Legislator Case Law & Legislation
b9d73cf2-f700-448a-bab2-e3603e2806eb AI generated

b9d73cf2-f700-448a-bab2-e3603e2806eb · Kauno apygardos teismas

Case Number b9d73cf2-f700-448a-bab2-e3603e2806eb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įpareigoti ieÅ¡kovę organizuoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuotekų tinklų įrengimÄ pagal atsakovų pateikiamÄ projektÄ ; įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkus: S. B., Kauno miesto savivaldybės administracijÄ , R. M., L. N. ir J. T.. Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutartį, todėl vadovaujantis CK 4.84 straipsniu gyvenamÄ jį namÄ administruoja ieÅ¡kovė bendro naudojimo objektų administratorė UAB „Kauno butų Å«kis“, kurios teises bylos nagrinėjimo metu perėmė UAB „Civinity namai“.

Legislator headnote

AI generated

b9d73cf2-f700-448a-bab2-e3603e2806eb · Kauno apygardos teismas: Planuose taip pat matosi žymėjimas toje vietoje, kur A. V. bute buvo kanalizacija. Kada tiksliai bute įvesta kanalizacija, namų knygoje duomenų nėra. Byloje esantys dokumentai neginčijamai patvirtina, kad per 16 butÄ ir 6 butÄ Ä—jo namo bendro naudojimo nuotekų sistemos atÅ¡aka, bendro naudojimo stovas, kurį atsakovai paÅ¡alino. Tai yra butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. PaÅ¡alinus stovÄ , buvo pažeistos bendraturčių teisės. Stovas paÅ¡alintas be bendraturčių sutikimo. PaÅ¡alinus stovÄ , nebegalima naudotis kanalizacija A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-1208-896/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07808-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1., (S) 3.3.1.18.4. Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Rasos UrbanavičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų L.

J. ir I. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-137-451/2022 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ ieÅ¡kinį atsakovams L. J., I. J., trečiasis asmuo A. V., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Civinity namai“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) 2020 m. gegužės 14 d. pateiktu ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovus L.

J. ir I. J. (toliau – ir atsakovai) įsileisti ieÅ¡kovės atstovÄ ir kartu pasitelktus darbininkus į atsakovų nuosavybės teise valdomas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), sudaryti galimybę atlikti remonto darbus. Nurodė, kad atsakovai savavaliÅ¡kai atjungė bendro naudojimo nuotekų vamzdį, dėl ko trečiasis asmuo A. V., gyv. (duomenys neskelbtini), negali tinkamai naudotis kanalizacija, taip yra pažeidžiamos A. V. teisės. IeÅ¡kovė, kaip namo administratorė, negali įgyvendinti jai deleguotų pareigų dėl bendro naudojimo objektų priežiÅ«ros.

2. IeÅ¡kovė 2021 m. gegužės 10 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pakeitimo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus atkurti iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti funkcionuojantį nuotekų stovÄ (duomenys neskelbtini). Neįvykdžius Å¡io įpareigojimo nustatytu laiku, pripažinti ieÅ¡kovei teisę minėtus veiksmus atlikti pačiai, įpareigojant atsakovus leisti patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės turėtas iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė atsisakė reikalavimo atsakovams įleisti ieÅ¡kovę į atsakovų nuosavybės teise valdomas patalpas, kadangi atsakovams sutikus buvo atlikta jų buto apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad yra panaikintas bendro naudojimo nuotekų stovas.

3. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad dabartinė kanalizacijos sistema name iÅ¡ antro aukÅ¡to yra iÅ¡vedžiota tiesiog per atsakovų butÄ ir netenkina nei higienos normų, nei statybos norminių aktų reikalavimų. IeÅ¡kovė nenurodė kokius remonto darbus ir kokiu bÅ«du atsakovų bute ketina atlikti, paaiÅ¡kino, jog atsakovai atlieka buto remonto darbus, o vamzdyno iÅ¡valymo ir užsandarinimo darbai nepaÅ¡alins nuolatinės grėsmės, kad fekalijomis ir kitomis nuotekomis vėl bus užlietas atsakovų butas. Reikalavimas atkurti buvusiÄ padėtį neatitinka statybos techninio reglamento normų, ieÅ¡kinio reikalavimas yra tiesiog absurdiÅ¡kas. IeÅ¡kovė privalo pateikti paprasto remonto projektÄ , ko nepadarė viso proceso metu.

4. Trečiasis asmuo A. V. su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai tiesioginės tyčios veiksmais sugadino turtÄ , t. y. per (duomenys neskelbtini), butÄ einanti namo bendroji inžinierinė konstrukcija – kanalizacijos stovas buvo užkiÅ¡tas montažinėmis putomis, kurios pateko į 6 buto kanalizacijos įrenginius. Dėl atsakovų tyčinių veiksmų trečiasis asmuo negali naudotis butu ir dėl to patiria žalÄ . Bylos nagrinėjimo metu atsakovai paÅ¡alino nuotekų stovÄ ir taip buvo pažeistos bendraturčių teisės. Stovas paÅ¡alintas be bendraturčių sutikimo, negalima naudotis kanalizacija, WC trečiojo asmens bute.

IeÅ¡kovė negali stovo iÅ¡kelti kitur, nes tada turi bÅ«ti iÅ¡kelta ir trečiojo asmens WC patalpa į kitÄ vietÄ . Trečiasis asmuo negali naudotis butu ir dėl to patiria žalÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, įpareigojo atsakovus L. J. ir I. J. atkurti iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti funkcionuojantį nuotekų stovÄ (duomenys neskelbtini), bute; neįvykdžius Å¡io įpareigojimo nustatytu laiku, pripažino ieÅ¡kovei teisę minėtus veiksmus atlikti pačiai, įpareigojant atsakovus L.

J. ir I. J. leisti patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų L. J. ir I. J. ieÅ¡kovės UAB „Civinity namai“ turėtas iÅ¡laidas; priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų L. J. ir I. J. 75,00 Eur, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 37,50 Eur ieÅ¡kovei UAB „Cinivity namai“ naudai sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; priteisė valstybei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų L. J. ir I. J. 11,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už procesinių dokumentų siuntimÄ , t. y. iÅ¡ kiekvieno po 4,55 Eur.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A-3812 administruoja (duomenys neskelbtini) daugiabutį namÄ . (duomenys neskelbtini) buto savininkė trečiasis asmuo A. V., gyvenanti 6 bute, ligi Å¡iol negali naudotis tinkamai kanalizacija ir prašė jos atstatymo, sutvarkant 16 bute nuotekų stovÄ . 2020 m. balandžio 15 d. UAB Kauno butų Å«kio specialistams nebuvo leista remontuoti nuotekų stovo 16 bute, kuris priklauso atsakovams, Å¡io buto savininkui raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kus nesutikimÄ Å¡ių darbų atlikimui. 2020 m. balandžio 17 d. administratorius iÅ¡siuntė atsakovui L.

J. raÅ¡tÄ Nr. 467, kuriame nurodė, kad pagal Å¡iuo metu įrengtÄ buitinių nuotekų sistemos bei gyvenamųjų ir kitų patalpų iÅ¡planavimÄ , administratorius neturi galimybės buitinių nuotekų stovo iÅ¡kelti į kitÄ vietÄ . Dėl 16 buto savininko raÅ¡ytinio atsisakymo buitinių nuotekų stovo remontui, administratorius negali atlikti nuostatose numatytų funkcijų bei užtikrinti tinkamo buitinių nuotekų sistemos funkcionavimo name. 2020 m. balandžio 24 d. pakartotinai registruotu laiÅ¡ku atsakovui L.

J. buvo iÅ¡siųstas raÅ¡tas Nr. 495 dėl į (duomenys neskelbtini) patalpų patekimo užtikrinimo, kuriuo pakartotinai buvo priminta apie bute privalomus nuotekų stovo remonto darbus. Nepavykus taikiomis priemonėmis iÅ¡spręsti susiklosčiusios situacijos, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl leidimo patekti į nuosavybės teise atsakovų L. J. ir I. J. valdomas patalpas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovams sutikus atlikti jų bute apžiÅ«rÄ , tokia apžiÅ«ra buvo atlikta. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad panaikintas bendrasis nuotekų stovas atsakovų bute.

7. Teismas nurodė, kad byloje pateikti statinio apžiūros aktai su nuotraukomis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nekilnojamojo turto registro išrašai, namų knyga, nuotraukos, patvirtina, kad nuotekų stovas 16 bute buvo pašalintas, t. y. nupjautas, tuo pažeidžiant trečiojo asmens A. V. teises. Iš prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos nekilnojamojo turto bylos teismas nustatė, kad A. V. butas yra su kanalizacija. Namų knygoje yra du namo antro aukšto planai, vienas su antspaudais iš 1948, 1953, 1955, 1958 metų, kitas su antspaudu iš 1970 metų.

Planuose taip pat matosi žymėjimas toje vietoje, kur A. V. bute buvo kanalizacija. Kada tiksliai bute įvesta kanalizacija, namų knygoje duomenų nėra. Byloje esantys dokumentai neginčijamai patvirtina, kad per 16 butÄ ir 6 butÄ Ä—jo namo bendro naudojimo nuotekų sistemos atÅ¡aka, bendro naudojimo stovas, kurį atsakovai paÅ¡alino. Tai yra butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. PaÅ¡alinus stovÄ , buvo pažeistos bendraturčių teisės. Stovas paÅ¡alintas be bendraturčių sutikimo. PaÅ¡alinus stovÄ , nebegalima naudotis kanalizacija A.

V. bute Nr. 6. Atsakovai, nesutikdami su ieÅ¡kiniu, nurodė, jog namas statytas 1936 m., tačiau jame nebuvo nuotekų įrenginių, o gyventojai naudojosi lauko tualetais. Tai, kad nuotekų Å¡alinimo tinklai buvo įrengti gerokai vėliau, patvirtina sumontuoti plastikiniai vamzdžiai. Ä®rodymų, kurie patvirtintų atsakovų nurodytas aplinkybes, atsakovai į bylÄ nepateikė.

8. Teismas konstatavo, kad atsakovai neįleidžia ieÅ¡kovės, kaip namo administratorės, vykdyti pareigÄ ir atstatyti nuotekų vamzdį į buvusiÄ padėtį, dėl ko yra pažeidžiamos bendraturčio trečiojo asmens A. V. teisės ir teisėti interesai. Atsakovai byloje neįrodė, kad elgiasi teisėtai, pagal įstatymÄ ir nepažeisdami bendraturčių teisių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovai L. J. ir I. J., atstovaujami advokato R.

V., praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, prijungti prie bylos 2022 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias atsakovų teisę pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuotekų įvado įrengimo pagal atsakovų pateiktÄ projektÄ , dėl ko byla iÅ¡spręsta neteisingai, pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai.

Å ie CPK normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, sudarant atsakovams galimybę pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį. 2020 m. liepos 23 d. atsakovai į bylÄ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė teismo:

1) įpareigoti ieÅ¡kovę organizuoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuotekų tinklų įrengimÄ pagal atsakovų pateikiamÄ projektÄ ;

2) įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkus: S. B., Kauno miesto savivaldybės administracijÄ , R. M., L. N. ir J. T.. Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutartį, todėl vadovaujantis CK 4.84 straipsniu gyvenamÄ jį namÄ administruoja ieÅ¡kovė bendro naudojimo objektų administratorė UAB „Kauno butų Å«kis“, kurios teises bylos nagrinėjimo metu perėmė UAB „Civinity namai“.

Priešieškinis ieškovei buvo reiškiamas vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.7. punktu, kuriame nustatyta administratoriaus pareiga pagal teisės aktų reikalavimus, imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Atsakovai priešieškiniu siekė įrodyti, kad ieškovės ieškinio reikalavimas negali būti įgyvendintas, kadangi neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų dėl nuotekų įvado įrengimo.

Tiek triplike, tiek savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovai pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ ketina atlikti statybos darbus pažeisdama Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų Å¡alintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 23 priede 1 punkte nustatytÄ imperatyvų reikalavimÄ â€“ draudimÄ nuotekų inžinerinius tinklus pravesti gyvenamajame kambaryje po lubomis, sienose ir grindyse. Pagal atsakovų pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį teismas turėjo tirti, ar ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas, tiek ieÅ¡kovės ketinami atliki statybos darbai neprieÅ¡tarauja Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) įtvirtintam reikalavimui atlikti remontÄ taip, kad statinys nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai bei imperatyviai CK 4.103 straipsnio 1 dalies normai, draudžiančiai naudotis ar disponuoti statiniu (jo dalimi) pastatytu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Atsakovai išėmė toponuotraukÄ , gavo iÅ¡ UAB  „Kauno vandenys“ sÄ lygas projektavimui ir užsakė parengti nuotekų Å¡alinimo sistemos pajungimo projektÄ , kuris buvo parengtas tik 2020 m. liepos mėn. ir įteiktas visiems gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkams. Atsakovai teismui prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad kiti ginčo gyvenamojo namo butų savininkai R. M., L. N. ir J. T. neprieÅ¡tarauja, kad nuotekų tinklai bÅ«tų įrengti pagal pateiktÄ projektÄ ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkus įtraukti byloje trečiaisiais asmenimis.

Tik trečiasis asmuo A. V. nesutiko, kad nuotekų tinklai bÅ«tų įrengti pagal atsakovų pateiktÄ projektÄ . Atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinis visiÅ¡kai atitiko CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytÄ pagrindÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniui priimti, kadangi tarp pradinio ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio yra tarpusavio ryÅ¡ys, ir juos nagrinėjant kartu bÅ«tų buvę galima greičiau ir teisingai iÅ¡nagrinėti ginčus, bei užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ , nustatytÄ CPK 7 straipsnyje.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį, motyvuodamas, kad CPK 7 straipsnis nustato, kad teismas turi imtis priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu. Be to, teismas net neprašė prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimo dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo, o 2020 m. liepos 27 d. Å¡alims iÅ¡siuntė Å¡aukimus į paskirtÄ 2020 m. spalio 29 d. teismo posėdį.

Bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės nebuvo pradėtas, o teismo posėdis buvo paskirtas net už 3 mėn., ir akivaizdu, kad buvo pakankamai laiko teismui priėmus prieÅ¡ieÅ¡kinį sulaukti į jį atsiliepimų iki paskirto 2020 m. spalio 29 d. teismo posėdžio. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimas nebÅ«tų buvęs užvilkintas, Å¡alims bÅ«tų buvę pakankamai laiko susipažinti su prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir pasiruoÅ¡ti teismo posėdžiui. 9.2. Teismo sprendimu pažeistas vienas esminių principų, kad iÅ¡ neteisės negali kilti teisė, kadangi sprendimu teismas faktiÅ¡kai įteisino trečiojo asmens valdomame bute nuotekų Å¡alintuvÄ , kuris įrengtas savavaliÅ¡kai ir pažeidžiant statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ėjo per atsakovų nuosavybės teise valdomo buto gyvenamÄ jį kambarį.

Ginčo nuotekų stovas akivaizdžiai buvo įrengtas savavaliÅ¡kai – nesant jokio projekto, vamzdžiai yra plastikiniai, t. y. įrengti palyginti neseniai, sumontuoti atbulai, todėl juo turi bÅ«ti draudžiama naudotis. SavavaliÅ¡kos statybos rezultatas negali bÅ«ti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas. Teismui buvo pateikti duomenys, kad ginčo nuotekų stovas faktiÅ¡kai buvo įrengtas atsakovams priklausančio buto gyvenamajame kambaryje ir buvo iÅ¡vestas kambario viduryje, t. y. stovas ėjo nuo kambario lubų ir buvo atitrauktas apie 1 metrÄ nuo sienos.

Atsakovai butÄ Ä¯sigijo 2020 metais ir iÅ¡ kitų namo gyventojų pasakojimų jiems tapo žinoma, kad ginčo nuotekų stovÄ savavaliÅ¡kai įsirengė prieÅ¡ tai bute Nr. 6 gyvenę asmenys, t. y. dar tuomet kai tas butas priklausė savivaldybei. PrieÅ¡ingai nei nurodyta teismo sprendime, ginčo nuotekų stovo savavaliÅ¡kÄ Ä¯rengimÄ patvirtina, tai, kad ginčo nuotekų vamzdžiai buvo plastikiniai, todėl akivaizdu, jog kanalizacijos sistemos įrengimas vyko Å¡iais laikais, o ne namo statybos metu ar tarybiniais laikais, kai tokių vamzdžių apskritai nebuvo prekyboje.

Tokiam kanalizacijos įrengimui turėjo bÅ«ti parengtas projektas, kuris turėjo bÅ«ti suderintas su atsakingomis institucijomis. Joks projektas į bylÄ nebuvo pateiktas, kas tik patvirtina, kad ginčo nuotekų stovas buvo įrengtas savavaliÅ¡kai. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ignoravo atsakovų nurodytÄ aplinkybę, kad nuotekų vamzdžiai atsakovų bute buvo įrengti pažeidžiant vamzdžių sujungimo instrukcijÄ . Vamzdžiai, einantys horizontaliai, ties nuolydžiu sujungti atvirkščiai.

Å is faktas patvirtintas UAB „Skena“ statinio eksperto A. Z. atliktame Bute (duomenys neskelbtini) buitinių nuotekų vamzdyno įvertinime (DOK-75054, atsiliepimo priedas Nr. 4). Tikėtina, kad bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties atsakovų butas buvo ne kartÄ užlietas fekalijomis ir kitomis nuotekomis, taip gadinant jų nekilnojamÄ jį turtÄ ir apskritai sukeliant atsakovams nepatogumus dėl bÅ«tinybės nuolat rÅ«pintis avarijų likvidavimu. Teismas sprendime dėl Å¡io atsakovų argumento visiÅ¡kai nepasisakė.

Nesant jokių raÅ¡ytinių įrodymų dėl teisėto ginčo nuotekų stovo įrengimo, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė tenkinti ieÅ¡kinį. 9.3. Nuotekų stovo atkÅ«rimas į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį apskritai nėra galimas, nes nepateiktas nuotekų sistemos projektas, kuris pagrįstų ginčo nuotekų stovo buvusios padėties teisėtumÄ , nes atsakovai yra visiÅ¡kai nepagrįstai įpareigojami atstatyti nuotekų sistemÄ , kuri buvo įrengta/sujungta taip, kad jų bute nuolat kildavo avarijos.

IÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų nėra aiÅ¡ku, kokius remonto darbus ir kokiu bÅ«du atsakovų bute ketina atlikti ieÅ¡kovė, kadangi į bylÄ nebuvo pateiktas joks projektas. Nesant į bylÄ pateikto jokio projekto dėl teisėto nuotekų stovo įrengimo, kuris eina iÅ¡ trečiojo asmens buto Nr. 6 per atsakovų butÄ , negalėjo bÅ«ti tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atsakovus atkurti iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti funkcionuojantį nuotekų stovÄ (duomenys neskelbtini), bute. 9.4.

Tenkindamas ieÅ¡kinį ir atsisakydamas priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, teismas sprendimu įtvirtino ydingÄ situacijÄ , kai pažeidžiami namo gyventojų interesai turėti tinkamai funkcionuojantį gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektÄ â€“ nuotekų sistemÄ , įrengtÄ taip, kad atitiktų teisės aktus ir higienos normas. Teismas neteisingai, nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai vertino tik trečiojo asmens interesus, o ne visų kitų patalpų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad ginčo atveju pažeidžiamos atsakovų teisės į saugiÄ gyvenimo aplinkÄ , atitinkančiÄ higienos normas, kadangi atstačius nuotekų sistemÄ Ä¯ buvusiÄ padėtį avarijos ir vėl kartotųsi. 9.5.

Nors pagal NTR iÅ¡raÅ¡Ä trečiojo asmens bute Nr. 6 yra komunalinis nuotekų Å¡alinimas, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad bÅ«tent ginčo nuotekų stovas atliko nuotekų Å¡alinimo funkcijÄ â€“ ginčo name yra kitas teisėtai įrengtas komunalinis nuotekų stovas, kuriuo trečiasis asmuo gali naudotis. Byloje nėra jokių duomenų dėl nuotekų stovo įrengimo buto Nr. 6 nuotekoms Å¡alinti iÅ¡ klozeto. Bylos duomenys patvirtina tik virtuvės įrengimÄ bute Nr. 6 1981 metais. 1981 m. kovo 17 d.

LDT vykdomojo komiteto sprendimas patvirtina, kad ginčo bute Nr. 6 buvo nuspręsta įrengti tik virtuvę su kriaukle ir atitinkamai buvo iÅ¡vesta nuotekų sistema. Å is senais laikais įrengtas nuotekų stovas apie 5 cm skersmens ir Å¡iai dienai yra ginčo name, jis nėra panaikintas, ir tai patvirtina tiek atsakovų argumentai bylos nagrinėjimo metu, tiek pridedamas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos nekilnojamojo turto bylos 2001 m. lapkričio 19 d. duomenys patvirtina, kad net ir 2001 metais bute Nr. 6 buvo tik virtuvė ir gyvenamasis kambarys, o tualeto ar vonios kambario nebuvo, kas vėlgi patvirtina, kad buto Nr. 6 gyventojai ginčo nuotekų sistemÄ Ä¯sirengė savavaliÅ¡kai kažkada jau po 2001 metų. 9.6.

Tik iÅ¡ dalies sutiktina su teismo sprendimo iÅ¡vada, kad „Byloje esantys dokumentai neginčijamai patvirtina, kad per 16 butÄ ir 6 butÄ Ä—jo namo bendro naudojimo nuotekų sistemos atÅ¡aka“ – Å¡i atÅ¡aka ėjo ir vis dar eina per bendro naudojimo patalpas, t. y. koridorių, o ne per gyvenamuosius kambarius, ir teismas neteisingai sprendė, kad šį bendro naudojimo stovÄ atsakovai paÅ¡alino. Å is seniai įrengtas nuotekų stovas vis dar yra, jis nėra paÅ¡alintas. Tai yra bendraturčių teisės nėra pažeistos, prieÅ¡ingai nei neteisingai nusprendė teismas. 9.7.

Susipažinus su priimtu teismo sprendimu paaiÅ¡kėjo, kad daugelis teismo iÅ¡vadų yra grįstos tik prielaidomis, nors teismui kilo abejonės bylos nagrinėjimo klausimais, tačiau teismas nebuvo aktyvus ir iÅ¡ Å¡alių neprašė pateikti papildomų įrodymų, todėl daugeliu klausimų teismas priėmė visiÅ¡kai neteisingas iÅ¡vadas, todėl vadovaujantis CPK 314 straipsniu atsakovai praÅ¡o priimti su apeliaciniu skundu teikiamÄ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kadangi Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, siekiant pagrįsti apeliacinio skundo argumentus ir paneigti neteisingas teismo iÅ¡vadas.

Å is faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas papildomai pagrindžia atsakovų bylos nagrinėjimo metu nurodytÄ aplinkybę, kad pagal archyvinius duomenis bute Nr. 6 buvo įvestas nuotekų Å¡alinimas tik iÅ¡ virtuvėje esančios kriauklės, ir bute nebuvo numatyta įrengti klozeto.

10. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Civinity namai“ praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , nepriimti į bylÄ 2022 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1. Teismas tinkamai įvertino, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuotekų įvado įrengimo iÅ¡ esmės reiÅ¡kia bylos nagrinėjimo ribų plėtimÄ , naujo reikalavimo priėmimas bÅ«tų užvilkinęs bylos nagrinėjimÄ , kadangi proceso dalyviams turėtų bÅ«ti suteiktas naujas terminas pareikÅ¡ti atsiliepimÄ , naujų trečiųjų asmenų į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukimas, procesinių dokumentų jiems iÅ¡siuntimas, kas, atsižvelgiant į bylos stadijÄ , bÅ«tų užvilkinę bylos nagrinėjimÄ .

Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadija buvo baigta. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį neužkirto kelio ginti galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus teismine tvarka, kadangi suformuotų naujų reikalavimų pareiÅ¡kimas sudaro atsakovui teisines prielaidas pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį CPK nustatyta tvarka. 10.2. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundÄ grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovai su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, prideda 2022 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame aptarinėjama apie neva senÄ bendro naudojimo nuotekų vamzdynÄ , kas nebuvo aptarinėjama pirmosios instancijos teisme.

Be to, nėra jokio pagrindo laikyti, kad atsakovai tokio įrodymo (faktinių aplinkybių konstatavimo) negalėjo užsakyti ir pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tęsėsi nuo 2020 m. iki 2022 m., todėl buvo pakankamai laiko atlikti šį faktinių aplinkybių konstatavimÄ , kurį teikia kartu su apeliaciniu skundu. Å iuo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bandoma teikti naujus įrodymus ir kelti naujÄ versijÄ , neva A. V. gali jungtis prie tariamai senos kanalizacijos, tačiau atsakovai nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, vien faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra pagrindas manyti, jog minėtas vamzdynas yra kanalizacijos dalis ir tuo labiau, kad jis veikiantis.

Atliekant faktinių aplinkybių konstatavimÄ antstolė rėmėsi užsakovo teiginiais. Protokole fiksuoti užsakovo (atsakovo) pasakojimai, jog senu nuotekų vamzdžiu neva naudojasi trečio aukÅ¡to (palėpės) gyventojai, tačiau tokie teiginiai nebuvo fiksuojami. Antstolė fiksavo teiginius, o ne pačius faktus. 10.3. Atsakovai kelia klausimus dėl neteisėtų statybų, tačiau kaip pirmosios instancijos teismas ir pažymėjo, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl galimai neteisėtų statybų ir jų padarinių paÅ¡alinimo, o dėl bendrasavininkų teisių pažeidimo.

Namas yra senos statybos, todėl galimai iÅ¡vis nebuvo parengtas nuotekų Å¡alinimo projektas. Atsakovai buvo informuoti raÅ¡te Nr. 467, kad pagal Å¡iuo metu įrengtÄ buitinių nuotekų sistemos bei gyvenamųjų ir kitų patalpų iÅ¡planavimÄ , ieÅ¡kovė neturi galimybės buitinių nuotekų stovÄ iÅ¡kelti kitur, kadangi tam bÅ«tų reikalinga iÅ¡kelti A. V. WC patalpÄ Ä¯ kitÄ vietÄ . 10.4. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2021 m. balandžio 23 d. atsakovų bute buvo atlikta apžiÅ«ra.

ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad panaikintas bendrasis nuotekų stovas atsakovų bute. Å ių aplinkybių neginčijo ir atsakovai nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu. Byloje esantys dokumentai neginčijamai patvirtina, kad per 16 butÄ ir 6 butÄ Ä—jo namo bendro naudojimo nuotekų sistemos atÅ¡aka, bendro naudojimo stovas, kurį atsakovai paÅ¡alino. Tai yra butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. PaÅ¡alinus stovÄ , buvo pažeistos bendraturčių teisės. A. V., gyvenanti 6 bute, ligi Å¡iol negali naudotis tinkamai kanalizacija ir praÅ¡o jos atstatymo, sutvarkant 16 bute nuotekų stovÄ . 10.5.

Atsakovai į bylÄ pateikė atsakovo L. J. užsakymu paruoÅ¡tÄ paprasto remonto projektÄ , kuris apima ir nuotekų vamzdyno iÅ¡dėstymÄ . Nustatyta, kad pateiktame projekte nėra numatytas trečiojo asmens A. V. panaikinto stovo atstatymas ir jos buto prijungimas prie kanalizacijos.

11. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo A. V. praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 11.1. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės plečiamos bylos nagrinėjimo ribos. Pateiktas buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklų darbų supaprastintas statybos projektas suderintas su UAB „Kauno vandenys“, yra dėl nuotekų Å¡ulinio ir nuotekų trasos už statinio ribų ir nesusijęs su ginču.

Projektu numatytas papildomas nuotekų Å¡ulinys ir papildoma nuotekų trasa už pastato ribų. Å iame projekte nėra numatyti nuotekų sistemos pertvarkymo darbai pastato viduje ir nėra numatyta, kaip bus atstatoma kanalizacija į trečiojo asmens butÄ , kuriÄ atsakovai panaikino. Papildomo Å¡ulinio, papildomos nuotekų linijos ir jos įvado į namÄ Ä¯rengimas neturi įtakos ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡sprendimui, todėl teismas pagrįstai atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinį priimti. IeÅ¡kiniu keliamas reikalavimas atstatyti funkcionuojantį bendro naudojimo nuotekų stovÄ bute Nr. 16, o ne dėl už pastato ribų po žeme esančių nuotekų Å¡ulinukų ir nuotekų linijų iÅ¡dėstymo, panaikinimo ar pan.

IeÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui byloje aktualus bÅ«tent kanalizacijos stovo tarp pirmo ir antro aukÅ¡to atkÅ«rimo klausimas ir kad trečiasis asmuo galėtų naudotis kanalizacija, o ne kokiu marÅ¡rutu sklype, į kokius Å¡ulinukus tekės nuotekos. Vienintelės sÄ sajos tarp ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio yra žodis „nuotekos“ ir adresas. 11.2. Atsakovų pateiktame projekte dėl papildomos nuotekų linijos ir Å¡ulinukų bei įvado įrengimo nurodyti sprendiniai buvo įgyvendinti. Å iuo metu prie pastato yra ir naudojami tiek anksčiau buvęs, tiek atsakovų įrengti nuotekų Å¡uliniai.

Nuotekos name prie miesto nuotekų sistemos dabar yra pajungtos tiek per ankstesnį įvadÄ , tiek per atsakovų papildomai įrengtÄ Ä¯vadÄ . Jokio teisminio ginčo dėl papildomų Å¡ulinukų ar papildomo įvado panaikinimo nevyksta, panaikinti Å¡iÄ iÅ¡orinę papildomÄ trasÄ , Å¡ulinius ar papildomÄ Ä¯vadÄ niekas nepraÅ¡o. Taip pat ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad trys kaimynai R. M., L. N. ir J. T. atsakovams pasakė, kad dėl tokio projekto neprieÅ¡tarauja, iÅ¡ kitų kaimynų atsakymo dar negauta.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nebuvo nurodyta, kad kas nors Å¡iam konkrečiam projektui prieÅ¡tarauja, kad tarp kaimynų kilo ginčas dėl nuotekų trasos, Å¡ulinio už namo ribų bei papildomo įvado į namÄ . Todėl toks prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas apskritai buvo nelogiÅ¡kas ir jo tikslas buvo neaiÅ¡kus. Galimai buvo siekiama vilkinti procesÄ ar / ir klaidinti teismÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kiniu deklaruojama, neva tarp ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio yra tarpusavio ryÅ¡ys, tačiau nepateikta jokių argumentų apie tokio ryÅ¡io buvimÄ , paremtų pateikto projekto turiniu. 11.3.

IÅ¡ atsakovų minimo 1981 m. kovo 17 d. vykdomojo komiteto sprendimo turinio akivaizdu, kad kalba eina bÅ«tent apie pertvaros įrengimÄ , atskiriant dvi patalpas, o ne apie kanalizacijos įrengimÄ . Sanitarinis mazgas toje vietoje trečiojo asmens bute buvo dar iki tol, kai butas buvo padalintas į dvi patalpas. IÅ¡ prie bylos prijungtos namų knygos matyti, kad sanitarinis mazgas toje pat vietoje trečiojo asmens bute užfiksuotas planuose su antspaudais iÅ¡ 1948–1958 metų, t. y. sanitarinis mazgas buvo įrengtas arba jau statant namÄ , arba vėliausiai ankstyvu pokario laikotarpiu. 11.4.

Apeliaciniu skundu atsakovai kelia naujÄ versijÄ , neva kanalizacija iÅ¡ trečiojo asmens buto Nr. 6 anksčiau ėjo ne per atsakovų butÄ , o greta namo laiptų aikÅ¡telės esančiu vamzdžiu. Atsakovai pateikia antstolės 2022 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame užfiksuotas nurodytas vamzdis greta namo laiptų aikÅ¡telės. Protokole antstolė užfiksavo, jog užsakovo L. J. teigimu, prie Å¡io vamzdžio kadaise buvo prijungta kanalizacija iÅ¡ trečiojo asmens buto.

Nėra jokio pagrindo laikyti, kad atsakovai tokio įrodymo – faktinių aplinkybių konstatavimo fakto negalėjo užsakyti ir pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tęsėsi pakankamai ilgÄ laikÄ . Viso proceso metu ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo nuosekliai nurodė, kad trečiojo asmens butas yra su kanalizacija, kanalizacijos stovas ėjo per atsakovų butÄ , teikė tai patvirtinančius dokumentus. Vien tai, kad atsakovų pasirinkta argumentavimo strategija pirmosios instancijos teisme nepasiteisino ir, tenkinus ieÅ¡kinį, jie apeliacinės instancijos teisme nusprendė iÅ¡kelti naujÄ versijÄ , esÄ trečiojo asmens kanalizacija anksčiau buvo prijungta prie vamzdžio greta namo bendro naudojimo laiptų aikÅ¡telės, nėra pagrindo spręsti, jog atsirado bÅ«tinybė teikti naujus įrodymus.

Tokia versija galėjo bÅ«ti keliama ir tokie įrodymai galėjo bÅ«ti teikiami nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, kur juos bÅ«tų nesunku įvertinti ir patikrinti, prireikus apžiÅ«rint tokį vamzdį, apklausiant liudytojus. 11.5. Trečiojo asmens žiniomis antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas vamzdis buvo kanalizacijos alsuoklis, kuriuo nuotekos neteka. 11.6. Atsakovai nurodo, jog nuotekų stovo defektÄ paÅ¡alinus 2020 m. vasario 20 d., avarijos fiksuotos 2020 m. balandžio 2 d. ir 2020 m. balandžio 6 d., tačiau visais atvejais avarijos fiksuotos bÅ«tent remiantis trečiojo asmens praneÅ¡imais.

Pirmu atveju 2020 m. vasario 20 d. avarija fiksuota iÅ¡nirus nuotekų stovui, vėlesniais atvejais avarijos fiksuotos todėl, kad trečiojo asmens bute neveikė WC, kilo nuotekos kriauklėje. Kaip paaiÅ¡kėjo apžiÅ«rint atvykusiems specialistams bei vėliau, bylos nagrinėjimo metu, Å¡ių įvykių priežastis buvo ne nuotekų sistemos defektai, bet tai, kad atsakovai paÅ¡alino nuotekų stovÄ ir pripurÅ¡kė į jį montažinių putų. Nėra jokio pagrindo laikyti, kad avarijos kartosis ateityje, atstačius bendro naudojimo nuotekų stovÄ ir sudarius sÄ lygas bendro naudojimo objektų administratoriui jį prižiÅ«rėti.

Jei atsakovai mano, kad nuotekų stovo statyba buvo nelegali, tai jie turėjo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl statybos pažeidimų, kaip numato CK 4.103 straipsnio 2 dalis. Atsakovai to nedarė, o patys panaikino vamzdį ir pripurÅ¡kė jį montažinių putų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atsakovai įpareigoti atkurti (atstatyti) nuotekų stovÄ Ä¯ buvusiÄ iki pažeidimo padėtį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 14. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė antstolės Raimondos Pauzienės 2022 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuris, jų teigimu, patvirtina, kad trečiajam asmeniui priklausančiame bute buvo įrengta kanalizacija tik nuotekoms Å¡alinti per bendro naudojimo patalpose sumontuotÄ nuotekų vamzdį. Taip pat atsakovai 2022 m. rugsėjo 26 d. pateikė architektės Ž. G. pažymÄ dėl (duomenys neskelbtini), pastato elementų ir vidaus įrengimų sutartinių ženklų. Atsakovai Å¡iuo įrodymu siekia pagrįsti teiginį, kad trečiajam asmeniui priklausančio buto patalpose nėra pažymėtas klozetas.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytÄ iÅ¡imtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti įrodymai yra svarbÅ«s teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir faktiniam aplinkybių nustatymui, jie susiję su atsakovų apeliacinio skundo dalyku. Byloje nesant duomenų apie atsakovų piktnaudžiavimÄ teise teikti įrodymus, taip pat nesant pagrindo spręsti, kad naujų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo su įrodymais yra susipažinę, dėl to teisėjų kolegija, siekdama teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ , priima atsakovų pateiktus papildomus įrodymus ir vertina juos visų byloje esančių faktinių duomenų kontekste. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovams L. J. ir I. J. nuosavybės teise priklauso butas Nr.  16, o trečiajam asmeniui A. V. – butas Nr.

6. Byloje nėra ginčo, kad atsakovams priklausančiame bute buvo buitinių nuotekų stovas, kuriuo buvo šalinamos nuotekos iš viršuje esančio buto Nr.

6. IÅ¡ byloje esančio pradinės ieÅ¡kovės UAB „Kauno butų Å«kis“ 2020  m.  balandžio 17 d. raÅ¡to Nr. 467 ir 2020 m. balandžio 24 d. raÅ¡to Nr. 495 nustatyta, kad atsakovams priklausančiame bute buvo fiksuojamos pasikartojančios buitinių nuotekų sistemos avarijos, todėl buvo bÅ«tina atlikti nuotekų sistemos remonto darbus, t. y. suremontuoti atsakovų bute esantį nuotekų stovÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 6, 8). Atsakovams nesutikus leisti ieÅ¡kovės darbuotojams atlikti nuotekų stovo remonto darbus, ieÅ¡kovė, kaip daugiabučio namo administratorė bÅ«dama atsakinga už bendro naudojimo objektų priežiÅ«rÄ , 2020 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama įpareigoti atsakovus įsileisti ieÅ¡kovės atstovus į atsakovų nuosavybės teise valdomas patalpas ir sudaryti galimybę atlikti remonto darbus.

Atsakovai 2020 m. liepos 23 d. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė įpareigoti ieÅ¡kovę organizuoti ginčo gyvenamojo namo nuotekų tinklų įrengimÄ pagal atsakovų pateikiamÄ projektÄ . Teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui jau yra baigtas, o prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuotekų įvado įrengimo iÅ¡ esmės reiÅ¡kia bylos nagrinėjimo ribų plėtimÄ , todėl naujo reikalavimo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ .

Bylos nagrinėjimo metu atsakovams sutikus įsileisti ieÅ¡kovės atstovus į jiems priklausantį butÄ , buvo suraÅ¡ytas 2021 m. balandžio 23 d. statinio apžiÅ«ros aktas Nr. KA-2147, kuriame užfiksuota, kad bute Nr. 16 panaikintas bendro naudojimo nuotekų stovas (DOK-60122). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė 2021 m. gegužės 23 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pakeitimo, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovus atkurti iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, t. y., atstatyti funkcionuojantį nuotekų stovÄ (duomenys neskelbtini).

Neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku, pripažinti ieškovei teisę minėtus veiksmus atlikti pačiai, įpareigojant atsakovus leisti patekti į ginčo patalpas ir išieškoti iš atsakovų ieškovės turėtas išlaidas.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai, paÅ¡alindami jiems priklausančiame bute buvusį bendro naudojimo nuotekų stovÄ , pažeidė bendraturčių teises ir dėl to trečiasis asmuo negali savo turto naudotis pagal paskirtį. Atsakovai apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, taip nesudarydamas galimybės ginčo name įsirengti nuotekų sistemÄ , kuri atitiktų teisės aktuose numatytus reikalavimus ir nepagrįstai įpareigojo atkurti savavaliÅ¡kai įrengtÄ ginčo nuotekų stovÄ , dėl kurio nuolat kildavo avarijos.

Be to, teismas neįvertino, kad nuotekų stovo atkÅ«rimas į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį nėra galimas, nes nepateiktas nuotekų sistemos projektas, kuris pagrįstų ginčo nuotekų stovo buvusios padėties teisėtumÄ . Taip pat teismas neįvertino, kad ginčo name yra kitas komunalinių nuotekų stovas, kuriuo trečiasis asmuo gali naudotis. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo 19. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio priemonės – prieÅ¡inis ieÅ¡kinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieÅ¡kinį (CPK 142, 143 straipsniai).

Å ios atsakovo gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimÄ (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį (CPK 143 straipsnis). Gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio bÅ«dÄ visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato.

20. CPK 143 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakovo teisė iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teisme priėmimo, pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį. Vėlesnis prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas gali atsisakyti priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį esant vienai iÅ¡ trijų pagrindų grupių:

1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai;

2) prieÅ¡ieÅ¡kinis pareikÅ¡tas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ terminÄ ;

3) prieÅ¡ieÅ¡kinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų.

21. Kaip nustatyta Å¡ios nutarties 17 punkte, atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinį pateikė 2020 m. liepos 23 d., teismas tik 2020 m. liepos 27 d. rezoliucija bylÄ paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. spalio 29 d. Vadinasi, prieÅ¡ieÅ¡kinis byloje pateiktas nepraleidus CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatyto termino ir byloje nebuvo pagrindo spręsti, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ . Kaip minėta, teismas atsisakymÄ priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį grindė vieninteliu argumentu, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , tačiau teismas visiÅ¡kai nevertino, ar egzistuoja CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytos prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo sÄ lygos.

22. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kaip ieÅ¡kinio pagrindÄ nurodė aplinkybes, kad atsakovai pažeidė bendros dalinės nuosavybės bendro naudojimo objektÄ (buitinių nuotekų stovÄ ) ir bÅ«tina atkurti atsakovų bute buvusio nuotekų stovo funkcionavimÄ . Atsakovai nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio gynėsi atsikirtimais, kad ginčo nuotekų stovas jų bute įrengtas neteisėtai, toks stovas negali bÅ«ti įrengtas gyvenamajame kambaryje, o Å¡io stovo remontas nepaÅ¡alins grėsmės buitinių nuotekų avarijoms.

Siekdami pagrįsti savo pozicijÄ atsakovai, kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį, pateikė UAB „Skena“ atliktÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), buitinio nuotekų vamzdyno sumontavimo įvertinimo ataskaitÄ , kurioje nurodyta, kad minėtame bute esantis buitinių nuotekų Å¡alintuvo įrengimas prieÅ¡tarauja statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų Å¡alintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d.

įsakymu Nr. 390 (toliau – STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų Å¡alintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“) 23 priede numatytiems reikalavimams. Pastebėtina, kad pati ieÅ¡kovė dublike nurodė, jog neturi galimybės buitinių nuotekų stovÄ iÅ¡kelti iÅ¡ atsakovų buto, nes tam bÅ«tų reikalinga perkelti trečiojo asmens WC į kitÄ vietÄ , o norint keisti nuotekų Å¡alinimo sistemÄ reikia parengti projektÄ ir gauti patalpų bendrasavininkų sutikimÄ .

IeÅ¡kovė nurodė ir tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai dėl bendrojo naudojimo sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos bei sistemos projektavimo ar įrengimo pagal suderintÄ projektÄ , gali teikti praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovei (administratorei), kuri vykdys butų ir kitų patalpų savininkų apklausÄ Å¡iems darbams atlikti. Atsakovai kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu į bylÄ ir pateikė buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklų supaprastintÄ statybos projektÄ , praÅ¡ydami įpareigoti ieÅ¡kovę organizuoti nuotekų tinklų įrengimÄ bÅ«tent pagal jų pateiktÄ projektÄ .

Pastebėtina ir tai, kad byloje yra pateikti kitų daugiabučio namo savininkų, iÅ¡skyrus trečiojo asmens, sutikimai dėl nuotekų sistemos įvedimo pagal minėtÄ projektÄ (DOK-47692).

23. Anksčiau nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai yra tarpusavyje susiję. Teismas tik priėmęs prieÅ¡ieÅ¡kinį galėtų įvertinti, kurios proceso Å¡alies reikalavimas dėl nuotekų sistemos tinkamo funkcionavimo atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus ir užtikrina bendraturčių interesų pusiausvyros principÄ bei teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis), t. y. galėtų iÅ¡nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Teismui nusprendus tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir įpareigojus ieÅ¡kovę organizuoti nuotekų sistemos įrengimÄ pagal atsakovų pateiktÄ projektÄ , nebÅ«tų pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimų (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Be to, kartu nagrinėjant ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį bÅ«tų buvę galima greičiau ir teisingai iÅ¡nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ ir pasiekti norimÄ rezultatÄ dėl nuotekų sistemos tinkamo funkcionavimo (CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, be pakankamo teisinio pagrindo, teismui atsisakius priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir bylÄ nagrinėjant pagal vienos ginčo Å¡alies ieÅ¡kinį, nebuvo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos ir įvertintos ginčo iÅ¡sprendimui turinčios reikÅ¡mės aplinkybės, taip pat buvo nepagrįstai apribotos atsakovų procesinės teises bei neužtikrintas rungimosi ir dispozityvumo principų įgyvendinimas (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusiÄ padėtį 24. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė gina savo teises CK 1.138 straipsnio 2 punkte nustatytu bÅ«du – praÅ¡ydama teismo įpareigoti atsakovus atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant reikalavimÄ dėl įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ daikto padėtį svarbu įvertinti, ar buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkÅ«rimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieÅ¡kovės subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkÅ«rimas neprieÅ¡tarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-969/2015).

25. Taigi, sprendžiant byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , bÅ«tina nustatyti, ar objektyviai įmanoma atstatyti ginčo nuotekų stovÄ ir, ar padėtis, buvusi iki nustatyto teisės pažeidimo, buvo teisėta, t. y. nuotekų stovas buvo įrengtas teisėtai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai, paÅ¡alindami bendro naudojimo nuotekų stovÄ , pažeidė trečiojo asmens A. V. teises ir dėl to ji negali savo turto naudotis pagal paskirtį, tačiau teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovų argumentų dėl Å¡io nuotekų stovo teisėtumo, apsiribodamas iÅ¡vada, kad byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl galimai neteisėtų statybų ir jų padarinių Å¡alinimo. Atsakovai apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad iÅ¡ neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur), todėl teismas negali ginti tokių subjektinių teisių, kurios galimai kildinamos iÅ¡ neteisėtų veiksmų.

26. Teisėjų kolegija iÅ¡ nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenų nustatė, kad Kauno Požėlos rajono Liaudies deputato tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. kovo 17 d. sprendimu buvo leista bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti virtuvę (nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos l. 54). Remiantis 2001 m. lapkričio 9 d. pastato vidaus plotų eksplikacija, butÄ Nr. 6 sudaro dvi patalpos: virtuvė ir kambarys (nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos l. 22–23). IeÅ¡kovė 2020 m. liepos 9 d. pateiktame raÅ¡te teismui (DOK-88798) nurodė, kad negali pateikti brėžinių ir dokumentų, patvirtinančių nuotekų stovo buvimÄ iki pažeidimo, kadangi perdavimo – priėmimo aktu ieÅ¡kovei nebuvo tokie dokumentai perduoti perimant namÄ .

Nurodė ir tai, kad ginčo namas yra senos statybos, todėl galimai nebuvo parengtas nuotekų šalinimo projektas. Iš atsakovų su apeliaciniu skundu pateikto 2022  m.  gegužės 24 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad bendro naudojimo patalpoje (koridoriuje) yra pritvirtintas vamzdis, kuriuo atsakovų teigimu, gali būti šalinamos buitinės nuotekos iš trečiojo asmens bute esančios kriauklės. Taigi, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiojo asmens bute yra virtuvė su kriaukle, tačiau byloje liko nenustatyta aplinkybė, kaip yra šalinamos buitinės nuotekos iš minėtos kriauklės, o vien kriauklės buvimas negali patvirtinti ginčo nuotekų stovo įrengimo teisėtumo, jo atitikimo projektinei dokumentacijai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog galimai ginčo nuotekų stovas įrengtas neteisėtai, trečiajam asmeniui, siekiančiam galimybės tinkamai naudotis nuosavybe, neužkertamas kelias savo teises ginti kitais civilinės teisės gynybos būdais.

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl galimybės atkurti iki pažeidimo buvusiÄ padėtį pažymi, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklÄ administruojant bendrojo naudojimo objektus reglamentuoja Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603. Minėtų nuostatų 7.7 punkte numatyta administratoriaus pareiga pagal teisės aktų reikalavimus imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 punkte įtvirtinta bendro naudojimo objektų administratoriaus pareiga užtikrinti namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų bÅ«klę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimÄ pagal Å¡ių sistemų priežiÅ«rÄ ir/ar naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad bÅ«tų iÅ¡vengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų Å¡alinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

Esminius pastato inžinerinių sistemų – vandentiekio ir nuotekų šalintuvo (kaip pastato dalių) reikalavimus bei saugos ir paskirties reikalavimus nustato STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“. Šio reglamento dvidešimtame – dvidešimt penktame skirsniuose nustatyti esminiai pastato nuotekų šalintuvo reikalavimai ir jų ryšys su viso pastato esminiais reikalavimais.

28. Taigi, ieÅ¡kovė jai pavestas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimo užtikrinimo paslaugas turi teikti vadovaudamasi galiojančiais teisės aktas, o praÅ¡omi atlikti nuotekų stovo remonto (atstatymo) darbai taip pat turi bÅ«ti atliekami nepažeidžiant nuotekų sistemos (nuotekų stovo) įrengimui keliamų reikalavimų. Be to, reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlikti konkrečius remonto darbus, ieÅ¡kovas turi detalizuoti tiek darbų apimtį, tiek planuojamus sprendinius bei rezultatus.

Nagrinėjamu atveju, byloje ne tik nėra konkretizuota, kaip turėtų bÅ«ti atliekami ginčo nuotekų stovo atstatymo darbai, taip pat neįvertinta, ar Å¡iuo metu objektyviai įmanoma atkurti iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, t. y., atstatyti ginčo nuotekų stovÄ . Juolab, kad atsakovų atstovas 2021  m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu, atsakydamas į teisėjos klausimÄ , ar galima uždėti nukritusį vamzdį, atsakė, kad „nebėra kur nuvesti“, o atsakovas teigė, kad buvęs kanalizacijos įvadas nenaudojamas, naudojamas naujas kanalizacijos įvadas įrengtas pagal naujÄ projektÄ (2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 57 min. 24 sek., 1 val. 3 min.).

Be to, konstatavus vieno iÅ¡ bendraturčių teisių pažeidimÄ , turėtų bÅ«ti įvertinta ne tik tai, kurio bendraturčio interesas yra vertingesnis, bet ir, esant reikalui, parinkti tokį teisių gynimo bÅ«dÄ , kuris bÅ«tų proporcingas ir užtikrintų visų savininkų galimybę naudoti daiktus pagal paskirtį. Dėl procesinės bylos baigties 29. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas bylÄ iÅ¡nagrinėjus nesilaikant proceso teisės normų, nepagrįstai apribojant atsakovams teisę pareikÅ¡ti byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, neatskleidžiant bylos esmės, neįvertinant ieÅ¡kovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo bÅ«do įgyvendinimo.

Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikÅ¡tų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismui pavestas funkcijas, o Å¡alys dėl iki Å¡iol visiÅ¡kai nenagrinėtų aplinkybių įvertinimo apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, tuo apribojant jų teisę į apeliacijÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija panaikina ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. papildomÄ sprendimÄ , nes jis yra sudėtinė 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo dalis.

30. Teisėjų kolegija nesprendžia Å¡alių turėtų iÅ¡laidų, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo, dėl jų pasisakys pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimÄ ir 2022 m. gegužės 19 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Tomas Romeika Jurgita Sujetienė Rasa UrbanavičiÅ«tė