Legislator Case Law & Legislation
b9b5b53e-71e6-49fa-9ed4-025eea76b278 AI generated

b9b5b53e-71e6-49fa-9ed4-025eea76b278 · Kauno apylinkės teismas

Case Number b9b5b53e-71e6-49fa-9ed4-025eea76b278
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir E. M. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ po motinos E. A. mirties, pradėdama jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ praÅ¡o nustatyti paveldėjimo pagal įstatymÄ tikslu. Nurodė, kad po mamos mirties liko jos asmeniniai daiktai, bei žemės sklypas. PaaiÅ¡kino, kad buvo kelis kartus nuvykusi apžiÅ«rėti Å¡io žemės sklypo, Å¡ienavo.

Legislator headnote

AI generated

b9b5b53e-71e6-49fa-9ed4-025eea76b278 · Kauno apylinkės teismas: Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po Å¡io juridiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ ir nesikreipė dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali bÅ«ti nustatomas palikimo priėmimo faktas (LR CK 5.50 str. 2 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2YT-2449-944/2017(Proceso Nr. 2-69-3-25044-2016-4)Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1, 3.4.4.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 23 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė,sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai P. V. A.,suinteresuotiems asmenims V. V., E. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos P. V. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V.

V. ir E. M. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ po motinos E. A. mirties, pradėdama jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ praÅ¡o nustatyti paveldėjimo pagal įstatymÄ tikslu. Nurodė, kad po mamos mirties liko jos asmeniniai daiktai, bei žemės sklypas. PaaiÅ¡kino, kad buvo kelis kartus nuvykusi apžiÅ«rėti Å¡io žemės sklypo, Å¡ienavo.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Suinteresuoti asmenys atsiliepimo nepateikė teismo posėdžio metu sutiko su reikalavimais. Nurodė, kad po mamos mirties realiai jos daiktų nebuvo jos visos rÅ«pinosi turtu, tačiau pareiÅ¡kėja buvo nuvykusi apžiÅ«rėti Å¡io sklypo ir pan. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja P. V. A. yra E. A. dukra. E. A. mirė 2013-11-20. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas mirusiosios vardu. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad palikimÄ priėmė faktiniu valdymu.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po Å¡io juridiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ ir nesikreipė dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali bÅ«ti nustatomas palikimo priėmimo faktas (LR CK 5.50 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (LR CK 1.63 str. 1 d.). Ä®statyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rÅ«pinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.) (LR CK 5.51 str. 1 d.).

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (LR CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (LR CK 5.51 str. 1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrÄ ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimÄ ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktÄ ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiÅ«rį ir vertinimÄ dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiÅ¡kia ir palikimo priėmimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad vienintelis palikėjo turtas, kurį galima buvo faktiÅ¡kai pradėti valdyti, juo rÅ«pintis kaip savu, buvo minėtas žemės sklypas ir jos asmeniniai daiktai, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės susijusios su Å¡io palikėjo turto paėmimu, valdymu ir rÅ«pinimusi.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad po motinos mirties pareiÅ¡kėja buvo nuvykusi apžiÅ«rėti žemės sklypo, kartu vežėsi savo seserį. Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad jų sesuo rÅ«pinosi turtu, po mamos mirties.PareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės, duoti paaiÅ¡kinimai, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad po E. A. mirties jo dukra perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtÄ , jos asmeninius daiktus, žemės sklypo naudojimÄ si, t. y. faktiÅ¡kai priėmė E. A. palikimÄ . Duomenų apie testamentÄ ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į E. A. turtÄ , nėra.Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (LR CPK 178 str.), kad iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti turtÄ atsiradusį po savo motinos mirties, pradėdama šį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimÄ turtÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – 2013-11-20, priėmė jos palikimÄ , pradėjusis faktiÅ¡kai jį valdyti.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu. Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                               Aušra Barškietytė