2021-04-07 Nr. AB-6848-3-62-3-00728-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-830-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00728-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 18.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kauno miesto skyriaus 2019 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 8SD-1210-(14.8.125E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2018 m. spalio 19 d. prašymą dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), suteikimo neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjui prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 01-528 „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Kaune Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei“ ir 1998 m. kovo 9 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/98-0274 pagrindu visas 0,8405 ha žemės sklypas buvo išnuomotas pareiškėjui. 2018 m. gegužės 24 d. įregistruotas žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo nustatytas naujas žemės sklypo naudojimo būdas, pareiškėjas 2018 m. birželio 22 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą dėl sutarties pakeitimo. Atsakovo atstovas, atvykęs į vietą ir atlikęs patikrinimą, kaip yra naudojamas žemės sklypas, pažeidimų nenustatė ir prašymą tenkino. NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 8VĮ-906-(14.8.2.) ir 2018 m. rugsėjo 5 d. susitarimu Nr. 8SŽN-310-(14.8.49.) sutartis buvo pakeista. Pareiškėjas 2018 m. spalio 16 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei prie nuosavybės teise priklausančio pastato, tačiau ginčijamu Sprendimu prašymo atsakovas netenkino.

3. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 925 (toliau – ir Taisyklės), numatančiomis valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams sąlygas ir tvarką jų naudojamų pastatų ir kitų statinių eksploatavimui. Nėra ginčo dėl to, kad Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė veikė iki 1940 m. liepos 21 d. ir tuo metu nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto ginčo žemės sklype.

4. Pareiškėjas siekia, kad jam būtų perduotas nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypas tokio dydžio, koks jam yra suformuotas ir nuo 1998 m. kovo 9 d. išnuomotas. Pareiškėjas teisę įgyti nuosavybėn neatlygintinai 0,8405 ha žemės sklypą grindžia šiais argumentais:

4.1. Istoriškai susiklostė toks plotas – remiantis eksperto A. V. 2003 m. birželio 10 d. paveldosaugos ekspertize, Kaune musulmonams naujose miesto kapinėse buvo duotas šiaurės rytų kampe 0,86 ha plotas. Pirminis musulmonų bendrijos kapinių sklypas užėmė 0,85 ha, turėjo aiškias fiksuotas ribas, šiaurės pusėje riba sutampa su (duomenys neskelbtini) g., rytuose teritoriją nuo (duomenys neskelbtini) g. skiria 1972 m. ant senosios ribos sumūryta akmeninė atraminė sienelė, pietinės ir vakarinės ribos išnyko parko erdvėje. Sklypas naudotas ne tik kaip mirusių musulmonų laidojimo plotas, bet ir šios bendruomenės religinis ir kultūrinis centras. Čia stovėjo vieninteliai Vidurio Lietuvoje maldos namai – mečetė, prieglauda, gyveno bendruomenės vyresnysis. Sklypo dydis per laiką nekito, keitėsi sklypo vidinis išplanavimas. Medinę 1860 m. statytą mečetę 1930 m. pakeitė mūrinė. Palaipsniui išnyko projektiniai pagrindiniai takai, atriboję sklypą nuo kitų religinių bendruomenių sklypų, viduje susidarė naujų takų tinklas.

4.2. Teritorijų planavimo dokumentu nustatytas toks plotas – žemės sklypas, suformuotas prie pareiškėjo nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių, yra tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta Kauno miesto valdybos 1997 m. birželio 3 d. sprendime Nr. 449, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio iki 8 600 kv. m žemės sklypo, kuris šiaurėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) g., rytuose – su (duomenys neskelbtini) g., pietuose – su (duomenys neskelbtini), vakaruose – su valstybine žeme, detalusis planas bei siūlyta Kauno apskrities viršininkui žemės sklypą (duomenys neskelbtini), išnuomoti Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei ir sudaryti su ja žemės sklypo ilgalaikės nuomos sutartį.

4.3. Iki šiol galioja nuomos sutartis visam plotui, todėl kyla teisėti lūkesčiai, kad gali būti perleista tokia pat apimtimi nuosavybės teisė į žemės sklypą. Pareiškėjas nesutiko su NŽT vertinimu, kad žemės sklype esančiam pastatui eksploatuoti nėra būtinas visas žemės sklypo plotas, kad iš fotonuotraukų matyti, jog didžioji dalis sklypo apaugusi medžiais ir žolėmis.

4.4. NŽT, atlikusi kontrolę dėl žemės sklypo eksploatavimo, pažeidimų nenustatė. NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliko patikrinimą vietoje ir patikrinimo akte Nr. 8ŽN-141-(14.8.71) nenustatė jokių pažeidimų. Konstatavo, kad žemės sklypas yra naudojamas pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, todėl po šių aplinkybių konstatavimo NŽT priėmė sprendimą tęsti sutartinius santykius su pareiškėju ir pakeisti nuomos sutartį. Todėl atsakovo motyvai, neva manytina, jog viso ploto žemės sklypas negali būti suteiktas nuosavybėn neatlygintinai, yra prieštaringi prieš tai atliktiems NŽT veiksmams ir nustatytoms aplinkybėms.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Nurodė, jog tiek Žemės reformos įstatyme, tiek Taisyklėse nustatyta, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, Žemės reformos įstatymo 7 straipsnis yra siejamas su restitucijos taikymu religinėms bendrijoms, o ne su naujų žemės sklypų suteikimu. Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė iki nacionalizacijos turėjo 1363 kv. m žemės sklypą, o dabar siekia neatlygintinai gauti 8405 kv. m.

7. Atsižvelgiant į Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Nutarimas), 3 punkto 1 pastraipą, atsakovas teigė, jog sprendžiant dėl religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypų nuosavybėn neatlygintinai suteikimo, turi būti vertinama, kokio dydžio žemės sklypas buvo nusavintas ir kokio dydžio konkretus žemės sklypas būtinas jame esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį.

8. Šiuo atveju žemės sklypas 1998 m. kovo 9 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N19/98-0274 išnuomotas Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei. VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklype yra įregistruotas tik 157,60 kv. m ploto pastatas – kulto namai, kiemo aikštelė, fontanas ir pastogė. Iš pateiktų duomenų – žemės sklypo plano, VĮ Registrų centro išrašų, patikrinimo akto ir patikrinimo metu darytų fotonuotraukų bei kitų duomenų matyti, kad minėtiems statiniams tinkamai funkcionuoti nėra naudojamas ir būtinas viso ploto žemės sklypas. NŽT 2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo akte Nr. 8ŽN-141-(14.8.71) užfiksuota, kad fontanas rekonstruotas į žaidimų aikštelę, pastogė yra nugriauta, o kiemo aikštelės vieta nenustatyta, didžioji dalis sklypo apaugusi medžiais ir žolėmis. Taigi, minėtos aplinkybės leidžia manyti, jog 0,8405 ha plotas per didelis tik 157,60 kv. m ploto pastatui eksploatuoti, todėl skundas yra nepagrįstas. Be to, ginčijamas sprendimas (raštas) pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu skundą patenkino, panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 8SD-1210-(14.8.125E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2018 m. spalio 19 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Taip pat patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 637 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10. Teismas nustatė, kad Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei nuo 1991 m. birželio 5 d. nuosavybės teise priklauso pastatas – kulto namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 157,60 kv. m, bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, fontanas, pastogė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno miesto valdyba 1993 m. spalio 5 d. potvarkiu Nr. 1203-v „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei“ nusprendė išnuomoti Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei 0,4120 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno miesto valdybos 1997 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 449 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano ir miesto Valdybos 1993 m. spalio 5 d. potvarkio Nr. 1203-v pripažinimo netekusiu galios“ minėtas potvarkis buvo pripažintas netekusiu galios ir buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, o Kauno apskrities viršininkui pasiūlyta šį žemės sklypą išnuomoti Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei ir sudaryti su ja 0,8405 ha ploto žemės sklypo nuomos sutartį. Žemės sklypas, 0,8405 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas NŽT. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 01-528 „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Kaune Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei“ ir 1998 m. kovo 9 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/98-0274 pagrindu visas 0,8405 ha Žemės sklypas buvo išnuomotas pareiškėjui.

11. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A-2388 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“ buvo nustatytas ir 2018 m. gegužės 24 d. įregistruotas Žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas naujas Žemės sklypo naudojimo būdas, pareiškėjas 2018 m. birželio 22 d. kreipėsi į NŽT su prašymu pakeisti minėtą sutartį. NŽT, atlikusi patikrinimą dėl Žemės sklypo naudojimo, pažeidimų nenustatė ir tenkino prašymą, NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 8VĮ-906-(14.8.2.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 1998-03-09 nuomos sutarties Nr. N19/98-0274 pakeitimo“ ir 2018 m. rugsėjo 5 d. susitarimu Nr. 8SŽN-310-(14.8.49.) sutartis buvo pakeista.

12. Pareiškėjas 2018 m. spalio 16 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl Žemės sklypo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato. Ginčijamu 2019 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 8SD-1210-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT prašymo netenkino ir nurodė, jog viso ploto Žemės sklypas negali būti suteiktas nuosavybėn neatlygintinai, kad atsakovas dėl Žemės sklypo dalies suteikimo nuosavybėn neatlygintinai galės spręsti tik tada, kai bus pateiktas Žemės sklypo planas su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui.

13. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovo Sprendimas neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. 2018 m. spalio 19 d. prašymu Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė prašė atsakovą suteikti jam 0,8405 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybėn neatlygintinai. Sprendime atsakovas nurodė teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypų nuosavybėn neatlygintinai suteikimą religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, ir informavo pareiškėją, jog pagal faktines aplinkybes laikytina, jog Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei priklausantiems statiniams eksploatuoti faktiškai naudojamas ne viso ploto žemės sklypas.

14. Iš minėto Sprendimo turinio teismas nustatė, kad atsakovas išvadą dėl faktiškai naudojamo ne viso žemės sklypo padarė įvertinęs NŽT 2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo akte Nr. 8ŽN-141-(14.8.71) konstatuotas aplinkybes ir pateiktą išvadą. Tačiau NŽT Kauno skyrius 2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo akte Nr. 8ŽN-141-(14.8.71) (toliau – ir Aktas) konstatavo, kad Žemės sklype yra įregistruotas pastatas – kulto namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra naudojamas (šiuo metu vyksta statinio rekonstrukcija), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (fontanas yra rekonstruotas į žaidimų aikštelę, pastogė yra nugriauta, kiemo aikštelės vieta nenustatyta, kadangi jos vieta nepažymėta inventorizacijos byloje). Žemės sklype įrengti asfalto dangos takai, auga daugiamečiai medžiai, įrengta veja. Žemės sklypas yra naudojamas visuomeninei paskirčiai (vyksta religinės pamaldos ir religiniai renginiai). Požymių, kad nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, reikalavimų, nenustatyta.

15. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju atsakovas, atsisakydamas perduoti neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjui ginčo Žemės sklypą, atsisakymo motyvų nepagrindė objektyviais, patikimais ir neginčijamais įrodymais ir konkrečiais faktiniais duomenimis. Priešingai, atsakovas, priimdamas sprendimą iš esmės vadovavosi vieninteliu jau minėtu 2018 m. rugpjūčio 24 d. Aktu, kuriame konstatuota, jog Žemės sklypas (visas (kitaip nenurodyta)) naudojamas visuomeninei paskirčiai, vyksta pamaldos, renginiai. Akte konstatuota, jog požymių, kad nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, 11.1, 11.2 ir 11.9 punktų reikalavimų, nenustatyta. Pagal minėtų punktų reikalavimus žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; ar žemės sklypai prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; ar valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų. Prie patikrinimo akto pateiktos fotonuotraukos neabejotinai patvirtino patikrinimo akte nustatytas aplinkybes. Atsakovas sprendime nenurodė naujų aplinkybių ir duomenų, iš kurių galima būtų padaryti priešingą išvadą, kad Žemės sklypo dalimi pareiškėjas nesinaudoja ir kad jis nėra būtinas sklype esančio statinio eksploatavimui.

16. Teismas nurodė, kad Sprendime nėra atskleista ginčo esmė ir nurodyti motyvai, dėl kokių konkrečiai faktais ir duomenimis pagrįstų aplinkybių nėra galimas pareiškėjo 2018 m. spalio 16 d. prašymo tenkinimas. Tokiu atveju pripažinta, kad NŽT iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo ir priėmė skundžiamą sprendimą motyvuojamojoje dalyje nenurodydama konkretaus, objektyvaus faktinio pagrindo, o savaip interpretuodamas ir vertindamas patikrinimo akte konstatuotas aplinkybes. Pažymėta, kad NŽT neatsižvelgė ir į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas buvo pakeistas, kad 2018 m. gegužės 24 d. įregistruotas Žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, kad NŽT, atlikusi patikrinimą dėl Žemės sklypo naudojimo, pažeidimų nenustatė ir tenkino pareiškėjo 2018 m. birželio 22 d. prašymą, kad NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 8VĮ-906-(14.8.2.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, 1998-03-09 nuomos sutarties Nr. N19/98-0274 pakeitimo“ ir 2018 m. rugsėjo 5 d. susitarimu Nr. 8SŽN-310-(14.8.49.) sutartis buvo pakeista, tačiau Žemės sklypo plotas liko nepakitęs – 0,8405 ha. Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovo 2019 m. kovo 5 d. sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui.

17. Teismas pažymėjo, jog Sprendime pateiktos teisės normos galėjo būti pritaikytos įvairioms situacijoms, todėl iš tokio sprendimo nėra aišku, kokie konkrečiai pažeidimai lėmė ginčijamą sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas privalėjo tiksliai ir aiškiai apibrėžti pareiškėjos padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už žemės sklypų suteikimą neatlygintinai, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į tokių žemės sklypų suteikimą.

18. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo 2 637 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą byloje teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas nustatė, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodomo maksimalaus dydžio, todėl pareiškėjo prašymas tenkintas.

III. 19. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. NŽT nuomone, teismas priimdamas sprendimą išėjo už prašymo nagrinėjimo ribų, netinkamai įsigilino į visas bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepagrįstai sprendė, kad byloje ginčijami sprendimai grindžiami teisės normomis, kurios nėra skirtos reglamentuoti atsiradusį tarp šalių teisinį santykį.

21. Nurodo, jog Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju teismas savo iniciatyva pakeitė skundo antrąjį reikalavimą, įpareigodamas NŽT spręsti klausimą iš naujo, nors teismo buvo prašoma perduoti visą valstybinį žemės sklypą, todėl ši teismo sprendimo dalis turėtų būti panaikinta.

22. Atsakovo teigimu, teismas vertindamas bylos medžiagą nepagrįstai nusprendė, kad NŽT sprendė dėl faktiškai nenaudojamo ne viso žemės sklypo vien tik 2018 m. rugpjūčio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 8ŽN-141-(14.8.71). NŽT 2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo metu vertino, ar žemės sklypas naudojamas visuomenės poreikiams tenkinti, o ne žemės sklypo dydį reikalingą pastatui – kulto namams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, NŽT 2019 m. lapkričio 29 d. atliko faktinį duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė žemės sklypo dydį reikalingą pastatui – kulto namams eksploatuoti, bei surašė 2019 m. lapkričio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-1119-(14.8.129.) (toliau – ir Faktinių domenų patikrinimo aktas), kuriuo nustatė, kad ne visas valstybinis žemės sklypas yra reikalingas pastatui eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT tik teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimą administracinėje byloje, 2019 m. lapkričio 29 d. atliko faktinį duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė žemės sklypo dydį reikalingą pastatui – kulto namams eksploatuoti, bei surašė 2019 m. lapkričio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-1119-(14.8.129.), todėl akivaizdu, kad dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybių šio rašytinio įrodymo pateikti nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, todėl dabar prašo jį prijungti prie bylos.

23. Atsakovas vadovaujasi Žemės reformos 7 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 7.4 punktu bei Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio aiškinamuoju raštu, teigia, kad nuosavybėn neatlygintinai gali būti suteikiami žemės sklypai tik prie tų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių, kurie pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuoti ar kitaip neteisėtai nusavinti ir tik toms religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, kurios veikė iki 1940 m. liepos 21 d. ir tik tokio dydžio kuris buvo nusavintas 1363 kv. m, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas.

24. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad NŽT nepagrindė išvados dėl faktiškai naudojamo ne viso žemės sklypo. Teigia, kad tiek įstatymų leidėjas, tiek teismai aiškindami teisinį reguliavimą, žemės sklypo dydį yra susijęs su būtinybe esamiems pastatams eksploatuoti, o ne su suprojektuotu žemės sklypu. Tik valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių turintis asmuo pirmiau minėtų nuostatų pagrindu turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartis, pirkti žemės sklypus, gauti neatlygintinai žemės sklypus ir t. t., reikalingus statiniams eksploatuoti. Teigia, kad teisės aktų nuostatos suteikia galimybę į žemės sklypus po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne planuojamais statyti ar statomais. Valstybinės žemės suteikimą reglamentuojantys teisės aktai ir teismų praktika nesuteikia jokio teisinio pagrindo nuomoti/pirkti/gauti ir t. t. be aukciono valstybinės žemės sklypus naujų statinių statybai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis), prie nebaigtų statinių (Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalis), statybai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalis) ar kokiems nors statybos darbams (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis) atlikti, ar statomo statinio eksploatavimui.

25. Nors teismas nurodė, kad formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą jo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį jo naudojimą, tačiau NŽT tokių duomenų neturi (pareiškėjas taip pat nepateikė tokių duomenų nei NŽT, nei teismui), todėl yra visiškai neaišku, kokiu pagrindu tokio dydžio žemės sklypas buvo suformuotas, todėl tarnyba pagrįstai paprašė pareiškėjo papildomų duomenų dėl žemės sklypo dalies reikalingos pastatui eksploatuoti.

26. Teismas nurodė, kad NŽT rėmėsi tik 2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktu Nr. 8SŽN-141-(14.8.71), tačiau įvertinus ginčijamo rašto turinį, matyti, kad NŽT ginčijame rašte nurodė, kad sprendimą, Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės paprašyti funkcionavimo plano grindė: 1) Nekilnojamojo turto registrų centro 2019 m. balandžio 19 d. duomenų banko išrašu; 2) Kauno miesto valdybos 1993 m. spalio 5 d. potvarkiu Nr. 1203-v „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei“; 3) Nekilnojamojo turto registro centro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,8405 ha dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išrašu; 4) 2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo akto Nr. 8ŽN-141-(14.8.71) dalimi, kurioje užfiksuota, kad fontanas rekonstruotas į žaidimų aikštelę, pastogė yra nugriauta, o kiemo aikštelės vieta nenustatyta, o iš fotonuotraukų matyti, jog didžioji dalis sklypo apaugusi medžiais ir žolėmis (patikrinimo aktu, faktinio žemės sklypo); 5) neturėjimu pagrįstų duomenų, kad 157 kv. m pastatui – kulto namams reikia 0,8405 ha žemės sklypo ir t. t.

27. Atsakovo teigimu, įvertinus teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų matyti, kad teismas formaliai pasižiūrėjo, kad pateiktos bylinėjimosi išlaidos neviršytų Rekomendacijoje nustatytų dydžių, bet visiškai nevertino jų pagrįstumo, todėl išlaidos turėtų būti peržiūrėtos.

28. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą; prijungti prie administracinės bylos pridedamus rašytinius įrodymus; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjas nurodo, kad skunde prašė įpareigoti priimti sprendimą pagal pateiktą prašymą. Todėl teismas sprendimu tenkindamas skundą ir įpareigodamas atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, nepakeitė skundo reikalavimų ir tinkamai išnagrinėjo administracinę bylą, nepažeisdamas dispozityvumo principo bei teismų praktikos suformuotos nagrinėjant panašios kategorijos administracines bylas.

30. Nors atsakovas apeliaciniame skunde remiasi Faktinių duomenų patikrinimo aktu, tačiau pareiškėjas pažymi, kad jam į šį patikrinimą nebuvo išsiųsti pakvietimai ir pareiškėjas apie įvykusį patikrinimą sužinojo tik atsakovui į bylą pateikus jau parengtą Faktinių duomenų patikrinimo aktą. Todėl pareiškėjas laiko, kad rengiant Faktinių duomenų patikrinimo aktą buvo šiurkščiai pažeista administracinė NŽT faktinių duomenų patikrinimo vietoje procedūra.

31. Vertinant Faktinių duomenų patikrinimo akto turinį, pareiškėjui kyla abejonių jame konstatuotų aplinkybių tikrumu ir pagrįstumu, bei tuo, ar NŽT neperžengė savo kompetencijos ribų.

32. Pažymi, kad atsakovas nenurodo jokių priežasčių, kodėl Faktinių duomenų patikrinimo aktas negalėjo būti parengtas ir pateiktas į šią administracinę bylą dar pirmosios instancijos teismui.

33. Teismui laikius, kad yra pagrindas prie bylos prijungti Faktinių duomenų patikrinimo aktą, pareiškėjas, siekdamas paneigti jame nustatytas aplinkybes, prašo prijungti prie administracinės bylos Žemės sklypo tvarkybos darbų projektą (jį suderino Kauno miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos), kuriuo numatomas Žemės sklypo sutvarkymas, teritorijos aptvėrimas ažūrine metaline tvora pagal buvusią autentišką tvorą, suplanuota visoje teritorijoje atlikti žemės lyginimo darbus ir taip pat planuojama visoje teritorijoje atlikti žemės lyginimo darbus ir naujai įrengti veją, panaudojant esamą tereno viršutinę dirvožemio dalį. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui jau išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

34. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, remiantis Taisyklių 7 punktu turi teisę neatlygintinai įgyti nuosavybės teisę į Žemės sklypą, kuria ir siekė pasinaudoti, pateikdamas prašymą atsakovui, todėl, akivaizdu, kad Sprendimas sukelia teisinius padarinius pareiškėjui – Sprendimu aiškiai suformuluotas atsakymas į pareiškėjo prašymą, kad jis negali būti patenkintas ir todėl Sprendimas gali būti ginčo dalyku.

35. Pareiškėjas pažymi, kad pats atsakovas tiek priimdamas 1998 m. sausio 28 d. ir 1998 m. kovo 9 d. sprendimus, pripažino, kad visas 0,8405 ha Žemės sklypas yra reikalingas kulto namams eksploatuoti, tiek atlikus viešoje patikrinimą bei priėmus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeisti sutartį, atsakovas dar kartą konstatavo faktą, kad 0,8405 ha Žemės sklypas yra reikalingas kulto namams eksploatuoti ir yra suteiktinas nuomos teise pareiškėjui, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai visiškai prieštarauja pačios institucijos iki šiol priimtiems sprendimams.

36. Pažymi, kad atsakovas apeliaciniu skundu nepaneigia teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatytų Sprendimo, kaip administracinio akto, panaikinimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus rašto, kuriuo pareiškėjui – religinei bendruomenei - buvo atsisakyta perduoti neatlygintinai jo naudojamą žemės sklypą prie kulto pastatų.

38. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, pripažinęs, jog skundžiamas NŽT Kauno miesto skyriaus raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatmo 8 straipsnio reikalavimų, jame išdėstyti motyvai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais ir konkrečiais faktiniais duomenimis, rašte nėra atskleista ginčo esmė.

39. Atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą netinkamo teisės normų aiškinimo aspektu, nurodo, kad teismas peržengė pareikšto reikalavimo ribas bei nevertino teismo išlaidų pagrįstumo.

40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

41. Tiek apeliantas, tiek ir pareiškėjas prašė prijungti prie bylos ir tirti naujai pateiktus dokumentus. Akcentuotina, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso buvimą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

42. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių pateikti rašytiniai įrodymai – Atsakovo pateiktas Faktinių duomenų patikrinimo aktas ir pareiškėjo pateiktas statybos leidimas yra išduoti po pirmosios instancijos teismo proceso, tačiau šalių argumentai, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nėra įtikinami. Pareiškėjo pateikti projektiniai pasiūlymai bei rašytiniai suderinimai egzistavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ir vertinti visus naujai pateiktus rašytinius įrodymus.

43. Nagrinėjamam ginčui, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentaciją, visų pirma aktualios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Be administraciniams aktams taikomų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, ne mažiau svarbu, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, apskritai būtų aiškus ir suprantamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015). Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015).

44. Šios taisyklės taikomos visiems viešojo administravimo subjektų priimamiems individualiems aktams, įskaitant ir žemės reformos metu priimamus administracinius aktus.

45. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė kreipėsi į atsakovą ir prašė suteikti neatlygintinai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), prie bendruomenei nuosavybės teise priklausančio pastato, remdamasi Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas prašymo netenkino, nes, rašte pacitavęs aktualių teisės aktų reikalavimus, padarė išvadą, jog ne visas bendruomenei išnuomotas žemės sklypas reikalingas pastato eksploatacijai. Kartu pripažintina teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas rašte nurodė prieštaringus duomenis – iš vienos pusės, nurodė, jog visas pareiškėjui išnuomotas žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį (visuomeninei paskirčiai), pažeidimų nenustatyta; iš kitos pusės, daroma išvada, kad ne visas žemės sklypas reikalingas statinių eksploatacijai, todėl pareiškėjui siūloma pateikti naują žemės sklypo planą, pagal kurį atsakovas spręstų sklypo suteikimo neatlygintinai klausimą.

46. Byloje taikytinos teisės normos, reglamentuojančios žemės sklypų suteikimo neatlygintinai religinėms bendruomenėms tvarką ir sąlygas, o būtent Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis bei Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, centrams ir bendruomenėms taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 925. Šie teisės aktai numatė, jog religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Sprendimą dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai dokumentus rengia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pagal žemės sklypų buvimo vietą.

47. Turint omenyje, kad pareiškėjas atsakovui su prašymu buvo pateikęs visus dokumentus, numatytus Taisyklių 7 punkte, NŽT Kauno miesto skyrius pagal Taisyklių 8-9 punktus per juose nustatytus terminus privalėjo priimti sprendimą, tačiau to nepadarė, tik po pareiškėjo kreipimosi į Nacionalinės žemės tarnybos vadovą, praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams, išreiškė savo valią skundžiamu raštu. Pripažintina, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo pažeistos ir procedūrinės taisyklės.

48. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymą, be kita ko, turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad pareiškėjas yra specialus subjektas, kurio valdomų statinių eksploatacija nėra tapati gyvenamųjų ar komercinės paskirties statinių eksploatacijai. Religinės bendruomenės maldos namų eksploatacija gali būti susijusi su specifinių religinių apeigų atlikimu šalia šių pastatų. Be to, vertintini ir faktai, kad ginčo teritorijoje istoriškai egzistavo musulmonų kapinės, kad Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei nuo 1997 metų buvo išnuomotas visas 0,8405 ha žemės sklypas. Šių faktinių aplinkybių atsakovas, priimdamas skundžiamą raštą, nevertino, dėl jų nepasisakė todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą.

49. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas išėjo iš pareikšto reikalavimo ribų. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje tai, jog pareiškėjas prašė panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. kovo 5 d. raštą Nr. 8SD-1210-(14.8.125 E.) ir įpareigoti atsakovą suteikti neatlygintinai 0,8405 ha žemės sklypą,o pirmosios instancijos teismas panaikino minėtą raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti žemės sklypo suteikimo neatlygintinai klausimą, su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiėmė vykdyti viešojo administravimo subjekto funkcijų ir nuspręsti, ar pareiškėjas turi teisę gauti žemės sklypą neatlygintinai, kokio dydžio šis žemės sklypas turi būti. Į šiuos klausimus turi atsakyti atsakovas, savo sprendimą tinkamai motyvuodamas, nustatęs visas reikalingas faktines aplinkybes, joms pritaikęs teisės aktų normas, atlikęs būtinas procedūras, parengęs reikalingus dokumentus bei atlikęs kitus jo kompetencijai priklausančius veiksmus.

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai jas įvertino, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Viešojo administravimo ir Žemės reformos įstatymų normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

51. Pasisakydama dėl teismo išlaidų paskirstymo ir jų dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje pareiškėjo skundas buvo patenkintas, todėl jis įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 2637 Eur, jos buvo pagrįstos tinkamais dokumentais ir neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) nurodytų dydžių. Apeliantas teigia, jog teismas išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė formaliai, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą bei patirtas advokato laiko sąnaudas. Teisėjų kolegija nesutinka su šia apelianto pozicija, nes nagrinėjama byla buvo pakankamai sudėtinga, pareiškėjo atstovės teiktų procesinių dokumentų kiekis ir jų apimtis leidžia daryti išvadą, jog prašytos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra adekvačios ir būtinos kokybiškai teisinei pagalbai užtikrinti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priteistų teismo išlaidų dydžio.

52. Pareiškėjas prašė priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios pagal pateiktus dokumentus sudaro 1579,40 Eur – 1519,40 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 60 Eur už prašymo atlyginti išlaidas surašymą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, tai pareiškėjas įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

53. Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus priteistinus maksimalius dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjo atstovės rengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, pareiškėjo atstovės suteiktų paslaugų pobūdį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir į kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma mažinama, pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisiant 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą ) Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius