b9c564e7-cb83-4822-a788-580bdbfa2ea4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-17-345/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16344-2010-7Teisėja                                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.27.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo „If P&C insurance AS”, veikiančio per „If P&C insurance” filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „SRS Servisas“ ieÅ¡kinį atsakovui „If P&C insurance AS”, veikiančiam per „If P&C insurance” filialÄ , dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, tretieji asmenys UAB „Togilas“, UADB „Ergo Lietuva“, UADBB „Aon Baltic“, AB „Lietuvos draudimas“ ir AB „Lėvuo“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė :I. Ginčo esmė             IeÅ¡kovas UAB „SRS Servisas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti 2010 m. gegužės 6 d. gaisrÄ pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju įvykiu pagal 2009 m. liepos 3 d. ieÅ¡kovo ir atsakovo filialo sudarytÄ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimÄ (polisÄ ) serija BCA nr. 00000101. Nurodė, kad yra statybos, pastatų bei patalpų remonto, prekybinės įrangos priežiÅ«ros, prekybos, reklamos gamybos paslaugas teikianti įmonė, kuri su atsakovu sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tarpininkaujant trečiajam asmeniui UADBB ,,Aon Baltic‘‘. 2010 m. gegužės 6 d. pastate, kuriame ieÅ¡kovo darbuotojai vykdė stogo remonto darbus, įvyko gaisras;

PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodyta, jog gaisro kilimo priežastis – prieÅ¡gaisrinių saugos taisyklių pažeidimas atliekant ugnies darbus. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, tačiau atsakovas 2010 m. birželio 21 d. praneÅ¡imu Nr. K/BC/00150 nurodė, kad įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju ir draudimo iÅ¡moka nebus mokama, vadovaujantis Bendrosios civilinės atsakomybės taisyklių Nr. 010 7.25 bei 7.8 punktais. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas plečiamai aiÅ¡kina taisyklių 7.8 punktÄ , todėl nepagrįstai laiko, kad gaisras įvyko dėl ieÅ¡kovo darbuotojų didelio neatsargumo, absoliutina PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodomus duomenis, kadangi iÅ¡sami įvykio ekspertizė nebuvo atlikta.

Taip pat ieÅ¡kovas mano, kad taisyklių 7.25 punkte nurodytas ,,pastatų karÅ¡tųjų stogų darbų‘‘ terminas niekur nėra apibrėžtas ar reglamentuotas, todėl tokia sÄ voka aiÅ¡kinama prie sutarties sÄ lygų prisijungusios Å¡alies naudai bei netaikytina sprendžiant įvykio pripažinimo draudžiamuoju įvykiu klausimÄ pagal CK 6.193 str. 4 d. įtvirtintÄ contra proferentem taisyklę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), 2010-05-06 kilusį gaisrÄ draudiminiu įvykiu; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 10 539 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, trečiajam asmeniui UADB „Ergo Lietuva“ 3732,85 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybei 52 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.

             Teismas sutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad draudimo taisyklių 7.25 punkte nurodyta „pastatų karÅ¡tųjų stogų darbų“ sÄ voka nėra aiÅ¡ki, t.y. nėra akivaizdžiai suprantama, kokio pobÅ«džio tai yra darbai. Taip pat, teismo nuomone, draudimo liudijime draudimo objektu įvardinta draudėjo atsakomybė už žalos padarymo trečiųjų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei, vykdant patalpų remonto ir priežiÅ«ros darbus nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai laikyti, kad draudimo objektas, kaip nurodė atsakovas, tėra susijęs su vidinių pastato erdvių remonto darbais.

Teismas sprendė, kad atsakovui pasiÅ«lius draudimo sandorio sÄ lygas, todėl visi neaiÅ¡kumai aiÅ¡kintini atsakovo nenaudai ir ieÅ¡kovo naudai. Remdamasis tuo teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad patalpų remonto ir priežiÅ«ros darbai apima ir pastato stogo remonto darbus. Vadinasi, ieÅ¡kovo atsakomybė už žalos padarymÄ , vykdant pastato stogo remonto darbus, taip pat laikytina draudimo objektu. Taip pat teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentais 2002-12-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1445/2002, pripažino, kad draudimo taisyklių 7.25 punkte nurodyta „pastatų karÅ¡tųjų stogų darbų“ sÄ voka, aiÅ¡kinant jÄ ieÅ¡kovo naudai, negali bÅ«ti prilyginama sÄ vokai „darbai, naudojant atvirÄ ugnį“.

Todėl atsakovas, atsisakydamas pripažinti 2010-05-06 gaisrÄ draudiminiu įvykiu, negali remtis draudimo taisyklių 7.25 puntu. Teismas manė, kad atsakovas 2010-11-19 pakeisdamas 7.25 punktÄ pripažino, kad jis buvo neaiÅ¡kus.              Sutikdamas su ieÅ¡kovo pozicija teismas konstatavo, kad Panevėžio apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-06-18 pažyma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovo darbuotojai, vykdydami darbus, sukėlę gaisrÄ , veikė tyčia ar esant dideliam neatsargumui.

Teismas remdamasis kasacinio teismo 2005-10-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2005, padarė iÅ¡vadÄ , kad draudimo sandorio sÄ lyga, leidžianti draudikui iÅ¡vengti pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ draudėjo kaltės atveju, laikytina kaip pažeidžianti draudėjo teisėtus interesus. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentais 2002-12-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1445/2002, taip pat vadovaudamasis CK 6.193 str. 4 d., teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo darbuotojų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių pažeidimo faktas negali bÅ«ti tapatinamas su draudimo taisyklių 7.8 punkte nurodyta sÄ voka „didelis neatsargumas“.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas neturi teisės atsisakyti pripažinti 2010-05-06 gaisrÄ draudiminiu įvykiu pagal draudimo taisyklių 7.8 punktÄ , remdamasis ieÅ¡kovo darbuotojų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių pažeidimo faktu. Teismas nenustatė pagrindų, dėl remonto metu kilęs gaisras negali bÅ«ti laikomas draudiminiu įvykių, todėl, konstatavo, kad 2010-05-06 pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kilęs gaisras yra draudiminis įvykis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas „If P&C Insurance AS”, veikiantis per „If P&C Insurance AS” filialÄ , apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio netenkinti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „SRS Servisas“ atsakovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

SkundÄ grindžia tokiais argumentais:             1. Atlikti stogo remonto darbai nelaikytini draudimo objektu pagal draudimo apsaugos sÄ lygas Nr. 201 ir Nr. 202, nes Draudimo liudijimas aiÅ¡kiai apibrėžia, kad draudimo objektu pagal Å¡ias draudimo apsaugos sÄ lygas gali bÅ«ti laikytina tik patalpų remontas ir priežiÅ«ra, prekybos įrangos priežiÅ«ra, reklamos paslaugos, o ne apskritai pastatų remontas ir priežiÅ«ra. Stogo remonto darbai nėra patalpų remonto ir priežiÅ«ros darbai.

             2. Draudimo liudijime įtvirtinta sÄ lyga dėl Draudimo sutartimi apdraudžiamo objekto negalėjo ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ieÅ¡kovo naudai ir atsakovo nenaudai remiantis CK 6.193 str. 4 d., kadangi Å¡alys dėl draudimo sÄ lygų derėjosi ir pasiekė individualų susitarimÄ . Be to, Draudimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant ieÅ¡kovo pasitelktam nepriklausomam draudimo tarpininkui – UADBB „Aon Baltic“. IeÅ¡kovas žinojo atsakovo pasiÅ«lymo sÄ lygas, turėjo pakankamai laiko jį iÅ¡nagrinėti ir pareiÅ¡kti savo pageidavimus bei pasiÅ«lymus, tačiau tokių nereiÅ¡kė.

             3. IeÅ¡kovo darbuotojai 2010 m. gegužės 6 d. pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliko stogo remonto darbus. Pagal Bendrųjų prieÅ¡gaisrinių saugos taisyklių, patvirtintų PrieÅ¡gaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 419 p. prie ugnies darbų priskiriamos gamybinės operacijos, kurių metu naudojama atvira ugnis, gali susidaryti kibirkÅ¡tys arba įkaitinamos medžiagos iki temperatÅ«ros, galinčios sukelti jų užsiliepsnojimÄ .

Neabejotina, kad ieÅ¡kovo darbuotojai atlikdami stogo darbus atliko ugnies darbus, ginčo dėl to nėra. Byloje pateikti ekspertų ir specialistų raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad ieÅ¡kovo darbuotojų atlikti darbai, laikytini karÅ¡taisiais darbais ir kurie, vadovaujantis Taisyklių 7.25 p. negali bÅ«ti laikomi draudimo objektu.              4. IeÅ¡kovo darbuotojų užfiksuoti paaiÅ¡kinimai reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , o tai, jog jie suprato, kad darbus atlieka pažeisdami prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi iÅ¡vengti neigiamų tokio elgesio pasekmių.

IeÅ¡kovo darbuotojų parodymai duoti teismo posėdžio metu vertintini kritiÅ¡kai dėl to, kad jie nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, tyrimÄ atlikusio Panevėžio apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus inspektoriaus atžvilgiu nebuvo pareikÅ¡ta jokių nusiskundimų ar pastabų. Be to, atliekant stogo remonto darbus buvo itin Å¡iurkščiai pažeistos PrieÅ¡gaisrinės saugos taisyklės.              5. IeÅ¡kovas suformulavo neaiÅ¡kų ir neapibrėžtÄ reikalavimÄ , todėl teismas turėjo nustatyti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Remiantis Draudimo sutartimi ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti, jog draudimo laikotarpiu ir draudimo teritorijoje jam buvo pateiktas reikalavimas dėl žalos trečiųjų asmenų kilnojamajam, nekilnojamajam turtui, sveikatai, gyvybei padarymo, neturtinės žalos, kylančios kaip žalos sveikatai ar gyvybei pasekmė vykdant veiklÄ , teikiant į rinkÄ produktus, nurodytus Draudimo liudijime. IÅ¡ tokio reikalavimo yra neaiÅ¡ku, kokiu ieÅ¡kovas prašė apginti neva pažeistÄ jo teisę. Be to, skundžiamas teismo sprendimas yra sÄ lyginis, kadangi draudimo iÅ¡mokos mokėjimui nepakanka vien tik konstatuoti, kad įvykis yra draudžiamasis.

Draudimo sutarties vykdymo klausimas yra neiÅ¡spręstas ir jis priklausys nuo tam tikrų sÄ lygų atsiradimo arba neatsiradimo.              6. Teismas visiÅ¡kai neargumentavo, kodėl atsakovo pateiktų specialistų ir ekspertų paaiÅ¡kinimus dėl sÄ vokos „karÅ¡tieji darbai“ yra tik prielaidos.              Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „SRS Servisas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kina, kad atsakovas žinojo apie ieÅ¡kovo valiÄ sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį ieÅ¡kovo vykdomai veiklai visa apimtimi, pats rengė sutartį. IeÅ¡kovas iki iÅ¡kylant ginčui neabejojo ir neturėjo pagrindo abejoti, kad draudimo brokerio ir atsakovo veiksmai yra tinkami bei atitinka tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo valiÄ bei lÅ«kesčius. FaktÄ , jog sutartis buvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo civilinės atsakomybės vykdant bendrovės veiklÄ visa apimtimi, patvirtina ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimo su draudimo brokeriu elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡raÅ¡ai, kiti raÅ¡ytiniai dokumentai; draudimo brokerio atstovo teismo posėdžio metu pateikti paaiÅ¡kinimai; liudytojo D.

R. teismo posėdžio metu pateikti parodymai. Draudimo brokeris žinojo ir suprato, kad ieÅ¡kovas siekia sudaryti bendrovės vykdomos veiklos visa apimtimi civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokiÄ ieÅ¡kovo valiÄ nurodė atsakovui, o atsakovas pagal tai parengė sutartį. Atsakovas privalo prisiimti bet kokiÄ atsakomybę dėl savo netinkamų ir neteisėtų, ieÅ¡kovo aiÅ¡kiai ir tinkamai iÅ¡reikÅ¡tos valios neatitinkančių veiksmų, Å¡iuo atveju – pripažinti įvykį draudiminiu, tęsti draudimo procedÅ«ras, siekiant iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl įvykio žalÄ patyrusiems asmenims.

             Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pastato civilinė atsakomybė dėl stogo remonto darbų metu padarytos žalos nėra laikytina draudimo objektu pagal sutartį. Atsakovo minimi teisės aktai, kuriuose apibrėžiama sÄ voka „patalpa“, sutarties sudarymo metu negaliojo. SÄ voka „karÅ¡tieji darbai“ nėra reglamentuota teisės aktuose. Ekspertų ar specialistų pateiktuose paaiÅ¡kinimuose yra nurodytos tik jų subjektyvios nuomonės, kurios nėra pagrįstos ar paremtos įrodymais ar neginčijamais argumentais.

Pateikiamos iÅ¡vados bei paaiÅ¡kinimai gana ženkliai skiriasi viena nuo kitos, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kiekvienas statybos srityje veikiantis profesionalas ar specialių Å¡ios srities žinių turintis asmuo Å¡iÄ sÄ vokÄ supranta ar gali suprasti skirtingai. IeÅ¡kovas nėra statybos srities specialistas ir negali bÅ«ti tokiu laikomas. Netgi pripažinus, kad sÄ voka „karÅ¡tieji darbai“ tarp statybos teisės bei rangos specialistų aiÅ¡kintina taip, kaip nurodoma ekspertų bei specialistų paaiÅ¡kinimuose, jokie byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepagrindžia ir negali pagrįsti, jog Å¡iÄ sÄ vokÄ taip pat suprastų ar aiÅ¡kintų ne statybos rangos ar teisės srities profesionalas.

Ginčo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo kilimo metu, o taip pat civilinės bylos iniciavimo metu, taisyklių 7.25 p. nedetalizavo bei neaiÅ¡kino „pastatų karÅ¡tųjų stogų darbų“ sÄ vokos, tuo tarpu vos iniciavus šį ginÄÄ , atsakovas ėmėsi veiksmų, kuriais taisyklėse pateikė iÅ¡samų sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . Tokiu bÅ«du atsakovas iÅ¡ esmės pripažino, jog ankstesnės taisyklių redakcijos 7.25 p. nuostatos buvo neaiÅ¡kios. Ankstesnioji sÄ voka „pastatų karÅ¡tųjų stogų darbų“ yra lingvistiÅ¡kai dviprasmiÅ¡ka bei neaiÅ¡ki ir gali bÅ«ti aiÅ¡kinama dvejopai, t.y. aptariami darbai gali bÅ«ti laikomi tiek pastatų karÅ¡taisiais stogų darbais (karÅ¡ti yra darbai), tiek pastatų karÅ¡tųjų stogų darbais (karÅ¡ti yra stogai).

Kadangi Å¡i sÄ voka yra neaiÅ¡ki, tai ji vertintina jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nustačiusio asmens – atsakovo, nenaudai. Nė vienas byloje esantis dokumentas nepatvirtina ir negali patvirtinti, jog įvykio metu ieÅ¡kovo darbuotojai atliko darbus, atitinkančius taisyklių 7.25 p. numatytÄ â€žpastatų karÅ¡tųjų stogų darbų“ sÄ vokÄ . Ä®vykio dienÄ pats atsakovas negalėjo tiksliai paaiÅ¡kinti Taisyklių 7.25 p. nurodytos sÄ vokos.              Vien ta aplinkybė, kad prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje yra nurodytas prieÅ¡gaisrinių saugos taisyklių pažeidimo faktas, neleidžia spręsti, jog ieÅ¡kovo ir/ar jo darbuotojai veikė didelio neatsargumo sÄ lygomis ir tokiu bÅ«du veikdami sukėlė įvykį.

Byloje nustatytos aplinkybės (liudytojų parodymai) apskritai leidžia pagrįstai abejoti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos pagrįstumu bei joje nurodomų aplinkybių bei pažeidimų realumu. Valdybos 2011 m. liepos 27 d. raštas Nr. V4-1109 „Dėl informacijos pateikimo“ nepagrindžia ir negali pagrįsti atsakovo deklaruojamų aplinkybių, nepanaikina abejonių dėl Valdybos pažymoje nurodomų teiginių tikrumo, ieškovo darbuotojų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo realumo.

Valdybos atsakymas yra deklaratyvus, jame nėra tiesiogiai atsakoma į atsakovo atstovo užduotus klausimus, o atsakovo ginčijamos faktinės aplinkybės byloje yra nustatytos teismo posėdžio metu liudytojų teiktais parodymais. Liudytojų parodymai patvirtina, kad įvykis apskritai galimai kilo ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, o dėl po stogo danga buvusių popierių. Tarp atsakovo deklaruojamų pažeidimų neegzistuoja priežastinis ryÅ¡ys su įvykiu ir/ar jo metu kilusiomis pasekmėmis. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovo darbuotojai tokio pobÅ«džio veiksmų, kurie nurodyti Taisyklų 7.8 p. neatliko, todėl nepagrįsta teigti, jog jie veikė didelio neatsargumo sÄ lygomis.             IeÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje civilinėje byloje pilnutinai atitinka Draudimo įstatymo 91 str.

įtvirtintÄ draudžiamojo įvykio sampratÄ , o taip pat atitinka CK 1.138 str. numatytus civilinių teisių gynimo bÅ«dus. Ä®vertinus skundžiamo teismo sprendimo pobÅ«dį akivaizdu, jog jo įvykdymai nėra jokių papildomų sÄ lygų ar reikalavimų. Teismo sprendimas sudaro realias galimybes ieÅ¡kovui apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus – pagrįstai tęsti atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡ku sprendimu nutrauktas draudimo procedÅ«ras, siekiant iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinio proceso ribas nustato apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindai bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nesant vieÅ¡ojo intereso, sudarančio pagrindo užeiti už skundų suformuluotų ginčo nagrinėjimo ribų (CPK 320 str. 2 d.), ir nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.), apeliacijos objektÄ aptariamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kininis reikalavimas yra pagrįstas bei tenkintinas.                           Dėl draudžiamojo objekto apimties.

             Vienas tarp Å¡alių kilusio ginčo aspektų yra draudiminės apsaugos taikymo apimtis pagal ginčo Å¡alių sudarytos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) BCA Nr. 00000101 (toliau – Draudimo liudijimas) nustatytas ribas. Draudimo liudijime numatyta, kad draudimo objektu pagal draudimo apsaugos sÄ lygas Nr. 201 ir Nr. 202 yra laikoma draudėjo civilinė atsakomybė dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytos vykdant Å¡iÄ veiklÄ ir (ar) atlikus Å¡iÄ paslaugÄ â€“ patalpų remontas ir priežiÅ«ra, prekybos įrangos priežiÅ«ra, reklamos paslaugos (įvairių reklaminių sistemų montavimas, reklamos klijavimas).

Tiek ieÅ¡kovas, tiek apeliantas nesutaria kÄ reiÅ¡kia patalpų remonto ir priežiÅ«ros sÄ voka, t.y. ar į jÄ patenka stogo remonto darbai. Apeliantas teigia, kad kalbiniu požiÅ«riu sÄ voka „patalpa“ žymi pastato vidų. Taigi iÅ¡ esmės tarp bylos Å¡alių yra kilęs nesutarimas dėl sutarties nuostatų aiÅ¡kinimo.              Sutarčių aiÅ¡kinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193 str. AiÅ¡kinant Å¡iame straipsnyje iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , kasacinis teismas ne kartÄ konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu.

Be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 str. 5 d. aiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; kt.).

AiÅ¡kinant sutarties, iÅ¡ kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę, yra svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius Å¡alių veiksmus sutartį sudarant ir jÄ vykdant. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, remdamasi teismų formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010), konstatavo, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sÄ lygų iÅ¡aiÅ¡kinimas, sutartimi sulygtų Å¡alių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas.

Kasacinio teismo taipogi pabrėžta tai, kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡aiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik visiems draudimo sutarties sudarymu suinteresuotiems asmenims glaudžiai bendradarbiaujant, atskleidžiant sutartimi siekiamus tikslus ir kitÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ , galima pasiekti, kad bÅ«tų iÅ¡vengta teisėtų lÅ«kesčių neatitinkančios sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos Å¡alių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu sutartis; dėl to draudimo sutarties Å¡alys privalo bÅ«ti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2001 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; ir kt.).

Draudimo santykių ypatumai lemia Å¡ių santykių dalyvių pareigÄ ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 str. 3 d.).              IeÅ¡kovas UAB „SRS Servisas“ yra įmonė, teikianti statybos, pastatų bei patalpų remonto, prekybinės įrangos priežiÅ«ros, prekybos, reklamos gamybos paslaugas. Draudimo polisas ginčo Å¡alių buvo sudarytas tarpininkaujant trečiajam asmeniui UADBB „Aon Baltic“, veikusiam remiantis su apeliantu 2005-01-01 sudaryta Bendradarbiavimo draudimo srityje sutartimi Nr. NT-01 (t. 1, b. l. 126-136).

IÅ¡ ieÅ¡kovo ir UADBB „Aon Baltic“ darbuotojų susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu medžiagos matyti, kad tarpininkas pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo informacijos, reikalingos pasiÅ«lymui pateikti, tarp jų ir tikslaus įmonės veiklos apraÅ¡ymo. IeÅ¡kovas pateikdamas duomenis apie savo veiklÄ informavo tarpininkÄ , kad apie įmonės veiklÄ galima pasižiÅ«rėti jos internetinėje svetainėje, detaliau nurodė, jog įmonės veiklos sritys apie patalpų remontÄ ir priežiÅ«rÄ , prekybos įrangos priežiÅ«rÄ , reklamos gamybÄ (t. 1, b. l 22-26).

Å i informacija elektroniniu paÅ¡tu UADBB „Aon Baltic“ atstovo buvo perduota apeliantui (t. 1, b. l. 125). Remiantis byloje pateikta medžiaga konstatuotina, kad bÅ«tent minėta informacija ir sudarė pagrindÄ , kuriuo vadovaujantis buvo sudarytas draudimo polisas, atitinkamai apibrėžtas draudimo objektas. IÅ¡ Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų, duotų teismo posėdžių metu, aiÅ¡ku, jog poliso sÄ lygas parengė apeliantas pagal UADBB „Aon Baltic“ perduotÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovo pageidaujamÄ apdrausti veiklÄ (t. 2, b. l. 34).

IeÅ¡kovas nuosekliai laikosi pozicijos, kad vartodamas sÄ voka „patalpos“ omenyje turėjo tiek pastato iÅ¡orę, tiek vidų, t.y. iki sudarant draudimo sutartį aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ gauti draudiminę apsaugÄ dėl trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytos žalos vykdant patalpų remontÄ ir priežiÅ«rÄ tiek iÅ¡ pastato vidaus, tiek iÅ¡ iÅ¡orės. IÅ¡ tarpininko apeliantui perduotos ieÅ¡kovo pateiktos informacijos apie vykdomÄ veiklÄ matyti, kad ieÅ¡kovas tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai nurodė, kad įmonės veikla apibÅ«dinta jos internetinėje svetainėje, bei pateikė trumpÄ veiklos sričių sÄ raÅ¡Ä .

Taigi apeliantas, gavęs tokiÄ informacijÄ , kaip savo srities profesionalas, privalėjo atidžiau įvertinti jos pakankamumÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl yra galimi neatitikimai tarp elektroniniame paÅ¡te ir įmonės internetinėje svetainėje ieÅ¡kovo nurodytų veiklos sričių. Nors sutartiniai santykiai yra grindžiami abipusės sutarties Å¡alių valios derinimo imperatyvu, tačiau aptariamu atveju aplinkybės, liudijančios draudimo poliso sudarymÄ , suponuoja, jog tikroji polise nurodytos sÄ vokos „patalpų remontas ir priežiÅ«ra“ ribos negali bÅ«ti apribotos vien tik pastato vidumi, tačiau atsižvelgiant į ieÅ¡kovo veiklos sritį, minėta sÄ voka apima ir remonto bei priežiÅ«ros darbus ieÅ¡kovo atliekamus pastatų iÅ¡orėje.

Tokių draudimo apsaugos ribų ieÅ¡kovas ir siekė (CK 6.193 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu bÅ«tent paties apelianto nepakankamas bendradarbiavimas su ieÅ¡kovu lėmė, jog draudimo objektas buvo suformuluotas netinkamai, t.y. lingvistiniu požiÅ«riu pernelyg siaurai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, draudimo objekto ribos pagal Draudimo polisÄ vertintinos kaip apimančios ir remonto bei priežiÅ«ros paslaugas atliekamas ir iÅ¡ pastato iÅ¡orės.              Dėl iÅ¡imčių iÅ¡ draudimo objekto.

             Bendrųjų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 010 (toliau – Draudimo taisyklės) 7.25 p. nurodyta, kad draudimo objektu nelaikoma atsakomybė dėl pastatų karÅ¡tųjų stogų darbų. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, jog Å¡alys nesutaria kÄ reiÅ¡kia „pastatų karÅ¡tųjų stogų darbų“ apibrėžtis. Ginčo dėl to, kad draudimo taisyklės aptariamu atveju laikytinos standartinėmis sÄ lygomis, prie kurių prisijungė ieÅ¡kovas, tarp Å¡alių nėra.

CK 6.193 str. 4 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Visais atvejais sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktÄ teisę parengti draudimo rÅ«Å¡ies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sÄ lygų teisinį apibrėžtumÄ ir jų suderinamumÄ , taisyklėse pateiktos sÄ vokos turi bÅ«ti kiek įmanoma aiÅ¡kiau atskleistos, konkretizuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).

Sudarant sutartį prisijungimo bÅ«du, taip pat jÄ aiÅ¡kinant, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad standartines sutarties sÄ lygas parengusi Å¡alis privalo ne tik tinkamai atskleisti Å¡ias sÄ lygas kitai sutarties Å¡aliai, tačiau taip pat yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sÄ lygos bÅ«tų aiÅ¡kios ir nedviprasmiÅ¡kos. Jeigu standartines sÄ lygas parengusi Å¡alis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties Å¡alių ginčui, Å¡i Å¡alis negali remtis tokiomis standartinėmis sÄ lygomis, dėl kurių aiÅ¡kumo ir atskleidimo kitai sutarties Å¡aliai kyla abejonių.

Pareiga įrodyti, kad standartinės sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir neturėjo bÅ«ti klaidingai suprastos kitos sutarties Å¡alies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai Å¡aliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sÄ lygas parengusiai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2007). Nedraudiminiai įvykiai, numatyti atitinkamos draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse, yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o kilus abejonių, draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445).             Apeliantas teigia, kad apibrėžtis „pastatų karÅ¡tųjų stogų darbų“ reiÅ¡kia, kad draudiminė apsauga nėra taikoma tais atvejais, kai yra atliekami darbai, kurie laikytini karÅ¡taisiais, t.y. jų metu naudojama atvira ugnis ir pan.

Savo pozicijai pagrįsti apeliantas į bylÄ pateikė specialistų bei ekspertų paaiÅ¡kinimus. Statinio projektų ir statinio dalinės ekspertizės ekspertas L. U. 2010-11-10 dėl sÄ vokos „karÅ¡tieji darbai“ iÅ¡aiÅ¡kinimo nurodė, kad sÄ voka „karÅ¡tieji darbai“ – nėra griežtai reglamentuota statyboje. Jeigu tai susiję su stogo darbais, galima teigti, kad įrenginėjant prilydomÄ jÄ ruloninę stogo dangÄ naudojami įrengimai su atvira ugnies liepsna, todėl „karÅ¡tieji darbai“ yra susiję tiesiogiai su ugnimi. (t. 1, b. l. 108).

UAB „ART statyba“ 2010-08-11 el. laiÅ¡ke paaiÅ¡kino, kad statybos darbus karÅ¡taisiais galima pavadinti tuos, kuriuose naudojama atvira ugnis, taip pat susidaro kibirkÅ¡tys arba dirbama su įkaitintomis medžiagomis iki temperatÅ«ros galinčios sukelti jų užsiliepsnojimÄ (t. 1, b. l. 112). Kauno technologijos universiteto Statybos technologijų katedros lektorė O. V. iÅ¡aiÅ¡kino, kad sÄ voka „karÅ¡tieji darbai“ nėra reglamentuota statybos srityje, ji identiÅ¡ka sÄ vokai „ugnies darbai“.

Prie tokių darbų priskirtos gamybinės operacijos, kurių metu naudojama atvira ugnis, gali susidaryti kibirkÅ¡tys arba medžiagos įkaitinamos iki temperatÅ«ros, galinčios sukelti jų užsiliepsnojimÄ (t. 1, b. l. 113). Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jo į bylÄ pateiktų ekspertų ir specialistų paaiÅ¡kinimuose aiÅ¡kinama tik apibrėžtis „karÅ¡tieji darbai“, tačiau 2010-05-06 ieÅ¡kovo darbuotojams vykdant remonto darbus kilusio gaisro metu galiojusios Draudimo taisyklių 7.25 p. redakcijoje buvo numatyta apibrėžtis „pastatų karÅ¡tųjų stogų darbų“, t.y. visiÅ¡kai kitokios gramatinės konstrukcijos žodžių seka.

LingvistiÅ¡kai apibrėžtis „pastatų karÅ¡tųjų stogų darbų“, kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas, gali bÅ«ti aiÅ¡kinama dvejopai, t.y. darbai gali bÅ«ti laikomi tiek pastatų karÅ¡taisiais stogų darbais (karÅ¡ti yra darbai), tiek pastatų karÅ¡tųjų stogų darbais (karÅ¡ti yra stogai). Pirmosios instancijos visiÅ¡kai teisingai įvertino aplinkybę dėl Draudimo taisyklių 7.25 p. formuluotės pakeitimo kaip faktÄ , jog apeliantas pripažino, kad pradinė 7.25 p. formuluotė buvo neaiÅ¡ki ir dviprasmiÅ¡ka.

Draudimo taisyklių 2010-11-19 priimtos redakcijos 7.25 p. apeliantas pateikė pastatų stogų karÅ¡tųjų darbų sÄ vokos paaiÅ¡kinimÄ - ,,tai darbai, kuriuose naudojama atvira ugnis, taip pat susidaro kibirkÅ¡tys arba dirbama su įkaitintomis medžiagomis iki temperatÅ«ros galinčios sukelti jų užsiliepsnojimÄ â€˜â€˜.             Darytina iÅ¡vada, jog Draudimo taisyklių redakcijos galiojusios 2010-05-06 7.25 p. buvo suformuluotas ydingai bei dviprasmiÅ¡kai. Toks taisyklės formulavimas teisėjų kolegijos nuomone objektyviai galėjo suklaidinti ieÅ¡kovÄ dėl draudimo objektų apimties bei leisti manyti, kad atliekant stogo remonto darbus naudojant ugnį galimai kilsianti žala tretiesiems asmenims pateks į draudiminės apsaugos ribas.

Apeliantas pateikdamas standartines sÄ lygas kaip savo srities profesionalas privalėjo tinkamai bei aiÅ¡kiai suformuluoti tokias sÄ lygas, to nepadaręs jis prisiėmė ir visos iÅ¡ to kylančias neigiamas pasekmes, t.y. aptariamu atveju negali remtis Draudimo taisyklių 7.25 p. kaip atleidžiančiu jį nuo atsakomybės atlyginti draudiko tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sukėlė stogo remonto darbai atlikti naudojant ugnį.              Dėl didelio neatsargumo.              Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog ieÅ¡kovo darbuotojų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių pažeidimo faktas negali bÅ«ti tapatinamas su draudimo taisyklių 7.8 p. nurodyta sÄ voka „didelis neatsargumas“.

Teisėjų kolegija nesutikti su tokiu vertinimu neturi pagrindo. Draudimo taisyklių, prie kurių prisijungė ieÅ¡kovas, 7.8 p. nurodyta, kad draudimo objektu nelaikoma atsakomybė dėl veiksmų (veikimo ar neveikimo), padarytų tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas asmens elgesys, pasireiÅ¡kiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs (pvz. asmens girtumas, apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, neturėjimas teisės dirbti su atitinkamais įrengimais ar mechanizmais ir pan., taip pat kitos aplinkybės, patvirtinančios didelį asmens neatsargumÄ ).

             Lietuvos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs. Draudimo taisyklių 7.8 p. pateikta didelio neatsargumo sÄ voka iÅ¡ esmės atitinka teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažintÄ apibrėžtį. Minėtame punkte pateikiami pavyzdiniai atvejai, kada asmens elgesys gali bÅ«ti prilyginamas dideliam neatsargumui.

IÅ¡ pateikto sÄ raÅ¡o matyti, jog pagal Draudimo taisyklių 7.8 p. didelis neatsargumas gali bÅ«ti konstatuojamas tais atvejais, kai žalÄ sukėlęs asmuo elgėsi taip, kad tai iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo elementariems bei visiems suprantamiems atsargaus bei protingo elgesio reikalavimams. Papildomai pažymėtina, kad žalos padarymas paprastai bÅ«na susijęs su tam tikrų teisinio reguliavimo nustatytų reikalavimų pažeidimu. Tačiau, ar toks pažeidimas yra padarytas esant dideliam neatsargumui yra fakto klausimas, kurį pagal Draudimo įstatymo (redakcija iki 2012-01-01) 82 str. 6 d. ir 8 d. privalėjo įrodyti apeliantas.

Atkreiptinas Å¡alių dėmesys, jog didelio neatsargumo apibrėžti Å¡alys nustatė Draudimo taisyklėse, tačiau įvertinus tai, jog jos yra paties apelianto parengtos standartinės sutarties sÄ lygos, prie kurių draudėjas prisijungė sudarydamas draudimo sutartį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nedraudiminio įvykio, kaip esminės draudimo sutarties sÄ lygos, samprata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).             Dideliu neatsargumu apeliantas laiko ieÅ¡kovo darbuotojų veiksmus, kuriais buvo pažeistos prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklės. Panevėžio apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus inspektoriaus 2010-05-07 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl informacijos apie gaisrÄ patikslinimo nurodyta, kad gaisras kilo UAB „SRS Servisas“ darbuotojams atliekant stogo remonto darbus – klojant prilydomÄ jÄ dangÄ , degė stogo apÅ¡iltinimo medžiagos popierinė pakuotė, kuri buvo iÅ¡klota tarp skardinės stogo dangos bei stogo apÅ¡iltinimo medžiagos (t. 1, b. l. 88).

Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2010-06-08 pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. V4-820, adresuoto atsakovui, nurodyta, kad 2010-05-06 pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), gaisro kilimo priežastis – priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimas atliekant ugnies darbus, gaisro kaltininkai E. Ž. ir K. B. (t. 1, b. l. 27). Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-06-18 pažymoje nurodyta, kad 2010-05-06 pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu apdegė pastato stogas.

Gaisro priežastis – priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimas, atliekant ugnies darbus, o kaltininkai – UAB „SRS Servisas“ darbuotojai E. Ž. ir K. B. (t.1, b. l. 28). Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2011-03-10 rašte Nr. V4-365 nurodyta, kad gaisro kilimo priežastis – priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimas atliekant ugnies darbus (t. 1, b. l. 191). Iš byloje pateiktų Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos bei jos darbuotojų pažymų nėra aišku, kokios būtent priešgaisrinės saugos taisyklės buvo pažeistos.

Vien paties pažeidimo konstatavimas nėra pagrindas pripažinti, kad jos buvo pažeistos esant dideliam ieÅ¡kovo darbuotojų veiksmų neatsargumui. 2010-05-06 paaiÅ¡kinimuose dėl įvykio aplinkybių K. B., E. Ž. paaiÅ¡kino, kad gaisras kilo nusižengus prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklėms. Atliko kaitinimo darbus – ugnimi kaitino prilydomÄ jÄ dangÄ ir jÄ užklijuodami (t. 1, b. l. 196-197). Teismo posėdžio metu minėti asmenys liudijo, kad paaiÅ¡kinimus parašė diktuojant prieÅ¡gaisrinės tarnybos atstovui (t. 2, b. l. 70-71).

Daugiau jokių duomenų apie ieÅ¡kovo darbuotojų galimai neatsargų elgesį byloje nebuvo pateikta. Nors liudytojų parodymai nepaneigia fakto, jog atliekant stogo remonto darbus galimai buvo pažeistos prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklės, tačiau remdamasi surinkta medžiaga teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamu atveju vien paties prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių pažeidimo konstatavimas nėra pagrindas pripažinti, jog ieÅ¡kovo darbuotojų elgesys buvo toks, kuris atitiko Draudimo taisyklių 7.8 p. pateiktÄ didelio neatsargumo apibrėžtį (CPK 185 str.).

             Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.              Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas esÄ ieÅ¡kovas suformulavo neaiÅ¡kų ir neapibrėžtÄ reikalavimÄ . Prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui atsiranda esant draudiminiam įvykiui. Draudiminis įvykis yra aplinkybė, atitinkanti konkrečiÄ sutarties sÄ lygÄ . Apeliantui 2010-06-21 praneÅ¡imu informavus ieÅ¡kovÄ , kad 2010-05-06 įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju (t. 1, b. l. 28-29), ieÅ¡kovas, siekdamas apginti galimai jo pažeistas teises dėl netinkamo draudimo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo, kreipėsi į teismÄ .

IeÅ¡kiniu yra siekiamas materialinis rezultatas, o pats reikalavimas yra suformuluotas nedviprasmiÅ¡kai bei konkrečiai, todėl pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį priėmė pagrįstai, esant tinkamai suformuluotam ieÅ¡kinio dalykui.              Teismų praktikoje pripažįstama, kad viena iÅ¡ privalomųjų draudimo sutarties sÄ lygų yra draudimo rizika. Tai pagrindinė draudimo sutarties sÄ lyga, kuri iÅ¡reiÅ¡kia draudimo sutarties esmę paskirtį – apsaugoti draudėjo (naudos gavėjo) interesus, prisiimant draudimo sutartyje sulygto draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę.

Taigi draudimo rizika yra pavojaus, neigiamų padarinių atsiradimo tikimybė, o draudžiamasis įvykis yra tiesioginis draudimo rizikos materializavimosi padarinys, suponuojantis pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.987 str.). Ta aplinkybė, kad 2010-05-06 įvykio pripažinimas draudžiamuoju, gali sukelti papildomų ginčų tarp Å¡alių, susijusių su draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimu ar draudimo sutarties vykdymu, pareikÅ¡to materialinio reikalavimo požiÅ«riu nėra reikÅ¡minga. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra sÄ lyginis.

             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ apelianto priteisiama ieÅ¡kovui UAB „SRS Servisas“ pastarojo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato suteiktai teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti – 2 400 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina nuo 5324 Lt iki 2 400 Lt, atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, raÅ¡ytinį apeliacijos procesÄ , į tai, kad apeliacine tvarka nebuvo analizuojami nauji ginčo aspektai.  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,                                                                 n u t a r ė :

             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti iÅ¡ atsakovo „If P&C insurance AS”, veikiančio per „If P&C insurance” filialÄ , ieÅ¡kovui UAB „SRS Servisas“ 2400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .              Teisėjai                                                                                                        Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                   Loreta Lipnickienė                                                                                                                                   Jadvyga Mardosevič