Legislator Case Law & Legislation
b9b473ec-801f-45ff-bb37-d320549c2ea6 AI generated

b9b473ec-801f-45ff-bb37-d320549c2ea6 · Kauno apygardos teismas

Case Number b9b473ec-801f-45ff-bb37-d320549c2ea6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė                           Baudž. bylos Nr. 1A-232-348-2014; Teisėja Jonas Malinauskas                           Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00588-2013-9                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų:

Legislator headnote

AI generated

b9b473ec-801f-45ff-bb37-d320549c2ea6 · Kauno apygardos teismas: bando suduoti smÅ«gius, tačiau ji suÅ¡uko „Nebandyk! Su vaiku ant rankų!“. Å ių faktinių aplinkybių teismas neįvertino ir į jas neatsižvelgė vertindamas bylos kitus įrodymus. Vien tik Å¡ių bylos duomenų analizė verčia abejoti M. R. parodymų patikimumu ir jų liečiamumu nustatant bylos tikrÄ sias faktines aplinkybes. Taip pat nuteistoji savo skunde nurodė, jog teismas, vertindamas jos parodymus ir spręsdamas jų patikimumo klausimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios aiÅ¡kinimas nėra nuoseklus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė                           Baudž. bylos Nr. 1A-232-348-2014; Teisėja Jonas Malinauskas                           Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00588-2013-9                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų:

Algirdo Remeikos ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajai A. R., gynėjui advokatui Romualdui Briliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. R. apeliacinį skundÄ dėl 2013 m. gruodžio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., ir nubausta laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Nuteistoji įpareigota per visÄ bausmės laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 722 str., paskirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :A.

R., nuteista už tai, kad 2013 m. gegužės 29 d., apie 17 val. 15 min., bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sutuoktiniu M. R. metu, tyčia, kambaryje, Å¡epečio kotu sudavė nukentėjusiajam M. R. vienÄ kartÄ Ä¯ abejas rankas, padarydama jam odos nubrozdinimÄ deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario nugariniame pavirÅ¡iuje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ , t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.Nuteistoji A.

R. apeliaciniu skundu praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu, nutraukti. Skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas nagrinėdamas bylÄ , padarė esminius Lietuvos Respublikos BPK pažeidimus, t. y. pažeidė Å¡iame kodekse įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. NuteistÄ jÄ pripažįstant kalta ir nuteisiant neįsigilinta į visÄ Ä¯rodomÄ jÄ bylos medžiagÄ , nesiaiÅ¡kinta, ar tarp kaltinimo pateiktų įrodymų yra tarpusavio ryÅ¡ys.

Teismo nuosprendyje pateikti motyvai, patvirtinantys kaltinimo argumentus, pernelyg siauri ir vienpusiÅ¡ki, įrodymai įvertinti atsietai vienas nuo kito, o kai kurie iÅ¡ viso liko neįvertinti. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas iÅ¡ esmės rėmėsi tiktai nukentėjusiojo M. R. parodymais, kurie, kaip teismas nuosprendyje pažymėjo, yra „nuoseklÅ«s“, kad jis „smurto nukentėjusios atžvilgiu nenaudojęs“, nes „nukentėjusysis telefonu darė konflikto garso įraÅ¡Ä , o tai įpareigojo jį elgtis tinkamai kaltinamosios atžvilgiu“.

Manau, kad teismas tokias iÅ¡vadas nebÅ«tų padaręs, jeigu bÅ«tų nukentėjusiojo parodymus sugretinęs su kitais bylos įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek nuteistoji, tiek M. R. nurodė, kad konfliktas tęsėsi apie pusę valandos. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu M. R. aiÅ¡kino, kad nuteistajai tik įėjus į butÄ jis telefono pagalba pradėjo daryti garso įraÅ¡Ä ir, kad visÄ Ä¯raÅ¡Ä jis pateikė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams. IÅ¡ byloje esančio 2013 07 12 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matosi, kad padaryto garso įraÅ¡o trukmė yra 2 min. 30 sekundžių.

Vien Å¡ių faktų sugretinimas ir jų įvertinimas jau neleidžia pasitikėti nukentėjusio M. R. parodymais ir laikyti juos patikimais. Nuteistoji teigia, jog nukentėjusysis ne visÄ jų bendravimo laikÄ darė garso įraÅ¡Ä , arba jis pateikė tik jo dalį, nepateikdamas tos dalies, kuri jam nenaudinga. Teismas į Å¡iÄ aplinkybę nekreipė dėmesio ir jos nesiaiÅ¡kino ir netyrė. Garso įraÅ¡as pateiktas į bylÄ tik nuo to momento, kai nukentėjęs stumdo nuteistÄ jÄ , nustumia iÅ¡ kambario link išėjimo į koridoriukÄ ir čia bando suduoti jai smÅ«gį.

M. R. puolamojo, agresyvaus pobÅ«džio veiksmai bÅ«tų buvę užfiksuoti tik darant vaizdo įraÅ¡Ä , tačiau M. R. tokio įraÅ¡o sÄ moningai nedarė. Tačiau, kai nuteistoji jo atžvilgiu pavartojo smurtÄ , besiginant nuo M. R. nebylaus užpuolimo, jis suÅ¡uko (žinodamas, kad daro garso įraÅ¡Ä ) „KÄ tu čia daužaisi su Å¡luotom...“. Tolimesnė garso įraÅ¡o analizė, sugretinus jį su nuteistosios parodymais, leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad M. R., jau su dukra ant rankų, dar kartÄ A.

R. bando suduoti smÅ«gius, tačiau ji suÅ¡uko „Nebandyk! Su vaiku ant rankų!“. Å ių faktinių aplinkybių teismas neįvertino ir į jas neatsižvelgė vertindamas bylos kitus įrodymus. Vien tik Å¡ių bylos duomenų analizė verčia abejoti M. R. parodymų patikimumu ir jų liečiamumu nustatant bylos tikrÄ sias faktines aplinkybes. Taip pat nuteistoji savo skunde nurodė, jog teismas, vertindamas jos parodymus ir spręsdamas jų patikimumo klausimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios aiÅ¡kinimas nėra nuoseklus.

Teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ vadovavosi pirminiu A. R. paaiÅ¡kinimu (teismas nurodo, kad tai „pirminė apklausa). Tačiau, tai ne apklausa, o nuteistosios pirminis paaiÅ¡kinimas. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. įtariamÄ ja buvo apklausta tik vienÄ kartÄ 2013 08 12. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas smulkiau nesiaiÅ¡kino viso konflikto mechanizmo, todėl A. R. ikiteisminio tyrimo metu, nebÅ«dama teisininkė-profesionalė, ir nepasakojo, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiÅ¡kė M. R. užpuolimas ir jos gynyba.

Vertinant nuteistosios parodymus teismas visiškai ignoravo jos, kaip įtariamosios 2013 08 12 duotus parodymus. Juos teismas neįvertino ir jais nesivadovavo priimant nuosprendį. Nuteistoji nurodo, jog jos duoti parodymai pilnai sutampa su 2013 06 01 paaiškinimais ir su 2013 08 12 duotais parodymais. Teisme tik gynėjo iniciatyva smulkiau atskleidė M. R. smurtinius veiksmus, kurių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, nes nebuvo dėl jų paklausta, o savo iniciatyva to nepadarė, nes nesuprato, kad tai turi esminę reikšmę, juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu neturėjo gynėjo.

Mano, kad jos parodymai nuoseklūs ir jais buvo privalu vadovautis priimant nuosprendi.Taip pat nuteistoji pastebėjo, kad teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis iš šių teismo nuosprendyje esančių išvadų: „Teismo nuomone, bijodama nukentėjusiojo to jinai nebūtų dariusi“, „Teismas galvoja, kad jausdama kokį nors pavojų ar smurto panaudojimo galimybę jos atžvilgiu taip jinai nebūtų pasielgusi“.

Nurodytos teismo išvados padarytos ne įrodymų analizės išdavoje, o yra tik teismo prielaidos, manymas, jog taip buvo. Teismas negali grįsti nuosprendį prielaidomis, samprotavimais ir manymais. Teismas nuosprendį pagrindžia tik įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisingam tikrųjų faktinių bylos aplinkybių nustatymui turi didelę reikšmę ir kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai, kurių teismas visiškai neįvertino ir nesivadovavo, tai Alytaus AVPK 2013 06 05 d. raštas (b.1.29);

VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro 2013 06 11 d. pažyma ( b.l. 31); Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 01 11 d. baudžiamasis įsakymas. Taip pat teismas nekreipė dėmesio ir nevertino to, kad M. R. šios bylos nagrinėjimo metu kitoje baudžiamojoje byloje, kur jis patrauktas įtariamuoju, paskirta jam stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrinė - psichologinė ekspertizė, kuri pavesta atlikti LR S AM Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos teismo ekspertiniam skyriui, kurio metu bus sprendžiamas jo pakaltinamumo klausimas.

Nuteistoji nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad nebuvo M. R. kėsinimosi į nuteistosios sveikatÄ ir skunde plačiai iÅ¡dėsto motyvus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji A. R. ir jos gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios A. R. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliantė teigia, kad ji nepadarė nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nepripažįsta kaltės, nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo nuteistoji pripažinta kalta ir nuteista neįsigilinus į visÄ Ä¯rodomÄ jÄ bylos medžiagÄ , nesiaiÅ¡kinus, ar tarp kaltinimo pateiktų įrodymų yra tarpusavio ryÅ¡ys.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Ž. T. Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Ž. T. Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v.

Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vados dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar esminius argumentus.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. R. kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. yra įrodyta. Pripažindamas A. R. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Nuteistosios apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A.

R. kaltės. Nuteistosios A. R. skundo argumentai, jog teismas, vertindamas jos parodymus ir spręsdamas jų patikimumo klausimÄ , nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios aiÅ¡kinimai nėra nuoseklÅ«s, atmestini. Taip pat atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė, į tai, jog nuteistoji nebÅ«dama teisininkė-profesionalė, ikiteisminio tyrimo metu nepasakojo, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiÅ¡kė M. R. užpuolimas ir jos gynyba, nes nebuvo dėl jų paklausta, o savo iniciatyva to nepadarė, nes nesuprato, kad tai turi esminę reikÅ¡mę.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nuteistosios veiksmai negali bÅ«ti traktuojami kaip bÅ«tinoji gintis. Kaip matyti iÅ¡ nuteistosios 2013-06-01 paaiÅ¡kinimo ir įtariamosios apklausos protokolo 2013-08-12 A. R., kaip ir minėjo pirmosios instancijos teismas, neminėjo tos aplinkybės, kad M. R. buvo užsimojęs ranka jai trenkti, nuteistoji minėtų apklausų metu nurodė tik tÄ aplinkybę, kad su nukentėjusiuoju pradėjus bartis, keiktis necenzÅ«riniais žodžiais ir besistumdant jinai pagriebusi Å¡epetį trenkė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam per rankas.

Tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. R. parodymuose atsiranda nauja versija, jog nukentėjusysis buvo užsimoję ranka jai trenkti, o jinai besigindama trenkė jam Å¡epečio kotu. Teisėjų kolegijos nuomone, A. R. pasirinkta taktika neigti savo kaltę bei tvirtinti, kad bÅ«tent M. R. jÄ užpuolęs norėjo trenkti, o ji tik gynėsi, nes bijojo bÅ«ti sumuÅ¡ta, vertintina kaip gynybos pozicija, kuria pastaroji siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. bÅ«tinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.

Pavojingas kėsinimasis yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti kaltininkÄ veikus esant bÅ«tinosios ginties situacijai. Nagrinėjamu atveju jokio aiÅ¡kiai gresiančio pavojaus nuteistajai nebuvo, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo ir pačios nuteistosios parodymų, konfliktas prasidėjo dėl mergaitės, abu tiek M. R., tiek A. R. tarpusavyje barėsi, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais bei stumdėsi ir prieÅ¡ingai, nei nurodė nuteistoji, ji pati pirma pradėjo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tad Å¡iuo atveju A. R. veiksmai negali bÅ«ti pripažinti veikimu esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal kilusius padarinius pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teisinis neiÅ¡prusimas ir kitos nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumÄ , nėra pakankamos paneigti pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ .Ä®vertinus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo duotus parodymus, darytina iÅ¡vada, kad M.

R. nuosekliai ir nedviprasmiÅ¡kai paaiÅ¡kino nagrinėjamo įvykio aplinkybes, todėl netikėti jos iÅ¡samiais parodymais nėra pagrindo. Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina dar ir tai, kad nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, o bÅ«tent – jam padarytų sužalojimų kiekį, pobÅ«dį bei lokalizacijÄ , patvirtino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 554/13(06) (b. l. 11-12), kurioje nurodyta, kad M. R. nustatyta odos nubrozdijimas deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario nugariniame pavirÅ¡iuje.

Tai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kita Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. pG 70-554/13(06) (b. l. 46 – 47), patvirtina, jog minėtas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Apklausiant specialistÄ pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, specialistas minėtas iÅ¡vadas patvirtino. Nuteistoji A. R. apeliaciniame skunde, kaip vienÄ iÅ¡ argumentų nurodė, jog teisingam tikrųjų faktinių bylos aplinkybių nustatymui didelę reikÅ¡mę turi ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai, kurių teismas visiÅ¡kai neįvertino ir nesivadovavo (Alytaus AVPK raÅ¡tas;

VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro pažyma, Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas), taip pat teismas nekreipė dėmesio ir nevertino to, kad M. R. kitoje baudžiamojoje byloje, kur jis patrauktas įtariamuoju, paskirta jam stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrinė - psichologinė ekspertizė ir bus sprendžiamas jo pakaltinamumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistosios nurodyti raÅ¡ytiniai dokumentai apibÅ«dinantys nukentėjusiojo asmenybę bei jam paskirta stacionarinė kompleksinė ekspertizė, neturi įtakos nuteistosios veiksmų kvalifikacijai bei sprendžiant jos kaltės klausimÄ , todėl Å¡ie A.

R. skundo argumentai atmestini. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. n u t a r ė : nuteistosios A. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                       Svetlana Jurgaitienė Teisėjai                                                    Dmitrijus Korsakovas                                                                  Algirdas Remeika