2022-10-19 Nr. AB-25331-3-61-3-03953-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-938-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03953-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 13.7.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. (K. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą pareiškėjui K. S. (K. S.) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, Mokestinių ginčų komisija) 2018 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. S-185(7-169)/2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir pareiškėjo K. S. (K. S.) skundą atmesti.

2. Muitinės departamentas paaiškino, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno banderolėmis nepaženklintas prekes: Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 16 500 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ iki kol 2016 m. rugpjūčio 11 d., 15.30 val. miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Kauno teritorinė muitinė (toliau – ir Kauno TM) 2018 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 8PM190054 pripažino pareiškėją skolininku muitinei ir įregistravo jam 42 592 Eur mokestinę prievolę (28 150 Eur akcizo, 7 367 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 5 607 Eur akcizo delspinigių, 1 468 Eur PVM delspinigių) už neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas cigaretes. Muitinės departamentas 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 1A-294 patvirtino Kauno TM sprendimą. Nesutikdamas su tokiu Muitinės departamento sprendimu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. spalio 30 d. sprendimu panaikino Muitinės departamento sprendimą.

3. Muitinės departamentas nesutino su Komisijos konstatuota aplinkybe, kad akcizų, importo PVM bei akcizo ir PVM delspinigių mokestinė prievolė išnyko. Komisija neteisingai aiškino, jog ginčui aktualiu laikotarpiu akcizų ir importo skola muitinei išnyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir muito mokesčiai. Nagrinėjamu atveju prekės buvo sulaikytos ne pirmoje muitinės įstaigoje, o Sąjungos muitų teritorijoje (miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini)), todėl, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodo Komisija, prekės, kurios buvo sulaikytos neteisėtai jas įvežus į minėtą teritoriją, apmokestinamos PVM ir akcizo mokesčiu.

4. Muitinės departamentas pabrėžė, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 124 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja asmens pareigos sumokėti importo ar eksporto muitą išnykimą, tačiau šiuo kodeksu nėra administruojami kiti mokesčiai, t. y. akcizai ir PVM. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 121 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pakeitimai, kurie nustatė, kad prievolė mokėti importo PVM ir akcizus muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais. Minėti pakeitimai ginčo atveju netaikytini, kadangi skola muitinei atsirado 2016 m. rugpjūčio 11 d., t. y. minėtiems pakeitimams negaliojant.

5. Atsakovo nuomone, Komisija aiškindama importo PVM ir akcizų prievolės muitinei išnykimą (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 34-40 straipsnių, Akcizų įstatymo 19 straipsnio nuostatos), nepagrįstai jų taikymą aiškino remdamasi teisės aktų pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2017 m. sausio 1 d. bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu byloje C-230/08 ir priėjo nepagrįstą, prieštaraujančią teismų praktikai išvadą, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reglamentavimas leido teigti apie aiškią įstatymų leidėjo poziciją dėl muitinės administruojamų mokesčių, įskaitant akcizus ir importo PVM, mokestinės prievolės pasibaigimo, ir šis juridinis faktas be kita ko yra siejamas su atvejais, kuriems esant išnyksta skola muitinei.

6. Atsakovo teigimu, ginčo atveju pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ar sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorės sienos.

7. Pareiškėjo K. S. (toliau – ir pareiškėjas) atstovas teismo posėdyje prašė atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į atsakovo prašymą su Muitinės departamento prašymu sutiko.

9. Kauno TM, gavusi Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamąjį įsakymą byloje Nr. 1-316-317/2017, nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 11 d. miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes: 16 500 pakelių cigarečių, nepažymėtų banderolėmis. Teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bauda ir cigarečių konfiskavimas. Kadangi muitinei nebuvo pateikta informacija, jog į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos cigaretės buvo deklaruotos šioje teritorijoje ir už jas apskaičiuoti ir sumokėti importo mokesčiai, laikytina, kad jos nebuvo pateiktos muitinės įstaigai, todėl 2016 m. rugpjūčio 11 d. atsirado skola muitinei. Kauno TM neteisėtai gabentas ir sulaikytas bei konfiskuotas prekes (cigaretes), nepažymėtas banderolėmis, importo muito skolos muitinei neapskaičiavo ir neįregistravo, tačiau apskaičiavo akcizo, PVM ir akcizo bei PVM delspinigių sumas.

10. Kauno TM teigimu, Komisija neteisingai aiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) akcizų ir importo skola muitinei išnyksta tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir muito mokesčiai, neatsižvelgiant į tai, kad pati Komisija savo sprendime pripažino, jog Sąjungos muitinės kodeksas nereglamentuoja akcizų ir PVM apmokestinimo, o Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme ir Akcizų įstatyme nebuvo įtvirtintų specialių nuostatų, reglamentuojančių atleidimą (gražinimą ar neapmokestinimą) nuo akcizų ar importo PVM mokėjimo tokių apmokestinamų prekių atžvilgiu, kurios yra sulaikomos ir konfiskuojamos. Nagrinėjamu atveju skolos atsiradimo momentu – 2016 m. rugpjūčio 11 d. galioję Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo, Akcizų ir PVM įstatymai reglamentavo importo akcizų ir PVM mokestinės prievolės atsiradimo ar išnykimo sąlygas. Muitinės departamentas, įvertinęs tai, kad prekės (cigaretės) buvo sulaikytos jau kirtus sieną ir įvežus į Sąjungos muitų teritoriją, savo sprendime teisingai padarė išvadą, jog Kauno TM pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui apskaičiavo akcizus ir PVM bei įpareigojo jį šiuos mokesčius sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu atsakovo Muitinės departamento prašymą tenkino ir panaikino Komisijos sprendimą Nr. S-185(7-169/2018).

12. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilęs dėl to, ar pagrįstai Komisijos sprendime konstatuota, jog akcizo ir PVM skola pareiškėjo atžvilgiu išnyko.

13. Teismas nustatė, kad:

13.1. Kauno TM 2018 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 8PM190054 apskaičiavo pareiškėjui mokestinę prievolę: akcizą – 28 150 Eur, PVM – 7 367 Eur, akcizo delspinigius – 5 607 Eur, PVM delspinigius – 1 468 Eur, skolos atsiradimo datai 2016 m. rugpjūčio 11 d.;

13.2. Kauno TM, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu, už neteisėtai sulaikytas bei konfiskuotas prekes (cigaretes, nepažymėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis) importo muito skolos muitinei neapskaičiavo ir neregistravo, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu;

13.3. Kauno TM 2018 m. birželio 6 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad įtraukė į apskaitą tos pačios dienos sprendime apskaičiuotus mokesčius ir susijusias sumas bei įpareigojo pareiškėją per 10 dienų nuo muitinės pranešimo įteikimo dienos įvykdyti mokestinę prievolę;

13.4. pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno TM sprendimu, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 1A-294 nustatė, kad Kauno TM pagrįstai pripažino pareiškėją skolininku muitinei ir apskaičiavo mokestinę prievolę tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

13.5. pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės departamento sprendimu pateikė skundą Komisijai, kuri Muitinės departamento sprendimą panaikino, motyvuodama tuo, jog galiojantis teisinis reglamentavimas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika leidžia konstatuoti, kad akcizų ir importo PVM skola muitinei išnyko.

14. Teismas nurodė, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja asmens pareigos sumokėti būtent importo ar eksporto muito sumą išnykimą. Buvo pažymėta, kad Kauno TM sprendimu neapskaičiavo ir neregistravo importo skolos muitinei, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu, tačiau, pareiškėjo teigimu, išnykusiais turi būti laikomi ne tik muito mokestis, bet ir akcizo bei PVM mokesčiai.

15. Vertindamas, ar pagrįstai pripažinta išnykusia akcizo bei PVM mokesčių skola, teismas pabrėžė, kad Sąjungos muitinės kodeksu nėra administruojami pareiškėjui nustatyti akcizo ir PVM mokesčiai, todėl šių prievolių išnykimo pagrindai vertintini atsižvelgiant į kitus teisės aktus. PVM ir akcizo mokesčius muitinė administruoja pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – ir MAĮ); PVM ir akcizo mokesčius muitinė administruoja tiek, kiek jai pavesta pagal PVMĮ ir Akcizų įstatymą.

16. Teismas nurodė, kad atvejus, kai akcizais apmokestinamos prekės (įskaitant ir apdorotą tabaką) atleidžiamos nuo akcizų, reglamentuoja Akcizų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 1 d.) 19 straipsnio 1 dalis, kurioje nebuvo nustatyta, kad nuo akcizų galėtų būti atleistos konfiskuotos ir sunaikintos prekės. Teismo vertinimu, Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis ginčo situacijai negalėjo būti taikoma. Teismas sprendė, kad PVMĮ (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d. ) V skyriuje nėra įtvirtinta, jog nuo importo PVM būtų atleidžiamos konfiskuotos ir sunaikintos importo PVM objektu esančios prekės. PVM įstatyme ir Akcizų įstatyme nesant nuostatų dėl atleidimo nuo pareigos mokėti šiuos mokesčius konfiskavus ir sunaikinus neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją atgabentas prekes, vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.

