2025-03-12 Nr. AB-4183-3-62-3-02564-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-66-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02564-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir skundo patikslinimuose (2022 m. lapkričio 17 d. ir 2023 m. lapkričio 18 d. patikslinimai) nurodė, jog nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (po 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių 1-asis ir 2-asis kalėjimai) netinkamomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas paaiškino, jog jis yra nerūkantis asmuo, jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligos, dėl ko jam griežtai draudžiama būti prirūkytoje patalpoje, nes tabako dūmai daro žalą jo sveikatai. Žinodami nurodytą informaciją, pataisos namai neužtikrino pareiškėjui sveikatai nekenksmingų kalinimo sąlygų, t. y. galimybės nekvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

3. Pareiškėjas detalizavo, jog pataisos įstaigoje rūkantiems asmenims neįrengtos specialios rūkymui skirtos vietos su ištraukiamąja ventiliacija, todėl nuteistieji, kurie nebuvo priskirti lengvajai grupei, rūkė bendro naudojimo patalpose (virtuvėlėje, tualete, prausykloje, ant laiptų ir pan.). Antrojo sektoriaus tualete buvo peleninės su pelenais, cigarečių pelenai buvo ir ant grindų. Po pareiškėjo gvyenamosios patalpos langu, prie kurio buvo pareiškėjo stalas, spintelė ir lova, lauke ant staliukų buvo peleninės pilnos nuorūkų, todėl pareiškėjas buvo priverstas pro gyvenamosios patalpos langą kvėpuoti tabako dūmais. Pataisos namų administracija nereagavo į pareiškėjo skundus, nesprendė problemų, nekontroliavo gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose rūkančių nuteistųjų. Į pareiškėjo skundus atsakinėjo formaliai ir skatindavo (kurstydavo) nuteistuosius vieniems kitus skųsti. Atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala, nes kalinimo metu pablogėjo pareiškėjo sveikata.

4. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir skundo patikslinimus prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 1-ajame ir 2-ajame sektoriuose nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. Patikino, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas yra organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas draudžia vartoti tabako gaminius bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Gyvenamosiose patalpose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama, be to, Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus būrio gyvenamųjų patalpų koridoriuose priklijuoti įspėjamieji ženklai, draudžiantys rūkyti gyvenamosiose patalpose. Vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-609 „Dėl rūkymo vietų pataisos įstaigos ir valstybės įmonės „Mūsų amatai“ teritorijose nustatymo ir reikalavimų tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuteistiesiems kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti. Nuteistasis pastebėjęs, kad kitas nuteistasis rūko ne tam skirtoje vietoje, turi teisę ir pareigą apie tai nedelsiant informuoti savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistą ar kitą pataisos namų pareigūną. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl neleistinoje vietoje rūkančių asmenų, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Pareiškėjas skunde nepateikė faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės buvo pažeistos, ir neįrodė, kad atsakovo atstovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, savo veiksmais padarė pareiškėjui žalą, taip pat, kad dėl kalinimo sąlygų pablogėjo pareiškėjo emocinė būklė. Pareiškėjas nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių duomenų arba dokumentų.

6. Atsakovo atstovas patvirtino, jog gavęs pareiškėjo informaciją (nusiskundimus) dėl per arti pareiškėjo gyvenamosios patalpos įrengtos rūkymo vietos, ėmėsi visų būtinų priemonių saugioms kalinimo sąlygoms užtikrinti, kad pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, t. y. perkėlė poilsiui (rūkymui) skirtą stalą ir suoliukus toliau nuo pareiškėjo gyvenamosios patalpos lango ir pažymėjo rūkymo vietą įspėjamaisiais ženklais.

II. 7. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 21 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir akcentavo, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas turi būti organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, t. y. pataisos įstaiga turi imtis priemonių, jog nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog teisės aktuose neįtvirtinta pataisos namų pareiga įrengti rūkymui skirtą patalpą.

9. Teismas iš atsakovo atstovo paaiškinimų ir į bylą pateiktų nuotraukų nustatė, jog gyvenamųjų patalpų koridoriuose ir prie pastato įėjimo buvo iškabinti rūkyti draudžiantys ženklai bei įrengtos pataisos namų kiemuose nuteistiesiems rūkyti skirtos vietos.

10. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašymu imtis atitinkamų veiksmų bei kiti duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėjas yra nerūkantis asmuo. Teismas iš į bylą pateiktų pareiškėjo skundų ir kompetentingų institucijų atsakymų į juos nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK, tuometinį Kalėjimų departamentą ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (toliau – ir NVSC) dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, netinkamai įrengtos rūkymo vietos po pareiškėjo gyvenamųjų patalpų langu. Teismas akcentavo, jog kompetentingos institucijos atsižvelgdavo į pareiškėjo teiktus skundus ir pageidavimus, t. y. atsakovo atstovas, siekdamas išvengti tabako dūmų patekimo į gyvenamąsias patalpas, poilsio (rūkymo) vietą perkėlė į kitą vietą, atokiau nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos.

11. Teismas, įvertinęs, kad NVSC 2022 m. rugsėjo 16 d. atlikęs patikrinimą Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 4 būrio bendro naudojimo patalpose nustatė, jog bendro naudojimo patalpose (poilsio kambaryje ir virtuvėleje) rasta cigarečių nuorūkų, nusprendė, kad atsakovas atstovas netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, jog asmenys bendro naudojimo patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, t. y. kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, todėl pareiškėjas dėl 1-ojo sektoriaus 4 būrio poilsio kambaryje ir virtuvėlėje pasyvaus rūkymo aplinkos galėjo patirti neigiamų pasekmių. Aplinkybę, kad buvo rūkoma po gyvenamųjų patalpų langu ir bendro naudojimo patalpose, be kita ko, patvirtino ir teismo posėdyje paaiškinimus teikęs kitas, kartu su pareiškėju kalėjęs, nuteistasis – R. G.

12. Teismas nenustatė, kad pataisos namų pareigūnai būtų skatinę (kurstę) nusteistuosius skųsti vieniems kitus, taip pat, kad pareigūnai nesprendė problemų ir tik formaliai atsakė į pareiškėjo skundus, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių šiuos pareiškėjo argumentus. Teismas vertino, jog Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skunduose išdėstytas apinkybes dėl nuteistųjų rūkymo tam neleistinose vietose ir pateikė motyvuotus atsakymus. Nėra byloje duomenų dėl pataisos namų pareigūnų neetiško ir šališko elgesio.

13. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus medicininius dokumentus, nustatė, kad pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Įrašai dėl pareiškėjui diagnozuotos minėtos ligos atlikti ankstesniu laikotarpiu, nei konstatuotas pažeidimas. Medicininiai dokumentai ir pareiškėjo sveikatos istorija taip pat patvirtina, kad pareiškėjas dažnai kreipėsi į gydymo įstaigas dėl (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, jog pasyvaus rūkymo aplinka dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, galėjo turėti įtakos pareiškėjo (duomenys neskelbtini), tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui diagnozuotos ligos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais. Pareiškėjas blogai jaučiasi jau 4 metus, persirgo (duomenys neskelbtini), o didžiąją ginčo laikotarpio dalį jis praleido ligoninėje.

14. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas buvo aktyvus gindamas savo teises, kreipdamasis į pataisos namų administraciją ir kitas kompetentingas institucijas su prašymais užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nusprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo (atsakovo atstovas netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, kad nuteistieji bendro naudojimo patalpose nerūkytų) patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs teisės aktuose įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatyto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, pareiškėjo išgyvenimus, ginamų vertybių pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį ir vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ir aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui būtina priteisti jo prašomą neturtinę žalą.

III. 15. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 10 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas, pakartodamas skundo argumentus, papildomai nurodo, jog NVSC, vykdydamas patikras Pravieniškių PN-AK, matydavo rūkančius nuteistuosius tam neleistinose vietose, nuorūkų pilnas pelenines, ant grindų primėtytas nuorūkas, tačiau ne visada fiksuodavo nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas teikdavo skundus NVSC, Kalėjimų departamentui, tačiau pastarieji persiųsdavo pareiškėjo skundus nagrinėti Pravieniškių PN-AK, kuri nesiimdavo jokių priemonių nekenksmingoms sąlygoms sveikatai užtikrinti.

17. Pareiškėjas tvirtina, jog jis buvo priverstas visą ginčo laikotarpį kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nors atsakovo atstovui buvo žinoma informacija apie pareiškėjui diagnozuotas ligas, ir, kad kitų nuteistųjų rūkymas bendrojo naudojimo patalpose gali pakenkti pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde paminėjo įvykį, kai jis buvo išgabentas į (duomenys neskelbtini) dėl pablogėjusios sveikatos būklės, ir šis įvykis, pareiškėjo teigimu, patvirtina jo sveikatai nuolat daroma žalą. Pareiškėjui atlikus laisvės atėmimo bausmę ir išėjus iš pataisos namų, jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) ir tam, pareiškėjo tvirtinimu, įtakos turėjo pasyvus rūkymas pataisos namuose, nes tai yra pagrindinis faktorius, dėl kurio diagnozuojamos tokio pobūdžio ligos.

18. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė klaidą, nurodydamas, kad pareiškėjas prašė teismo priteisti 3 000 Eur, o ne 10 250 Eur, neturtinę žalą. Pareiškėjas vertina, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (500 Eur) yra simbolinis, neturintis pozityvaus poveikio ir neatitinkantis restitutio in integrum (buvusių teisių grąžinimas) principo. Pareiškėjo patirta neturtinė žala negali būti vertinama mažiau, nei ji vertinama ir priteisiama panašaus pobūdžio bylose, todėl pareiškėjas prašo priteisti 10 250 Eur neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su teisės aktų reikalavimų atitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (po reorganizacijos – Pravieniškių 1-asis ir 2-asis kalėjimas) nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d., neužtikrinimu, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovo atstovas netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, jog nuteistieji bendro naudojimo patalpose būtų kalinami sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, t. y. kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma yra per maža patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tvirtina, kad jis nuolat buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, dėl ko pablogėjo jo sveikata. Atsakovo atstovui buvo žinoma, kad jam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir ligos, susijusios su (duomenys neskelbtini), tačiau jis piktybiškai nevykdė pareigos užtikrinti pareiškėjui nekenksmingas sveikatai kalinimo sąlygas.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog administracinė byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama ne pirmą kartą: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, išnagrinėję bylą, 2023 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 80 Eur neturtinei žalai atlyginti. LVAT, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 7 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesinės teisės normų reikalavimus, neišreikalavo visų bylai tinkamai išnagrinėti reikalingų duomenų, neatliko įrodymų vertinimo bylai aktualiais aspektais. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas, šalindamas LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartyje įvardytus trūkumus, 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi išreikalavo iš atsakovo atstovo ginčui išnagrinėti reikšmingus duomenis ir, teisėjų kolegijos vertinimu, atliko visų byloje šalių pateiktų ir išreikalautų įrodymų vertinimą bylai reikšmingais aspektais.

24. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus (nutarties 21 p.), pirmiausiai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendime aptartomis Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio ir Higienos normos HN 134:2015 7 punkto nuostatomis iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmenys gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. LVAT praktikoje akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019 ir kt.). Vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-340-575/2023 ir kt.). Praktikoje atsižvelgiama į tai, ar laisvės atėmimo vietos administracija tinkamai įgyvendino pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, t. y. ar įstaiga uždraudė rūkyti visose ar tam tikrose savo teritorijos patalpose, ar pateikė tai patvirtinančią informaciją (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013).

25. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovo atstovas netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, jog nuteistieji bendro naudojimo patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, t. y. priemonės apsaugoti nerūkančius nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių nebuvo pakankamas, iš esmės grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (į bylą pateiktais medicininiais dokumentais, pareiškėjo skundais ir atsakymais į juos dėl kreipimosi su nusiskundimais dėl rūkymo bendro naudojimo patalpose ir kt.), vaizdiniais įrodymais (į bylą pateiktomis nuotraukomis dėl įspėjamaisiais ženklais pažymėtų rūkymo vietų), NVSC patikrinimo aktų rezultatais bei teismo posėdyje apklausto liudytojo R. G. paaiškinimais.

26. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, o byloje pateikti įrodymai nepatvirtina nei pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyto pažeidimo mąsto (kad jis nuolat buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru), nei juo labiau – atsiradusių pasekmių (dėl pasyvaus rūkymo pablogėjo jo sveikata): į bylą yra pateikti pareiškėjo skundai ir valstybės valdžios institucijų (NVSC, Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento) atsakymai į juos patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo pirmas su ginčo dalyku susijęs skundas buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 4 d.

NVSC dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose, rūkymui skirtos vietos įrengimo bei kitų, pareiškėjo teigimu, netinkamų kalinimo sąlygų; vėliau skundai buvo teikiami 2022 m. balandžio – spalio mėn.; nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpio pradžioje, t. y. nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d., būtų teikęs skundus minėtoms institucijoms byloje) iš tiesų ne kartą kreipėsi į minėtas institucijas su nusiskundimais dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, netinkamai įrengtos rūkymo vietos po jo gyvenamosios patalpos langu (aplinkybę, kad rūkymui skirta vieta buvo įrengta po pareiškėjo gyvenamosios patalpos langu, patvirtina į bylą pateiktos Rūkymo vietų 1-ojo ir 2-ojo sektorių teritorijų schemos).

Tačiau, pažymėtina, kad nėra duomenų, jog pareiškėjo skundai, kuriuose jis skundėsi ir dėl kitų kalinimo sąlygų, pasitvirtino, ar kad į juos nebuvo ar netinkamai sureaguota: Pravieniškių PN-AK administracija, reaguodama į pareiškėjo nusiskundimą dėl rūkymui skirtos vietos įrengimo po pareiškėjo gyvenamosios patalpos langu, perkėlė poilsio (rūkymo) vietą į kitą vietą, atokiau nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos; į bylą taip pat yra pateiktas NVSC 2022 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80 Mr) PA-2661, patvirtinantis, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 7 d. skundu kreipėsi į NVSC dėl Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 4 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 42 tabako dūmais užteršto oro, rūkymo bendro naudojimo patalpose, įspėjamųjų ženklų ir rūkymo vietos įrengimo.

NVSC, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, jog patikrinimo metu gyvenamojoje patalpoje Nr. 42, kurioje buvo apgyvendintas pareiškėjas, nesijautė tabako dūmų, o kitą skundo dalį persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Kalėjimų departamentui; iš į bylą pateikto NVSC 2022 m. rugsėjo 29 d. rašto „Dėl A. D. 2022-08-26 skundo“ matyti, kad NVSC 2022 m. rugsėjo 16 d. Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus 4 būrio bendro naudojimo patalpose atliko patikrinimą pagal pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 26 d. skundą ir nustatė, kad bendro naudojimo patalpose (poilsio kambaryje ir virtuvėlėje) rasta cigarečių nuorūkų.

NVSC konstatavo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punkto pažeidimą, pagal kurį, bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka; iš į bylą pateiktos Lietuvos atėmimo vietų ligoninės 2020 m. vasario 27 d. epikrizės (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėjas blogai jaučiasi jau 4 metus, o iš kitų medicininių dokumentų (medicinos dokumentų išrašų / siuntimų, ambulatorinių apsilankymų aprašymų ir kt.) matyti, kad pareiškėjas periodiškai ginčo laikotarpiu kreipėsi į gydymo įstaigas dėl (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo gydomas medikamentais; pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad viešosios įstaigos Regioninės Mažeikių ligoninės 2023 m. lapkričio 13 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), aptikto 2023 m. lapkričio 13 d., atsiradimą įtakojo pasyvus rūkymas laisvės atėmimo įstaigoje ginčo laikotarpiu, pagrįstas tik jo abstrakčiais pasvarstymais, kurių pareiškėjas, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, reiškė ne vieną: pavyzdžiui, skunde Kalėjimų departamentui, kuris, bylos duomenimis, nepasitvirtino, pareiškėjas teigė, kad buvo apnuodytas UAB „Utenos deratizacija“ naudotomis pavojingomis cheminės medžiagomis kenkėjams naikinti, ir pan.

27. Tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas, skunde nuosekliai tvirtino, jog jis yra nerūkantis asmuo (aplinkybę, kad pareiškėjas nerūko patvirtina į bylą pateiktas Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. gegužės 16 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas), kad kiti nuteistieji rūko pataisos namų bendrojo naudojimo patalpose, kad nėra duomenų apie nuolat vykdomą draudimo rūkyti bendro naudojimo patalpose ir tam neskirtose vietose kontrolę (nurodoma, kad tokių tikslų siekiama tik iškabinant įspėjamuosius ženklus dėl draudimo rūkyti tam neleistinose vietose), kad NVSC visgi aptiko pataisos namų bendro naudojimo patalpose (poilsio kambaryje ir virtuvėlėje) cigarečių nuorūkas, kas netiesiogiai iš esmės patvirtina, kad tokių pažeidimų prevencija nėra pakankama, kad pareiškėjas aktyviai kreipėsi į kompetentingas institucijas (Pravieniškių PN-AK, Kalėjimų departamentą ir NVSC) su skundais dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, netinkamai įrengtos rūkymo vietos po gyvenamosios patalpos langu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, įvertinus ir jo sveikatos būklę (diagnozuota (duomenys neskelbtini)), būdamas Pravieniškių PN-AK, galėjo patirti tam tikrus nepatogumus dėl to, kad priemonės apsaugoti jį nuo pasyvaus rūkymo pasekmių nebuvo pakankamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Pravieniškių PN-AK tinkamai neįvykdžius pareigos užtikrinti, jog pareiškėjas būtų laikomas sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

28. Sveikatai saugios aplinkos nesudarymas, tinkamas rūkančių asmenų kontrolės neužtikrinimas (o ne tik įspėjamųjų ženklų iškabinimas), galėjo sudaryti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų, susijusių su išgyvenimais, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėją patyrus moralinę (neturtinę) žalą, kuri turėtų būti kompensuojama pinigais.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir kriterijus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

30. Vertindama pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistą neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė rašymo apsirikimo klaidą, kurią apeliaciniame skunde akcentavo ir pareiškėjas, sprendime nurodydamas vietoje pareiškėjo prašomo priteisti 10 250 Eur žalos atlyginimo dydžio 3 000 Eur žalos dydį, tačiau ši techninio pobūdžio klaida, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėjo esminės reikšmės priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtiems nepatogumams ir išgyvenimams atlyginti. Ir nors pareiškėjas prašo priteisti 10 250 Eur neturtinę žalą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurioms esant, apeliacinės instancijos teismas turėtų padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą arba priteisti pareiškėjo prašomą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad pareiškėjas dalį ginčo laikotarpio praleido ne Pravieniškių PN-AK, o Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. kovo 13 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. spalio 12 d.) ir ši aplinkybė yra reikšminga nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant dėl priteistino žalos dydžio už nustatytą pažeidimą.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, akcentuoja, jog jam negali būti priteistas mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimas, nei jis priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių ir panašaus pobūdžio bylų, nekonkretizavo galimo priteistino didesnio neturtinės žalos dydžio, kuris buvo priteistas panašaus pobūdžio bylose, atsižvelgiant ir į tai, jog kiekvieno nuteistojo atvejis yra individualus ir pagal jį skirtingai gali būti vertinama patirta žala (priklausomai nuo konstatuotų pažeidimų skaičiaus, jų pobūdžio ir kitų žalai atlyginti reikšmingų aplinkybių).

32. Apibendrinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Milda Vainienė