b9b684c6-4fa2-4dd3-aef7-760080d5b9ba · Å iaulių apygardos teismas

KopijaCivilinė byla Nr. 2-844-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00292-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.3.3 ; 2.6.8.6 ; 2.6.10.5.1 ; 3.2.4.4 ; 3.2.4.11 ; 3.2.6.1 ; 3.2.3.1 ; 3.1.7.1.5 ; 3.1.7.8 ; 3.1.7.11 ; (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 3 d.Šiauliai          Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,            sekretoriaujant Kristinai Rupšienei, dalyvaujant ieškovės A.

B. ūkininkės ūkio Z/S „Veides2“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gausta“ atstovui advokatui V. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RKJ grupė“ atstovui advokatui T. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. ūkininkės ūkio Z/S „Veides2“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RKJ grupė“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gausta“ dėl skolos priteisimo. n u s t a t ė :

Ūkininkės A. B. Å«kis Z/S „Veides2“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ RKJ grupė“ 87 694,85 Eur skolos, 6 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį skolos 3000 Eur yra sumokėjusi iki kreipimosi į teismÄ , o ieÅ¡kovė pagal buhalterinius dokumentus tik vėliau tai pastebėjo, ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir prašė priteisti 84 694,85 Eur.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2017 m. vasario 17 d. sudarė cesijos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Gausta“, kurios pagrindu pradinė kreditorė (trečiasis asmuo) perdavė naujajai kreditorei (ieÅ¡kovei) reikalavimo teisę į 87 694,85 Eur dydžio atsakovės skolÄ . PaaiÅ¡kino, kad atsakovės skola susidarė 2016 m. liepos – rugsėjo mėnesiais neatsiskaičius su trečiuoju asmeniu už prekes pagal grÅ«dų pirkimo – pardavimo sutartis ir jų pagrindu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Pirminė kreditorė perdavė ieÅ¡kovei grÅ«dų pirkimo – pardavimo sutartis bei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pagal kurias atsakovė liko skolinga 87 694,85 Eur. Ä®gijusi reikalavimo teisę ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ ragindama gera valia padengti įsiskolinimÄ , 2017 m. balandžio 3 d. iÅ¡siuntė atsakovei pretenzijÄ , kurioje nustatė 7 kalendorinių dienų terminÄ Ä¯siskolinimui padengti. Tačiau atsakovė nesutiko padengti įsiskolinimÄ , motyvuodama, kad yra sustabdžiusi prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių vykdymÄ UAB „Gausta“ atžvilgiu.

Jos teigimu trečiasis asmuo UAB „Gausta“ už atsakovei UAB „RKJ Grupė“ parduotÄ produkcijÄ nėra atsiskaičiusi su valstybės biudžetu, todėl pagal VMI taikomÄ praktikÄ , UAB „Gausta“ neatsiskaičius su valstybės biudžetu pagal sandorius su atsakove, UAB „RKJ Grupė“ patirs neigiamus UAB „Gausta“ prievolių neįvykdymo valstybei padarinius, nes PVM atskaita nebus galima. Nurodė, kad tiek trečiasis asmuo, tiek ieÅ¡kovė, dar iki Å¡ios pretenzijos ne kartÄ telefonu informavo atsakovę, kad UAB „Gausta“ jokių įsiskolinimų ar prievolių valstybei neturi nei pagal sandorius su atsakove, nei pagal kitus įmonės veiklos rezultatus.

VMI pateiktuose atsakymuose atsakovei aiškiai yra nurodoma, kad UAB „Gausta“ pagal pateiktas deklaracijas ir kitus apskaitos dokumentus valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams nėra skolinga. Atsakovė teigdama, kad UAB „Gausta“ yra neįvykdžiusi savo mokestinės prievolės valstybei ir galimai yra nesumokėjusi PVM nepateikė jokių įrodymų, todėl ginčo skolos sulaikymas yra be pagrindo ir neteisėtas.Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentu, kad 2017 m. vasario 17 d. cesijos sutartis iš tikro yra atlygintinių paslaugų teikimo sutartis, todėl ji niekinė ir ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį.

Pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl cesijos sutarties pripažinimo niekine ar negaliojančia. Kol sutartis nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, ji yra galiojanti ir privaloma. Atsakovė UAB „RKJ Grupė“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2016 m. liepos-rugsėjo mėnesiais sudarė įvairias grÅ«dų pirkimo-pardavimo sutartis, sandorių suma pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras -932 041,12 Eur, tame skaičiuje PVM 161 759,20 Eur.

Atsakovė kreipėsi į VMI praÅ¡ydama pateikti informacijÄ , ar trečiasis asmuo tinkamai vykdo mokestines prievoles valstybės naudai, taip pat, ar nėra jokių veiksnių, dėl kurių atsakovė galėtų atsakyti prieÅ¡ VMI. 2016 m. spalio 7 d. VMI nurodė, kad trečiajam asmeniui nustatyta mokesčių nemokėjimo rizika, jis nedeklaravo dalies iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų atsakovei. 2016 m. lapkričio 18 d. atsakovė informavo trečiÄ jį asmenį, kad nevykdys prievolės sumokėti skolÄ trečiajam asmeniui, kol nebus pateikta informacija apie tinkamÄ trečiojo asmens mokestinių prievolių įvykdymÄ , informavo apie prievolių vykdymo sustabdymÄ .

Ä® trečiojo asmens 2016 m. gruodžio 5 d. bei atsakovės 2017 m. balandžio 3 d. pretenzijas pakartotinai nurodė apie skolos mokėjimo sulaikymÄ , kol bus gauta informacija apie mokestinių prievolių įvykdymÄ . Be to atsakovė nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta ne reikalavimo teisės perleidimo sutartis, o atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Atsakovės vertinimu ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Cesijos sutarties 1.3 punkte Å¡alys susitarė, jog už reikalavimo perleidimÄ ieÅ¡kovė įsipareigoja sumokėti trečiajam asmeniui 70 000 Eur.

IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo susitarė dėl sėkmės mokesčio dėl skolos iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ieÅ¡kojus 87 694,85 Eur sumÄ , ieÅ¡kovei liktų 17 694,85 Eur suma, o trečiajam asmeniui bÅ«tų sumokama 70 000 Eur, taigi ieÅ¡kovei liktų apie 20 proc. nuo iÅ¡ieÅ¡kotos sumos. Teigia, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė nesutarė dėl fiksuotos kainos už reikalavimo pirkimÄ -pardavimÄ . Be to cesijos sutartis galimai yra niekinė, galimai yra nesÄ Å¾iningo mokesčių mokėjimo valstybės naudai vengimo schemos dalis (siekiama iÅ¡vesti lėšas Latvijos įmonės naudai ir jas paslėpti nuo VMI, taip pat galimai legalizuoti galimos nusikalstamos veikos lėšas), todėl turėtų bÅ«ti įvertinta ir VMI.

Taip pat mano, kad dėl nurodytų priežasčių Å¡ios sutarties konstatavimo niekine klausimÄ turėtų iÅ¡nagrinėti ir teismas ex officio ( pagal pareigas). Trečiasis asmuo UAB „Gausta“ su ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad tiek pagal atsakovės, tiek pagal trečiojo asmens turimus patikslintus buhalterinius duomenis Å¡iuo metu skolos dydis yra 84694,85 Eur. Atsakovė neginčydama skolos buvimo fakto, ginčija Å¡ios skolos priteisimo pagrindÄ , nes cesijos sutartis yra niekinė ir ieÅ¡kove Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti trečiasis asmuo UAB „Gausta“.

Tačiau trečiasis asmuo su tokiu atsakovės motyvu nesutinka. Sutinka su ieÅ¡kove, kad atsakovė UAB „RKJ Grupė“ privalo cesijos sutartį vykdyti ir sumokėti ieÅ¡kovei trečiojo asmens perleistÄ skolÄ . Nurodė, kad VMI 2017 m. balandžio 4 d. atliko trečiojo asmens operatyvų patikrinimÄ ir Å¡io patikrinimo metu buvo įvertinti bendrovės su UAB „RKJ Grupė“ laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016m. rugsėjo 30 d. vykdyti grÅ«dų pirkimo-pardavimo sandoriai. Å io operatyvaus patikrinimo metu trečiasis asmuo UAB „Gausta“ pateikė patikslintas PVM deklaracijas ir sumokėjo PVM.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiai dienai trečiasis asmuo UAB „Gausta“ yra nesumokėjusi PVM. Byloje pateikti iš VMI duomenys bei įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Gausta“ jokių prievolių valstybės biudžetui (tame tarpe PVM) neturi, todėl atsakovės argumentas dėl nesumokėto PVM yra nepagrįstas, o ginčo skolos sulaikymas yra be pagrindo ir neteisėtas. Nurodė, kad atsakovės argumentai, kad sudaryta ne cesijos, o atlygintinų paslaugų sutartis nepagrįsti.

Pradinis kreditorius trečiasis asmuo perleido savo pagrindinės skolos reikalavimo teisę ieÅ¡kovei. Pagal sutartį ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti 70 000 Eur dydžio atlygį. Atstovas patvirtino, kad minėta suma yra sumokėta, nesumokėjus sumos trečiasis asmuo bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas. Tarp trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės dėl perleidimo sutarties ginčo nėra.           IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2016 m. liepos-rugsėjo mėnesiais sudarė įvairias grÅ«dų pirkimo-pardavimo sutartis, sandorių suma pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 932 041,12 Eur.

Atsakovė pateikė 2017m. birželio 13 d. buhalterinę pažymÄ apie PVM sÄ skaitas ir apmokėjimus UAB „ Gausta „ nurodydama, kad UAB „ RKJ Grupė“ 2017 m. birželio 13 d. įsiskolinimas UAB „ Gausta „ yra 84694,85 Eur. Tarp Å¡alių ginčo dėl skolos fakto bei dydžio nekyla. Atsakovė nurodė, kad sandorių vykdymo metu, kilus įtarimams dėl verslo partnerio trečiojo asmens patikimumo vykdant mokestines prievolės valstybei, kreipėsi į VMI su 2016 m. rugsėjo 12 d. paklausimu dėl informacijos pateikimo, praÅ¡ydama pateikti informacijÄ , ar trečiasis asmuo tinkamai vykdo mokestinės prievoles valstybei.

Bylos duomenimis VMI 2016 m. spalio 7 d. nurodė, kad trečiajam asmeniui nustatyta mokesčių nemokėjimo rizika, jis nedeklaravo dalies iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų atsakovei. Atsakovė 2016 m, lapkričio 8 d. elektroniniu laiÅ¡ku kreipėsi į trečiÄ jį asmenį, praÅ¡ydama pateikti duomenis dėl sÄ skaitų su atsakove deklaravimo, PVM deklaravimo, PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų registro, o taip pat VMI iÅ¡duotÄ pažymÄ apie atsiskaitymÄ su valstybės biudžetu 2016 m. lapkričio 1 d. datai. Pateikė duomenis apie susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniu paÅ¡tu su trečiuoju asmeniu.

Trečiasis asmuo 2016 m. lapkričio 14 d. pateikė atsakovei praÅ¡ytus dokumentus, iÅ¡skyrus pažymÄ apie atsiskaitymÄ su valstybės biudžetu. 2016 m. lapkričio mėnesį atsakovė kreipėsi į VMI praÅ¡ydama pradėti trečiojo asmens patikrinimÄ dėl PVM prievolių vykdymo, motyvuodama tuo, kad UAB „ Gausta“ gali netinkamai vykdyti savo PVM prievoles dėl ko atsakovei gali bÅ«ti ribojama pagrįsta teisė į PVM atskaitÄ . 2016 m. lapkričio 21 d. VMI inicijavo atsakovės operatyvų patikrinimÄ dėl PVM, dėl sandorių su trečiuoju asmeniu, kÄ patvirtina VMI 2016 m. lapkričio 25 d. prieÅ¡prieÅ¡inės informacijos surinkimo pažyma ir nurodė, kad atsakovė PVM deklaruoja tinkamai.

Trečiasis asmuo 2016 m. gruodžio 5 d. pateikė pretenzijÄ atsakovei dėl 90802,07 Eur . Atsakovė 2016 m. gruodžio 7 d. pateikė atsakymÄ Ä¯ trečiojo asmens pretenzijÄ , kuriame nurodė, jog nevykdys pretenzijos dėl skolos sumokėjimo, kadangi trečiasis asmuo nėra pateikęs informacijos apie atsiskaitymÄ su valstybės biudžetu. VMI 2017 m. sausio 17 d. raÅ¡tu „Dėl informavimo apie numatomÄ atlikti mokestinį tyrimÄ â€œ inicijavo atsakovės mokestinį tyrimÄ dėl PVM, dėl sandorių su trečiuoju asmeniu. 2017 m. vasario 17 d. tarp trečiojo asmens UAB „Gausta“ ir ieÅ¡kovės A.

B. Å«kininkės Å«kio Z/S „Veides2“ sudaryta cesijos sutartis, pagal kuriÄ pradinis kreditorius (cedentas) UAB „Gausta“ perleido naujam kreditoriui (cesionarijui) - A. B. Å«kininkės Å«kiui Z/S „Veides2“ savo 87694,85 Eur dydžio skolos reikalavimÄ ir visus papildomus reikalavimus, susijusius su pagrindinės skolos reikalavimu, į skolininkÄ - UAB „RKJ Grupė“. Byloje nekyla ginčo dėl cesijos sutarties pateikimo atsakovei, tai, kad apie skolos reikalavimo perleidimÄ yra žinoma.

IeÅ¡kovės A. B. Å«kininkės Å«kis Z/S „Veides2“ atstovas 2017 m. balandžio 3 d. pateikė pretenzijÄ atsakovei dėl 87694,85 Eur skolos pagal cesijos sutartį sumokėjimo per septynias dienas. Atsakovė 2017 m. balandžio 24 d. pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad yra sustabdžiusi prievolių vykdymÄ Â kol nebus pateikta informacija apie tinkamÄ UAB „Gausta“ mokestinių prievolių įvykdymÄ bei paprašė pateikti duomenis dėl mokestinių prievolių įvykdymo. 2017m. balandžio 11 d.

VMI PrieÅ¡prieÅ¡inės informacijos surinkimo pažymoje nurodoma apie UAB „Gausta“ patikrinimÄ bei tai, kad 2017 m. balandžio 11 d. PVM permokos, nepriemokos nėra. 2017 m. liepos 27 d. raÅ¡te VMI nurodė, kad pagal 2016 m. lapkričio 7 d. operatyvaus patikrinimo pavedimÄ Nr. FR1043-8045 2017 m. balandžio 11 d. atliko UAB „Gausta“ operatyvų patikrinimÄ . Atliekamo operatyvaus patikrinimo metu buvo įvertinti bendrovės su UAB „RKJ Grupė“ laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-09-30 vykdyti grÅ«dų pirkimo - pardavimo sandoriai.

Pagal UAB „Gausta“ patikrinimui pateiktas UAB „RKJ Grupė“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras, UAB „Gausta“ pardavė prekių (rapsų) už 782483,52 Eur ir 164321,53 Eur pardavimo PVM, iÅ¡ viso už 946805,05 Eur. Buvo nustatyta, jog UAB „Gausta“ 2016 m. rugsėjo mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo 70610,62 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertės ir 14828,23 Eur pardavimo PVM, iÅ¡ viso 85438,85 Eur pagal UAB „RKJ Grupė“ iÅ¡raÅ¡ytas ir buhalterinės apskaitos registruose apskaitytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (2016-09-09 PVM sÄ skaita faktÅ«ra RK Nr.0767 ir 2016-09-16 PVM sÄ skaita faktÅ«ra RK Nr.0781), tačiau operatyvaus patikrinimo metu pateikė patikslintas PVM deklaracijas ir sumokėjo PVM.

Å iuo metu kontrolės veiksmai UAB „Gausta“ atžvilgiu nėra atliekami. Be to nurodė, kad VMI įtraukti į bylos nagrinėjimÄ nėra tikslinga nes nagrinėjamas tarp Å¡alių kilęs civilinis ginčas. Dėl cesijos sutarties Byloje iÅ¡ esmės kyla ginčas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisės pagal 2017 m. vasario 17 d. cesijos sutartį. Cesijos sutarties 1.1 bei 1.2 punktais trečiasis asmuo ieÅ¡kovei perleido reikalavimo teisę į atsakovę dėl 87 694,85 Eur skolos ir visus papildomus reikalavimus susijusius su pagrindinės skolos reikalavimu.

Cesijos sutarties 1.3 punkte Å¡alys susitarė, jog už reikalavimo perleidimÄ ieÅ¡kovė įsipareigoja sumokėti trečiajam asmeniui 70 000 Eur atlygį per 20 dienų nuo trečiojo asmens pareikalavimo, be ne anksčiau nei 90 dienų po to, kai (ir jei) ieÅ¡kovė gavo reikalautÄ sumÄ iÅ¡ skolininko. Cesijos sutarties 1.4 punkte nurodyta, kad trečiasis asmuo perleido ieÅ¡kovei visus dokumentus, reikalingus skolai atgauti / iÅ¡ieÅ¡koti. Cesijos sutarties 2.1 punkte numatyta, kad ieÅ¡kovė kaip kreditorius savo vardu bei naudai turi teisę naudotis reikalavimo teise visomis trečiojo asmens teisėmis iÅ¡kart po sutarties įsigaliojimo.

