b9cd1362-d86c-4d46-8aee-b974c0f93a2a · Kauno apygardos administracinis teismas

      Administracinė byla Nr. I-1635-422/2016 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01359-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Sabinai CiliÅ¡auskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K. , pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui R. L. , atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus pataisos namų atstovui M. K. , vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. K. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (t. I., b.l. 4,5), skundo papildyme ( t. I., b.l.26) bei teismo posėdžių metu nurodė, kad jis nuo 2011 m. birželio 21 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN).

Laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2012 m. birželio 8 d., nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. sausio 15 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. gyveno Alytaus PN 16 būrio 2 sekcijoje, kurioje iki 2012 m. gruodžio 10 d. buvo 20-22 nuteistieji, vėliau - 16 nuteistųjų, todėl nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuotas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Be to, gyvenamosios patalpos buvo apstatytos baldais, dėl kurių gyvenamasis plotas buvo dar mažesnis.

Gyvenamosiose patalpose langai uždaryti, kitos ventiliacijos nebuvo, todėl trÅ«ko oro. Gyvenamosiose patalpose nebuvo spintelių. Nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. birželio 4 d. buvo perkeltas gyventi į kamerų tipo patalpų kamerÄ Nr. 25, joje gyveno su dar trimis nuteistaisiais, todėl nepakako gyvenamojo ploto, kameros ventiliacija buvo nepakankama, trÅ«ko oro, kameros sienos buvo apipeliję. Nurodė, kad 2013 m. birželio 4 d. buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 42, tačiau joje negyveno. 2013 m. birželio mėnesį metė rÅ«kyti ir apie tai 2013 m. birželio 5 d. raÅ¡tu informavęs pareigÅ«nus (paaiÅ¡kinime atsisakant eiti į kamerÄ Nr.

42) buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 30 su nerÅ«kančiais asmenimis. Nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d. buvo perkeltas prieÅ¡ jo valiÄ Ä¯ kamerÄ Nr. 29 su rÅ«kančiais asmenimis, kurioje nebuvo tinkamos ventiliacijos, kameros nuteistieji surÅ«kydavo per dienÄ po 10-15 cigarečių, todėl buvo priverstas kvėpuoti dÅ«mais, kenkiant jo sveikatai. PareiÅ¡kėjo atstovas pažymėjo, jog nutarimuose, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo skiriamos nuobaudos, jis nurodė, kad nesutinka bÅ«ti kamerose su rÅ«kančiais.

PareiÅ¡kėjas pripažino, kad pirkdavo tabakÄ , tačiau ne sau, o kitiems kartu su juo kamerose gyvenusiems nuteistiesiems, kurie neturėjo teisės apsipirkti parduotuvėje. Tvirtino, jog 2014 m. gruodžio 18 d. buvo pervestas į 18 bÅ«rį, tačiau eiti į jį gyventi atsisakė, baimindamasis dėl savo saugumo, nes Å¡iame bÅ«ryje kalintys nuteistieji toleruoja nuteistųjų subkultÅ«rÄ . Dėl atsisakymo eiti gyventi į 18 –tÄ bÅ«rį buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 5, tačiau joje gyventi atsisakė, nes Å¡ioje kameroje kalėjo rÅ«kantys asmenys.

Atsisakius kalėti kameroje Nr. 5, nuo 2014 m. gruodžio 18 d. 14 val. iki 2014 m. gruodžio 19 d. 17 val. buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerÄ , kurioje buvo laikomas su dar dviem nuteistaisiais, kameros plotas buvo apie 3 kv.m., Å¡ioje kameroje turėjo miegoti ant grindų, nes joje nebuvo lovos ar suoliuko. Dėl to rašė skundÄ , tačiau į jo užduotus klausimus nebuvo atsakyta. Tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. neturėjo nuosavos patalynės, naudojosi valdiÅ¡ka patalyne, kuri buvo skalbimui surenkama ir grÄ Å¾inama tik po savaitės, todėl kas antrÄ savaitę miegodavo nepaklotoje lovoje.

Nurodė, kad vietoje dviejų parų pasimatymų su artimaisiais jam buvo suteikiami tik vienos paros pasimatymai, todėl artimieji atsisakydavo atvykti su juo pasimatyti, dėl to susilpnėjo socialiniai ryÅ¡iai. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2014 m. gruodžio mėn. pareiÅ¡kėjo sÄ skaita areÅ¡tuota, todėl negalėjo įsigyti bÅ«tinų reikmenų, o atsakovo atstovo iÅ¡duodamo 100 g. muilo ir prastos kokybės 1 rulono tualetinio popieriaus nepakako, 30 g. muilo, kuris iÅ¡duodamas einant praustis, nėra gavęs. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jautė emocinę depresijÄ , fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , ne kartÄ lankėsi pas psichologus, sumažėjo bendravimas su aplinkiniais, tapo irzlus, pradėjo abejoti savimi, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 10 000 Eur ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.

Pažymėjo, kad anksčiau paduoti teismui skundo neturėjo galimybės, nes nežinojo savo teisių, kadangi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija nebuvo iÅ¡versta į lietuvių kalbÄ .Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ ( I t., b.l.35-39) ir atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma.

Tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 4 d. iki 2013 m. spalio 15 pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 42, duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 29, neturi. Vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-323 nuteistųjų gyvenamosiose vietose ir bendro naudojimo patalpose rūkyti galima tik rūkymui skirtose vietose, lauke yra įrengtos rūkymo vietos. Nuteistieji, atliekantys bausmę rūkančių kameroje, privalo rūkyti tik sanitariniuose mazguose, kuriuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija bei pasivaikščiojimų kieme metu.

Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl laikymo baudos izoliatoriuje su rÅ«kančiais asmenimis į Alytaus PN administracijÄ nesikreipė. Nutarimuose dėl nubaudimų pareiÅ¡kėjas keitė savo pozicijÄ dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis, t.y. sutiko, nesutiko arba iÅ¡ vis jos neiÅ¡reiÅ¡kė. Ginčo laikotarpiu jis pirko tabako gaminių, o tai verčia abejoti jo teiginiais dėl nerÅ«kymo. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartÄ yra tikrinęs Alytaus PN, patikrinimų metu higienos reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ vienam nuteistajam per mėnesį iÅ¡duodama 100 g. tualetinio muilo, 200 g. skalbiamo muilo ir 1 rulonas tualetinio popieriaus, nuteistųjų rÅ«bai ir patalynė yra skalbiama ir džiovinama vienÄ kartÄ per savaitę. Patvirtino, kad dėl nuteistųjų skaičiaus kartais patalynės iÅ¡davimas užtrunka. Ilgalaikiai pasimatymai nuteistiesiems skiriami iki dviejų parų atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių Alytaus PN, taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ gali bÅ«ti skiriami ir trumpesni 1 paros ilgalaikiai pasimatymai.

Atsisakydamas eiti gyventi į 18-tÄ bÅ«rį pareiÅ¡kėjas jokių atsisakymo priežasčių nenurodė, buvo atliktas Å¡io įvykio tarnybinis tyrimas, kurio pagrindu pareiÅ¡kėjui buvo skirta drausminė nuobauda. Alytaus PN nežemino nuteistųjų, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo, asmens orumo, nesielgė su jais nežmoniÅ¡kai, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡skirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN pareigÅ«nų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti patenkintas.

PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2012 m. liepos 15 d. taikyti sutrumpintos ieÅ¡kinio senaties institutÄ .PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus pataisos namų pareigÅ«nų veiksmais laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2015 m. liepos 16 d. (skundo padavimo teismui dienos), jį kalinant perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose bei pažeidžiant jo teisę bÅ«ti laikomam su nerÅ«kančiais asmenimis, nepakankamai aprÅ«pinant asmens higienos priemonėmis, suteikiant per trumpus pasimatymus, perkeliant į bÅ«rį, kuriame buvo grėsmė pareiÅ¡kėjo saugumui.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2015 m. liepos 16 d.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Kaip jau minėta, kreipimasis į teismÄ , siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo, turi bÅ«ti siejamas su subjektyviu besikreipiančio asmens suvokimu, kad jo teisės buvo pažeidžiamos.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo nurodytų galimų pažeidimų pobÅ«dį, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautė emocinę depresijÄ , fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , ne kartÄ lankėsi pas psichologus, sumažėjo bendravimas su aplinkiniais, tapo irzlus, pradėjo abejoti savimi.

Teismo nuomone, jausdamas tokias pasekmes, pareiÅ¡kėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sÄ lygas, kreiptis dėl netinkamo gyvenamojo ploto, kamerų perpildymo, netinkamo pareigÅ«nų elgesio į Alytaus PN administracijÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ Alytaus PN administracijos, be to, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį (nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2015 m. liepos 16 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi 2015 m. liepos 16 d. (I t., b.l. 22), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2012 m. liepos 15 d. pareikÅ¡ti. CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nenurodo jokių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo bÅ«tinumÄ pagrindžiančių duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas, o pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija nebuvo iÅ¡versta į lietuvių kalbÄ ir jis nežinojo kokios jo teisės yra pažeidžiamos vertintinos kaip subjektyvios, neatitinkančios nurodytų kriterijų, ir savaime negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymo (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-550-575/2015).Taigi, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2012 m. liepos 15 d., atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos Alytaus PN laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 16 d.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Dėl gyvenamųjų patalpų plotų, antisanitarinių, nehigieniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų, netinkamo buitinio aprÅ«pinimoPareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų jo laikymo sÄ lygų Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo patalpose 16 bÅ«rio 2 miegamajame, kamerų tipo patalpų kamerose Nr. 25, Nr. 29 ir laikino izoliavimo kameroje. Nurodė, kad bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose laikotarpiais nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. sausio 15 d., nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. ir kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 25 laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. birželio 4 d. nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma.

Gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, trÅ«ko oro, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo spintelių daiktams susidėti, trÅ«ko higienos priemonių, kas antrÄ savaitę miegojo be patalynės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui.Ä® bylÄ atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2013 m. kovo 12 d., nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gegužės 14 d. buvo perkeltas gyventi į kamerų tipo patalpų kamerÄ Nr. 25 (I t., b.l. 7,41, II t., b.l. 6,7).

Šių duomenų pareiškėjas neginčija, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 25 aukščiau nurodytais laikotarpiais, laikoma nustatyta.Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad 16 būrio 2 miegamajame pareiškėjas gyveno laikotarpiais nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. sausio 15 d., nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2014 m. sausio 28 d. nuo 2014 m. vasario 18 d. iki 2014 m. balandžio 8 d., nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. gegužės 6 d., nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. birželio 3 d., nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. birželio 23 d., nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d., nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. (b.l.7, 41, II t., b.l. 2).

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 42 buvo laikomas nuo 2013 m. birželio 4 d. iki 2013 m. spalio 15 d. Vėliau teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d. pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpų kamerÄ Nr. 42, nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 30 (II t., b.l. 25-26,40,41).PareiÅ¡kėjas nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie jo kalinimo vietas ir laikotarpius, nurodydamas, kad 2013 m. birželio 4 d. buvo paskirtas gyventi į kamerÄ Nr. 42, tačiau joje negyveno, nes 2013 m. birželio 5 d. paraÅ¡ius praÅ¡ymÄ gyventi su nerÅ«kančiais asmenimis, buvo paskirtas į kamerÄ Nr.

30. Nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d. jis kalėjo kameroje Nr.

29. Byloje esantys pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai leisti pirkti maisto produktus ir bÅ«tiniausius reikmenis patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2013 m. birželio 12 d., 2013 m. birželio 19 d., 2013 m. liepos 17 d., 2013 m. liepos 31 d., 2013 m. rugpjūčio 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 30 (I t., b.l. 123-125, 133, 138), 2013 m. rugsėjo 4 d., 2013 m. spalio 16 d., 2013 m. spalio 23 d. ir 2013 m. spalio 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 29 (I t., b.l. 136,137,140,142). Å ie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nurodytomis dienomis buvo laikomas kamerose Nr. 29 ir 30, o tai paneigia atsakovo atstovo tvirtinimÄ , jog pareiÅ¡kėjas minėtose kamerose ginčo laikotarpiu negyveno. Liudytoju byloje apklaustas nuteistasis R. I. patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. pradžios iki 2013 m. lapkričio mėnesio pareiÅ¡kėjas kartu su juo ir dar dviem nuteistaisiais kalėjo kameroje Nr.

29. Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus PN pateikti įrodymai apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 4 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d. skiriasi, vieni kitiems prieÅ¡tarauja, esant įrodymų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno kamerose Nr. 29 ir Nr. 30, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo atstovas nagrinėjamoje byloje nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybė, jog ginčo laikotarpiu jis gyveno kamerose Nr. 30 ir Nr. 29, todėl tikėtina pareiÅ¡kėjo tvirtinimu, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d. jis gyveno kamerose Nr. 29 ir Nr. 30.Atitinkamai spręstina, kad 16 bÅ«rio 2 miegamajame pareiÅ¡kėjas gyveno laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. sausio 28 d.Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad 16 bÅ«rio 2 miegamasis yra 45,15 kv.m. ploto, jame įrengta 16 miegamųjų vietų (I t., b.l.46-51152-153), Å¡ios aplinkybės neginčija ir pareiÅ¡kėjas, nurodydamas, kad Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje nuo 2012 m. gruodžio 10 d. buvo įrengta 16 miegamųjų vietų.

Atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, kad vienam nuteistajam 16 bÅ«rio 2 miegamajame, esant maksimaliai užpildytoms gyvenamosioms vietoms, teko po 2,8 kv.m. Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. lapkričio 7 d. (I t., b.l. 47-51) 16 bÅ«rio 2 miegamojo patalpos nebuvo pilnai užpildytos, taip užtikrinant jose gyvenusiems asmenims tenkantį minimalių gyvenamÄ jį plotÄ , tačiau nurodytos datos neapima viso ginčijamo laikotarpio ( nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. sausio 15 d., nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d.), todėl byloje nepaneigta, kad nurodytu laikotarpiu (iÅ¡skyrus 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. lapkričio 7 d.) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma.Ä® bylÄ Alytaus PN pateikė kompiuterinės sistemos „ Ä®SKAITA Alytaus pataisos namai“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, jog kameros Nr. 25 plotas yra 12,84 kv.m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos (b.l. 45).

PareiÅ¡kėjas su atsakovo pateiktais duomenimis nesutiko, tvirtindamas, kad buvimo Å¡ioje kameroje metu joje buvo įrengtos keturios gyvenamosios vietos. Šį pareiÅ¡kėjo teiginį patvirtino liudytoju apklaustas nuteistasis A. G. . Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo Å¡ioje kameroje metu ( nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2013 m. kovo 12 d., nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gegužės 14 d. ) joje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos bei miegamųjų vietų skaičius per visÄ ginčui aktualų laikotarpį nekito, liudytojo A.

G. parodymai nuoseklūs, konkrečiai įvardintos kartu kalėjusių asmenų pavardes, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kameroje įrengtų gyvenamųjų vietų skaičiaus ginčo laikotarpiu. Atlikus skaičiavimus, matyti, kad tuo metu vienam nuteistajam teko 3,21 kv.m. gyvenamojo ploto.Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, teismas sprendžia, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuoto dydžio gyvenamasis plotas jam kalint 16 būrio 2 miegamajame laikotarpiais nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. sausio 15 d., nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. (išskyrus 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. lapkričio 7 d.) ir kameroje Nr. 25 laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2013 m. kovo 12 d., nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gegužės 14 d., taigi Alytaus PN minėtais laikotarpiais pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 ir 11 1 2 punktų reikalavimus.Pareiškėjas skunde nurodė, kad 16 būrio 2 miegamojo ir kameros Nr. 25 ventiliacija buvo nepakankama, jose trūkdavo oro.

Teismo nuomone, Å¡iuos nepatogumus (ventiliacijos, oro trÅ«kumÄ ) pareiÅ¡kėjas sieja su gyvenamųjų patalpų ploto trÅ«kumu (perpildymu), todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai ir vertintini kaip gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 16 bÅ«rio 2 miegamajame nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti.Pažymėtina, kad pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), patvirtintas Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, pataisos namų bendrabučio tipo patalpoje kiekvienam nuteistajam turi bÅ«ti skirta viena spintelė.

Atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė duomenų apie spintelių skaičių minėtoje gyvenamoje patalpoje pareiÅ¡kėjo buvimo joje metu, todėl tikėtina pareiÅ¡kėjo tvirtinimu dėl spintelių nebuvimo 16 bÅ«rio 2 miegamajame jo kalinimo Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje metu.AprÅ«pinimo normose, be kita ko, numatyta, jog tualetinio popieriaus 1 rulonas iÅ¡duodamas 1 mėnesiui. Paties pareiÅ¡kėjo teigimu, jam buvo iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus vienam mėnesiui, reikalavimų tualetinio popieriaus kokybei galiojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, todėl neteisėti atsakovo veiksmai ir pats neturtinės žalos egzistavimo faktas dėl per mažo kiekio ir nekokybiÅ¡ko tualetinio popieriaus iÅ¡davimo nenustatyti.

AprÅ«pinimo normos numato, jog per mėnesį vienam nuteistajam turi bÅ«ti skiriama 100 g. tualetinio muilo, 200 g. skalbiamojo muilo, kiekvienam nuteistajam (nuteistajai), einančiam (einančiai) praustis duÅ¡e, kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama po 30 g muilo. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad einant praustis jam nei kartÄ nebuvo neiÅ¡duota 30 g muilo prausimuisi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl asmens higienos priemonių trÅ«kumo, be to, pareiÅ¡kėjas teismui nenurodė konkrečių su Å¡iomis aplinkybėmis susijusių pažeidimų, todėl darytina iÅ¡vada, jog Å¡ios pretenzijos yra deklaratyvaus pobÅ«džio, objektyviais duomenimis neįrodytos.

Atsakovo atstovas neginčija pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl neoperatyvaus skalbimui paimtos patalynės grÄ Å¾inimo, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir Alytaus PN 2015 m. liepos 8 d. raÅ¡tas Nr. 8-10606, kuriame nurodyta, kad 2 –ojo lokalinio sektoriaus nuteistųjų patalynė skalbimui surenkama kiekvienÄ savaitę trečiadieniais ir grÄ Å¾inama iÅ¡skalbta antradieniais (I t., b.l. 10-11), todėl pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad iki 2014 m. rugsėjo mėnesio kas antrÄ savaitę jis miegodavo nepaklotoje lovoje, pripažintina įrodyta.

Šiais veiksmais atsakovo atstovas pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punkto nuostatas, įpareigojančias kalinimo įstaigas aprūpinti nuteistuosius aprūpinti švariais lovos skalbiniais.Pagal BVK 94 straipsnio 1 d. nuostatas ilgalaikiai pasimatymai skiriami iki 2 parų, todėl skiriant pareiškėjui 1 paros ilgalaikius pasimatymus šio akto nuostatos nebuvo pažeistos.

PareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių atvejų, kuomet jis buvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, jam skiriant trumpesnius ilgalaikius pasimatymus (t.y. nenurodė konkrečių datų, kitų nuteistųjų, kuriems tuo pat metu buvo skirti ilgesni pasimatymai, pavardžių), taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl tokios galimos diskriminacijos jis kreipėsi į atsakovÄ , todėl nekonkretÅ«s ir deklaratyvÅ«s pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo diskriminacijos suteikiant trumpesnius nei kitiems nuteistiesiems ilgalaikius pasimatymus, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl laikymo su rÅ«kančiais PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ atsakovo atstovo veiksmų, jį, kaip nerÅ«kantį asmenį, 2013 m. liepos 20 d. patalpinant į kamerÄ Nr. 29 kartu su rÅ«kančiais asmenimis ir laikant joje beveik keturis mėnesius iki 2013 m. lapkričio 15 d. Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameroje Nr. 30 jis gyveno nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. liepos 19 d., o nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d. jis kalėjo kameroje Nr. 29, tačiau jo 2013 m. rugpjūčio 14 d. ir 2013 m. rugsėjo 4 d. praÅ¡ymai leisti pirkti maisto produktus patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. pareiÅ¡kėjas gyveno kameroje Nr. 30, o 2013 m. rugsėjo 4 d. – kameroje Nr. 29 (I t., b.l. 138-141).

Kadangi byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 29 kalėjo iki 2013 m. rugsėjo 4 d. nėra, todėl teismas sprendžia, kad kameroje Nr. 29 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad nuo 2013 m. birželio mėnesio nerÅ«ko. 2013 m. birželio 5 d. atsisakydamas eiti gyventi į 42 kamerÄ raÅ¡tu nurodė, kad nepageidauja bÅ«ti laikomas kameroje su rÅ«kančiais asmenimis.   Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Higienos normos HN 76:2010 14 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.Liudytoju apklaustas nuteistasis R. I. teigė, kad būnant su pareiškėju kameroje Nr. 29, V. K. nerūkė. Atsakovo atstovo teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad 2013 m. birželio 5 d. Alytaus PN direktoriaus nutarimo Nr. 49-1784 II-oje pusėje pareiškėjas yra nurodęs (pabraukęs), jog sutinka būti laikomas kameroje su nerūkančiais asmenimis (I t., b.l. 161).

Nors atsakovo atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas sutiko bÅ«ti kameroje su rÅ«kančiais asmenimis ir tai, jo nuomone, įrodo 2013 m. rugpjūčio 4 d. Nuteistojo asmens kratos protokolas Nr. 7207 (II t., b.l. 22), tačiau Alytaus PN direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 4 d. nutarime Nr. 531 (I t., b.l. 150-151, II t., b.l. 20,21) ir 2013 m. rugpjūčio 5 nutarime Nr. 49-2527 (I t., b.l. 162) pareiÅ¡kėjas nurodęs, kad sutinka bÅ«ti kamerose su nerÅ«kančiais asmenimis (sakinyje „sutinku/nesutinku bÅ«ti rÅ«kančiųjų kameroje“ iÅ¡braukęs žodį „nesutinku“), todėl įvertinus visumÄ duomenų, darytina iÅ¡vada, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ bÅ«ti laikomas kamerose su nerÅ«kančiais asmenimis.Atsakovas neginčija aplinkybės, kad kameroje Nr. 29 pareiÅ¡kėjo kalinimo metu buvo laikomi rÅ«kantys asmenys, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas R.

I. .Nors iÅ¡ byloje esančių pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų leisti pirkti maisto produktus ir bÅ«tinuosius reikmenis (I t., b.l. 123-143) matyti, kad pareiÅ¡kėjas pirko tabako gaminius, tačiau tabako gaminių pirkimas pats savaime neįrodo jų vartojimo fakto, be to, liudytojas R. I. nurodė, kad pareiÅ¡kėjas tabako gaminius pirko jam ir kitiems kameroje gyvenusiems nuteistiesiems, nes jie neturėjo teisės apsipirkti. Å ios aplinkybės kitais įrodymais nepaneigtos. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu rÅ«kė, t.y. rÅ«kymo faktÄ patvirtinančių tarnybinių praneÅ¡imų, protokolų ir pan.Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 29, pažeidžiant jo teisę bÅ«ti sveikatai nekenksmingose, neužterÅ¡tose tabako dÅ«mais patalpose, nesilaikant Tabako kontrolės 19 str. 1 d. 3 p. ir Higienos normos HN 76:2010 14 p. reikalavimų.

Dėl pareiÅ¡kėjo buvimo laikino izoliavimo kamerojePareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 18 d. 14 val. iki 2014 m. gruodžio 19 d. 17 val. buvo patalpintas į laikino izoliavimo kamerÄ , kurioje kalėjo su dar dviem nuteistaisiais, joje buvo labai mažai vietos, miegojo ant grindų.Alytaus PN teismui pateikė duomenis, pagal kuriuos laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 18-19 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 5 (I t., b.l. 34,41, 120,121 ), tačiau vėliau teismui pateikė patikslintus duomenis, patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 18-19 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 16 (II t.,b.l. 38).

Esant Å¡iai situacijai, teismas sprendžia, kad atsakovo atstovo pateikti vieni kitiems prieÅ¡taraujantys raÅ¡ytiniai duomenys negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais byloje. Teismo nuomone, atsakovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl jo kalinimo laikino izoliavimo kameroje nurodytu laikotarpiu, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad nuo 2014 m. gruodžio 18 d. 14 val. iki 2014 m. gruodžio 19 d. 17 val. jis buvo laikomas laikino izoliavimo kameroje pripažintina įrodyta.Pagal Bausmių vykdymo kodekso 144 straipsnio 5 d. nuostatas, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio Å¡iurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir bÅ«tina pažeidimÄ padariusį nuteistÄ jį laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, izoliuoti, jis gali bÅ«ti laikinai uždarytas į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį.

Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus atvykimo į pataisos įstaigÄ , bet ne ilgiau kaip dvideÅ¡imt keturioms valandoms ir nelaikomas nuobauda.Ä® bylÄ nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo uždarymo į laikino izoliavimo kamerÄ pagrindÄ , t.y. įrodymų, kad, nesant Alytaus PN direktoriaus, jis buvo patalpintas į laikino izoliavimo kamerÄ siekiant užkirsti keliÄ galimam jo Å¡iurkščiam teisėtvarkos pažeidimui, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 18 d. 14 val. iki 2014 m. gruodžio 19 d. 17 val.

į laikino izoliavimo kamerÄ buvo patalpintas neteisėtai. Dėl skirtos nuobaudos pareiÅ¡kėjui atsisakius gyventi 18- me bÅ«ryjeIÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. gruodžio 18 d. pareiÅ¡kėjas atsisakė eiti gyventi į jam paskirtÄ bÅ«rį (I t., b.l. 160).PareiÅ¡kėjo atsisakymÄ atlikti bausmę jam paskirtame bÅ«ryje patvirtina ir Alytaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniojo prižiÅ«rėtojo I. N. 2014 m. gruodžio 18 d. praneÅ¡imas Nr. 8122 Alytaus PN direktoriui (II t., b.l 28).Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus A.

B. 2014 m. gruodžio 18 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 16-528 „Dėl nuteistojo V. K. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus“ (II t., b.l.

27) nurodyta, kad apklaustas nuteistasis V. K. atsisakė nurodyti priežastis, dėl kurių atsisakė eiti į paskirtÄ bÅ«rį. Apklausti 18-to bÅ«rio nuteistieji paaiÅ¡kino, kad nežino, dėl kokių priežasčių V. K. atsisakė po pervedimo eiti į paskirtÄ bÅ«rį bei negirdėjo, kad kas nors jo atžvilgiu ketintų naudoti fizinį ar psichinį smurtÄ . Tyrimo metu nustatyti kitų aplinkybių dėl kurių nuteistasis V. K. negalėtų bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje nepavyko, tuo pačiu nenustatyta, kad nuteistasis paskirtame bÅ«ryje galėtų su kuo nors iÅ¡ nuteistųjų konfliktuoti.

Atsižvelgiant į tai, nuteistajam A. K. buvo nurodyta eiti į administracijos paskirtÄ bÅ«rį, tačiau jis Å¡io nurodymo nevykdė. V. K. , nevykdydamas pareigÅ«nų reikalavimo eiti į jam paskirtÄ 18-tÄ bÅ«rį, tuo pačiu nevykdė BVK 110 str. 1 d. 2 p. nustatytos pareigos, tuo pažeidė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, taip pat siÅ«loma V. K. netaikyti BVK 70 str. 6 d. nuostatų ir neperkelti jo į kamerų tipo patalpas.Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Alytaus PN pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo atliktas iÅ¡samus tyrimas dėl pareiÅ¡kėjo atsisakymo atlikti bausmę 18-me bÅ«ryje, jo metu aplinkybių, dėl kurių nuteistasis V.

K. negalėtų bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje, nebuvo nustatyta.Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui atsisakius eiti gyventi į 18 -tÄ bÅ«rį, jis buvo iÅ¡klausytas, jam suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti ir atsakingiems Alytaus PN pareigÅ«nams nurodyti konkrečias priežastis, tačiau nurodyti Å¡ias priežastis pareiÅ¡kėjas atsisakė (II t., b.l. 31). Galimoms priežastims nustatyti buvo apklausti 18 – ojo bÅ«rio nuteistieji (II t., b.l. 29-30).Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė ir neįvardijo konkrečių atsisakymo eiti gyventi į 18- tÄ bÅ«rį priežasčių, be to, teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nors ir nurodė, kad atsisakė eiti gyventi į 18-tÄ bÅ«rį dėl grėsmės jo saugumui, tačiau Å¡ių argumentų nekonkretizavo bei nepagrindė objektyviais įrodymais.Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos Å¡io kodekso 12 straipsnyje. SpecialiÄ sias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintÄ bausmių vykdymo teisėtumo principÄ nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigÅ«nas gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis.

Ä®statymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir Å¡ių institucijų pareigÅ«nų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad Å¡ios įstaigos ir pareigÅ«nai gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis. Todėl Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus.

Å io kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja nuteistÄ jį vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, ginčo atveju atlikti bausmę pataisos namų administracijos paskirtame bÅ«ryje.Taigi, įvertinus byloje esamus duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo atsisakymas gyventi paskirtame bÅ«ryje nebuvo pagrįstas realiomis ir objektyviomis priežastimis, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti administracijos nurodymus atlikti bausmę 18-me bÅ«ryje, tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, todėl Alytaus PN direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 49-4245 jam pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų.PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių kitų skirtos nuobaudos neteisėtumo pagrindų, todėl konstatuotina, kad BVK 142 straipsnyje nurodytų nuobaudų skyrimo reikalavimų bei BVK 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų nebuvo nustatyta.

Ä®vertinus nustatytų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jokių neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, priimant skundžiamÄ nutarimÄ nebuvo nustatyta, todėl Alytaus PN vieÅ¡oji atsakomybė negalima.PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (I t., b.l. 66-97) duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į Alytaus PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus dėl deÅ¡inės kojos nubrozdinimo, sinusito, perÅ¡alimo, slogos, gerklės, dantų, rieÅ¡o, peties ir ausies skausmų, tačiau Å¡ių sveikatos sutrikimų su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas nesiejo, be to minėti sveikatos sutrikimai niekuo nesiskiria nuo patiriamų laisvėje esančių asmenų sveikatų sutrikimų, todėl negalimas konstatavimas, kad nurodyti sveikatos sutrikimai buvo sÄ lygoti netinkamų kalinimo sÄ lygų Alytaus PN.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė emocinę depresijÄ , lankėsi pas psichologus. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad, kalėdamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, pareiÅ¡kėjas 2014 m. balandžio 11 d. prašė psichoterapeuto konsultacijos, kuri jam buvo suteikta 2014 m. balandžio 13 d. Nustatytas psichikos elgesio sutrikimas dėl opioidų vartojimo (I t., b.l. 91-92). Duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į Alytaus PN psichinės sveikatos specialistus nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, jų pablogėjimÄ kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio pareiÅ¡kėjui masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio.Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y.

V. K. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustačius, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ kamerų tipo patalpose buvo laikomas 83 paras (iki normos trÅ«ko 0,39 kv.m.), pakankamai ilgÄ laikÄ ( apie 2,5 metų) gyvenant bendrabučio tipo patalpose jam teko (2,8 kv.m.), t.y. mažas gyvenamasis plotas, kuris realiai buvo dar mažesnis dėl gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų, kartu su rÅ«kančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje 3 mėnesius, įvertinus atsakovo neteisėtus veiksmus, uždarant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ laikino izoliavimo kamerÄ , Å¡ių veiksmų pareiÅ¡kėjui sukeltus nepatogumus (turėjo miegoti ant žemės), nepaneigus neoperatyvaus patalynės iÅ¡skalbimo fakto, konstatuotina, jog tokie pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.

Ä®vertinęs visumÄ nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginčo santykių reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nustačius aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjo laikymo Alytaus PN, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas, yra teisinis pagrindas neturtinės žalos, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, atlyginimo priteisimui. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai, nustačius, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ne kartÄ yra kreipęsis į atsakovo atstovÄ , tačiau nesant duomenų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2000 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais. Pagal ABTÄ® 44 str.1 p., proceso Å¡alis, jos naudai priėmus sprendimÄ , turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 44 str.2, 6 d.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui patikslintÄ 2016 m. kovo 7 d. pažymÄ Nr. NTP-7-2594 „Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų“, kuria praÅ¡o priteisti valstybei 81,99 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (II t., b.l. 46).Alytaus pataisos namai atsiliepime į skundÄ taip pat praÅ¡o teismÄ priteisti nagrinėjamoje byloje patirtas teismo iÅ¡laidas (I t., b.l. 39). Tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi skundo reikalavimai, teismo iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų /atmestų skundo reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, todėl valstybės naudai turi bÅ«ti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiÅ¡kėjo atstovavimo iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ ginÄÄ pralaimėjusios Å¡alies. Tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡ dalies ginÄÄ pralaimėjusi Å¡alis yra valstybė, o atstovavimo iÅ¡laidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamÄ pareiÅ¡kėjo atstovavimÄ byloje (I t., b.l. 102-103). Tokiu bÅ«du nesant Å¡alies, privalančios atlyginti atstovavimo iÅ¡laidas, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo netenkintinas (ABTÄ® 44, 45, 451 str.) ( žr. pvz.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009).PareiÅ¡kėjas V. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-2477-3277 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (iÅ¡skyrus LR CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas), su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų ir proceso iÅ¡laidų mokėjimo (I t., b.l. 102-103), todėl atsakovo atstovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turėtas iÅ¡laidas negali bÅ«ti patenkintas (ABTÄ® 44 str., 45 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 44, 45 ir 451 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 2000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus ir Alytaus pataisos namų praÅ¡ymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Janina Vitunskienė