2013-05-22 Nr. AB-2074-3-61-3-02841-2011-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P438-126/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02841-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 80.3; 80.10

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012 pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl nutarimo, įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (T 1, b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) 2011 m. gruodžio 8 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 4927/2011 (toliau – ir Pažyma Nr. 4927/2011); 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybą (toliau – ir Karo medicinos tarnyba) paskirti jam naują karinės medicinos ekspertizę dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – ir Krašto apsaugos ministras) 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. P-1396 „Dėl kpt. K. K. atleidimo iš pareigų ir išleidimo į atsargą“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-1396) ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija) grąžinti jį į profesinę karo tarnybą; 4) įpareigoti atsakovą Krašto apsaugos ministeriją išmokėti jam atlyginimą bei kitas išmokas nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti iš atsakovo karo medicinos tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Krašto apsaugos ministro Įsakymu Nr. P-1396 nuo 2011 m. gruodžio 21 d. buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas į atsargą. Išleidimas į atsargą grindžiamas KMEK Pažyma Nr. 4927/2011, kurioje nurodyta, kad pagal karinės medicinos ekspertizės nuostatų ekspertinių išvadų lentelės 27.1, 82.2, 28.2, 125.3, 49.3, 65.3, 74.4, 104.2, 131.3 straipsnius pareiškėjas netinkamas profesinei karo tarnybai. Nesutikdamas su Pažyma Nr. 4927/2011 ir Įsakymu Nr. P-1396 pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 6 d. jis užsiregistravo karinei medicinos ekspertizei ir tą pačią dieną buvo pradėtos medicininių patikrinimų procedūros. Papietavęs apie 12.55 val. užėjo pas gydytoją terapeutę kpt. J. B. paprašyti siuntimo echoskopijai. Gydytoja liepė stotis ant svarstyklių ir pasvėrė jam nepasiruošus, t. y. buvo ką tik pavalgęs, nenusirengęs rūbų, su pilnomis kišenėmis įvairiausių daiktų, žieminiais batais, storomis žieminėmis kelnėmis ir žieminiais apatiniais rūbais. Sveriant elektroninių svarstyklių rodyklės šokinėjo nuo 115 iki 126 kg. Pagal pareiškėjo ūgį (187 cm.), leistinas svoris - 121 kg. Pareiškėjo teigimu, gydytoja įrašė į dokumentus pasirinktą galimą pareiškėjo svorį - 126 kg. „iš akies“ atmetusi rūbų svorį. Kadangi jis buvo pasvertas su rūbais ir kitais asmeniniais daiktais, ką tik papietavęs, todėl buvo nustatytas neteisingas jo svoris. Medikų veiksmai jį sveriant yra netikslūs ir nurodytas svoris neatitinka realaus svorio, todėl Pažyma Nr. 4927/2011 naikintina. Pripažinus, kad Pažyma Nr. 4927/2011 yra naikintina, turėtų būti panaikintas ir Įsakymas Nr. P-1396, kuris yra neteisėtas, nes išleidimas į atsargą yra grindžiamas minėta KMEK Pažyma.Vieninteliu motyvu atleidžiant jį iš pareigų buvo viršsvorio nustatymas, o jis nustatytas neteisingai. Jeigu nutukimas yra pripažįstamas sveikatos sutrikimu, turėjo būti paskirtas gydymas, tačiau pareiškėjui nebuvo skirtas joks gydymas.

Atsakovas Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 28–31) paaiškino, kad KMEK, atlikdama karinę medicinos ekspertizę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintais Karinės medicinos ekspertizės nuostatais (toliau – ir KMEK nuostatai), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtintais Sveikatos būklės įvertinimo principais, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – ir Kriterijai), kuriuose išdėstyti sveikatos būklės ir tinkamumo karo tarnybai pagal sveikatos būklę nustatymo principai ir metodika. KMEK, priimdama ekspertinį nutarimą dėl pareiškėjo tinkamumo tęsti profesinę karo tarnybą, vadovavosi Kriterijų 27.1, 82.2, 28.2, 125.3, 65.3, 74.4, 104.2 ir 131.3 straipsniais. Vadovaujantis Ekspertinių išvadų lentelės 27.1 straipsniu ir šio straipsnio paaiškinimu, profesinės karo tarnybos kariai, sergantys III ir II laipsnių nutukimu, kai kartu diagnozuojamos širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių ir/ar endokrininės ligos, pripažįstami netinkamais. Pareiškėjui jau nuo 1998 m. buvo nustatytas nutukimas, kuris tarnaujant nuo 1998 m. didėjo nuo I iki II laipsnio nutukimo, nustatyto karinės medicininės ekspertizės metu 2011 m. Svorio trūkumas ir perteklius karinės medicininės ekspertizės metu nustatomas vadovaujantis Kriterijų 27 straipsnio 1 lentele „Svorio reikalavimai“ bei kūno masės indekso (toliau – ir KMI) apskaičiavimu. Pareiškėjui nuo 2005 m. diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga – arterinė hipertenzija, šiai ligai gydyti skirtas medikamentinis gydymas.

Pareiškėjo teiginys, esą KMEK terapeutė kpt. J. B. nustatė svorį „iš akies“, neatitinka tikrovės. 2011 m. gruodžio 6 d.pareiškėjo svorį gydytoja kpt. J. B. kartu su terapeute kpt. J. M. matavo elektroninėmis svarstyklėmis, kurios yra metrologiškai patikrintos, kurių metrologinė patiria atlikta 2011 m.spalio 28 d. ir galioja vienerius metus. Minėtos gydytojos patvirtino, kad matuojant svorį karys buvo tik su kelnaitėmis. Matuojant buvo nustatytas 126,5 kg svoris, ūgis -186 cm, KMI – 36.6 kg/m (kpt. J. B. įrašai ekspertizės akto skiltyje antropometrija). Pareiškėjui suabejojus svarstyklių parodymais ir pageidaujant pakartotinai išmatuoti svorį ir ūgį, 2011 m. gruodžio 7 d. 16.08 val. matavimai buvo atlikti kitomis naudojamomis sertifikuotomis elektroninėmis svarstyklėmis (patikta galioja iki 2012 m.spalio 28 d.) dalyvaujant KMEK pirmininko pavaduotojui kpt.R. M., karo medicinos centro chirurgei G. C. – Irician bei gydytojo padėjėjui srž. V. F.. Matavimų metu karys buvo tik su kelnaitėmis, buvo nustatytas 126 kg svoris, ūgis – 186 cm, KMI – 36,4 kg/m (kpt.R. M. įrašai ekspertizės akto skiltyje antropometrija). Kario ambulatorinėje kortelėje (apskaitos formoje KAM 40-025/a) yra duomenys apie tai, kad pareiškėjui nuo 2005 m., t.y. nustačius nutukimą ir arterinę hipertenziją, gydytojai skyrė priešhipertenzinius vaistus, kurių šis nevartojo ar vartojo nereguliariai. Karo medicinos gydytojai rekomendavo dietą nutukimo korekcijai, tačiau, kaip patvirtina 2005-2011 m. atliktų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenys, karo medicinos gydytojų įrašai kario ambulatorinėje kortelėje, KMEK ekspertiniai nutarimai apie atsiradusią dislipidemiją, kepenų suriebėjimą, tulžies pūslės akmenligę, svorio didėjimą, pacientas gydytojų rekomenduojamų dietų nesilaikė ir į karių sveikatos priežiūros centrą 2008-2011 m. dažniausiai atvykdavo ne gydytis, o dėl atleidimo nuo fizinio parengtumo testų laikymo

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (T 1, b. l. 16–17) paaiškino, kad Krašto apsaugos ministro Įsakymas Nr. P-1396 atitinka visus tokiems sprendimams taikomus reikalavimus, sprendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje, nėra. Pareiškėjas su atsakovu buvo pasirašęs profesinės karo tarnybos sutartį, pagal kurią įsipareigojo tarnauti profesinėje karo tarnyboje Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKT įstatymas) nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šio įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, neatsižvelgiant į profesinės karo tarnybos sutarties terminą, šio Įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais atvejais ji gali būti nutraukta prieš terminą. KASOKT įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai paaiškėja ir nustatoma, jog karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės. KMEK sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai, todėl atsirado įstatyme numatytas teisinis pagrindas su pareiškėju nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir atleisti jį iš tarnybos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (T 1, b. l. 172–174) paaiškino, kad KMEK atlikusi pareiškėjo sveikatos patikrinimą 2011 m. gruodžio 8 d. priėmė ekspertinį nutarimą Nr. 4927/2011, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai dėl sveikatos būklės. KASOKT įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad į profesinę karo tarnybą gali būti priimami pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal sveikatos būklę tinkami eiti kario pareigas. Šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalis numato, kad karys turi būti nušalinamas nuo pareigų, kai yra pasibaigęs Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos išduotos ekspertinio nutarimo pažymos galiojimo laikas. To paties Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukiama, kai paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės. Todėl nustačius, kad pareiškėjas negali atlikti profesinės karo tarnybos pareigų dėl sveikatos būklės, Krašto apsaugos ministras turėjo teisinį pagrindą nutraukti su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartį ir išleisti jį į atsargą.

Nepagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai, esą jis buvo netinkamai pasvertas, nes šie argumentai nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjui nustatytas nutukimas yra pilvinio tipo, todėl bendras KMI net ir sumažinus svorio parodymus pagal pareiškėją pateiktą pažymą, kurią 2011 m. gruodžio 22 d, išdavė UAB „Ars medina“ vis tiek yra per didelis, kad pareiškėjas atitiktų keliamus reikalavimus profesinei karo tarnybai. Ši pažyma neturi įrodomosios galios, nes svėrimas atliktas praėjus 15 dienų vėliau nė pateikta KMEK išvada, taigi pareiškėjas per minėtą laiką galėjo numesti papildomą 5 kg. svorį. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui karinės medicinos ekspertizės metu buvo nustatyta ir kitų sveikatos sutrikimų: K80.2 tulžies pūslės akmenys be cholecistito, I11.9 hipertenzinė (širdies liga) (kardiopatija) be (statinio) širdies (kraujotakos) nepakankamumo dėl kalorijų pertekliaus, N02.9 kartotinė nepastovi hematurija ir E66.0 nutukimas. Būtent šių ligų kompleksas ir pagrindžia tai, kad pareiškėjas yra netinkamas profesinei karo tarnybai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad svorio matavimas buvo atliktas nesilaikant reikalavimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su svorio tyrimais, neginčijo atlikto tyrimo, neskundė gydytojo veiksmų KMEK pirmininkei, nepateikė prašymo ar skundo pakartoti šį matavimą. Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutas (toliau – ir Statutas) nustato karių teisių ir teisėtų interesų gynimo priemones ir būdus (1 str.1 d.7 p., 58 str.2 d.), kuriais pareiškėjas nepasinaudojo, tariamų ekspertizės atlikimo pažeidimų neidentifikavo ir neskundė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu (T 2, b. l. 11–16) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su Krašto apsaugos ministerija buvo sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, kuria įsipareigojo tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKT įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka (T 1., 22-27 b.l.). KMEK 2011 m. gruodžio 8 d. priėmė ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 4927/2011, kuria buvo priimtas ekspertinis nutarimas, kad pareiškėjas yra netinkamas profesinei karo tarnybai (T 1., 34 b.l.). Krašto apsaugos ministras 2011 m. gruodžio 16 d. priėmė įsakymą Nr. P-1396 „Dėl kpt. K. K. atleidimo iš pareigų ir išleidimo į atsargą“, kuriuo atleido nuo 2011 m. gruodžio 16 d. pareiškėją iš Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento Valdymo ir stebėjimo sistemų skyriaus Sensorių, navigacijos ir identifikacijos sistemų poskyrio sensorių sistemų karininko pareigų, nutraukė karo tarnybos sutartį ir išleido į atsargą (T 1., 3 b.l.).

Byloje kilęs ginčas dėl KMEK 2011 m. gruodžio 8 d. ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 4927/2011 bei dėl Krašto apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. P-1396 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja KASOKT įstatymas, KMEK nuostatai, Kriterijai bei Statutas.

KASOKT įstatymo 31 straipsnio 4 dalis (2011 m. birželio 23 d. redakcija) nustato, kad neatsižvelgiant į profesinės karo tarnybos sutarties terminą, šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais atvejais ji gali būti nutraukta prieš terminą. Šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės.

KMEK nuostatų (2011 m. birželio 23 d. redakcija) 8 punktas nustato, kad KMEK vykdo šias funkcijas: atlieka tikrosios karo tarnybos karių, šaulių ir statutinių tarnautojų medicinos ekspertizę, nustato, ar pagal sveikatos būklę ir sveikatos grupę jie tinkami tęsti karo, šaulio koviniame būryje ar civilinę krašto apsaugos tarnybą; atlieka šauktinių, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ar karo mokymo įstaigas, atsargos karių, asmenų, stojančių į civilinę krašto apsaugos, savanorių karo tarnybą, šaulių, stojančių į kovinius būrius, medicinos ekspertizę, priima ekspertinį nutarimą, ar pagal sveikatos būklę ir sveikatos grupę jie tinkami tarnybai; nustato tikrosios karo tarnybos karių, šaulių taip pat statutinių tarnautojų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį ir liekamuosius reiškinius po jų, lemiančius sveikatos grupės pasikeitimą; nustato, ar karys, statutinis tarnautojas pagal sveikatos būklę gali vykti mokytis į užsienio valstybių karo mokymo įstaigas (pagal valstybės, į kurią vyksta, pateiktus sveikatos reikalavimus), išduoda atitinkamas pažymas; nustato, ar tikrosios karo tarnybos karys ar statutinis tarnautojas gali pagal sveikatos būklę turėti šaunamąjį ginklą, vairuoti transporto priemonę, mokytis civilinėse mokymo įstaigose, ir išduoda atitinkamas pažymas; pateikia Tarnybinio tyrimo komisijai medicininę išvadą dėl nustatyto sveikatos sutrikimo ir galimybės jį susieti su karo, civiline krašto apsaugos ar šaulio tarnyba. Medicininę išvadą priima KMEK, atsižvelgdama į Tarnybinio tyrimo komisijos pateiktus medicininius dokumentus, gydytojo specialisto ar psichologo (KMEK narių) vertinimą. Medicininę išvadą pasirašo KMEK pirmininkas. Pagal KMEK Nuostatų 11 punktą KMEK pirmininkas turi teisę priimti ekspertinius nutarimus, ar patikrintieji asmenys pagal sveikatos būklę tinkami mokytis karo mokymo įstaigose, ar pagal sveikatos grupę jie tinkami karo tarnybai; siųsti tikrinamus asmenis į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigas, teikiančias antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ištirti papildomai ar patikslinti diagnozę; teisės aktų nustatyta tvarka gauti duomenis ir dokumentus apie asmenų sveikatos būklę iš Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigų.

Pagal Kriterijų (2010 m. liepos 14 d. redakcija) 27.1 straipsnio bei atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimo 23 punkto nuostatas profesinės tarnybos kariai, sergantys III laipsnio nutukimu ir II laipsnio nutukimu, kai kartu diagnozuojamos širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių ir/ar endokrininės ligos, pripažįstami netinkamais.

Teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui buvo nustatytas II laipsnio nutukimas bei diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga (T 1, 32-33 b.l.). Šie bylos duomenys patvirtina, kad antsvoris buvo nustatytas vadovaujantis Kriterijų 27 straipsnio 1 lentele „svorio reikalavimai“ bei KMI apskaičiavimu: 2011 m. gruodžio 6 d. matuojant nustatytas 126,5 kg svoris, ūgis – 186 cm, KMI – 36,6 kg/m, pakartotinai 2011 m. gruodžio 7 d. matuojant nustatytas 126 kg svoris, ūgis – 186 cm, KMI – 36,4 kg/m (T 1, 33 b.l.).

Pareiškėjo argumentus, kad svoris buvo matuojamas „iš akies“, paneigia bylos duomenys. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs liudytojų J. B., R. M., R. K. parodymus. Liudytoja J. B. parodė, kad pareiškėjas buvo sveriamas tik su apatiniais rūbais, galima svarstyklių paklaida – keli gramai. Svėrimo metu pareiškėjas stovėjo neramiai, su svėrimo rezultatu nesutiko, todėl pakartotinai buvo pasvertas dalyvaujant gydytojai J. M.. Liudytojas R. M. parodė, kad jis atliko pakartotiną pareiškėjo svorio tyrimą. Karys buvo sveriamas be rūbų, svėrė 126 kg. 2011 m. gruodžio 6 d. pareiškėjo svoris matuotas elektroninėmis svarstyklėmis (duomenys neskelbtini) Nr. 90586, kurių metrologinę patikrą 2011 m. spalio 28 d. atliko valstybės įmonė Kauno metrologijos centras, 2011 m. gruodžio 7 d. matavimai atlikti Medicinos tarnybos naudojamomis sertifikuotomis elektroninėmis svarstyklėmis (duomenys neskelbtini) Nr. 90584 (T 1, 61,62-63 b.l.).

Teismas konstatavo, kad minėtų duomenų visuma paneigia pareiškėjo argumentus, kad, nustatant jo svorį, medikų veiksmai buvo netikslūs. Liudytojo R. D. parodymus teismas vertino kaip nepaneigiančius nustatytų aplinkybių dėl svorio matavimo, kadangi šis liudytojas nedalyvavo sveriant pareiškėją. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo remtis pareiškėjo pateiktu 2011 m. gruodžio 22 d. išrašu iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodytas pareiškėjo svoris 121 kg, nes šie duomenys yra nustatyti praėjus 15 dienų po to, kai buvo atliktas pareiškėjo svorio matavimas.

Pareiškėjo argumentus, kad nustačius nutukimą, jam turėjo būti skirtas gydymas, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes pagal KMEK Nuostatų 51 punktą medicinos ekspertizės metu nustačius ūmų susirgimą (ligą ar lėtinės ligos paūmėjimą) ar traumą teikiamos rekomendacijos, kaip juos gydyti, galutinės ekspertinės išvados daromos ir ekspertinis nutarimas priimamas tik po gydymo arba paaiškėjus susirgimo padariniams. Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad pareiškėjui 2005 m. nustačius viršsvorį ir arterinę hipertenziją, karo medicinos gydytojai skyrė priešhipertenzinius vaistus bei rekomendavo dietą nutukimo korekcijai.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti KMEK gydytojų specialistų ekspertinių išvadų pagrindu KMEK pirmininko priimto nutarimo dėl pareiškėjo sveikatos būklės pagrįstumu ar objektyvumu. Įvertinęs tai, kad KMEK 2011 m. gruodžio 8 d. ekspertinis nutarimas priimtas laikantis šią procedūrą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti Pažymą Nr. 4927/2011 bei įpareigoti atsakovą Medicinos tarnybą paskirti pareiškėjui naują karinės medicinos ekspertizę dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai.

Vadovaudamasis KASOKT įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nustatęs, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 8 d. ekspertiniu nutarimu pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai pagal nustatytą Z sveikatos grupę, teismas konstatavo, kad pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atleistas iš Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento Valdymo ir stebėjimo sistemų skyriaus Sensorių, navigacijos ir identifikacijos sistemų poskyrio sensorių sistemų karininko pareigų paminėtu KASOKT įstatymo pagrindu. Todėl nusprendė, kad naikinti Krašto apsaugos ministro Įsakymą Nr. P-1396 nėra pagrindo.

Atmetęs pareiškėjo reikalavimus dėl Įsakymo Nr. P-1396 panaikinimo, teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius reikalavimus dėl pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes pareigas, atlyginimo ir kitų išmokų priteisimo.

II. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 18–20) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentais, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, sprendime nepasisakė dėl liudytojų kai kurių parodymų. Pareiškėjui svorio matavimas buvo atliktas jam visiškai nepasiruošus (papietavus, su rūbais), nors pareiškėjas šį tyrimą nuo ekspertizės pradžios galėjo atlikti per 3 savaites. Pagal Medicininių svarstyklių eksploatacijos instrukciją, jei sveriamasis sujudėjo, atliekami keli svėrimai ir išvedamas vidurkis. Jo atveju pakartotiniai kontroliniai svėrimai nebuvo atlikti. KMEK pirmininkei buvo pateikti nebaigto medicininio patikrinimo duomenys. Teismas nepagrįstai nesirėmė 2011 m. gruodžio 22 d. išrašu iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodytas svoris yra 121 kg., taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo R. D. parodymus. Sveriant pirmą kartą gyd. J. M. nedalyvavo. Ji nebuvo apklausta. KMEK pirmininkės pavaduotojas jį taip pat svėrė su rūbais. Naujos svarstyklės, apelianto nuomone, sveria neteisingai. Ankstesniuose dokumentuose užfiksuotas didesnis jo ūgis. KMEK pirmininkė nereagavo į jo žodinį skundą dėl ekspertizės eigos, paaiškindama, kad sprendimas priimtas ir jis galės skųstis teismui.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 26–27) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Krašto apsaugos ministerijos nuomone, teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingus aplinkybes bei įrodymus. Apeliaciniame skunde pakartoti tie patys motyvai ir argumentai, kurie teismo sprendime buvo paneigti. Akcentuoja, jog nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis buvo netinkamai pasvertas. Būtent ligų visetas lėmė tai, kad apeliantas pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai. Ekspertinis nutarimas priimtas laikantis šią procedūrą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Pareiškėjas neginčijo atlikto tyrimo, nepasinaudojo Statuto jam suteiktomis priemonėmis ir būdais ginti savo teises.

Atsakovas Medicinos tarnyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 29–31) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Medicinos tarnyba ir Lietuvos kariuomenė nurodo, kad apeliantas nepagrįstai remiasi medicinos ekspertizei atlikti nustatytais terminais, nes šie jam netaikomi. Pareiškėjo svoris 121 kg nustatytas praėjus 15 dienų, kai buvo atliekamas svorio matavimas. Apeliantui 2005 m. nustačius viršsvorį ir arterinę hipertenziją, karo medicinos gydytojai skyrė priešhipertenzinius vaistus bei rekomendavo dietą nutukimo korekcijai. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad tyrimas – svorio matavimas, buvo atliktas nesilaikant nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nepasinaudojo nė vienu teisių gynimo būdu, tariamų ekspertizės atlikimo pažeidimų neidentifikavo ir neskundė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Nr. A146-2934/2012 pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. II, b. l. 55–68).

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje iškeltu administraciniu pareiškėjas ginču siekia, kad jam būtų iš naujo atlikta karinės medicinos ekspertizė dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai ir kad jis būtų grąžintas į profesinę karo tarnybą išmokant atlyginimą ir kitas išmokas nuo atleidimo iš profesinės karo tarnybos dienos (2011 m.gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Siekdamas šių tikslų pareiškėjas prašė teismo panaikinti Karo medicinos tarnybos KMEK 2011 m. gruodžio 8 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 4927/2011, kurioje nurodyta, kad priimtas ekspertinis nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai, bei Krašto apsaugos ministerijos 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. P-1396, kuriuo pareiškėjas 2011 m. gruodžio 16 d. atleistas iš Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento Valdymo ir stebėjimo sistemų skyriaus Sensorių, navigacijos ir identifikacijos sistemų poskyrio sensorių sistemų karininko pareigų, nutraukta su juo sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis ir išleistas į atsargą vadovaujantis KASOKT įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

Teismas nurodė, jog KMEK atliekant pareiškėjo sveikatos tikrinimą galiojo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 (pakeistu 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. V-760/V-633) patvirtinti Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai (toliau – ir Kriterijai), kurie susideda iš: 1) Ekspertinių išvadų lentelės (KMEK nuostatų 87.1 p.), kurioje susirgimai ir patologinės būklės išdėstyti (eil. Nr.1-196) pagal TLK-10 ir sugrupuoti į atitinkamus skyrius; prie kiekvieno susirgimo ir patologinės būklės lentelės skiltyje „Maksimalus leistinas apribojimo laipsnis“ nurodytas maksimalus leistinas apribojimo laipsnis (atitinkamai 2,3,4,5,6°), o 1,2,3 skiltyse (3 skilties pastaboje nurodyta, kad pagal šią skiltį nustatoma profesinės tarnybos karių sveikatos būklė) tikrinamo asmens atitikimas tam tikrai tarnybai („Tinkami“, „netinkami“, „Tinkami. Pakartotinė ekspertizė“ ir kt.); 2) Atskirų Ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimo (87.2 p.); Sveikatos grupių apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymo (87.3 p.) (toliau – ir Sveikatos parametrų nustatymo aprašas) ir Tinkamumo karo šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelės (87.4 p.) (toliau – ir Tinkamumo pagal sveikatos būklę lentelė).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog KMEK nuostatuose nurodyta, kad vadovaudamiesi medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdami į medicinos ekspertizės tikslą, gydytojai priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą, asmens sveikatos ambulatorinę kortelę ir kompiuterinę duomenų bazę. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkantis ekspertinių išvadų lentelės straipsnis, ligos kodas pagal TLK-10 ir apribojimo laipsnis, tinkamumas karo, šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal nustatytą ligą (44 p.). KMEK pirmininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo susipažinti su gydytojų ekspertinėmis išvadomis ir priimti ekspertinį nutarimą (48 p.). Ekspertiniai nutarimai, nurodžius sveikatos grupę, ekspertinių išvadų lentelės straipsnių numerius ir skiltį, įrašomi į: medicinos ekspertizės aktą; ekspertinio nutarimo pažymą; asmens sveikatos ambulatorinę kortelę ir kt. dokumentus (KMEK nuostatų 53 p.). Vadovaujantis ekspertiniu nutarimu, rašoma ekspertinio nutarimo pažyma (54 p.). Į ekspertinio nutarimo pažymą įrašoma nustatyta asmens sveikatos grupė, ekspertinių išvadų lentelės straipsnių numeriai ir skiltys, kitos medicinos ekspertizės laikas (jeigu ji paskirta anksčiau, nei nustato šie Nuostatai). Jeigu asmuo atsisakė gydymo, apie tai atskira pastaba nurodoma ekspertinio nutarimo pažymoje, medicinos ekspertizės akte ir asmens sveikatos ambulatorinėje kortelėje (55 p.).

Teismo vertinimu, KMEK nuostatų 17 punktas nustato, kad KMEK ekspertiniai nutarimai skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 10 dienų nuo ekspertinio nutarimo kopijos įteikimo asmeniui pasirašytinai (o jeigu kopija neįteikta, – per 30 dienų nuo pranešimo apie ekspertizės rezultatus gavimo). Kaip matyti iš minėto teisinio reguliavimo, teismui skundžiamas aktas yra KMEK ekspertinis nutarimas. KMEK nuostatų 4 punktas apibrėžia, kad šio teisės akto prasme ekspertinis nutarimas – KMEK gydytojų specialistų ekspertinių išvadų pagrindu KMEK pirmininko priimtas nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės, ekspertinio nutarimo pažyma – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie ekspertinį nutarimą.

KMEK ekspertinis nutarimas įrašomas į karinės medicinos ekspertizės akto baigiamąją dalį. Tik po to surašoma ekspertinio nutarimo pažyma, į kurią įrašomas prieš tai priimtas KMEK ekspertinis nutarimas. Todėl asmeniui teisines pasekmes sukeliantis aktas yra KMEK ekspertinis nutarimas, o ne ekspertinio nutarimo pažyma. Pagal pateiktą į bylą karinės medicinos ekspertizės medžiagą, pareiškėjas 2011 m. gruodžio 19 d. susipažino su KMEK ekspertiniu nutarimu ir jo apskundimo tvarka, tai patvirtindamas savo parašu, tačiau teismui pateiktame skunde netinkamai suformulavo skundo reikalavimą – prašė panaikinti 2011 m. gruodžio 8 d.

KMEK ekspertinio nutarimo pažymą Nr.4927/2011. Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė pareiškėjui patikslinti skundą dėl atitinkamo KMEK akto panaikinimo pagal KMEK nuostatų 17 punkto reikalavimus ir išnagrinėjo bylą. Nors pareiškėjo reikalavimas dėl ekspertinio nutarimo pažymos KMEK nuostatų 17 punkto prasme suformuluotas netinkamai, tačiau pareiškėjas savo skunde ir visose bylos proceso stadijose yra aiškiai išreiškęs savo poziciją, kad jis nesutinka su 2011 m. gruodžio 6-8 d. atliktos karinės medicinos ekspertizės galutiniu rezultatu, t.y. su tuo, kad jis buvo pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai ir siekia, kad būtų panaikintos šios ekspertizės išvados ir medicinos ekspertizė atlikta iš naujo, todėl pagal iškelto ginčo esmę laikytina, kad pareiškėjas, pareikšdamas reikalavimus atsakovui Karo medicinos tarnybai, iš esmės siekia 2011 m. gruodžio 8 d.

KMEK ekspertinio nutarimo panaikinimo. Į ekspertinio nutarimo pažymą įrašomi duomenys apie priimtą KMEK ekspertinį nutarimą. Todėl pareiškėjo pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai dėl ekspertinio nutarimo pažymos iš esmės yra pareiškėjo pozicija ir dėl KMEK ekspertinio nutarimo. Bylos proceso šalys savo procesiniuose dokumentuose pareiškė savo pozicija dėl pareiškėjo pretenzijų KMEK. Atsižvelgdama į šis aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau aptartas pareiškėjo reikalavimo Karo medicinos tarnybai netikslumas šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, nes neperžengiant iškelto ginčo ribų dėl KMEK ekspertinio nutarimo šiuo konkrečiu atveju gali būti pasisakyta tikrinant bylą apeliacine tvarka (ABTĮ 136 str.2 d.).

Teismas nurodė, jog pagal KMEK nuostatus tikrosios karo tarnybos karių tinkamumo tolesnei karo tarnybai ekspertizė atliekama nustatytais intervalais periodiškai, kartu atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį, kadangi KMEK gali nustatyti kario sveikatos būklės stebėseną ir KMEK ekspertiniame nutarime nurodyti kitos (pakartotinės) ekspertizės terminą, kuris yra trumpesnis nei įprastinėmis sąlygomis (KMEK nuostatų 32,34,55,58 p.). Byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 18 d. pareiškėjui buvo išduotas siuntimas į KMEK prašant nustatyti jo (KAM Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento Valdymo ir stebėjimo sistemų skyriaus Sensorių, navigacijos ir identifikacijos sistemų poskyrio sensorių sistemų karininko) sveikatos grupę dėl tinkamumo tolesnei profesinei karo tarnybai, kadangi KMEK paskutinės prieš tai atliktos ekspertizės metu, t.y. 2010 m. gruodžio 3 d. pareiškėjui buvo paskyrusi pakartotinę ekspertizę po 1 metų.

Teismas pažymėjo ir tai, jog KMEK 2011 m. gruodžio 8 d. ekspertiniu nutarimu Nr.4927/2011, kuris KMEK nuostatų 53, 54,55 punktuose nustatyta tvarka įrašytas į 2011 m. gruodžio 8 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr.4927/2011, nustatė, kad pareiškėjas priskirtinas Z sveikatos grupei, jam diagnozuotos ligos kvalifikuotos pagal Kriterijų Ekspertinių išvadų lentelės 27.1, 82.2, 28.2, 125.3, 49.3, 65.3, 74.4, 104.2, 131.3 straipsnius, pareiškėjas pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai pagal Kriterijų Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 5 str.1 d.). Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas, tyrimų rezultatų vertinimas ir pan.) yra už teismo kompetencijos ribų. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar KMEK, atlikdama pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi pirmiau minėtuose teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidimų nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo poziciją grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, sprendime nepasisakė dėl kai kurių aplinkybių, kurios, apelianto nuomone, turėjo būti aptartos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.) įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė visus pareiškėjo skunde (jo baigiamojoje dalyje) suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl bylos proceso šalių pateiktų įrodymų, kuriais pagrindė teismo išvados, taip pat argumentus dėl kurių atmetė kai kuriuos įrodymus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė tik dėl pirmojo skundo reikalavimo, pareikšto Karo medicinos tarnybai. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nagrinėjamo ginčo aplinkybių kontekste yra pagrįsta ir teisinga, nes visi kiti pareiškėjo reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo, o tai reiškia, kad nepatenkinus pagrindinio reikalavimo turi būti atmesti ir išvestiniai reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus turinio reikalavimus (ABTĮ 87 str. 4 d.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir tai, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai iš esmės yra nesutikimas su teismo priimtu sprendimu arba jo kritika kartu pareiškiant savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog teismas, nagrinėdamas bylą vadovaujasi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisykle, kurioje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma (ABTĮ 57 str. 6 d.), o proceso dalyvių nesutikimas su teismo įrodymų vertinimui ir padarytomis išvadomis negali būti traktuojamas, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde KMEK atžvilgiu nenurodė nė vieno KMEK nuostatų ar Kriterijų normų pažeidimo. Papildomai apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacijos teisme savo poziciją grindžia argumentu, kad KMEK gydytojai 2011 m. gruodžio 6-7 d. neteisingai nustatė jo svorį. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes išsamiai išnagrinėjo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog KMEK nuostatuose nurodyta (40.43 p.), kad medicinos ekspertizės metu individualiai tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicininių dokumentų duomenimis, komisijų nariai į medicinos ekspertizės aktą įrašo anamnezės, antropometrinius ir objektyvios apžiūros duomenis, sveikatos parametrus, klinikinių tyrimų ir konsultacijų rezultatus. Medicinos ekspertizės metu gydytojai profesinės karo tarnybos kariams sveikatos būklę nustato pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį (KMEK nuostatų 61 p., Ekspertinių išvadų lentelės pastaba). Sveikatos parametrų nustatymo aprašo 9 ir 9.2 punktuose nurodyta, kad sveikatos grupė yra pagrindinis kriterijus nustatant asmens karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai ir karinei pareigybei pagal sveikatos būklę. Sveikatos grupės (atitinkamai A, B, C, D, E, F, G, Z, O) nustatomos Sveikatos parametrų nustatymo aprašo 9 punktuose nustatyta tvarka pagal Tinkamumo pagal sveikatos būklei lentelėje nurodytus sveikatos grupės nustatymo kriterijus. Minėtoje Lentelėje nurodyta, kad Z sveikatos grupė nustatoma pagal ligą atitinkantį Ekspertinių išvadų lentelės straipsnį. Pagal Sveikatos parametrų nustatymo aprašo 9.8 punktą bei Tinkamumo pagal sveikatos būklei lentelę asmenys, kuriems nustatyta Z sveikatos grupė netinkamai karo tarnybai pagal Ekspertinių išvadų lentelės 1,2,3 skiltis, jie netinkami tikrajai karo tarnybai (Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltis), tačiau tinkami mobilizacijos atveju.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog KMEK nuostatai reglamentuoja, kad vadovaudamiesi medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdami į medicinos ekspertizės tikslą, gydytojai priima ekspertinę išvadą ir ją įrašo į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkantis ekspertinių išvadų lentelės straipsnis, ligos kodas pagal TLK-10 ir apribojimo laipsnis, tinkamumas atitinkamai tarnybai pagal nustatytą ligą (44 p.). Jeigu yra indikacijų, gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai ir konsultuoti (45,46 p.). KMEK ekspertizė asmeniui turi būti atlikta per vieną mėnesį nuo registracijos dienos. Jei asmenį būtina tirti papildomai, ekspertizės atlikimo laikas gali būti pratęstas KMEK pirmininko leidimu, bet ne ilgiau nei vienam mėnesiui. Asmuo privalo vykdyti KMEK ir gydytojų nurodymus, kad būtų laiku ir tinkamai atlikta medicinos ekspertizė (44 p.). Pareiškėjui medicininė ekspertizė buvo pradėta 2011 m. gruodžio 6 d., užbaigta 2011 m. gruodžio 8 d. KMEK nuostatų 58.5 punkte nurodyta, kad ekspertinio nutarimo pažymos, išduotos nurodant stebėti sveikatos būkle, galioja pažymoje nurodytą laiką. Pareiškėjui išduota 2010 m. gruodžio 3 d. KMEK ekspertinio nutarimo pažyma Nr.2709/2010 galiojo iki 2011 m. gruodžio 3 d. Siuntimas į KMEK pareiškėjui pakartotinei ekspertizei buvo išduotas 2011 m. spalio 18 d. Pareiškėjas ekspertizei atvyko pasibaigus 2010 m. gruodžio 3 d. KMEK ekspertinio nutarimo pažymoje nurodytam jos galiojimo laikui. Pagal KASOKĮ įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas karys turi būti nušalinamas nuo pareigų, kai pasibaigęs KMEK ekspertinio nutarimo pažymos galiojimo laikas, iki bus atlikta ekspertizė dėl jo tinkamumo tarnybai. Medicinos ekspertizė pareiškėjui buvo atlikta per 3 dienas. Tai negali būti traktuojama kaip KMEK nuostatų 44 punkto nesilaikymas, kadangi byloje nėra duomenų dėl to, kad pareiškėjui turėjo būti atlikti kokie nors tyrimai, tačiau jie nebuvo atlikti, ir tai galėjo turėti įtakos KMEK ekspertinio nutarimo pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, jog pateiktame į bylą Medicinos ekspertizės akte Nr. 4927/2011 yra nurodyti 2011 m. gruodžio 6-8 d. pareiškėjui atliekant medicininę ekspertizę surinktos anamnezės duomenys, įvairių tyrimų, objektyvių apžiūrų, sveikatos parametrų tikrinimo duomenys, tarp jų nagrinėjamam ginčui aktualūs antropometrijos duomenys. Medicinos ekspertizės akto dalyje „Antropometrija“ yra duomenys apie tai, kad atliekant medicininę ekspertizę pareiškėjo svoris buvo matuotas 2011 m. gruodžio 6 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d. ir jis skyrėsi puse kilogramo (atitinkamai 126,5 kg. ir 165 kg.). Šis svorio skirtumas yra labai nežymus ir jokios reikšmės KMEK išvadai neturi, kadangi tiek pirmu, tiek antru atveju pagal nustatytus svorio reikalavimus buvo ženklus antsvoris. Pasak pareiškėjo, 2011 m. gruodžio 6 d. svorio matavimo metu jis buvo pavalgęs, taigi 2011 m. gruodžio 7 d. jis turėjo galimybę šia prasme savo svorio duomenis pakoreguoti.

Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, pagal Ekspertinių išvadų lentelės 27 straipsnio „Mitybos ir konstrukciniai ūgio sutrikimai“ (E40-E68; E34.3) paaiškinimus svorio trūkumas ar perteklius nustatomas pagal lentelę, sudarytą remiantis KMI skaičiavimu: norma – KMI 18,5-24,9 kg/m2; antsvoris –KMI 25-29,9 kg/m2; I° nutukimas – KMI 30-34,9 kg/m2; II° nutukimas – KMI 35-39,9 kg/m2; III° nutukimas – KMI 40 kg/m2 ir daugiau. Pagal šio straipsnio paaiškinimų lentelėje nustatytus svorio reikalavimus vyro, kurio ūgis 185 cm, maksimalus leistinas svoris - 120 kg.

Pareiškėjo ūgis -186 cm. Ekspertizės metu KMEK, skaičiuodama pareiškėjui palankiausią (2011 m. gruodžio 7 d.) svorio matavimo rezultatą (126 kg.) nustatė, kad pareiškėjo KMI - 36,4 kg/m2. KMEK pareiškėjui nustatė alimentarinį nutukimą IIº (kodas pagal TLK-10 E-66). Pagal Ekspertinių išvadų lentelę ši diagnozė kvalifikuojama pagal 27.1 straipsnį (ryškios formos mitybos sutrikimas). Pagal Lentelės 3 skiltį esant šiam sveikatos sutrikimui asmuo netinkamas profesinei karo tarnybai. Be to, Ekspertinių išvadų lentelės 27.1 straipsnio paaiškinime nurodyta, kad pagal 3 skiltį pripažįstami netinkamais sergantieji IIIº nutukimu ir IIº nutukimu, kai kartu diagnozuojamos širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių ir/ar endokrininės ligos.

Kaip matyti iš medicininės ekspertizės akto, pareiškėjui, be kita ko, buvo diagnozuota hipertenzinė kardiopatija (kodas pagal TLK-10 I11.9), kuri kvalifikuojama pagal Ekspertinių išvadų lentelės IX skyriaus „Kraujo apytakos sistemos ligos“ 82.2 straipsnį (I, II laipsnio, didelė rizika komplikacijoms išsivystyti“. Pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį vien dėl šios diagnozės profesinės tarnybos narys yra tinkamas profesinei karo tarnybai, tačiau pareiškėjo atveju šis sveikatos sutrikimas turi būti vertinamas kartu su Ekspertinių išvadų lentelės 27.1 straipsniu atsižvelgiant į pirmiau minėtą Ekspertinių išvadų lentelės 27.1 straipsnio paaiškinimą (diagnozuotas IIº nutukimas kartu su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis), o tai reiškia, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį.

Kiti pareiškėjui diagnozuoti susirgimai turėjo įtakos nustatant pareiškėjo sveikatos grupę (Z). Lyginant 2010 m. gruodžio 3 d. KMEK ekspertines išvadas su 2011 m. gruodžio 8 d. išvadomis matyti, kad 2010 m. gruodžio 3 d. pareiškėjui buvo nustatytas vidutiniškai išreikštos formos mitybos sutrikimas (kvalifikuotas pagal Ekspertinių išvadų lentelės 27.2 straipsnį), o tai pagal Ekspertinių išvadų lentelės 27.2 straipsnio paaiškinimus reikalavo skirti pakartotinę ekspertizę po 1 metų (šis terminas skiriamas svorio korekcijai), t.y. nereikalavo pripažinti netinkamu profesinei karo tarnybai pagal 3 skiltį, nors ir buvo diagnozuota širdies ir kraujagyslių sistemos liga pagal Ekspertinių išvadų lentelės 82.2 straipsnį.

KMEK 2010 m.gruodžio 3 d. ekspertiniu nutarimu taip ir nusprendė – pripažino pareiškėją tinkamu profesinei karo tarnybai pagal nustatytą E sveikatos grupę ir netinkamu tarnybai tarptautinėse organizacijose, taip pat nustatė pareiškėjui sveikatos būklės stebėseną dėl kai kurių lėtinių ligų, tarp jų dėl nagrinėjamam ginčui aktualių pagal TLK -10 E 66 ir I11.9, ir paskyrė pakartotinę ekspertizę po 1 metų.

Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Kario sveikatos ambulatorinėje kortelėse yra duomenys apie tai, kad pareiškėjui nuo 1998 m. buvo skiriamos pakartotinės ekspertizės po 1 metų (išskyrus 2000, 2002-2003, 2006-2007 m.), kadangi pareiškėjo svoris ir KMI nuolat viršijo pirmiau minėta svorio normą. 2005 m. balandžio 5 d. KMEK paskyrė pareiškėjui pakartotinę ekspertizę po 0,5 metų, kadangi, be kita ko, buvo diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga. 2005 m. balandžio 5 d. KMEK pareiškėją priskyrė labiau ribotos sveikatos grupei E (6 suminis apribojimo laipsnis) nė ankstesnių ekspertizių metu (anksčiau buvo priskirtas D sveikatos grupei), kuri 2011 m.gruodžio 6-8 d. atliktos ekspertizės metu, kaip jau buvo minėta, buvo pakeista į sveikatos grupę Z.

K. sveikatos ambulatorinėje kortelėje 2010 m. gruodžio 2 d. prie objektyvaus tyrimo (antropometrijos ir kraujospūdžio matavimo) duomenų įrašyta, kad pareiškėjas pats teigia, jog nesigydo, vaistų nevartoja, diagnozavus IIº nutukimą ir širdies bei kraujagyslių ligą (hipertenzinę kardiopatiją) kortelėje nurodyta, kad pareiškėjui reikalingas gydymas dėl svorio ir Aks korekcijos pas šeimos gydytoją, išrašytas siuntimas endokrinologo konsultacijai. Per nustatytą 1 metų laikotarpį iki kitos ekspertizės karys turėjo sąlygas pakoreguoti (sumažinti) savo svorį.

Kario sveikatos ambulatorinėje kortelėje už laikotarpį nuo 2010 m.gruodžio 3 d. KMEK ekspertinio nutarimo priėmimo iki kitos ekspertizės pradžios (2011 m. gruodžio 6 d.) esantys gydytojų įrašai liudija, kad pareiškėjas karo medicinos tarnyboje lankėsi du kartus dėl karščiavimo (2011 m. vasario 28 d. ir 2011 m. rugpjūčio 23 d.) bei du kartus dėl atleidimo nuo bėgimo įskaitos (2011 m. balandžio 18 d. ir 2011 m.gegužės 27 d.). Pastarųjų dviejų pareiškėjo apsilankymų metu dėl pareiškėjo sveikatos būklės į asmens sveikatos kortelę dėl pareiškėjo sveikatos būklės stebėsenai aktualių diagnozių pagal TLK -10 E 66 ir I11.9 gydytojų įrašyti objektyvaus tyrimo duomenys, kad medikamentų nuo hipertenzijos nevartoja, pas šeimos gydytoją nesilanko. 2011 m.gegužės 27 d. užfiksuoti svorio matavimo duomenys – 128 kg. 2011 m.gegužės 27 d. pareiškėjui dar kartą rekomenduota gydytis nuo hipertenzijos, kontroliuoti savo svorį.

Minėti duomenys apie pareiškėjo sveikatą liudija, kad nuo 1998 m.ekspertizių metu pareiškėjui buvo nuolat fiksuojamas antsvoris, o nuo 2005 metų antsvorio problema tinkamumo profesinei karo tarnybai prasme tapo dar aktualesnė, nes pareiškėjui buvo diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga. Pirmiau aptarti 2010 m. įrašai kario sveikatos ambulatorinėje kortelėje liudija, kad pareiškėjas per KMEK 2010 m.gruodžio 3 d. nustatytą 1 metų laikotarpį iki pakartotinės medicinos ekspertizės nepasinaudojo gydytojų rekomendacijomis dėl savo sveikatos rodiklių pagerinimo, kad galėtų būti pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus nenustatė pagrindo vertinti įrodymus dėl pareiškėjo svorio matavimo kitaip nė juos vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su šio teismo atliktų įrodymų vertinimu bei jais pagrįstomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad į pareiškėjo pretenzijas dėl svorio matavimo KMEK buvo reaguota, 2011 m. gruodžio 6 d. jo svoris buvo matuotas iš viso 3 kartus, po to 2011 m. gruodžio 7 d. Nustatant KMI remtasi 2011 m. gruodžio 7 d., t.y. pareiškėjui palankiausiais svorio matavimo duomenimis. Taigi atliekant pareiškėjo medicininę ekspertizę dėl kurios KMEK priėmė 2011 m. gruodžio 8 d. ekspertinį nutarimą Nr. 4927/2011 ir juo remdamasi išrašė 2011 m. gruodžio 8 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 4927/2011, pareiškėjo KMI nustatymui laikytini reikšmingais 2011 m. gruodžio 7 d. svorio matavimo duomenys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai patikrinus bylą dėl šio veiksmo atlikimo duomenų teisingumo abejonių nekilo. Kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad liudytoju apklaustas šį svorio matavimą atlikęs gydytojas R. M. žinojo apie 2011 m. gruodžio 6 d. pareiškėjo pareikštas pretenzijas dėl jo svorio nustatymo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie suteiktų pagrindą abejoti šio liudytojo parodymais, kad pareiškėjo svoris buvo matuojamas jam vilkint tik apatinius rūbus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. gruodžio 7 d., kaip ir 2011 m. gruodžio 6 d., pareiškėjo svoris buvo matuojamas metrologiškai patikrintomis svarstyklėmis, jų patikros sertifikatai galiojantys. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas, nors ir reiškia pretenzijas dėl KMEK ekspertizę atlikusių gydytojų veiksmų, tačiau jų neskundė KASOKTĮ 65 straipsnio 6 dalyje nustatyta ne teismo tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, KMEK nuostatai numato, kad KMEK pirmininkas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turi susipažinti su gydytojų ekspertinėmis išvadomis ir priimti ekspertinį nutarimą (48 p.). KMEK pirmininkas dėl profesinės karo tarnybos karių gali priimti vieną iš šių ekspertinių nutarimų: tinkamas profesinei karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal nustatytą A (B, C, D, E, F, G) sveikatos grupę (62,1 p.) netinkamas profesinei karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal nustatytą Z (O) sveikatos grupę (62.2 p.); tinkamas profesinei karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal nustatytą A (B, C, D, E, F, G) sveikatos grupę; stebėti sveikatos būklę (62.3 p.). Taigi nustačius, kad asmuo priskirtinas Z sveikatos grupei, galimas tik vienas sprendimo variantas – asmuo netinkamas profesinei karo tarnybai. Būtent tokį sprendimą pareiškėjo atžvilgiu KMEK priėmė 2011 m. gruodžio 8 d. ekspertiniu nutarimu Nr. 4927/2011. Dėl sveikatos grupės (Z) nustatymo apeliantas jokių argumentų byloje nepareiškė.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad KMEK, atlikdama pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai medicinos ekspertizę ir priimdama 2011 m. gruodžio 8 d. ekspertinį nutarimą Nr. 4927/2011 bei jo pagrindu išduodama 2011 m. gruodžio 8 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 4927/2011, pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurias nustato KMEK nustatai, Kriterijų Ekspertinių išvadų lentelė, Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimai, Sveikatos parametrų nustatymo aprašas ir Tinkamumo pagal sveikatos būklę lentelė, nepažeidė, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pagal nustatytą Z sveikatos grupę netinkamas profesinei karo tarnybai pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustačius, kad KMEK ekspertinis nutarimas yra priimtas laikantis pagrindinių procedūrų bei taisyklių ir yra pagrįstas medicininės ekspertizės metu nustatytais duomenimis, laikytina, kad pareiškėjo pagrindinis reikalavimas byloje, kuris pateiktas Karo medicinos tarnybos atžvilgiu, byloje negali būti tenkinamas, o atmestus šį reikalavimą, ką teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, atmestini ir išvestiniai pareiškėjo reikalavimai, pareikšti kitiems atsakovams. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė iš esmės teisingai, o tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas K. K. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012.

Prašyme nurodė, jog procesas administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012 turėtų būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Pareiškėjo vertinimu, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A146-2934/2012 apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų apklausti liudytojus, išreikalauti kitus įrodymus, taip pat netinkamai vertino byloje liudijimus davusių asmenų parodymus. Be to, anot pareiškėjo, bylą nagrinėjo (teisėjų kolegijos nariu buvo) teisėjas Irmantas Jarukaitis, kuris galimai buvo šališkas pareiškėjo atžvilgiu, kadangi 1995–1997 m. yra dirbęs vyriausiuoju specialistu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje (įstaigoje, kuri buvo atsakovu administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis. Iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, jog nagrinėjamu atveju procesą prašoma atnaujinti remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu (kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes (liudytojų parodymus), taip pat atsisakė tenkinti pareiškėjo ir jo atstovo prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir liudytojų apklausos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad dėl fakto klausimų, tai yra dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), kad esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios objektyvios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (žr. pvz. bylas Nr. P143-160/2009, P662-80/2010, P261-157/2010).

Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, jog, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus, pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis administracinės bylos Nr. A146-2934/2012 aplinkybėmis, kadangi jos buvo nurodytos pareiškėjo apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 18–20), be to, dėl jų vertinimo detaliai pasisakė 2012 m. gruodžio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012 (b. l. 60–68).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog aukščiau minėti atsakovo argumentai, kuriais remiamasi prašyme dėl proceso atnaujinimo, yra atmestini kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų pagrindu.

Vertinant pareiškėjo argumentus, jog administracinę bylą Nr. A146-2934/2012 nagrinėjęs teisėjas Irmantas Jarukaitis galimai galėjo būti šališkas (neobjektyvus), nes yra dirbęs atsakovo įstaigoje (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje), konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Priešingu atveju, būtų rizikuojama tuo pasitikėjimu, kurį teismai turi kelti visuomenėje, o svarbiausia – proceso šalims. Todėl proceso teisės normos, garantuojančios teismo (teisėjo) nešališkumą, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinį, šios teisės reikšmę demokratinėje ir teisės viršenybe grindžiamoje visuomenėje.

Šių nuostatų, dėl teismo nepriklausomumo ir nešališkumo, taikymas taip pat yra glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio taikymu, kurio praktiką formuoja Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis teismas savo praktikoje aiškiai nustatė, kad sąvoka „nešališkumas“, įvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, turi du aspektus. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y., teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr. pvz. bylą Hauschildt v. Danija). Atitinkamai, ar teismas yra šališkas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme turi būti nustatyta, remiantis subjektyvumo testu, t. y., konkretaus teisėjo asmeninio įsitikinimo pagrindu konkrečioje byloje. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyvia prasme: teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo. Pavyzdžiui, byloje Thorgeir Thorgeirson v. Islandija Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad pagal objektyvumo testą turi būti nustatyta, ar išskyrus teisėjo asmeninį elgesį, galima nustatyti faktų, kurie kelia abejones dėl jo šališkumo. Sprendžiant klausimą, ar teisėjo nagrinėjančio bylą ir byloje dalyvaujančio asmens tarpusavio santykiai gali sudaryti pagrindą abejonei dėl teisėjo nešališkumo, minėto teismo praktikoje yra atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio santykių pobūdį, materialinę priklausomybę, giminystės ryšius ir pan.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką dėl teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principo aiškinimo, konstatuotina, jog vien tik faktas, kad bylą nagrinėjantis teisėjas yra prieš pakankamai ilgą laiko tarpą (daugiau kaip prieš dešimt metų) dirbęs atsakovo įstaigoje nėra pakankamas pagrindas pripažinti tokią situaciją kaip keliančią abejonių dėl teismo sudėties teisėtumo ar teisėjo ir teismo nešališkumo. Nagrinėjamu atveju, kaip numato Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bei ABTĮ 157 straipsnio 2 dalis, kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo nėra pateikta jokių kitų konkrečių įrodymų dėl galimo bylą administracinę bylą Nr. A146-2934/2012 nagrinėjusio teisėjo Irmanto Jarukaičio šališkumo subjektyvia ar objektyvia prasme (teisėjo asmeninio elgesio ar objektyvių faktų, keliančių abejones dėl jo šališkumo, pavyzdžiui, teisėjo ir byloje dalyvaujančių asmenų tarpusavio santykių pobūdžio). Dėl šios priežasties nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad administracinę bylą Nr. A146-2934/2012 išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, o atnaujinti bylos procesą remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatomis atsisakytina.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo K. K. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

pareiškėjo K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012 atmesti kaip nepagrįstą.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012 pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl nutarimo, įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Stasys Gagys