b9d77a84-e11a-43fd-b265-15a53adedd2f · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                  Administracinė byla Nr. I-954-414/2012                                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00383-2011-2                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 (S)   KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu 2012 m. liepos mėn. 05 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui A.

S., jo atstovui adv. p. Eugenijui LukoÅ¡iui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Dalei Viskontienei, nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl iÅ¡mokų priteisimo, tretieji suinteresuoti asmenys Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos,                                 nustatė:

A. S. ir jo atstovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 6772,65lt. už budėjimÄ laisvu nuo tarnybos metu ir budėjimo metu dirbtus virÅ¡valandžius ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2007 m. liepos 14 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos. Jie paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1992 metų dirbo KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato virÅ¡ininko pavaduoto pareigose. 2007-09-19 įsakymu atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p. Darbo kodekso 141 str. 1 d., Vidaus tarnybos statuto 58 str. 1 d. numato, kad darbdavys atleidimo dienÄ privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, tačiau atsakovas pilnai neatsiskaitė su pareiÅ¡kėju jo atleidimo dienÄ . 2007-09-11 pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu kreipėsi į darbdavį praÅ¡ydamas pilnutinai atsiskaityti prieÅ¡ atleidžiant jį iÅ¡ vidaus tarnybos.

Darbdavys praÅ¡omos sumos nesumokėjo ir tik 2008-06-05 raÅ¡tu nurodė, jog atsisako sumokėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas sumas, todėl pareiÅ¡kėjas buvo priverstas kreiptis į teismÄ dėl nesumokėtų iÅ¡mokų, susijusių su tarnybos santykiais, priteisimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2006-11-01 iki 2007 metų liepos mėnesio jis pagal iÅ¡ anksto sudarytus bei patvirtintus grafikus budėdavo. Å ių budėjimų metu jis dažnai bÅ«davo priverstas vykti į darbovietę ir vykdyti darbines funkcijas: vykti į įvykius, tikrinti personalo tarnybÄ , budėtojų tarnybÄ , areÅ¡tinės darbÄ , daryti įraÅ¡us patikrinimo žurnaluose, taip pat atlikdavo atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjo administracinių teisės pažeidimo bylas.

Darbdavys jam nesumokėjo už 378 valandas 6284,23lt. bei 488,42lt. už budėjimo metu iÅ¡kviestas į darbo vietÄ atlikti darbinių funkcijų 14 valandų. Darbdavys su juo neatsikaitė atleidimo dienÄ , todėl privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos. Atsakovo atstovė prašė skundÄ atmesti. Ji paaiÅ¡kino, kad darbdavio pavedimu pareigÅ«nas, atlikęs jam nepriklausančias atlikti funkcijas (budėjimÄ Ä¯staigos interesais), turi teisę pasirinkti kompensavimo už jas bÅ«dÄ â€“Ä¯statymo tiesiogiai nurodytÄ poilsio laikÄ arba apmokėjimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ .

Tačiau pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas nepakankamai rÅ«pestingas, nenurodė konkretaus kompensavimo bÅ«do, todėl po atleidimo iÅ¡ tarnybos neturi teisės reikalauti apmokėti už budėjimÄ laisvu nuo tarnybos metu ir budėjimo metu dirbtus virÅ¡valandžius. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.          Byloje kilęs ginčas dėl apmokėjimo už budėjimo laisvu nuo tarnybos metu laikÄ 2006 m. lapkričio – 2007 m. birželio mėnesiais, už virÅ¡valandžius 2007 m. kovo, balandžio, liepos mėnesiais.

Be to, pareiÅ¡kėjas A. S. pareiÅ¡kė su Å¡iais pagrindiniais reikalavimais susijusį iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo atsiskaityti laikÄ .Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omų priteisti iÅ¡mokų, susijusių su tarnybos teisiniais santykiais laikotarpiu - nuo 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2007 metų liepos mėnesio įskaitytinai - ėjo KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato virÅ¡ininko pavaduotojo pareigas ir 2007-09-13 KaiÅ¡iadorių rajono PK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 63-TE-89 buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p. (t. 1, b.l. 32).

Atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos minėtu įsakymu buvo nuspręsta iÅ¡mokėti jam piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas 25 kalendorines dienas kasmetinių atostogų. Pagal Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. Nr. 446 nutarimÄ , kuriuo buvo pakeistas nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybių sÄ raÅ¡as, patvirtintas Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150, į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybių sÄ raÅ¡Ä , teritorinių policijos įstaigų vadovų pavaduotojų pareigybė neįtraukta.

Taigi pareiÅ¡kėjo užimta pareigybė nėra priskirta prie tų pareigybių, kurias užimančių pareigÅ«nų darbas organizuojamas pamainomis. Byloje esantys įrodymai – darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, budėjimo grafikai, KaiÅ¡iadorių r. PK virÅ¡ininko 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 63-V-119 patvirtintas KaiÅ¡iadorių r. PK darbo reglamentas (t. 1, b. l. 20, 68-82) leidžia konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui buvo nustatyta penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis (Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį), dirbant aÅ¡tuonias valandas per dienÄ .

Taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (t. 1, b. l. 75-82) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2007 m. birželio mėnesio (iÅ¡skyrus 2007 m. gegužės mėn.) laisvu nuo tarnybos metu A. S. budėjo iÅ¡ anksto aptartoje vietoje 378 valandas, be to, budėdamas laisvu nuo tarnybos metu jis iÅ¡dirbo 14 valandų virÅ¡valandžių 2007 m. kovo 3, 4 d., balandžio 7, 8 d., liepos 3 d. KaiÅ¡iadorių rajono PK virÅ¡ininko pavaduotojo pareigybės apraÅ¡ymo (t. 1, b.l. 45-46), KaiÅ¡iadorių rajono PK Darbo reglamento, patvirtinto 2006-09-11 įsakymu Nr. 63-V-119 (t. 1, b.l. 16-31) duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ne darbo (tarnybos) laiku buvo atsakingas už KaiÅ¡iadorių rajono PK tarnybų veiklos organizavimÄ , koordinavimÄ bei kontroliavimÄ (Darbo reglamento 67 p. – 70 p., t. 1, b.l. 20-21).

Darbo reglamento paminėti punktai pareiškėjui numatė tam tikras teises bei taip pat nustatė ir konkrečias pareigas (nustatytu terminu tikrinti atskiras tarnybas, daryti įrašus dokumentuose, atskirais atvejais informuoti aukštesnius pareigūnus, taip pat aktyviai dalyvauti tiriant sudėtingas operatyvines situacijas). Pareigybės aprašymo 6 p. – 11 p. (t. 1, b.l.

46) taip pat įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ atlikti iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus veiksmus: pradėti ir organizuoti ikiteisminį tyrimÄ , koordinuoti operatyvinę veiklÄ , asmeniÅ¡kai dalyvauti nusikaltimų atskleidime. Bylos duomenys patvirtina, kad KaiÅ¡iadorių rajono PK buvo sudaryti virÅ¡ininko, virÅ¡ininko pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigÅ«nų budėjimo grafikai paminėtų tarnybinių funkcijų įgyvendinimui. Budėjimo grafikų (t. 1, b.l. 68-82, 132-133, 147-148, 171-172185-186, T. 2, b.l. 2-3, 28-29, 156-159) duomenys ir teismui pateikti dokumentai (t. 1, b.l. 74, 79, 85, 73, 83, 86, 83, 82) patvirtina ir rodo, kad Å¡ie duomenys iÅ¡ esmės sutampa su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, patvirtinančiais, kad pareiÅ¡kėjas 2006 metų lapkričio – 2007 metų birželio mėnesiais budėjo 378 valandas, o 2007 metų kovo 3, 4 dienomis, 2007 m. balandžio 7, 8 dienomis ir 2007 m. liepos 3 dienÄ pareiÅ¡kėjas, budėdamas laisvu nuo tarnybos metu, dirbo 14 valandų virÅ¡valandžių.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščių pagrindu teismui buvo pateiktos pažymos dėl pareiÅ¡kėjo darbo laisvu nuo tarnybos metu ir iÅ¡dirbtų virÅ¡valandžių (t. 2, b.l. 156, 178-179), o atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi remiantis tarnybiniais praneÅ¡imais (t. 2, b. l. 194).Vidaus tarnybos statutinių pareigÅ«nų darbo laiko režimo ir apmokėjimo už darbÄ klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas bei kiti su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai (minėto statuto 5 straipsnis).

Statuto 31 straipsnio (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. lapkričio 1 d.) 1 dalis apibrėžia, kad pareigÅ«no budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ turi bÅ«ti iÅ¡ anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iÅ¡kviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Å io straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį.

PareigÅ«no budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iÅ¡ anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Statuto 31 straipsnio 3 dalis nustatė, kad už budėjimÄ , kai virÅ¡ijama darbo laiko trukmė, per artimiausiÄ mėnesį pareigÅ«nui privalo bÅ«ti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip virÅ¡ytas darbo laikas arba pareigÅ«no pageidavimu Å¡is poilsio laikas gali bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ .

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas tarnybinius praneÅ¡imus dėl dirbto darbo laisvu nuo tarnybos metu ir iÅ¡dirbtų virÅ¡valandžių rašė 2007-04-02, 2007-05-02, 2007-07-02 ir 2007-07-04 ir jie patvirtina dirbtÄ darbÄ laisvu nuo tarnybos metu 2007 m. kovo mėn., 2007 m. balandžio mėn., 2007 m. birželio mėn. (viso 136 val.) ir iÅ¡dirbtus virÅ¡valandžius 2007 m. kovo, balandžio ir liepos mėn. (viso 14 val.) (t.1, b.l. 83, 85-87). PareiÅ¡kėjo tarnybinių praneÅ¡imų, kurie patvirtintų jo dirbtÄ darbÄ laisvu nuo tarnybos metu 2006 metų lapkričio – 2007 metų vasario mėnesiais į bylÄ nepateikta.Kaip jau buvo paminėta, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pagrindu teismui buvo pateiktos pažymos dėl pareiÅ¡kėjo darbo laisvu nuo tarnybos metu ir iÅ¡dirbtų virÅ¡valandžių (t. 2, b.l. 156, 178-179), o darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi remiantis tarnybiniais praneÅ¡imais.

Tokiu bÅ«du, teismas sprendžia, jog tarnybinių praneÅ¡imų buvimas apsprendžia ir patvirtina pareiÅ¡kėjo dirbtÄ darbÄ laisvu nuo tarnybos metu 2007 m. kovo mėn., 2007 m. balandžio mėn., 2007 m. birželio mėn. (viso 136 val.) ir iÅ¡dirbtus virÅ¡valandžius 2007 m. kovo, balandžio ir liepos mėn. (viso 14 val.). Dirbtas laikas laisvu nuo tarnybos metu nėra ilgesnis kaip 96 valandos per mėnesį, todėl už dirbtÄ darbÄ laisvu nuo tarnybos metu 2007 m. kovo mėn., 2007 m. balandžio mėn., 2007 m. birželio mėn. (viso 136 val.) ir iÅ¡dirbtus virÅ¡valandžius 2007 m. kovo, balandžio ir liepos mėn. (viso 14 val.) pareiÅ¡kėjui priteistina 2865,76lt. (717,86+835,56+823,92+488,42) (t. 2, b. l. 178-179).Statuto 58 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklė, kad su atleidžiamu iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«nu turi bÅ«ti visiÅ¡kai atsiskaityta jo atleidimo dienÄ .

Statute nėra nuostatų, kurios numatytų garantijas statutiniams valstybės tarnautojams ir sankcijas vidaus reikalų statutinėms įstaigoms, kurios neįvykdo, ar netinkamai įvykdo Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ su atleidžiamu iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«nu visiÅ¡kai atsiskaityti jo atleidimo dienÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs ir suformavęs praktikÄ , jog statutinio valstybės tarnautojo teisė gauti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ visiÅ¡kai atsiskaityti atleidimo iÅ¡ tarnybos dienÄ yra ginama taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. birželio 7 d. Nr. N3-583/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr. A438-1021/2009; 2009 m. spalio 8 d. Nr. A662-1078/2009; 2009 m. gruodžio 28 d. Nr. A146-1296/2009;2009 m. gruodžio 28 d. Nr. A822-1534/2009; 2010 m. birželio 21 d. Nr. A662-877/2010 ir kt.).Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .IÅ¡ nurodytų Darbo kodekso 141 straipsnio nuostatų matyti, kad straipsnio 3 dalyje nurodyta (darbdavio) pareiga sumokėti (jau atleistam) darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį pirmiausia yra siejama su uždelsimu (iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai) atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dienÄ , antra vertus, tokia darbdavio pareiga atsiranda tik tuo atveju, kai dėl paminėto uždelsimo nėra darbuotojo kaltės. Å ios aplinkybės Darbo Kodekso 141 straipsnio taikymo prasme yra bÅ«tinos sÄ lygos Å¡io straipsnio 3 dalyje numatyto vidutinio darbo užmokesčio priteisimui.

Todėl, taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį, yra bÅ«tina nustatyti (aptarti) kiekvienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų buvimÄ , tuo pačiu pateikti Å¡ių sÄ lygų sampratÄ ir tik tai padarius aiÅ¡kinti konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes.“ <...> „terminas (žodis) „uždelsimas“ pagal jo panaudojimo prasmę reiÅ¡kia užvilkinimÄ (Lietuvių kalbos instituto Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 877 psl.), t. y. suponuoja situacijÄ , kai tai darantis asmuo (Å¡iuo atveju darbdavys) žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis nustatytu laiku (Å¡iuo atveju atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju dienÄ ) neįvykdė tam tikros pareigos ir tai tęsia toliau.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 2000/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009).             Tokiu bÅ«du teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal DK 141 straipsnio 3 dalies normos hipotezę, Å¡ioje normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu, vertinant, ar pareiÅ¡kėjas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai tam, kad tokios situacijos nebÅ«tų.AiÅ¡kinant DK 141 straipsnio 3 dalies normos turinį, tokio fakto nustatymas byloje laikytinas pakankamu darbdavio pareigai sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ laikÄ atsirasti.

Tačiau nustatant pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėtinos sumos dydį, bÅ«tina atsižvelgti į teismų praktikoje pateikiamÄ DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais kai darbdavys uždelsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, įstatyme darbuotojui nustatyta tam tikra garantija – įpareigojimas darbdaviui sumokėti darbuotojui jo vidutinį atlyginimÄ už visÄ uždelsimo laikÄ (DK 141 straipsnio 3 dalis.

Kita vertus, aiÅ¡kinant DK 141 straipsnio 3 dalį, pažymėta, kad Å¡ios normos paskirtis yra daugiaplanė: tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Nurodyti Å¡ios normos tikslai gali bÅ«ti pasiekti bei efektyvÅ«s tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija) ir kad taip nebÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimai.

Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiÅ¡kai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visÄ uždelsimo laikÄ atitiks teisės normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neiÅ¡mokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tada DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos iÅ¡mokos dydžio nustatymas naudojant vien gramatinį Å¡ios normos aiÅ¡kinimÄ prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei reikÅ¡tų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymÄ .Kasacinio teismo teisėjų kolegija paaiÅ¡kina, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ â€“ mokėtina (iÅ¡ieÅ¡kotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis.

Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos iÅ¡mokos dydį sudaro neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis, iÅ¡ieÅ¡koma už uždelsimo laikÄ . Toks Å¡ios normos aiÅ¡kinimas formuojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2008 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008, 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamose bylose taip pat vadovaujasi minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikiamais DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimais (2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1318/2011, 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1321/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1988/2012).Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, pareiÅ¡kėjui už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ galėtų bÅ«ti priteistina suma, paskaičiuota proporcingai neiÅ¡mokėtai vidutinio darbo užmokesčio daliai.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui buvo uždelsta iÅ¡mokėti 2865,76lt., o remiantis atsakovo byloje pateikiamu paskaičiavimu, kurio pareiÅ¡kėjas neginčijo, tai sudaro 68,69 procento jo vidutinio darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 12).

Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su DK 141 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimu bei taikymu, yra pripažįstama, kad taikant Å¡iÄ teisės normÄ visuomet privalu atsižvelgti ir DK 2 straipsnyje bei 35 straipsnyje įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieÅ¡kovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2 straipsnyje ir 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012, 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 365/2010).

Toks DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo principas buvo nustatytas atsižvelgiant į minėtos teisės normos paskirtį, t.y. joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaitė atleidimo dienÄ . Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga ir adekvati teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik proporcingumo, teisingumo, protingumo principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų ir atsakovės kreditorių interesams. Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendžia, kad patenkinus pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2007 m. liepos 14 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos, bÅ«tų neadekvati sankcija ir pažeistų paminėtus principus, o taip pat kitų atsakovo darbuotojų interesus.

Teismas sprendžia, jog yra pagrindas mažinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ sumÄ , remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012, 2010-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3- 365/2010). Å iuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atsiskaityti nebuvo iÅ¡samus ir konkretus, o lyginant su pareikÅ¡to skundo apimtimi praÅ¡ymas buvo iÅ¡ dalies nepagrįstas (t. 1, b. l. 41), pareiÅ¡kėjas pats nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, nes neįvykdė įsipareigojimo 2007-07-04 tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 83), tikslindamas skundÄ neprisidėjo prie operatyvaus bylos iÅ¡nagrinėjimo (t. 1, b. l. 103-106), kad atsakovo veiksmuose atsiskaitant su pareiÅ¡kėju, nenustatytas piktybiÅ¡kumas ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti pareiÅ¡kėjui priteistÄ vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį iki 20000lt.

Å ios kompensacijos nesumažinimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ tarp pareiÅ¡kėjui priklausančių darbo pajamų už jo iÅ¡dirbtÄ laikotarpį ir daugelį kartų jo darbo pajamas virÅ¡ijančios kompensacijos. Tokia situacija inter alia bÅ«tų nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012, 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010).

Pažymėtina, kad dėl teismų precedentų reikÅ¡mės ir santykio Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad kai egzistuoja objektyvi bÅ«tinybė, precedentai gali bÅ«ti keičiami ar pildomi. Esant precedentų konkurencijai, t. y. keliems analogiÅ¡kose bylose priimtiems teismų sprendimams, atsižvelgtina taip pat ir į jų priėmimo laikÄ , galimus reikÅ¡mingus ekonominius, socialinius pokyčius, įvykusius nuo precedento priėmimo, ir kt. Vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 2p., n u s p r e n d ė :

        SkundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.         Priteisti A. S. iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2865,76lt. už dirbtÄ darbÄ laisvu nuo tarnybos metu 2007 m. kovo mėn., 2007 m. balandžio mėn., 2007 m. birželio mėn. ir iÅ¡dirbtus virÅ¡valandžius 2007 m. kovo, balandžio ir liepos mėn.Priteisti A. S. iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 20000lt. vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                             Rimantas Giedraitis