b9b81a9d-08a0-4b40-aef0-33f2fbf910c6 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                        Civilinė byla Nr. e2-2132-236/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01813-2010-1                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.20. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo M. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ grÄ Å¾inti nepilnametį vaikÄ E. P. į jo nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį - Airijos RespublikÄ , priimtos civilinėje byloje Nr. eN2-5703-603/2016 pagal pareiÅ¡kėjo M.

P. nurodytÄ pareiÅ¡kimÄ , suinteresuoti asmenys Ž. Å . ir E. P., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas M. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti leidimÄ grÄ Å¾inti nepilnametį vaikÄ E. P. į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį – Airijos RespublikÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad su suinteresuotu asmeniu Ž. Å . gyveno kartu Airijoje nuo 2011 m., kartu kÅ«rė Å¡eimÄ , tačiau santuokos sudarę nebuvo. 2014-12-10 jiems gimė dukra E. P.. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis nuo santykių pradžios juto pasitikėjimo trÅ«kumÄ iÅ¡ Ž. Å ., kadangi pastaroji draudė pareiÅ¡kėjui kviestis draugus į namus, kiekvienÄ kartÄ pareiÅ¡kėjui po darbo grįžus namo keliomis minutėmis vėliau nei įprastai, kaltindavo jį dėl narkotikų vartojimo, o jiems bÅ«nant kartu mieste ir pareiÅ¡kėjui pasisveikinus su savo pažįstamomis, ji keldavo konfliktus vieÅ¡umoje, kaltindama pareiÅ¡kėjÄ neiÅ¡tikimybe, nors pareiÅ¡kėjas niekada nebuvo iÅ¡davęs Ž.

Å . ar vartojęs narkotikų, niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, taigi visi kaltinimai buvo nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. PareiÅ¡kėjo teigimu, Ž. Å . tiesiog yra konfliktiÅ¡ka asmenybė bei labai pavydi moteris.PareiÅ¡kėjas, Ž. Å ., nepilnametė dukra E. P. ir Ž. Å . nepilnametis sÅ«nus D. Å . gyveno iÅ¡nuomotame bÅ«ste. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis mokėjo nuomos mokestį, pirko drabužius, pilnavertiÅ¡kai ir materialiai iÅ¡laikė Å¡eimÄ , be to, namuose jis ruoÅ¡davo maistÄ , rÅ«pindavosi buitimi.

PareiÅ¡kėjas laikosi sveiko gyvenimo bÅ«do, sportuoja, nėra konfliktinė asmenybė. PareiÅ¡kėjo teigimu, didžiausios Å¡alių santykių problemos prasidėjo gimus dukrai E. P.. Nuo pat pradžių Ž. Å . elgėsi su vaiku lyg su savo nuosavybe. PareiÅ¡kėjas, kaip dukros tėvas, buvo ignoruojamas. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis prarado pasitikėjimÄ Å½. Å ., kai ji be pareiÅ¡kėjo žinios ir leidimo ėjo į Lietuvos ambasadÄ registruoti dukrÄ ir tęsė apsilankymus Å¡ioje ambasadoje, nors pareiÅ¡kėjas su tuo nesutiko.

PareiÅ¡kėjas mano, kad jo tėvystei yra iÅ¡kilęs pavojus. PareiÅ¡kėjo teigimu, vieno iÅ¡ ginčų metu Ž. Å . keletÄ kartų trenkė pareiÅ¡kėjui už tai, kad išėjo iÅ¡ namų taisyti automobilio raktelių. Ž. Å . vienoje rankoje laikydama dukterį, kita ranka smogdavo pareiÅ¡kėjui. Tokie Ž. Å . veiksmai kėlė grėsmę vaiko saugumui. Ž. Å . sÅ«nus D. Å . taip pat gyveno su pareiÅ¡kėju. Ž. Å . savo sÅ«nui dažnai priekaiÅ¡taudavo, fiziÅ¡kai žalojo, smÅ«giuodama į kÅ«nÄ bei galvos sritį.

Ž. Å . aiÅ¡kino, kad atsiradę odos paraudimai bei įbrėžimai ant veido atsirado dėl sÅ«naus verkimo.PareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens bendras gyvenimas baigėsi po eilinio ginčo, kuris privedė prie Airijos policijos įsikiÅ¡imo. Ginčo priežastis buvo pareiÅ¡kėjo, kaip vaiko tėvo, ignoravimas. TÄ dienÄ prieÅ¡ ginÄÄ pareiÅ¡kėjo draugas pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui kartu su dukra visiems drauge nueiti į cirkÄ , nes pareiÅ¡kėjo draugas taip pat turėjo mažametį vaikÄ , tačiau Ž.

Å . uždraudė pareiÅ¡kėjui iÅ¡eiti su dukra, aiÅ¡kino, kad jau vėlu, nors buvo tik 19 val.2016-03-21 pareiÅ¡kėjui M. P. ir suinteresuotam asmeniui Ž. Å . iÅ¡siskyrus, Ž. Å . pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2016-05-05 M. P. pateikė Kastlbaro apylinkės teismui (Airijoje) pareiÅ¡kimÄ dėl vaiko globos ir bendravimo tvarkos nustatymo. PareiÅ¡kimas buvo priimtas 2016-05-26. Airijos Kastlbaro apylinkės teismo 2016-07-28 įsakymu, mergaitės globa yra suteikta vienam M. P. iki bus priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl globos arba iki tėvams sudarant sutartį Å¡iuo klausimu ir sutartį patvirtinus socialiniam komitetui. 2016-06-05 Airijoje turėjo įvykti M.

P. susitikimas su dukra, tačiau sutartÄ dienÄ susitikimas neįvyko. Ž. Å . neatsiliepė telefonu, o vėliau paaiÅ¡kėjo, kad ji kartu su dukra be tėvo sutikimo iÅ¡vyko į LietuvÄ . Dukros E. P. iÅ¡vežimas iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos, iÅ¡ Å¡eimos be tėvo sutikimo pažeidžia pareiÅ¡kėjo globos teises ir yra neteisėtas. Remiantis 1980 m. Hagos konvencija, Å¡ioje situacijoje egzistuoja visos vaiko pagrobimo sÄ lygos, kadangi vaiko globos teises turi tiek pareiÅ¡kėjas, tiek Ž.

Å ., E. P. Lietuvoje yra laikoma neteisėtai, nes pareiÅ¡kėjas nedavė sutikimo iÅ¡vežti vaikÄ .2016-07-07 Ž. Å . pateikė analogiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo Kėdainių rajono apylinkės teismui (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).PareiÅ¡kėjui nebuvo praneÅ¡ta apie vaiko iÅ¡vežimÄ , kas sukėlė didelį stresÄ dėl nežinomybės dėl dukros buvimo vietos, tuo pagrindu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Airijos ir Lietuvos institucijas dėl vaiko grÄ Å¾inimo.

Ž. Å . nesudaro jokių sÄ lygų dukrai pamatyti savo tėvÄ , į pareiÅ¡kėjo skambučius ir žinutes neatsako. Ž. Å . iÅ¡vykus į LietuvÄ , pareiÅ¡kėjas mėgino susisiekti su Ž. Å ., tačiau jokio atsakymo negavo iki pareiÅ¡kėjui kreipiantis į Lietuvos institucijas. Nuo 2016-07-22 pareiÅ¡kėjas dukrÄ mato per Skype programÄ .Suinteresuotas asmuo Ž. Å . pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė pareiÅ¡kimo dėl vaiko grÄ Å¾inimo į jo kilmės Å¡alį netenkinti. Nurodė, kad Å¡alys iÅ¡siskyrė dėl netinkamo ir netoleruotino pareiÅ¡kėjo elgesio, t. y. potraukio alkoholiui, polinkio linksmybėms, nepakankamo dėmesio Å¡eimai ir noro visÄ savo laisvalaikį leisti su draugais.

PaaiÅ¡kino, kad nepritarė pareiÅ¡kėjo laiko leidimui su jo draugais dėl to, kad Å¡ie buvo prastos reputacijos, kai kurie iÅ¡ jų turėjo reikalų su teisėsauga, buvo įtariami narkotinių medžiagų platinimu. Dėl to, siekdama iÅ¡imtinai vien Å¡eimos ir mažamečių vaikų gerovės, nepritardavo pareiÅ¡kėjo norui bendrauti su tais asmenimis, kviestis juos į svečius ir leisti su jais laikÄ . Tuo tarpu, pareiÅ¡kėjui laiko leidimas su draugais buvo prioritetinis. Nesutampant suinteresuoto asmens Ž.

Å . požiÅ«riui su pareiÅ¡kėjo norais, pastarasis dėl to sukeldavo didelius konfliktus, kuriuos lydėdavo agresija suinteresuoto asmens Ž. Å . atžvilgiu, taip pat įžeidinėjimai ir necenzÅ«riniai žodžiai. Visus Å¡iuos konfliktus ir pareiÅ¡kėjo isterijas girdėdavo bei matydavo mažamečiai vaikai. Tokie konfliktai iÅ¡ esmės buvo nuolatiniai, kadangi pareiÅ¡kėjas turėjo nuolatinį poreikį leisti laikÄ ir linksmintis su draugais. Suinteresuotas asmuo Ž. Å . nurodė, kad po 2016-03-21 vykusio konflikto, kuomet prireikė net policijos įsikiÅ¡imo, siekdama apsaugoti save ir savo nepilnamečius vaikus nuo neprognozuojamo ir agresyvaus pareiÅ¡kėjo elgesio, su nepilnamečiais vaikais D.

Å . ir E. P. iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų ir laikinai apsistojo gyventi pas draugę. Taip pat ji Ž. Å . kreipėsi pagalbos į Mayo paramos moterims tarnybÄ . PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, namuose maistÄ gamindavo ir visa buitimi rÅ«pindavosi bÅ«tent Ž. Å .. Nors pareiÅ¡kėjas ir mokėjo bÅ«sto nuomÄ , tačiau ji iÅ¡ gaunamos bedarbio paÅ¡alpos mokėjo komunalinius mokesčius (už elektrÄ ), už interneto paslaugas (vodafone), pirko maistÄ ir drabužius vaikams (parduotuvėse Dune, Next ir Tesco).

Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad pareiÅ¡kėjas namuose ruoÅ¡davo maistÄ Å¡eimai, pirko rÅ«bus, pilnavertiÅ¡kai ir materialiai iÅ¡laikė tiek Ž. Å ., tiek Å¡alių dukrÄ , yra neatitinkantys tikrovės. Taip pat neatitinka tikrovės pareiÅ¡kėjo teiginiai apie tai, kad buvo ribojama ir teberibojama pareiÅ¡kėjo galimybė bendrauti bei matytis su dukra, kadangi pačiame pareiÅ¡kime pastarasis teigia, kad nuo 2016-07-22 su dukra matosi per Skype programÄ . Suinteresuoto asmens teigimu, teismui pateikti Å¡alių susiraÅ¡inėjimai, kurie parodo, kad pareiÅ¡kėjas dažnai su suinteresuotu asmeniu Ž.

Å . bendrauja naudodamas necenzÅ«rinius ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžius, taip pat grasina Ž. Å .. Toks pareiÅ¡kėjo elgesys rodo, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas yra konfliktiÅ¡kas asmuo, neadekvačiai reaguojantis į situacijÄ , nervingas. Abejotina, ar tokio Å«maus bÅ«do asmuo turi gebėjimų pasirÅ«pinti mažu vaiku, kuriam nėra nė dviejų metų, ar sugebėtų patenkinti tokio mažo vaiko poreikius, juo pasirÅ«pinti ir t. t. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad per visÄ gyvenimo atskirai laikotarpį, pareiÅ¡kėjas nei karto nepasiteiravo vaiko motinos, ar mergaitei nieko netrÅ«ksta, ar ji turi lėšų dukrai iÅ¡laikyti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-07-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo priteistas laikinas materialinis iÅ¡laikymas dukteriai E. P., kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos (2016-07-07) iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas, tačiau pareiÅ¡kėjas nors ir yra informuotas apie Å¡iÄ teismo nutartį, bet jos nevykdo ir materialinio iÅ¡laikymo dukrai neteikia.

Suinteresuotas asmuo Ž. Å . nurodo, kad Å¡iuo metu kartu su vaikais gyvena pas savo tėvus, kur yra geros gyvenimo sÄ lygos, t. y. jos dukrai E. P. yra sudarytos geros sÄ lygos augti tvarkingoje ir gražioje aplinkoje, kur ji gali augti, vystytis, ilsėtis, žaisti ir lavėti. E. P. auga saugioje aplinkoje, tarp jÄ mylinčių žmonių, yra prižiÅ«rėta, o pareiÅ¡kėjui nėra kliudoma bendrauti su dukra. Ž. Å . siekdama patenkinti savo nepilnamečių vaikų interesus užsiima teisėta kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla, ji yra neteista, sveika, neturi žalingų įpročių, nėra bausta administracinėmis baudomis, todėl yra atsakinga, dėmesinga ir verta pasitikėjimo.

Å ios asmeninės ieÅ¡kovės savybės rodo, kad ji geba ir gebės tinkamai pasirÅ«pinti mažametės dukters E. P. interesais bei poreikiais, suteikti jai viskÄ , kas yra reikalinga. Tarp mergaitės ir jos motinos yra susiformavęs stiprus bei artimas emocinis ryÅ¡ys. E. P. nuo gimimo augino ir prižiÅ«rėjo tik jos mama Ž. Å .. Mergaitė iki Å¡iol yra Ž. Å . žindoma. Ž. Å . pažymi, kad E. P. auga su savo broliu D. Å ., su kuriuo leidžia laisvalaikį, žaidžia. E. prie brolio yra pripratusi ir prie jo prisiriÅ¡usi, todėl gyvenimas kartu bei nuolatinis bendravimas su juo jai yra socialiai reikalingas bei teigiamas.

Taigi, E. P. auga Å¡eimoje, t. y. kartu su savo mama, savo broliu D. Å . ir seneliais, ji yra apsupta jÄ mylinčių, jai artimų ir dėmesingų žmonių. Suinteresuoto asmens teigimu, E. P. nuo 2016-08-23 pradėjo lankyti Kėdainių lopÅ¡elio-darželio „Varpelis“ ikimokyklinio ugdymo grupę, o jos brolis D. Å . nuo 2016-09-01 pradėjo lankyti Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „AuÅ¡ros“ progimnazijos 4 klasę. Be to, mergaitė yra registruota vietos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, kurioje jai yra teikiamos medicininės paslaugos: 2016-08-08 iÅ¡raÅ¡ytas siuntimas pas okulistÄ , iÅ¡raÅ¡ytos mankÅ¡tos kojytėms, paskirti masažai.

Suinteresuoto asmens teigimu, dukros E. P. interesus labiausiai atitinka gyvenimas su motina, kadangi:

1) mergaitė yra stipriu emociniu ir natūraliu (prigimtiniu) ryšiu prisirišusi prie motinos, jų santykiai artimi ir glaudūs, mergaitę su motina sieja artimas emocinis ryšys;

2) Ž. Å . dukra visapusiÅ¡kai rÅ«pinasi, iki Å¡iol jÄ maitina krÅ«timi;

3) mergaitės gyvenimo (buities) sÄ lygos yra geros, t. y. Ž. Å . yra sudariusi dukrai visas sÄ lygas augti, vystytis, ilsėtis, žaisti, tobulėti, leisti laisvalaikį, lavintis;

4) E. P. sieja teigiami ir artimi ryÅ¡iai su broliu D. Å . bei seneliais, mergaitė yra prie jų pripratusi, todėl vaiko aplinka yra Å¡eiminė aplinka, t. y. žmonės, su kuriais vaikas nuolatos gyvena. Akivaizdu, kad nusprendus grÄ Å¾inti E. P. pareiÅ¡kėjui, mažamečiui vaikui dėl itin jo mažo amžiaus ir prisiriÅ¡imo prie mamos bus padaryta nepataisoma psichologinė žala, kuriÄ sÄ lygotų jos atskyrimas nuo mamos, užmegztų ryÅ¡ių su artimaisiais giminaičiais nutraukimas, mergaitės paėmimas iÅ¡ aplinkos, kurioje ji jaučiasi saugi, ir galimas patekimas į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ , kurios kilimÄ galėtų sÄ lygoti vaiko teisės į bÅ«stÄ , priežiÅ«rÄ tėvo darbo metu netinkamas užtikrinimas.

Suinteresuoto asmens įsitikinimu, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio b) punktu yra didelė rizika, jog E. P. grÄ Å¾inus į kilmės Å¡alį ir perdavus jÄ laikinai tėvo globai jai bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala ir mergaitė bÅ«tų netoleruotinoje situacijoje. Kitas Å¡iuo atveju aktualus Hagos konvencijoje įtvirtintas pagrindas, kai galima atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ , yra įtvirtintas 12 straipsnio 2 dalyje – tai vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos. Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad Å¡iuo atveju pateikiamų įrodymų visuma patvirtina bÅ«tinumÄ taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį ir atsisakyti E. P. grÄ Å¾inti į Airijos RespublikÄ , kadangi E. P. yra mažametė, labai prisiriÅ¡usi prie savo mamos Ž.

Å . ir brolio D. Å ., taip pat senelių, su kuriais pastaruosius 3 mėnesius gyvena. Be to, mergaitė iki Å¡iolei yra maitinama motinos pienu, todėl jas sieja stiprus emocinis ryÅ¡ys. Akivaizdu, kad mergaitės gyvenamosios aplinkos pakeitimas neatitiktų jos interesų. Gyvenant su motina Ž. Å . ir broliu D. Å . Lietuvoje, mergaitės fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jos amžių, sutapo su jos motinos aplinka, su kuria ji praleidžia daugiausiai laiko, o pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , mažamečio vaiko aplinka iÅ¡ esmės yra Å¡eiminė aplinka, kuriÄ lemia referencinis asmuo ar asmenys, su kuriais vaikas gyvena ir kurie jį iÅ¡ tiesų globoja ir juo rÅ«pinasi (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, Barbara Mercredi v.

R. C., p. 54). VisiÅ¡kai ignoruoti E. P. prisiriÅ¡imÄ prie motinos, prisitaikymÄ ir interesÄ gyventi dabartinėje aplinkoje bÅ«tų nepagrįsta, neprotinga ir neteisinga. E. P. grÄ Å¾inus pareiÅ¡kėjui, bÅ«tų nutrauktas jos emocinis ir itin glaudus santykis su mama, broliu ir kitais Å¡eimos nariais (seneliais). Žinant mergaitės netvirtÄ emocinį ryšį su tėvu, vaiko prisitaikymas tėvo aplinkoje bÅ«tų sudėtingas ir neadekvatus vaiko interesams. Todėl labiau vaiko interesus atitinka tikslas iÅ¡saugoti jau sukurtus tvirtus ryÅ¡ius su artimais asmenimis (mama, broliu, jų Å¡eima) ir saugiÄ aplinkÄ , nei galima sunki adaptacija naujoje aplinkoje, nauji psichologiniai ir socialiniai sunkumai kuriant naujÄ saugiÄ aplinkÄ , kartu netenkant esamų emocinių ir socialinių ryÅ¡ių.Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) pateikė teismui 2016-09-15 raÅ¡tÄ Nr. VT-1-1557 „Dėl duomenų apie E. P. buvimo vietÄ , gyvenamÄ jÄ ir socialinę aplinkÄ , apie vaiko prisitaikymÄ prie naujos aplinkos“, kuriame nurodo, kad 2016-07-18 ir 2016-09-14 skyriaus darbuotojai lankėsi adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodytu adresu Ž. Å . su dukra E. P. ir sÅ«numi D. Å . gyvena kartu su jos tėvais jiems nuosavybės teise priklausančiame 2 aukÅ¡tų mÅ«riniame name su patogumais. Ž. Å . ir vaikams yra skirtas namo antras aukÅ¡tas, kuriame yra du kambariai. Kambariai erdvÅ«s, tvarkingi, Å¡viesÅ«s, Å¡varÅ«s. E. su mama gyvena viename kambaryje, kuriame yra vaikiÅ¡ka lovytė, iÅ¡skleidžiama lova, sekcija, stalas, televizorius, daug žaislų, kitas kambarys skirtas sÅ«nui Darijui. Laiptai nulipimui į pirmÄ namo aukÅ¡tÄ yra apsaugoti užkabinamais varteliais.

Visuose namuose daug vaikiÅ¡kų žaislų, knygelių. 2016-07-18 pokalbio su Ž. Å . metu dukra E. žaidė su močiute ir seneliu kitame kambaryje, mergaitė dažnai užeidavo į kambarį, kur buvo mama, glaustėsi prie jos. Lankymosi metu E. apranga Å¡vari, tvarkinga, atitinkanti amžių ir sezoniÅ¡kumÄ . IÅ¡ pažiÅ«ros mergaitė namuose jautėsi saugiai, laisvai, buvo linksma. Ž. Å . nurodė, kad maitina dukrÄ krÅ«timi, dukra yra prie jos labai prisiriÅ¡usi, mergaitė prisiriÅ¡usi prie brolio D..

Ž. Å . pasakojo, kad E. nuolat bendrauja su pusbroliais ir kitais giminėmis. 2016-09-14 lankymosi metu E. P. namuose buvo su močiute ir seneliu. Ž. Å . buvo iÅ¡vykusi į kosmetologės mokymo kursus Kaune. Tuo metu E. sirgo, gydėsi namuose, jÄ prižiÅ«rėjo seneliai. Mergaitė namuose jautėsi laisvai, buvo linksma. Močiutė pasakojo, kad E. labai laukia iÅ¡ mokyklos grįžtančio brolio D., visuomet jį apsikabina, daug laiko praleidžia drauge, žaidžia, E. brolio niekur nepalieka vieno, visur jie bÅ«na kartu.

Mergaitės senelis, nurodė, kad E. „auksinė mergaitė”, prie visų Å¡eimos narių yra vienodai prisiriÅ¡usi. Maždaug kartÄ per dvi savaites E. susitinka su pusbroliais ir pusseserėmis. E. P. yra sudarytos saugios ir geros gyvenimo sÄ lygos. E. iki Å¡iol yra maitinama krÅ«timi. Mergaitės močiutė V. S. pasakojo, kad Å¡ių metų rugpjūčio pabaigoje anÅ«kė pradėjo lankyti Kėdainių lopÅ¡elį - darželį „Varpelis”. Su tėčiu E. bendrauja per kompiuterinę programÄ Skype beveik kiekvienÄ dienÄ .

Bendravimas vyksta tol, kol mergaitei pabosta. Pamačius tėtį, ji pasako „tete”. Ž. Å . pasakojo, kad ji netrukdo dukrai bendrauti su tėvu, į pokalbius nesikiÅ¡a. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės lankymosi Å¡eimoje metu nepastebėjo kylančių grėsmių E. P.. Mergaitė atrodė pilnai adaptavusis gyvenamojoje aplinkoje, kurioje yra sudarytos geros sÄ lygos augti mylinčių ir besirÅ«pinančių Å¡eimos narių, senelių ir giminių apsuptyje.Skyrius raÅ¡te taip pat nurodė, kad 2016-09-14 Kėdainių lopÅ¡elio - darželio „Varpelis” Skyriui pateiktoje informacijoje raÅ¡oma, kad E. P. Kėdainių lopÅ¡elį - darželį „Varpelis” ankstyvojo amžiaus grupę pradėjo lankyti 2016 m. rugpjūčio 23 d.

Mergaitės adaptacijos darželyje metu mama Ž. Å . buvo su mergaite grupėje, kartu žaidė, ėjo pasivaikščioti į laukÄ . Å iuo metu mergaitė grupėje jaučiasi gerai, žaidžia su bendraamžiais, rytais neverkia. Ä® grupę atvedama Å¡variais, tvarkingais rÅ«bais. Tėčio M. P. nei grupėje esantys pedagogai, nei administracija nėra matę. Å iuo metu mergaite rÅ«pinasi tik mama. Kartu su mama dažnai ateina pasiimti E. ir jos brolis. Mergaitės santykiai su broliu labai Å¡ilti.Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad Skyriaus specialistai grėsmių vaikui E. P. nenustatė, mergaitė adaptavosi aplinkoje, jai sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos.

Skyriaus nuomone, brolio ir sesers iÅ¡skyrimas padarytų vaikui nepataisomÄ Å¾alÄ . Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl vaiko mažo amžiaus, jo prisiriÅ¡imo prie mamos ir brolio, motinos maitinimo, vaiko grÄ Å¾inimo situacija gali padaryti vaikui žalÄ , tačiau Å¡ias aplinkybes teismas turėtų vertinti savo nuožiÅ«ra. Atstovės nuomone, sprendžiant vaiko grÄ Å¾inimo klausimÄ visais atvejais svarbu, kad nebÅ«tų pažeisti vaiko interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi nutarė pareiÅ¡kėjo M. P. praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti E. P., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), į Airijos RespublikÄ atmesti, negrÄ Å¾inti E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), į Airijos RespublikÄ .Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjo M. P., suinteresuoto asmens Ž. Å . paaiÅ¡kinimus, pateiktus teismo posėdžio metu, taip pat byloje esančius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju grÄ Å¾inus vaikÄ Ä¯ AirijÄ pastarasis gali patekti į netoleruotinÄ situacijÄ bei jam gali bÅ«ti padaryta nepataisoma žala, todėl netaikė Hagos konvencijos 13 straipsnio b) punkto nuostatų.

Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens Ž. Å . argumentai, jog grÄ Å¾inus vaikÄ Ä¯ AirijÄ jis paklius į netoleruotinÄ aplinkÄ , yra grindžiami paaiÅ¡kinimais apie jos ir pareiÅ¡kėjo tarpusavio nesutarimus bei konfliktus, kas yra susiję iÅ¡ esmės su faktinių Å¡eimos narių tarpusavio santykiais ir bendravimu tuo laikotarpiu, kai jie gyveno kartu, tačiau nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie tėvo neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko psichikai, įvertinant tai, jog Å¡alių bendras gyvenimas faktiÅ¡kai yra iÅ¡iręs ir motina neplanuoja grįžti gyventi į Airijos RespublikÄ .

Tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti, jog yra teisinis pagrindas atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ AirijÄ remiantis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, o bÅ«tent, dėl vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos. Teismas nurodė, kad žodis „prisitaikymas“ Å¡iame kontekste susideda iÅ¡ dviejų elementų. Visų pirma, jis apima fizinį elementÄ â€“ įsikÅ«rimÄ bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementÄ â€“ saugumÄ ir stabilumÄ .

Žodis „nauja aplinka“ apima vietÄ , namus, ugdymo įstaigÄ , draugus, veiklÄ ir galimybes. Turint omeny, kad Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas – užkirsti keliÄ neteisėtam vaiko iÅ¡vežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrÄ Å¾inimo atvejus, teismas, spręsdamas dėl vaiko negrÄ Å¾inimo Å¡iuo pagrindu, turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrÄ Å¾inimÄ Å¡iuo iÅ¡imtiniu atveju. Kadangi vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos lygis turi bÅ«ti vertinamas tuo metu, kai vyksta procesas, teismas sprendžia dėl vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos Å¡ios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Teismas, taikydamas šį atsisakymo grÄ Å¾inti vaikÄ pagrindÄ , neatsižvelgia į Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ jo taikymo sÄ lygÄ (jog vaiko grÄ Å¾inimo procesas turi bÅ«ti pradėtas praėjus vienerių metų terminui, skaičiuojant jį nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar laikomas), kadangi pripažįsta jÄ procedÅ«rine ir formalia bei neatitinkančia Å¡ioje byloje susidariusios situacijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6/2013).

Teismas sprendė, jog įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad iki vaiko grįžimo į LietuvÄ abu tėvai vienodai naudojosi globos teisėmis, vaiko motinos iÅ¡vykimas su vaiku iÅ¡ Airijos į LietuvÄ prilyginamas neteisėtam, tačiau nepaisant to, pagal Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatas atsisakytina grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ kilmės Å¡alį, konstatuojant, jog vaiko gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi ir labiausiai atitinka vaiko interesus.

Teismo įsitikinimu, Å¡iuo atveju atsisakymas atsižvelgti į E. P. prisitaikymÄ prie naujos aplinkos neatitiktų vaiko interesų. Å ias iÅ¡vadas teismas padarė įvertinęs byloje nustatytas tokias aplinkybes: vaikas pradėjo lankyti Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ ; mergaitei dėl nustatytų specialių poreikių teikiama medicininė pagalba; vaikas ne tik socializuojasi aplinkoje, bet ir jÄ praplėtė; motinos Å¡eimoje sukurti geri santykiai, natÅ«ralus, nuolatinis ir stiprus emocinis ryÅ¡ys su motina bei su broliu (kurį mergaitė neabejotinai prarastų jos grÄ Å¾inimo į AirijÄ atveju); vaiko įgytas saugumo bei stabilumo jausmas esamoje aplinkoje; geros buitinės sÄ lygos; galima apsunkinta adaptacija naujoje aplinkoje ir pavojus prarasti bendravimÄ su motina ar iÅ¡ esmės jį apriboti; vaiko amžius iki 2 metų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėjas M. P. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – iÅ¡duoti leidimÄ grÄ Å¾inti nepilnametį vaikÄ E. P. į nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį – Airijos RespublikÄ .Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ vadovaujantis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatyta iÅ¡imtimi, kuomet atsisakoma grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ kilmės vietos valstybę, iÅ¡ esmės vadovavosi iÅ¡imtinai suinteresuoto asmens Ž.

Å ., o ne vaiko, interesais, kadangi vertino tik suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes. Nėra pagrindo teigti, kad vaikas labiau prisitaikė fiziÅ¡kai ir socialiai prie Lietuvos, nes Airijoje vaikas praleido daugiau nei 1,5 metų, o Lietuvoje jis yra vos keletÄ mėnesių. E. P. yra mažametė, todėl grÄ Å¾inimas į jos gimimo Å¡alį ir gyvenamÄ jÄ vietÄ nesukeltų jai jokių neigiamų emocijų, prieÅ¡ingai, mergaitė yra pripratusi prie aplinkos Airijoje, o iÅ¡vežimas į LietuvÄ gali turėti jai neigiamos įtakos dėl kardinaliai pakeistos jÄ supančios aplinkos.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad Airijos Kastlbaro apylinkės teismo 2016-07-28 įsakymu dukros E. globa yra suteikta M. P. iki bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl globos arba iki tėvams sudarant sutartį Å¡iuo klausimu ir sutartį patvirtinus socialiniam komitetui. Tiek Hagos konvencija (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis), tiek Reglamentas (11 straipsnio 1 dalis) nustato bendrÄ jÄ taisyklę, jog vaikas visada turi bÅ«ti grÄ Å¾intas į valstybę, iÅ¡ kurios ar į kuriÄ jis buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar negrÄ Å¾intas.

Vadovaujantis Hagos konvencija, suinteresuoto asmens veiksmai Å¡iuo atveju traktuotini kaip neteisėtas vaiko iÅ¡vežimas iÅ¡ kilmės Å¡alies ir nėra pagrindo teigti, kad Å¡ioje situacijoje egzistuoja ir turi bÅ«ti taikoma nors viena iÅ¡ Hagos konvencijos 13 str. bei 12 str. 2 d. nurodytų sÄ lyga, kuri pagrįstų neteisėtai iÅ¡vežto vaiko palikimÄ Lietuvoje. Suinteresuotas asmuo Ž. Å . atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsiliepime pažymima, kad teismas sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkinimo priėmė vadovaudamasis byloje esančių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų visuma, o ne iÅ¡imtinai suinteresuotos asmens paaiÅ¡kinimais.Suinteresuoto asmens teigimu, nors mažametė E. P. iki atvykimo į LietuvÄ Airijoje gyveno virÅ¡ 1,5 metų, tačiau nuo pat jos gimimo ja rÅ«pinosi ir visÄ laik prižiÅ«rėjo motina, nes ji nedirbo ir visÄ savo laikÄ ir dėmesį skyrė dukrai, kai tuo tarpu apelianto dalyvavimas prižiÅ«rint dukrÄ buvo tik fragmentiÅ¡kas ir nenuolatinis (vakarais po darbo keletÄ valandų).

Todėl, Ž. Å . manymu, negalima daryti iÅ¡vados, kad E. buvo prisitaikiusi prie gyvenamosios aplinkos Airijoje ir kad jos iÅ¡vežimas iÅ¡ Airijos į LietuvÄ jai padarė žalÄ . Mergaitės aplinka, prie kurios ji yra labiausiai prisitaikiusi, yra jos Å¡eimyninė aplinka, t.y. mama ir brolis, kuriuos E. mato ir su kuriais gyvena nuo pat savo gimimo. PareiÅ¡kėjas sÄ moningai iÅ¡kraipo informacijÄ , teigdamas, kad Airijos Kastlbaro apylinkės teismo 2016-07-28 įsakymu dukros E. globa yra suteikta tik jam vienam ir Lietuvos teismas Å¡io įsakymo nepaiso, kadangi minėto teismo įsakymu globos teisės buvo suteiktos pareiÅ¡kėjui kartu su E. motina, t. y. suinteresuotu asmeniu.

Be to, pagal galiojančius Airijos Respublikos įstatymus globos teisės reiÅ¡kia tik tėvystės teisių į vaikÄ suteikimÄ , tačiau jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad vaikas turi gyventi tik su pareiÅ¡kėju.Teismas pripažino, kad vaiko iÅ¡vežimas iÅ¡ kilmės Å¡alies formaliai buvo neteisėtas, tačiau Hagos konvencija nėra siekiama besÄ lygiÅ¡ko neteisėtai iÅ¡vežto ir laikomo vaiko grÄ Å¾inimo. Teismai, vykdydami aptartų teisės aktų jiems suteiktus įgaliojimus, Å¡ios kategorijos bylose turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp Hagos konvencijos tikslo, reikalaujančio užtikrinti neteisėtai iÅ¡vežto ir laikomo vaiko grÄ Å¾inimÄ , bei jį įgyvendinančių nuostatų (iÅ¡ vieno pusės) ir vaiko interesų (iÅ¡ kitos pusės), o vaikÄ atsisakyti grÄ Å¾inti tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai byloje nustatyti faktai aiÅ¡kiai patvirtina, jog to reikia, siekiant tinkamai apsaugoti vaiko interesus.

Hagos konvencijoje įtvirtinta vaiko grÄ Å¾inimo procedÅ«ra nėra taikoma automatiÅ¡kai ar mechaniÅ¡kai, o vaiko grÄ Å¾inimas į kilmės valstybę visais atvejais – nėra prioritetinis. Prioritetas teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra pagrindas taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad gyvenant Airijoje, mergaitės fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jos amžių, sutapo su jos tėvų, o ypatingai su motinos aplinka, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡vykus iÅ¡ Airijos į LietuvÄ , mažametė dėl prisiriÅ¡imo prie motinos streso dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nepatyrė, prisitaikė prie naujos aplinkos ir praplėtė socialinę aplinkÄ , o atsisakymas atsižvelgti į E. P. prisitaikymÄ prie naujos aplinkos neatitiktų vaiko interesų.

Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo kilmės Å¡alį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl teisės aktų, reglamentuojančių teismo leidimo grÄ Å¾inti vaikÄ iÅ¡davimÄ , ir jų nuostatų santykio su vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugaLietuvos Respublikoje bylos dėl teismo leidimo, grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį, iÅ¡davimo nagrinėjamos vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (tekste – Reglamentas), 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (tekste – Hagos konvencija), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje įtvirtintomis nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (tekste – Ä®gyvendinimo įstatymas) 7-12 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis.

Civilinio proceso kodekso nuostatos, nagrinėjant Å¡ias bylas, taikomos tiek, kiek Reglamentas, Hagos konvencija ir Ä®gyvendinimo įstatymas nenustato kitaip (Ä®gyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).Reglamento, kaip tiesiogiai taikomo Europos SÄ jungos teisės akto, normų ir Hagos konvencijos, kaip daugiaÅ¡alės tarptautinės sutarties, priimtos Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje, normų konkurencijos klausimas yra iÅ¡spręstas Reglamento 60 straipsnyje, pagal kurį santykiuose tarp valstybių narių Å¡is Reglamentas pakeičia Hagos konvencijÄ tiek, kiek ji susijusi su bylomis, kurioms taikomas Å¡is Reglamentas.

Reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, jog vaiko neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo atvejais vaiko grÄ Å¾inimas turėtų bÅ«ti užtikrinamas nedelsiant ir Å¡iuo tikslu turėtų ir toliau bÅ«ti taikoma Hagos konvencija, papildoma Å¡io Reglamento, ypač 11 straipsnio, nuostatomis. Å ių nuostatų pagrindu darytina iÅ¡vada, jog jose įtvirtintas Reglamento virÅ¡enybės principas turi bÅ«ti derinamas su Hagos konvencijos subsidiaraus taikymo galimybe, kai Reglamentas nereglamentuoja tam tikrų klausimų, susijusių su vaiko grÄ Å¾inimu jo neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo atvejais.Hagos konvencijoje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių tikslų – užtikrinti, kad neteisėtai į bet kuriÄ susitariančiÄ jÄ valstybę iÅ¡vežti ar jose laikomi vaikai bÅ«tų greitai grÄ Å¾inti (Hagos konvencijos 1 (a) straipsnis).

Å is tikslas yra atkartotas jau minėtoje Reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje. Siekiant jo įgyvendinimo, Reglamento 11 straipsnio 3 dalyje ir Hagos konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendrasis Å¡eÅ¡ių savaičių terminas, per kurį turi bÅ«ti priimtas sprendimas dėl vaiko grÄ Å¾inimo nuo pareiÅ¡kimo pateikimo, iÅ¡skyrus kai iÅ¡imtinės aplinkybės to neleidžia padaryti. Taigi, tiek Hagos konvencija (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis), tiek Reglamentas (11 straipsnio 1 dalis) nustato bendrÄ jÄ taisyklę, jog vaikas visada turi bÅ«ti grÄ Å¾intas į valstybę, iÅ¡ kurios ar į kuriÄ jis buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar negrÄ Å¾intas.

Vaiko grÄ Å¾inimu siekiama kuo greičiau atkurti status quo ante, kad bÅ«tų iÅ¡vengta de facto dėl neteisėtų vieno iÅ¡ tėvų veiksmų susiklosčiusios situacijos įteisinimo, paliekant vaiko globos ir tėvų valdžios įgyvendinimo klausimÄ spręsti jurisdikcijÄ dėl Å¡io klausimo iÅ¡sprendimo turinčiam teismui (Hagos konvencijos 19 straipsnis). Nurodytos taisyklės iÅ¡imtys, o kartu ir pagrindai, kada teismas gali atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ yra įtvirtintos Hagos konvencijos 12-13 straipsniuose.

Reglamentas nenumato savarankiÅ¡kų atsisakymo grÄ Å¾inti vaikÄ pagrindų, tačiau įtvirtina kai kurių Hagos konvencijoje numatytų atsisakymo grÄ Å¾inti pagrindų taikymo ribojimus ir procesines taisykles (Reglamento 11 straipsnio 2-8 dalys). Hagos konvencijoje numatytos Å¡ios iÅ¡imtys, kurias gali taikyti valstybės, į kuriÄ neteisėtai iÅ¡vežtas vaikas, teismai ir kurių bent vienos pakanka, kad bÅ«tų atsisakyta grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ valstybę, iÅ¡ kurios ar į kuriÄ jis buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar negrÄ Å¾intas:

1) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas) arba;

2) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas) arba;

3) yra didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punktas) arba;

4) vaikas prieÅ¡tarauja grÄ Å¾inimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę (Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalis) arba;

5) procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos (Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalis).Reglamento 11 straipsnis numato kai kurias papildomas sÄ lygas Hagos konvencijos 12-13 straipsniuose numatytų vaiko grÄ Å¾inimo iÅ¡imčių taikymui. Pagal Reglamento 11 straipsnio 4 dalį teismas negali atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ remdamasis Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punktu, jei nustatoma, kad imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugÄ jį sugrÄ Å¾inus.

IÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad Reglamento 11 straipsnio 4 dalies nuostatos įtvirtina papildomÄ sÄ lygÄ Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos iÅ¡imties taikymui – teismas negali atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ remdamasis Å¡iuo pagrindu, jei nustatoma, kad bus imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugÄ jį sugrÄ Å¾inus. Taigi, Reglamentas įtvirtina principÄ kad teismas turi reikalauti nedelsiant grÄ Å¾inti vaikÄ apribodamas Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas iÅ¡imtis iki griežto minimumo, t. y. vaikas visada turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas, jeigu jam gali bÅ«ti užtikrinta apsauga kilmės valstybėje narėje.

Tai atitinka minėtus Hagos konvencijos ir Reglamento tikslus – tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia jų neteisėtas iÅ¡vežimas ar negrÄ Å¾inimas. Hagos konvencijoje įtvirtinta vaiko grÄ Å¾inimo procedÅ«ra nėra taikoma automatiÅ¡kai ar mechaniÅ¡kai, o vaiko grÄ Å¾inimas į kilmės valstybę visais atvejais – nėra prioritetinis. Aptartų teisės aktų prioritetas teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Hagos konvencijoje apibrėžiant valstybių narių įsipareigojimus dėl vaiko grÄ Å¾inimo, yra įtvirtinta keletas iÅ¡imčių, paremtų objektyviu konkretaus vaiko ir jo aplinkos įvertinimu (Hagos konvencijos 12, 13 ir 20 straipsnius), tokiu bÅ«du nustatant, kad bÅ«tent bylÄ nagrinėjančiam teismui kiekvienu konkrečiu atveju yra palikta teisė priimti sprendimÄ dėl įpareigojimo grÄ Å¾inti vaikÄ ar atsisakyti jį grÄ Å¾inti.

Å is sprendimas (grÄ Å¾inti ar atsisakyti vaikÄ grÄ Å¾inti į jo kilmės Å¡alį) turi bÅ«ti pagrįstas byloje esančių aplinkybių, patvirtinančių į kokiÄ aplinkÄ vaikas bus grÄ Å¾intas priėmus sprendimÄ dėl jo grÄ Å¾inimo į kilmės Å¡alį, visuma ir motyvuotas, kÄ pabrėžė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (X v. Latvia, no. 27853/09, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. didžiosios kolegijos sprendimas). Teismai, vykdydami aptartų teisės aktų jiems suteiktus įgaliojimus, Å¡ios kategorijos bylose, turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp Hagos konvencijos tikslo, reikalaujančio užtikrinti neteisėtai iÅ¡vežto ir laikomo vaiko grÄ Å¾inimÄ , bei jį įgyvendinančių nuostatų (iÅ¡ vieno pusės) ir vaiko interesų (iÅ¡ kitos pusės), o vaikÄ atsisakyti grÄ Å¾inti tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai byloje nustatyti faktai aiÅ¡kiai patvirtina, jog to reikia, siekiant tinkamai apsaugoti vaiko interesus.

     Dėl vaiko iÅ¡vežimo iÅ¡ Airijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ ir jo laikymo Å¡ioje Å¡alyje teisėtumoRemiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas M. P. ir suinteresuotas asmuo Ž. Å . gyveno Airijos Respublikoje kartu nesudarę santuokos nuo 2011 m., (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. P. (civilinės bylos ne elektroninės medžiagos t 1., b. l. 6). Suinteresuotas asmuo be pareiÅ¡kėjo žinios ir sutikimo iÅ¡vežė dukrÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ , tokiu bÅ«du pažeisdama pareiÅ¡kėjo globos teises, kuriomis iki iÅ¡vežimo jie naudojosi kartu.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai tiek ieÅ¡kinyje tiek atskirajame skunde nurodo, jog Airijos Kastlbaro apylinkės teismo 2016-07-28 įsakymu dukros E. globa yra suteikta vienam M. P. iki bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl globos arba iki tėvams sudarant sutartį Å¡iuo klausimu ir sutartį patvirtinus socialiniam komitetui, kadangi įsakyme aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad „...teismas paskiria aukščiau įvardytÄ ieÅ¡kovÄ M. P. vaiko E. P. globėju (kartu su atsakove)“.

Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėtos faktinės aplinkybės dėl vaiko iÅ¡vežimo be pareiÅ¡kėjo žinios ir sutikimo, tokiu bÅ«du pažeidžiant pareiÅ¡kėjo globos teises, kuriomis iki iÅ¡vežimo vaiko tėvai naudojosi kartu, sudaro pagrindÄ mažamečio vaiko iÅ¡vežimÄ iÅ¡ Airijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ ir jo laikymÄ Å¡ioje Å¡alyje pripažinti neteisėtu (Hagos konvencijos 3 straipsniu ir Reglamento 2 straipsnio 11 punktu). Å ios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos iÅ¡vados, vertinant mažametės E. P. iÅ¡vežimo ir laikymo Lietuvos Respublikoje teisėtumÄ , nėra ginčijamos, teisėjų kolegija laiko jas tinkamai nustatytomis, todėl plačiau dėl jų nepasisako.Byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, jog yra didelė rizika, kad grÄ Å¾inus vaikÄ Ä¯ Airijos RespublikÄ , jam bÅ«tų padaryta psichinio ar fizinio pobÅ«džio žala arba kad jis gali pakliÅ«ti į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ .

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtintos iÅ¡imties taikymo pagrindo. Kadangi Å¡ios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos iÅ¡vados Å¡alių taip pat nėra ginčijamos, teisėjų kolegija taip pat plačiau dėl jų nepasisako.Tačiau byloje iÅ¡dėstytų ir teismo konstatuotų aplinkybių visuma yra pagrindas teisėjų kolegijai teigti, kad byloje egzistuoja kita, pirmosios instancijos aptarta ir įvardinta aplinkybė, sudaranti savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atsisakyti iÅ¡duoti teismo leidimÄ grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo kilmės Å¡alį, apie kuriÄ teisėjų kolegija pasisako.

Dėl atsisakymo grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Airijos RespublikÄ remiantis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies pagrinduVienas iÅ¡ Hagos konvencijoje įtvirtintų pagrindų, suteikiančių teisę teismui, vertinančiam praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ kilmės Å¡alį, yra įtvirtintas 12 straipsnio 2 dalyje – tai vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos. Žodis „prisitaikymas“ Å¡iame kontekste susideda iÅ¡ dviejų elementų. Visų pirma, jis apima fizinį elementÄ â€“ įsikÅ«rimÄ bendruomenėje ir aplinkoje.

Antra, jis apima emocinį elementÄ â€“ saugumÄ ir stabilumÄ . Žodis „nauja aplinka“ apima vietÄ , namus, ugdymo įstaigÄ , draugus, veiklÄ ir galimybes. Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas – užkirsti keliÄ neteisėtam vaiko iÅ¡vežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrÄ Å¾inimo atvejus, todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko negrÄ Å¾inimo Å¡iuo pagrindu, turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrÄ Å¾inimÄ Å¡iuo iÅ¡imtiniu atveju.

Vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos lygis turi bÅ«ti vertinamas tuo metu, kai vyksta procesas. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad dėl vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos spręstina bylos nagrinėjimo teisme metu. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas šį atsisakymo grÄ Å¾inti vaikÄ pagrindÄ , pagrįstai ir teisingai neatsižvelgė į Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ jo taikymo sÄ lygÄ (jog vaiko grÄ Å¾inimo procesas turi bÅ«ti pradėtas praėjus vienerių metų terminui, skaičiuojant jį nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar laikomas), kadangi teisingai pripažino jÄ procedÅ«rine ir formalia bei neatitinkančia Å¡ioje byloje susidariusios situacijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6/2013).

FaktiÅ¡kai susiklosčius situacijai, kai procesas dėl vaiko grÄ Å¾inimo pradedamas nepraėjus vienerių metų terminui, tačiau užsitęsia ilgÄ laiko tarpÄ ir lemia vaiko prisitaikymÄ prie naujos aplinkos, teisingumo ir protingumo principai reikalauja, jog minėtas Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaiko negrÄ Å¾inimo pagrindas bÅ«tų aiÅ¡kinamas ir taikomas ne formaliai, bet atsižvelgiant į pagrindinį Å¡ios vaiko grÄ Å¾inimo iÅ¡imties tikslÄ â€“ užtikrinti prie naujos aplinkos prisitaikiusio vaiko interesų apsaugÄ .

Bylose dėl vaiko grÄ Å¾inimo teismas, siekdamas užtikrinti tinkamÄ vaiko, tėvų bei vieÅ¡osios tvarkos interesų balansÄ , vaiko interesams turėtų teikti pagrindinį dėmesį. Tai matyti ir iÅ¡ Hagos konvencijos konstatuojamosios dalies antrosios pastraipos, kurioje valstybės narės pareiÅ¡kė, jog „sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų globa, svarbiausia yra vaikų interesai“. Vaiko interesai, priklausomai nuo jų prigimties ir svarbos, gali bÅ«ti pripažinti turinčiais virÅ¡enybę prieÅ¡ tėvų interesus (žr.

Sahin v. Germany, no. 30943/96, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimas). Nepaisant to, tėvų interesai, ypač jų interesas reguliariai bendrauti su vaiku, iÅ¡lieka veiksnys, kuris turi bÅ«ti įvertintas, siekiant užtikrinti tinkamÄ minėtų interesų balansÄ (žr. Sahin v. Germany, no. 30943/96, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimas; Haase v Germany, no. 11057/02, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. balandžio 8 d. sprendimas; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. vasario 26 d. sprendimas).PrieÅ¡ingai nei atskirajame skunde nurodo pareiÅ¡kėjas, Hagos konvencija nėra siekiama besÄ lygiÅ¡ko neteisėtai iÅ¡vežto ir laikomo vaiko grÄ Å¾inimo.

Tai, jog vadovaujantis Hagos konvencijos 1 straipsnio 1 punktu vaiko grÄ Å¾inimo procedÅ«ra turi bÅ«ti įvykdyta kuo greičiau, bei Å¡ioje konvencijoje ir Reglamente įtvirtintas Å¡eÅ¡ių savaičių vaiko grÄ Å¾inimo proceso terminas suponuoja, jog vaiko grÄ Å¾inimu inter alia yra siekiama kuo greitesnio jo grÄ Å¾inimo į iki neteisėto iÅ¡vežimo ar laikymo vaikÄ supusiÄ jo įprastÄ aplinkÄ , atkuriant ryÅ¡ius su tuo iÅ¡ tėvų, kurio globos teisės buvo pažeistos. Å ių tikslų nebÅ«tų pasiekta tuo atveju, jei dėl užsitęsusio vaiko grÄ Å¾inimo proceso vaikas jau bÅ«tų prisitaikęs prie naujos aplinkos, dėl ko vaiko grÄ Å¾inimas jam reikÅ¡tų grįžimÄ Ä¯ kokybiÅ¡kai naujÄ aplinkÄ , prie kurios vaikas turėtų adaptuotis iÅ¡ naujo.

Be to, vadovaujantis Hagos konvencijos 20 straipsniu, gali bÅ«ti atsisakyta grÄ Å¾inti vaikÄ pagal 12 straipsnio nuostatas, jei to neleidžia valstybės, į kuriÄ kreipiamasi, pagrindiniai žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos principai. Sprendžiant tokio pobÅ«džio klausimus visaisi atvejais pirmenybė teiktina vaiko interesų apsaugai. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog vaiko interesas susideda iÅ¡ dviejų dalių. Viena vertus, vaiko interesas reikalauja jo ryÅ¡ių su Å¡eima palaikymo, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodoma, jog Å¡eima yra ypač netinkama.

IÅ¡ to seka, kad Å¡eimos ryÅ¡iai gali bÅ«ti nutraukti tik iÅ¡imtiniais atvejais ir kad viskas turi bÅ«ti padaryta, siekiant iÅ¡saugoti asmeninius santykius, ir, jei reikia, „atstatyti“ Å¡eimÄ (Gnahoré v. France, no. 40031/98, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimas). Kita vertus, vaiko interesus aiÅ¡kiai atitinka siekis užtikrinti jo vystymÄ si patikimoje aplinkoje ir nei vienas iÅ¡ tėvų negali pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį imtis priemonių, kurios darytų žalÄ vaiko sveikatai ir vystymuisi (Neulinger ir Shuruk v.

Switzerland, no. 41615/07, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. liepos 6 d. sprendimas).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina bÅ«tinumÄ taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį ir atsisakyti E. P. grÄ Å¾inti į kilmės vietos valstybę. Teisėjų kolegija konstatuoja esant nustatytas žemiau iÅ¡vardintas aplinkybes, patvirtinančias, jog E. P. per buvimo Lietuvoje laikotarpį, skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 5 d., prisitaikė prie naujos fizinės ir socialinės aplinkos ir Å¡ios aplinkos pakeitimas neatitiktų jos interesų.

Mažametei E. P. neteisėto iÅ¡vežimo iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos Airijos Respublikoje metu, buvo metai ir Å¡eÅ¡i mėnesiai. Gyvenant Airijoje mergaitės fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jos amžių, sutapo su jos tėvų, o ypatingai su motinos aplinka, su kuria ji praleisdavo daugiausiai laiko, buvo maitinama krÅ«timi, todėl iÅ¡vykus iÅ¡ Airijos į LietuvÄ , mažametė dėl prisiriÅ¡imo prie motinos, streso dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nepatyrė. Mergaitė su motina ir broliu Lietuvoje apsigyveno jos seneliams priklausančiame name.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos iÅ¡vadas, kad bÅ«ste vaikui su motina yra skirtas atskiras kambarys, aprÅ«pintas visais bÅ«tiniausiais baldais, yra saugus, kas leidžia teigti, kad vaikui Lietuvoje sukurtos tinkamos sÄ lygos augti ir vystytis. E. susitinka su pusbroliais ir pusseserėmis, labai prisiriÅ¡usi prie savo brolio.Kaip minėta, suinteresuotas asmuo Ž. Å . su nepilnamečiais vaikais E. P. ir D. Å . Lietuvoje apsigyveno jos tėvams priklausančiame name, jame motinai ir vaikams yra skirtas namo antras aukÅ¡tas, mergaitei su motina yra skirtas atskiras kambarys, aprÅ«pintas visais bÅ«tiniausiais baldais, yra saugus, kas leidžia teigti, kad vaikui Lietuvoje sukurtos tinkamos sÄ lygos augtis ir vystytis.

Be to, kartu su Ž. Š. bei jos nepilnamečiais vaikais gyvena vaikų seneliai, kurie pasirūpina būtinais vaiko poreikiais, taip pat padeda prižiūrėti vaikus. E. P. nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. lanko Kėdainių lopšelio – darželio ,,Varpelis“ ikimokyklinio ugdymo grupę, dėl nustatytų specialiųjų poreikių teikiamos medicininės paslaugos. Visa tai rodo, kad suinteresuotas asmuo Ž. Š. rūpinasi mergaitės gerove ir sveikata. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės lankymosi šeimoje metu nepastebėjo kylančių grėsmių E. P..

Mergaitė atrodė pilnai adaptavusis gyvenamojoje aplinkoje, kurioje yra sudarytos geros sÄ lygos augti mylinčių ir besirÅ«pinančių Å¡eimos narių, senelių ir giminių apsuptyje. Å iuo atveju atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad E. P. yra tik dviejų metų amžiaus, pagal bylos duomenis iki 2016-12-20 buvo maitinama krÅ«timi motinos, dėl motinos sveikatos bÅ«klės maitinimas krÅ«timi nutrauktas, galima pagrįstai teigti, kad mergaitės fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jos amžių, iÅ¡ esmės sutampa su motinos Ž.

Å . aplinka, su kuria ji praleidžia daugiausiai laiko ir turi glaudų emocinį ryšį.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog bÅ«dama Lietuvoje nuo 2015 m. birželio 5 d. mažametė E. P. prisitaikė ne tik prie fizinės, bet ir socialinės aplinkos, kuri vertinant jÄ su buvusia iki vaiko neteisėto iÅ¡vežimo, žymiai iÅ¡siplėtė ir apima ne tik jos motinos, brolio ir pareiÅ¡kėjo, bet ir ikimokyklinės ugdymo įstaigos, pusseserių, pusbrolių ir kitų giminaičių ratÄ .

Vaiko prisitaikymas prie aplinkos, jo poreikius atitinkančios priežiÅ«ros teikimas sÄ lygoja tai, kad vaikui Lietuvoje buvo sukurta kokybiÅ¡ka aplinka. PareiÅ¡kėjas per visÄ laikÄ , kol vaikas gyvena Lietuvoje, su dukra nesimatė, tačiau, bylos duomenimis, bendravo per Skype programÄ . Teisėjų kolegija atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, kad vaiko motina nesudaro sÄ lygų pareiÅ¡kėjui bendrauti su dukra, kaip nepagrįstus, kadangi pareiÅ¡kėjas tokių savo teiginių neįrodė ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokius pareiÅ¡kėjo teiginius.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pripažinti ir tai, kad pareiÅ¡kėjo dalyvavimas dukros ugdyme ir auklėjime jai gyvenant Airijoje buvo daugiau epizodinis - ilgesniam laikui pareiÅ¡kėjas vienas su vaiku nebuvo pasilikęs. Å ios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad tarp tėvo ir mažamečio vaiko nėra užsimezgęs glaudus emocinis ryÅ¡ys, o jo pasiteiravimas suinteresuoto asmens apie vaikÄ , nekuriant glaudaus ir betarpiÅ¡ko bendravimo su vaiku, leidžia teigti, kad Å¡iuo metu tėvas yra nusiÅ¡alinęs nuo vaiko priežiÅ«ros ir nedalyvauja vaiko gyvenime.

Nustatyta ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nuo vaiko iÅ¡vežimo į LietuvÄ momento neteikia vaikui iÅ¡laikymo, o visÄ vaiko priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ perkėlė vaiko motinai, kai tuo tarpu vaikui bÅ«tinas pastovus ir jo poreikius atitinkantis iÅ¡laikymas iÅ¡ abiejų tėvų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, kad pareiÅ¡kėjas ne visiÅ¡kai supranta tėvo pareigų apimtį ir nėra pasirengęs prisiimti visiÅ¡kÄ atsakomybę dėl vaiko auklėjimo ir globos. Vaiko vystymuisi svarbus ir tėvo betarpiÅ¡kas dalyvavimas vaiko auklėjime, tačiau teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas, nebendraudamas su vaiku, neteikdamas vaikui iÅ¡laikymo, yra pasirengęs jį auginti ir užtikrinti jo teisę į saugiÄ ir vaiko vystymuisi bÅ«tinÄ aplinkÄ , be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad jis dėtų pastangas vaiko poreikių tenkinimui.Teisėjų kolegija pažymi, jog kaip skunde teigia ir pats pareiÅ¡kėjas, jo pagrindinis siekis yra grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ kilmės Å¡alį, tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiÅ¡kindamas apie jo pasirengimÄ auklėti ir prižiÅ«rėti vaikÄ , kuriam tuo metu nebuvo 2 metų, nurodė, jog tikisi savo motinos pagalbos.

Å i aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai abejoti, ar pareiÅ¡kėjas veikia iÅ¡imtinai vaiko interesais ir jo labui, tuo labiau įvertinus vaiko amžių bei tai, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jis sugebės prisiimti visiÅ¡kÄ atsakomybę dėl vaiko priežiÅ«ros.Pažymėtina, jog pagal bylos duomenis vaikui bÅ«nant Lietuvoje vaiko tėvui nėra daroma jokių kliūčių, siekiant bendrauti su vaiku. Tuo tarpu, grÄ Å¾inus vaikÄ Ä¯ Airijos RespublikÄ , vaikas prarastų nuolatinį stiprų emocinį ryšį su motina.

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, jog dėl nurodytų aplinkybių - vaikas pradėjo lankyti Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , vaikas socializavosi aplinkoje ir praplėtė socialinę aplinkÄ , Å¡eimoje sukurti geri santykiai, jo natÅ«ralus ir tvirtesnis emocinis ryÅ¡ys su motina (ir broliu), įgytas saugumo ir stabilumo jausmas esamoje aplinkoje, geros buities sÄ lygos, galima apsunkinta adaptacija naujoje aplinkoje ir pavojus prarasti bendravimÄ su motina ar iÅ¡ esmės jį apriboti, vaikui yra tik 2 metai, vaiko gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi ir labiausiai atitinka vaiko interesus.

Apeliacinio teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamos bylos atveju atsisakymas atsižvelgti į nepilnametės E. P. prisitaikymÄ prie naujos aplinkos neatitiktų vaiko interesų, todėl vadovaujantis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalimi, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl vaiko grÄ Å¾inimo atmestinas.        Dėl vaiko negrÄ Å¾inimo teisinių padariniųPažymėtina, jog Reglamento 17 konstatuojamoje dalyje yra įtvirtinta, jog valstybės narės, į kuriÄ vaikas buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar negrÄ Å¾intas, teismo sprendimas negrÄ Å¾inti vaiko gali bÅ«ti pakeičiamas paskesniu vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos iki neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo valstybės narės teismo sprendimu.

Å i procedÅ«ra ir jos įgyvendinimo tvarka yra įtvirtinta Reglamento 11 straipsnio 6-8 dalyse, 42 straipsnyje. Be to, vadovaujantis Hagos konvencijos 19 straipsniu, pagal Å¡iÄ KonvencijÄ priimtas sprendimas grÄ Å¾inti vaikÄ nėra laikomas lemiamu iÅ¡ esmės sprendžiant vaiko globos klausimÄ .Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2134-736/2016 pagal Ž. Å . ieÅ¡kinį atsakovui M. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, kuriuo praÅ¡oma nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina.

Å iuo metu minėta civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl leidimo grÄ Å¾inti vaikÄ iÅ¡davimo pagal atsakovo pareiÅ¡kimÄ (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Atnaujinus sustabdytÄ civilinę bylÄ , M. P., kaip bylos Å¡alis, turi teisę dalyvauti Å¡iame procese bei prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė nacionalinės ir tarptautinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ procesinį sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartiesDėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Ž. Å . prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija suinteresuoto asmens praÅ¡ymo netenkina.      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å ios nutarties kopijas nedelsiant iÅ¡siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Teisėjai                                                    Kazys Kailiūnas                                                                                                Antanas Rudzinskas                                                                                                            Egidija Tamošiūnienė