b9d83618-df34-41ea-b5ff-1d9dcaecafe9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinė byla Nr. 2A-838-585/2013                             Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00852-2010-5             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. spalio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Neringos Å vedienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei E. D., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, Z.

B. ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, n u s t a t ė:              ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė Trakų rajono apylinkės teisme ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę savo lėšomis per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tai yra atstatyti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Gyvenamasis namas), į pirminę padėtį; nurodyti, kad, atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovė turi teisę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tai yra atstatyti GyvenamÄ jį namÄ Ä¯ pirminę padėtį, iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį grindė tuo, jog atsakovė, neturėdama statybos leidimo, rekonstravo GyvenamÄ jį namÄ , tiksliau – vykdė Gyvenamojo namo iÅ¡orinių sienų apÅ¡iltinimÄ .

Esant nurodytam faktui, atsakovei 2008 m. gruodžio 31 d. buvo suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. (100)-11.37-23 ir statybos sustabdymo aktas Nr. (100)-11.37-24.1, o 2009 m. sausio 12 d. reikalavimu dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo Nr. (101)-11.12-003 buvo pareikalauta, jog atsakovė likviduotų savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tai yra iki 2009 m. gegužės 31 d. savo lėšomis atstatytų GyvenamÄ jį namÄ Ä¯ pirminę padėtį. Atsakovė neįvykdė Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo, tai yra nepaÅ¡alino savavaliÅ¡kos statybos padarinių.

IeÅ¡kovės teigimu, pagal galiojančiÄ Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijÄ atsakovės atlikti statybos darbai prilygintini paprastajam statinio remontui. Nepaisant to, ginčo statybos darbams, kuriuos atliko atsakovė, vis vien reikalingi statybÄ leidžiantys dokumentai. Pirmosios instancijos teismui pasiÅ«lius ieÅ¡kovei Å¡iuo konkrečiu atveju pakeisti atsakovę E. D. trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, Z. B., kitaip tariant, pasiÅ«lius Z. B. įtraukti į Å¡ios bylos procesÄ atsakove, ieÅ¡kovė atsisakė pasinaudoti Å¡ia procesine teise.

Ieškovės teigimu, šios bylos atveju E. D. yra tinkama atsakovė, nes pastarajai buvo surašyti visi ieškovės dokumentai. Ieškovė pareiškė pirmosios instancijos teismui, jog pastarajai yra žinoma, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. B. yra Gyvenamojo namo savininkė.              Atsakovė nesutiko su ieškovės šioje byloje pareikštu ieškiniu, prašė atmesti ieškinį. Atsakovė atsikirto, jog ieškovė tiek pareikštame ieškinyje, tiek 2008 m. gruodžio 31 d. savavališkos statybos akte Nr.(100)-11.37-23 nenurodė, kokius statybos darbus, kuriuos galima būtų įvardyti kaip Gyvenamojo namo išorinių sienų apšiltinimas, vykdė atsakovė.

Pasak atsakovės, prie savavaliÅ¡kos statybos akto pridėta nuotrauka patvirtina, kad statybos darbai, tai yra Gyvenamojo namo fasadų apÅ¡iltinimo darbai, nebuvo vykdomi. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė nustatyta tvarka neaprašė įvykdytų statybos darbų masto, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju nėra galimybės nustatyti ir įvertinti, kokios rÅ«Å¡ies statybos darbus atliko atsakovė. Atsakovė pažymėjo, jog ieÅ¡kovė tiek pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje, tiek 2009 m. sausio 12 d. reikalavime dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo Nr.(101)-11.12-003 neįvardijo, kokia yra buvusi Gyvenamojo namo padėtis, į kuriÄ , anot ieÅ¡kovės, atsakovė turėtų atstatyti GyvenamÄ jį namÄ .

Atsakovės teigimu, 2001 metais Gyvenamojo namo fasadai buvo apÅ¡iltinti bei apkalti dailylentėmis. Gyvenamojo namo fasadų dangos apkalimui panaudotos dailylentės buvo nekokybiÅ¡kos, pastarosios greitai iÅ¡sikraipė, mediena, paveikta kritulių, pradėjo pÅ«ti, todėl, esant tokioms aplinkybėms, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, 2008 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydami leisti apÅ¡iltinti GyvenamÄ jį namÄ , nekokybiÅ¡kas dailylentes pakeičiant naujomis dailylentėmis.

Savivaldybėje atsakovei žodžiu paaiÅ¡kino, kad fasadų dangos keitimo darbams, kai yra iÅ¡saugomas tas pats dangos tipas, nereikalingas statybos leidimas, o, nesant bÅ«tinybės gauti statybos leidimÄ , nėra bÅ«tina rengti ir specialiÄ sias projektavimo sÄ lygas. Atsižvelgiant į nurodytus paaiÅ¡kinimus, nekokybiÅ¡kos dailylentės buvo pakeistos naujomis dailylentėmis. Nepaisant aukščiau nurodytų žodinių paaiÅ¡kinimų, Trakų rajono savivaldybės administracija 2008 m. lapkričio 10 d. raÅ¡tais Nr. AP3-4531 ir Nr. AP3-4533 kreipėsi atitinkamai į KultÅ«ros paveldo departamento Vilniaus teritorinį padalinį bei į Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijÄ dėl sÄ lygų projektavimui iÅ¡davimo, nes Gyvenamasis namas yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje ir Trakų senamiesčio teritorijoje.

Trakų rajono savivaldybės administracija 2008 m. gruodžio 11 d. raÅ¡tu Nr. AP3-4857 informavo atsakovę ir trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų, jog Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo gautos specialiosios projektavimo sÄ lygos, bei prie Å¡io raÅ¡to pridėjo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2008 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tÄ Nr. S-775, kuriame nurodyta, jog Å¡iuo konkrečiu atveju nebus iÅ¡duotos sÄ lygos, nes statybos darbai yra vykdomi savavaliÅ¡kai. Tuo metu, kai atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, gavo aukščiau nurodytÄ Trakų rajono savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ , Gyvenamojo namo fasadų apdaila jau buvo pakeista.

Atsakovės teigimu, pastaroji, atlikdama ginčo statybos darbus, nekeitė Gyvenamojo namo fasadų dangos (apdailos) tipo, tiksliau –atsakovė nekokybiÅ¡kas Gyvenamojo namo fasadų medines dailylentes pakeitė gretimo buvusiam atspalviui atspalvio naujomis medinėmis dailylentėmis ir Gyvenamojo namo fasadus apkalė analogiÅ¡ku iki ginčo statybos darbų atlikimo buvusiam (horizontaliu) apkalimo bÅ«du, todėl, pasak atsakovės, pastaroji, atlikdama ginčo statybos darbus, įvykdė ne Gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ , o paprastÄ jį Gyvenamojo namo remontÄ , kurio atlikimui (vykdymui) nėra reikalingi tiek statybos leidimas, tiek projektavimo sÄ lygos.

Tuo atveju, jeigu bÅ«tų pripažinta, kad atsakovė vykdė savavaliÅ¡kÄ statybÄ , pastaroji praÅ¡o leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Z. B. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti ieÅ¡kinį. Z. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu inter alia paaiÅ¡kino, jog pastaroji yra Gyvenamojo namo savininkė.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija sutiko su ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos teigimu, Å¡ios bylos atveju buvo atliktas ne Gyvenamojo namo remontas, o Gyvenamojo namo rekonstravimas, kurio metu inter alia buvo pakeista Gyvenamojo namo apdaila. Pasak Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, ginčo statybos darbai buvo atlikti neturint statybÄ leidžiančių dokumentų, tiksliau – suderinto rekonstravimo projekto ir leidimo rekonstruoti statinį.Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Pirmosios instancijos teismas pagal į bylÄ pateiktus faktinius duomenis nustatė Å¡ias faktines aplinkybes: Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2008 m. gruodžio 31 d. surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (100)-11.37-23, kuriuo inter alia nustatė, jog statytoja E. D. savavaliÅ¡kai vykdo statybos darbus – rekonstruoja GyvenamÄ jį namÄ (yra vykdomas Gyvenamojo namo iÅ¡orinių sienų apÅ¡ildymas); Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2008 m. gruodžio 31 d. surašė statybos sustabdymo aktÄ Nr. (100)-11.37-24.1, kuriuo pareikalavo, jog atsakovė sustabdytų bet kokius Gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, iki pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ bus gautas leidimas juos tęsti; 2009 m. sausio 12 d. reikalavimu dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo Nr. (101)-11.12-003 buvo pareikalauta, jog atsakovė iki 2009 m. gegužės 31 d. likviduotų savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tai yra atstatytų GyvenamÄ jį namÄ Ä¯ pirminę padėtį ir sutvarkytų statybvietę, tačiau Å¡is reikalavimas nėra įvykdytas; aukščiau nurodytų dokumentų suraÅ¡ymo metu Gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovei E. D. ir trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Z.

B.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinių duomenų visetÄ , konstatavo, jog atsakovė atliko iÅ¡orinių Gyvenamojo namo sienų (fasadų) apÅ¡iltinimo darbus, kurie pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punktÄ ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.) 2 straipsnio 18 dalį priskirtini statinio rekonstravimo darbams.

Pirmosios instancijos teismas, Å¡iame kontekste atsižvelgdamas į teisinį reguliavimÄ , nustatytÄ Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ statybos leidimas statinio statybai privalomas, iÅ¡skyrus nesudėtingų statinių statybÄ ir statinio paprastÄ jį remontÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė ginčo statybos darbų atlikimui privalėjo turėti statybos leidimÄ , ir, atsižvelgdamas į tÄ faktÄ , jog atsakovė neturėjo statybos leidimo, konstatavo, kad atsakovė Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies prasme atliko savavaliÅ¡kÄ statinio – Gyvenamojo namo – statybÄ (rekonstravimÄ ).

Pirmosios instancijos teismas pagal į bylÄ pateiktÄ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. lapkričio 2 d. iÅ¡raÅ¡Ä nustatė, jog Gyvenamasis namas pagal 2001 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JK-440 ir 2010 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį Nr. DA-1610 asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Z. B. Pirmosios instancijos teismas Å¡iame kontekste akcentavo, jog, pastarajam pasiÅ«lius ieÅ¡kovei pakeisti atsakovę E. D. trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, Z.

B., kitaip tariant, Z. B. įtraukti į Å¡ios bylos procesÄ atsakove, ir pareikÅ¡ti modifikuotÄ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė atsisakė pasinaudoti Å¡ia procesine teise, ir pažymėjo, kad, Z. B. pagal 2010 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį Nr. DA-1610 perėmus atsakovės turtines teises ir pareigas, Z. B. yra atsakinga už Gyvenamojo namo, kurio rekonstravimas yra savavaliÅ¡kas, naudojimÄ , bei kartu konstatavo, jog paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius turi ne tas asmuo, kuris pastatė (atsakovė), o asmuo, kuris ginčo nagrinėjimo teisme metu naudojasi Gyvenamuoju namu kaip savininkas (trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų).Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatavo, jog Å¡ios bylos atveju ieÅ¡kinys dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieÅ¡kinį.

Teismo vertinimu, atsakovė, kuri nėra Gyvenamojo namo savininkė, negali bÅ«ti įpareigota Å¡alinti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio statinio – Gyvenamojo namo – savavaliÅ¡kos statybos padarinius (atsakovei negali bÅ«ti leista įteisinti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio statinio – Gyvenamojo namo – savavaliÅ¡kÄ statybÄ ).IeÅ¡kovė, nesutikdama su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Pasak ieÅ¡kovės, pirmosios instancijos teismas Å¡ios bylos atveju netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo institutÄ . IeÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo yra pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieÅ¡kinį, yra nepagrįsta. Nepaisant tų faktų, jog atsakovė pagal 2010 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį Nr. DA-1610 perleido trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Z.

B. 1/2 Gyvenamojo namo dalį ir pastaroji, priėmusi asmeninėn nuosavybėn 1/2 Gyvenamojo namo dalį, tapo viso Gyvenamojo namo savininke, Å¡ios bylos atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Z. B. buvo perleista pareiga Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Byloje yra nustatytas tas faktas, jog atsakovė, neturėdama statybÄ leidžiančio dokumento, atliko ginčo statybos darbus, todėl, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovė privalo Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Pasak atsakovės, teisės aktai nenustato, jog, perleidus savavaliÅ¡kai rekonstruotÄ statinį, kartu yra perleidžiama teisė paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

IeÅ¡kovė pažymėjo, jog atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepareiÅ¡kė, kad ji nėra tas asmuo, kuris turi atsakyti pagal Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, be to, nepareiÅ¡kė, jog ji negalėtų paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu, praÅ¡o atmesti Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovės manymu, Å¡ios apeliacinės bylos atveju nėra pagrindo patenkinti ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nes pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo ir nevertino bylos faktinių duomenų ir aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu reikalavimu dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, be to, pirmosios instancijos teismas nesprendė ir savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo klausimo.

Atsakovė pažymėjo, jog ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu reikalauja įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tai yra atstatyti GyvenamÄ jį namÄ Ä¯ pirminę padėtį, kas Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡tų, jog atsakovė turėtų surasti supuvusias dailylentes ir pastarosiomis vėl apkalti Gyvenamojo namo fasadus. Atsakovės teigimu, Å¡ios bylos atveju yra akivaizdu, jog ieÅ¡kovės reikalaujamas taikyti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«das yra ne tik neįvykdomas, bet ir neproporcingas bei neprotingas savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«das.

Pasak atsakovės, priešingai nei teigia ieškovė, ne tik statytojas, bet ir kiti asmenys, kurie yra nurodyti Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, gali būti įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenų, Å¡alių procesinių dokumentų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bylos ginčas yra kilęs dėl gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esančio valstybės saugomoje teritorijoje, tiksliau – nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (b. l. 13-14), statybos teisėtumo, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog Å¡ioje byloje dominuoja vieÅ¡asis interesas, reikalaujantis užtikrinti, kad, esant neteisėtai pastato, esančio valstybės saugomojoje teritorijoje, statybai, bÅ«tų paÅ¡alinti imperatyviųjų teisės normų pažeidimai ir neteisėtos statybos padariniai, o vieÅ¡ojo intereso elemento Å¡ioje apeliacinėje byloje buvimas per se įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ bÅ«ti aktyvų ir, esant bÅ«tinybei (tikslu teisingai iÅ¡spręsti Å¡ios apeliacinės bylos ginÄÄ ), peržengti apeliacinio skundo ribas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, paremtu bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo analize, Å¡iuo konkrečiu atveju neegzistuoja absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaAtsakovė, teikdama atsiliepimÄ Ä¯ apeliantės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl Å¡ios apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 1 dalis).

Pagal proceso įstatymÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas (Civilinio proceso kodekso 322 straipsnis).Bylos medžiagos ir teismo baigiamojo akto analizė leidžia daryti iÅ¡vadas, jog faktinės bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios, faktiniai bylos duomenys yra pakankami aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės Å¡iai apeliacinei bylai teisingai iÅ¡spręsti, konstatavimui, todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus aspektus, konstatuotina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo apeliacinę bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, Å¡i apeliacinė byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 321 straipsnis). Dėl asmens, turinčio pagal ieÅ¡kinį atsakytiKaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡ios bylos ginÄÄ , konstatavo, jog apeliantės ieÅ¡kinys dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo yra pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti. Apeliantė Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu apeliaciniu skundu kvestionuoja aukščiau nurodytÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , teigdama, kad Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, nes byloje yra nustatytas tas faktas, jog atsakovė, neturėdama statybÄ leidžiančio dokumento, atliko ginčo statybos darbus, todėl, anot apeliantės, nepaisant to, jog trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų (toliau tekste – ir trečiasis asmuo), nuosavybės teise valdo GyvenamÄ jį namÄ , atsakovė privalo Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.Pažymėtina, jog Å¡ioje apeliacinėje byloje nėra kvestionuojama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Gyvenamojo namo statyba, kuriÄ pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip Gyvenamojo namo rekonstravimÄ (toliau tekste – ir ginčo statyba), yra savavaliÅ¡ka, kitaip tariant, neteisėta. Bylos duomenys (b. l. 4-5, 7) byloja, jog ginčo statyba buvo užfiksuota 2008 m. gruodžio 31 d., kai Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento vyriausiasis specialistas surašė atsakovei savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (100)-11.37-23 ir statybos sustabdymo aktÄ Nr. (100)-11.37-24.1.

Bylos duomenimis (b. l. 13-14) nustatyta, jog Gyvenamasis namas ginčo statybos užfiksavimo momentu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovei ir trečiajam asmeniui. Atsakovė, kÄ patvirtina Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenys (b. l. 99), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiksliau – 2010 m. gegužės 3 d., dovanojimo sutartimi (notarinio registro numeris DA-1610) inter alia perleido trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise valdytÄ Gyvenamojo namo dalį ir trečiasis asmuo tapo vienvaldžiu Gyvenamojo namo savininku.

Esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, jog Å¡ios bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas teisės klausimas yra tas, kas turi Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – atsakovė ar trečiasis asmuo, nuosavybės teise valdantis ir naudojantis GyvenamÄ jį namÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė de jure negali bÅ«ti įpareigota Å¡alinti ginčo statybos padarinius (turint omenyje tiek Gyvenamojo namo atstatymÄ Ä¯ buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį, tiek, esant teisiniam pagrindui, neteisėtos statybos įteisinimÄ ), nes atsakovė, nuosavybės teise nevaldanti ir nenaudojanti Gyvenamojo namo ar Å¡io nekilnojamojo turto objekto dalies, nėra subjektas, ex lege galintis daryti intervencijÄ Ä¯ svetimÄ daiktÄ â€“ GyvenamÄ jį namÄ , be kita ko, Å¡alinti neteisėtos Gyvenamojo namo statybos padarinius.

Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti, jog trečiasis asmuo, priėmęs nuosavybėn atsakovės pastarajam perleistÄ Gyvenamojo namo dalį, įgijo ne tik Å¡io nekilnojamojo turto aktyvus, bet ir atitinkamas pareigas, iÅ¡plaukančias iÅ¡ Å¡io nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimo, inter alia ir pareigÄ , esant neteisėtai Gyvenamojo namo statybai, Å¡alinti neteisėtos statybos padarinius, nes neteisėtos statybos civilinėms teisinėms pasekmėms, kaip ir visai daiktinei teisei, bÅ«dingas sekimas paskui daiktÄ , todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus ir iÅ¡dėstytus aspektus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ios bylos atveju pagrįstai sprendė, kad pagal apeliantės ieÅ¡kinį dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo turi atsakyti ne atsakovė, o trečiasis asmuo, nuosavybės teise valdantis ir naudojantis GyvenamÄ jį namÄ .Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama institutÄ , 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu.

Å io straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, pirma, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog apeliantės ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, pasiÅ«lė apeliantei pakeisti atsakovę tinkamu atsakovu – trečiuoju asmeniu, antra, apeliantė, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek bylos apeliaciniame procese nuosekliai besilaikydama pozicijos, kad atsakovė yra tas asmuo, kuris turi atsakyti pagal apeliantės ieÅ¡kinį, nesutiko, jog atsakovė bÅ«tų pakeista trečiuoju asmeniu.Viena vertus, lingvistinė Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 1 ir 3 dalių analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas, tik esant ieÅ¡kovo sutikimui, gali netinkamÄ atsakovÄ pakeisti tinkamu, kita vertus, kasacinio teismo praktika byloja, jog tais atvejais, kai yra ginamas vieÅ¡asis interesas, teismas, net ir nesant ieÅ¡kovo sutikimo, privalo netinkamÄ atsakovÄ pakeisti tinkamu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2010 m. kovo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-53/2010; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).Kaip jau buvo aukščiau nurodyta, Å¡ioje byloje dominuoja vieÅ¡asis interesas ir egzistuoja bÅ«tinybė užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apgynimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas Å¡ios bylos atveju privalėjo bÅ«ti aktyvus ir, nustatęs, jog Å¡iuo konkrečiu atveju pagal apeliantės ieÅ¡kinį turi atsakyti trečiasis asmuo, net ir nesutinkant apeliantei, privalėjo ex officio pakeisti atsakovę trečiuoju asmeniu ir, pakeitęs atsakovę trečiuoju asmeniu, Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nagrinėti civilinę bylÄ pagal apeliantės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ios bylos atveju netinkamai taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama institutÄ , o Å¡is pažeidimas lėmė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .

Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti, jog apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti aukščiau nurodyto procesinės teisės pažeidimo, nes, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymėjo atsakovė, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo konkrečiu atveju neiÅ¡sprendė bylos ginčo iÅ¡ esmės, tiksliau – neiÅ¡sprendė, pagrįstas apeliantės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo ar nepagrįstas, o, kaip žinia, apeliacinio proceso, pradėto pagal apeliacinį skundÄ , paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, priimto iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o ne spręsti bylos ginÄÄ iÅ¡ esmės (Civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina esant pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė:              panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ Trakų rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                                       Kolegijos pirmininkas                                      Vytautas Zelianka            Kolegijos teisėjos                                                            Neringa Å vedienė                                                                         Tatjana Žukauskienė