b9c75b85-2c19-4844-bdeb-9a3f2e77de64 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-372-324/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16122-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Editos Å liumpienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. M. ieÅ¡kinį atsakovui R. M. ir pagal atsakovo R. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei E. M. dėl santuokos nutraukimo, dukters gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo dukrai priteisimo, bendravimo tvarkos bei nekilnojamojo turto padalijimo. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kauno rajone.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė E. M. (toliau ir ieškovė) ieškiniu teismo prašė:

1) atsakovo R. M. (toliau – ir atsakovo) ir ieÅ¡kovės santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti pavardes M. ir M.;

3) nepilnametės dukros P. M., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametė dukra) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo dukros iÅ¡laikymui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki dukters pilnametystės, iÅ¡laikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymo uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieÅ¡kovę;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo 1500 Eur dukros iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ;

6) nutraukus santuokÄ ir padalijus turtÄ , paskirti asmeninėn nuosavybėn: ieÅ¡kovei automobilį SKODA, OCTAVIA, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), atsakovui automobilį TOYOTA, TOYOTA AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini); priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 940 Eur kompensacijÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl ginčo dalies – santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliktinų pavardžių, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, dukters gyvenamosios vietos nustatymo, civilinės bylos dalis dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nutraukta.

3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu teismo prašė:

1) pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti į dalijamo turto balansÄ ;

2) nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisti ieÅ¡kovei natÅ«ra, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti 44 200 Eur piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ turto dalį;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Atsakovo ir ieÅ¡kovės santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo Å¡alims paliko pavardes M. ir M.. IeÅ¡kovei E. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį Å KODA OCTAVIA, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Atsakovui R. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį TOYOTA AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 3 187,65 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ turto dalį. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 2 127,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ginčo nekilnojamasis turtas (toliau – ir ginčo turtas, ginčo pastatai). Namas ir jo gerbÅ«vis pagerintas iÅ¡ esmės: aptverta aplink visÄ sklypÄ tvora, naujas stiklinis Å¡iltnamis, iÅ¡ daržinės įrengtas vasarnamis, kuriame grindys iÅ¡betonuotos, langai įdėti, patalpa iÅ¡dažyta. Gyvenamasis namas rekonstruotas – pristatytas priestatas. Pakeistas naujas stogas visam namui, naujo priestato fasadas apÅ¡ildytas. Pakeisti langai, vidaus apdaila.

Keistos name patalpų paskirtys ir pertvaros. IÅ¡ esmės atlikti kapitaliniai remontai: vonios ir WC patalpų, kambarių, katilinės įrengimas su katilais, nauji vamzdynai ir kt. Teismas pripažino, jog tik įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis atlikta nekilnojamojo daikto rekonstrukcija sukuria sutuoktiniui teisę reikalauti CK 3.90 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos satisfakcijos – teisės į bendrÄ jungtinę nuosavybę pripažinimo. Å ioje byloje nėra ginčo, kad statybos darbai buvo vykdomi savavaliÅ¡kai, tokiu bÅ«du neįvykdant ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nustatyto reikalavimo, atlikus statybos užbaigimo procedÅ«ras, statinį ir daiktines teises į jį privalomai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti neteisėtai, t. y. be statybos darbus leidžiančių dokumentų vykdytų darbų, pagrindu atsiradusio neįteisinto rezultato prilyginimo ieÅ¡kovės teisėtai įgytam asmeniniam turtui ir tokiu bÅ«du jį laikyti iÅ¡ esmės pagerintu bei dėl to atitinkančiu CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės sÄ lygas. Teismas sprendė, kad ginčo turto gerbÅ«vio pagerinimo darbai nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir todėl negali bÅ«ti vertinami.

6. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , atsakovas turi teisę gauti piniginę kompensacijÄ , nes tarp Å¡alių nekyla ginčo dėl to, kad statybos darbai, nors ir neteisėtai, buvo vykdomi Å¡alims esant santuokoje, kad buvo sukurtas ekspertizės akte nurodytas statybos darbų rezultatas. Spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl patalpų ploto iki ir po rekonstrukcijos, teismas rėmėsi VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡e esančia informacija ir pripažino, kad ieÅ¡kovei priklausančio nekilnojamojo turto – namo – bendras plotas iki rekonstrukcijos buvo 92,70 kv. m, pastato – garažo bendras plotas iki rekonstrukcijos buvo 29,00 kv. m.

Tai reiškia, kad po statybos darbų atlikimo namo plotas padidėjo nuo 121,70 kv. m (92,70 kv. m + 29,00 kv. m) iki 204,22 kv. m. Vertindamas priteistinos kompensacijos atsakovui dydį, teismas rėmėsi 2020 m. vasario 25 d. surašytu rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 19-12-EXP-10, kad esant 66 % baigtumui ūkio būdu rekonstruojamo vertinamo namo statybai reikalinga pinigų suma, skaičiuojant valstybinėmis kainomis 2011 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 30 d. laikotarpiu, buvo 59 200 Eur.

Teismo vertinimu, Å¡ia ekspertizės akte nurodyta suma negali bÅ«ti remiamasi apskaičiuojant kompensacijos atsakovui dydį, nes įstatymas reglamentuoja kompensacijÄ ne už atliktus darbus ar investuotas lėšas, o už turto vertės padidėjimÄ , juolab kad VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡e esanti informacija, pagal kuriÄ ginčo turto – sodo pastato atkÅ«rimo sÄ naudų (statybos vertė) yra nurodyta 11 057 Eur, o vidutinė rinkos vertė – 25 544 Eur, leidžia konstatuoti ženklų neatitikimÄ tarp pagerinto pastato vertės ir pagerinimams reikalingo investuoti darbo ar lėšų vertės. Remdamasis tuo, kad po statybos darbų atlikimo namo plotas padidėjo nuo 121,70 kv. m (92,70 kv. m + 29 kv. m) iki 204,22 kv. m, teismas pripažino, kad kompensacijos dydis atsakovui turi bÅ«ti skaičiuojamas už padidėjusiÄ po statybos darbų atlikimo turto dalį (nuo 121,70 kv. m iki 204,22 kv. m), t. y. turi bÅ«ti sprendžiama dėl kompensacijos atsakovui už 82,52 kv. m turto pagerinimÄ .

Teismas pripažino, kad nepaisant patalpų dydžio ir tÅ«rio padidėjimo, po rekonstrukcijos bendro turto baigtumo procentui sumažėjus nuo 100 % iki 66 %, apskaičiuojant papildomai pastatytų 82,52 kv. m vertę, turi bÅ«ti taikomas ekspertizės akte nurodytas 66 % baigtumo koeficientas. Tai reiÅ¡kia, kad papildomai pastatytų, bet iki galo neįrengtų ir neįteisintų 82,52 kv. m patalpų vertė, taikant 66 % baigtumo koeficientÄ , yra 23 575,30 Eur (35 720,15 Eur x 66 %). Teismas pripažino pagrįstomis ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad neteisėtos statybos darbai galėtų bÅ«ti įteisinti, tačiau reikia atlikti tokius veiksmus: parengti rekonstrukcijos projektÄ ; gauti ESO pritarimÄ elektros tinklų iÅ¡kėlimui; suprojektuoti elektrotechnikos dalį dėl elektros tinklų iÅ¡kėlimo; gauti vandentiekio savininko sutikimÄ ; suprojektuoti vandentiekio dalį; gauti Kauno vandenų pritarimÄ ; finansuoti ir atlikti elektros tinklų rangos darbus; finansuoti ir atlikti vandentiekio tinklų rangos darbus; sumokėti įmokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ ; sumokėti infrastruktÅ«ros mokestį; gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ; pabaigti atlikti rekonstrukcijos darbus; priduoti pabaigtus rekonstrukcijos darbus;

Å¡iems darbams atlikti papildomai reikia 15 320 Eur neįskaičiavus to, kiek lėšų reikės statybos darbams atlikti. Teismas pripažino, kad įvertinus statybos darbų įteisinimui reikalingų atlikti veiksmų apimtį (pvz. parengti rekonstrukcijos projektÄ ; finansuoti ir atlikti elektros tinklų rangos darbus; finansuoti ir atlikti vandentiekio tinklų rangos darbus; pabaigti atlikti rekonstrukcijos darbus; priduoti pabaigtus rekonstrukcijos darbus), ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pagrįstai nurodė 15 320 Eur sumÄ už statybos darbų įteisinimÄ , todėl 23 575,30 Eur suma turi bÅ«ti sumažinama 15 320 Eur atliktų statybos darbų įteisinimui reikalinga pinigų suma.

Atsakovui už turto pagerinimÄ turi bÅ«ti priteisiama 1/2 dalis nuo 8 255,20 Eur sumos (23 575,30 Eur – 15 320 Eur), t. y. 4 127,65 Eur kompensacija.

7. Teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Å¡alys bÅ«tų kitaip, nei praÅ¡oma ieÅ¡kinyje (pvz., padovanojant automobilį sÅ«nui), iÅ¡sprendę atsakovui tenkančio automobilio TOYOTA AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) padalinimo klausimÄ , todėl konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo remtis atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį ir vėliau teismo posėdyje deklaruotu siekiu padovanoti sÅ«nui transporto priemonę.

8. Teismas atliko priteistų prieÅ¡prieÅ¡inių sumų tarpusavio įskaitymÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteisė 3 187,65 Eur kompensacijÄ (4 127,65 Eur – 940 Eur). III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Nesutiktina, jog ginčo nekilnojamasis turtas nebÅ«tų traukiamas į dalijamo turto balansÄ .

Atsakovas šiame name gyveno 25 metus, namas ir jo gerbūvis pagerintas iš esmės: aptverta tvora, naujas stiklinis šiltnamis, iš daržinės įrengtas vasarnamis, kuriame grindys išbetonuotos, langai įdėti, patalpa išdažyta. Gyvenamasis namas rekonstruotas - pristatytas priestatas. Pastato rekonstrukcija bei kapitaliniai remontai atlikti iš atsakovo asmeninių lėšų, padovanotų atsakovo motinos bei bendrų abiejų sutuoktinių lėšų. Visi statybos darbai atlikti ūkio būdu. Pats atsakovas prisidėjo ne tik piniginėmis lėšomis, bet ir darbais, asmeniškai atliko dažymo, betonavimo, vamzdynų keitimo, santechnikos, klojinių rengimo bei kitus pagalbinius darbus.

Statybos darbus atlikti padėjo draugai ir kaimynai. 9.2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo reikalauti be statybos darbus leidžiančių dokumentų vykdytų darbų ir jų pagrindu atsiradusio neįteisinto rezultato prilyginti ieÅ¡kovės teisėtai įgytam asmeniniam turtui ir jį laikyti atitinkančiu CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės sÄ lygas. 2019 m. spalio 23 d. teismo iÅ¡važiuojamame posėdyje buvo matyti, kad pastatas yra rekonstruotas, ieÅ¡kovė pripažino, kad rekonstrukcija buvo atlikta, tačiau kompensacijos dydžio negalėjo įvardinti, nesutiko, kad ginčo turtas bÅ«tų padalintas natÅ«ra.

IeÅ¡kovei nesutikus su turto padalijimo natÅ«ra bÅ«du, atsirado pagrindas spręsti klausimÄ dėl kompensacijos už atliktus statybos darbus pinigais. Atsakovas negalėjo tiksliai pasakyti atliktų Å«kio bÅ«du statybos (rekonstrukcijos) darbų vertės. VÄ® „Registrų centras“ duomenimis negalima buvo remtis, nes duomenys nurodyti iki rekonstrukcijos. 9.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovės nurodyta informacija, jog Å¡alys virÅ¡ garažo yra savavaliÅ¡kai įsirengę kambarį vaikams, į kurį patenkama per pastato – sodo pastato mansardoje esančios patalpos 1-8/9,71 kv. m. langÄ , nes jokio kito įėjimo į jį nėra, o taip pat Å¡alia garažo yra savavaliÅ¡kai pasistatę patalpÄ .

Ekspertizės akto 11 lape nurodyta, jog rekonstruojamas namas turi net 3 atskirus įėjimus skirtingose fasaduose (sodo pastate 49S1p, priestate 1S1p ir naujai statomame priestate), todėl fiziškai įmanoma suformuoti 2 atskirus butus. Asmeninis ieškovės turtas buvo pagerintas santuokos metu (2011–2018 metais iš esmės (atliktas ne einamasis remontas) sutuoktinių bendromis lėšomis bei prisidedant atsakovo asmeninėmis lėšomis, abiejų sutuoktinių darbu, tokiu būdu atsakovas atitiko ir įrodė visas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Kauno rajono savivaldybės iÅ¡vadoje nurodyta, jog nebuvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) bÅ«tų suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas ar pateiktas privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Institucija nelaikė, kad Urbanistikos skyriaus pateiktos pastabos visiÅ¡kai apribojo galimybę gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , taigi nėra kliūčių įteisinti atliktÄ rekonstrukcijÄ pagal institucijos nurodymus. Teismas vien dėl statybos leidimo neturėjimo negalėjo eliminuoti visų aplinkybių, kuriomis atsakovas siekia pripažinti ginčo turtÄ sutuoktinių bendrosios jungtine nuosavybe. 9.4.

Nesutiktina su teismo pozicija, kad ginčo namo gerbÅ«vio pagerinimo darbai nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir todėl negali bÅ«ti vertinami. Atsakovo nurodytos aplinkybes patvirtina, kad jis iÅ¡ esmės pagerino ne tik namÄ , bet ir jo gerbÅ«vį. 9.5. Teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos. Teismas nurodė, kad vertindamas priteistinos kompensacijos atsakovui dydį, remiasi rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu, kuriame yra padaryta iÅ¡vada, jog esant 66 % baigtumui, Å«kio bÅ«du rekonstruojamo vertinamo namo statybai reikalinga pinigų suma, skaičiuojant valstybinėmis kainomis 2011–2018 m. laikotarpiu, buvo 59 200 Eur.

Tačiau toliau nurodė, kad Å¡ia suma negali bÅ«ti remiamasi apskaičiuojant kompensacijos atsakovui dydį, nes įstatymas reglamentuoja kompensacijos už turto vertės padidėjimÄ , o ne už atliktus darbus ar investuotas lėšas, priteisimÄ (CK 3.98 straipsnio 1 dalis). Tokia teismo pozicija yra neaiÅ¡ki, juolab kad jis pats suformavo vienÄ iÅ¡ galutinių klausimų ekspertui dėl pastatų nuo 2011 m. iki 2018 m. gegužės 30 d. Å«kio bÅ«du atliktų statybos (rekonstrukcijos) darbų vertės (kainos), tačiau eksperto iÅ¡vada nesirėmė. 9.6.

Nesutiktina su teismo pozicija, kad VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡e esanti informacija, pagal kuriÄ sodo pastato atkÅ«rimo sÄ naudų (statybos vertė) yra nurodyta 11 057 Eur, o vidutinė rinkos vertė – 25 544 Eur, leidžia konstatuoti ženklų neatitikimÄ tarp pagerinto pastato vertės ir pagerinimams reikalingo investuoti darbo ar lėšų vertės. 11 057 Eur vertė yra iki rekonstrukcijos, o ne po jos, kai po statybos darbų atlikimo namo plotas padidėjo nuo 121,70 kv. m (92,70 kv. m + 29,00 kv. m) iki 204,22 kv. m, kÄ teismas pripažino.

Ekspertizės akte nurodyta, kad statybos (rekonstrukcijos) darbų vertės skaičiavimai atliekami pagal rekonstruojamos namo dalies tÅ«rį, kuris yra 523 kub. m. (840 kub. m. po rekonstrukcijos – 317 kub. m iki rekonstrukcijos), todėl nesutiktina su teismo pozicija, kad turi bÅ«ti sprendžiama dėl kompensacijos atsakovui už 82,52 kv. m turto pagerinimÄ . 9.7. Nesutiktina su teismo pateiktais skaičiavimais, jog viso turto vertė yra vienoda, 82,52 kv. m vertė yra 35 720,15 Eur. Minėta kvadratÅ«ra už padidėjusiÄ turto dalį buvo skaičiuojama lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į pasiÅ«los rinkos ir jos analizę atsižvelgus į sÄ lyginai panaÅ¡aus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas pasirinkimÄ , įvykusius sandorius NT verčių zonoje pagal eksperto ekspertizės 5.2 punkte (25–26 lapuose) nurodytÄ informacijÄ .

Tokiu bÅ«du negalima įvertinti statybos darbų įkainio. 9.8. Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad atsakovo nurodytoms aplinkybėms apie namo rekonstrukcijÄ iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja ekspertizės metu nustatytos aplinkybės. Ekspertizės akte, be kita ko, daroma iÅ¡vada, kad rekonstruojamas pastatas, apjungiantis vertinamus pastatus 49Slp ir 2Glp pagal esamÄ bÅ«klę yra vieno buto, vieno aukÅ¡to su mansarda ir garažu, plytų ir blokelių mÅ«ro konstrukcijos pastatas. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad, be rekonstrukcijos, buvo atlikti ir kapitaliniai darbai.

Išvažiuojamajame posėdyje buvo matyti, kad pakeistos name patalpų paskirtys ir pertvaros, atlikti vonios ir WC patalpų, kambarių, katilinės įrengimas su katilais, nauji vamzdynai ir kt.. Šios aplinkybes patvirtina ir foto fiksacijos, pateiktos ekspertizės akto 34-36 lapuose. Ekspertizės akto 19 lape, „Konstruktyvų įrengimo koeficiento skaičiavimo suvestinės lentelėje“ pateikti duomenys apie tai, kas įrengta (dalinai įrengta), dėl ko ir buvo nustatytas 66 procentų baigtumas. 9.9.

Teismas, atlikdamas savo skaičiavimus, nepagrįstai dar kartÄ taikė 66 procentų baigtumo koeficientÄ , kadangi ekspertas šį koeficientÄ jau buvo pritaikęs. 9.10. Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad įvertinus statybos darbų įteisinimui reikalingų atlikti veiksmų apimtį, 23 575,30 Eur suma turi bÅ«ti sumažinama 15 320 Eur atliktų statybos darbų įteisinimui reikalinga pinigų suma. Teismas klausimÄ apie pastatų rinkos vertę ekspertizės atlikimo dienÄ suformulavo atsižvelgiant į aplinkybę, kad patalpų pagerinimai buvo vykdomi neturint atitinkamo statybÄ leidžiančio dokumento, o ekspertas iÅ¡vadÄ apie ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę 2019 m. gruodžio 10 d. padarė Å¡iÄ aplinkybę įvertinęs. Be to, ieÅ¡kovės nurodyta statybos darbų įteisinimo kaina 15 320 Eur yra preliminaraus pobÅ«džio, neatsižvelgta, kad dalis nurodytų darbų jau atlikti. 9.11.

Jeigu apeliacinis teismas sutiks su pirmosios instancijos priimtu sprendimu, kuriuo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti NekilnojamÄ jį turtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra atmestas, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 29 750 Eur kompensacija už Å«kio bÅ«du atliktus statybos (rekonstrukcijos) darbus, skaičiuotina pagal ekspertizės aktÄ , kuriame nurodyta, kad Å«kio bÅ«du atliktų statybos (rekonstrukcijos) darbų vertė (kaina) yra 59 200 Eur. 9.12. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 3.119 straipsnio nuostatas, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Santuokos nutraukimo bylose teismas turi būti aktyvus, tačiau toks nebuvo. Teismas rėmėsi prie 2018 m. rugsėjo 25 d. pateikto ieškovės ieškinio pridėtu dokumentu – VšĮ „Emprekis“ pasirinktų transporto priemonių kaina su PVM. Transporto priemonės įgytos iš fizinių asmenų, todėl nebuvo mokamas PVM mokestis, be to, šalys nebuvo PVM mokėtojos, dėl to kompensacija negalėjo būti priteistina su PVM. Aplinkybę dėl PVM kainos atsakovo atstovė nurodė paskutiniame teismo posėdyje, tačiau į tai teismas neatsižvelgė.

Kompensacija turėjo bÅ«ti mažinama bent iki 777,50 Eur be PVM, (2 505 Eur (TOYOTA) – 950 Eur (Å KODA) = 1 555 Eur : 2 = 777,5 Eur). Teismas neatsižvelgė, kad sprendimo priėmimo dienÄ , praėjus daugiau nei 3 metams nuo pateiktų VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenų, transporto priemonės nusidėvėjo, todėl atitinkamai turėjo sumažėti ir kaina. 9.13. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas, neįvertino, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu buvo suformuoti 8 reikalavimai, tačiau Å¡alims sudarius Taikos sutartį, buvo likę ieÅ¡kovės reikalavimai tik dėl kilnojamojo turto ir kompensacijos už transporto priemonę.

Atsakovas, siekdamas sudaryti Taikos sutartį, dėjo maksimalias pastangas ir iÅ¡ esmės sutiko su visais ieÅ¡kovės reikalavimais, tačiau nei vienas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas Taikos sutarties sudarymo metu nebuvo patenkintas. Å alims sudarius Taikos sutartį buvo neiÅ¡spręstas klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra per didelės, jos turėtų bÅ«ti mažinamos, atsižvelgiant į likusių patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų apimtį (2 turtiniai reikalavimai) ir vadovaujantis teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais 9.14.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė 122 Eur žyminio mokesčio, kadangi sudarius Taikos sutartį, 75 procentai žyminio mokesčio turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intina.

10. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1. Atsakovas neturi teisinio pagrindo neteisėtai atliktų statybos darbų ir neįteisinto rezultato prilyginti ieÅ¡kovės teisėtai įgytam asmeniniam turtui ir tokiu bÅ«du jį laikyti iÅ¡ esmės pagerintu bei atitinkančiu CK 3.90 straipsnio 1 dalies sÄ lygas. 10.2. Bylos duomenys patvirtina, jog po atliktų statybos darbų (rekonstrukcijos) nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai nėra atlikti, todėl tikslių rekonstruoto pastato parametrų ir duomenų apie visiÅ¡kÄ atliktų darbų atitiktį UAB „Architektu pastogė“ projektiniams pasiÅ«lymams byloje nėra. 10.3.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. kovo 7 d. per informacinę sistemÄ â€žInfostatyba“ buvo pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ sodo pastato ir garažo rekonstravimui į vieno buto gyvenamÄ jį namÄ , tačiau praÅ¡ymas nebuvo patenkintas ir statybÄ leidžiantis dokumentas nebuvo iÅ¡duotas. Atsakovas apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, jog ginčo atveju neva turėtų bÅ«ti vertinamos tik Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus pastabos. PraÅ¡ymui iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ nepritarė ne tik Kauno rajono savivaldybės administracijos urbanistikos skyrius, bet ir AB „Lesto“ (Å¡iuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) Kauno regiono tinklo valdymo departamento tinklo plėtros skyrius, Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba ir UAB „Kauno vandenys“.

IÅ¡ Å¡ių institucijų pastabų matyti, kad siekiant gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , reikalinga pateikti papildomus dokumentus, keisti projektinę dokumentacijÄ , atlikti papildomas investicijas ir galimai imtis papildomu teisinių priemonių Å¡iems tikslams pasiekti (pvz., gauti privataus asmens — vandentiekio tinklų savininko sutikimÄ ). Egzistuoja tik teorinė galimybė gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . 10.4. Sutiktina su teismo iÅ¡vada, jog gerbÅ«vio pagerinimo darbai nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jie nevertintini. 10.5.

Nėra vieningos ir aiÅ¡kios teismų praktikos dėl kompensacijos skaičiavimo tais atvejais, kai nustatoma, jog netaikytinos CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatos ir turtas nepripažįstamas bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe, todėl kiekvienu atveju teismas sprendžia dėl kompensacijos dydžio, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių duomenų visumÄ . 10.6. Å ioje byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadose inter alia nurodoma, kad ginčo nekilnojamojo turto (sodo namo ir garažo) nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.

Å«kio bÅ«du atliktų statybos darbų vertė yra 59 200 Eur. Byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių asmeninių atsakovo lėšų panaudojimÄ nekilnojamojo turto remontui (pagerinimui), taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡alys disponavo tokia pinigų suma (59 200 Eur). Dėl to pirmosios instancijos teismas kaip kompensacijos nustatymo pagrindÄ pagrįstai vertino ne ekspertizės akte nurodytÄ sumÄ už atliktus statybos darbus, o padidėjusiÄ nekilnojamojo turto vertę. 10.7.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovei priklausantis nekilnojamasis turtas (sodo namas ir garažas) yra integruotas į vienÄ pastatÄ ir byloje nėra duomenų apie jo vertę ekspertizės atlikimo dienÄ . IeÅ¡kovė sutinka, jog teismas pagrįstai skaičiavo kompensacijÄ už padidėjusį plotÄ , tačiau po rekonstrukcijos padidėjęs plotas paskaičiuotas nekorektiÅ¡kai ir selektyviai parenkant skaičiavimo vienetus. 10.8. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad negalima mažinti kompensacijos dydžio ta suma, kiek kainuotų darbų įteisinimas, jei turime eksperto paskaičiavimus be statybÄ leidžiančio dokumento. 10.9.

Vertinant atsakovui priteistos kompensacijos dydį, svarbu atsižvelgti į pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatytas aplinkybes, kad: (1) patekimas į naujai pastatyto priestato patalpas — tik per langÄ , priestato grindys — be dangos, sienos — be apdailos, lubos — be apdailos, vidaus durys — nesumontuotos, nėra elektros jungiklių, vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklų nėra, radiatorių nėra ir pan.; (2) nekilnojamasis turtas iki statybos darbų buvo tinkamas gyventi, o esamoje fizinėje bÅ«klėje neeksploatuojamas ir nėra pritaikytas eksploatavimui; (3) nekilnojamojo turto baigtumas iÅ¡ 100 proc. sumažėjo iki 66 proc.; (4) naujai atsiradusio priestato vertė negali bÅ«ti prilyginama iki rekonstrukcijos buvusio ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio 100 proc. baigtumo pastatų vertei. 10.10.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodytas vienintelis atsakovo nesutikimo su priteistina kompensacija už jam tenkančiÄ didesne turto dalį, padalijant transporto priemones, motyvas — atsakovo siekis transporto priemonę padovanoti sÅ«nui. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu jokių reikalavimų, susijusių su kitokiu transporto priemonių padalijimu, atsakovas nereiÅ¡kė. Pažymos apie transporto priemonių vertes buvo pateiktos kartu su 2018 m. rugsėjo 25 d. ieÅ¡kiniu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nekėlė klausimų, susijusių su transporto priemonių vertėmis, savo pozicijos Å¡iuo aspektu negrindė ir neįrodinėjo (neteikė įrodymų).

Dėl to nesutiktina su atsakovo teiginiais, jog teismas turėjo bÅ«ti aktyvus, rinkti už atsakovÄ Ä¯rodymus apie transporto priemonių vertes. 10.11. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra per didelės ir turėtų bÅ«ti mažinamos, atsižvelgiant į likusių patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų apimti (2 turtiniai reikalavimai) ir vadovaujantis teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. IeÅ¡kovė neprašė atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų iki Taikos sutarties tarp Å¡alių sudarymo momento, t. y. teismas priteisė tik tas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios buvo patirtos po Taikos sutarties sudarymo ir nagrinėjant likusius ieÅ¡kinio reikalavimus.

Tai pagrindžia Å¡ios aplinkybės: nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovę atstovavo advokatė D. Ž.; (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo patvirtinta tarp Å¡alių sudaryta Taikos sutartis dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų; 2020 m. spalio 8 d. praneÅ¡imu advokatė D. Ž. informavo teismÄ apie ieÅ¡kovės atstovavimo sutarties nutraukimÄ ; 2020 m. spalio 19 d. ieÅ¡kovė sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų su advokatu D. P.; 2021 m. lapkričio 15 d. pateiktas ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IÅ¡ pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2021 m. spalio 28 d., t. y. tik tas iÅ¡laidas, kurias ieÅ¡kovė patyrė jÄ atstovaujant advokatui D. P.. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , rekonstruotÄ santuokos metu, ar teisingai nustatė transporto priemonių vertę bei atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 14. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ - duomenis apie transporto priemonių vertes iÅ¡ internetinio tinklalapio www.autogidas.lt. ir prašė jį priimti.

15. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo priežasčių, kurios užkirto jam keliÄ pateikti praÅ¡omus priimti įrodymus iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme. Su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nepasižymi jokiomis ypatingomis savybėmis, kurios galėjo atsirasti tik po sprendimo priėmimo ir bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu.

16. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Ä®rodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , užtikrinti sÄ Å¾iningÄ bylinėjimÄ si (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

17. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omi priimti įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, juos priimti atsisakoma. Dėl santuokos metu rekonstruotų nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe 18. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtÄ savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytÄ turtÄ gali pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, virÅ¡ijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

19. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – pastatas-sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu 49S1p, bendras plotas 92,70 kv. m, 25 544 Eur vertės; pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu 2Glp, bendras plotas 29,00 kv. m, 605 Eur vertės; pastatas-šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 36 kv. m ploto, 199 Eur vertės; pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 15 kv. m ploto, 301 Eur vertės. Nurodoma turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu 2011 m. kovo 29 d. Šis turtas įgytas pagal 2011 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį Nr. 4VJ-4165 su uzufrukto teise dovanotojai K. S..

20. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe pastatÄ -sodo pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatÄ -garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) motyvuodamas tuo, kad santuokos metu jie buvo rekonstruoti. IeÅ¡kovė rekonstrukcijos faktÄ pripažino. Statybos darbai atlikti neturint statybos leidimo.

21. Paskyrus teismo ekspertizę Å«kio bÅ«du atliktų ginčo turto statybos (rekonstrukcijos) darbų vertei nustatyti konstatuota, kad vertinami pastatai 49Slp ir 2Glp pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis (1994 m. lapkričio 1 d.) buvo atskiri sublokuoti pastatai, turintys bendrÄ sienÄ ir skirtingas paskirtis (kita (sodų) ir pagalbinio Å«kio)). Vizualinės apžiÅ«ros metu 2019 m. gruodžio 10 d. nustatyta, kad abu pastatai kartu su priestatu Ä®SI p yra integruoti į vienÄ - rekonstruojamÄ pastatÄ , todėl abiejų vertinamų pastatų 49Slp ir 2Glp pagrindinės naudojimo paskirtys (kita (sodų) ir pagalbinio Å«kio) buvo planuotos pakeisti į maksimalaus ir geriausio panaudojimo paskirtį – gyvenamajai paskirčiai (t. y. vieno-dviejų butų pastatas-gyvenamasis namas).

Tai pagrindžia Kauno rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tas Nr. SD-1398, kuriame informuojama apie 2014 m. kovo 7 d. pateiktÄ ir registruotÄ praÅ¡ymÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoti statybos leidimÄ , statinio projektas „Sodo pastato 49Slp ir garažo 2Glp rekonstravimas į vieno buto gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini)“.

22. Rekonstruojamas pastatas, apjungiantis vertinamus pastatus 49Slp ir 2Glp, pagal esamÄ bÅ«klę yra vieno buto, vieno aukÅ¡to su mansarda ir garažu, plytų ir blokelių mÅ«ro konstrukcijos pastatas, statybos pabaigos metai 1985m., rekonstrukcijos pradžia 2011 m., nebaigtas statyti/ įrengti, statybos darbų baigtumo procentas nenustatytas, kadastriniai matavimai neatlikti. Ekspertas, fiksuodamas vertinamo pastato patalpų plotus, naudojosi byloje pateiktais kadastrinių matavimų ir registro duomenimis bei UAB „Architektų pastogė“ projektiniais pasiÅ«lymais.

Pastato 1 aukÅ¡tÄ su mansarda jungia vidiniai laiptai. Pastate patalpos suformuotos pirmame ir mansardiniame aukÅ¡tuose, pertvaros įrengtos. Mansardoje esančios sodo pastato (senos statybos) ir naujo priestato patalpos atskirtos, patekimas į priestato patalpas tik per langÄ . Rekonstruojamas pastatas turi net 3 atskirus įėjimus skirtinguose fasaduose (sodo pastate 49Slp, priestate 1S1 p ir naujai statomame priestate), todėl fiziÅ¡kai įmanoma suformuoti 2 atskirus butus. Rekonstruojamo pastato bendras plotas 204,22 kv. m.

23. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad namas Å¡alių santuokoje buvo pagerintas iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto argumentais, kuriais kritikuojama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis (atsakovas) nepagrindė teisės reikalauti pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurio rekonstrukcija buvo atlikta neturint statybÄ leidžiančio dokumento (savavaliÅ¡kai) ir dėl to nėra teisiÅ¡kai įregistruota.

24. Pasisakydamas dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo civilinių teisių objektu kriterijų, nekilnojamojo daikto teisinės registracijos, kadastrinių matavimų reikÅ¡mės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į tokius daiktus, kitų juridinių faktų teisinė registracija turi konkrečiÄ ir aiÅ¡kiai apibrėžtÄ paskirtį – iÅ¡vieÅ¡inti ir kartu užtikrinti visuotinį prieinamumÄ prie teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus (CK 4.261 straipsnis).

Teisinė registracija nėra tas juridinis faktas, kuris pats savaime lemtų nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į tokį daiktÄ teisinį likimÄ . CK 1.98 straipsnio, reglamentuojančio daiktus, kaip civilinių teisių objektus, antrojoje dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties bei iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).

Å ios nuostatos, bendriausia prasme reglamentuojančios nekilnojamuosius daiktus, kaip civilinių teisių objektus, patvirtina, kad teisinė registracija nėra bÅ«tinoji nekilnojamojo daikto pripažinimo civilinių teisių objektu sÄ lyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019).

25. Taigi rekonstruoto ginčo pastato teisinė registracija nėra bÅ«tinoji nekilnojamojo daikto pripažinimo civilinių teisių objektu sÄ lyga, jeigu įstatymai konkrečiais atvejais nenustato kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, spręsdamas dėl teisiÅ¡kai neįregistruoto turto (tvoros, Å¡uns voljero ir malkinės) pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe yra pažymėjęs, jog faktiÅ¡kai esantys nekilnojamieji daiktai, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo spręsti dėl Å¡io turto nepripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Toks neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali bÅ«ti pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir padalytas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), nebent bÅ«tų įrodyta savavaliÅ¡ka statyba, kuri negali bÅ«ti įteisinta.

26. Pirmosios instancijos teismas pastarosios aplinkybės byloje nenustatinėjo. Vertinant ginčo rekonstrukcijos kaip bÅ«tinos sÄ lygos pripažinimui bendrÄ ja jungtine nuosavybe įteisinimo galimybę, teisėjų kolegija vadovaujasi 2021 m. birželio 4 d. į bylÄ pateikta Kauno rajono savivaldybės administracijos iÅ¡vada dėl statybÄ leidžiančio dokumento adresu (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis.

27. Minėtoje iÅ¡vadoje nurodyta, jog „2014-03-07 per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinę sistemÄ â€žInfostatyba“ buvo pateiktas ir 2014-03-10 registruotas praÅ¡ymas Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . PraÅ¡ymo teikėjas: E. M.. Statinio projektas: „Sodo pastato 49S1p ir garažo pastato 2G1p rekonstravimas į vieno buto gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini)“ (dokumento Nr. DOK-108252). Atsižvelgiant į tai, kad dalis projektÄ tikrinančių institucijų (AB „Lesto“ (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“) Kauno regiono tinklo valdymo departamento tinklo plėtros skyrius, Kauno prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba, Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius, UAB „Kauno vandenys“) nepritarė statinio projektui ir pateikė pastabas, kurios nebuvo iÅ¡taisytos ar kitaip paÅ¡alintos, statybÄ leidžiantis dokumentas atlikti sodo ir garažo pastatų rekonstravimo vieno buto gyvenamÄ jį namÄ pagal aukščiau nurodytÄ statinio projektÄ adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo iÅ¡duotas.

Savivaldybės administracijai nėra žinoma, kad bÅ«tų iÅ¡taisytos projektÄ tikrinančių institucijų pateiktos pastabos, todėl ir Å¡iuo metu statybÄ leidžiantis dokumentas nėra iÅ¡duotas. Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius tikrindamas projektÄ pateikė tokias pastabas: „Pridėti vandentiekio savininko sutikimÄ bei nuosavybę įrodančius dokumentus, pridėti SB [sodų bendrijos] pirmininko sutikimÄ , bei uzufruktoriaus sutikimÄ .“. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios pastabos iÅ¡ esmės susijusios su papildomų dokumentų pateikimu, nelaikytina, kad Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus pateiktos pastabos visiÅ¡kai apriboja galimybę gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Pažymėtina, kad praėjus 7 metams nuo projektavimo ir projekto derinimo pradžios, teikiant projektÄ pakartotinam derinimui, jo sudėtyje esantys privalomieji projekto dokumentai privalo bÅ«ti galiojantys – techninės prisijungimo sÄ lygos, topografiniai tyrinėjimai bei kt. ir projektas turi bÅ«ti rengiamas ar koreguojamas remiantis bÅ«tent atnaujintais dokumentais ir galiojančių bei taikomų teisės aktų nuostatomis.“ 28. 2021 m. birželio 15 d. ieÅ¡kovė pateikė duomenis iÅ¡ konkrečių institucijų (Kauno prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos, UAB „Kauno vandenys“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, Kauno rajono savivaldybės) apie tai, kokius papildomus dokumentus reikia pateikti, keisti projektinę dokumentacijÄ , atlikti papildomas investicijas ir imtis papildomų teisinių priemonių savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui (DOK-784000).

Pvz., AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, jog pateiktam rekonstrukcijos projektui 2014-04-08 nepritarta, kadangi rekonstruojamas Objektas pateko į 0,4 kV oro linijos elektros tinklų apsaugos zonÄ . Objekto savininkui 2014-09-15 buvo iÅ¡duotos elektros įrenginių iÅ¡kėlimo sÄ lygos Nr. TS14-19533, tačiau jos nebuvo įvykdytos. PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 24 straipsnio 1 punktas oro linijos apsaugos zonÄ apibrėžia kaip iÅ¡ilgai oro linijos esančiÄ Å¾emės juostÄ , kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumÄ Ä¯ abi puses nuo kraÅ¡tinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virÅ¡ Å¡ios juostos.

Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į Å¡ių linijų įtampÄ : iki 1 kV įtampos oro linijoms – po 2 metrus. Remiantis minėto įstatymo 25 str. 2 d. 1 p. elektros tinklų apsaugos zonose statinių statyba, kuri yra pavojinga aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai, yra draudžiama. AnalogiÅ¡kos teisės aktų nuostatos galiojo ir rekonstrukcijos projekto derinimo metu. Papildomai pažymėjo, jog vartotojo pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros Energetikos 75 str. 10 d., tuo atveju, kai asmuo pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas ir (ar) oro kabelių linijas, kliudančias statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, šis asmuo apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui 50 procentų visų operatoriaus išlaidų, patirtų rekonstruojant ar perkeliant šiuos objektus.

Kadangi 2014 m. iÅ¡duotos elektros įrenginių iÅ¡kėlimo sÄ lygos Nr. TS14-19533 nebegalioja, AB „Energijos skirstymo operatorius“ kviečia pateikti paraiÅ¡kÄ jos savitarnos svetainėje www.eso.lt, ? „Savitarna“. Nurodo, kad gavę tokiÄ paraiÅ¡kÄ , parengs ir iÅ¡duos perkėlimo (rekonstravimo) projektavimo sÄ lygas, pagal kurias turi bÅ«ti parengtas perkėlimo projektas ir sÄ mata. Nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotasis asmuo turės pasiraÅ¡yti Elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) paslaugos sutartį ir sumokėti sutartyje nurodytÄ paslaugos mokestį.

Sumokėjus paslaugos mokestį, paslaugos teikėjas atliks elektros įrenginių iškėlimo darbus.

29. Esant tokioms aplinkybėms (daugybei neatliktų arba iÅ¡ naujo atliktinų, didelių savo apimtimi ir pinigine verte veiksmų statybos leidimui gauti) teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacine tvarka tikrinamoje byloje Å¡iuo metu negalima daryti iÅ¡vados nei apie tai, kad Å¡alių savavaliÅ¡kai atlikta sodo pastato rekonstrukcija bus įteisinta, nei kad įteisinimas apskritai negalimas. Dėl to vadovaujasi bendro turto padalijimo tvarka, nustatyta CK 3.118 straipsnyje, pagal kuriÄ dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Nustatydamas bendrÄ ir asmeninį turtÄ teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Pagrindinis rodiklis, leidžiantis atskirti asmeninį sutuoktinių turtÄ nuo bendro, yra turto įgijimo momentas. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, yra kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninė nuosavybė, jei nenustatyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ä® dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ gali bÅ«ti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iÅ¡ jų priklausantis nuosavybės teise turtas.

Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu praÅ¡antis padalyti bendrÄ turtÄ sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtÄ ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietÄ ir jo valdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

30. Šalių bendrosios nuosavybės pabaigoje realiai egzistuojantis ginčo turtas yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys sodo pastatai, kuriuos šalys savavališkai rekonstravo santuokos metu.

31. CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011 buvo pažymėta, kad sutuoktinių vardu neįteisintas ginčo žemės sklype pastatytas ūkinis pastatas negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, sutuoktinių panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalyta šalių santuokos nutraukimo byloje (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-372-611/2018, pasisakydama dėl apeliacinės instancijos teismo vertinimo, kad neįteisintas rekonstruotas sodo pastatas nėra dalytinas turto objektas, nurodė, jog santuokos nutraukimo byloje gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas tik dėl realiai egzistuojančio turto padalijimo. Tačiau tai, kad sodo pastato rekonstrukcija nėra įteisinta, nėra kliÅ«tis apskaičiuoti ir į dalytino turto balansÄ Ä¯traukti statybos darbus Å¡iam sodo pastatui rekonstruoti.

32. Kadangi ginčo pastatų statybos (rekonstrukcijos) darbai buvo atlikti po santuokos sudarymo, tačiau neturint statybos leidimo ir nėra įteisinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė bendrÄ ja jungtine nuosavybe pripažinti ne rekonstruotÄ sodo pastatÄ , o jo rekonstrukcijos darbus (CK 3.87 straipsnis). Dėl to nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi apelianto argumentai, susiję su esminiu ginčo turto pagerinimu, privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius nebuvimu ar kad buvo atlikti ne tik rekonstrukcijos, bet ir, apelianto teigimu, kapitaliniai darbai.

Å iame kontekste pažymėtina, kad egzistuojanti teorinė galimybė gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ savaime nereiÅ¡kia, jog toks leidimas bus iÅ¡duotas, kita vertus, nutraukiant santuokÄ teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Dėl piniginės kompensacijos dydžio 33. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį, nepagrįstai nevertino ginčo turto gerbÅ«vio darbų (tvoros aplink visÄ sklypÄ aptvėrimo, naujo stiklinio Å¡iltnamio pastatymo, iÅ¡ daržinės įrengto vasarnamio, kuriame yra iÅ¡betonuotos grindys, įdėti langai, patalpa iÅ¡dažyta).

34. Formuodamas teismų praktikÄ dėl teismo aktyvumo ir proceso tvarkos Å¡eimos bylose kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tokiose bylose bÅ«na pareikÅ¡ti Å¡alių reikalavimai nustatyti Å¡alių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, padalyti bendrÄ santuokinį turtÄ , paskirstyti prievoles kreditoriams. Å ie reikalavimai lemia ginčo teisinį santykį ir ginčo (ieÅ¡kinio) dalykÄ . IeÅ¡kinio dalykas – tai ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas, o aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ reikalavimÄ , yra ieÅ¡kinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktas).

IeÅ¡kinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstyti atsikirtimai į ieÅ¡kinį, nurodant nesutikimÄ CPK su ieÅ¡kinio dalyku ir patvirtinančias tokį nesutikimÄ aplinkybes, apibrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Dėl to byla nagrinėjama pagal Å¡alių pareikÅ¡tus reikalavimus ir jais praÅ¡omus taikyti teisių gynimo bÅ«dus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Taigi pasirinkimo teisė įvardinti faktinį pagrindÄ , sudarantį galimybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, priklauso ieÅ¡kovui (prieÅ¡ieÅ¡kinį teikiančiam atsakovui) (CK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35. Nors prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovas grindė ne tik ginčo pastatų rekonstrukcija, bet ir kitais žemės sklypo bei kitų jame esančių statinių pagerinimo darbais, bendrÄ ja jungtine nuosavybe prašė pripažinti ne visus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), objektus, o tik tuos, kurių unikalÅ«s Nr. yra (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo pateiktas atlikus teismo ekspertizę dėl ginčo turto rekonstrukcijos darbų vertės nustatymo, ieÅ¡kovei nesutinkant šį turtÄ padalinti natÅ«ra ir dėl to atsakovui patikslinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl piniginės kompensacijos dydžio, tačiau ir patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas nenurodė kitų objektų pagerinimo vertės ir neprašė jÄ priteisti (pageidavo ginčo statinius priteisti ieÅ¡kovei, jam priteisti piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei natÅ«ra tenkančiÄ turto dalį).

36. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei procesinio, nei materialinio teisinio pagrindo vertinti kitų minėtu adresu esančių nekilnojamojo turto objektų pagerinimo darbų ir spręsti dėl jų kompensavimo atsakovui. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, jog įstatymas reglamentuoja kompensacijÄ už turto vertės padidėjimÄ , o ne už atliktus darbus ar investuotas lėšas (CK 3.98 straipsnio 1 dalis), todėl negalima remtis teismo eksperto nustatyta Å¡alių santuokos metu atliktos statybos (rekonstrukcijos) darbų verte (kaina).

37. Minėta, kad Å¡alių santuokos metu savavaliÅ¡kai rekonstruoti pastatai asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei ir nėra pagrindo juos pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl tų pačių aplinkybių nėra pagrindo daryti ir iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertės padidėjimÄ (toks turtas Å¡alių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje teisiÅ¡kai neegzistuoja).

38. Nėra ginčo dėl to, kad bendroji jungtinė šalių nuosavybė yra rekonstrukcijos metu atlikti statybos darbai (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiais atvejais santuokos nutraukimo metu yra dalintina jų vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018, kurios aplinkybės yra tapačios nustatytoms apeliacine tvarka vertinamoje byloje).

39. Dalijamo bendro turto vertė turi bÅ«ti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju ir statybos darbų kaina turi bÅ«ti nustatoma bei dalintina atsižvelgiant į statybos darbų rinkos kainas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismui paskyrus rinkos vertės nustatymo ekspertizę ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , kad rekonstrukcijos, atliktos nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., Å«kio bÅ«du atliktų statybos (rekonstrukcijos) darbų vertė yra 59 200 Eur. Å iÄ sumÄ ekspertas apskaičiavo įvertinęs tai, kad, jei namo rekonstrukcija bÅ«tų užbaigta 100 procentų, tam reikėtų 102 000 Eur pinigų sumos; kadangi ji baigta 66 proc., statybos darbų kaina yra 67 320 Eur, kurios reikia, jei namÄ statytų statybos įmonės; rekonstrukcijÄ vykdžius Å«kio bÅ«du, tiesioginės statybos iÅ¡laidos yra 59 200 Eur (iÅ¡ 67 320 atimama 12 proc.).

40. Pusė Å¡ios sumos sudaro 29 600 Eur (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent tokio dydžio piniginė kompensacija priteistina atsakovui, iÅ¡ dalies tenkinant patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Pažymėtina, jog Å¡alys apeliacine tvarka neginčija nei eksperto iÅ¡vadų dėl statybos darbų ir jų vertės, nei ginčo pastatų rinkos vertės 2019 m. gruodžio 10 d. (88 400 Eur), nustatytos atsižvelgiant ir į tai, kad patalpų pagerinimo darbai buvo vykdomi neturint statybÄ leidžiančio dokumento.

41. Apibendrinant pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė ne tik apie dalintinÄ bendrosios jungtinės nuosavybės objektÄ , bet ir apie bÅ«tinumÄ sumažintini atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos sumÄ 34 proc. (be kita ko, statybos darbų vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje ekspertas apskaičiavo įvertinęs ir statinio baigtumo lygmenį) bei atimti iÅ¡ priteistinos sumos statinio įteisinimui reikalingas sÄ naudas – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei ir egzistuotų sÄ lygos sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie kompensacijos skaičiavimÄ nuo namo rinkos vertės padidėjimo, statybos darbų įteisinimo suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais (2021 m. spalio 28 d. ieÅ¡kovės pateikti duomenys apie atliktinus darbus ir tam reikalingas iÅ¡laidas tik preliminarÅ«s); kita vertus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie kompensavimÄ už statinio vertės padidėjimÄ yra iÅ¡ esmės klaidinga.

42. Nutarus, kad dalintina bendroji jungtinė nuosavybė yra pastato statybos (rekonstrukcijos) darbai, kurie, kaip nustatė ekspertas, yra atlikti ir senojoje namo dalyje, ir padidinus namo plotÄ , nepasisakytina dėl neaktualių apeliacinio skundo argumentų apie neteisingas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl kompensacijos apskaičiavimo pagal naujai sukurto ploto dydį ir statybos darbų sudėtį. Dėl transporto priemonių vertės 43. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dalintinų transporto priemonių vertę, nebuvo aktyvus ir dėl to nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nuo VÅ¡Ä® „Emprekis“ 2018 m. rugsėjo mėn. atlikto įvertinimo praėjo daugiau nei trys metai, todėl transporto priemonės nusidėvėjo, atitinkamai turėjo sumažėti ir jų kaina, taip pat į tai, kad automobiliai pirkti iÅ¡ fizinių asmenų, todėl jų vertė turėjo bÅ«ti sumažinta pažymoje nurodyta pridėtinės vertės mokesčio dalimi.

44. Pažymos apie transporto priemonių vertes buvo pateiktos kartu su 2018 m. rugsėjo 25 d. ieÅ¡kiniu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nekėlė klausimų, susijusių su transporto priemonių vertėmis, neteikė įrodymų apie jų sumažėjimÄ dėl nusidėvėjimo, byloje nėra duomenų apie Å¡ių transporto priemonių įsigijimÄ . Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nėra nustatytas nei vienas CPK 376 straipsnyje numatytas pagrindas virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (reikalavimus dėl santuokos nutraukimo padarinių pareiÅ¡kė abu sutuoktiniai, procesas vyksta vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais, nėra sprendžiama dėl Å¡alių nepilnametės dukters teisių ir interesų, susijusių su apelianto ginčijama jam priteisto automobilio verte, gynimo, sutuoktinio iÅ¡laikymo, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja vieÅ¡ojo intereso gynimo bÅ«tinumas).

Pastarajame kontekste svarbi kasacinio teismo praktika, kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta Å¡ių principų iÅ¡imtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindÄ veikti vieno iÅ¡ sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

45. Papildomai pažymėtina, kad apie automobilių kainos mažinimÄ pridėtinės vertės mokesčio suma atsakovo atstovė nurodė tik baigiamųjų kalbų metu (garso įraÅ¡as nuo 47.54). CPK 253 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas draudimas bylos dalyviams baigiamųjų kalbų metu remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados 46. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl dalintinos bendrosios jungtinės nuosavybės objekto ir nustatydamas atsakovui priteistos piniginės kompensacijos sumÄ , netinkamai pritaikė priimamoje nutartyje nurodytas materialinės teisės normas, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas), iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistÄ piniginę kompensacijÄ padidinant iki 28 660 Eur (29 600 Eur -940 Eur atsakovui tenkanti didesnė dalis už transporto priemonę).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 47. Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtino Å¡alių taikos sutartį, kuria jos susitarė dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina, atsakovo bendravimo su dukra tvarkos ir dukters iÅ¡laikymo (nuo Taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos atsakovas įsipareigojo mokėti dukters P. M., gimusios (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 230,00 Eur iki dukters pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymÄ mokant iki einamojo mėnesio dvideÅ¡imt penktos dienos, pervedant pinigus į E. M. sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant E. M.).

48. Teisė susitarti dėl taikios bylos baigties (visų ar dalies byloje pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų bei patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo) priklauso Å¡alims (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi Å¡alys nesusitarė dėl savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su minėtais byloje pareikÅ¡tais reikalavimais, paskirstymo, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas priimant sprendimÄ , neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas dėjo maksimalias pastangas taikos sutarties sudarymui bei iÅ¡ esmės sutiko su visais ieÅ¡kovės reikalavimais. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentÄ , jog apskaičiuojant bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad dėl dalies materialiųjų reikalavimų Å¡alys susitarė taikiai.

49. IeÅ¡kovė byloje yra sumokėjusi 1 815 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 122 Eur žyminio mokesčio (pateikiant ieÅ¡kinį elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, 75 Eur žyminio mokesčio už santuokos nutraukimÄ ir 47 Eur žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus; ieÅ¡kovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo); 200 Eur už eksperto kvietimÄ Ä¯ teismo posėdį apklausai, iÅ¡ viso 2 015 Eur advokato pagalbos ir su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų ir 122 Eur žyminio mokesčio.

50. Atsakovas sumokėjo 588 Eur žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl ginčo pastato, kurio vertė 26 149 Eur, pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe; patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl 44 200 Eur piniginės kompensacijos priteisimo 888 Eur žyminiu mokesčiu nėra apmokėtas (nesumokėta žyminio mokesčio dalis sudaro 300 Eur (888 – 588)); 1 000 Eur už ekspertizę, 2 600 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbÄ , iÅ¡ viso 3 600 Eur advokato pagalbos bei su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų ir 588 Eur žyminio mokesčio.

51. Abiejų Å¡alių patirtos advokato, advokato padėjėjos pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, juolab įvertinus bylos trukmę (iÅ¡kelta 2018 m. gruodžio 10 d.).

52. Byloje buvo pareikÅ¡ti trys neturtiniai ir du turtiniai ieÅ¡kinio reikalavimai (turto padalijimo ir iÅ¡laikymo) ir du turtiniai prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai (dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir piniginės kompensacijos priteisimo). Už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo atsakovo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 62 Eur (230 x 12) x 3 / 100 x 75 / 100)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Å alys gera valia susitarė dėl trijų neturtinių ieÅ¡kinio reikalavimų bei iÅ¡laikymo ir, kaip minėta, su Å¡iais reikalavimais susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo neaptarė.

Teismas iÅ¡sprendė ginÄÄ dėl vieno ieÅ¡kovės neturtinio ir vieno turtinio reikalavimo ir dviejų atsakovo turtinių reikalavimų. Patenkinus vienÄ ieÅ¡kovės neturtinį reikalavimÄ , vienÄ turtinį reikalavimÄ ir vienÄ atsakovo turtinį reikalavimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos laikantis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo.

53. Ieškovės neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir turtinis reikalavimas dėl automobilių priteisimo patenkintas visiškai, atsakovo turtinis reikalavimas – 67 proc. (28 660 x 100 / 44 200), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 2 015 Eur advokato pagalbos ir su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, iš ieškovės atsakovui – 2 412 šių išlaidų (3 600 x 67 / 100).

54. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 122 Eur žyminio mokesčio. PrieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinus 67 procentais, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 588 Eur žyminio mokesčio. Valstybei mokėtinas žyminis mokestis už patenkintÄ 28 660 Eur prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį sudaro 645 Eur, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 57 Eur žyminio mokesčio (645 – 588). IÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 243 Eur nesumokėta žyminio mokesčio dalis pateikiant patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (300 – 57) (CPK 96 straipsnio 2, 3 dalys).

55. Sudarius taikos sutartį dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina, atsakovo bendravimo su dukra tvarkos bei iÅ¡laikymo ir Å¡alims susitarus dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 75 proc. žyminio mokesčio (santuokÄ nutraukė teismas, kiti minėti reikalavimai yra iÅ¡vestiniai). Už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo atsakovas valstybei turi sumokėti 15,5 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis) (62 – (62 x 75 / 100)).

56. Apibendrinant nustatytina, kad iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 258,50 Eur (15,5 + 243), iÅ¡ ieÅ¡kovės – 57 Eur. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 2 137 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (2015 + 122), atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės – 3 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (588 + 2 412). Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymo institutÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 863 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (3 000 – 2 137).

57. Už apeliacinį skundÄ atsakovas sumokėjo 669 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ , ieÅ¡kovė sumokėjo 1 815 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Abiejų Å¡alių patirtos advokatų pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija minėtų Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių už Å¡ias teisines paslaugas. Apelianto reikalavimus patenkinus iÅ¡ dalies (apeliantas prašė pripažinti ginčo turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe, o Å¡io reikalavimo netenkinus – priteisti jam 29 750 Eur piniginę kompensacijÄ už rekonstrukcijos darbus), patenkinta jo reikalavimų dalis sudaro 24 532,35 Eur, t. y. 86 proc. (28 660 – 4 127,65), todėl jam iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 552 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 602 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ viso 1 154 Eur.

Proporcingai nepatenkintai apelianto reikalavimų daliai (14 proc.), iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteistina 254 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymo institutÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 900 Eur (1 154 – 254) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinio proceso metu. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistÄ piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ turto dalį padidinant iki 28 660 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties eurų) Eur.

Pakeisti sprendimo rezoliucinės dalies aÅ¡tuntÄ pastraipÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir jÄ suformuluoti taip: „Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 863 (aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 57 (penkiasdeÅ¡imt septynis eurus) Eur žyminio mokesčio valstybei, sumokant valstybei priteistÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660.

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 258,50 (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 50 centų) Eur žyminio mokesčio valstybei, sumokant valstybei priteistÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660.“ LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 (devynis šimtus eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė Edita Šliumpienė