2024-09-18 Nr. AB-13330-4-45-3-00322-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2382-629/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00322-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. H. prisistačiusiam asmeniui ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Sigitui Gaidamovičiui,

vertėjams Jūratei Bernotienei ir Abdirahman Abdilah Farach,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. H. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. H. prisistačiusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu ir prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui Ibrahim A. H. prisistatančiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą 3 mėnesiams, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Centras paaiškino, kad pagal Užsieniečio pirštų antspaudus nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų buvęs registruotas Lietuvos Respublikoje, Užsieniečio asmens byloje esančias nuotraukas, kuriose yra dokumentai, susiję su A. A. A., pateikė kitas Centre apgyvendintas užsienietis, teigdamas, kad tai yra I. A. H. dokumentai.

3. Užsienietis su teikimu nesutiko, prašė skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą netaikant judėjimo suvaržymų, nes Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, pažeidžiamas asmuo, todėl jo judėjimo laisvė gali būti ribojama tik išimtiniais atvejais. Užsienietis nurodė, kad kito užsieniečio pateikti dokumentai nėra jo tapatybės dokumentai, tai anksčiau sakė ir Centro pareigūnui.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. rugsėjo 22 d. sprendimu tenkino Centro teikimą iš dalies, t. y. taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. 2024 m. rugpjūčio 14 d. Austrijos Respublikoje buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs I. A. H., kuris paaiškino, jog 2020 m. spalio mėn. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Turkijos Respubliką, o 2021 m. liepos mėn. į Baltarusijos Respubliką, iš kurios pateko į Lietuvos Respubliką, nuvyko ir gyveno pas brolį Austrijos Respublikoje. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (reglamentas „Dublinas III“) 2024 m. gegužės 30 d. Užsienietis buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Austrijos Respublikos.

5.2. Būdamas Lietuvos Respublikoje, Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą.

5.3. Užsienietis 2024 m. gegužės 31 d. 11.30 val. sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 1 dalį.

5.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtas sulaikymas iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, Užsienietis pateikė skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi skundą atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

5.5. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 24S136772 nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis. Kadangi iki šiol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje (Įstatymo 2 str. 64 d.), Užsienietis laikomas prieglobsčio prašytoju Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

5.6. Užsienietis 2024 m. birželio 17 d. tarnybiniu pranešimu įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą kaip asmuo, turintis psichikos sutrikimų arba sergantis psichikos liga arba kaip asmuo galimai patyręs kankinimus, prievartą arba kitokių formų psichologinį, fizinį arba seksualinį smurtą.

5.7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakyta persvarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą, nes jau minėto sprendimo priėmimo metu Užsienietis buvo prieglobsčio prašytojas, po sprendimo priėmimo nepasikeitė jo teisinis statusas.

5.8. Užsieniečio atstovai 2024 m. rugpjūčio 13 d. atsiuntė Centro darbuotojui A. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą bei tapatybės dokumento nuotraukas.

6. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, 5 dalies 2–4, 11 punktuose įtvirtinti sulaikymo taikymo pagrindai, nes Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, pateikė tik nepatvirtintas kopijas, todėl būtina nustatyti ir patikrinti jo tapatybę, nenustatyti motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu.

7. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, jog jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Įvertinęs aplinkybę, kad Užsienietis buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes, teismas pripažino, kad nėra tikslinga ir toliau Užsieniečiui taikyti pačius griežčiausius judėjimo suvaržymus, todėl taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 (trims) mėnesiams. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas suteiks daugiau judėjimo laisvės Užsieniečiui, o taip pat leis institucijoms kontroliuoti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei priimti atitinkamus sprendimus. Teismas vertino, jog Įstatymo tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, tai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad:

9.1. Alternatyvi sulaikymui priemonė buvo paskirta vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4, 12 punktais, tačiau nei vienas iš nurodytų pagrindų Užsieniečiui negali būti taikomas.

9.2. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, kurio prieglobsčio prašymas turėjo būti išnagrinėtas vėliausiai iki 2024 m. liepos 18 d. (Įstatymo 81 str. 2 d.). Kadangi Migracijos departamentas neišnagrinėjo Užsieniečio prieglobsčio prašymo Įstatyme numatytais terminais ir būtent tuo pagrindu Užsieniečiui yra taikomi sulaikymo pagrindai (Įstatymo 133 str. 4 d. 2 p.), savaime negali būti teisėta jo judėjimo laisvę riboti dar 3 mėnesius.

9.3. Užsienietis, siekdamas bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis dėl jo tapatybės nustatymo, per atstovus 2024 m. rugpjūčio 13 d. išsiuntė VSAT A. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą.

9.4. Užsienietis yra apgyvendintas tame pačiame sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris apsuptas tvora, saugomas pareigūnų, iš kurio į bendrą Centro teritoriją jam nėra suteikiama teisė išeiti. Užsienietį nuo sulaikytų asmenų skiria tik tai, jog jis gali nevaržomai naudotis mobiliuoju telefonu ir į aptvertą perimetrą aplink pastatą išeiti bet kuriuo metu. Užsienietis vadovaujasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinta sulaikymo sąvoka, ESTT 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu byloje C-808/18, 2022 m. birželio 30 d. sprendimu byloje C-72/22 ir akcentuoja, jog Užsienietis yra laikomas de facto sulaikytu. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, neatitinka psichologės rekomendacijų, nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams įgyvendinti.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, sutinka su teismo priimtu sprendimu ir akcentuoja, kad:

10.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir iš jos išvyko į Austrijos Respubliką, kurioje gyvena jo brolis, taip sukeldamas neteisėtos migracijos grėsmę. Užsienietis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po to, kai pagal Dublino III reglamentą buvo grąžintas iš Austrijos ir teismo sprendimu buvo sulaikytas, o tai sudaro pagrindą vertinti, jog Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamai jį išnagrinėti (prašymo motyvams išsiaiškinti) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tikėtina, kad Užsienietis netaikant judėjimo laisvės apribojimo gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

10.2. Užsieniečio asmens tapatybė ir pilietybė nėra nustatyta, nes jis neturi galiojančių asmens dokumentų. Migracijos departamentas, disponuodamas turima informacija apie pateiktas Užsieniečio dokumentų kopijas, nepakeitė jo asmens duomenų. Iš asmens dokumentų kopijų negalima teigti, kad tai tas pats asmuo, kuris yra nurodytas atsiųstose kopijose ir kad jos darytos originalių dokumentų pagrindu.

10.3. Centre Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos reikalingos jo poreikiams, be to, Užsieniečiui nėra taikoma griežčiausia priemonė – sulaikymas, todėl negalima tvirtinti, kad paliekant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančiai teritorijoje, būtų pernelyg ribojamos jo teises ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje, be kita ko, būtina nustatyti ir patikrinti Užsieniečio tapatybę, nėra nustatyti jo prieglobsčio prašymo motyvai, Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, sprendė, jog Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

13. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip de facto sulaikymas, Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 (ginčui aktuali 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 134 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi 2024 m. kovo 1 d.) ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

15. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

16. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

18. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

19. Teisėjų kolegija iš Užsieniečio asmens bylos nustatė, kad:

19.1. Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 14 d. buvo sulaikytas Austrijos Respublikoje, kuris paaiškino, jog 2020 m. spalio mėn. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Turkijos Respubliką, o 2021 m. liepos mėn. į Baltarusijos Respubliką, iš kurios pateko į Lietuvos Respubliką, nuvyko ir gyveno pas brolį Austrijos Respublikoje. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (reglamentas „Dublinas III“) 2024 m. gegužės 30 d. Užsienietis buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Austrijos Respublikos.

19.2. 2024 m. gegužės 30 d. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą. Užsienietis 2024 m. gegužės 31 d. 11.30 val. sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį.

19.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtas sulaikymas iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, Užsienietis pateikė skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi skundą atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

19.4. Migracijos departamentas 2024 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 24S136772 nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis. Galutinis sprendimas prieglobsčio byloje (Įstatymo 2 str. 64 d.) nėra priimtas.

19.5. Užsienietis 2024 m. birželio 17 d. tarnybiniu pranešimu įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą kaip asmuo, turintis psichikos sutrikimų arba sergantis psichikos liga arba kaip asmuo galimai patyręs kankinimus, prievartą arba kitokių formų psichologinį, fizinį arba seksualinį smurtą.

19.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakyta persvarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą, nes jau minėto sprendimo priėmimo metu Užsienietis buvo prieglobsčio prašytojas, po sprendimo priėmimo nepasikeitė jo teisinis statusas.

19.7. Užsieniečio atstovai 2024 m. rugpjūčio 13 d. atsiuntė Centro darbuotojui A. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą bei tapatybės dokumento nuotraukas.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą bei faktines bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju yra pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pagrindai sulaikyti prieglobsčio prašytoją, taip pat Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 ir 11 punktuose nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti. Nagrinėjamu atveju Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, byloje pateiktos A. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini), dokumentų kopijos, yra prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, o tinkamai jį išnagrinėti (išsiaiškinti prašymo motyvus) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės – sulaikymo – taikymo Užsieniečiui pratęsimo bei galimybės jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, tinkamai įvertino su Užsieniečiu susijusias aplinkybes, be kita ko, tai, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuo Užsieniečio sulaikymo pradžios praėjusį laiko tarpą (byloje nėra duomenų apie Užsieniečio padarytus sulaikymo ir buvimo VSAT taisyklių pažeidimus) bei į individualias jo savybes (be kita ko, Užsieniečio įtraukimo į Pažeidžiamų asmenų sąrašą pagrindus, tai, kad jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika), prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo parinkta alternatyvi sulaikymui priemonė yra suderinama su teisingumo ir protingumo principais, o Užsieniečio apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtina, jog šiuo atveju Įstatymo tikslai galėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

22. Pažymėtina, jog Centre Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų. Kita vertus, Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas užtruko, šiuo konkrečiu atveju, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo, kaip pažeidžiamo asmens statusą, yra svarbi sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai (sprendimo prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas) gali būti pasiekti per trumpesnį alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą, t. y. 2 mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

23. Apibendrindama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, tačiau nustatė nepagrįstą taikytinos alternatyvios sulaikymo priemonės terminą, kuris sutrumpinamas 2 mėnesiams. Atsižvelgus į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. H. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą pakeisti.

Taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. H. prisistačiusiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 2 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė