b9c06fef-99e5-4e50-8ed2-47d5d9831ed4 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-11963-438/2022 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03252-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Romanas KliÅ¡auskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovei V. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiÅ¡kėja, KRATC) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu (b. l.

1) priteisti iÅ¡ atsakovės 23,56 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad atsakovė, bÅ«dama nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į praÅ¡ymÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a :

Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 str. 1-2 p. numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 3 p. numato, kad vietinė rinkliava yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma dvinarė įmoka už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ , galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kuriÄ Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokytojai.

Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (10 p.). Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvienÄ apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtÄ nekilnojamojo turto objektÄ arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotÄ komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (18 p.). PastoviÄ jÄ vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (23 p.).

KintamÄ jÄ Ä¯mokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrÄ laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu (24 p.). Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikÅ¡minga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kuriÄ vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ .

LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiÅ¡kindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sÄ vokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ . IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o (b. l. 11-12) matyti, jog nekilnojamojo turto objekto adresu, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė atsakovės vardu registruota 2021 m. liepos 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 3916 pagrindu.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teisę paveldėjo po A. T. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d. nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai reiÅ¡kia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo teisinių padarinių retrospektyvus taikymas reiÅ¡kia ir tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams aktualių vietinės rinkliavos nuostatų taikymo prasme bei aptartų aplinkybių pagrindu atsakovas pripažintinas disponavęs minėtu turto objektu nuo Å¡io turto palikėjos mirties momento (LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1785-575/2015, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2534-575/2016, kt.).

PalikimÄ priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Po palikėjo mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrÄ taisyklę tampa priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė, priėmusi palikimÄ , tapo ginčo nekilnojamojo turto objekto savininke. Atsakovė atsiliepimo į praÅ¡ymÄ ir įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo, ar juo naudojosi kiti asmenys, nepateikė. Tokiu atveju, ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtoja, kaip faktinė nekilnojamojo turto objekto valdytoja, laikytina atsakovė.

Iš pareiškėjos pateiktos pažymos (b. l.

2) bei mokėjimo pranešimo (b. l.

4) nustatyta, kad ginčo laikotarpiu už atsakovės valdomÄ nekilnojamojo turto objektÄ liko 23,56 Eur įsiskolinimas. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog atsakovė nurodytÄ skolÄ už komunalinių atliekų tvarkymÄ sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, ji yra teisėta ir pagrįsta. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog byloje nustačius, kad atsakovė nesumokėjo 23,56 Eur ginčo rinkliavos sumos, Å¡i suma pareiÅ¡kėjai priteistina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. A. pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 23,56 Eur (dvideÅ¡imt trys eurai ir 56 centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Romanas KliÅ¡auskas