17. Teismas pažymėjo, kad skolos atsiradimo metu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 11 d., galiojusi MAĮ 93 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija įtvirtino, kad muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedūrai įforminti prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos.

18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalimi, teismas pažymėjo, kad šioje byloje neturi būti iš naujo įrodinėjamos tos aplinkybės, kurios yra konstatuotos įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu, kiek tai susiję su pareiškėjo atliktų veiksmų pobūdžiu. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo įsakymu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad būtent pareiškėjas prisidėjo prie prekių neteisėto patekimo į Bendrijos muitų teritoriją, apie neteisėtą prekių įvežimą žinojo, prekės – cigaretės, buvo sulaikytos už pirmosios įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonos, todėl egzistavo visos sąlygos pripažinti pareiškėją skolininku muitinei. Šie pareiškėjo atlikti veiksmai patvirtino, kad jis PVMĮ ir Akcizų įstatymo taikymo prasmėmis, pagrįstai ir teisingai yra pripažintas skolininku muitinei bei pridėtinės vertės ir akcizų mokesčių mokėtoju.

19. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, prekės (cigaretės) buvo sulaikytos neteisėtai jas įvežus į Sąjungos muitinės teritoriją, t. y. miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini) ribose. Kadangi prekės (cigaretės) buvo sulaikytos jau kirtus sieną ir įvežus į Sąjungos muitinės teritoriją, teismas konstatavo, jog mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui apskaičiavo akcizą ir PVM bei įpareigojo jį šiuos mokesčius sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nenustatė pagrindų laikyti akcizo bei PVM ir akcizo bei PVM delspinigių skolą muitinei išnykusia, pagal skolos atsiradimo metu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 11 d., galiojusias aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas.

20. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl Komisijos ginčijamame sprendime nurodomos būtinybės remtis ESTT byloje Nr. C-230/08 suformuota praktika, nes nurodytoje byloje buvo taikytos ne Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, o prieš tai galiojusios Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, kurios nagrinėjamoje byloje netaikomos.

21. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Komisija ginčijamame sprendime neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius PVM ir akcizo mokesčio išnykimą, todėl nusprendė atsakovo Muitinės departamento prašymą tenkinti ir Komisijos sprendimą panaikino.

III. 22. Pareiškėjas K. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą ir palikti galioti Komisijos 2018 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. S-1085(7-169/2018).

23. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Kauno TM apie skolos muitinei atsiradimą pareiškėjui turėjo pranešti iš karto ir vietoje, kurioje atsirado arba laikoma atsiradusia skola muitinei. Kauno apygardos teismo Baudžiamuoju įsakymu, kuris nekvestionuojamas, nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 11 d. neteisėtai disponavo banderolėmis nepaženklintomis cigaretėmis ir vežė jas automobilyje. Tačiau nebuvo nustatyta, kas ir kada šias cigaretes įvežė, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, jam nekilo Sąjungos muitinės kodekse nustatyta prievolė pristatyti cigaretes į muitinės įstaigą ir sumokėti mokesčius. Pareiškėjas nebuvo nuteistas už kontrabandą, jis nežino, ar cigaretės teisėtai, ar neteisėtai pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją;

23.2. kaip ir muito mokesčiai, kurie nebuvo registruojami ir skaičiuojami, išnykusiais turi būti laikomi akcizo mokestis ir PVM. Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai, tačiau pirmosios instancijos teismas šios nuostatos netaikė. Pareiškėjo įsitikinimu, neturėjo būti taikomas ir PVMĮ V skyrius, nes Baudžiamajame įsakyme nėra kalbama apie importuojamas prekes, todėl nepagrįstai sutapatinami atvejai kai akcizais apmokestinamomis prekėmis neteisėtai disponuojama ir importo mokesčiu apmokestinamos prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu;

23.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi prejudicinę reikšmę turinčiame baudžiamajame įsakyme nustatytomis aplinkybėmis, t. y. kad pareiškėjas prisidėjo prie prekių neteisėto patekimo į Bendrijos muitų teritoriją, apie neteisėtą prekių įvežimą žinojo, prekės sulaikytos jau įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, todėl egzistavo visos sąlygos pripažinti pareiškėją skolininku muitinei. Pareiškėjo teigimu, Baudžiamajame įsakyme nėra tokių išvadų (apie tai, kad pareiškėjas prisidėjo prie neteisėto cigarečių įvežimo į Lietuvos Respubliką, kad žinojo apie šiuos veiksmus ir pan.), kurių pakaktų pripažinti pareiškėją skolininku muitinei;

23.4. pirmosios instancijos teismas konkrečiai nepasisakė dėl delspinigių, atsiradusių dėl atgaline apskaičiuotų mokesčių. Tarp nusikalstamos veikos pasekmės ir atsiradusios žalos (delspinigių už laiku nesumokėtą akcizo mokestį) nėra jokio priežastinio ryšio. Delspinigiai, kaip vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, yra privatinės teisės sritis. Kadangi mokestiniai santykiai yra viešosios teisės dalykas, todėl pareiškėjui šiuo atveju privatinės teisės nuostatos netaikomos ir nėra jokio pagrindo tenkinti Muitinės departamento reikalavimą iš jo priteisti delspinigius už laiku nesumokėtą akcizo mokestį ir PVM;

23.5. atsakomybę švelninantys įstatymai turi grįžtamąją galią. Pakeitus Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnį, būtina atsižvelgti į situaciją ir mokestinių prievolių srityje, faktiškai turi galioti teisės aktas, kuris palengvino teisinę padėtį asmenų, nuteistų už padėjimą neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis.

24. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Muitinės departamentas atsiliepime nurodo:

25.1. pareiškėjas skolininku muitinei pripažintas Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies c punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas prisidėjo prie prekių neteisėto įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją, apie neteisėtą prekių įvežimą žinojo, prekės buvo sulaikytos už pirmosios įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonos, todėl egzistavo visos sąlygos pripažinti jį skolininku muitinei;

25.2. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sąjungos muitinės kodeksu nėra administruojami nustatyti akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiai, todėl šių prievolių išnykimo pagrindai vertintini atsižvelgiant į kitus teisės aktus. Dėl Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo, Muitinės departamentas pažymi, kad minėtose nuostatose įtvirtinta išimtis netaikoma sunaikintam apdorotam tabakui, kuris pagamintas ar laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas. PVMĮ V skyriaus nuostatos nenumato, jog nuo importo PVM būtų atleidžiamos konfiskuotos ir sunaikintos importo PVM objektu esančios prekės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas PVMĮ ir Akcizų įstatymo taikymo prasmėmis pagrįsti ir teisingai pripažintas skolininku muitinei bei pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių mokėtoju, o pagrindų laikyti akcizo bei PVM ir šių mokesčių delspinigių skolą muitinei pagal skolos atsiradimo metu (t. y. 2016 m. rugpjūčio 11 d.) galiojusias teisės aktų nuostatas, nenustatyta;

25.3. nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad muitinė privalėjo skolos atsiradimo metu ją registruoti ir apie ją informuoti pareiškėją, kadangi, vadovaujantis MAĮ 66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose nustatytas išimtis. Atsakovo teigimu, nebuvo pažeistos MAĮ nuostatos, nustatančios delspinigių skaičiavimo pagrindą ir terminą. Pareiškėjui skundžiamu Kauno TM sprendimu nėra skirta bauda už mokėtinų mokesčių nedeklaravimą, o privalomai mokėtinų mokesčių apskaičiavimas, įregistravimas ir įpareigojimas juos sumokėti negali būti laikoma sankcija ginčo atveju ir Baudžiamojo kodekso nuostatos netaikytinos.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos išdėstė Muitinės departamentas apeliacinės instancijos teismui pateiktame atsiliepime.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. S-185(7-169)/2018), teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Kauno TM 2018 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 8PM190054 apskaičiavo pareiškėjui papildomus mokesčius ir su jais susijusias sumas (28 150 Eur akcizą, 7 367 Eur PVM, 5 607 Eur akcizo delspinigius, 1 468 Eur PVM delspinigius).

29. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 1A-294 patvirtino Kauno TM 2018 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 8PM190054.

30. Komisija, išnagrinėjusi mokestinį ginčą pagal pareiškėjo skundą, 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. S-185(7-169)/2018 panaikino Muitinės departamento 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 1A-294, motyvuodama tuo, pagal galiojantį teisinį reguliavimą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką pareiškėjo akcizų ir importo PVM skola muitinei išnyko.

31. Apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo centrinis mokesčių administratorius turi teisę tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas (Mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 2 d.).

32. Tokiu atveju administraciniame teisme nagrinėjamo mokestinio ginčo (administracinės bylos) ribas apibrėžia būtent šioje nuostatoje minimas skirtingas ginčo teisinių santykių kvalifikavimui aktualių teisės normų interpretavimas (sprendžiamas tik ginčas dėl teisės) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-151-556/2017; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2024-442/2019; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1130-968/2021).

33. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatyta, jog nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų: d) kai pripažįstama negaliojančia muitinės deklaracija, kuria prekės buvo deklaruotos muitinės procedūrai, dėl kurios taikymo atsiranda pareiga sumokėti importo ar eksporto muitą, įforminti; e) kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos; f) kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn; g) kai prekių dingimo arba muitų teisės aktais nustatytų pareigų neįvykdymo priežastis yra visiškas minėtų prekių sunaikinimas arba negrąžinamas praradimas, nulemtas prekių pobūdžio, nenumatytų aplinkybių, force majeure arba muitinės duotų nurodymų; taikant šį punktą, prekės laikomos negrąžinamai prarastomis tada, kai jų nebegali panaudoti joks asmuo.

34. Akcizų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2696 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustato, kad prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Sprendimai dėl pateiktų prašymų grąžinti sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo VIII skyriaus nuostatomis.

35. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 121 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2697 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) numatyta, kad prievolė mokėti importo PVM muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėtas PVM grąžinamas arba atsisakoma jį išieškoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Sprendimai dėl pateiktų prašymų grąžinti sumokėtą importo PVM arba atsisakyti jį išieškoti priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo VIII skyriaus nuostatomis.

36. Komisija nustatė, kad pareiškėjo neteisėtai gabentos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės, nepažymėtos Lietuvos Respublikos banderolėmis) 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo sulaikytos ir įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu konfiskuotos ir sunaikintos. Komisija, vadovaudamasi paminėtu teisiniu reguliavimu pripažino, jog pareiškėjo skola prievolė mokėti akcizą ir PVM išnyko.

37. Apmokestinimą akcizais bei pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat ir už importuotas prekes, reguliuoja Akcizų įstatymas bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Vietos mokesčių administratorius apskaičiuodamas pareiškėjui mokėtinas akcizo, PVM bei akcizo ir PVM delspinigių sumas, vadovavosi apmokestinimo momentu galiojusiomis Akcizų įstatymo bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis.

38. Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalis (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedūrai įforminti: 1) muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia; 2) tos prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, muitinės nurodymu sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn, arba sunaikinamos, arba negrįžtamai prarandamos dėl faktinės prekių prigimties, nenumatytų arba nenugalimos jėgos aplinkybių; 3) jeigu prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos.

39. Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 2 punktas taikomas tais atvejais, kai yra sulaikomos prekės, kurios yra muitinės priežiūroje, atliekant veiksmus, kuriais muitinė siekia užtikrinti, jog būtų laikomasi muitų teisės aktų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 3 punktas taikytinas tik tai atvejais, kai prekės yra sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu. Nagrinėjamu atveju prekės nebuvo pateiktos muitinei, su jomis nebuvo atliekamas jokios muitinės procedūros, jos buvo sulaikytos ne jų įvežimo momentu, o joms esant Sąjungos muitų teritorijoje, todėl pareiškėjo mokestinė prievolė negali būti pripažinta pasibaigusia Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais.

40. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje C-489/20 nusprendė, jog 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, 2 straipsnio b punktas ir 7 straipsnio 1 dalis ir 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalies d punktas ir 70 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad skolos muitinei išnykimas dėl Reglamento Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e punkte numatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo.

41. Taigi Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą Komisijos sprendimą panaikino.

42. Panaikindama centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, Komisija iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl visų mokestinio ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, taip pat ir dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių. Todėl, atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo administraciniame teisme ribas, bei siekiant užtikrinti pareiškėjo teisę į visapusišką mokestinio ginčo nagrinėjimą, mokestinis ginčas grąžinamas Komisijai nagrinėti iš naujo.

43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. S. (K. S.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. S-185(7-169)/2018) ir grąžinti mokestinį ginčą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nagrinėti iš naujo.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė