutartį Nr. K200707-0779. Atsakovo nuomone, bankas tokiu būdu bando nepagrįstai praturtėti. Tuos pačius argumentus nurodė ir A. B. savo atskirajame skunde.Šie atsakovų argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų, (115-124 b. l., 3 t., 66-74, 79-81 b. l., atskirojo skundo medžiagos Nr. B2-1577-553, 1 t.), kredito sutarties                 Nr. K200707-0779 įvykdymo užtikrinimui žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo įkeistas.

Šis žemės sklypas buvo įkeistas kitos kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui, o būtent, tarp banko ir UAB „Viskas spausdintuvams“ 2007 m. gegužės 11 d. kredito sutarties Nr. K200705-500 su visais vėlesniais sutarties pakeitimais ir papildymais įvykdymui užtikrinti. Dėl procesinių palūkanų priteisimo Kadangi apeliantai atskiraisiais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria priteistos procesines palūkanos, teismas atskirai dėl šios teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Dėl žodinio nagrinėjimo Atsakovas A. B. Lietuvos apeliaciniam teismui pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas sprendžia, jog pagrindo šį praÅ¡ymÄ tenkinti nėra. Apeliantas nenurodė svarių argumentų, kodėl bylÄ bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aplinkybė, kad byla yra nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, neatima apeliantui galimybės pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei, jo nuomone, bÅ«tinus įrodymus iki civilinės bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios.

Taip pat pažymėtina, kad tiek bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir raÅ¡ytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (Å¡iuo atveju nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Taigi, nagrinėdamas bylÄ , apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar tinkamai nustatė ir įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne.

Å ioje nutartyje nustačius, jog yra pagrindas pripažinti 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779, kurias bankas sudarė su laiduotojais B. Å . ir A. B., pasibaigusiomis, ir kad bankas praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimus laiduotojams B. Å . ir A. B. pagal minėtas laidavimo sutartis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti teismo nutarties dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas solidariai priteisti 2 791 216,08 Lt sumÄ ir procesines palÅ«kanas iÅ¡ minėtų atsakovų pagal 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779 ir Nr. FA-K200707-0779, taip pat nutarties dalį, kuria nutarta nustatyti priverstinę hipotekÄ teismo sprendimu patenkintiems pagal laidavimus už 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 užtikrinti, nes šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ pirmosios instancijos teismas patenkino, netinkamai pritaikęs ir iÅ¡aiÅ¡kinęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimo pabaigÄ , bei netinkamai nustatęs bylos aplinkybes, susijusias su laidavimo termino pagal 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis pasibaigimu.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovui atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti pagrįsta ir protinga suma yra 14 000 Lt ir priteisė Å¡iÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis. Å ios sumos atsakovai neginčija.

Atsakovai A. B. ir I. J. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš L. Š. lygiomis dalimis kartu su kitais atsakovais, nes patenkinus jos priešieškinį iš dalies, priteistinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turėjo būti kitoks. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie argumentai iš esmės yra pagrįsti. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui -proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliaiVadovaujantis šia nuostata, iš atsakovės L.

Å . ieÅ¡kovui priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina iki 875 Lt, iÅ¡ atsakovo B. Å . – iki 438 Lt, o iÅ¡ atsakovo A. B. – iki 583 Lt. IÅ¡ kitų atsakovų ieÅ¡kovui priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma 1750 Lt, kaip ir nustatyta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.Likusi skundžiamos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, pripažįstant, jog ji yra teisėta ir pagrįsta.A. B., L. D., B. - M. D. ir I. J. pareiÅ¡kė teismui praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl Å¡ie praÅ¡ymai negali bÅ«ti tenkinami (CPK 93 str., 98 str.).IeÅ¡kovas taip pat pareiÅ¡kė teismui praÅ¡ymÄ priteisti jam iÅ¡ atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikus Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, Å¡is praÅ¡ymas taip pat netenkinamas (CPK 93 str., 98 str.).

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 338 straipsniu,n u t a r i a :Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį.Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria pagal 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779 ir Nr. FA-K200707-0779 bei      2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartį Nr. JA-K200707-0779 už 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 iÅ¡ atsakovų B. Å ., A. B. ir BUAB „Viskas spausdintuvams“ solidariai ieÅ¡kovui Danske bank A/S priteista 2 791 216,08 Lt, ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to atsakovams B.

Å . ir A. B., dalį atmesti, o 2 791 216,08 Lt sumÄ ieÅ¡kovui Danske Bank A/S už 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 priteisti iÅ¡ atsakovo BUAB „Viskas spausdintuvams“ pagal 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartį Nr. JA-K200707-0779.Panaikinti Å¡ios teismo nutarties dalį, kuria pagal 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis    Nr. FA-K200707-0779 ir Nr. FA-K200707-0779 už 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 ieÅ¡kovui Danske bank A/S priteistos iÅ¡ atsakovų B.

Å . ir A. B. 9 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2008 m. spalio 30 d. iki 2009 m. gegužės 21 d., ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Panaikinti teismo nutarties dalį, kuria nustatyta priverstinė hipoteka atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui teismo sprendimu patenkintiems reikalavimams pagal laidavimus už 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 užtikrinti.Pakeisti teismo nutarties dalį, kuria buvo paskirstytos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovams, Å¡iÄ nutarties dalį iÅ¡dėstant taip:,,Priteisti ieÅ¡kovui Danske bank A/S iÅ¡ atsakovų I.

J., BUAB „Viskas spausdintuvams“, L. B., L. D. ir B. – M. D. po   1750 Lt iÅ¡ kiekvieno, iÅ¡ atsakovės L. Å . – 875 Lt, iÅ¡ atsakovo B. Å . - 438 Lt, iÅ¡ A. B. – 583 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.“ LikusiÄ skundžiamos teismo nutarties dalį palikti nepakeistÄ .Teisėjas                                                                                    Donatas Å ernas