b9dc6154-3abc-43f0-8edd-80962e5b2f49 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                    Civilinė byla Nr.2A-753-798/2016                                                              Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00699-2015-9                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:   2.1.3.3.1;2.1.5.1; 2.5.18.3; ;3.3.1.14;3.3.1.21                                                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                       2016 m. lapkričio 17 d.       Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės valstybės įmonės Turto bankas ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo atsakovui A. G.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovė valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. G. 105 187,50 Eur skolÄ .PaaiÅ¡kino, kad Plungės rajono apylinkės teismas 1995 m. gegužės 25 d. sprendimu Lietuvos akcinio inovacinio banko Kauno filialo naudai priteisė iÅ¡ A.

G. individualios gamybinės komercinės įmonės (toliau – IGKÄ®) „Eglė“ 346 732 Lt skolÄ ir 17 336,60 Lt teismo iÅ¡laidų. Vykdant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ 254,06 Eur (877,22 Lt) dalis skolos buvo iÅ¡ieÅ¡kota. IÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo įmonės vykdžiusi antstolė I. G., nustačiusi, kad atsakovo įmonė iÅ¡registruota, kreipėsi 2014 m. gegužės 9 d. praÅ¡ymu į teismÄ dėl vykdomojoje byloje Nr. 0051/12/00131 skolininko A. G. IGKÄ® „Eglė“ pakeitimo į Å¡ios įmonės savininkÄ A.

G.. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi minėtÄ antstolės praÅ¡ymÄ tenkino, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1793-730/2014, panaikino Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį, kuria buvo tenkintas antstolės praÅ¡ymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį nepakeistÄ (b. l. 1–4).Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, jog reikalavimo teisė į atsakovÄ , kaip į įmonės savininkÄ , atsirado ne nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties priėmimo, o nuo pirminio kreipimosi į teismÄ 1995 m. dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A.

G. IGKĮ „Eglė“. Kadangi IGKĮ „Eglė“ neturėjo turto, todėl 2000 m. vykdomojoje byloje buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Ieškovė, turėdama reikalavimo teisę, jos tinkamai 2000 m. negynė, todėl praleido ieškinio senatį (b. l. 24–25).  Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį dėl 105 187,50 Eur priteisimo iš atsakovo A. G. tenkino. Sprendimas grindžiamas šiais motyvais:Teismas konstatavo, jog Plungės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 25 d. sprendimu iš A.

G. IGKÄ® „Eglė“ buvo priteista skola, kuri visa apimtimi ieÅ¡kovei nėra grÄ Å¾inta (346 732 Lt skola ir 17 336,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, grÄ Å¾inta, nes A. G. IGKÄ® 2001 m. gruodžio 29 d. buvo likviduota. IeÅ¡kovė, nesant galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ neribotos atsakomybės įmonės savininko turtÄ , kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti skolÄ iÅ¡ A. G.. Teismas pažymėjo, jog tarp Å¡alių nėra ginčo nei dėl pagrindinės prievolės atsiradimo pagrindų, nei dėl Å¡ios prievolės dydžio, nes yra įsiteisėjęs Plungės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 25 d. sprendimas, kuriuo skola priteista iÅ¡ atsakovės IGKÄ®, t. y. konstatuota, kad paskola buvo panaudota atsakovo įmonės komercinėje Å«kinėje veikloje, asmeninės naudos iÅ¡ to gavo pats atsakovas, tačiau atsakovas mano, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsižvelgęs į tai, jog A. G. IGKÄ® „Eglė“ 2001 m. gruodžio 29 d. likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų rejestro ne Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o supaprastinta tvarka paties atsakovo sprendimu, nepraneÅ¡ant apie tai kreditoriams, teismas sprendė netaikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 straipsnyje įtvirtintos bendros prievolės pasibaigimo taisyklės, o taikė CK 2.50 str. 3 dalį.Teismo vertinimu, tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kad 2015 m. spalio 9 d. nutartimi iÅ¡sprendė ginÄÄ dėl skolininko pakeitimo galimybės CPK 596 straipsnio tvarka, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas (b. l. 52–53).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniame skunde atsakovas A. G. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, taikant ieÅ¡kinio senatį.Nurodė Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus:Dėl teisminio ginčo esmėsPirmosios instancijos teismas neatskleidė aplinkybių, patvirtinančių ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ . Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kad 2015 m. spalio 9 d. nutartyje konstatavo, kad iÅ¡ A.

G., kaip fizinio asmens, jokios piniginės sumos nebuvo priteistos.Dėl teisinio ginčo kvalifikavimo ir materialinės teisės taikymoKadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartyje konstatavo, kad iÅ¡ A. G., kaip fizinio asmens, jokios piniginės sumos nebuvo priteistos, nei Plungės rajono teismo 1995 m. gegužės 25 d. sprendimu, nei kitokio juridinio fakto pagrindu atsakovui A. G. neatsirado prievolė padengti IGKÄ® „Eglė“ skolas, jam neperėjo prievolė, siejusi įmonę ir iÅ¡ieÅ¡kotojÄ materialiniuose santykiuose.Dėl CK 2.50 straipsnio taikymoVykdomosios bylos Nr. 0051/12/00131 medžiaga patvirtina, jog IGKÄ® „Eglė“ 2000 m. turto neturėjo, todėl dar 2000 m. ieÅ¡kovei atsirado galimybė kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ įmonės savininko priteisimo.

IGKÄ® „Eglė“ likvidavimo aktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas 2001 m. gruodžio 29 d., todėl ir nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovei atsirado teisė į ieÅ¡kinį.Dėl ieÅ¡kinio senatiesPirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kinio senatimi, tiesiog ieÅ¡kinio senaties terminÄ susiejo su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartimi (b. l. 56–57).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė VÄ® Turto bankas praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ bei priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus.

Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Dėl ieÅ¡kovės (kreditorės) veiksmų teisinio vertinimoPagal tuo metu egzistavusiÄ teisminę praktikÄ individualiai įmonei neturint pakankamai turto buvo galimybė priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turtÄ . Kreditorė buvo iÅ¡siėmusi vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kuris antstolių kontoros buvo 2002 m. iÅ¡siųstas į atsakovo darbovietę ir buvo prarastas; vykdomojo raÅ¡to dublikatas iÅ¡duotas 2011 m. ir pateiktas antstolei vykdyti.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino aiÅ¡kinimoPo įmonės iÅ¡registravimo ieÅ¡kovė neturėjo jokio pagrindo kreiptis dėl skolos priteisimo iÅ¡ A. G., nes atsakovas neskundė antstolių veiksmų nei pateikiant jo darbovietei vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , nei dėl vykdomojo raÅ¡to dublikato iÅ¡davimo, tik 2012 m. skunde dėl antstolės veiksmų nurodė, kad nesutinka skolos sugrÄ Å¾inti (b. l. 67–70). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribųBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Pažymėtina ir tai, jog CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (lot. de novo).

Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų priėmimo pagrįstumoIeÅ¡kovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pridėjo raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius apelianto Å¡eimyninės padėties sudėtį, jo ir jo Å¡eimos narių sÄ sajas su UAB „Albiktė“ (dabar UAB „Raska“). Pateiktais dokumentais ieÅ¡kovė įrodinėja, kad UAB „Albiktė“ direktorė buvo skolininko sutuoktinė, o akcininkė tikėtinai jo duktė, todėl Å¡ios įmonės apeliantas turėjo galimybę tinkamai įvykdyti prievolę, t. y. vykdyti periodines iÅ¡skaitas iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio.

CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teismui, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl sprendžia prijungti juos prie bylos medžiagos ir vertinti kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių.Dėl faktinių aplinkybiųPlungės rajono apylinkės teismas 1995 m. gegužės 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-379/95, priteisė ieškovės LAIB Kauno filialo naudai iš A.

G. IGKÄ® „Eglė“ 346 732 Lt paskolos sumÄ bei 17 336,60 Lt teismo iÅ¡laidų (b. l. 5).Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 522 pagrindu ieÅ¡kovė VÄ® Turto bankas perėmė reikalavimo teisę į atsakovo IGKÄ® „Eglė“ 105 441,56 Eur (346 068,60 Lt) skolÄ iÅ¡ LAIB.Plungės rajono apylinkės teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-379/95 (b. l. 6). Å is vykdomasis dokumentas antstolių kontoros 2002 m. balandžio 18 d. buvo iÅ¡siųstas į atsakovo darbovietę UAB „Albiktė“ ir prarastas.

Plungės rajono apylinkės teismas iÅ¡davė 2010 m. lapkričio 17 d. vykdomojo raÅ¡to dublikatÄ , civilinėje byloje Nr. 2-379/1995. IÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo įmonės vykdė antstolė I. G., vykdomoji byla Nr. 0051/12/00131 (prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos).Laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2012 m. buvo padengta 254,06 Eur (877,22 Lt) skolos dalis. Liko apskaityta A. G. IGKÄ® „Eglė“ 105 187,50 Eur skola (b. l. 7).A. G. IGKÄ® „Eglė“ 2001 m. gruodžio 29 d. buvo likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro.

Antstolė I. G. kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojoje byloje Nr. 0051/12/00131 skolininko pakeitimo – iÅ¡ A. G. IGKÄ® „Eglė“ į Å¡ios įmonės savininkÄ A. G.. Plungės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0051/12/00131 skolininkÄ iÅ¡ A. G. IGKÄ® „Eglė“ į A. G.. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikino ir pareiÅ¡kėjos antstolės I.

G. praÅ¡ymÄ pakeisti skolininkÄ vykdymo procese atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Dėl ieÅ¡kinio senatiesApeliantas teigia, jog ieÅ¡kovė praleido senaties terminÄ , kadangi jau 2000–2001 m. paaiÅ¡kėjo aplinkybės apie IGKÄ® „Eglė“ neturėjimÄ turto prievolėms įvykdyti ir IGKĮ „Eglė“ likvidavimÄ (antstolės suraÅ¡ytas 2000-10-16 aktas dėl turto neradimo, 2000-11-29 antstolės patvarkymas dėl vykdomojo raÅ¡to grÄ Å¾inimo, 2001-12-29 iÅ¡vieÅ¡inta informacija apie IÄ® „Eglė“ likvidavimÄ ), todėl ieÅ¡kovė galėjo kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ įmonės savininko turto, tačiau savo teisės neįgyvendino.

IeÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos nustatymo ir ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo aplinkybės yra fakto klausimai, kurie tirtini ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintas.

Taigi, jei kita ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieÅ¡kinio reikalavimus teismas nagrinėja iÅ¡ esmės nustatęs, ar Å¡is terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ;

Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. IeÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ). Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).IÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 0051/12/00131 nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-379/95 (dėl Plungės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 25 d. sprendimo).

Antstolė 2000 m. lapkričio 29 d. patvarkymu grÄ Å¾ino kreditorei Plungės rajono apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , taip pat 2000 m. spalio 16 d. raÅ¡te konstatavo, jog A. G. IGKÄ® „Eglė“ veiklos nevykdo, jokio turto neturi (vykdomoji byla Nr. 0051/12/00131, t. I, l. 48, 49). Kreditorė (ieÅ¡kovė) 2001 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į antstolių kontorÄ su praÅ¡ymu pradėti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ A. G. IKGÄ® „Eglė“ bei pateikė (vykdomoji byla Nr. 0051/12/00131, t.

I, l. 60). Antstolių kontora 2002 m. balandžio 18 d. raÅ¡tu Nr. 685-2/02 nurodė apelianto darbovietei UAB „Albiktė“ atlikti iÅ¡skaitas iÅ¡ skolininkės savininko A. G. darbo užmokesčio bei iÅ¡siuntė minėtÄ Plungės rajono apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ (vykdomoji byla Nr. 0051/12/00131, t. I, l. 51). IÅ¡ ieÅ¡kovei teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad UAB „Albiktė“ (nuo 2007 m. balandžio 17 d. UAB „Rastaka“), kuriai buvo iÅ¡siųstas vykdomasis raÅ¡tas ir nurodymas atlikti iÅ¡skaitas iÅ¡ A.

G. darbo užmokesčio, direktorė buvo R. G. – A. G. sutuoktinė, o akcininkė B. G. – tikėtina A. G. duktė (b. l .73–78). UAB „Albiktė“ antstolės iÅ¡siųstas Plungės rajono apylinkės teismo vykdomasis raÅ¡tas civilinėje byloje Nr. 2-379/95 buvo prarastas. Taigi, 2000–2002 m. laikotarpiu antstolė vykdė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ A. G. IKGÄ® „Eglė“. Skolos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo eigoje A. G. savo įmonę IGKÄ® „Eglė“ supaprastinta tvarka 2001 m. gruodžio 29 d. likvidavo ir iÅ¡registravo iÅ¡ juridinių asmenų registro.

Kadangi pradinis vykdomasis dokumentas buvo prarastas, 2008 m. balandžio 22 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovė paprašė UAB Albiktė“ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ sugrÄ Å¾inti (vykdomoji byla Nr. 0051/12/00131,t. I, l. 52). Vykdomasis raÅ¡tas nesugrÄ Å¾intas. Plungės rajono apylinkės teismas iÅ¡davė 2010 m. lapkričio 17 d. vykdomojo raÅ¡to dublikatÄ . Antstolė 2012 m. sausio 11 d. sužinojo apie A. G. IGKÄ® „Eglė“ iÅ¡registravimÄ iÅ¡ juridinių asmenų registro (vykdomoji byla Nr. 0051/12/00131,t.

I, l. 4). Nustačiusi šį faktÄ antstolė kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojoje byloje Nr. 0051/12/00131 skolininko pakeitimo – iÅ¡ A. G. IGKÄ® „Eglė“ į Å¡ios įmonės savininkÄ A. G.. Teisminiai ginčai dėl skolininko vykdomojoje byloje Nr. 0051/12/00131 pakeitimo pagrįstumo ir teisėtumo vyko laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m. spalio 9 d. (žr. Å¡ios nutarties 19 punktÄ ). Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, jog 2000–2001 m. antstolei nustačius, kad įmonė jokio turto neturi, nebuvo poreikio kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo iÅ¡ įmonės savininko, kadangi antstolė vykdė priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įmonės ir ieÅ¡kovė pagrįstai bei teisėtai tikėjosi, jog vykdymo procese skolininkė, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, bus pakeista į jos savininkÄ (CPK 596 straipsnis), nes tokia praktika vykdymo procese buvo susiklosčiusi.Apibendrinusi iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantui apie jo likviduotos įmonės skolÄ , priteistÄ 1995 m. buvo neabejotinai žinoma, vykdomo priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo faktas taip pat buvo žinomas arba turėjo bÅ«ti žinomas. 2012 m. sausio 11 d. antstolė nustatė apie A.

G. IGKÄ® „Eglė“ iÅ¡registravimÄ iÅ¡ juridinių asmenų registro ir A. G. 2012 m. gegužės 22 d. skunde pirmÄ kartÄ nurodė, kad jis, kaip fizinis asmuo, su skola nesutinka (vykdomoji byla Nr. 0051/12/00131,t. I, l. 42–43). Taigi, 2012 m. ieÅ¡kovė sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ . Pažymėtina ir tai, kad laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2012 m. buvo padengta 254,06 Eur (877,22 Lt) skolos dalis, todėl ir Å¡i aplinkybė paneigia apelianto teiginius, kad 2000–2001 m. ieÅ¡kovė turėjo kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ įmonės savininko.

Kasaciniam teismui 2015 m spalio 9 d. pasisakius dėl negalimumo vykdomojoje byloje Nr. 0051/12/00131 pakeisti skolininkę A. G. IGKÄ® „Eglė“ į savininkÄ A. G., ieÅ¡kovė neteko galimybės priverstinio skolos vykdymo procese nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ IGKÄ® „Eglė“ turtÄ Ä¯siteisėjusio Plungės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 25 d. sprendimo pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė, nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties (2012 m. sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ , o 2015 m. spalio 9 d. sužinojo apie neturėjimÄ teisės vykdomojoje byloje Nr. 0051/12/00131 nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ IGKÄ® „Eglė“ savininko turtÄ ), pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti skolÄ iÅ¡ A.

G. (buvusio likviduotos IGKĮ „Eglė“ savininko).Dėl ginčo esmėsLietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartyje konstatavo, jog įsiteisėjusio Plungės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 25 d. sprendimo, kuriuo iš A. G. individualios gamybinės komercinės įmonės „Eglė“ VĮ Turto banko (tuomet Lietuvos akcinio inovacinio banko) naudai priteista 346 732 Lt (100 420,52 Eur) paskolos ir 17 336,60 Lt (5021,03 Eur) teismo išlaidų atlyginimo, nei kito juridinio fakto pagrindu A.

G. neatsirado prievolė padengti individualios įmonės skolas, jam neperėjo prievolė, siejusi individualiÄ Ä¯monę ir iÅ¡ieÅ¡kotojÄ materialiuose teisiniuose santykiuose. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginÄÄ dalyje dėl individualios įmonės savininko atsakomybės atsiradimo ir pasibaigimo, kadangi jo, kaip buvusio įmonės savininko, civilinė atsakomybė atsiranda savarankiÅ¡kais pagrindais, reglamentuojančiais įstatymo, numatančio civilinę atsakomybę individualios įmonės savininkui.Kaip ne kartÄ savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir Å¡io nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008).

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.Tam, jog atsirastų juridinio asmens dalyvio pareiga subsidiariai atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievolę, bÅ«tina nustatyti dvi sÄ lygas: pirma, juridinio asmens dalyvio veiksmai, dėl kurių juridinis asmuo negali vykdyti savo prievolės, buvo nesÄ Å¾iningi, antra, juridinis asmuo negali vykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, t. y. egzistuoja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų ir atsiradusios žalos ryÅ¡ys.

Tik nustačius Å¡ias abi sÄ lygas teismas gali konstatuoti, kad juridinio asmens dalyviui kilo subsidiarioji atsakomybė pagal juridinio asmens prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2014). Byloje nustatyta, jog 2000–2002 m. laikotarpiu antstolė vykdė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ A. G. IKGÄ® „Eglė“. Skolos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo eigoje A. G. savo IGKÄ® „Eglė“ supaprastinta tvarka 2001 m. gruodžio 29 d. likvidavo ir iÅ¡registravo iÅ¡ juridinių asmenų registro.

Apeliantas, kaip juridinio asmens savininkas, neinformavo ieÅ¡kovės ir (ar) antstolės apie ketinimÄ Ä¯monę likviduoti supaprastinta tvarka, taip pat nepranešė apie skolininkės iÅ¡registravimÄ iÅ¡ juridinių asmenų registro. Antstolė, vykdydama priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ IGKÄ® „Eglė“ 2012 m. sausio 11 d. sužinojo apie A. G. IGKÄ® „Eglė“ iÅ¡registravimÄ iÅ¡ juridinių asmenų registro (vykdomoji byla Nr. 0051/12/00131,t. I, l. 4). Ä®vertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir raÅ¡ytinius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad A.

G., kaip juridinio asmens dalyvio, veiksmai, dėl kurių likviduota IGKÄ® „Eglė“ negali vykdyti savo prievolės, buvo nesÄ Å¾iningi bei likviduota IGKÄ® „Eglė“ negali vykdyti prievolės dėl A. G. nesÄ Å¾iningų veiksmų, t. y. egzistuoja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų ir atsiradusios žalos ryÅ¡ys. Todėl teisėjų kolegijai nustačius Å¡ias abi sÄ lygas galima konstatuoti, kad A. G. kilo subsidiarioji atsakomybė pagal jo likviduotos IGKÄ® „Eglė“ prievolę.Dėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymoApelianto nuomone, primotosios instancijos teismas, netinkamai taikė CK 2.50 straipsnį.

CK 2.50 straipsnyje reglamentuojami juridinių asmenų atsakomybės pagal savo prievoles klausimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog analizuojant šio straipsnio nuostatas lingvistiniu ir sisteminiu aiškinimo metodais, teigtina, kad 2.50 straipsnio 1–3 dalyse reglamentuojami visų rūšių juridinių asmenų atsakomybės pagal savo prievoles aspektai, o CK 2.50 straipsnio 4 dalyje – pateikiama juridinių asmenų klasifikacija, apibūdinamas neribotos civilinės atsakomybės turinys bei pateikiama neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų klasifikacija.

CK 2.50 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas atvejis, kai subjektas, esantis juridinio asmens savininku ar bendraturčiu arba nors ir neiÅ¡saugojusiu nuosavybės teisių į juridinio asmens turtÄ , bet įgijusiu prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu – juridinio asmens dalyvis, savo nesÄ Å¾iningais veiksmais lėmęs juridinio asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievoles, privalo atsakyti pagal juridinio asmens prievolę subsidiariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2014).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje nustatyto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Tokio paties turinio nesÄ Å¾iningi juridinio asmens dalyvio veiksmai sudaro pagrindÄ civilinei atsakomybei kilti nepriklausomai nuo to, kokio juridinio asmens (ribotos ar neribotos civilinės atsakomybės) dalyvis jis yra.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų nei civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų, tokių kaip subjektų lygiateisiÅ¡kumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo ir protingumo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis), nei formuojamos kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog taikyti atsakomybę už A. G. (juridinio asmens dalyvio) nesÄ Å¾iningÄ elgesį kreditorės atžvilgiu, t. y. A. G., žinodamas apie įmonės skolÄ , priteistÄ Plungės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 25 d. sprendimu, nepranešė ieÅ¡kovei (kreditorei) apie planuojamÄ IGKÄ® „Eglė“ likvidavimÄ supaprastinta tvarka ir 2001 m. gruodžio 29 d.

įmonę likvidavo, yra teisinga ir pagrįsta. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė Å¡iÄ materialiosios teisės normÄ .IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria.

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, tačiau neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimo.

Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kinio kaina yra 105 187 Eur, todėl mokėtinas už ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo žyminis mokestis už ieÅ¡kinį sudaro 2 227 plius 1 proc. nuo ieÅ¡kinio sumos, t. y. 3 278,87 Eur (2 227 Eur + 1 051,87 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IeÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas (tame tarpe ir žyminis mokestis), iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Teisėjų kolegija sprendžia priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo 3 278,87 Eur bylinėjimosi, kurias sudaro žyminis mokestis už ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 1dalis).Atsakovas ginčijo viso teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, už paduotÄ apeliacinį skundÄ turėjo sumokėti tokio paties dydžio žyminį mokestį, koks mokėtinas pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) Å¡ios civilinėje byloje priėmimo (b. l. 63). Apeliacinį skundÄ atmetus valstybės naudai iÅ¡ A. G. priteistina 3 278,87 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, kuriÄ sudaro žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, susumavusi priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas, sprendžia valstybei iÅ¡ atsakovo A.

G. priteisti 6 557,74 Eur (3 278,87 Eur + 3 278,87 Eur) bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose iÅ¡laidas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : P. K. apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 557,74 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                               Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                      Antanas Rudzinskas                                                                                                             Vigintas ViÅ¡inskis