b9dda26c-d205-4ed7-aa5d-fb6bb095e45d · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-745-1108/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08206-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.13; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 1.2.7.7; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 5 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė, sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Martynui Kapčiui nukentėjusiųjų K.

G. ir G. G. atstovui pagal įstatymÄ V. G. ir nukentėjusiųjų įgaliotai atstovei advokatei Eglei Grucytei, kaltinamajam R. P. ir jo gynėjui advokatui Linui ŽalnieriÅ«nui, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, iÅ¡situokęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas 2019 m. rugsėjo 3 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 2811 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu ir 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d., ir automobilio „Land R.

R. Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 000 Eur, konfiskavimas, bauda sumokėta 2021 m. liepos 8 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje. Teismas n u s t a t ė : R. P. laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 28 d., teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, mažiausiai du kartus kišo savo rankas po anūkės K.

G., gim. (duomenys neskelbtini), apatiniais drabužiais ir lietė rankomis jos lytinius organus, taip atliko veiksmus, galinčius sukelti K. G. lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyčių įsivaizdavimÄ ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymÄ si, tai yra tvirkino jaunesnį negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmenį – K. G.. Be to, R. P. laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia sudavė mažiausiai vienÄ smÅ«gį ranka anÅ«kui G.

G., gim. (duomenys neskelbtini), į veidÄ , sukeldamas Å¡iam fizinį skausmÄ , tuo bÅ«du muÅ¡damas sukėlė mažamečiui G. G. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis R. P. nepripažino savo kaltės dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iÅ¡ jų buto vaikų paimti atvažiavo du 25 m. jaunuoliai, kurie nurodė, kad gavo skundÄ . Vaikų tėvas V. G. atvyko per pusvalandį, todėl mano, kad su juo (V. G.) vaikų paėmimas buvo iÅ¡ anksto suderintas.

Kai atvažiavo „Vaikų teisės“, K. puolė daiktus dėtis – matyt, ji taip pat buvo informuota apie tai, kad atvyks iÅ¡ „Vaikų teisių“. K. neiÅ¡sidavė, kad žinojo, jog atvyks „Vaikų teisės“. Kai atėjo pasiimti vaikų, tai tik skundÄ parodė, nežinojo, kodėl vaikus paima. Kai sužinojo, kokie jam kaltinimai reiÅ¡kiami, tai buvo Å¡okas. Jam žinoma, kÄ su tokiais žmonėmis padaro kiti kaliniai. Jų namuose vaikams buvo sudarytos labai geros sÄ lygos – vaikai lankė sporto treniruotes, buvo vežami į vandens parkus, delfinariumus, taip pat jiems buvo organizuojamos kitos pramogos.

Vaikai gyveno pas juos, nes dukrai (vaikų mamai) iÅ¡važiavus į AnglijÄ vaikų tėvas nesugebėjo tinkamai jais pasirÅ«pinti. Kai dukra iÅ¡važiavo į AnglijÄ dirbti, tai V. G. jiems (seneliams) nežinant pasiimdavo vaikus – paskambinęs K. sužinojo, kad vaikai „Megoje“, nors turėjo bÅ«ti kieme. Vaikų tėvas deÅ¡imt metų nesirÅ«pino vaikais. VasarÄ vaikai mėnesiui važiuodavo pas V. G. mamÄ Ä¯ Å ilutę. Vaikams apsigyvenus pas tėvÄ , G. neduoda telefono, neleidžia, kad G. skambintų jam (kaltinamajam).

Jis (kaltinamasis) vaikams paÅ¡tu nusiunčia telefonÄ , tai telefonÄ iÅ¡ G. atima. Kai mokinosi vaikai Klaipėdoje, tai K. skambino, kad vaikai alkani – jo praÅ¡ymu pažįstamas privežė K. pinigų. K. nesenai kalbėjo su buvusia žmona per „Facebook“, tai K. pasakė, kad geria nealkoholinį alų. Jų dukra M., kol nebuvo iÅ¡vykusi į AnglijÄ , buvo iÅ¡sinuomojusi butÄ netoli jų – tuomet vaikai gyveno su mama, bet dažnai bÅ«davo ir pas juos – kartais likdavo nakvoti, savaitgaliais važiuodavo į įvairias iÅ¡vykas.

Su vaikais į iÅ¡vykas važiuodavo jis (kaltinamasis), jo buvusi žmona, kelis kartus važiavo ir dukra M.. Dukra į užsienį iÅ¡vyko 2019 metais. IÅ¡vykdama prašė V. G., kad laikinai vaikus paimtų. Tačiau V. G. sutiko pasiimti tik K., todėl dukra, kad vaikai nebÅ«tų iÅ¡skirti, juos abu paliko prižiÅ«rėti jiems (seneliams). Dukra iÅ¡vyko 2019 metų vasarÄ â€“ nuo tada vaikai apsigyveno pas juos (senelius). Vaikai davė jam (kaltinamajam) nepalankius parodymus, nes V. G. dabartinė žmona psichologė – tikriausiai vaikams „praplautos smegenys“.

Vaikams neleidžiama visiÅ¡kai su jais (seneliais) bendrauti. Jis (kaltinamasis) su žmona iÅ¡siskyręs nuo 1993-1994 metų, tačiau 2017 m.–2020 m. judviejų santykiai buvo normalÅ«s. Gyvena kaip Å¡eima, bÅ«na nesutarimų, kaip ir visur. AnÅ«kus galėtų apibÅ«dinti, kad tai vaikai kaip vaikai. G. klauso vyresnių, kÄ jie sako, mėgsta visokius konstruktorius. Protingas vaikas, mėgsta sportuoti. K. uždaresnė, labai imli, gražiai pieÅ¡ia, lankė bÅ«relius. Vaikų ir mamos santykiai buvo artimi.

Tačiau dabar, kai nuvyko į KlaipėdÄ , G. bijo mamai skambinti. G. nėra linkęs meluoti, o K. linkusi meluoti. Buvo atvejų, kai K. grįžta iÅ¡ mokyklos ir sako, kad pamokų neuždavė. Meluoja, kai siekia kokios naudos. Kol vaikai gyveno pas juos, jis pirkdavo vaikams daiktus – visi vaikų drabužiai buvo jo pirkti. Jis dažniausiai gamindavo vaikams valgyti. Pripažįsta, kad iÅ¡geria 2-3 kartus per metus, nes yra alkoholikas. Tačiau iÅ¡gėręs niekada į namus negrįždavo. Eidavo miegoti į automobilį.

Jo girto buvusi žmona neįleidžia į namus. Dėl smurto prieÅ¡ G. G. – buvo įvykis, kad jis (kaltinamasis) su G. žaidė kambaryje, mėtėsi iÅ¡ meÅ¡kino. Jis metė G. meÅ¡kinÄ ir pataikė į kaktÄ . MeÅ¡kinÄ tuo metu laikė rankoje ir galėjo bÅ«ti, kad su ranka palietė kaktÄ â€“ galėjo bÅ«ti kontaktas, t. y. galėjo bÅ«ti, kad su ranka palietė G. kaktÄ . Dėl G. suduoto sprigto kaltinamasis parodė, kad G. žaidė kompiuteriu ir susinervinęs pulteliu sudaužė monitorių – tai pamatęs į virÅ¡ugalvį davė G. sprigtÄ .

K. per apklausÄ nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. K. miegodavo su močiute, o G. su juo. K. su pižama nevaikščiodavo. Abu vaikai turėjo pižamas su ilgomis kelnėmis, nebuvo jokių neleistinų prisilietimų prie anÅ«kės. Buvo tik pakutenimai vaikų – vaikai praÅ¡ydavo pakutenti. Apie lietimus kalbos prasidėjo, kai V. G. pradėjo vaikus lankyti, kai K. pradėjo į Å ilutę pas V. motinÄ važiuoti. M. G. iÅ¡sigalvojo, kad iÅ¡ jo, t. y. iÅ¡ tėvo, yra kažkada patyrusi netinkamus veiksmus.

Kai dukra buvo paauglė, nebuvo iÅ¡kilęs klausimas dėl prisilietimų, kuriuos galėtų vadinti netinkamais. Jo (kaltinamojo) dukra rimtai sureagavo į tai, kÄ pasakė mergaitė. Su anÅ«kais buvo puikÅ«s santykiai, kol nepaėmė vaikų. Kai važiuodavo po LietuvÄ , tai G. važiuodavo visada, o K. ne visada, nes ji nelabai „perneÅ¡a“ pykinimo – pasiimdavo riedį ir lėkdavo su draugėmis. Jam nesuprantama, kodėl V. G. jį apkalba – su juo nekonfliktavo, greičiausiai, tai naujosios žmonos įtaka.

Kai vaikai gyveno pas juos, rytais atsikėlę darydavo mankÅ¡tÄ ir eidavo pusryčiauti. Pižamos po vonios procedÅ«rų bÅ«davo perrengiamos. Abu vaikai pas juos turėjo savo kompiuterius, todėl nesupranta, kÄ omenyje turėjo K. sakydama, kad jis žadėjo nupirkti kompiuterį. Po apklausų teisme pas jį buvo atvykusi K., pabuvo apie valandÄ , jis davė K. pinigų. Apie apklausÄ stengėsi su anÅ«ke nekalbėti, bet ji pati užsiminė, jog apie tai, kÄ jis (kaltinamasis) darė, jai sakė tėtė.

Susidūrimas su G. buvo neatsargumas – susidūrė, nes vienas kito nematė, tyčia G. sužeisti negalėjo. Nėra anksčiau mušęs vaikų, jie tikrai būtų pasiskundę močiutei ar mamai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. G. parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesio viduryje paskambino M. G. ir paprašė paimti vaikus vasarai. M. pasakė, kad yra užsiėmęs ir galės paimti birželio mėnesio viduryje. Jai netiko, todėl paprašė jo (liudytojo) mamos priimti vaikus pas save.

Kadangi mama senyvo amžiaus, sutiko priimti tik vienÄ vaikÄ â€“ K. G.. K. pas jo mamÄ praleido dvi savaites. Jo mama pastebėjo, kad vaikas pasidaręs uždaresnis, kad nieko nenori pasakoti. 2019 m. birželio antroje pusėje K. atvyko pas jį. Pirmomis dienomis buvo laiminga, elgėsi įprastai. Kai atvažiavo brolis, K. nuotaika pasikeitė, ji pasidarė suirzusi. Paskutinę rugpjūčio savaitę paskambino M. G., liepė nedelsiant vaikus grÄ Å¾inti į KaunÄ . Atvažiavo viduryje savaitės ir pasiėmė vaikus.

Po kelių dienų K. pradėjo raÅ¡yti, kad Kaune blogai jaučiasi, kad senelis piktas, kad girtas, kÄ daryti. Tokios žinutės buvo iki lapkričio mėnesio. Lapkričio mėnesį per atostogas vėl pasiėmė K. pas save. K. sakė, kad nenori grįžti į KaunÄ , kad nori gyventi pas juos Klaipėdoje. Vaikui sakė, kad nieko nepažada, bet pažiÅ«rės. Kūčių-Kalėdų laikotarpiu atsivežė vaikus pas save. Vaikai pasakė, kas buvo negerai: K. sakė, kad senelis nederamai lindo, G. sakė, kad senelis ir močiutė mušė.

Vaikams pasakė, kad kreipsis į „Vaikų teises“, kad patikrintų, ar tiesa, kÄ vaikai pasakoja, ir kad galėtų padėti. 2020 m. sausio mėnesio pabaigoje tarp vaikų gimtadienių atvyko į KaunÄ . Su vaikais bendravo jis (liudytojas) ir I.. Vaikus iÅ¡ anksto informavo, kad vyks pramogauti į „MegÄ â€œ, į „Akropolį“, vaikai laukė kieme. Kai buvo „Megoje“ kavinėje, vaikams pradėjo skambinėti senelis, reikalavo vaikus pristatyti namo, nors tuo metu vaikai buvo saugioje aplinkoje su savo Å¡eimos nariais.

Paskui vaikams paskambino jų mama M., kuri pareiÅ¡kė, kad jis (liudytojas) neturi teisės bendrauti su vaikais. Parvežė vaikus namo, grįžo į KlaipėdÄ . K. pasakė, kad senelis labai piktas, kad Å¡aukia, kad jai baisu. Parašė laiÅ¡kÄ Ä¯ „Vaikų teises“. Per dvi savaites „Vaikų teisės“ sureagavo. Vasario 14 d. pasakė, kad vaikai paimami iÅ¡ nesaugios aplinkos ir paklausė, ar jis paims vaikus, ar vežti į vaikų namus. IÅ¡važiavo į KaunÄ pasiimti vaikų.

Po skyrybų su M. vaikams visÄ laikÄ mokėjo iÅ¡laikymÄ â€“ galbÅ«t kartais vėluodavo, bet mokėjo visada. Tuo metu su vaikais leisdavo kiekvienas atostogas, kai vaikai atvykdavo pas jo mamÄ . Taip pat su vaikais bandydavo bendrauti telefonu, tačiau G. hiperaktyvus, neiÅ¡laiko dėmesio, telefonu nebendrauja. Su K. du-tris kartus metuose pabendraudavo telefonu. Vaikai labai gerai sutaria su jo (liudytojo) mama. Kad namuose yra problemų, tai žinučių pavidalu K. pranešė 2019 m. viduryje. Jam M. buvo pasakojusi, kad tėvas paauglystėje yra prie jos lindęs, todėl dukros elgesys jam taip pat kėlė įtarimų. 2019 m. per Kalėdas buvo pokalbis, kaip vaikai jaučiasi Kaune, ar norėtų gyventi pas juos Klaipėdoje.

Pokalbyje dalyvavo jis, I., K. ir G.. Tuo metu jie atskleidė, kÄ patyrė. K. pasakojo, kad senelis G. mušė ne vienÄ kartÄ , kai G. susinervinęs trenkdavo į klaviatÅ«rÄ , ar monitorių. K. pasakė, kad senelis lindo, kad nepatiko. „Vaikų teisės“ nustatė, kad vaikų aplinka nesaugi. Vasario 14 d. buvo perskaitytas vaikų paėmimo protokolas, kur buvo nurodyta, kad vaikai patiria psichologinį smurtÄ . Å iuo metu vaikams sekasi gerai – vaikai pasidarė savarankiÅ¡kesni, geriau mokosi, G. geriau elgiasi mokykloje.

Vaikai pasisako, kad pasiilgo močiutės ir senelio, klausia, kada galėtų bendrauti. Kai vaikai atsikėlė gyventi į KlaipėdÄ , lankėsi pas psichologÄ . G. su mama nebendrauja, nes jam neįdomu bendrauti telefonu, o K. bendrauja vienÄ -du kartus per savaitę. Po iÅ¡tuokos, santykiai su M. G. nebuvo draugiÅ¡ki, o su jos tėvais visiÅ¡kai nebendrauja, nors buvusios žmonos tėvams prieÅ¡iÅ¡kumo nejaučia. Vienintelė neigiama emocija kaltinamojo R. P. atžvilgiu – jei jis iÅ¡ tiesų taip padarė vaikui, tai bus nusivylimas, kad nuskriaudė vaikÄ . 2017 m., 2018 m. vaikai galėjo nakvoti pas senelius, kadangi M.

Å¡alia nuomojosi butÄ . K. 2019 m. rugsėjį-lapkritį susiraÅ¡inėjo žinutėmis su I., jo dabartine žmona. Kūčių laikotarpyje dėl smurto minėjo senelį ir močiutę, o dėl lindimo – senelį. K. minėjo, kad virtuvėje buvo. Nesigilino, kokius veiksmus atliko, kad nebÅ«tų vaikui traumos. Liudytojas pažymėjo, kad vaikai nebuvo kamantinėjami ir verčiami tikslingai kalbėtis kokiomis nors temomis. Jokių sužalojimų ant G. nesimatė. G. dėl senelio veiksmų nurodė, kad daužė kompiuterį, todėl gavo lupti nuo senelio.

Pasakė, kad jam trenkė per galvÄ . Seneliai rÅ«pinosi vaikų fiziniais poreikiais, tačiau vaikų socialiniai poreikiai buvo apleisti. K. protingas vaikas, kartais bando pakeisti aplinkybes, kad jai pelninga bÅ«tų, kad gautų daugiau pagyrimų, saldainių ir pan. Tačiau jos melavimas labiau susijęs su buitiniais dalykais, su mokslu. K. nėra linkusi apkalbėti nebÅ«tais dalykais. Neatmesdami tos galimybės, kad vaikai senelius apkalba norėdami likti gyventi Klaipėdoje, jie nutarė kreiptis į „Vaikų teises“, kad objektyviai iÅ¡tirtų esamÄ situacijÄ .

Apie tai, kad prie M. vaikystėje yra lindęs tėvas, niekada nėra kalbėjęs su vaikais. Jei K. pasakė mamai, kad senelis prie jos lindo, tai gali būti, jog M. dukrai taip pat pasipasakojo, kad lindo ir prie jos. Negali pasakyti, kodėl būtent jam ir I. nutarė pasipasakoti K.. G. kalbose daugiau melagysčių, nei K. – jis tinginys, hiperaktyvus, gali pameluoti tik tam, kad gautų kompiuterį. Tačiau jo kūno kalba parodo, kai meluoja. Pradžioje, kai K. pradėjo gyventi pas juos, tai mėgdavo su pižama nusileisti į kambarius, tačiau dabar yra išmokyta atsikėlusi persirengti.

Å iai dienai vaikuose nemato liekamųjų reiÅ¡kinių, abu vaikai jaučiasi saugiai. Pačioje pradžioje, kai suÅ¡ukdavo ant G., tai jis susigūždavo. K. vengė artumo, bet gali bÅ«ti ir todėl, kad be tėčio ilgÄ laikÄ gyveno. Dėl tėvo lindimo buvusi žmona M. jam yra pasakojusi, kad jis mėgdavo prie jos prieiti iÅ¡ nugaros ir kiÅ¡ti rankÄ Ä¯ kelnaites. Jai tada galėjo bÅ«ti 14-15 metų. Vaikams yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negali su seneliais bendrauti, kol vyksta tyrimas. Kai vaikai buvo paimti iÅ¡ nesaugios aplinkos, „Vaikų teisės“ patarė neleisti vaikams bendrauti su seneliais.

Vaikai pas juos atsikraustė 2020 m. vasario 14 dienÄ . Per tÄ laikÄ pamatė G. pykčio protrÅ«kius, kad jis nemoka skaityti, raÅ¡yti. Teko sėdėti prie vaikų namų darbų iki 9-10 valandos vakaro. Å iuo metu gyvena prieÅ¡ penkerius metus įsigytame kotedže, kuris dar nėra visiÅ¡kai įrengtas. Po apklausos Kaune G. baukščiai į senelį reagavo, o K. jautėsi ramiai. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. G. parodė, kad pirmÄ kartÄ iÅ¡ uoÅ¡vienės sužinojo, kad mergaitė galimai patiria seksualinę prievartÄ arba priekabes.

PrieÅ¡ vasarÄ M. G. prašė, kad jie paimtų vaikus vasaros atostogoms. Pasiėmė K. vasarai. Kalėdų laikotarpyje mergaitė iÅ¡sakė, kad taip vyko, o aplinkybes patikslino vėliau, kai jau gyveno su jais. Sakė, kad buvo ne vienÄ kartÄ , kad lietė po rÅ«bais senelis jos lytinius organus. Ji (liudytoja) su mergaite artimiau pradėjo bendrauti 2019 m. vasarÄ . Ji su V. G. yra susituokę nuo 2015 metų. Kol vaikai gyveno su mama, net nesvarstė galimybės pasiimti vaikus – apie tai pradėjo galvoti tik iÅ¡ V. mamos gavę neraminančiÄ informacijÄ apie galimai netinkamus veiksmus mergaitės atžvilgiu.

Jai K. rašė 2019 m. maždaug lapkričio mėn., kad senelis girtas, kad bijo. Nežino, kodėl mergaitė rašė bÅ«tent jai. Dėl seksualinio priekabiavimo žinutėse K. nieko nerašė. Po K. kalėdinio žiburėlio sukrovė vaikų daiktus ir vežėsi vaikus į KlaipėdÄ â€“ tuomet vaikai ir iÅ¡sakė norÄ gyventi pas juos Klaipėdoje. Kūčių-Kalėdų laikotarpiu mergaitė sakė, kad senelis lenda prie jos. Pasidarė neramu, ypatingai turint informacijÄ apie M. problemÄ .

Jau vėliau, kai gyveno pas juos Klaipėdoje, K. papasakojo, kad senelis lindo ne kartÄ , kad buvo liečiamos intymios vietos po rÅ«bais – Å¡ie pokalbiai vyko jau 2020 metais. InformacijÄ iÅ¡ K. iÅ¡gavo tiesiai paklaususi, kas vyko su seneliu, kÄ mergaitė darė, kai senelis lietė netinkamai. Kalbėdama apie tai mergaitė atrodė pasimetusi, sutrikusi, pradėjo verkti. K. yra ganėtinai uždara, nelinkusi daug apie tai kalbėti. IÅ¡ K. reakcijos sprendžia, kad tai iÅ¡ tiesų įvyko. Kalbėdami su vaikais stengiasi kontroliuoti savo kalbÄ , vengia bet kokių neigiamų pasisakymų apie senelius ir vaikų mamÄ .

Liudytojos įsitikinimu, vaikai neturi jokio motyvo apÅ¡meižti senelius. Kuomet ji su V. parašė laiÅ¡kÄ â€žVaikų teisėms“, perspėjo vaikus, kad gali atvykti darbuotojas, kad įsileistų ir papasakotų, kas vyksta. Apie seksualinius veiksmus „Vaikų teisėms“ nerašė. Seneliai buvo artimi vaikams, todėl jie nepaisant to, kÄ patyrė, vis tiek myli senelius ir nori su jais bendrauti. G. labiau negu K. linkęs meluoti, tačiau vaikai nėra patologiniai melagiai. Su mergaite nekalbėjo apie bylos detales, kÄ pasakojo apklausiama K., nesidomėjo.

Jų (liudytojos ir jos sutuoktinio V. G.) Å¡eimoje vaikai gyvena nuo 2020 m. vasario 14 dienos. Ji pati dirba psichologe. Buvo labai juntamas vaikams padarytas neigiamas poveikis, bet sunku įvardinti, kas konkrečiai tÄ neigiamÄ poveikį įtakojo. Vaikai nemokėjo praÅ¡yti – tik reikalauti, G. tiek mokslai, tiek psichinė sveikata buvo apleisti. Dabar G. nustatytas hyperaktyvumas. Å iuo metu berniukas vartoja vaikų psichiatrės iÅ¡raÅ¡ytus vaistus „Concerta“. Vaikams apsigyvenus Klaipėdoje matyti akivaizdÅ«s teigiami pokyčiai – vaikai yra labiau pagarbÅ«s, iÅ¡moko praÅ¡yti, laikosi nustatytų ribų, vaikų bendravimas tapo Å¡iltesnis.

Nepamena, ar K. pasakodama apie senelio netinkamÄ elgesį vartojo žodį „lindo“ – gali bÅ«ti, kad ji (liudytoja) taip interpretuoja mergaitės žodžius. 2019 m. vasarÄ vaikai buvo pas juos Klaipėdoje, tačiau tuomet jie nepasakojo, kas vyksta pas senelius. PrieÅ¡ Rugsėjo 1-Ä jÄ M. G. pasiėmė vaikus namo. Dėl smurto atvejų G. atžvilgiu, tai vaikas parodė, jog močiutė pešė plaukus, be to, sakė, kad gaudavo nuo mamos, nuo senelio. G. neiÅ¡sakė, kodėl jį muÅ¡davo – jam sudėtinga reikÅ¡ti savo mintis.

Jų namuose galioja taisyklė priežastis-pasekmė. Dėl taikomų sankcijų vaikai iÅ¡ pradžių buvo nepatenkinti, pykdavo, iÅ¡sakydavo savo nepasitenkinimÄ , G. kartais kÄ nors padaužydavo, K. savo kambaryje užsidarydavo. Tačiau dabar pasekmes žino ir į jas reaguoja ramiai. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. P. parodė, kad nors su kaltinamuoju gyvena viename bute, tačiau yra iÅ¡siskyrę, savęs sugyventiniais nelaiko ir bendrauja kaip kaimynai. Tiek jos, tiek kaltinamojo santykiai su anÅ«kais yra geri, su dukra M. taip pat geri santykiai.

Kai V. paliko mažyčius vaikus, jie gyveno su mama, tačiau nuo penktadienio vakaro bÅ«davo pas juos (senelius). Kai dukra iÅ¡vyko į AnglijÄ , vaikus paliko jai (liudytojai). Ji pati yra dirbanti – tuo metu, kai ji dirbo, su vaikais bÅ«davo senelis. Auginti ir prižiÅ«rėti vaikus sekėsi puikiai. Daug kur važinėjosi, daug keliavo. G. judrus vaikas, senelis jį į treniruotes veždavo, kad iÅ¡sikrautų. V. vaikais nesirÅ«pino, daug metų pas juos neatvažiavo, iÅ¡laikymÄ mokėjo, nors ne visada laiku ir nedidelį.

Jai (liudytojai ) buvo sunku auginti vaikus. Atsimena keistÄ mokytojos skambutį – jai paskambinusi mokytoja sakė, kad G. nesimoko, kad kažko neturi nors ji pati matė, kad vaikas ruoÅ¡ia namų darbus, be to, ji pati buvo supirkusi visas pratybas. Grasino, kad perduos „socialinei“. Su vaikais daugiau laiko praleisdavo senelis, nes ji pati yra „darboholikė“. Tarp G. ir senelio buvo stiprus ryÅ¡ys. Vaikai dėl senelio elgesio jai nesiskundė. Senelio ir K. santykiai buvo geri. Senelis juos užkutendavo, ypač rytais.

Vaikai iÅ¡ jų buvo paimti, kai ji buvo darbe. Jiems nurodyta vaikų paėmimo priežastis – kad vaikai pas juos muÅ¡ami, skriaudžiami. Dėl vaikų paėmimo su dukra kalbėjo, papasakojo dukrai, kad „peÅ¡telėjo“ G. už plaukų. Dukra pasakė, kad žino savo G., žino, kad jis gali iÅ¡ kantrybės iÅ¡vesti. Jai yra žinoma, dėl ko pareikÅ¡ti kaltinimai seneliui – pati dukra buvo atėjusi į namus, visi drauge kalbėjo apie susidariusiÄ situacijÄ . Pokalbyje dalyvavo K., M., senelis ir ji (liudytoja).

M. užsipuolė tėvÄ , sakydama, kad tu lindai prie mano dukros, o kaltinamasis sakė, kad ne. Ji (liudytoja) K. klausė, kodėl Å¡i tylėjo, kodėl nerėkė, jei senelis taip elgėsi. Tačiau mergaitė visÄ laikÄ tylėjo. Pokalbis vyko girdint vaikui, nes M. buvo atėjusi su dukra. Pokalbis tuo ir baigėsi, kad M. aprėkė tėvÄ už tai, kad lindo prie K.. Å is pokalbis vyko, kai vaikai jau gyveno pas juos, tačiau M. trumpam buvo grįžusi iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ sutvarkyti reikalų ir tuo metu buvo pasiėmusi vaikus pas save.

Ji nežino, kÄ K. buvo pasakiusi M.. Ji (liudytoja) pati nematė tokių nesÄ monių, prie jos niekas niekur nelindo. Kodėl tokia M. reakcija buvo, tai reikia jos pačios klausti. Dukters M. santykiai su kaltinamuoju buvo normalÅ«s. Jos (liudytojos) įprastinė darbo trukmė 78 valandos – stengiasi dirbti daugiau, kad daugiau užsidirbtų. Dirba siuvėja, pradeda nuo 05.00 val. ryto. Ä® darbÄ keldavosi anksti – 03.30 ar 03.15 val., miegoti eidavo apie devintÄ vakaro – K. sakydavo, kad eis prie kompiuterio ir miegoti ateidavo apie deÅ¡imtÄ .

Kai G. peÅ¡telėjo, buvo pervargusi, o dar reikėjo su vaiku pamokas daryti. Jie su kaltinamuoju pasiskirstę kambariais – vienas jos, kitas kaltinamojo. BÅ«davo, kad ir anÅ«kams gyvenant pas juos, kaltinamasis gerdavo – tuomet G. pykdavo, kad ji (liudytoja) neįleidžia senelio į namus. Gerdavo savaitę, kartais ir ilgiau. Ji miegodavo su K., o senelis su G.. Vaikai nusirengdavo, kai eidavo miegoti. Kad senelis virtuvėje bendrautų su K., nieko panaÅ¡aus nėra mačiusi. Kai senelis bÅ«davo neblaivus, vaikai į mokyklÄ iÅ¡eidavo patys.

Dėl M. vaikystės liudytoja parodė, kad jai dukra yra sakiusi, jog tėvas prie jos lindo, tačiau ji dukra nepatikėjo ir pasakė dukrai, kad tai nesÄ monė. Apie tai dukra pasakė dar bÅ«dama vaikas. Daugiau M. nieko nesakė. Vaikai pas juos valgyti eidavo įvairiai – ir su pižamomis, ir persirengę, t. y. nebuvo griežtos tvarkos ir režimo. K. jai nesiskundė, kad kažkas negerai. Ji tik yra mačiusi, kad kaltinamasis vaikus kutendavo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus liudytojos A.

P. parodymus. 2020 m. gruodžio 10 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojos A. P. parodymai apie tai, kad su R. P. gyvena tuo pačiu adresu, tačiau finansiniai klausimai yra atskiri. Jai yra žinoma, jog R. P. įtariamas tuo, jog priekabiavo prie anÅ«kės K. G. bei smurtavo prieÅ¡ anÅ«kÄ G. G.. Visų Å¡ių įvykių aplinkybių paaiÅ¡kinti negali, nes jų tiksliai nežino. Tačiau pamena, kad kai jos dukra M. G. dar buvo Lietuvoje, atėjusi į namus aprėkė R. P., kadangi jis lindo prie anÅ«kės, bent taip iÅ¡ dukters ir R.

P. pokalbio suprato. Ji pati niekada nėra mačiusi, kad R. P. lįstų, priekabiautų prie anÅ«kės. Pati K. jai (liudytojai) to nesakė ir R. P. veiksmais nesiskundė. Negali pasakyti, ar K. vengė R. P., kodėl pirminėje savo apklausoje nurodė, jog R. P. rankų K. vengė, nežino. Ji yra mačiusi, kad R. P. kuteno K., o ji laikė jo rankas. K. yra jai sakiusi, jog eis maudytis į voniÄ , kai ji (liudytoja) bus namuose. Tai anÅ«kė pasakė po to, kai M. G. aprėkė R. P.. Kodėl K. nenorėdavo eiti maudytis į voniÄ , kai jos (liudytojos) nebÅ«davo namuose – nežino, galbÅ«t dėl to, kad vonioje neužsirakina durys.

Kaip ir buvo nurodžiusi ankstesnėje savo apklausoje, dukra M. G., kuomet buvo paauglė, jai skundėsi dėl R. P. elgesio, sakė, kad jis prie jos priekabiauja, tačiau ji (liudytoja) tuo netikėjo. Tada M. G. pasiskundė dėl to savo močiutei. Po to jai (liudytojai) jos mama pasakė, kad ji atkreiptų dėmesį į R. P. elgesį, kad jį stebėtų. Ji nieko keisto R. P. elgesyje nepastebėjo, jis ilgÄ laikÄ sėdėjo kalėjimuose ir tiek. Kažkokių lindimų prie dukters nematė. Bet Å¡iuo metu mano, kad tai, kÄ pasakojo paauglystėje dukra, ir kÄ pasakoja anÅ«kė, gali bÅ«ti tiesa.

Ji nežino iki Å¡ios dienos, kokio lygio buvo tie R. P. lindimai prie dukters M. G. ir anÅ«kės K.. AsmeniÅ¡kai nei karto nėra mačiusi, kad R. P. smurtautų prieÅ¡ anÅ«kus. Vaikai jai niekada dėl to nesiskundė ir nieko apie tai paaiÅ¡kinti negali. Taip pat nėra mačiusi, kad R. P. priekabiautų prie K., tačiau apie tai girdėjo kalbant dukrÄ M. G. su R. P. (3 t., b. l. 29–30). Pagarsinus aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja A. P. nurodė, kad teisingiausius parodymus duoda teisiamojo posėdžio metu.

Liudytoja M. G. atsisakė duoti parodymus teisiamojo posėdžio metu prieÅ¡ savo tėvÄ R. P. (BPK 82 straipsnio 2 dalis; 4 t., b. l. 60). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus liudytojos M. G. parodymus. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2020 m. gegužės 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime ,,Dėl liudytojos M. G. apklausos“ užfiksuoti 2020 m. gegužės 1 d. 13.59 val. telefonu apklaustos liudytojos M.

G. parodymai apie tai, kad ji susituokė su V. G., santuokoje susilaukė dviejų vaikų – K. G. ir G. G.. Kuomet gimė vaikai, prasidėjo sunkumai. Pradžioje su Å¡eima gyveno Kaune, vėliau persikraustė pas V. G. tėvus. Gyvendama pas V. G. tėvus pastojo (tuo metu turėjo tik dukrÄ K. G.). Ä®vyko konfliktas, tada ji su vyru ir vaikais persikėlė gyventi į KaunÄ . Kurį laikÄ gyveno su Å¡eima pas savo tėvus Kaune. Kol ji laukėsi G. G., buvo sutarę, kad K. G. gyvens pas V. G. tėvus. Vėliau vėl gyveno visi kartu.

Ji prižiūrėjo vaikus, būdavo namuose, o V. G. dirbo. Grįžęs namo vyras nuolat priekaištaudavo ir jie dėl to dažnai pykosi. Dažnai kraustėsi. Vėliau V. G. išvyko dirbti į užsienį, ji gyveno su vaikais. Kai V. G. grįžo, jis pareiškė, kad nori skirtis. Ji dėl to labai apsidžiaugė, nes jai psichologiškai sunku buvo gyventi su vyru. Tada V. G. norėjo auginti vaikus, bet ji nesutiko. Teisme išsiskyrė sklandžiai. Jai buvo sunku gyventi vienai, ji grįžo gyventi pas savo tėvus.

Vėliau ji su vaikais gyveno atskirai, nuomojamame bute. Kai vaikai lankė darželį, tai V. G. nė karto nebuvo aplankęs vaikų. V. G. mama dažnai vaikus pasiimdavo pas save – tik per tÄ laikÄ tėvas vaikus matydavo. Jai kažkuriuo metu buvo labai sunku, ji prašė V. G. paimti vaikus, bet jis nesutiko. Kai vaikai pradėjo lankyti mokyklÄ , ji prašė V. G. padėti iÅ¡laikyti vaikus, jis mokėjo vaikams ,,alimentus“ – 200 Eur per mėnesį. Kartais mokėdavo, kartais nemokėdavo. Apskritai, jai su V.

G. buvo sunku bendrauti, jis jos bei jos Å¡eimos nemėgsta. Kadangi jai sunkiai sekėsi Lietuvoje, todėl sugalvojo iÅ¡vykti į AnglijÄ . Paprašė V. G. paimti abu vaikus (Å¡is pokalbis buvo maždaug prieÅ¡ metus laiko), jis sakė, kad gali paimti tik K. G., bet ji norėjo, kad abu vaikai augtų kartu. V. G. nesutiko, nes sakė, kad neturi vietos. IÅ¡siprašė V. G., kad vaikus paimtų vasarai. Jis vaikus paėmė. Pasakė V. G., kad ketina vaikus iÅ¡sivežti į AnglijÄ , tačiau jis nurodė, kad gali vežtis G.

G., o K. G. iÅ¡sivežti neleis. 2019 metų rugpjūčio mėnesį ji grįžo į LietuvÄ vaikus paruoÅ¡ti į mokyklÄ . Grįžusi iÅ¡ Klaipėdos pasiėmė savo vaikus, visi apsistojo nuomojame bute Kaune. Lietuvoje pabuvo apie pora savaičių. Ji kalbėjo su vaikais, kad vėl iÅ¡važiuoja, kad nori juos pasiimti, vaikai labai nuliÅ«do. IÅ¡važiuodama vaikus paliko pas savo tėvus. BÅ«dama Anglijoje sužinojo, kad jeigu vaikus palieki tėvų priežiÅ«rai, reikalingas dokumentas (įgaliojimas).

Ji kreipėsi į V. G., kad kai reikėjo tėvų paraÅ¡o, jis nuvažiuotų ir pasiraÅ¡ytų. Jis tai padarė. Ji į LietuvÄ grįžo žiemÄ , nuėjo į „Vaikų teises“, pasirašė tÄ Ä¯galiojimÄ . Ji vėl iÅ¡vyko į AnglijÄ . BÅ«nant Anglijoje sužinojo, kad V. G. atvyko, pasiėmė vaikus Å¡vęsti jų gimtadienio, o jos tėvams nieko nepasakė. Tada su V. G. telefonu įvyko žodinis konfliktas, ji telefonu V. G. informavo, kad yra įgaliojimas jo mamai. Jis tada informavo, kad paskambins į „Vaikų teises“ ir, kiek jai žinoma, paskundė.

Vėliau „Vaikų teisės“ atvyko ir vaikai viskÄ jiems papasakojo. K. G. visuomet norėjo gyventi pas tėtį, ji nedraudė to, bet sakė, kad K. G. turi gyventi su broliu, bÅ«ti kartu, o ne atskirai. Vėliau jai atėjo iÅ¡ „Vaikų teisių“ dokumentai. Jai buvo pikta, kad kai ji prašė gražiuoju paimti vaikus, tai V. G. nesutiko, o po to viskÄ padarė piktuoju ir paėmė vaikus. Tai vaikams buvo trauma, jie turėjo pakeisti mokyklÄ . Jai dėl to labai liÅ«dna. Ji planavo vaikus vežtis į AnglijÄ , bet nenorėjo jų kankinti ir vėl kraustyti į naujÄ aplinkÄ .

Å iuo metu ji su vaikais bendrauja, taip pat bando kalbėtis su V. G., bet jis su ja nebendrauja. Su V. G. mama sutaria gerai, bet su V. G. – ne. Pavasarį, iÅ¡važiuodama į AnglijÄ , ji prašė V. G. prižiÅ«rėti vaikus, kadangi pas jį bÅ«ti norėjo K. G., o be to, jos tėvas užgeria ir ji nenorėjo, kad vaikai augtų tokioje aplinkoje. Jos tėvai be galo vaikus myli, neprieÅ¡taravo tam, kad vaikai augtų su jais, juos lepino. SÅ«nus G. G. yra labai kaprizingas. Kai ji buvo Lietuvoje, su sÅ«numi daug kalbėjo, bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ jis ne taip padarė, o jos tėvai neturi tiek kantrybės. Kiek jai pasakojo mama, tai G.

G. buvo sunkiai valdomas, ji G. aprėkė, jis jÄ taip pat (G. G. nejaučia pagarbos močiutei, kadangi pavyzdį ima iÅ¡ senelio), tada jos mama nesusivaldė ir patempė G. G. už plaukų. Po to gailėjosi, atsipraÅ¡inėjo. Kiek ji žino, toks atvejis buvo vienas, bet berniukas tai iki dabar atsimena. Kad senelis muÅ¡tų G. G., to nematė, vaikas pats to nesakė. Dėl K. G. nėra tikra, nes ji yra pradėjusi labai daug meluoti. Jos atveju buvo taip, bet mergaitės atveju – abejoja. Jos problema buvo tai, kad ji apie tai papasakojo savo vyrui V.

G. ir, tikriausiai, jis nuo to momento pradėjo jos ir jos Å¡eimos nekęsti. Kai ji buvo paauglė, jai buvo 14-15 metų, ji ilgÄ laikÄ su tėvu negyveno, gal kokius 5 metus ar daugiau, nes jis sėdėjo kalėjime. Kai jis iÅ¡gerdavo, pradėdavo lįsti. Ji tada kreipėsi į „Vaikų teises“, bet „Vaikų teisėse“ jai pasakė, kad kol neiÅ¡prievartavo, nieko nebus. Tėvas jÄ Äiupinėdavo, t. y. liesdavo ranka po drabužiais, liesdavo lytinius organus. BÅ«tent tai ji yra papasakojusi savo vyrui V.

G.. Kai vaikai dažniau pas jį lankytis pradėjo, nuo tada jos tėvai tapo blogi. Vaikai pradėjo nemėgti senelių. Ji apie tai papasakojo savo motinai, bet motina ja nepatikėjo. K. G. jai pasakė, kad senelis lenda. Ji nieko nesigilinus, nes prisiminė savo paauglystę, pradėjo priekaištauti savo tėvui. K. G. apie tai pasakė visiems būnant pas jos tėvus namuose. Ji K. G. paklausė, kaip senelis lenda, o mergaitė jai atsakė, kad kutena. Mano, kad čia V. G. įtaka, kad mergaitė taip kalba.

K. G. yra vienÄ kartÄ tik pasiskundusi, kad senelis lenda. Po to karto K. G. nė karto neužsiminė apie tai, kad senelis kažkÄ negero darytų. Ji kalbėjosi su savo tėvais po to, kai vaikus paėmė. Tėvas sako, kad tai yra absurdas. Å iuo metu ji bendrauja ir su vaikais, K. G. bÅ«na, kad užsimena, kodėl gyvena su tėvu, o ne su seneliais. Ji vis sako, kad negali skambinti močiutei, jai paklausus kodėl, mergaitė atsako, nes tėtis taip sako. Mergaitė tik sako, kad negali bendrauti su seneliais, nes senelis lindo.

Smurto jos tėvas prieÅ¡ vaikus nenaudojo, kai ji buvo maža – jis muÅ¡davo mamÄ , bet dabar tėvas nebesmurtauja (2 t., b. l. 38–41). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo nutarta pagarsinti teisiamajame posėdyje nedalyvavusios nepilnametės nukentėjusiosios K. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. Mažametė nukentėjusioji K. G. 2020 m. birželio 1 d. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad jai yra 10 metų. Dabar gyvena su I., tėčiu, sesėmis, Å¡uniu ir broliu.

Ankščiau gyveno Kaune, Rasytės gatvėje. Buvo laikas, kada gyveno pas senelius. Pas senelius gyveno prieÅ¡ atsikraustant pas tėtį. Močiutė jai nieko nepadarė, senelis lindo į jos privačias vietas. Mama sakė, kad jis mamai darė tÄ patį, kai buvo paauglė. Senelis vakare, kai močiutė miegodavo, „lįsdavo“ prie jos. Jis sakydavo, kad jeigu ji leis taip daryti, tai nupirks kompiuterį. Mama klausė, kodėl neina pas senelius ir paskui sužinojo apie tai. PirmÄ kartÄ tai vyko pas senelius, viskas vyko virtuvėje.

Jai tuo metu gal buvo 7 ar 8 metai. Senelis, bÅ«na, pavartoja alkoholio, bet tada, kai „lindo“, tai buvo blaivus. Močiutės tuo metu nebuvo, ji miegojo kitame kambaryje. Senelis pasisodino jÄ ant kelių ir darė ten kažkÄ . Jis lietė jai tarp kojų, ji buvo su pižama. Ji tuo metu be kelnių buvo. Ankščiau pas senelius neturėjo kelnių, tai miegodavo be kelnių. Neatsimena ar senelis buvo su rÅ«bais. Ji buvo su apatinėmis kelnaitėmis. Jis čiupinėjo tas vietas, jai nepatiko, ji paskui pabėgdavo nuo jo.

Tai buvo ne vienas kartas. Senelis sėdėjo ant kėdės. Taip bÅ«davo kiekvienÄ vakarÄ . Močiutė miegodavo tuo metu. Jis nenupirko kompiuterio, nes jis meluoja. Senelis taip yra daręs kokius tris arba du kartus. G. tuo metu bÅ«davo kitame kambaryje, „salione“. O tai vykdavo virtuvėje. Kėdė stovėjo prie durų, ant kurios sėdėjo senelis. Ji, kai užeidavo į virtuvę, jis jÄ pasisodindavo ant kelių. Neatsimena, koks tai buvo metų laikas, koks paros laikas buvo. Jai tiesiog nepatikdavo, kai senelis lietė, tai buvo tris ar du kartus, jai labai nepatikdavo.

Jis liesdavo per nuogÄ kÅ«nÄ . Ji apie tai pasakojo mamai ir močiutei. Papasakojo, kai mama pastebėjo, kad ji neina pas senelius. Mama tada jÄ pasikvietė ir klausinėjo, kodėl ji neina pas senelius. Mama sakė, kad senelis jÄ irgi lietė. Mama iÅ¡ duÅ¡o išėjo, Å¡iai pasidarė silpna, atsigulė ant sofos ir paprašė vandens, o senelis tik stovėjo tarpdury ir žiÅ«rėjo. Kai ji maudosi, niekas neateina į voniÄ . Kai senelis jÄ liesdavo, jis nieko nepraÅ¡ydavo. Močiutė jau bÅ«davo grįžusi namo ir miegodavo, kai senelis taip darydavo.

Jos mama labai pyko ant senelio, senelis melavo, kad nieko nedarė. Kai mama pasakė, tai senelis daugiau „nelindo“. Å iaip jos su seneliu geri santykiai, jis labai juos lepina. Norėtų bÅ«ti pas senelius, bet negalima dabar. BÅ«davo, kad žaidžia su seneliu, ir jis pakutena. Ji skiria kutenimÄ , kaip žaidimÄ . Senelis buvo nubaudęs G., kad „kompo“ nebegavo. Kai G. į senelį metė meÅ¡kinÄ , tada senelis trenkė G. į kaktÄ . Ji tai pati matė. Ji supyko ant senelio ir pasakė močiutei, močiutė tada aprėkė senelį.

Senelis trenkė G. koridoriuje. Po to, kai papasakojo Å¡iuos dalykus mamai, senelis nieko nesakė, melavo, kad nieko nedarė. Jeigu senelis bÅ«tų vartojęs alkoholį, jis bÅ«tų miegojęs maÅ¡inoje. Atsimena vienÄ kartÄ senelis buvo grįžęs girtas. Kai senelis girtas, jis nusiÅ¡neka, duoda pinigų. Senelis liesdavo kiekvienÄ vakarÄ . Tokie vakarai buvo trys arba du. Paskui jis neliesdavo. Ji po tų kartų iÅ¡ karto pasakė mamai. G. metė į senelį meÅ¡kinÄ , nes žaidė. Nežino, ar stipriai metė.

Tas meÅ¡kinas buvo nedidelis. G. senelis trenkė į kaktÄ , trenkė vienÄ kartÄ . Mamai papasakojo, kad senelis lietė jai tuos dalykus, įvardino mamai, ji iÅ¡ karto suprato, apie kÄ ji Å¡neka. Paskui mamai pasakė, kad jis „tipo“ nuėjo jai nupirkti kompiuterio; mama pasakė, kad jis meluoja ir juo netikėti. Kai mamai pasakė, kas atsitiko su seneliu, Å¡i tik tada pasakė, kad ir prie jos „lindo“, kai buvo paauglė. Mama tuo metu dar gyveno Kaune. Mama sakė seneliui „nelįsti“ ir kad daugiau negirdėtų to; mama su močiute abi buvo piktos ant senelio.

Močiutei papasakojo mama. Kartais senelis po namus vaikščiojo tik su „maike“ ir apatiniais. Su viena ranka senelis jÄ laikydavo, su kita liesdavo. Kai senelis trenkė G., ji matė, nes sėdėjo virtuvėje ant kėdės. Senelis, kai jÄ liesdavo, nieko nesakydavo, tik sakė, kad kompiuterį nupirks. Ji nepraÅ¡ydavo, kad senelis pakutentų, G. praÅ¡ydavo. G. dažniausiai savo žaislus iÅ¡ karto sugadindavo. Ji neatsimena, kad G. bÅ«tų sulaužęs kompiuterį. BÅ«davo, kad senelis dirba prie kompiuterio, o G. zyzdavo, kad duotų jam.

Paskui senelis supykdavo ir varydavo G. su ja į laukÄ , kad iÅ¡sidÅ«ktų. Jie žaidė, tada senelis nusiramino ir tada G. metė meÅ¡kinÄ . Apklausos protokolo priede nepilnametė nukentėjusioji K. G. pažymėjo kÅ«no dalį, kuriÄ jos nurodytomis aplinkybėmis lietė senelis R. P. – lytinių organų sritį (1 t., b. l. 97–101). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo nutarta pagarsinti teisiamajame posėdyje nedalyvavusio nepilnamečio nukentėjusiojo G. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus.

Mažametis nukentėjusysis G. G. 2020 m. birželio 1 d. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad jam yra 9 metai. Jį į teismÄ atvežė tėtis V.. V. – tėtis, K. – sesuo, I. ir O.. Kita mama yra M., ji yra Anglijoje. PrieÅ¡ tai gyveno Kaune, pas senelius. Seneliai yra mamos tėvai. Senelis yra R., senelė yra A.. Sekėsi gerai gyventi, tačiau tada senelis specialiai paskambino „Vaikų teisėms“, kad važiuotų į KlaipėdÄ . Senelis paskambino į vaikų teises dėl nieko.

Jiems sekėsi gyventi puikiai, laikÄ leisdavo prie „kompo“, niekas jam nepadėjo ruoÅ¡ti pamokų, nes mokykla 100 procentų nepatinka. Senelis padėdavo ruoÅ¡ti pamokas. Namuose nebuvo nustatytų taisyklių. Su seneliais pasipykdavo – pykdavosi dėl važiavimo į KlaipėdÄ . Senelis mušė (rodo ranka muÅ¡imÄ per veidÄ ). VienÄ kartÄ taip darė. Jam skaudėjo. Jį mušė su ranka per veidÄ . Jam skaudėjo. VienÄ kartÄ mušė senelis. Jis į senelį metė pagalvę ir galvojo, kad jis atgal atmes.

Todėl senelis mušė. Tai vyko pas senelius namuose, 2019 metais. Niekas nematė, kaip jam trenkė senelis. K. tuo metu buvo pas mamÄ , močiutė buvo kambaryje pas save. Senelis kartais iÅ¡gerdavo alkoholio. Jo elgesys nesiskirdavo nuo to, ar jis bÅ«davo blaivus, ar girtas (1 t., b. l. 174–176). Be kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų, nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai nustatyti ir kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡tirtais teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. spalio 13 d.–lapkričio 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-129/2020 nurodyta, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog K. G. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu bÅ«tų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. Nagrinėjamų įvykių metu K. G. nesuprato jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų reikÅ¡mės (ji jautė, jog tai nėra tinkamas elgesys, ir jis jai nebuvo malonus, tačiau ji neturėjo žinių apie tokių veiksmų žalÄ , juridines pasekmes).

Atitinkamai, dėl žinių stokos, nepasitikėjimo savimi, baimės, jog kiti gali ant jos pykti, bei priklausomo santykio nuo kartu gyvenančių senelių K. G. negalėjo adekvačiai Å¡iems veiksmams prieÅ¡intis. Su traumine patirtimi K. G. tvarkėsi taip, kaip jai yra bÅ«dinga elgtis stresÄ keliančiose situacijose – ji ėmė ribotis, o apie įtariamojo seksualinio pobÅ«džio veiksmus jos atžvilgiu mamai atsiskleidė tik tuomet, kai Å¡i ėmė jos teirautis apie vengiantį jos elgesį senelių atžvilgiu.

K. G. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mÄ stymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkcijÄ su realia patirtimi K. G. nenustatytas. Jai taip pat nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumÄ . Nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti ir remtis K. G. parodymais. Papildoma K.

G. apklausa nėra rekomenduojama dėl antrinio jos traumavimo (klausiama apie bylos įvykius ji yra įsitempusi, susigėdusi, pažemintos nuotaikos). Šiuo metu K. G. psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl byloje tiriamos nusikalstamos veikos, nekonstatuojamas. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad K. G. nurodė aplinkybes: „senelis darė blogus dalykus ir tėvai sužinojo“, blogi dalykai – „jis lindo į privačius dalykus“, „blogai, nesidžiaugiu“;

„pirmiausia pasakiau savo mamai, praeitais metais, kai ji paklausė, kodėl aÅ¡ neinu pas senelius“; „senelis prie manęs lindo; jo vardas R.; jis lindo prie mano privačių dalykų; privatÅ«s dalykai yra mergaičių, prie jų negalima lįsti; tas dalykas yra mergaitei tarp kojų; lindo kelis kartus; 3 ar 2; senelio namuose virtuvėj lindo; man buvo 9 metai; lindo vienÄ dienÄ , po to kitÄ dienÄ ; jei leisiu liesti, senelis buvo žadėjęs nupirkti naujÄ kompiuterį; jis sėdėdavo, o aÅ¡ jam sėdėdavau ant kelių; jis lietė mano privačius dalykus su pirÅ¡tais; aÅ¡ buvau su pižama; jis tik liesdavo; mano pižama buvo tik „maikutė“ ir kelnaitės; jis lietė po kelnaitėmis; močiutė nematė, nes tuo metu miegojo, ji anksti eidavo miegoti“ (1 t., b. l. 148–154).

IÅ¡ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. vasario 17 d. raÅ¡to Nr. 2SD-828 bei prie jo pridėtų 2020 m. vasario 14 d. informacijos apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 2IGP-381 ir 2020 m. vasario 14 d. informacijos apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr.2IGP-382 matyti, kad 2020 m. vasario 14 d. mažametė K. G., gim. 2010 m. sausio 28 d., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodė, jog jos senelis R.

P., gim. 1958 m. gegužės 9 d., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, galimai naudojo seksualinį smurtÄ mergaitės atžvilgiu; mažametis G. G., gim. 2011 m. vasario 3 d., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodė, kad senelis R. P. prieÅ¡ jį galimai naudojo fizinį smurtÄ ; minėtų mažamečių motina M. G. yra iÅ¡vykusi dirbti į užsienį, todėl, įvertinus situacijÄ , vaikai buvo perduoti tėvui V. G.. 2020 m. vasario 14 d. informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 21GP-381 nurodyta, kad 2020 m. vasario 14 d. 13.30 val. bendraujant su K.

G. ji buvo linksma, gerai nusiteikusi, mergaitė papasakojo, kad jai nepatinka gyventi pas senelius, nes senelis dažnai bÅ«na girtas ir jai bÅ«na baisu, senelis iÅ¡gėręs nesugeba atsirakinti durų, todėl jie užrakina tik vienÄ spynÄ ; senelis grįžęs kartais iÅ¡junginėja Å¡viesÄ , močiutė pyksta, kai senelis geria, ir jį iÅ¡varo iÅ¡ namų. Vėliau mergaitė papasakojo, kad „prie jos senelis lenda“, paklausus, kÄ reiÅ¡kia „lenda“, ji nurodė, kad „lenda prie privačių vietų, kurios yra pas mergaites ir berniukus“, delnu parodė, kad „senelis liečia žemiau kaklo ir žemiau pilvo po kelnių užtrauktuku“, pradėjo graudintis.

Mergaitė nurodė, kad senelis jai liepė niekam to nepasakoti, žadėjo, kad už tai nupirks kompiuterį, senelis dažniausiai prie jos „lįsdavo“, kai močiutė miegodavo arba bÅ«davo darbe. Mergaitė taip pat papasakojo, kad mama jai yra sakiusi, jog senelis „lįsdavo“ ir prie jos bei nurodė, kad kuomet ji mamai sakė, jog senelis „lenda“ prie jos, mama patarė – jeigu senelis „lįs“, reikia „draskytis, kandžiotis ir spardytis“. Mergaitė nurodė, kad tada, kai papasakojo apie senelio galimÄ seksualinį priekabiavimÄ , mama barė senelį ir liepė jam daugiau prie jos „nelįsti“. 2020 m. vasario 14 d. informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 21GP-382 nurodyta, jog 2020 m. vasario 14 d. 13.15 val. bendraujant su G.

G. jis buvo gana rimtas, tyrinėjančiai stebėjo specialistus, berniukas noriai atsakinėjo į bendro pobÅ«džio klausimus, vėliau pats ėmėsi iniciatyvos pasakoti. Jis nurodė, kad bijo senelio, nes Å¡is ant jo dažnai Å¡aukia, paklausus, kodėl bijo senelio, berniukas nurodė, kad senelis dažnai Å¡aukia ant jo, bÅ«na girtas, be to, yra buvę, jog jis metė į senelį pliuÅ¡inį žaislÄ , o senelis jam trinktelėjo per galvÄ (1 t., b. l. 9–24). IÅ¡ 2020 m. vasario 24 d. Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos pateiktos G.

G. charakteristikos Nr. 3-19 matyti, kad G. G. santÅ«rus, nėra judrus, mandagiai bendraujantis. Kai prireikia, neatsisako padėti, mėgsta palaikyti tvarkÄ . Vertina teisingumÄ . Dažniausiai pamokose, komandinėse užduotyse, žaidybinėse situacijose bÅ«na klausytojas. Gerai jaučiasi, kai užduotis atlieka kartu su draugu, sesute, suaugusiu. Patinka plaukimas, konstravimas. Tam tikrais momentais nori pabÅ«ti vienas. Veiklų metu turi reikiamas priemones. Å iuo metu mama iÅ¡vykusi. Berniukas gyvena su seneliais ir sesute.

Berniuko mama, senelis yra dalyvavę klasės tėvų susirinkime, individualiuose pokalbiuose. Mokinių atostogų metu susitinka su tėčiu (2 t., b. l. 45). Iš 2020 m. vasario 24 d. Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos pateiktos K. G. charakteristikos Nr. 3-18 matyti, kad K. G. pareiginga, kruopšti, mėgiama klasės draugų. Tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiais bendrauja mandagiai, geba padėti draugams, nesivelia į konfliktus. Mėgsta pagalvoti, pabūti viena, nelinkusi būti lyderio pozicijoje.

Labai mėgsta piešti, atlikti rankų kruopštumo reikalaujančias užduotis. Mergaitė yra aprūpinta reikiamomis priemonėmis. Šeimoje auga su broliu. Mama domisi mergaitės pasiekimais, bendraujama telefonu, pagal galimybes lankosi klasės tėvelių susirinkimuose. Tėvai gyvena atskirai. Šiuo metu mama išvykus į užsienį, vaikais rūpinasi seneliai. Tėtis gyvena ne Kaune, per atostogas vaikus parsiveža pas save. Tėtis šiais mokslo metais lankėsi mokykloje, stebėjo klasės kalėdinį spektaklį, domėjosi, kaip sekasi K. (2 t., b. l. 46). 2020 m. rugpjūčio 17 d.

Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ pradinės mokyklos raÅ¡te Nr. ES1-45 pateikta informacija apie G. G. ir K. G.. RaÅ¡te nurodoma, kad G. G. ir K. G. gyvena Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini). Mokiniai Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)” pradinę mokyklÄ pradėjo lankyti 2020 m. vasario 24 d. Iki karantino mokiniai mokyklÄ lankė 13 dienų, nuo kovo vidurio prasidėjo nuotolinis mokymasis, kuris tęsėsi iki mokslo metų pabaigos. Nuo rugsėjo 1 d. G. mokysis 3c klasėje, K. – 4c klasėje.

K. yra maloni, miela, uždara mergaitė. Pagarbiai ir mandagiai bendrauja su mokytojais. Elgesio problemų K. mokykloje neturi. Kelias dienas, kol dar mergaitė lankė mokyklÄ , su bendraklasiais bendravo draugiÅ¡kai, tik pati nuo vaikų laikėsi atokiau, nenorėjo bÅ«ti didesniame vaikų bÅ«ryje, nors klasės mokiniai stengėsi naujokę įtraukti į savo ratÄ . Berniukas yra jautrus, greitai įsižeidžiantis, mokykloje kelis kartus parodė agresyvų elgesį mesdamas daiktus ant žemės ir nuplėšdamas savo pieÅ¡inį nuo sienos.

Stebint G. santykius su bendraklasiais tik pradėjus lankyti „(duomenys neskelbtini)” mokyklÄ , buvo pastebimas mokinio nepatiklumas, dažnai Å¡alinosi nuo bendravimo didesnėse grupelėse. Iki karantino pradžios mokinys klasėje daugiau bendravo su klasės mokytoja, o per pertraukas su seserimi, kuri mokosi vyresnėje klasėje. Mokykloje Å¡vietimo pagalbos specialistų pagalba nebuvo teikiama, tėtis teigė, kad G. už mokyklos ribų lanko jam paskirtÄ psichologÄ . Abu vaikai mokykloje pamokas lankė be praleidimų, į mokyklÄ ateidavo Å¡varÅ«s, tvarkingi, prižiÅ«rėti.

Turėjo visas mokymosi priemones, į mokyklÄ ateidavo pasiruošę pamokoms. Mokiniai mokykloje gauna nemokamÄ maitinimÄ . Mokinių tėtis karantino metu visada tiksliu laiku atvykdavo pasiimti nemokamo maisto davinių. Nuo birželio 5 iki 12 dienos abu vaikai pradėjo lankyti mokyklos vasaros poilsio stovyklÄ . Pradėjus lankyti stovyklÄ , pačiÄ pirmÄ dienÄ , iÅ¡ryÅ¡kėjo G. agresyvumas, pasireiÅ¡kė netinkamas elgesys, nepagarbus bendravimas su mokyklos pedagogais. Visi pedagogai ir vaikai G. buvo nepažįstami.

Netinkamas berniuko elgesys ir galimos netinkamo mokinio elgesio pasekmės buvo aptartos su tėčiu – po pokalbio netinkamas ar agresyvus G. elgesys stovykloje daugiau nebepasireiÅ¡kė. Mergaitė yra gabi mokslams – antrÄ jį mokslo metų pusmetį baigė pagrindiniu lygiu. K. labai gražiai pieÅ¡ia, turi meninių gabumų. G. antrÄ jį mokslo metų pusmetį baigė patenkinamu lygiu. Tėtis stengiasi, kad vaikai įsilietų į naujus kolektyvus, tariasi su mokyklos pedagogais, geba tinkamai nukreipti savo vaikus (2 t., b. l. 50–51).

IÅ¡ 2020 m. liepos 14 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad atliekant procesinę prievartos priemonę R. P. atžvilgiu – kontroliuojant Å¡io asmens naudotu ryÅ¡io abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , 2020 m. gegužės 1 d. gauta bylai reikÅ¡mingų duomenų. Protokolo priede Nr. 20-IL-22047 užfiksuotas galimai M. G. ir R. P. pokalbis. Moteris, galimai M. G. (toliau tekste – M.):

„Nu, žodžiu, Å¡nekėjau su ,,mentais“ kÄ tik“. Vyras, galimai R. P. (toliau tekste – V.): „Nu?“ M: „Tai įtarimai dar niekam nepareikÅ¡ti. Žodžiu, gilinasi į tÄ visÄ istorijÄ ir mano pokalbi įrašė. Nu, įrašė“. V: „Aha“. M: „Kad nereiklų gilintis, žinai, tai kalbėjau tÄ valandÄ laiko maždaug visÄ istorijÄ gyvenimo, pasakiau kaip apie V. viskÄ , žinai, kaip jisai tais vaikais rÅ«pinosi(?). Žodžiu, kas apie tave, tai pasakiau, kad prie manęs lįsdavai, tai kai tave apklaus, patvirtink.

O aš dėl K. sakiau, kad K. ta prasme mėgsta meluoti. Nežinau, kiek ten tiesos, sakau, yra, nes iki to laiko, sakau, nešnekėdavo jinai nieko, dabar tik tais pradėjo šnekėt“. V: „Aha“. M: „Tai sakiau, kad niurkydavai ir kutendavai, ta prasme, dūkdavai su jais. Nes klausė, kaip jūs rūpindavotės tais vaikais, žinai, tai sakiau, kad lepinot, kad važiuodavo į ten, nu, visur pramogaut ir visa kita ir drabužius pirkdavot, ir t.t., žinai“. V: „Aha“. M: „ir situacijai tokia, kad tu matei, kaip jinai nuo vaikystės augo, kad kūdikis buvo.

Sakau, aÅ¡ mažai tikiu, duok Dieve, kad tai bÅ«tų tiesa, tėvai. Ir sakau, kad turėjom mes su tavim pokalbį ir tu sakei, kad tu nelindai prie jos“. V: „Nu taip, nu“. M: „Nes tu pasikeitei ir tu nenaudojai jokio smurto, nesimuÅ¡i nuo to laiko, kai gavai nuo Mariaus vienÄ ,,pendelį“, va, nes mamÄ tai muÅ¡davai. Bet pasakiau, kad labai pasikeitei, ilgÄ laikÄ buvai negėręs ir panaÅ¡iai, va. Kas dar? Ai, klausė, ar G. muÅ¡ei, sakau ne. Net nežinau, ar tu jį muÅ¡davai, sakiau, kad suimdavai į rankas ir aiÅ¡kindavai stipriai, žinai“.

V: „Nu jo, jo“. M: „Kad žiÅ«rėdavai į akis ir aiÅ¡kindavai, kad negalima, bet kad muÅ¡davai tai nemačiau“. V: „Kad aÅ¡ jo niekad nemuÅ¡iau“. M: „Nu tai va. Tai tenai ir esmė, kad aÅ¡ irgi nežinau, tai ir aÅ¡ pasakiau, tie vaikai, sakau, buvo lepinami ir sakau pamokas darydavai. Nu, žodžiu, tavęs klaus, kaip tu su vaikais buvai, supranti“. V: „Aha, supratau“. M: „Tai va. O K., sakau, dabar nežinau, ar jinai, nesakiau, kad primokyta, nes taip tada iÅ¡ karto į jÄ kitaip žiÅ«rės, žinai“.

V: „Jo jo jo“. M: „Sakau, mėgsta meluoti, pati, sakau, pastebiu, kaip jinai meluoja ir, sakau, po to karto, kai jinai pasiskundė, žinai, net sakiau taip, kad man viskas sukilo nuo paauglystės, nes argumentavau taip, kad tu buvai kalėjime ir tu grįžai ir aš jau buvau užaugus, supranti, už tai tau ir susisuko, biškį ant smegenų krito. O K. tu matei, kaip jinai nuo kūdikystės augo, tai, sakau, man sunku patikėt“. V: „Nu jo“. M: „Ir dabar, sakau, kai paskambinu, tai, sakau, jinai manęs klausė, sako, ar jinai šneka apie tai.

Sakau, tik tiek, kad tėtis sakė, kad negali Å¡nekėt, tėtis sakė tÄ , tėtis sakė anÄ , žinai, ir panaÅ¡iai. Jinai, sakau, dabar Å¡neka daugiau, negu jinai per tuos metus iÅ¡ vis, sakau, nei užsiminus, nei kÄ buvo žinai“. V: „Aha“. M: „Tai va“ (2 t., b. l. 130–132). 2020 m. gegužės 29 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 48–62).

Dėl kaltės ir veikų kvalifikavimo BK 153 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai pasireiÅ¡kia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, praÅ¡ant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-356/2014, 2K-116-942/2016).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokie kaltininko veiksmai gali sukelti mažamečio lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ ir iÅ¡kreiptÄ lyčių santykių įsivaizdavimÄ ir sutrikdyti mažamečių fizinį bei psichologinį vystymÄ si. Tokiais nusikalstamais veiksmais kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumÄ , nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiÅ«rio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvÄ vaiko domėjimÄ si lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013).

Tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Mažamečio asmens tvirkinimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus mažamečio atžvilgiu ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007, 2K–356/2014). Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo objektas – asmens iki 16 metų seksualinis neliečiamumas, o nukentėjusiuoju gali būti abiejų lyčių asmenys, jaunesni nei 16 metų.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. ???2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Veika Å¡iuo atveju objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos Kaltinamasis R. P. viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme, neigė padaręs jam inkriminuojamÄ BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad K. per apklausÄ ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės – jis jokių netinkamų veiksmų K. atžvilgiu neatliko, K. su pižama po namus nevaikščiodavo, nebuvo jokių neleistinų prisilietimų prie anÅ«kės. Buvo tik pakutenimai vaikų.

Kaltinamasis pažymėjo, kad apie netinkamus lietimus mergaitės kalbos prasidėjo, tik tada, kai V. G. pradėjo vaikus lankyti. Kaltinamojo įsitikinimu, tos kalbos yra įtakotos bÅ«tent V. G.. Kaltinamasis taip pat parodė, jog dukra M. G. iÅ¡sigalvojo, kad iÅ¡ jo, t. y. iÅ¡ tėvo, yra kažkada patyrusi netinkamus veiksmus. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiÅ¡kai – kaip jo pasirinktÄ gynybinę versijÄ , kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys. Seksualinės prievartos prieÅ¡ mažamečius (nepilnamečius) bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebÅ«na.

Svarbiausi įrodymų Å¡altiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų iÅ¡vados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų iÅ¡vados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir, kuriems mažametis pasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , parodymai. YpatingÄ reikÅ¡mę Å¡ioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartÄ patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai.

Mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų bÅ«ti vertinamas taip griežtai ir kategoriÅ¡kai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali bÅ«ti absoliutinami, jie turi bÅ«ti vertinami bylos įrodymų grandinėje, mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymai negali bÅ«ti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į ekspertų iÅ¡vadÄ , kad papildoma K.

G. apklausa nėra rekomenduojama dėl antrinio jos traumavimo (klausiama apie bylos įvykius ji yra įsitempusi, susigėdusi, pažemintos nuotaikos), buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje nedalyvavusios mažametės nukentėjusiosios K. G. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo teisėjai davė parodymus apie tai, kad senelis lindo į jos privačias vietas, kad senelis tÄ patį darė ir jos mamai, kai mama buvo paauglė. Senelis prie jos lįsdavo vakare, kai močiutė miegodavo, žadėdamas nupirkti kompiuterį.

Viskas vyko virtuvėje, jai tuo metu buvo 7 ar 8 metai. Senelis, bÅ«na, pavartoja alkoholio, bet tada, kai „lindo“, tai buvo blaivus. Močiutės tuo metu nebuvo, ji miegojo kitame kambaryje. Senelis pasisodino jÄ ant kelių ir darė ten kažkÄ â€“ lietė jai tarp kojų, ji buvo su apatinėmis kelnaitėmis. Jis čiupinėjo tas vietas, jai nepatiko, ji paskui pabėgdavo nuo jo. Tai buvo ne vienas kartas. Senelis sėdėjo ant kėdės. Senelis taip yra daręs kokius tris arba du kartus. G. tuo metu bÅ«davo kitame kambaryje, „salione“.

Jis liesdavo per nuogÄ kÅ«nÄ . Ji apie tai pasakojo mamai ir močiutei. Papasakojo, kai mama pastebėjo, kad ji neina pas senelius. Jos mama labai pyko ant senelio, senelis melavo, kad nieko nedarė. Kai mama pasakė, tai senelis daugiau „nelindo“. Å iaip jos su seneliu geri santykiai, jis labai juos lepina. Apklausos protokolo priede nepilnametė nukentėjusioji K. G. pažymėjo kÅ«no dalį, kuriÄ jos nurodytomis aplinkybėmis lietė senelis R. P. – lytinių organų sritį. Å ių nukentėjusiosios K.

G. parodymų teisingumÄ teismas vertina atsižvelgiant į bylos įrodymų visetÄ , analizuodamas liudytojų parodymus, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. spalio 13 d.–lapkričio 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-129/2020 pateiktus duomenis, kitus iÅ¡vestinius įrodymus, kuriuose yra tam tikros informacijos apie K. G. pasisakymus dėl patirto tvirkinimo. Apie nukentėjusiosios K.

G. parodymų teisingumÄ teismui leidžia spręsti 2020 m. spalio 13 d.–lapkričio 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-129/2020 pateikti duomenys apie tai, kad K. G. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mÄ stymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. K. G. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkcijÄ su realia patirtimi. Jai taip pat nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumÄ .

Nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti ir remtis K. G. parodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokymo įstaigų pateiktose charakteristikose nukentėjusioji yra charakterizuojama iÅ¡imtinai teigiamai, nenurodoma, kad ji bÅ«tų linkusi meluoti, elgtis nesÄ Å¾iningai, kaltinti kitus. Nukentėjusiosios K. G. parodymų apie tai, kad senelis jai darė tÄ patį, kaip ir jos mamai, kai Å¡i buvo paauglė, t. y. lindo į privačias vietas, teisingumÄ patvirtina byloje liudytoju apklausto V.

G. parodymai apie tai, kad jam jo buvusi žmona M. G. pasakojo, kad jos tėvas R. P. mėgdavo prie jos prieiti iÅ¡ nugaros ir kiÅ¡ti rankÄ Ä¯ kelnaites. Jai tada galėjo bÅ«ti 14-15 metų. Nurodytų nuketėjusiosios parodymų teisingumÄ patvirtina ir liudytojos A. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jai dukra, dar bÅ«dama vaikas, yra sakiusi, jog tėvas prie jos lindo, tačiau ji dukra tuomet nepatikėjo, nes netiki tuo, ko pati nematė. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad senelis jÄ nederamai lietė virtuvėje, kai močiutė jau miegodavo, patvirtina liudytojos A.

P. parodymai apie tai, kad ji labai daug dirbdavo, kad vaikai daug laiko praleisdavo su seneliu, ji labai anksti keldavosi, miegoti eidavo apie devintÄ valandÄ vakaro, tuo tarpu K. miegoti eidavo vėliau – atitinkamai nuo devintos valandos vakaro mergaitė bÅ«davo prižiÅ«rima bÅ«tent senelio. Vaiko parodymus apie tai, kad pirmiausiai apie senelio nederamÄ elgesį ji pasakė savo mamai, patvirtina liudytojos A. P. parodymai apie tai, kad dukra tuo metu buvo laikinai grįžusi iÅ¡ Anglijos ir atėjusi pas juos į namus – visi drauge kalbėjo apie susidariusiÄ situacijÄ .

Pokalbyje dalyvavo K., M., senelis ir ji (A. P.). M. užsipuolė tėvÄ , sakydama, kad jis lindo prie jos dukros (K. G.), o kaltinamasis sakė, kad nelindo. Pokalbis vyko girdint vaikui, nes M. buvo atėjusi su dukra. Pokalbis tuo ir baigėsi, kad M. aprėkė tėvÄ už tai, kad lindo prie K.. IÅ¡ liudytojos A. P. parodymų galima spręsti, kad mergaitė apie tvirkinimÄ pirmiausiai pasipasakojo savo motinai ir bÅ«tent iÅ¡ dukters M. G., jai reaguojant į vaiko pasakojimÄ , tiek kaltinamasis, tiek liudytoja A.

P. sužinojo apie tai, kad K. G. senelį kaltina netinkamu lindimu. Nustatytos aplinkybės paneigia kaltinamojo pozicijÄ , kad K. G. jį kaltinti tvirkinimu pradėjo įtakota savo tėvo V. G., kuomet su tėvu leisdavo daugiau laiko. Liudytojos A. P. parodymai apie dukters M. G. reakcijÄ Ä¯ K. G. pasiskundimÄ , kad senelis prie jos lindo, leidžia teismui spręsti, kad mamai, t. y. geriausiai nukentėjusiÄ jÄ pažįstančiam asmeniui, nekilo jokių abejonių, kad vaikas sako tiesÄ . IÅ¡ liudytojos I. G. parodymų, iÅ¡ 2020 m. vasario 14 d. informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 21GP-381 pateiktų duomenų, iÅ¡ Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-129/2020 apraÅ¡omojoje dalyje pateiktų duomenų, matyti, jog nukentėjusiosios pasakojimai apie senelio jos atžvilgiu atliktus tvirkinimo veiksmus nuo pat pradžių buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmės nesikeitė – vaikas visiems su ja bendravusiems asmenims nurodė tas pačias aplinkybes. 2020 m. liepos 14 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolÄ bei jo priedÄ teismas vertina kaip netiesioginį įrodymÄ , patvirtinantį R.

P. kaltę dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. 2020 m. liepos 14 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo priede Nr. 20-IL-22047 užfiksuotas galimai M. G. ir R. P. telefoninis pokalbis po M. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu. IÅ¡ pokalbio turinio matyti, kaip moteris bando pateisinti tėvo tvirkinamuosius veiksmus atliktus jos pačios atžvilgiu jai bÅ«nant paaugle, o taip pat, kaip moteris bando įtikinti save ir tėvÄ , kad vaikai sako netiesÄ apie tai, kad senelis tvirkino K. ir sudavė G..

Tuo tarpu vyras pokalbio metu tik pasyviai klauso – nesipiktina jam dėl tvirkinimo reiškiamais kaltinimais, jų nebando neigti. Baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nekeičiamumui padarymo galimos situacijos, kai tiksliai nustatyti visų nusikalstamų veiksmų yra neįmanoma, ypač, kai tokie veiksmai būna atlikti prieš mažamečius. Nepašalintos abejonės dėl tikslios nusikalstamų veikų apimties tokiose baudžiamosiose bylose neužkerta kelio baudžiamosios atsakomybės taikymui, jei ištyrus įrodymus gali būti daroma patikima išvada, kad baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai buvo atlikti (kasacinė nutartis Nr. 2K-370/2014).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. P. inkriminuotu nusikaltimu kėsinamasi į itin pažeidžiamo asmens – mažametės mergaitės, kuri savo seneliu pasitikėjo ir buvo palikta senelių priežiÅ«rai, seksualinį neliečiamumÄ . Nusikaltimo padarymo vieta – senelių butas buvo pakankamai palanki tvirkinimui, kadangi mergaitė savo atskiro kambario, savo asmeninės erdvės jame neturėjo, o kadangi močiutė daug dirbo, grįžusi iÅ¡ darbo anksti eidavo miegoti, ji daugiausia laiko praleisdavo su namuose bÅ«nančiu kaltinamuoju.

IÅ¡tyręs bei BPK 20 straipsnio tvarka byloje įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinimas R. P. dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pasitvirtino ir yra nustatyti visi Å¡io nusikaltimo sudėties požymiai. Dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios amžiaus ginčo nėra. Nėra abejonių, kad kaltinamasis suvokė, jog nukentėjusioji yra mažametė, kadangi tai yra jo anÅ«kė. R. P. darydamas nusikalstamÄ veikÄ , veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties jis veikė tokiu metu bei tokiomis aplinkybėmis, kad tvirkinimo veiksmų nepastebėtų tame pačiame bute gyvenanti A.

P.) ir norėjo taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 153 straipsnyje, laikomas baigtu atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jų poveikio mažamečiui. Taigi, teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje – laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 28 d., teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, mažiausiai du kartus kišo savo rankas po anūkės K.

G., gim. 2010 m. sausio 28 d., apatiniais drabužiais ir lietė rankomis jos lytinius organus, taip atliko veiksmus, galinčius sukelti K. G. lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyčių įsivaizdavimÄ ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymÄ si, tai yra tvirkino jaunesnį negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmenį – K. G.. Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo kaltė visiÅ¡kai įrodyta, todėl jis baustinas.

Dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos Kaltinamasis R. P. viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme, taip pat neigė padaręs ir jam inkriminuojamÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pažymėjo, kad ypatingai G. niekada specialiai nieko nepadarytų, nebent tik netyčia, žaidžiant. Tačiau nukentėjusiojo G. G. bei nukentėjusiosios K. G. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai, 2020 m. vasario 14 d. informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 21GP-382 pateikti duomenys, o taip pat ir paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai leidžia teismui spręsti apie BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimÄ kaltinamojo veiksmuose.

Mažametis nukentėjusysis G. G. ikiteisminio tyrimo teisėjai davė parodymus apie tai, kad senelis mušė (rodo ranka muÅ¡imÄ per veidÄ ). VienÄ kartÄ taip darė. Jam skaudėjo. Jį mušė su ranka per veidÄ . Jam skaudėjo. VienÄ kartÄ mušė senelis. Jis į senelį metė pagalvę ir galvojo, kad jis atgal atmes. Todėl senelis mušė. Tai vyko pas senelius namuose, 2019 metais. Ir nors berniukas duodamas parodymus teigė, kad niekas nematė, kaip jam trenkė senelis – K. tuo metu buvo pas mamÄ , o močiutė savo kambaryje, tačiau iÅ¡ nukentėjusiosios K.

G. parodymų galima spręsti, kad ji tuo metu namuose buvo ir šį įvykį matė. Nukentėjusioji K. G. ikiteisminio tyrimo teisėjai davė parodymus apie tai, kad kai G. į senelį metė meÅ¡kinÄ , tada senelis trenkė G. į kaktÄ . Ji tai pati matė. Ji supyko ant senelio ir pasakė močiutei, močiutė tada aprėkė senelį. Ji parodė, kad G. metė į senelį meÅ¡kinÄ , nes žaidė. Nežino, ar stipriai metė. Tas meÅ¡kinas buvo nedidelis. G. senelis trenkė į kaktÄ , trenkė vienÄ kartÄ . 2020 m. vasario 14 d. informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 21GP-382 taip pat yra užfiksuotas G.

G. pasakojimas Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams apie tai, jog yra buvę, kad jis metė į senelį pliuÅ¡inį žaislÄ , o senelis jam trinktelėjo per galvÄ . BÅ«tent apie šį įvykį parodymus teisiamojo posėdžio metu davė ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad buvo įvykis, kad jis (kaltinamasis) su G. žaidė kambaryje, mėtėsi iÅ¡ meÅ¡kino. Jis metė G. meÅ¡kinÄ ir pataikė į kaktÄ . MeÅ¡kinÄ tuo metu laikė rankoje ir galėjo bÅ«ti, kad su ranka palietė kaktÄ â€“ galėjo bÅ«ti kontaktas, t. y. galėjo bÅ«ti, kad su ranka palietė G. kaktÄ .

Atitinkamai, paties kaltinamojo parodymai iÅ¡ esmės patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad jis sudavė G. G. ranka į veidÄ . Kadangi bÅ«tent šį sudavimÄ Ä¯siminė tiek pats nukentėjusysis, tiek K. G., tiek ir pats kaltinamasis, teismas sprendžia, kad tai nebuvo atsitiktinis senelio ir anÅ«ko žaidimuose dažnai pasitaikantis ir įprastas atvejis, kaip siekė įrodyti kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. Nors iÅ¡ nuketėjusiojo G. G. parodymų matyti, kad jam sudėtinga prisiminti ir tiksliai atpasakoti įvykio detales, tačiau akivaizdu, kad vaikui itin įsiminė tai, kad jam skaudėjo – Å¡iÄ aplinkybę jis pakartojo kelis kartus.

Vertindamas nuketėjusiojo G. G. parodymų teisingumÄ teismas atkreipia dėmesį į paties kaltinamojo parodymus apie tai, kad G. nėra linkęs meluoti. 2020 m. vasario 24 d. Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos pateiktoje G. G. charakteristikoje Nr. 3-19 taip pat pažymėta, kad berniukas vertina teisingumÄ . Kaltinamasis smurtinius veiksmus mažamečio atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas G. G. į veidÄ , kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti savo mažamečiui vaikaičiui fizinį skausmÄ , tačiau net ir tai žinodamas nusprendė bÅ«tent tokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡ti savo nepasitenkinimÄ dėl jį supykdžiusio anÅ«ko elgesio žaidimo metu.

Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiÅ¡kai kilusius padarinius, t. y. kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui. Kad toks kaltinamojo poelgis nebuvo atsitiktinis ar netyčinis, patvirtina ir sudavimÄ mačiusios K. G. reakcija – ji ant senelio supyko ir apie tokį senelio poelgį pasakė močiutei A. P., kuri, mergaitės teigimu, senelį aprėkė. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad kaltinimas R. P. dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo taip pat pasitvirtino.

Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad R. P. laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia sudavė mažiausiai vienÄ smÅ«gį ranka anÅ«kui G. G., gim. 2011 m. vasario 3 d., į veidÄ , sukeldamas Å¡iam fizinį skausmÄ , tuo bÅ«du muÅ¡damas sukėlė mažamečiui G. G. fizinį skausmÄ . R. P. veikoje nustatyti visi BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė visiÅ¡kai įrodyta, todėl jis baustinas.

Dėl bausmių skyrimo BK 153 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi bÅ«ti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis R. P. padarė dvi nusikalstamas veikas: vienÄ tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai ir vienÄ tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltinamasis R. P. teistas – praeityje ne kartÄ teistas už turtinio pobÅ«džio nusikaltimus (3 t., b. l. 64–70). Už paskutinį padarytÄ nusikaltimÄ paskirtÄ baudÄ yra sumokėjęs. Baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka (3 t., b. l. 60–63).

VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (ankstesnis pavadinimas – VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorius) nesigydė ir nesilankė (3 t., b. l. 42), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (3 t., b. l. 45). SODROS pateiktais duomenimis, kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 41). Spręsdamas dėl kaltinamajam už padarytas nusikalstamas parinktinų bausmių rūšies ir jų dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusios K.

G. atžvilgiu atlikti tvirkinamieji veiksmai nebuvo vienkartinio pobÅ«džio, tuo tarpu fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui buvo kaltinamojo vienkartinis veiksmas. Be to, teismas atsižvelgia ir į tÄ aplinkybę, kad abu nukentėjusieji nori bendrauti su seneliais, klausinėja apie senelius, apie tai, kada bus galima vėl bendrauti, o K. G. pati savo iniciatyva buvo užėjusi pas senelius į butÄ jau vykstant ikiteisminiam tyrimui – Å¡ios aplinkybės leidžia tikėtis, kad dėl jų atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems sunkesnių psichologinių padarinių pavyks iÅ¡vengti.

Duodamas parodymus apklaustas liudytoju vaikų tėvas V. G. pripažino, jog Å¡iai dienai vaikuose nemato liekamųjų reiÅ¡kinių, abu vaikai jaučiasi saugiai. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad už ankstesnius nusikaltimus paskirtos bei atliktos laisvės atėmimo bausmės kaltinamojo nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmių rÅ«Å¡ys: už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ skirtina laisvės atėmimo bausmė, o už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ â€“ areÅ¡to bausmė.

Ä®vertinus nusikalstamų veikų pavojingumÄ , skirtinų bausmių dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijose numatytas Å¡ių bausmių vidurkis. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskirtos laivės atėmimo bausmės pridedant už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskirtos areÅ¡to bausmės dalį, Å¡velnesnę areÅ¡to bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme ir vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, 2 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors R. P. praeityje teistas, tačiau daugiausia už turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas – už mažamečių atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas teisiamas pirmÄ kartÄ . Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios K. G. parodymų, jos mamai M. G. pasikalbėjus su kaltinamuoju ir nurodžius jam nelįsti prie vaiko, kaltinamasis į tai sureagavo ir daugiau tvirkinimo veiksmai nukentėjusiosios K. G. atžvilgiu nepasikartojo. Kaltinamasis yra dirbantis, iÅ¡gyvena dėl to, kad Å¡iuo metu jam draudžiama matytis ir bendrauti su anÅ«kais.

Teismas mano, kad paminėtos aplinkybės, o taip pat suvokimas, jog naujos nusikalstamos veikos padarymas gali sÄ lygoti tai, kad jis bus pasiųstas atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, paskatins kaltinamÄ jį adekvačiai įvertinti savo ankstesnį neteisėtÄ elgesį anÅ«kų atžvilgiu ir toliau gyventi be teisės aktų pažeidimų. Dėl paminėtų motyvų teismas tiki, kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti neizoliavus R. P. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose (redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu).

Teismas sprendžia, kad intensyvi priežiÅ«ra kaltinamajam R. P. neskirtina, kadangi nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiais nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 28 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu BK 75 straipsnio redakcija, numatanti galimybę skirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , įsigaliojo tik 2020 m. liepos 1 dienÄ . Intensyvios priežiÅ«ros skyrimas neabejotinai apsunkintų kaltinamojo padėtį, tuo tarpu BK 3 straipsnio 3 dalis numato, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Kaltinamajam R. P., nusikalstamas veikas padariusiam savo artimiesiems giminaičiams, taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė padės pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis kÄ tik sumokėjo už ankstesnę nusikalstamÄ veikÄ jam paskirtÄ 2 000 Eur baudÄ (4 t., b. l. 88), teismas nauju nuosprendžiu prokuroro siÅ«lytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ kaltinamajam neskiria.

Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso iÅ¡laidas sudaro iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismui pripažinus R. P. kaltu dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje ir dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad atstovauti nepilnamečių nukentėjusiųjų K. G. ir G. G. interesus buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas įgaliotas atstovas, yra pagrindas spręsti nukentėjusiesiems suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino atstovo dalyvavimo, iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ .

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 20 d. pažyma Nr. (12.33 Mr)PT-4992 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiesiems K. G. ir G. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 666 Eur iÅ¡laidų. Å ias iÅ¡laidas praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinį darbÄ , į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog dažniausiai bÅ«tent jis vaikams pirkdavo rÅ«bus, pirko jiems kompiuterius, mobiliuosius telefonus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra gera.

Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydį, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už kaltinamajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. PraÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kiti klausimai Kaltinamajam R.

P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nurodant nesilankyti mažamečių nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. G. ir G. G. (3 t., b. l. 131–132), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Baudžiamojoje byloje esantys keturi kompaktiniai diskai, laikomi voke prie baudžiamosios bylos 3 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikÅ¡tas. Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmes: - pagal BK 153 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo; - pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 30 (trisdeÅ¡imt) parų areÅ¡to. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam paskirtas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir prie griežčiausios už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskirtos areÅ¡to bausmės dalį, Å¡velnesnę areÅ¡to bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme ir vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, 2 dalis), ir paskirti kaltinamajam R.

P. galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių 20 (dvideÅ¡imties) dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais (BK 75 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu), atidėti kaltinamajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant kaltinamajam viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Å¡ias pareigas: - pradėti dirbti, tęsti darbÄ ar bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, - nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jeigu tai nesusiję su darbu; - neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, - nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, BK 722 straipsniu, skirti kaltinamajam R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ per 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. P. valstybės naudai 666 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino nukentėjusiųjų atstovo dalyvavimo.

Kaltinamajam R. P. iÅ¡aiÅ¡kinti, jog antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Å iaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Kaltinamajam R. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (su nurodymu nesilankyti mažamečių nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su K. G. ir G. G.) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Baudžiamojoje byloje esančius keturis kompaktinius diskus, laikomus voke prie baudžiamosios bylos 3 tomo virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėja Vaiva Nevardauskienė