Cesijos sutarties 4.1 punkte Å¡alys sutarė, kad sutartis įsigalioja nuo pasiraÅ¡ymo momento ir galioja iki sutartyje nurodytų įsipareigojimų įvykdymo. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka motyvuodama tuo, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės, atsakovė yra sustabdžiusi prievolių vykdymÄ , be to cesijos sutartis yra niekinė. Atsakovės vertinimu ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo cesijos sutartimi, kuri yra Å¡io ieÅ¡kinio pagrindas, susitarė dėl sėkmės mokesčio dėl skolos iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kojimo ir atsižvelgiant į cesijos sutarties turinį cesijos sutartis yra ne reikalavimo perleidimo, o atlygintinių paslaugų teikimo sutartis.

Cesijos sutartyje nėra susitarimo dėl fiksuotos kainos už reikalavimo pirkimÄ - pardavimÄ bei nėra susitarta dėl pasekmių, jeigu ieÅ¡kovė neįvykdys atlygintinos reikalavimo perleidimo sutarties. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad sutarties Å¡alims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiÅ¡kinama pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje vadovaujantis sÄ Å¾iningumo bei sisteminio sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo principais. AiÅ¡kinant sutartį, turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji jos Å¡alių ketinimai (valia) sutarties sudarymo metu, atskleidžiami įvertinant sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybų dėl sutarties sudarymo pobÅ«dį, Å¡alių elgesį ir aplinkybes po sutarties sudarymo, jÄ vykdant, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas ( CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokiÄ konkrečiÄ sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. CK 6.193 straipsnio nuostatos numato, kad pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Siekiant nustatyti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiama į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atsakovės vertinimu Å¡ioje byloje taikytina Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1450-163/2016 suformuota praktika nes nurodytos bylos ir Å¡ios bylos ratio decidendi sutampa.

Pasak atsakovę konkrečiu atveju ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo susitarė dėl sėkmės mokesčio dėl skolos iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kojimo, o iÅ¡ieÅ¡kojus 87 694,85 Eur sumÄ , ieÅ¡kovei liktų 17 694,85 Eur suma, o trečiajam asmeniui bÅ«tų sumokama 70 000 Eur, todėl ieÅ¡kovei liktų apie 20 procentų nuo iÅ¡ieÅ¡kotos sumos. Atsakovės vertinimu cesijos sutarties Å¡alys nesutarė dėl fiksuotos kainos už reikalavimo pirkimÄ -pardavimÄ , be procesiniuose dokumentuose teigė, kad nėra įrodymų, kad tokia kaina bÅ«tų buvusi sumokėta.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens atstovas nors ir neteikė raÅ¡ytinių įrodymų, tačiau patvirtino, kad sutartyje numatyta 70 000 Eur suma yra sumokėta. Atsakovė neginčijo Å¡ių ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, nurodytų argumentų, teismui įvertinus ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens argumentus nėra pagrindo netikėti atstovo paaiÅ¡kinimais dėl konkrečios sumos sumokėjimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, Å¡alių paaiÅ¡kinimus dėl cesijos sutarties sudarymo, sutiktina su ieÅ¡kovės, trečiojo asmens argumentais, kad Å¡alys cesijos sutartį sudarė gera valia, suvokė ir suprato sutarties sÄ lygas ir pasiraÅ¡yta sutartis atitinka Å¡alių valiÄ , Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis).

Teismo vertinimu šios bylos ir atsakovės nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1450-163/2016 nustatytos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Minėtoje byloje nors ir buvo sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau esminis šios bylos aspektas dėl sutarties kvalifikavimo kaip paslaugų teikimo -skolų išieškojimo sutartimi buvo tai, kad viena iš sutarties šalių profesionaliai vertėsi skolų išieškojimu.

Konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje, kÄ nurodė ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens atstovas bei matyti iÅ¡ byloje pateiktų duomenų ieÅ¡kovės, kaip vienos iÅ¡ cesijos sutarties Å¡alių (cedento) pagrindinė Å«kinė komercinė veikla yra žemės Å«kio veikla bei su tuo susijusi veikla (Å«kininko Å«kis) ir veikla nėra susijusi su skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu, todėl teismo vertinimu vadovautis minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nėra teisinio pagrindo, kadangi iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas.

Įvertinus nagrinėjamos bylos nustatytas faktines aplinkybes dėl sutartinių santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens, įvertinus tai, kad atsakovė neginčija pačio skolos fakto trečiajam asmeniui bei įvertinus cesijos sutarties turinį nėra pagrindo 2017m. vasario 17 d. cesijos sutartį vertinti kaip atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, spręsti, kad ji yra niekinė ir ieškovė pagal cesijos sutartį neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju byloje atsakovė nereiškė reikalavimo 2017 m. vasario 17 d. cesijos sutartį pripažinti niekine ar negaliojančia.

Be to atsakovė neginčijo sutarties sÄ lygų, o vien aplinkybių nurodymas dėl galimai sudaryto sandorio, neatitikimo faktinėms aplinkybėms, Å¡alių valios neteisėtumo, Å¡alių nesÄ Å¾iningumo nepateikus jokių įrodymų nesukuria jokių teisinių pasekmių, nedaro cesijos sutarties savaime negaliojančia. Be to atsakovė nurodė, kad laiko cesijos sutartį galimai niekine ne dėl to, kad tai atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, todėl pasak atsakovę nėra svarbu, ar atsakovė ginčija teismine tvarka sutartį, o dėl to, kad tai gali bÅ«ti nesÄ Å¾iningo mokesčių mokėjimo valstybės naudai vengimo schemos dalis.

Atsakovės vertinimu galimai siekiama iÅ¡vesti lėšas Latvijos įmonės naudai ir jas paslėpti nuo VMI, taip pat galimai legalizuoti galimos nusikalstamos veikos lėšas. Atsakovės vertinimu tai, kad atsakovė nėra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinio teisme dėl cesijos sutarties nuginčijimo ir Å¡iuo aspektu, nėra svarbu, nes byloje yra iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas klausimÄ dėl Å¡ios sutarties konstatavimo niekine iÅ¡nagrinėti teismui ex officio ( savo iniciatyva) vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi.

Atsakovės argumentai dėl galimai nesÄ Å¾iningo trečiojo asmens elgesio dėl mokesčių mokėjimo valstybės naudai vengimo schemos bei kiti argumentai nepagrįsti, atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Teismas įvertinęs atsakovės argumentus bei atsižvelgęs į tai, kas jau iÅ¡dėstyta sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo cesijos sutartį pripažinti niekine ex officio ( savo iniciatyva) vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi. Taip pat spręstina, kad atsakovės nuomonė, kad ieÅ¡kovė neturi teisės atstovauti trečiojo asmens teisme, todėl trečiasis asmuo, o ne ieÅ¡kovė turi materialines ir procesines teises į atsakovės skolÄ , taip pat nepagrįsta.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Å ioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), prieÅ¡ingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamÄ prievolės įvykdymÄ â€“ asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis).

Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai jÄ Ä¯vykdžius tik iÅ¡ dalies, praleidus įvykdymo terminÄ , pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sÄ lygas, bendradarbiavimo pareigÄ , imperatyviÄ sias teisės normas ar bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Atsakovė nurodo, kad tuo atveju jei teismas laikytų, jog ieÅ¡kovė turi procesinę bei materialinę teises reikÅ¡ti šį ieÅ¡kinį, atsakovės vertinimu ji teisėtai ir pagrįstai yra sustabdžiusi prievolės vykdymÄ , todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkintas.

Vadovaujantis CK 6.46 straipsnio 2 dalimi skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymÄ , kai kreditorius nevykdo savo prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymÄ . CK 6.58 straipsnio 7 d. numatyta, kad teise sustabdyti prievolės vykdymÄ Å¡alys privalo naudotis sÄ Å¾iningai ir protingai. Atsakovės vertinimu trečiojo asmens mokestinės prievolės dėl PVM nėra tinkamai vykdomos valstybės naudai yra tikrinamos, VMI yra pradėjusi bei vykdo mokestinės kontrolės veiksmus trečiojo asmens UAB „Gausta“ atžvilgiu.

Pagal VMI taikomÄ praktikÄ trečiajam asmeniui neįvykdžius mokestinių prievolių valstybei (nesumokėjus PVM) atsakovė gali patirti neigiamus padarinius, nes PVM atskaita gali bÅ«ti negalima. Atsakovės vertinimu dėl trečiojo asmens nesÄ Å¾iningos veiklos nesumokėjus PVM, VMI gali neleisti atsakovei taikyti PVM atskaitos, o tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad atsakovei mokestinės prievolės vykdymo aspektu gali tekti sumokėti PVM du kartus - perkant prekes iÅ¡ trečiojo asmens ir parduodant prekes savo pirkėjui, o tai atsakovės nuomone yra neteisėta.

Todėl atsakovė mano, kad ji pagrįstai sulaikė prievolės mokėtinos skolos įvykdymÄ .  Vertinant byloje pateiktus duomenis yra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo UAB „Gausta“ jokių prievolių valstybės biudžetui (tame tarpe PVM) neturi ir tai patvirtina VMI 2017m. liepos 21 d. raÅ¡tas „Dėl informacijos pateikimo“. ( Å¡ios nutarties 8 punktas). Be to pažymėtina, kad ieÅ¡kovė kreipdamasi į teismÄ kartu su ieÅ¡kiniu pateikė 2017 m. balandžio 11 d. prieÅ¡prieÅ¡inės informacijos surinkimo pažymÄ , o VMI 2017 m. liepos 21 d. raÅ¡te „Dėl informacijos pateikimo“, taip pat nurodoma, kad pagal 2016 m. liepos 7 d. operatyvaus patikrinimo pavedimÄ Nr. FR1043-8045, VMI 2017 m. balandžio 11 d. atliko trečiojo asmens operatyvų patikrinimÄ ir Å¡io patikrinimo metu buvo įvertinti bendrovės su UAB „RKJ Grupė“ vykdyti grÅ«dų pirkimo-pardavimo sandoriai.

Šio operatyvaus patikrinimo metu trečiasis asmuo pateikė patikslintas PVM deklaracijas ir sumokėjo PVM. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad UAB „Gausta“ neturi jokių mokestinių įsipareigojimų ar prievolių valstybės ar savivaldybių biudžetui, jokie VMI kontrolės veiksmai UAB „Gausta‘ atžvilgiu nėra atliekami, nors ir yra atsakovės iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jokie sprendimai nėra priimti. Byloje nustatytos aplinkybės, pateikti įrodymai suteikia pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo neturi nepriemokos valstybei ir yra sumokėjęs PVM.

Ä®vertinus ieÅ¡kovės 2017 m. balandžio 3 d. pretenzijos turinį, duomenis iÅ¡ VMI bei visumÄ byloje nustatytų faktinių aplinkybių daroma iÅ¡vada, kad atsakovė nepagrįstai sustabdė prievolės vykdymÄ CK 6.46 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį pažymi, kad jeigu atsakovei bus pateikti dokumentai apie prievolių valstybei tinkamÄ bei galutinį įvykdymÄ atsakovė yra pasirengusi likviduoti įsiskolinimÄ . Atsakovės argumentai, kad trečiasis asmuo nepateikė atsakovei duomenų apie tai, kad yra sumokėjęs PVM ir, kad pažymose esanti informacija yra nepakankama įsitikinti, kad nepriemokos nėra, nesuteikia pagrindo atsakovei ir toliau sulaikyti mokėjimus.

Dėl įrodinėjimo pareigos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, atsakovė atsiliepime ar prieÅ¡ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovei reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovei atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ atsižvelgdamas į įrodymų visumÄ .

Teismas vertindamas įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Ä®rodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumÄ teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumÄ , detalumÄ ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Atsakovė nurodydama konkrečias aplinkybes, turėjo pareigÄ pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, o Å¡iuo atveju atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovės argumentų bei nurodytų faktinių aplinkybių, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai neįrodyti.

Atsakovės argumentai dėl trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo ar neteisėtumo, galimai nusikalstamų veiksmų taip pat niekuo nepagrįsti. CK 6.38, 6.63, 6.210 straipsnių nuostatos numato, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos tinkamai ir sÄ Å¾iningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . Be to, CK 6.205 straipsnis numato, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ar įvykdymo termino praleidimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki Å¡iol nėra gražinusi skolos, vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gera valia prievolės neįvykdė, ieÅ¡kovės reikalavimas pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis atsakovei tenka pareiga sumokėti trečiojo asmens ieÅ¡kovei perleistÄ 84694,85 Eur skolÄ vadovaujantis 2017 m. vasario 17 d. cesijos sutartimi. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Todėl, remiantis CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio nustatytomis taisyklėmis iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. birželio 5 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl dalies ieÅ¡kinio atsisakymo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 87 694,85 Eur skolos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį skolos 3000 Eur yra sumokėjusi iki kreipimosi į teismÄ , o ieÅ¡kovė pagal buhalterinius dokumentus tik vėliau tai pastebėjo, ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir prašė priteisti 84 694,85 Eur. Nurodė, kad ieÅ¡kinio dalyje dėl 3000 Eur atsisako. Ginčo dėl ieÅ¡kinio sumos tarp Å¡alių nėra. Atsakovė neprieÅ¡taravo dėl ieÅ¡kinio atsisakymo Å¡ioje dalyje.

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, įvertinus, kad ginčo tarp Å¡alių nėra, ieÅ¡kovės atsisakymas nuo ieÅ¡kinio dalyje dėl 3000 Eur priteisimo tenkintinas, civilinė byla dalyje nutrauktina. BylÄ nutraukus vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, 2043 Eur žyminio mokesčio, 800 Eur už procesinių dokumentų ruoÅ¡imÄ bei 200 Eur atstovavimÄ teisme, pateikė duomenis apie iÅ¡laidų sumokėjimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė dalies ieÅ¡kinio atsisakė (sumažino pareikÅ¡tÄ turtinį reikalavimÄ nuo 87694,85 Eur iki 84694,85 Eur, atsisakė 3000 Eur dydžio reikalavimo), žyminis mokestis skaičiuotinas nuo patenkintos sumos 84694,85 Eur ir tai sudaro 1994 Eur, todėl iÅ¡ atsakovės priteistinas 1994 Eur patirtos žyminio mokesčio iÅ¡laidos.

Ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų dėl 3000 Eur sumos, ieškovei gražintina 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio dalis, kas sudaro 36,75 Eur (t. y. 2043 Eur - 1994 Eur = 49 Eur; 49 Eur × 75 % = 36,75 Eur). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos šaliai sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi bylÄ nutraukus vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikÅ¡tų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, iÅ¡sprendimui kitos Å¡alies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuo reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiÅ¡kimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita Å¡alis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Jeigu vienai Å¡aliai pareiÅ¡kus didelės sumos reikalavimÄ , nuo kurio gindamasi kita Å¡alis patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų bÅ«ti laikoma sprendimu, priimtu kitos Å¡alies naudai, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiÅ¡kimÄ lėmė jos elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatant priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , atliktus procesinius veiksmus, paruoÅ¡tų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, proceso trukmę spręstina, kad ieÅ¡kovės patirtos 1000 Eur iÅ¡laidos pagrįstos todėl priteistinos. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės atsisakymas ieÅ¡kinio dalyje dėl 3000 Eur, konkrečiu atveju teismo vertinimu neįtakoja atstovavimo iÅ¡laidų dydžio. Tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovės priteistinos 14,85 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei ( CPK 96 straipsnis). 2017 m. birželio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės UAB „RKJ grupė“ turtui.

Atsakovei pateikus atskirÄ jį skundÄ laikinosios apsaugos priemonės panaikintos 2017 m. birželio 16 d. nutartimi. Atsakovė teikdama atskirÄ jį skundÄ 2017 m. birželio 15 d. sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkintas, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistinos patirtos iÅ¡laidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. ( CPK 93 straipsnis). Atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 279 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

     IeÅ¡kovės Å«kininkės A. B. Å«kio Z/S „Veides2“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ RKJ grupė“ dėl 84 694,85 Eur skolos priteisimo tenkinti.         Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės, „RKJ Grupė“, įmonės kodas 302514544 buveinės adresas AuÅ¡ros g. 17, Macaičių k., Å iaulių r. sav. ieÅ¡kovei A. B. Å«kininkės Å«kiui Z/S „Veides2“, registracijos kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 84694,85 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis eurus 85 ct ) skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1994 Eur ( vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 1000 Eur ( tÅ«kstantį eurų) atstovavimo iÅ¡laidų.

         Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. B. Å«kininkės Å«kio Z/S „Veides2“, registracijos kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 21 Eur ( dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų uždarajai akcinei bendrovei „RKJ Grupė“, įmonės kodas 302514544 buveinės adresas AuÅ¡ros g. 17, Macaičių k., Å iaulių r. sav.         Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės, „RKJ Grupė“, įmonės kodas 302514544 buveinės adresas AuÅ¡ros g. 17, Macaičių k., Å iaulių r. sav. 14, 85 Eur ( keturiolika eurų 85 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.         Priimti ieÅ¡kovės Å«kininkės A.

B. Å«kio Z/S „Veides2“ ieÅ¡kinio dalyje dėl 3000 Eur priteisimo iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „ RKJ grupė“ atsisakymÄ ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukti.         BylÄ nutraukus vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.         Gražinti ieÅ¡kovei Å«kininkės A. B. Å«kiui Z/S „Veides2“ 36,75 Eur (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 75 ct) žyminio mokesčio.           Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apygardos teismui.  Sprendimo patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims.

             Teisėja                                                                                                     Vilija Valantienė