2024-09-11 Nr. AB-12977-3-61-3-03942-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-594-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03942-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. A. (S. A.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. (S. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. A. (S. A.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 24S153307, kuriuo nuspręsta nesuteikti jam (pareiškėjui) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ‒ sustabdyti Sprendimo vykdymą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas prašymą grindė argumentais, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės iš jo bus atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą; tikėtina, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jis dar bylos nagrinėjimo metu bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), o teismui priėmus jam palankų sprendimą ir panaikinus Sprendimą bei įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą − tokio sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas; Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė ir nepilnametė dukra, todėl jo išsiuntimas, nepriėmus galutinio sprendimo šioje byloje, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, teisę bendrauti ir būti auklėjamam abiejų tėvų, pažeistų šeimos vienybės principą; Migracijos departamentas pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėjo daugiau nei pusantrų metų ir per šį laikotarpį baigė galioti jo pasas, todėl jis, bijodamas persekiojimo (duomenys neskelbtini), negali išvykti į kitas (saugias) trečiąsias šalis, siekdamas apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę.

Pareiškėjas teigė, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdžius Sprendimo vykdymą būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principo, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principo įgyvendinimas, t. y. pareiškėjui nebus padaryta neatitaisoma žala, jam bus sudaryta galimybė realizuoti savo teises, kartu užtikrinant ir atsakovo interesus, nes Sprendimo vykdymas būtų sustabdytas tik laikinai.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 26 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo S. A. (S. A.) skundą, tačiau netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendime nevertino pareiškėjo persekiojimo kilmės valstybėje kaip realaus, todėl atsisakė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje; Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui dėl jo buvusios tarnybos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kuris yra svarbi (duomenys neskelbtini), veiklos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būtina įvertinti dviejų – privataus ir viešojo – interesų pusiausvyrą.

Teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, akcentavo, kad užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimas yra esminės svarbos interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad esant Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) išvadai, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai ar šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo byla nėra nagrinėjama iš esmės, o vertinamas tik galimas didelės (neatitaisomos) žalos kilimo pavojus. Bylos dėl prieglobsčio suteikimo teisme paprastai nagrinėjamos, pasitelkiant informacines sistemas (organizuojant nuotolinį teismo posėdį; pareiškėjui byloje atstovauja Lietuvos Respublikoje dirbantis advokatas), t. y. nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo išsiuntimas pablogintų jo teisės į gynybą realizavimą. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su šeimos vienybės principo pažeidimu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo sutuoktinė ir dukra nėra (duomenys neskelbtini) pilietės, taip pat į bylą nepateikta duomenų, jog pareiškėjas neturi galimybės su jomis matytis kilmės valstybėje ar kitoje šalyje.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo asmeninis ir (ar) šeimos interesas nenusveria nacionalinio saugumo intereso, todėl esant nenuginčytai VSD išvadai, jog pareiškėjo buvimas gresia valstybės saugumui, prioritetas nagrinėjamu atveju turi būti teikiamas viešajam interesui. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sustabdyti Sprendimo vykdymą.

III. Pareiškėjas S. A. (S. A.) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria nepritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti išsiųsti jį (pareiškėją) iš Lietuvos Respublikos iki kol bus išnagrinėta administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikoje jam suteikimo.

Pareiškėjas, pasisakydamas dėl teismo argumentų, kad byloje nepateikta duomenų, jog jis neturi galimybės matytis su sutuoktine ir dukra kilmės valstybėje ar kitoje šalyje, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas negalėjo (ar negali) gauti asmens dokumentų ar laikinų kelionės dokumentų, pažymi, kad jo pasas nebegalioja, o jis, kaip prieglobsčio prašytojas, negali kreiptis į savo kilmės valstybę dėl naujo asmens tapatybės dokumento išdavimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis, kaip prieglobsčio prašytojas, kuriam nėra suteiktas pabėgėlio statutas ir / ar papildoma apsauga, neturi teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir neturi teisės bei objektyvios galimybės gauti laikino kelionės dokumento. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis negali susitikti su savo sutuoktine ir dukra kitose šalyse, nes neturėdamas galiojančio asmens tapatybės dokumento jis neturi jokių galimybių vykti į kitas šalis. Pasak pareiškėjo, jo sutuoktinė su dukra taip pat negali vykti ir nevyks į (duomenys neskelbtini), nes bijo (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimo dėl sutuoktinės vykdytos ir šiuo metu vykdomos veiklos.

Pareiškėjo vertinimu, jo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati ir proporcinga, pritaikius nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę jo nebūtų galima išsiųsti, kol nebūtų priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, ir tai nesukurtų jokios papildomos naštos valstybei. Tuo atveju, jei būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, o jis (pareiškėjas) būtų išsiųstas, galimos pasekmės būtų itin skaudžios (pareiškėjas jau būtų patyręs kankinimus ar netgi gali būti žuvęs).

Pareiškėjas nesutinka, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, jo argumentai dėl grėsmės valstybės saugumui sudaro didelę skundo dalį. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, neturi pagrindo spręsti, kad Sprendime nurodytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra teisingos, nes būtent dėl to yra pradėta administracinė byla.

Pareiškėjas teigia, kad, priešingai nei vertino teismas, jo išsiuntimas pablogintų teisės į gynybą realizavimą, nes iš pareiškėjo būtų atimta teisė pateikti paaiškinimus / kontrargumentus dėl bylos nagrinėjimo dalyko, apribota teisė dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis, o paskyrus teismo posėdį ir pripažinus pareiškėjo dalyvavimą jame būtinu – pareiškėjui neatvykus skundas būtų paliktas nenagrinėtu; net ir nepripažinus pareiškėjo dalyvavimo teisme būtinu, jam nesant Lietuvoje, jis netektų galimybės pasinaudoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato pagalba teismo posėdyje, nes asmeniui, nesančiam Lietuvoje, tokios paslaugos neužsakomos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju jam atstovauja ne jo pasirinktas konkretus advokatas, o valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas, kuris paslaugas gali teikti tik tuomet, kai yra gaunamas užsakymas iš Migracijos departamento dėl konkrečių paslaugų teikimo.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su šeimos vienybės principo pažeidimu, nurodo, kad Migracijos departamentas neturi duomenų, jog pareiškėjo sutuoktinei ir dukrai uždrausta vykti į (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo dukra ir sutuoktinė nėra (duomenys neskelbtini) pilietės, taip pat į bylą nepateikta duomenų, kad pareiškėjas neturi galimybės su jomis matytis kilmės valstybėje ar kitoje šalyje. Atsakovo teigimu, pareiškėjo asmeninis ir (ar) šeimos interesas nenusveria nacionalinio saugumo intereso, todėl prioritetas nagrinėjamu atveju turi būti teikiamas viešajam interesui.

Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jis negalės tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių bylos nagrinėjimo metu, pažymi, jog pagal ABTĮ 47–48 straipsniuose nustatytą reglamentavimą proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pareiškėjas galėtų dalyvauti procese ne tik per savo atstovą, bet ir tiesiogiai, asmeniškai prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo, teikti prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu. Atsakovo teigimu, byloje nėra duomenų, kad tokia pareiškėjo teisė yra ribojama.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė, kokia jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, o vien aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teigia, kad teismo išvada, jog pareiškėjo asmeninis ir (ar) šeimos interesas nenusveria nacionalinio saugumo intereso, yra pagrįsta. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai yra nepatikimi ir hipotetiniai, o atskirajame skunde nėra pateikta jokių pagrįstų duomenų, kurie būtų pagrindas paneigti teismo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. (S. A.) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ‒ sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 24S153307, kuriuo, be kita ko, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), vykdymą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjas neįrodė, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad jo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati ir proporcinga – pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdžius Sprendimo vykdymą, jis (pareiškėjas) nebūtų išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, jam būtų sudaryta galimybė realizuoti savo teises, nebus pažeisti geriausi vaiko interesai, šeimos vienybės principas, tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ir jam nebūtų padaryta neatitaisoma žala.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti išsiųsti jį (pareiškėją) iš Lietuvos Respublikos iki kol bus išnagrinėta administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikoje jam suteikimo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 24S153307 pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Nagrinėjamu atveju tiek iš pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir iš atskirojo skundo motyvų matyti, kad pareiškėjas siekia, jog nebūtų vykdoma tik Sprendimo dalis, susijusi su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atskirajame skunde nebeprašo stabdyti viso Sprendimo vykdymą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės argumentuoja tuo, kad laikinai nesustabdžius ginčijamo Sprendimo dalies vykdymo ir išsiuntus jį į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)), tikėtina, jog būtų padaryta neatitaisoma ir / ar sunkiai atitaisoma didelė žala, nes jis (pareiškėjas) patirs persekiojimą. Be to, įvykdžius Sprendimą ir pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, nebūtų užtikrinta jo teisė į veiksmingą teisinę gynybą, nukentėtų Lietuvos Respublikoje gyvenančių jo šeimos narių ((duomenys neskelbtini) piliečių – sutuoktinės ir nepilnametės dukters) interesai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį ir jo nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas yra realiai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, vykdant ginčijamą atsakovo Sprendimą. Šiuo aspektu pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip susiję su tikėtinais atsakovo veiksmais, todėl nesudaro pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eAS-236-502/2024; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis bus išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, todėl patirs didelę žalą – nukentėtų tiek jo, tiek ir jo šeimos narių interesai, atsižvelgiant į suvaržymų ir praradimų pobūdį, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Aptariami pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos, nesant duomenų, jog atsakovas pradėjo pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę procedūrą, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad iš esmės panašios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-492/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-221-525/2024; 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-475-815/2024; 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-535-525/2024).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skundo priėmimo stadijoje tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimai netenkinami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. A. (S. A.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė