2020-10-07 Nr. AB-18598-3-62-3-00130-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2219-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00130-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d. buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. 19 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje iš viso buvo 12 nuteistųjų, 2 gyvenamojoje patalpoje taip pat buvo 12 nuteistųjų, todėl jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Dalį ploto užima baldai – lovos, spintelės, šaldytuvas, stalai.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės PN 19 būryje atlieka bausmę nuo 2014 m. gegužės 26 d., 19 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje – nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d. Pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, o Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ir pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d. nutraukė, kitą pareiškėjo A. Š. skundo dalį atmetė.

6. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-2308-423/2017 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priėmė 2017 m. spalio 12 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi minėtą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą pakeitė, t. y. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas, įvertinęs nurodytą teismo sprendimą, nustatė, kad administracinėje byloje pareiškėjas, be kita ko, kėlė ginčą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) Marijampolės PN nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d., t. y. analogišką ginčą (tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Todėl teismas bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d. nutraukė. Teismas pažymėjo, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 str. 3 d.).

7. Teismas, nutraukęs bylos dalį, vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. vasario 4 d.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jam neužtikrintu teisės aktuose nustatytu minimaliu gyvenamuoju plotu, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Taisyklių 111.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, t. y. tai kad pareiškėjas gyveno 19 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje (19 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas negyveno), kurios plotas 39,60 kv. m, minėtoje patalpoje gyveno ne daugiau kaip 12 nuteistųjų), sprendė, kad pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,3 kv. m gyvenamojo ploto.

9. Teismas vertino pareiškėjo skundo argumentus, jog dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai – 12 lovų, 12 spintelių, stalai, šaldytuvas – ir pažymėjo, kad pagal Taisyklių 111.1 punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Teismas, nustatęs, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentus dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetė.

10. Nenustatęs Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas nebeanalizavo neturtinės žalos buvimo fakto (pasekmių, kilusių pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Teismas sprendė, kad dėl byloje nustatytų aplinkybių atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundo netenkino.

III. 11. Pareiškėjas A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priteisti jam neturtinės žalos kompensaciją pagal jo reikalavimą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. vasario 4 d. Marijampolės PN 19 būryje buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamojo ploto normą, kurią dar mažino gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų užimamas plotas. Pareiškėjas teigia, jog skunde nurodė, kad ginčo būryje nebuvo įrengtas poilsio kambarys, nebuvo patalpos drabužiams džiovinti bei maisto produktams susidėti. Dėl perpildytos patalpos buvo nepakankamas vėdinimas, oro judėjimo greitis, trūko oro, buvo drėgna, 24 valandas buvo stebimas kitų asmenų, dalyvavo kitų asmenų privačiame gyvenime. Pareiškėjas teigia, jog skunde nurodė, kad siekiant pasinaudoti tualetu, susidarydavo nuteistųjų grūstys, tualeto ir prausyklos patalpos viena nuo kitos nebuvo tinkamai atitvertos, unitazai nebuvo atitverti pertvaromis iki lubų, prausykloje nebuvo kabinų, todėl naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo sudarytos privatumą užtikrinančios sąlygos.

13. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad jis nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. buvo laikomas 3 kamerų tipo patalpoje, kurioje užtikrinta tinkama oro temperatūra, santykinė oro drėgmė bei apšvietimas, pareiškėjas dėl čiužinio išdavimo kreipėsi 2018 m. lapkričio 30 d. ir jis jam buvo išduotas.

14. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, ginčija jo išvadas. Teismas atsisakė pareikalauti iš atsakovo atstovo papildomų duomenų pagrindžiančių nurodomus faktus, kritiškai vertino aplinkybes, kurių atsakovo atstovas nepatvirtino jokiais rašytiniais įrodymais, sprendė, jog pažeidimas mažareikšmis. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu priteistu neturtinės žalos dydžiu.

15. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad Marijampolės PN byloje yra pateikęs atsiliepimą į skundą, išsamiai ir detaliai atsakęs į pareiškėjo skundo teiginius, taip pat pateikęs teismui visus reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus, todėl teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovo atstovas taip pat nurodo, jog byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi Marijampolės PN poziciją šioje byloje, todėl nėra tikslinga teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylos nagrinėjimą duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui A. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 d. vasario 4 d.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jam (pareiškėjui) neužtikrintomis tinkamomis kalinimo sąlygomis, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Kauno apygardos administracinis teismas jau yra išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2308-423/2017, kurioje priimtas 2017 m. spalio 12 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir šiuo sprendimu išnagrinėtas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) Marijampolės PN nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d., t. y. išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl bylos dalį nutraukė (ABTĮ 104 str. 3 d.), o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė, nes nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis pareiškėjo pretenzijų dėl netinkamų kalinimo sąlygų (nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų).

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti kompensaciją neturtinei žalai atlyginti pagal jo reikalavimą (skunde buvo nurodyta 10 000 Eur).

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, pabrėžia, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylos dalies nutraukimo, dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų ir jo patirtos neturtinės žalos turėtų būti pripažintos neteisingomis.

22. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį, nes jau pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) Marijampolės PN nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d. priteisimo buvo išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje. Pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ABTĮ 104 straipsnio 3 dalies nuostatas.

24. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir padarytomis išvadomis, tačiau nenurodo su kuriomis konkrečiomis išvadomis jis nesutinka. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pareikalauti iš atsakovo papildomų duomenų, pagrindžiančių nurodomus faktus, tačiau nenurodo, kokių konkrečių įrodymų nepareikalavo, kada pareiškėjas reiškė tokio pobūdžio reikalavimus, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pažeidimas (nenurodo koks) yra menkavertis, tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatė jokio pareiškėjo teisių pažeidimo.

25. Akcentuotina, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje paduotame skunde buvo nurodęs tik tai, kad jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas, jokių kitų nusiskundimų ir pretenzijų nebuvo nurodęs (b. l. 6), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jam neužtikrintu minimaliu gyvenamuoju plotu.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skunde jis buvo nurodęs ir tai, jog nebuvo poilsio kambario, patalpos drabužiams džiovinti bei maisto produktams susidėti, patalpose buvo nepakankamas vėdinimas, oro judėjimo greitis, trūko oro, buvo drėgna, netinkamai įrengtos tualeto ir prausyklos patalpos ir kt., tačiau byloje nėra tokio skundo, kuriame būtų išdėstytos tokio pobūdžio aplinkybės.

27. Akcentuotina, kad skundo pareiškėjas negrindė ir aplinkybėmis, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais, kad 19 būryje nėra patalpų rūkyti, kad jam, kaip neįgaliam asmeniui, nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, apie kurias pareiškėjas nurodo apeliacinės instancijos teismui pateiktame 2019 m. birželio 20 d. prašyme. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi išnagrinėjo klausimą dėl pareiškėjo pateiktų papildomų įrodymų priėmimo ir, vadovaudamasis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalimi, atsisakė juos priimti.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas gyveno 19 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo 39,60 kv. m ir kurioje gyveno ne daugiau kaip 12 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,3 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (3,1 kv. m). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino pareiškėjo argumentus, kad dalį gyvenamosios patalpos užėmė baldai, tačiau nenustatė, kad dėl baldų buvimo buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamojo ploto normą, pareiškėjui buvo suvaržyta judėjimo laisvė. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu būtų nustatytas pareiškėjo 2019 m. birželio 20 d. prašyme nurodytas 19 būrio 2 gyvenamosios patalpos plotas 38,5 kv. m, tai nekeistų reikalo esmės, nes turėtų būti konstatuota, jog pareiškėjui teko daugiau nei 3,1 kv. m (3,20 kv. m).

29. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 punkte nustatyta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose (3,1 kv. m).

30. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

31. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į ploto apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima baldai. Iš bendro ploto išskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, kai asmuo yra laikomas kameroje, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas, tada, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengtas sanitarinis mazgas, pareiškėjas turėjo galimybę judėti ir užsiimti veikla ne tik gyvenamojoje patalpoje (pareiškėjas buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpoje).

32. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

33. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė