2020-12-16 Nr. CB-12472-2-52-3-01065-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2020 m. gruodžio 10 d. gautu ieškovo E. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo, Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimas, kuriuo ieškinio netenkinta. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Legislator headnote
AI generated2020-12-16 Nr. CB-12472-2-52-3-01065-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2020 m. gruodžio 10 d. gautu ieškovo E. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo, Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimas, kuriuo ieškinio netenkinta. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Full text
Nr
Nr. DOK-5668
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01065-2019-6(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
susipažinusi su 2020 m. gruodžio 10 d. gautu ieškovo E. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimas, kuriuo ieškinio netenkinta. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, įrodinėtinas aplinkybes, be pagrindo atsisakė vadovautis netiesioginiais įrodymais ginče dėl deliktinės atsakomybės taikymo, kai siekiama žalos atlyginimo pagal CK 6.265 straipsnį; pažeidė ne tik bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK 176-178 straipsniai), praktikoje suformuotus įrodymų įvertinimo principus, bet ir CPK 265 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą pasisakyti dėl visų ieškinio reikalavimų ir jiems pagrįsti teikiamų įrodymų (atskleisti bylos esmę). Teismai neteisingai aiškino teisės normas dėl teismo kompetencijos taikyti tinkamą teisės normą. Kasacija byloje grindžiama taip pat argumentais, kad teismai netinkamai taikė bendrąsias CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintas civilinės atsakomybės sąlygas ginče, kai turi būti taikoma netiesioginė civilinė atsakomybė, nustatyta CK 6.265 straipsnyje; šios atsakomybės taikymo galimybę be teisinio pagrindo siejo su asmens, kurio veiksmai buvo netiesioginiame priežastiniame ryšyje su žala, tapatybės nustatymu, būtinumu konstatuoti atsakovės kaip netiesioginės atsakomybės subjekto neteisėtus veiksmus; nukrypdami nuo teismų praktikos, sprendė, kad pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik įstatymo nustatytais atvejais, o ginčo atvejis esą nepriskirtinas prie tokių; dėl to teismai nenagrinėjo su neturtine žala susijusių aplinkybių, nors teisė į neturtinę žalą prigimtinė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir tokiai asmens teisei pripažinti nebūtinas jos tiesioginis reglamentavimas įstatyme; teismui konstatavus neturtinės žalos faktą, ji priteisiama Konstitucijos kaip tiesioginio taikymo akto pagrindu.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti R. Č. (a. k. duomenys neskelbtini) už E. B. (a. k. duomenys neskelbtini) kasacinį skundą 2020 m. gruodžio 9 d. Swedbank AB sumokėtą 111 (vieną šimtą vienuolika) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Vincas Verseckas