2019-11-20 Nr. AB-21836-3-61-3-02412-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5437-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02412-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. (O. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2019 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (15/6-11)12PR-81 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą iš esmės grindė tuo, kad jam kilmės valstybėje gresia neteisėtas įkalinimas ar pavojus gyvybei ir dėl kartu su juo dirbusių asmenų keršto, jų iniciatyva pareiškėjui suklastota baudžiamoji byla kilmės šalyje.

3. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Marijampolės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, A. H. ir I. M. ir vienas lietuvis buvo sulaikyti, jiems buvo pareikšti įtarimai. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Po pradėto ikiteisminio tyrimo jam ir jo šeimai pradėtos siųsti grasinančios žinutės socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini). A. H. ir I. M. išvykus į (duomenys neskelbtini), prieš pareiškėją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, byla suklastota, todėl jis negali grįžti į kilmės šalį, nes bus įkalintas arba nužudytas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu yra išdavusi arešto orderį. Interpolo paieška paskelbta 2018 m. balandžio 27 d. ir pareiškėjas kaltinamas tuo, jog apgavo I. M. ir H. M. ir iš jų išviliojo 26 700 JAV dolerių, (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nustatė, kad nuo 2018 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas paieškomas Lietuvos Respublikoje dėl turimos skolos, o paieška inicijuota Kauno miesto antstolių kontoros. VRIS įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre rasta informacija, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. A. H. ir I. M. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, jiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 2014 m. lapkričio 28 d. D. B. pateikti analogiški įtarimai ir paskirta tokia pati kardomoji priemonė. 2015 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertinant jų visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrintas įrodymų visapusiškas ištyrimas. Pabrėžė, kad nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu, jog gavo (duomenys neskelbtini), ir nurodė, jog tokius parodymus davė įtariamieji, o ne jis. Taip pat pažymėjo, jog, kaip nurodė ir apklausos metu, patikrinus jo banko sąskaitos išrašus matyti, kad jam nebuvo pervestos nurodytos lėšos. Jo manymu, Migracijos departamentas neužtikrino objektyvaus įrodymų vertinimo jo prieglobsčio prašymo vertinimo kontekste, kadangi atsakovui apklausos metu nurodė jam suprantamas detales apie ikiteisminio tyrimo eigą ir jam prokuroro 2014 m. nurodytas aplinkybes, kad įtariamiesiems draudžiama išvykti iš Lietuvos. Jiems išvykus iš Lietuvos, pareiškėjas preziumavo, kad jie pažeidė nustatytą įpareigojimą ir tuo pagrindu yra paieškomi. Pareiškėjo vertinimu, pateikta interpretacija, nesant baudžiamosios teisės specialistu, negali būti traktuojama pagrindu vertinti jo pasakojimą nepatikimu.

6. Pareiškėjo vertinimu, jo atžvilgiu suklastotos baudžiamosios bylos faktą patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pabrėžė, kad jeigu nusikalstama veika jam inkriminuota 2014 m., pareiškėjui nesuprantama, kaip jo paieška galėjo būti paskelbta tik po daugiau nei ketverių metų, jam buvo išduodamos ir Šengeno vizos, ir toliau vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo vertinimu, jam neva padarius nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje, baudžiamasis procesas jo atžvilgiu turėjo būti vykdomas Lietuvoje, o ne (duomenys neskelbtini), taip pat negalėjo būti išduota Šengeno viza. Pareiškėjo įsitikinimu, visi šie faktai įrodo, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla yra suklastota, tikslu jam atkeršyti ir grąžinti jį į (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėjo vertinimu, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jam baudžiamasis persekiojimas, nežmoniškos kalinimo sąlygos bei neužtikrinta teisė į veiksmingą gynybą, o tai, pareiškėjo vertinimu, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas pažymėjo, kad įvertino pareiškėjo pasakojimą. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją bylos duomenų visumoje, nustatyta, kad tariamų „persekiotojų“ tikslas yra atgauti pinigus, o ne susidoroti su pareiškėju. Nurodė, kad tariamiems persekiotojams nepavykus susitarti su pareiškėju, jie kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Atsižvelgus į tai, kad „persekiotojai“ yra privatūs asmenys, kurių motyvai nesusiję su pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie susidorojimą (duomenys neskelbtini) nėra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas pažymėjo, kad nors tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjui kilmės šalyje gresia baudžiamasis persekiojimas, tačiau nenustatyta, jog šis persekiojimas būtų neproporcingas ir diskriminuojantis, todėl toks baudžiamasis persekiojimas nelaikomas „persekiojimu“ pabėgėlio apibrėžimo kontekste.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas paviršutiniškas, kadangi netinkamai interpretavo 14 000 JAV dolerių avanso pareiškėjui įteikimą. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2019 m. birželio 17 d. išvadoje Nr. (15/6-11) 13PR-81RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, nurodė, kodėl pareiškėjo pasakojimas apie pinigų disponavimą ir jam gresiantį persekiojimą iš A. H., I. M. ir D. B. nelaikomas nustatytu faktu, visų tyrimo metu surinktų duomenų kontekste.

11. Pažymėjo, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra 2015 m. gegužės 7 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“. Migracijos departamentas nurodė, kad priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, kad parodymus dėl pinigų perdavimo davė įtariamieji, pats pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vykdyto tyrimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo vertinamas tyrimo metu surinktų duomenų visumoje, o ne vien remiantis pavienėmis aplinkybėmis. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad neteisingai interpretavo pareiškėjo pateiktas aplinkybes dėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vykdyto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Argumentavo, kad tai buvo ne tyrimo metu surinktos informacijos interpretavimas, bet rėmimasis pateikta Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros medžiaga.

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad nepagrįstai atmetė pareiškėjui gresiantį pavojų kilmės šalyje patirti smurtą bei parsekiojimą. Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis (Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vykdyto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, pareiškėjo pasakojimą, Interpolo duomenų bazės duomenis), tikėtina, kad H. M. (H. M.) tikslas buvo atgauti jam priklausančius pinigus, o ne atkeršyti ar susidoroti su pareiškėju. Remiantis surinkta informacija, nukentėję asmenys I. M. ir H. M. ėmėsi teisinių priemonių, siekdami apginti savo interesus, t. y. kreipėsi į savo šalies teisėsaugos institucijas. Taigi, atsakovas konstatavo, jog tariamų „persekiotojų“ tikslas yra atgauti jiems priklausančius pinigus, o ne vykdyti pareiškėjo persekiojimą.

13. Atsakovas nurodė, kad remiantis Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje randama informacija, (duomenys neskelbtini) pareiškėjui yra išdavusi tarptautinį arešto orderį, Interpolo paieška paskelbta 2018 m. balandžio 27 d. Pareiškėjas yra kaltinamas sukčiavimu pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 247 straipsnio 4 punktą, jis kaltinamas tuo, kad 2014 m. vasario 22 d. siekdamas pasisavinti kito asmens turtą arba siekdamas pasisavinti teisę į kito asmens turtą, naudojant apgaulę arba sulaužius kito asmens pasitikėjimą, įgavo I. M. ir H. M. pasitikėjimą ir iš jų išviliojo 26 700 JAV dolerių, (duomenys neskelbtini). Nutarime taip pat nurodyta, kad pareiškėjui pinigai (duomenys neskelbtini) buvo perduoti 2014 m. vasarį. Atsakovas, atsižvelgiant į nutarimo turinį, laikė, kad prieš pareiškėją vykdomo baudžiamojo persekiojimo įvykių eiga nuosekli. Pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 31 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad bylą sufabrikuoti padėjo vienas iš (duomenys neskelbtini) piliečių giminaičių – generolas A. N. (A. N.). Įrodymų, kurie sietų minėtus (duomenys neskelbtini) piliečius su generolu, ar įrodymų, kurie sietų generolą su iškelta byla, pareiškėjas nepateikė. Migracijos departamentas pabrėžė, kad atlikęs pareiškėjo nurodytos situacijos analizę visų tyrimo metu surinktų duomenų kontekste, nenustatė pareiškėjui gresiančio baudžiamojo persekiojimo diskriminacinio elemento.

14. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad nesurinko pakankamai duomenų, jog pareiškėjui grįžus į kilmės šalį jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai elgiamasi ar kitaip žeminamas jo orumas, todėl jam turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nepagrindė savo baimės patirti „susidorojimą“, o jam gresiantis baudžiamasis persekiojimas nelaikytinas neproporcingu ir diskriminuojančiu. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad buvo atliktas papildomas tyrimas dėl kalinimo sąlygų pareiškėjo kilmės valstybėje.

15. Atsižvelgus į tai, kad, Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimu, bendros kalėjimo sąlygos (duomenys neskelbtini) nesąlygotų visišką draudimą užsienietį išsiųsti atgal į šią šalį, o individualių aplinkybių, dėl kurių padidėja rizika, jog su prieglobsčio prašytoju bus nežmoniškai elgiamasi įkalinimo įstaigoje, tyrimo metu nenustatyta, konstatuota, kad pareiškėjas papildomos apsaugos jam suteikimo būtinumo dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų grėsmių.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad prieglobsčio prašytojo 2019 m. gegužės 31 d. apklausos protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad Marijampolės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio A. H. ir I. M., ir vienas lietuvis buvo sulaikyti, jiems buvo pareikšti įtarimai. Sulaikyti asmenys tyrėjams nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad po pradėto ikiteisminio tyrimo jam ir jo šeimai pradėtos siųsti grasinančios žinutės socialiniame tinkle. Paaiškino, kad A. H. ir I. M. išvykus į (duomenys neskelbtini), prieš pareiškėją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, bylą suklastoti A. H. ir I. M. padėjo A. N. (vieno iš jų giminaitis), kuris vadovauja bylos eigai. Pareiškėjo vertinimu, nors A. N. miręs, jis turėjo įtakos bylos pradžioje ir sufabrikuotų įkalčių teismo procesas (duomenys neskelbtini) bus šališkas. Prieglobsčio prašytojo teigimu, jei jis būtų grąžinamas į (duomenys neskelbtini), tai būtų įkalintas arba nužudytas. Pareiškėjas nurodė, kad A. H. ir I. M. suinteresuoti jam atkeršyti, o pats kaltinimas niekuo nepagrįstas, o pateiktas su tikslu grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentui pateikė rašytinius dokumentus – nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir dokumentą, kuriame pareiškėjas nurodomas kaip paieškomas (2015 m. rugpjūčio 4 d.), byloje pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 247 straipsnio 4 punktą. Per apklausą O. B. pateikė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2014 m. rugpjūčio 7 d. Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį. 2015 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. H., I. M. ir D. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

18. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 17 d. rašte Nr. 5-S(S)-705(RN) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis O. B. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Tame pačiame rašte nurodyta, kad patikrinus informaciją Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje nustatyta, kad O. B. paskelbtas nusikaltėliu, ieškomas ekstradicijos tikslu. Paiešką 2018 m. gegužės 30 d. paskelbė (duomenys neskelbtini). O. B. inkriminuojama nusikalstama veika, susijusi su sukčiavimu. Įtariama, kad jis turėdamas tikslą pasisavinti kitų žmonių turtą, piktnaudžiavo jų pasitikėjimu, (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiems asmenims 26 750 JAV dolerių žalą. Atsakomybė už inkriminuojamą veiklą nustatyta (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 247 straipsnio 4 dalyje (sukčiavimas itin stambiu mastu), didžiausia numatyta bausmė – 12 metų laisvės atėmimo.

19. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas 2019 m. birželio 17 d. išvadoje Nr. (15/6-11)13PR-81RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kurios pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, konstatavo, jog nustatyti esminiai prieštaravimai tarp Prokuratūros nutarime esančios informacijos ir prieglobsčio prašytojo pateikto pasakojimo. Prieglobsčio prašytojas pasakojo, kad iš (duomenys neskelbtini) piliečių jis pinigų nesiskolino ir jis minėtiems asmenims nieko nėra skolingas. Jo teigimu, šie asmenys norėjo pasisavinti pinigus, kurie jiems nepriklausė. Prokuratūros nutarime nurodoma, kad prieglobsčio prašytojas davė parodymus, kad jis iš (duomenys neskelbtini) piliečių paėmė 14 000 JAV dolerių ir šių pinigų negražino. Prieglobsčio prašytojas pasakojo, kad ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas dėl to, kad įtariamieji išvyko iš šalies. Taip pat jis teigė, jog bylos metu vienas lietuvis buvo nuteistas, o (duomenys neskelbtini) piliečiams yra paskelbta paieška ir jie negali atvykti į Lietuvos Respubliką. Prokuratūros nutarime nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, įtariamiesiems nėra pareikšti kalinimai dėl nusikalstamos veiklos padarymo bei panaikintos kardomosios priemonės.

20. Išvadoje nurodyta, jog O. B. yra kaltinamas sukčiavimu pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 247 straipsnio 4 punktą. Pareiškėjui pateikti kaltinimai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 punktą. Vertinant jam gresiančią bausmę, pažymėta, jog tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje už tokio pobūdžio nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu, tačiau (duomenys neskelbtini) yra taikoma didesnė laisvės atėmimo bausmė (8–12 metų) nei Lietuvos Respublikoje (iki 8 metų). Tačiau vien ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) teisės aktai numato griežtesnę įkalinimo bausmę, savaime nepagrindžia išvados, kad tokia bausmė būtų neproporcinga ar peržengtų protingumo ribas.

21. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą, analizavo ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis pareiškėjo nurodytų aplinkybių kontekste. Teismas vertino, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus ir individualiai įvertinta pareiškėjo situacija, buvo atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti pareiškėjo nurodyti argumentai, kurie nepripažįstami patikimais, ir todėl jie buvo atmesti ir toliau nenagrinėti.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas sukėlė atsakovui pagrįstų abejonių, kadangi pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri prieštaravo ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims, bei negalėjo pateikti duomenų ir pagrįsti aplinkybių dėl galimai suklastotos bylos (duomenys neskelbtini) ir generolo A. N. įtakos baudžiamosios bylos baigčiai, ar teismams, dėl ko pareiškėjas galėtų būti neteisingai nuteistas. Pareiškėjo pateikta informacija dėl (duomenys neskelbtini) iškeltos baudžiamosios bylos yra prieštaringa ir nėra įtikinama. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, pagrindžiančius pareiškėjo baimę būti persekiojamam (duomenys neskelbtini), kitu nei baudžiamuoju, pagrindu.

23. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, jo baimė patirti baudžiamąjį persekiojimą be teisinio pagrindo kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas nepagrindė savo baimės grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl kitų priežasčių, kaip siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo dėl galimai įvykdyto nusikaltimo. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas negalėtų būti laikomas sąlyga, atitinkančia Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatas.

24. Pareiškėjas skunde ginčijo ir sprendimo dalį dėl papildomos apsaugos nesuteikimo. Teismas nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nebuvo pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nebuvo. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

25. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariamo smurto grėsmė (kuri abejotina) nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

26. Teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes, tinkamai jas vertino teisės nuostatų kontekste, pagrįstai priėmė Sprendimą, kurio nebuvo teisinio pagrindo naikinti; atitinkamai nebuvo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

III. 27. Pareiškėjas O. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

28. Pareiškėjas pažymi, kad savo skunde buvo nurodęs, kad, pirma, pareiškėjas parodymų ikiteisminio tyrimo metu apie gautus 14 000 dolerių (kaip (duomenys neskelbtini)) nedavė; antra, jo banko sąskaitos išrašuose nurodyta suma taip pat neapskaityta; trečia, pareiškėjas pateikė atsakovui savo interpretaciją dėl ikiteisminio tyrimo eigos (nurodė, kad tyrimas sustabdytas, nes įtariamieji išvyko iš Lietuvos Respublikos) pateikta jo turimų žinių kontekste (ikiteisminio tyrimo dokumentuose nurodoma, kad su pareiškėju nebuvo galima susiekti, t. y., jam paaiškinti ikiteisminio tyrimo nutraukimo aplinkybių nebuvo galimybės), todėl atsakovo fiksuoti neatitikimai negalėjo būti traktuojami kaip esminiai prieštaravimai, ir tuo pagrindu jo pasakojimui netaikoma abejonės privilegija. Šie pareiškėjo argumentai, priimant ginčijamą teismo sprendimą, įvertinti nebuvo, kas, pareiškėjo vertinimu, lėmė nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą.

29. Pareiškėjas laikėsi pozicijos dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos sufabrikavimo. Pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl su tuo susijusių pareiškėjo argumentų. Pareiškėjo vertinimu, teismui nepasisakius dėl pareiškėjo išdėstytų argumentų dėl atsakovo priimtų išvadų pagrįstumo šioje dalyje, teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu, nepakankamai motyvuotu.

30. Pareiškėjo vertinimu, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai.

31. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turėtų būti įvertintas ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimas. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jam gresia neteisėtas baudžiamasis persekiojimas, nežmoniškos kalinimo sąlygos bei neužtikrinta teisė į veiksmingą gynybą, o tai pareiškėjo vertinimu, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pareiškėjo teigimu, nei atsakovas, nei teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

33. Pažymi, jog Migracijos departamentas Išvadoje, kurios pagrindu priimtas Sprendimas, nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie pinigų disponavimą ir jam gresiantį persekiojimą nelaikomas nustatytu faktu visų tyrimo metu surinktų duomenų kontekste. Pabrėžia, kad Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimą vertino tyrimo metu surinktų duomenų visumoje, o ne vien remiantis pavienėmis aplinkybėmis. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2019 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (15/6-11)12PR-81 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

35. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų – prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, apklausų metu nurodytų aplinkybių, pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindė baime kilmės šalyje būti nepagrįstai persekiojamu trečiųjų privačių asmenų, kurie grasina susidorojimu ir kurių pastangomis pradėtas „sufabrikuotas“ baudžiamasis persekiojimas. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus ir savo surinktus duomenis, ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: nors tyrimo metu gauti duomenys patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. dėl (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos piliečių veiksmų pareiškėjas, kuriam (duomenys neskelbtini) iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo ir paskelbta tarptautinė paieška, patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tariamų „persekiotojų“, kurių motyvai nėra susiję su pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimais, tikslas yra ne „susidoroti“ su pareiškėju, o atgauti jiems priklausančius pinigus, tyrimo metu taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gresiantis baudžiamais persekiojimas yra neproporcingas ir diskriminuojantis, dėl ko jis nelaikomas „persekiojimu“ pabėgėlio apibrėžimo kontekste, dėl ko pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų; pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatytų papildomos apsaugos kriterijų.

36. Paduotu apeliaciniu skundu pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris, iš esmės sutikęs su ginčijamo Migracijos departamento sprendimo išvadomis, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

37. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

39. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

40. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. liepos 27 d. konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

41. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su ginčijamo Migracijos departamento sprendimo išvadomis, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės apie pareiškėjo nesutarimų su (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos piliečiais priežastis, pastarųjų veikas, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį (savavaldžiavimas) nutrauktas, kaip matyti iš 2015 m. gegužės 7 d. Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimo, pareiškėjui, kuris šiame procese buvo pripažintas nuketėjusiuoju, nebendradarbiaujant su teisėsauga, dėl ko toliau tęsti šio tyrimo objektyviai nebebuvo galima, nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėjas yra persekiojamas Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, taip pat kad nurodytų asmenų tikslas yra „susidoroti“ su pareiškėju, o ne atgauti, kaip teigiama, jiems priklausančias lėšas, taip pat kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gresiantis baudžiamasis persekiojimas yra neproporcingas ir diskriminuojantis. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su šiomis Migracijos departamento išvadomis pagrindai, t. y., kad nebuvo įvertintos visos nurodytos aplinkybės dėl jo 2014 m. vykdytos veiklos, nepagrįstai įvertinta jo nurodyta ikiteisminio tyrimo nutraukimo priežasčių interpretacija, baudžiamosios bylos pradėjimo (duomenys neskelbtini) tam tikri, kaip teigiama, nelogiškumai, iš esmės nėra susiję su išvados dėl persekiojimo Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme nebuvimo pagrįstumu: paties pareiškėjo nurodyta priešiškų santykių su (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos piliečiais priežastis – nesutarimai dėl asmenių turtinių santykių – niekaip nesusijusi su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytomis persekiojimo priežastimis; pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl Migracijos departamento išvada, kad nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gresiantis baudžiamais persekiojimas yra neproporcingas ir diskriminuojantis, yra nepagrįsta, t. y. kad baudžiamasis persekiojimas negalėjo būti pradėtas (duomenys neskelbtini), kad tokia veika, dėl kurios pradėta baudžiamoji byla, Lietuvos Respublikoje nėra kriminalizuota ar kad galima bausmė yra neproporcinga ar pan.

42. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas teiginys, kad turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jam gresia neteisėtas baudžiamasis persekiojimas, nežmoniškos kalinimo sąlygos bei neužtikrinta teisė į veiksmingą gynybą, kas turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, yra deklaratyvus, o duomenų, leidžiančių bent suabejoti Migracijos departamento išvadų šiuo aspektu pagrįstumu, nėra.

44. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindai naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra nustatyti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan