b9b0d610-93c2-4c7a-ab88-e07464ef845a · Kauno apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2-18208-986/2020 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01353-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.4.1.2; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 11 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėjas Mindaugas NekraÅ¡as, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. S., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui, atsakovei A. S., jos atstovei advokatei Rimai Å migelskytei, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, institucija teikianti iÅ¡vadÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas A. S. 2020 m. spalio 5 d. patikslintu ieÅ¡kiniu (reg. Nr. DOK-116901) teismo praÅ¡o:

1) santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. S. ir A. S. nutraukti dėl A. S. kaltės;

2) po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę “ (duomenys neskelbtini)”, o atsakovei pavardę “ (duomenys neskelbtini)”;

3) nustatyti tokiÄ jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ : bendravimo su dukra A. tvarka. PraÅ¡o pakeisti 2017 m. gegužės 22 d. civilinėje byloje Nr. 2-1261-336/2017 teismo nutartimi nustatytÄ jo bendravimo su nepilnamete dukterimi A. tvarkÄ ir nustatyti tokiÄ tvarkÄ : - kiekvienÄ antradienį po darbo jis paima A. iÅ¡ darželio, trečiadienį ryte nuveda į darželį. Trečiadienį vakare iÅ¡ darželio A. paima atsakovė. Ketvirtadienį po darbo paima A. iÅ¡ darželio, penktadienį ryte nuveda į darželį; - kas antrÄ savaitgalį penktadienį paima A. iÅ¡ darželio ir sekmadienį nuo 18 iki 19 valandos nuveža A. atsakovei; - A. su juo praleidžia vienÄ vasaros atostogų mėnesį kiekvienais metais, apie konkretų laikÄ atsakovę turi informuoti iki einamųjų metų gegužės 1 d.; - A. pradėjus lankyti mokymo įstaigÄ (mokyklÄ ), pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų ji praleidžia su juo.

Dėl konkretaus atostogų laiko informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites; - jis su A. bendrauja pusę Å¡v. Kalėdų ir pusę Å¡v. Velykų Å¡venčių laiko. Poriniais metais Kūčių ir pirmÄ Å¡v. Kalėdų dienÄ A. praleidžia su juo, antrÄ Å¡v. Kalėdų dienÄ su atsakove. Poriniais metais Kūčių ir pirmÄ Å¡v. Kalėdų dienÄ A. praleidžia su atsakove, antrÄ Å¡v. Kalėdų dienÄ su juo. Neporiniais metais Å¡v. Velykų pirmÄ dienÄ A. praleidžia su juo, antrÄ Å¡v.

Velykų dienÄ su atsakove. Poriniais metais Å¡v. Velykų pirmÄ dienÄ A. praleidžia su atsakove, antrÄ Å¡v. Velykų dienÄ su juo; - pirmÄ gegužės savaitgalį per motinos dienÄ A. praleidžia su atsakove, pirmÄ birželio savaitgalį per tėvo dienÄ A. praleidžia su juo. Bendravimo su dukra L. tvarka. PraÅ¡o nustatyti tokiÄ mano bendravimo su L. tvarkÄ : - iki (duomenys neskelbtini) (kol L. sukaks dveji metai) su L. bendrauja tris kartus per savaitę. Antradieniais ir ketvirtadieniais bendrauja nuo 16 iki 18 val.

Sekmadieniais bendrauja nuo 12 iki 16 val. Pirmus keletÄ kartų bendravimo metu dalyvauja atsakovė. Kai L. pripranta prie bendravimo su tėčiu, atsakovė gali ir nedalyvauti. Šį reikalavimÄ praÅ¡o vykdyti skubiai. Nuo (duomenys neskelbtini) praÅ¡o nustatyti tokiÄ jo bendravimo su L. tvarkÄ : - kiekvienÄ antradienį po darbo jis paimu L. iÅ¡ darželio, trečiadienį ryte nuveda į darželį. Trečiadienį vakare iÅ¡ darželio L. paima atsakovė. Ketvirtadienį po darbo paima L. iÅ¡ darželio, penktadienį ryte nuveda į darželį; - kas antrÄ savaitgalį penktadienį paima L. iÅ¡ darželio ir sekmadienį nuo 18 iki 19 valandos nuveža L. atsakovei; - L. su juo praleidžia vienÄ vasaros atostogų mėnesį kiekvienais metais, apie konkretų laikÄ atsakovę turi informuoti iki einamųjų metų gegužės 1 d.; - L. pradėjus lankyti mokymo įstaigÄ (mokyklÄ ), pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų ji praleidžia su juo.

Dėl konkretaus atostogų laiko jis informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites; - jis su L. bendrauja pusę Å¡v. Kalėdų ir pusę Å¡v. Velykų Å¡venčių laiko. Poriniais metais Kūčių ir pirmÄ Å¡v. Kalėdų dienÄ L. praleidžia su juo, antrÄ Å¡v. Kalėdų dienÄ su atsakove. Poriniais metais Kūčių ir pirmÄ Å¡v. Kalėdų dienÄ L. praleidžia su atsakove, antrÄ Å¡v. Kalėdų dienÄ su juo. Neporiniais metais Å¡v. Velykų pirmÄ dienÄ L. praleidžia su juo, antrÄ Å¡v.

Velykų dienÄ su atsakove. Poriniais metais Å¡v. Velykų pirmÄ dienÄ L. praleidžia su atsakove, antrÄ Å¡v. Velykų dienÄ su juo; - pirmÄ gegužės savaitgalį per motinos dienÄ L. praleidžia su atsakove, pirmÄ birželio savaitgalį per tėvo dienÄ L. praleidžia su juo. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad jo ir atsakovės A. S. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini).

Iki santuokos sudarymo gyveno kartu nuo 2015 metų pavasario. Su atsakove turi dvi dukras: iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) gimusiÄ A. S. ir (duomenys neskelbtini) gimusiÄ L. S. SantuokÄ sudarė daugiau kaip prieÅ¡ metus, tačiau faktiÅ¡kai nuo pat santuokos sudarymo, t. y. nuo 2019 metų birželio mėnesio pabaigos gyvena atskirai. Siekdamas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ 2019 metų pavasarį pasiÅ«lė atsakovei sudaryti santuokÄ , kuriai sutikus susituokė. Tačiau jau po kelių savaičių vėl pradėjo gyventi atskirai.

Pagrindinė santuokos iÅ¡irimo priežastis yra atsakovės neiÅ¡tikimybė. Dar kartÄ susitaikyti bandė 2020 metų pavasarį. Kurį laikÄ su ja susitikinėjo jos namuose, tačiau 2020 metų birželio pradžioje atsakovė iÅ¡sikėlė iÅ¡ tėvų namų ir apsigyveno nuomojamame bute. 2020 m. birželio pabaigoje jis sužinojo, kad pas atsakovę lankosi vyriÅ¡kis vardu T., su kuriuo ji jam yra neiÅ¡tikima, todėl santuoka turi bÅ«ti nutraukta dėl atsakovės kaltės. Su dukra L. nuo pat gimimo nebendrauja, jÄ matė tiktai keletÄ kartų, atsakovė neleidžia jam bendrauti su L., todėl bÅ«tina tam tikra jo bendravimo su vaiku adaptacija.

PrieÅ¡ sudarydami santuokÄ , 2019 metų balandžio 30 dienÄ su atsakove pasirašė ikivedybinę sutartį pagal kuriÄ visas turtas ir prievolės, įgyti tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvienos Å¡alies asmeninė nuosavybė. IeÅ¡kovas A. S. teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinį ir paaiÅ¡kino, kad atsakovė su jo motina nebendrauja jau nuo 2017 metų. Pasakymas, kad po vestuvių jo motina pradėjo kiÅ¡tis, iÅ¡galvotas. A. išėjo iÅ¡ namų kelios savaitės po vestuvių.

Ji išsikraustė pas tėvus dėl mažo jo buvimo namuose, statybų. A. gyveno kitoje kelio pusėje. Kartu su A. gyventi nesikėlė, tačiau nueidavo pabūti pas vaikus ir viskas. Didžiausias konfliktas kilo 2019 m. liepos pradžioje, apkaltinus jį smurtu. Ikiteisminis tyrimas dėl to buvo nutrauktas. Nuo to karto pradėjo nebesutarti. Kaip sutuoktiniai gyveno tik 2-3 savaites, toliau bendro ūkio nevedė, tačiau susipykę nebuvo. Iš darželio A. po pietų pasiimdavo jo mama, prižiūrėdavo A.

Jo siÅ«loma bendravimo tvarka anksčiau buvo sutarta su atsakove. Su atsakove buvo sutarę dėl A. nakvynių darbo dienomis pas jį. Atiduodant vaikÄ atsakovei vaikas verkia, todėl geriau, kad vaikas nakvotų pas jį, o jam jį nuvedus į darželį be streso pasiimtų atsakovė. Jis nematė reikalo eiti gyventi kartu su žmona, ten vietos nebuvo per daug. Savo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo nemato. Policijos pareigÅ«nams sakė, kad A. kaltina jo mamÄ dėl išėjimo gyventi kitur. Buvo galimybė jam iÅ¡eiti gyventi kartu su A., net kartais gal ten ir panakvodavo.

IeÅ¡kovės neiÅ¡tikimybė paaiÅ¡kėjo apie 2020 m. birželio 20 d. Iki to laikotarpio santykiai su A. buvo įvairÅ«s, bandė taikytis. Jis nieko nepadarė kad iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Su Å¡eimyninėmis problemomis buvo susidurta dar iki vestuvių, jį A. Å¡antažavo, jis buvo priverstas sudaryti santuokÄ . IeÅ¡kovo atstovas advokatas Vytautas Polikaitis teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį prašė tenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, kad atsakovės kaltė yra akivaizdi, tuo tarpu ieÅ¡kovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo nėra.

Sutinka, kad pereinama bendravimo tvarka su L. bÅ«tų taikoma iki L. sukaks trys metai. Atsakovė A. S. 2020 m. spalio 15 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį (reg. Nr. DOK-121830). Nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Nesutinka, kad ji iÅ¡iro tik dėl jos kaltės, mano santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės. Nutraukus santuokÄ praÅ¡o jai palikti santuokinę pavardę. Po santuokos sudarymo kartu gyveno tik dvi savaites. To priežastis – ieÅ¡kovo motinos O. S. nuolatinis kiÅ¡imasis į jų bendrÄ gyvenimÄ ir ieÅ¡kovo nenoras nutraukti tokį jos elgesį. (duomenys neskelbtini) įregistravus santuokÄ ir jai persikėlus gyventi į A.

S. namus, O. S. be jokio perspėjimo pradėjo lankytis jų namuose, savo elgesiu rodydavo, kad ji netinkama sutuoktinė jos sÅ«nui, nemoka tvarkyti namų. A. S. toleravo tokį savo motinos elgesį, priekaiÅ¡taudavo jai dėl jos nesutarimų su jo motina. Nors ji ne kartÄ jo prašė, kad neleistų savo motinai kiÅ¡tis į jų asmeninius santykius, tačiau ieÅ¡kovas nesiėmė jokių veiksmų, kad O. S. tinkamai elgtųsi su ja. Nebegalėdama toliau kęsti nuolatinių ieÅ¡kovo motinos priekabių ji persikėlė gyventi į savo tėvų namus.

BÅ«tent ieÅ¡kovo motinos kiÅ¡imasis į jų bendrÄ gyvenimÄ ir ieÅ¡kovo toleravimas tokios padėties privertė jÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovo namų ir nuo to laiko gyventi atskirai nuo savo sutuoktinio. Jai persikėlus gyventi atskirai ieÅ¡kovas nebesidomėjo jos gyvenimu, 2019 m. gimus L. jis neteikė jai iÅ¡laikymo, jos nelankė, pradėjo teigti, kad jis nėra vaiko tėvas ir tik gavęs procesinius dokumentus pradėjo teikti L. iÅ¡laikymÄ . Neneigia, kad prieÅ¡ tris mėnesius ji pradėjo artimai bendrauti su T., tačiau jis jos gyvenime atsirado tada, kai ji su A.

S. jau ne vienÄ mėnesį gyveno atskirai ir nebeketino atnaujinti santykių. Taigi jų santuoka iÅ¡iro ne dėl jos neiÅ¡tikimybės, o praėjus vos kelioms savaitėms po santuokos sudarymo, kai ieÅ¡kovas nesugebėjo užtikrinti jos saugumo, leido savo motinai kiÅ¡tis į jų tarpusavio santykius, menkinti jÄ , kelti konfliktines situacijas tada, kai jai labiausiai reikėjo ramybės, saugumo, Å¡iltų santykių. Mano, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek ir ji yra kalta, kad santuoka iÅ¡iro. Su ieÅ¡kovo siÅ«loma vaikų bendravimo tvarka nesutinka, ji yra nekonkreti, pažeidžia jos teises, sukelia nepatogumų tiek jai, tiek ir patiems vaikams.

SiÅ«lo nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovo A. S. ir dukterų A. S. ir L. S. bendravimo tvarkÄ :

1. A. S. bendrauja su dukterimis A. S. ir L. S., kai Å¡i sulauks trejų metu amžiaus (nuo (duomenys neskelbtini), paimdamas vaikus iÅ¡ jų namų, o po jų bendravimo parveždamas į jų nuolatinę gyvenamÄ ja vietÄ : 1.1. Kiekvienos savaitės antradienį nuo 17 val. iki 20 val. ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val.; 1.2. KiekvienÄ kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val.; 1.3. KiekvienÄ kalendorinių metų nelyginės savaitės sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val.; 1.4.

Dukterys A. ir L. kiekvienais metais su tėvu praleidžia vienÄ vasaros atostogų mėnesį, suderinus bendravimo laikÄ su vaikų motina iki einamųjų metų gegužės 1 d. Dukterys A. ir L. kiekvienais metais su motina irgi praleidžia vienÄ vasaros mėnesį, suderinus bendravimo laikÄ su vaikų tėvu iki einamųjų metų gegužės 1 d. Å io bendravimo metu vaikai pas tėvÄ numatytais antradieniais, ketvirtadieniais bei savaitgaliais nevyksta. Å ių atostogų metu A. S., kai su vaikais atostogauja A.

S., bei A. S., kai su vaikais atostogauja A. S., turi bÅ«ti užtikrinti trumpalaikiai (ne ilgesni kaip keturių valandų per mėnesį) pasimatymai su vaikais, taip pat turi bÅ«ti užtikrinama galimybė pabendrauti su vaikais telefonu ar kita ryÅ¡io priemone; 1.5. Pradėjus A. ir L. lankyti mokyklÄ , pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų jos praleidžia su tėvu, konkretų atostogų laikÄ suderinus su A. S. ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites.

2. A. S. bendrauja su dukterimi L. S. iki Å¡i sulauks dviejų metu amžiaus (iki (duomenys neskelbtini) paimdamas jÄ iÅ¡ jos namų ir po bendravimo parveždamas į jos namus: 2.1. Kiekvienos savaitės antradienį nuo 19 val. iki 20 val. ir ketvirtadienį nuo 19 val. iki 20 val.; 2.2. Bendraujant A. S. su dukterimi L., vaiko motinos A. S. dalyvavimas bÅ«tinas iki to laiko, kol bus sukurtas ryÅ¡ys tarp vaiko ir tėvo.

3. A. S. bendrauja su dukterimi L. S. iki Å¡i sulauks trejų metu amžiaus (iki (duomenys neskelbtini), paimdamas jÄ iÅ¡ jos namų ir po bendravimo parveždamas į jos namus: 3.1. Kiekvienos savaitės antradienį nuo 17 val. iki 20 val. ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val.; 3.2. KiekvienÄ kalendorinių metų nelyginės savaitės sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val.;

4. A. S. bendrauja su dukterimis A. S. ir L. S. per Å¡v. Kalėdų ir Å¡v. Velykų Å¡ventes: 4.1. Nelyginiais metais A. S. bendrauja su A. ir L. (nuo (duomenys neskelbtini) nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 25 d. 20 val., o lyginiais metais nuo gruodžio 26 d. 10 val. iki 20 val.; 4.2. Lyginiais metais A. S. bendrauja su A. ir L. (nuo (duomenys neskelbtini) pirmÄ Å¡v. Velykų dienÄ (sekmadienį) nuo 10 val. iki 20 val., o nelyginiais metais antrÄ Å¡v. Velykų dienÄ (pirmadienį) nuo 10 val. iki 20 val. 4.3.

Iki (duomenys neskelbtini) L. Å¡venčių dienomis bendrauja su tėvu: 4.3.1. 2020 m. gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 12 val. (vaiko motinos dalyvavimas priklauso nuo susiformavusio ryÅ¡io tarp vaiko ir tėvo); 4.3.2. 2021 m. balandžio 5 d. (antroji Å¡v. Velykų diena) nuo 10 val. iki 12 val. (vaiko motinos dalyvavimas priklauso nuo susiformavusio ryÅ¡io tarp vaiko ir tėvo). 4.3.3. 2021 m. gruodžio 25 d. nuo 10 val. iki 13 val. 4.3.4. 2022 m. pirmÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ (sekmadienį) nuo 10 val. iki 13 val.

5. PirmÄ gegužės savaitgalį (Motinos dienÄ ) vaikai praleidžia su A. S., o pirmÄ birželio savaitgalį (Tėvo dienÄ ) vaikai praleidžia su tėvu.

6. A. S. dukterų A. ir L. gimtadienius Å¡venčia savo bendravimo su vaiku laiku. Atsakovė A. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kai ji laukėsi antro vaiko, jos tėvai pasakė, kad reikia suvienyti Å¡eimÄ . IeÅ¡kovas sutiko, jokio Å¡antažo nebuvo. Jau sekančiÄ dienÄ ieÅ¡kovas parodė, kad jam santuoka neberÅ«pi. Tiek prieÅ¡ vestuves, tiek ir po jų ieÅ¡kovo mama labai kiÅ¡osi į jų santuokÄ . Jai bÅ«nant namuose ji ateidavo, darydavo savo tvarkÄ , visÄ laikÄ kiÅ¡davosi į jų santykius, norėdavo juos iÅ¡skirti, iÅ¡knisdavo rÅ«bus, nenorėjo paleisti sÅ«nus.

Ji negalėjo to apsikęsti, prašė A. paimti iÅ¡ mamos raktÄ , tačiau jis nieko blogo dėl to nematė ir nieko nedarė. Sakydavo, kas čia blogo, kad mama ateina grindis perplauti, iÅ¡skalbti rÅ«bus. Buvo neįmanoma gyventi dėl kiÅ¡imosi į jų santykius. Ne dėl jo darbo išėjo iÅ¡ namų. Jos pasiÅ«lytas bendravimo su vaikais tvarka grafikas yra geras, jis ir taip gauna papildomai dienų pabendrauti su vaiku, dėl ko ji nieko prieÅ¡ neturi. Nesutinka, kad atsakovas darbo dienomis A. pasiimtų su nakvyne.

L. buvo tris kartus susitikusi su tėvu, jau nebeverkia, pratinasi, tai įvertinta ruoÅ¡iant bendravimo grafikÄ . Ji susirado draugÄ po 11 mėnesių negyvenimo kaltu, pripažįsta savo kaltę. Vyro kaltė pasireiÅ¡kia tuo, kad nesugebėjo saugoti santuokos, dėl to, kad nieko nedarė. Po vestuvių kartu gyveno tik dvi savaites, jo mama pradėjo dar labiau kiÅ¡tis į jų santykius, dėl ko ji neapsikentusi išėjo gyventi pas savo tėvus. 2019 m. liepos 15 d. jos brolienė atėjusi nusipirkti pieno pamatė, kad jos vyro mama sukrovusi jos daiktus jÄ iÅ¡krausto. 2019 m. liepos 15 d. su vyru vyko pokalbis, kurio metu jis pagriebė jÄ už plaukų tempė lauk.

Buvusiame susitarime nebuvo sÄ lygos, kad A. miegos pas tėvÄ darbo dienomis. Pageidauja, kad vienÄ savaitgalį vaikai bÅ«tų su ja, kitÄ su tėvu. UoÅ¡vienė nebuvo vestuvėse, ji buvo kviesta. Gyvenant santuokoje į savaitę du tris kartus susitikdavo su uoÅ¡viene. Jai bÅ«nant namuose ateidavo uoÅ¡vienė ir darydavo savo tvarkÄ . Vyras kartais tuo metu bÅ«davo namuose, jis tiesiog stebėdavo kaip viskas vyksta. Neprašė uoÅ¡vienės jos tvarkytis, prašė leisti jai gyventi ir pačiai tvarkytis, jai nereikia pagalbos.

Jei ne uoÅ¡vienė, gal bÅ«tų ir toliau kartu gyvenę. Su A. apie tai kalbėjo, jis nekreipdavo į tai dėmesio, nieko blogo nematydavo. Jai tai kalbant A. sakydavo „nueiname pas psichologus“. Jei nebÅ«tų nėščia, santuoka net nebÅ«tų sudaryta. Tik iÅ¡siskyrus, jos nėštumo metu, jam buvo visiÅ¡kai vienodai ir jis niekuo nesirÅ«pino. Pagimdžius vaikÄ ji jam paskambino ir pranešė, tačiau jam tai visiÅ¡kai nerÅ«pėjo. Ä® L. 10 mėnesių net nežiÅ«rėdavo, tik po DNR testo viskas pasikeitė.

Kai uoÅ¡vienė pastoviai darydavo namie darbus, skalbdavo vyro kojines, tvarkydavo namus ir kt., visaip bÅ«davo bandoma su ja susitarti, tačiau nepavykus, tiesiog jai parašė raÅ¡telį (teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 33 min.). RaÅ¡telį parašė, kad susiprastų ir daugiau nesikiÅ¡tų. Atsakovės atstovė advokatė Rima Å migelskytė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jau sudarant santuokÄ tarp Å¡alių buvo kilę konfliktai. Nors ieÅ¡kovas bandė aiÅ¡kinti, kad atsakovė dėl jo darbo išėjo iÅ¡ namų, tačiau atsakovė jautėsi svetima dėl jo motinos veiksmų.

Pats ieÅ¡kovas nerado reikalo papraÅ¡yti kad mama nesikiÅ¡tų į Å¡eimos gyvenimÄ . Be to santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko vos jÄ sudarius ir ieÅ¡kovas nematė reikalo jÄ iÅ¡saugoti. Taigi dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai. Sprendžiant dėl vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos turėtų bÅ«ti atsižvelgta į institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ pastabas, nesutinka, kad mergaitės viduryje savaitės miegotų pas tėvÄ . Institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad duomenų, kad vaikų bendravimas su tėvu kenktų jų interesams, skyrius neturi.

Skyriuje gaunami A. S. (dažniausiai) ir A. S. praÅ¡ymai raÅ¡tu ar praneÅ¡imai žodžiu apie Å¡alių konfliktus, susijusius su vaikais, dažniausiai dėl bendravimo su dukra A. tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, skyrius rekomenduoja nustatyti kuo detalesnę, aiÅ¡kesnę ir labiau apibrėžtÄ bendravimo tvarkÄ , nurodant konkrečias valandas, įtraukiant neaptartas Å¡ventes. Taip pat nesutinka su iÅ¡dėstyta tvarka dėl A. nakvynių kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį tėvo namuose, nes tokia tvarka nėra tinkamiausia, vaikui tektų kilnotis iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , nebÅ«tų užtikrinta stabili namų aplinka, dienos režimas, dažnai keistųsi juos supantys žmonės, neiÅ¡vengiamai padidėtų vaiko fizinis ir emocinis nuovargis.

Susipažinus su atsakovės atsiliepimu skyrius mano, kad atsakovės siÅ«loma bendravimo tvarka yra aiÅ¡kesnė, tikslesnė, numatytos konkrečios vaikų paėmimo ir pristatymo į gyvenamÄ jÄ vietÄ valandos, numatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, aptartos Å¡ventės, tačiau ir ji turėtų bÅ«ti patikslinta, kad susitikimai su L. neturėtų vykti kiekvienÄ sekmadienį. Teismo posėdžio metu palaikė raÅ¡ytinę iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo ir dukrų bendravimas su nakvyne darbo dienomis yra netinkamas, vaikams tai bÅ«tų papildomas emocinis ir psichologinis krÅ«vis, nes jiems reikalinga rutina ir pastovimas.

Pažymėjo, kad vaikų perdavimai yra nesklandūs, tėvai nesugeba tarpusavyje bendrauti, dėl ko vaikai perduodami nesklandžiai. Tačiau atsakovė netrukdo tėvui bendrauti su vaikais. Dažnas vaikų gyvenamosios vietos keitimas būtų didžiulis išbandymas, traumuojantis faktorius. Siūlo konkrečiai nurodyti, kad nakvynė motinos/tėvo dienos proga nenustatytina. Tėvo ir abiejų mergaičių bendravimo tvarka galėtų būti suvienodinta, kai L. sukaks trys metai, iki trijų metų ieškovo bendravimas su L. turi vykti be nakvynės. Liudytojas T.

K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis vasarÄ susipažino su A. S. ir pradėjo bendrauti. Kai susipažino, jis net nežinojo, kad ji neiÅ¡siskyrusi. Bendrauti pradėjo jo iniciatyva keletÄ savaičių prieÅ¡ Jonines. Su A. vaikais sutaria. Gyventi su A. pradėjo liepos mėn. Liudytoja S. O. teismo posėdžio metu parodė, kad A. mama pastoviai kiÅ¡davosi į Å¡alių santykius. A. pastoviai ateidavo apsiverkus pas savo mamÄ , sakydavo kaip jai nusibodo, kad uoÅ¡vienė viskÄ daro. BÅ«davo iÅ¡skalbiami A. ir A. drabužiai, A. iÅ¡metami toliau, perplaunamos grindys.

Ji grasindavo A., vieÅ¡ai sakydavo, kad ji nevalyva, nesitvarko, negamina ir pan. A. mama pastoviai kiÅ¡osi į Å¡alių santykius. Pradėjus skirtis 2019 m. birželio mėn. gale buvo sukrauti A. daiktai. A. pareiÅ¡kė, kad jis juos sudėjo, tačiau ji mano, kad tai jo mama. Buvo juodinama visa Å¡eima. A. mama visada sakė, kad jÄ iÅ¡kraustys. A. sakydavo, kad ji su uoÅ¡viene pykstasi. A. sakė, kad išėjo iÅ¡ namų dėl to, kad jai viskas atsibodo, dėl uoÅ¡vienės kiÅ¡imosi jie nebegali iÅ¡siaiÅ¡kinti santykių.

Liudytoja O. S., ieškovo motina teismo posėdžio metu nurodė, kad į šalių vestuves jos niekas nekvietė, taip pat nebuvo kviestos jokios A. giminės. Ji gyvena toliau nuo A. namų. Ji santuokos nesugriovė. A. išėjo liepos 1 d. Ji tvarkydavosi kai parvesdavo ir prižiūrėdavo mergaitę. Kad nematytų mergaitė betvarkės, pasitvarkydavo. Marčios po vestuvių iš vis nematydavo. A. jai rašydavo raštelius. Niekada A. dėl tvarkos nepriekaištaudavo. Neprivertė išsikelti A., džiaugėsi kad jie kartu gyvena.

Paguldžius mergaitę tvarkydavosi – kriauklėje būdavo pridėta indų, tai dar kas nors. A. tiesiogiai jai nieko nesakydavo, tik rašė raštelius. Paskutinis raštelis buvo pasišaipymas. Sūnui buvo žinoma apie jos atliekamus buities darbus, jis matydavo. Sūnus neprašė nesikišti. A. neklausdavo, ar gali namuose pasitvarkyti. Jei A. reikėjo pagaminti valgyti, ji susiplaudavo indus, reiškia A. tai nepatikdavo. Užkurdavo pečių, grindis prašluodavo. Negalėdavo sėdėti apšnerkštuose namuose, nenorėjo įgelti.

Po vestuvių su A. nebendravo. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies IÅ¡ kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu į bylÄ pateikto santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. 66 matyti, kad Å¡alių – ieÅ¡kovo A. S. ir atsakovės A. S. santuoka įregistruota Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo Å¡alys susilaukė dukros A. S., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo dukros L. S., gim. (duomenys neskelbtini). IÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams klausimai yra iÅ¡spręsti 2017 m. gegužės 22 d.

Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi (bylos Nr. 2-1261336/2017) ir 2020 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų sprendimu (bylos Nr. 2-2533-347/2020). Dėl sutuoktinių kaltės IeÅ¡kovas patikslinęs ieÅ¡kinį praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl atsakovės kaltės. Atsakovė su reikalavimu nutraukti santuokÄ sutinka, tačiau nesutinka, kad ji iÅ¡iro dėl jos kaltės, mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcija tais atvejais, kai sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Å iais atvejais reikalinga įrodyti tik faktÄ , su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Be to bendrųjų sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje – bÅ«ti vienas kitam lojaliu, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai bei materialiai ir prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, pažeidimas taip pat gali bÅ«ti aplinkybe, su kuria siejama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Nustatyta, kad procesÄ dėl santuokos nutraukimo iniciavo ieÅ¡kovas, kuris su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo į teismÄ kreipėsi 2020 m. liepos 14 d.

IeÅ¡kovas atsakovės kaltę grindžia jos neiÅ¡tikimybe santuokos metu. Atsakovė savo kaltę dėl to pripažįsta – nurodė, kad jai su ieÅ¡kovu kartu nebegyvenant, susirado draugÄ . Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. K. patvirtino, kad jis keletÄ savaičių prieÅ¡ 2020 m. Joninių Å¡ventę susipažino su A. S., pradėjo su ja bendrauti, o nuo 2020 m. liepos mėn. gyvena kartu su ja. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė pripažino faktÄ , kad ji dar iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo dienos (2020 liepos 14 d.) pradėjo bendrauti, o vėliau ir gyventi su tuo pačiu vyru, teismas Å¡iÄ aplinkybę vertina kaip ieÅ¡kovo įrodytÄ atsakovės neiÅ¡tikimybės jam faktÄ , su kuriuo įstatymas sieja atsakovės kaltės prezumpcijÄ .

Atsakovė sutuoktinio kaltę grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su jo motinos O. S. nuolatiniu kiÅ¡imusi į jų bendrÄ gyvenimÄ ir ieÅ¡kovo nenoru atsižvelgti į jos praÅ¡ymus nutraukti tokį jo motinos elgesį, veiksmų nesiėmimu, kas ir sÄ lygojo jos iÅ¡sikėlimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo namų. Be to atsakovė atsiliepime nurodė, kad jai persikėlus gyventi atskirai ieÅ¡kovas nebesidomėjo jos gyvenimu, gimus dukrai neteikė jai iÅ¡laikymo, jos nelankė, teigė, kad jis nėra jos tėvas.

IÅ¡ esmės Å¡ias atsiliepime nurodytas aplinkybes atsakovė nurodė ir teismo posėdžio metu, paaiÅ¡kinusi, kad tiek prieÅ¡ vestuves, tiek ir po jų ieÅ¡kovo motina labai kiÅ¡osi į jų santuokÄ â€“ jai bÅ«nant namuose ateidavo, darydavo savo tvarkÄ , iÅ¡knisdavo rÅ«bus, visÄ laikÄ kiÅ¡davosi į jų santykius. PaaiÅ¡kino, kad ji negalėdama to apsikęsti, prašė A. paimti iÅ¡ mamos namų raktÄ , tačiau jis nieko blogo dėl to nematė ir nieko nedarė – stebėdavo kaip viskas vyksta, sakydavo kas čia blogo, kad ateina grindis perplauti, iÅ¡skalbti rÅ«bus; be to jiems iÅ¡siskyrus, jos nėštumo metu, A.

Å¡eima visiÅ¡kai nesirÅ«pino. Nors ieÅ¡kovas tvirtina, kad atsakovė iÅ¡ namų iÅ¡sikraustė ne dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, o dėl jo mažo buvimo namuose, statybų, tačiau byloje esantys įrodymai Å¡ių ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių nepatvirtina. PrieÅ¡ingai, atsakovės nurodytas aplinkybes dėl priežasčių, susijusių su jos išėjimu gyventi kitur iÅ¡ esmės patvirtina teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos S. O. parodymai (nurodė, kad A. pastoviai ateidavo apsiverkus pas savo mamÄ , sakydavo kaip jai nusibodo, kad uoÅ¡vienė viskÄ daro; nurodė, kad bÅ«davo iÅ¡skalbiami A. ir A. drabužiai, o A. iÅ¡metami toliau, perplaunamos grindys, vieÅ¡ai sakydavo, kad A. nevalyva, nesitvarko, negamina ir pan.

A. jai sakė, kad ji išėjo iš namų dėl to, kad jai viskas atsibodo, dėl uošvienės kišimosi jie nebegali išsiaiškinti santykių). Aplinkybių, kad ieškovo motina O. S. tvarkėsi šalių namuose kaip savo, neneigė ir pati O. S. (parodė, kad negalėdavo sėdėti apšnerkštuose namuose, todėl pasitvarkydavo – kriauklėje būdavo pridėta indų, kuriuos suplaudavo, užkurdavo pečių, grindis prašluodavo). Ji patvirtino, kad jos sūnui buvo žinoma apie jos atliekamus buities darbus, jis tai matydavo, tačiau nesikišti neprašė.

Taip pat parodė, kad atsakovės neklausė, ar gali namuose pasitvarkyti. Taigi byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės išėjimas iÅ¡ Å¡eimos gyvenamosios patalpos buvo sÄ lygotas ieÅ¡kovo motinos nuolatinio kiÅ¡imosi į bendrÄ sutuoktinių gyvenimÄ , pagalbos, kurios ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nenorėjo, teikimu. IeÅ¡kovui buvo žinoma apie jo motinos atliekamus buities darbus sutuoktinių namuose, jis tai matydavo, tačiau savo motinos nesikiÅ¡ti neprašė (O. S. parodymai).

Atsakovė nurodė, kad jai apie tai kalbant su sutuoktiniu, jis sakydavo „nueiname pas psichologus“. IeÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių neneigė, patvirtino, kad A. išėjus iÅ¡ namų, toliau bendro Å«kio nebevedė, nematė reikalo eiti gyventi kartu su žmona, tik nueidavo pabÅ«ti pas savo vaikus ir viskas; jis nieko nepadarė, kad iÅ¡saugoti Å¡eimÄ (teismo posėdžio garso įraÅ¡o 33.30 min.). Taigi ieÅ¡kovas žinodamas apie ypatingai blogus jo sutuoktinės ir savo motinos santykius (patvirtino, kad atsakovė su jo motina nebendrauja jau nuo 2017 metų, neneigė, kad nebuvo kviesta į vestuves), aiÅ¡kiai suprasdamas įtampas, kylančias iÅ¡ jo motinos aktyvių veiksmų, ir atsakovei praÅ¡ant Å¡iÄ situacijÄ spręsti, turint tam galimybes (O.

S. yra jo motina), tačiau visiÅ¡kai nesprendžiant Å¡ios problemos, jÄ iÅ¡ esmės ignoruojant, savo neatsakingu požiÅ«riu į Å¡eimÄ , nenoru stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, pažeidė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatytas moralines sutuoktinio pareigas – remti kitÄ sutuoktinį moraliai, bÅ«ti lojaliu ir gerbti kitÄ . Å ių sutuoktinių pareigų pažeidimas, atsakovei be kita ko tuo metu laukiantis jų bendro vaiko, t. y. kai jai buvo ypatingai reikalingas sutuoktinio dėmesys ir saugumo jausmas, vertintinas kaip pažeidimas iÅ¡ esmės, nes bÅ«tent tai sÄ lygojo atsakovės gyvenamosios vietos pakeitimÄ (iÅ¡sikėlimÄ iÅ¡ Å¡eimos gyvenamosios patalpos netrukus po vestuvių), ir dėl ko tolimesnis bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ teismas sprendžia, kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės – CK 3.60 straipsnis. Pažymėtina, jog nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Dėl reikalavimo nustatyti Å¡alių nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarkÄ CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Atsakovas praÅ¡o nustatyti jo praÅ¡omÄ bendravimo su dukra L. S. bendravimo tvarkÄ , bei pakeisti 2017 m. gegužės 22 d. civilinėje byloje Nr. 2-1261-336/2017 teismo nutartimi nustatytÄ bendravimo su dukra A. S. tvarkÄ . Atsakovė su praÅ¡oma nustatyti tvarka nesutinka, atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡o nustatyti jos siÅ«lomÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ . Institucija teikianti iÅ¡vadÄ pateikė iÅ¡vadÄ , kuriÄ iÅ¡ esmės palaikė ir teismo posėdžio metu, nurodydama, kad skyrius gauna Å¡alių praÅ¡ymus ir praneÅ¡imus apie Å¡alių konfliktus dėl vaikų bendravimo tvarkos.

Todėl skyrius rekomenduoja nustatyti detalesnę, aiÅ¡kesnę ir labiau apibrėžtÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ . Nesuko su vaikų nakvynėmis antradieniais ir ketvirtadieniais dėl per dažno vaikų kilnojimosi iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , neužtikrinamos stabilios namų aplinkos, dienos režimo pasikeitimų, padidėsiančio vaikų fizinio ir emocinio nuovargio. Nurodė, kad savaitgaliais vaikai turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inti ne vėliau kaip 18 valandÄ , taip pat vaikams atostogų metu bÅ«nant pas tėvÄ turi bÅ«ti užtikrintas jų bendravimas su motina nuotolinėmis priemonėmis ar sudaroma galimybė susitikti.

Atkreipė dėmesį, kad bendravimas su L. kiekvienÄ sekmadienį gali sukelti nepatogumų tėvams, be to seserys kas antrÄ sekmadienį bÅ«tų atskirtos viena nuo kitos. Institucijos atstovės manymu, pereinamasis laikotarpis turėtų tęstis iki L. sukaks 3 metai. Nurodė, kad atsakovės pasiÅ«lyta bendravimo su vaiku tvarka yra aiÅ¡kesnė ir tikslesnė, tačiau dėl padarytos klaidos turėtų bÅ«ti patikslinta ieÅ¡kovo bendravimo su dukromis tvarka sekmadieniais (nustatyti jÄ kas antrÄ , o ne kiekvienÄ savaitgalį).

IeÅ¡kovo atstovas baigiamosiose kalbose sutiko, kad ieÅ¡kovo ir dukros L. pereinamo bendravimo tvarka galėtų trukti iki L. sukaks 3 metai. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės praÅ¡o nustatyti, kad dukra A. nedelsiant, o L. kai jai sukaks 3 metai, iÅ¡ antradienio į trečiadienį ir iÅ¡ ketvirtadienio į penktadienį nakvotų jo namuose. Atsakovė su tokiu ieÅ¡kovo reikalavimu kategoriÅ¡kai nesutinka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

Ä® bylÄ ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad jo siÅ«loma bendravimo su vaikais tvarka nekenks normaliam vaikų, lavinimo, ugdymo ir mokymosi režimui. Teismas neturi pagrindo abejoti institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ atstovės paaiÅ¡kinimais, kad nustačius tokiÄ ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ , vaikams nebÅ«tų užtikrinama stabili namų aplinka. Teismo vertinimu ieÅ¡kovo siÅ«lomos tvarkos nustatymas, kai Å¡alių vaikams tektų nuolat, per 14 dienų net 8 kartus kartų pakeisti nakvynės vietÄ (vienÄ savaitę iÅ¡ pirmadienio į antradienį vaikai miega su mama, iÅ¡ antradienio į trečiadienį su tėvu, iÅ¡ trečiadienio į ketvirtadienį su mama, iÅ¡ ketvirtadienio į penktadienį su tėvu, nuo penktadienio iki kitos savaitės antradienio su mama, iÅ¡ antradienio į trečiadienį su tėvu, iÅ¡ trečiadienio į ketvirtadienį su mama, iÅ¡ ketvirtadienio į penktadienį su tėvu, nuo penktadienio su mama ir t. t.), neabejotinai kenktų vaikų interesams, tokia tvarka neužtikrintų pastovios namų aplinkos, vaikams bÅ«tinos rutinos, neabejotinai padidėtų jų fizinis ir emocinis nuovargis.

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas dėl vaikų nakvynės jo namuose darbo dienomis, atmestinas. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti, kad jis su A., o su L. nuo 3 metų amžiaus, bendrauja kas antrÄ penktadienį, paimdamas vaikus iÅ¡ darželio ir grÄ Å¾indamas juos iki sekmadienio, nuo 18 iki 19 val. Atsakovė sutinka, kad vaikai su tėvu bendrautų nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., juos paimant iÅ¡ namų. Nustačius, kad vaikai su tėvu bendrauja be nakvynės darbo dienomis, taip pat spręstina, kad užtikrinant tėvo ir vaikų bendravimÄ kas antrÄ savaitgalį, dėl su tuo susijusio pasiruoÅ¡imo (vaikų perrengimo, reikiamų drabužių, higienos priemonių jiems suruoÅ¡imo ir pan.) vaikai paimami iÅ¡ jų gyvenamosios vietos (arba sutikus vaikų motinai iÅ¡ kitos jų buvimo vietos) ne anksčiau 17 val. (t. y. kaip sutinka atsakovė).

Tėvo bendravimas su vaikais nustatytinas iki sekmadienio 18 val. (pagal institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ , iÅ¡vadÄ ), nes atsakovei, su kuria gyvena vaikai, turi bÅ«ti palikta pakankamai laiko paruoÅ¡ti vaikus kitos savaitės lavinimo/ugdymo/mokymosi procesui ir jų poilsiui. Dėl Å¡alių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas su dukromis bendrautų antradieniais ir ketvirtadieniais. Todėl nustatytina, kad ieÅ¡kovas A. ir L. (kai jai sukaks trys metai, t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 17.00 val. paima iÅ¡ namų (ar sutikus vaiko motinai iÅ¡ kitos jų buvimo vietos) ir iki 20.00 val. grÄ Å¾ina atsakovei.

Dėl mažo L. amžiaus, didelio jos prisiriÅ¡imo prie motinos, taip pat nustatytina, kad ieÅ¡kovas su dukra L. iki jai sukaks 2 metai bendrauja paimdamas jÄ iÅ¡ namų ir ten pat grÄ Å¾indamas kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 19 val. iki 20 val. arba kitu atsakovei priimtinu laiku (bendravimas vyksta 1 valandÄ nuo 17 iki 20 val.). Nors atsakovė nurodo, kad jos dalyvavimas ieÅ¡kovui bendraujant su vaiku bÅ«tinas iki to laiko, kol bus sukurtas ryÅ¡ys tarp L. ir atsakovo (2.2. punktas), tačiau teismo posėdžio metu jai patvirtinus, kad atsakovas jau tris kartus buvo susitikęs su L. ir mergaitė jau nebeverkia, todėl ieÅ¡kovo ir L. bendravimo tvarka stebint atsakovei, bÅ«tų perteklinė.

Taip pat nustatytina, kad ieškovas su dukra L. nuo 2 iki 3 metų amžiaus antradieniais ir ketvirtadieniais bendrauja jo bendravimo su A. metu, t. y. antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 iki 20 val. Ieškovas ieškiniu, iki L. sueis 2 metai prašo nustatyti, kad jis su L. bendrauja sekmadieniais nuo 12 iki 16 val. Atsakovo atstovas sutiko, kad pereinama ieškovo ir L. bendravimo tvarka gali būti nustatyta iki L. sukaks 3 metai. Atsakovė prašo nustatyti, kad iki L. sukaks du metai, atsakovas su ja bendrauja tik savaitės dienomis (2 punktas), o vėliau, iki jai sukaks 3 metai, bendravimas vyks ir nelyginės savaitės sekmadienį nuo 12 iki 18 val. (3.2. punktas).

Atsižvelgus į tai, kad nustatyta ieÅ¡kovo ir L. (iki jai sukaks du metai), bendravimo tvarka (po vienÄ valandÄ kiekviena antradienį ir ketvirtadienį), spręstina, kad taip pat tikslinga nustatyti ieÅ¡kovo ir L. bendravimo tvarkÄ (iki L. sueis 2 metai) tÄ patį sekmadienį, kai ieÅ¡kovas bendrauja su A., nuo 17.00 iki 18.00 val. (arba tÄ pačiÄ dienÄ kitu atsakovei priimtinu laiku (1 valandÄ ). Nors atsakovė nurodo, kad jos dalyvavimas ieÅ¡kovui bendraujant su vaiku bÅ«tinas iki to laiko, kol bus sukurtas ryÅ¡ys tarp L. ir atsakovo, tačiau teismo posėdžio metu jai patvirtinus, kad atsakovas jau tris kartus buvo susitikęs su L. ir mergaitė jau nebeverkia, todėl ieÅ¡kovo ir L. bendravimo tvarka stebint atsakovei, bÅ«tų perteklinė.

Kadangi ieÅ¡kovas su dukra A. bendrauja kas antrÄ savaitgalį, nustatytina, kad ieÅ¡kovas su L., nuo 2 iki 3 metų amžiaus, taip pat bendrauja kas antrÄ sekmadienį (bendravimo su A. metu), nuo 12 iki 18 val. (t. y. kaip sutinka atsakovė; ieÅ¡kovo atstovas taip pat sutiko, kad pereinama bendravimo tvarka truktų iki L. sueis trys metai). Atsakovė praÅ¡o, kad 2021 m. Å¡v. Kalėdas ir 2022 m. Å¡v. Velykas L. su tėvu galėtų bendrauti nuo 10 iki 13 val. (4.3.3, 4.3.4.punktai). Tokia tvarka prieÅ¡tarauja atsakovės pozicijai, kad L. su tėvu nuo 2 iki 3 metų amžiaus gali bendrauti įprastai gali bendrauti ilgiau, nuo 12 iki 18 val. (3.2. punktas).

Atsižvelgus į tai nustatytina, kad 2021 m. Å¡v. Kalėdas ir 2022 m. Å¡v. Velykas L. su tėvu bendrauja nuo 10 iki 20 val. (ieÅ¡kovo bendravimo su A. metu). Atsižvelgus į anksčiau iÅ¡dėstytÄ , Å¡alių pareikÅ¡tas pozicijas ieÅ¡kovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo klausimais, taip pat institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ atstovės nuomonę bei Å¡alių nepilnamečių vaikų geriausius interesus, nustatytina tokia modifikuota ieÅ¡kovo bei A. S. ir L. S. bendravimo tvarka:

1. A. S. bendrauja su dukterimis A. S. ir L. S. (su L. S. nuo (duomenys neskelbtini), paimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos (ar A. S. sutikimu iÅ¡ kitos jų buvimo vietos), ir po bendravimo parveždamas vaikus į jų gyvenamÄ ja vietÄ : 1.1. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val.; 1.2. KiekvienÄ kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.; 1.3. A. ir L. kiekvienais metais su ieÅ¡kovu praleidžia vienÄ vaikų vasaros atostogų mėnesį, ieÅ¡kovui suderinus konkretų laikÄ su atsakove iki einamųjų metų gegužės 1 d.

A. ir L. kiekvienais metais su motina taip pat praleidžia vienÄ vaikų vasaros mėnesį ir Å¡ių atostogų metu vaikai pas ieÅ¡kovÄ nevyksta. Å ių atostogų metu A. S., kai su vaikais atostogauja A. S., bei A. S., kai su vaikais atostogauja A. S., turi bÅ«ti užtikrinti trumpalaikiai (ne ilgesni kaip dviejų valandų trukmės per savaitę) pasimatymai su vaikais, taip pat turi bÅ«ti užtikrinama galimybė pabendrauti su vaikais telefonu ar kita ryÅ¡io priemone; 1.4. Pradėjus A. ir L. lankyti mokyklÄ , pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų jos praleidžia su tėvu, konkretų atostogų laikÄ suderinus su A.

S. ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites iki konkrečių atostogų dienos. Å i tvarka taikytina tik tam vaikui, kuris lanko mokyklÄ .

2. Iki (duomenys neskelbtini) A. S. bendrauja su dukterimi L. S., paimdamas jÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir po bendravimo parveždamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ : 2.1. KiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. arba kitu atsakovei priimtinu laiku (bendravimas vyksta 1 valandÄ nuo 17 iki 20 val.); 2.2. KiekvienÄ kalendorinių metų lyginių savaičių sekmadienį, nuo 17.00 iki 18.00 val. (arba tÄ pačiÄ dienÄ kitu atsakovei priimtinu laiku (1 valandÄ ).

3. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) A. S. bendrauja su dukterimi L. S., paimdamas jÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos (ar A. S. sutikimu iÅ¡ kitos jos buvimo vietos) ir po bendravimo parveždamas jÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ : 3.1. Kiekvienos savaitės antradienį nuo 17 val. iki 20 val. ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val. 3.2. KiekvienÄ kalendorinių metų lyginių savaičių sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val.

2. A. S. bendrauja su dukterimis A. S. ir L. S. per Å¡v. Kalėdų ir Å¡v. Velykų Å¡ventes: 4.1. Lyginiais metais A. S. bendrauja su A. ir L. (su L. nuo (duomenys neskelbtini) nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 25 d. 20 val., ir pirmÄ Å¡v. Velykų dienÄ (sekmadienį) nuo 10 val. iki 20 val., 4.2. Nelyginiais metais A. S. bendrauja su A. ir L. (su L. nuo (duomenys neskelbtini) gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 20 val. ir antrÄ Å¡v. Velykų dienÄ (pirmadienį) nuo 10 val. iki 20 val. 4.3. Iki (duomenys neskelbtini) duktė L. Å¡v. Kalėdų ir Å¡v. Velykų dienomis bendrauja su tėvu: 4.3.1. 2020 m. gruodžio 25 d. nuo 10 val. iki 12 val. 4.3.2. 2021 m. antrÄ Å¡v. Velykų dienÄ (pirmadienį) nuo 10 val. iki 12 val. 4.3.3. 2021 m. gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 20 val. 4.3.4. 2022 m. pirmÄ Å¡v. Velykų dienÄ (pirmadienį) nuo 10 val. iki 20 val.

4. PirmÄ gegužės savaitgalį (Motinos dienÄ ) vaikai su nakvyne praleidžia su A. S., o pirmÄ birželio savaitgalį (Tėvo dienÄ ) vaikai su nakvyne praleidžia su tėvu. Å i tvarka ieÅ¡kovo ir L. bendravimui taikoma nuo (duomenys neskelbtini), iki tol L. su tėvu bendrauja tėvo dienos sekmadienį 2.2. ir 3.2. punktuose nurodytu laiku.

5. A. S. dukterų A. ir L. gimtadienius Å¡venčia savo bendravimo su vaikais laiku. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo Nustatyta, kad Å¡alys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, atsakovas santuokos metu savo vardu yra įregistravęs transporto priemonę Opel. Nei viena iÅ¡ Å¡alių nepraÅ¡o padalinti santuokoje įgyto turto. Ä® bylÄ pateikta ikivedybinė sutartis, iÅ¡ kurios matyti, kad visas Å¡alių turtas ir prievolės, įgytos tiek iki santuokos, tiek ir santuokoje, yra kiekvienos Å¡alies asmeninės (Sutarties 1 punktas).

Atsižvelgus į tai, kad šalys nusistatė savo turtines teises ir pareigas santuokos metu, t. y. kad jų santuokos metu įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė, šalių santuokoje įgytas turtas (automobilis Opel) nedalintinas. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo Šalys spręsti išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimo neprašė. Nustatyta, kad iki santuokos sudarymo šalys susilaukė dukros A. S., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo dukros L. S., gim. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡laikymo abiems nepilnamečiams vaikai klausimai yra iÅ¡spręsti 2017 m. gegužės 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi, bylos Nr. 2-1261336/2017 ir 2020 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų sprendimu, bylos Nr. 2-2533-347/2020. Kadangi Å¡alių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo klausimai jau yra iÅ¡spręsti, todėl Å¡is klausimas, nesant Å¡alių reikalavimų, nesprendžiamas. Dėl sutuoktinių pavardžių Atsakovė praÅ¡o jai palikti santuokinę pavardę „S.“, ieÅ¡kovas jo iki santuokos turėtÄ pavardę „S.“.

Vadovaujantis CK 3.69 straipsniu atsakovei po santuokos nutraukimo paliekama santuokinė pavardė „S.“, o ieškovui „S.“. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo Išlaikymo šalys nereikalauja, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CK 3.72 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. 2020 m. spalio 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje yra 312 Eur.

Atsakovė Å¡ioje byloje turėjo 350,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ esmės yra apylygės. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, konstatuojant atsakovės kaltę. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, teikė tik atsiliepimÄ . Su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo dėl jos kaltės atsakovė nesutiko, prašė pripažinti, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. tenkino tiek ieÅ¡kovo reikalavimus, tiek ir atsakovės atsikirtimus dėl sutuoktinių kaltės. Teismas nustatydamas ieÅ¡kovo ir vaikų bendravimo tvarkÄ , naudojosi CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta teise virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus ir nustatė kitokiÄ bendravimo tvarkÄ , nei prašė ieÅ¡kovas ir siÅ«lė atsakovė.

Atsižvelgus į tai teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas ir atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. nei valstybei iš atsakovės, nei atsakovei iš ieškovo nepriteitinos (šalys paliktinos prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų) (CPK 93, 96 straipsniai). Ieškinys, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo būti apmokėtas 150 Eur žyminiu mokesčiu (du savarankiški reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir dėl bendravimo vaikais tvarkos nustatymo).

IeÅ¡kovui Å¡ioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies – santuokÄ nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teismui nustačius modifikuotÄ , ne ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , pagal patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį iÅ¡ atsakovės valstybei priteistina ½ dalis ieÅ¡kovo turėto mokėti žyminio mokesčio (nuo kurio mokėjimo jis yra atleistas), 75 Eur suma (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96, 99 straipsniai).) Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi jos nevirÅ¡ija minimalios (5,00 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, tarp ieÅ¡kovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palikti pavardę „S.“, atsakovei santuokinę pavardę „S.“.

Nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovo bei A. S. ir L. S. bendravimo tvarkÄ :

1. A. S. bendrauja su dukterimis A. S. ir L. S. (su L. S. nuo (duomenys neskelbtini), paimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos (ar A. S. sutikimu iÅ¡ kitos jų buvimo vietos), ir po bendravimo parveždamas vaikus į jų gyvenamÄ ja vietÄ : 1.1. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val.; 1.2. KiekvienÄ kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.; 1.3. A. ir L. kiekvienais metais su ieÅ¡kovu praleidžia vienÄ vaikų vasaros atostogų mėnesį, ieÅ¡kovui suderinus konkretų laikÄ su atsakove iki einamųjų metų gegužės 1 d.

A. ir L. kiekvienais metais su motina taip pat praleidžia vienÄ vaikų vasaros mėnesį ir Å¡ių atostogų metu vaikai pas ieÅ¡kovÄ nevyksta. Å ių vasaros atostogų metu A. S., kai su vaikais atostogauja A. S., bei A. S., kai su vaikais atostogauja A. S., turi bÅ«ti užtikrinti trumpalaikiai (ne ilgesni kaip dviejų valandų trukmės per savaitę) pasimatymai su vaikais, taip pat turi bÅ«ti užtikrinama galimybė pabendrauti su vaikais telefonu ar kita ryÅ¡io priemone; 1.4. Pradėjus A. ir L. lankyti mokyklÄ , pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų jos praleidžia su tėvu, konkretų atostogų laikÄ suderinus su A.

S. ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites iki konkrečių atostogų dienos. Å i tvarka taikytina tik tam vaikui, kuris lanko mokyklÄ .

2. Iki (duomenys neskelbtini) A. S. bendrauja su dukterimi L. S., paimdamas jÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir po bendravimo parveždamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ : 2.1. KiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. arba kitu atsakovei priimtinu laiku (bendravimas vyksta 1 valandÄ nuo 17 iki 20 val.); 2.2. KiekvienÄ kalendorinių metų lyginių savaičių sekmadienį, nuo 17.00 iki 18.00 val. (arba tÄ pačiÄ dienÄ kitu atsakovei priimtinu laiku (1 valandÄ ).

3. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) A. S. bendrauja su dukterimi L. S., paimdamas jÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos (ar A. S. sutikimu iÅ¡ kitos jos buvimo vietos) ir po bendravimo parveždamas jÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ : 3.1. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val.; 3.2. KiekvienÄ kalendorinių metų lyginių savaičių sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val.

2. A. S. bendrauja su dukterimis A. S. ir L. S. per Å¡v. Kalėdų ir Å¡v. Velykų Å¡ventes: 4.1. Lyginiais metais A. S. bendrauja su A. ir L. (su L. nuo (duomenys neskelbtini) nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 25 d. 20 val., ir pirmÄ Å¡v. Velykų dienÄ (sekmadienį) nuo 10 val. iki 20 val., 4.2. Nelyginiais metais A. S. bendrauja su A. ir L. (su L. nuo (duomenys neskelbtini) gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 20 val. ir antrÄ Å¡v. Velykų dienÄ (pirmadienį) nuo 10 val. iki 20 val. 4.3. Iki (duomenys neskelbtini) duktė L. Å¡v. Kalėdų ir Å¡v. Velykų dienomis bendrauja su tėvu: 4.3.1. 2020 m. gruodžio 25 d. nuo 10 val. iki 12 val. 4.3.2. 2021 m. antrÄ Å¡v. Velykų dienÄ (pirmadienį) nuo 10 val. iki 12 val. 4.3.3. 2021 m. gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 20 val. 4.3.4. 2022 m. pirmÄ Å¡v. Velykų dienÄ (pirmadienį) nuo 10 val. iki 20 val.

3. PirmÄ gegužės savaitgalį (Motinos dienÄ ) vaikai su nakvyne praleidžia su A. S., o pirmÄ birželio savaitgalį (Tėvo dienÄ ) vaikai su nakvyne praleidžia su tėvu. Å i tvarka ieÅ¡kovo ir L. bendravimui taikoma nuo (duomenys neskelbtini), iki tol L. su tėvu bendrauja tėvo dienos sekmadienį 2.2. ir 3.2. punktuose nurodytu laiku.

4. A. S. dukterų A. ir L. gimtadienius Å¡venčia savo bendravimo su vaikais laiku. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų). Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus. Teisėjas /pasiraÅ¡yta elektroniniu paraÅ¡u/ Mindaugas NekraÅ¡as