2013-11-07 Nr. AB-7662-3-61-3-01954-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2040/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01954-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 33.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Juodoji audinė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2012 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. BRK-(3.239)-5563 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalyje dėl pareiškėjui pritaikytos 227 254 Lt dydžio sankcijos už neįvykdytą įsipareigojimą pasiekti reikiamą sąlyginių gyvulių vienetų (toliau – ir SGV) skaičių valdoje ir įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. liepos 10 d. pateiktą mokėjimo prašymą paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ Nr. 1VM-KK-08-2-000173-MP001, skirtinos paramos dydį (atitinkamai SGV skaičių) apskaičiuojant pagal visų pareiškėjo ūkyje laikomų audinių (neapsiribojant vyresnėmis kaip 10 mėnesių) skaičių (t. y. 19 400 vnt.).

Skunde (t. I, b. l. 1-7) pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios veiklos srities „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3D-479 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 10 punktu, Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d.

įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (toliau – ir Aprašas), ir atsižvelgiant į tai, kad audinių perskaičiavimo į SGV normos 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006), V priede nenurodytos, audinių SGV nustatomos vadovaujantis Aprašo priede nustatytu koeficientu audinėms. Ir paramos paraiškos užpildymo metu (2008 m.), ir mokėjimo prašymo pateikimo metu (2011 m. liepos 20 d.) galiojusios Aprašo redakcijos Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti priede „Sutartinių gyvulių (SG) skaičiaus ir mėšlo bei srutų skleidimo ploto nustatymas“ (redakcija galiojo nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) dėl audinių/kiaunių (suaugusių gyvūnų) buvo nurodyta, kad SG atitinka 40 gyvūnų vienetų, vienas gyvūnas sudaro 0,025 SG, skleidimo plotas ha yra 0,015.

Kokio tiksliai amžiaus audinės laikytinos suaugusiomis, nei teisės aktuose, nei kituose viešai prieinamuose dokumentuose nebuvo įtvirtinta. Tik 2011 m. spalio 1 d., t. y. jau po mokėjimo prašymo pateikimo dienos, įsigaliojo nauja Aprašo redakcija, kurios priede „Sutartinių gyvulių (SG) skaičiaus ir mėšlo bei srutų skleidimo ploto nustatymas“ nurodoma, kad audinės/kiaunės (vyresnės kaip 10 mėnesių) sudaro 40 vnt., kas atitinka SG. Agentūra, priimdama skundžiamą sprendimą ir pasisakydama, kad parama priklauso tik už pareiškėjo laikomus 77 SGV (t. y. už 3 080 vnt. audinių patelių, kurios yra vyresnės kaip 10 mėn.), netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, nes vadovavosi jau po mokėjimo paraiškos ir mokėjimo prašymo pateikimo dienos priimto teisės akto redakcija.

Tokiu būdu Agentūra nevertino, kad likę pareiškėjo laikomi 16 320 vnt. suaugusių jauniklių taip pat turėtų būti priskirtini suaugusiems gyvūnams (SGV skaičiavimo prasme, kaip tai numatyta mokėjimo prašymo pateikimo metu galiojusioje Aprašo priedo redakcijoje). Teisiškai tokia situacija yra negalima, kadangi turi būti taikoma dokumentų pateikimo metu galiojusi teisės aktų redakcija (kurioje nėra įvestas audinių 10 mėn. amžiaus ribos kriterijus), o ne vėlesnė, jau po mokėjimo prašymo pateikimo įsigaliojusi teisės akto redakcija.

Agentūra, grįsdama sprendimą vėliau įsigaliojusiu teisės aktu, pažeidė teisės normų galiojimo laike taisykles ir konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės. Agentūra skaičiavo tik tas audines, kurios yra vyresnės nei 10 mėn. amžiaus, ir neskaičiavo pareiškėjo laikomų likusių 16 320 vnt. suaugusių jauniklių, kurie turėjo būti vertinami kaip suaugę gyvūnai SGV skaičiavimo prasme, nes audinės įprastai veda jauniklius balandžio mėn. – gegužės mėn. pradžioje; audinių jaunikliai, sulaukę 3–4 mėnesių (t. y. jaunikliai, išgyvenę iki liepos mėnesio), iš išorės jau nesiskiria nuo suaugusiųjų audinių, t. y. jie būna pasiekę suaugusios audinės dydį, jaunikliai atskiriami nuo motinų, mityba (taip pat ir išskiriamų išmatų kiekis) tampa toks, kaip ir suaugusios audinės. Tai patvirtina mokslinėse metodinėse publikacijose, įvairiuose straipsniuose internete pateikiama informacija, įvairių (pvz.

Danijos) šalių audinių veisimo verslo praktika. Kadangi ginčo atveju yra aktualus audinės amžius ne lytinės brandos prasme, bet dydžio ir, dar svarbiau, išskiriamų išmatų prasme, dėl to, tiek paraiškos pateikimo, tiek projekto įgyvendinimo, tiek mokėjimo prašymo metu nesant teisinio išaiškinimo, nuo kada audinė laikoma suaugusiu gyvūnu, pareiškėjas pagrįstai, vadovaudamasis audinių veisimo verslo praktika bei objektyviai pagrįstu vertinimu, laikė, kad suaugę jaunikliai (t. y. jaunikliai 3–4 mėn. amžiaus) yra laikytini suaugusiais gyvūnais SGV skaičiavimo (Nitratų direktyvos projektui) prasme.

Mokėjimo prašymo pateikimo metu, t. y. 2011 m. liepos mėn., ginčo projekto apimtyje SGV skaičiavimo prasme pareiškėjas laikė 19 400 vnt. audinių: 3 080 vnt. suaugusių audinių (dėl kurių ginčo nėra) ir 16 320 vnt. suaugusių jauniklių (t. y. gyvūnų, kurie teršimo (šalinimo) apimtimi, o taip pat dydžiu, svoriu bei mityba prilygsta suaugusiems gyvūnams, tik dar nėra subrendę lytiškai, tačiau tai nėra svarbu). Šį skaičių patvirtina audinių inventorizacijos aktai ir informacija, kuri yra pateikiama viešuose registruose.

Be to, SGV skaičius mokėjimo paraiškos užpildymo metu (2008 m.) buvo vertinamas būtent pagal visų ūkyje laikomų audinių skaičių, t. y. ir suaugusiųjų (lytiškai subrendusių, „motininių“) audinių, ir suaugusių jauniklių skaičių, o ne vien tik pagal audines, kurios yra vyresnės nei 10 mėn. Agentūra, 2008 m. įvertinusi pateiktą paraišką, dėl prašomo paramos dydžio (SGV skaičiavimo aspektu) jokių klausimų nekėlė, patvirtino paramos sumą už visas ūkyje laikomas audines, t. y. tiek pagrindinės bandos pateles, tiek jauniklius, išaugusius iki suaugusios audinės dydžio (nevertinant jų pagal 10 mėnesių amžiaus ribą).

Taigi Agentūra konkliudentiniais veiksmais sutiko su nuostata dėl suaugusių audinių traktavimo.

Atsakovas NMA su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (t. I, b. l. 155-156) paaiškino, jog Įgyvendinimo taisyklių 10 punkte nurodyta, kad suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir pareiškėjo turimų ir numatomų laikyti sąlyginių gyvulių vienetų skaičių valdoje. Atsižvelgdama į šią nuostatą ir remdamasi Įgyvendinimo taisyklių 120.1.1 punktu, Agentūra 2012 m. birželio 19 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nurodyti nustatyti pareiškėjo pažeidimai, taikoma 227 254 Lt sankcija už neįvykdytą įsipareigojimą pasiekti reikiamą SGV skaičių valdoje. Pažymėjo, kad Agentūra neatlieka pareiškėjų turimų SGV skaičiavimų, o vadovaujasi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir Centras) tvarkomo Ūkinių gyvūnų registro duomenimis. Centras yra valstybinė įmonė, atsakinga už ūkinių gyvūnų registravimo ir tapatybės nustatymo sistemos kompiuterinės centrinės duomenų bazės tvarkymą ir įgyvendinimą, jis apdoroja, kaupia ir saugo Ūkinių gyvūnų registro duomenis, tvarko jų apskaitą. Pagal Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinėje sistemoje esančią informaciją, 2011 m. liepos 20 d., t. y. mokėjimo prašymo pateikimo metu, pareiškėjo ūkyje buvo 77 SGV. Trūkstamų SGV skaičius siekia 408,58. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad Agentūra netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, nes vadovavosi jau po mokėjimo paraiškos ir mokėjimo prašymo pateikimo dienos priimto teisės akto redakcija, yra visiškai nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikė paaiškinimus dėl SGV skaičiavimo (t. IV, b. l. 90-93).

Nurodė, kad priimdama sprendimus dėl paramos NMA vadovaujasi Įgyvendinimo taisyklių 10 punktu ir naudoja Ūkinių gyvūnų registro duomenis. Ūkinių gyvūnų registre registruojamos 2 grupės ūkinių gyvūnų – individualiais numeriais ženklinti gyvūnai ir bandos numeriu ženklinti gyvūnai. Bandomis registruotų gyvūnų deklaravimas prasidėjo 2008 metais. Bandos rūšis dar skirstoma pagal grupes, nes kiekvienai gyvūnų grupei taikomas kitas sutartinio gyvulio (SG) skaičiavimo koeficientas, kuris naudojamas kaimo plėtros paramos programų administravimui. Centrui yra svarbus bendras gyvūnų skaičius dėl informacijos apie ligų profilaktiką, epidemijas. Suaugę gyvūnai pradėti išskirti dėl NMA poreikių administruojant paramos paraiškas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Juodoji audinė“ skundą tenkino – panaikino NMA 2012 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-5563 dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 227 254 Lt sankcija, ir įpareigojo NMA iš naujo įvertinti UAB „Juodoji audinė“ 2011 m. liepos 20 d. pateikto mokėjimo prašymo dalį dėl 227 254 Lt dydžio paramos skyrimo ir priimti naują sprendimą (t. V, b. l. 9-21).

Teismas nurodė, kad sprendžiant šį teisinį ginčą būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-667/2013, kuriame kategoriškai pasakyta, kad skundžiamas NMA sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais faktais, t. y. NMA ir teismas taikė tik formalius kriterijus vertindami, ar paraiškoje nurodytas projektas įgyvendintas tinkamai – ar realiai pasiektas projekte numatytas gyvūnų skaičius.

Byloje nustatyta, kad paramos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas UAB „Juodoji audinė“ ūkyje“, kurio uždaviniai – srutų tvarkymo ir pan. įrangos įdiegimas ūkyje, tikslas – ūkyje įgyvendinti Nitratų direktyvos reikalavimus, siekiant sumažinti vandens taršą nitratais ir pan. Paraiškos XIII lentelėje ir jos paaiškinimuose nurodyta, kad projekto pabaigai numatomas gyvūnų skaičius, apskaičiuojamas SGV – 671 vnt. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 V priede nustatyta, kaip turi būti grupuojami gyvūnai, o paraiškoje yra pastaba, kad gyvūnai, kurie nėra įvardyti Reglamento priede, grupuojami kaip nurodyta Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti (patvirtinti aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d.

įsakymu Nr. D1-367/D3-342) priede. Paramos sutartyje numatytos priemonės buvo skirtos įgyvendinti 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (91/676/EEB) keliamus tikslus. Direktyvos preambulėje taip pat pabrėžiama, kad pagrindinė taršos priežastis iš pasklidžių taršos šaltinių yra nitratai iš žemės ūkio šaltinių, patenkantys į bendrijos vandenis, kad kiekviena valstybė narė turi nustatyti jautrias zonas, sukurti ir įgyvendinti veiksmų programas vandens taršai azotiniais junginiais pažeidžiamose zonose mažinti; tokiose veiksmų programose turi būti numatytos priemonės, kaip riboti visų azoto turinčių trąšų naudojimą, ir ypač kaip nustatyti gyvulių mėšlo naudojimo konkrečias ribas.

Direktyvos tikslai yra įvardijami 1 straipsnyje – mažinti vandens taršą, kurią sukelia ar skatina žemės ūkyje naudojami nitratai, ir stabdyti tolesnį tokį teršimą. Direktyvos 2 straipsnyje apibrėžiamos vartojamos sąvokos, tarp jų: „gyvuliai“ – tai visi gyvuliai, kurie yra laikomi naudojimui ar pelnui gauti; „gyvulių mėšlas“ – tai gyvulių ekskrementai ar pakratų ir gyvulių ekskrementų mišinys, netgi apdorotas. Direktyvos 12 straipsniu valstybės narės įpareigotos priimti įstatymus ir kitus aktus, įgyvendinančius šią direktyvą.

Į veiksmų programas privalomai turi būti įtraukiamos priemonės, iš jų ir užtikrinančios, kad kiekvienoje fermoje ir gyvulininkystės ūkyje gyvulių mėšlo kiekis, įterptas į dirvą kiekvienais metais, neviršytų 170 kg N hektarui, šis kiekis gali būti apskaičiuotas pagal gyvulių skaičių (5 str. 4 d. a p., III priedo 2 d., 3 d.). Remiantis Nitratų direktyvos reikalavimais ir Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos siekiamais tikslais bei numatomais jiems įgyvendinti uždaviniais, padaryta išvada, kad parama pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ jos pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“ turi apimti visų ūkyje laikomų gyvulių mėšlo (srutų) sutvarkymą pagal Nitratų direktyvos reikalavimus.

Agentūros teikiamas formalaus pobūdžio argumentas, kad parama gali būti skiriama tik audinių, kurių amžius viršija 10 mėnesių, mėšlui (srutoms) sutvarkyti, neatitinka Direktyvos 2 straipsnio nuostatų ir neužtikrina Direktyvos keliamų tikslų įgyvendinimo. Pareiškėjo ūkyje laikomų audinių didžiąją dalį sudaro žvėreliai iki 10 mėnesių amžiaus, tai patvirtina jo teikiami Centrui pranešimai, kuriuose nurodomas bendras gyvūnų skaičius, ir pagal nustatytus formos reikalavimus suaugusių gyvūnų skaičius (nuo 10 mėn.).

Pareiškėjas pateikė vidinės biologinio turto apskaitos dokumentus, Kauno RAAD patikrinimo aktą, o šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mokėjimo prašyme ir jo patikslinime teisingai nurodė suaugusių gyvūnų skaičių. Jei Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas vertinamas selektyviai skaičiuojant tik vyresnius negu 10 mėn. gyvūnus, tai lieka neįvertinta iš esmės didžiausia pareiškėjo laikomos bandos dalis, o tai reiškia, kad šios gyvūnų dalies mėšlas (srutos) nėra tvarkomas pagal Nitratų direktyvos reikalavimus.

Esant tokiai situacijai paramos skyrimas būtų apskritai negalimas, nes neatitiktų direktyvos keliamų tikslų, reikštų netinkamą valstybės įsipareigojimų įgyvendinimą.

Pareiškėjas teigia, kad iki 2011 m. spalio 1 d. Centras reikalavo teikti informaciją apie gyvūnus pagal dvi pozicijas – bendras gyvūnų skaičius (iš viso) ir suaugę gyvūnai (nuo 10 mėnesių), tačiau, pareiškėjo manymu, tai neturėtų lemti SGV skaičiavimo įtraukiant tik gyvūnus nuo 10 mėnesių, o ne bendrą gyvūnų skaičių, nes Centras nesudarė galimybės iki 2011 m. spalio 1 d. teikti deklaracijas tokiu būdu, kaip tai buvo nustatyta Aplinkosaugos reikalavimuose mėšlui tvarkyti, tuo labiau paramos skyrimui negali būti taikomos taisyklės, įsigaliojusios po projekto įgyvendinimo ir mokėjimo prašymo pateikimo.

Šie pareiškėjo argumentai pripažinti pagrįstais. Agentūra neįvertino, ar pareiškėjas įgyvendino paramos sutarties projekte numatytus uždavinius ir pasiekė tikslus. Kaip minėta, parama pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ jos pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“ skiriama visų ūkyje laikomų gyvulių mėšlui (srutoms) sutvarkyti. Paramos sutarties sudarymo metu vertindama pateiktą paraišką Agentūra buvo susipažinusi su visais pareiškėjo pateiktais duomenimis apie turimą ūkyje gyvūnų skaičių, apie planuojamą auginti bei realizuoti, naudojamus žemės plotus, taip pat apie gyvūnų leistiną tankį pagal Nitratų direktyvą (1,58 SGV/ha), sutartinį vienetą SG (sutartinis gyvulys), kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis (laikoma, kad vieno SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto, Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti 2 punktas).

Agentūra, vertindama paraišką, jos neatmetė dėl to, kad pareiškėjo ūkyje numatytas iki projekto įgyvendinimo pabaigos gyvūnų skaičius bus per mažas ar SGV skaičiuojamas netinkamai. Paramos sutarties sudarymas pareiškėjui sukūrė teisėtus lūkesčius, kad įgyvendinęs projektą, t. y. pasiekęs tuos tikslus ir įgyvendinęs uždavinius, keliamus Nitratų direktyvos, gaus sutartyje numatytą paramą. Vien formaliais kriterijais pareiškėjo teisėti lūkesčiai negali būti paneigiami. Agentūra, pritaikydama sankciją, sprendimą turi pagrįsti objektyviais argumentais, patvirtinančiais, kad pareiškėjas nepasiekė projekte numatytų tikslų.

Šie argumentai negali būti siejami tik su formaliu taisyklių taikymu, kurios, pirma, nebuvo taikytos pasirašant paramos sutartį (pareiškėjas atskleidė visus reikiamus duomenis), ir antra, keitėsi projekto įgyvendinimo metu. Agentūra turėjo vertinti ne tik ūkyje auginamą bendrą audinių skaičių ir/ar SGV, bet ir pateikti argumentus bei įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, nepasiekė Nitratų direktyvos keliamų tikslų, reikalaujančių, kad iš jo ūkyje visų esančių gyvūnų (mėšlo šaltinio) išskiriamo bendrojo azoto kiekis neviršytų nustatytos normos vienam hektarui, bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programos privalomų uždavinių – tinkamų mėšlidžių ir srutų kaupyklų įrengimo gyvulininkystės ūkiuose, laikančiuose ne mažiau kaip 10 SGV.

Nei atsakovas, nei suinteresuotasis asmuo nepateikė teismui argumentų, kodėl skaičiuojant SGV numatyta įtraukti tik suaugusias nuo 10 mėnesių amžiaus audines, kai atsižvelgiant į pareiškėjo verslo specifiką, tokio amžiaus gyvūnai ūkyje sudaro mažesnę dalį, ir akivaizdžiai neatitinka Nitratų direktyvos reikalavimų apskaičiuoti išskiriamo azoto kiekį pagal visų ūkyje laikomų gyvūnų skaičių.

III. Atsakovas NMA padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (t. V, b. l. 32-34) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Vertindama pareiškėjo mokėjimo prašymą ir prisijungusi prie Ūkinių gyvūnų registro, Agentūra nustatė, kad pareiškėjo valdoje mokėjimo prašymo pateikimo dieną – 2011 m. liepos 20 d., buvo įregistruoti tik 77 SGV (trūkstamas skaičius siekia 408,58 SGV).

2. Teikdama paraišką UAB „Juodoji audinė“ pasirašė pareiškėjo deklaraciją (paraiškos XX dalis „Pareiškėjo deklaracija“), kurios 2 punkte patvirtino, kad prieš pateikdama paraišką, paraiškos pateikimo metais atnaujino Centro tvarkomuose registruose esančius duomenis.

3. Teisės aktai nenustato jokių išimčių ar kitų būdų, kuriais Agentūra galėtų vadovautis priimdama sprendimus dėl paramos skyrimo (neskyrimo). Teisės aktai taip pat neįpareigoja Agentūros, atsiradus nesutapimų tarp faktiškai turimo ir Centrui deklaruoto SGV skaičiaus, vadovautis faktiškai turimu SGV skaičiumi, o ne Ūkinių gyvūnų registre esančiais duomenimis.

4. Agentūra pareiškėjų turimų SGV skaičiavimų neatlieka, o priimdama sprendimus dėl paramos skyrimo (neskyrimo) vadovaujasi Ūkinių gyvūnų registro duomenimis. Todėl teismo argumentai, kad priimdama sprendimą Agentūra SGV skaičių turėjo nustatyti pareiškėjo vedamos biologinio turto apskaitos ir pareiškėjo 2011 m. liepos 1 d. audinių vertinimo pagal kiekybinius ir kokybinius požymius akto pagrindu, yra neteisingi.

5. Kadangi mokėtina paramos suma priklauso nuo pareiškėjo turimų SGV skaičiaus valdoje, Agentūra, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 11.1.2 punkte pateiktu paramos apskaičiavimo metodu bei objektyviais Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, patvirtinančiais pareiškėjo valdoje turimą SGV skaičių mokėjimo prašymo pateikimo dieną, perskaičiavo maksimalią pareiškėjui mokėtinos paramos sumą.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-847/2013 pažymėjo, kad Agentūra, spręsdama dėl paramos pareiškėjui suteikimo, pagrįstai vadovavosi Centro turimais duomenimis, nes nei teisės aktai, nei paraiška ar kiti susiję dokumentai nenustato išimčių ar kitų būdų, kuriais Agentūra galėtų vadovautis priimdama tokio pobūdžio sprendimus.

7. Agentūros sprendimas, kuriuo pareiškėjui pritaikyta sankcija, yra pagrįstas objektyviais faktais, duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimas pasirašytas įgalioto asmens, patvirtintas institucijos antspaudu, todėl visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

Pareiškėjas prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (t. V, b. l. 38-45) pažymi, kad konstitucinis teisminės jurisprudencijos tęstinumo principas šioje situacijoje suponuoja pareigą vadovautis būtent tuo precedentu, kuriame nagrinėjamas klausimas (jo esmė) buvo aptartas išsamiau ir motyvuočiau, t. y. būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492 -667/2013. Paramos paraiškos dalies „Pareiškėjo deklaracija“ 13 punkte yra įtvirtinta NMA teisė atlikti duomenų patikrą vietoje, tad šis dokumentas per se neįtvirtina išimtinės pareigos remtis Centro informacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Tikrinamoje byloje sprendžiama dėl NMA 2012 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-5563, kuriuo atsakovas, pripažinęs, kad UAB „Juodoji audinė“ nesilaikė 2008 m. liepos 22 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios veiklos srities „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ paramos sutarties Nr. 1VM-KK-08-2-000173-PR001 sąlygų, t. y. neįvykdė įsipareigojimo padidinti SGV skaičių valdoje iki 485,58 SGV, pritaikė pareiškėjui sankciją – paramos sumažinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šiuo pagrindu tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusį ginčą dėl gyvūnų perskaičiavo į SGV normas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. A492-667/2013, išaiškinimais, padarė teisingą išvadą, kad Agentūra, skaičiuodama SGV, neteisėtai ir nepagrįstai neatsižvelgė į UAB „Juodoji audinė“ turimų jaunesnių kaip 10 mėnesių audinių skaičių valdoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 8 d. sprendime konstatavo, kad remiantis Nitratų direktyvos reikalavimais ir Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos siekiamais tikslais bei numatomais jiems įgyvendinti uždaviniais parama pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ jos pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“ turi apimti visų ūkyje laikomų gyvulių mėšlo (srutų) sutvarkymą pagal Nitratų direktyvos reikalavimus. Agentūros nurodomas formalaus pobūdžio argumentas, kad parama gali būti skiriama tik audinių, kurių amžius viršija 10 mėnesių, mėšlo (srutų) sutvarkymui, neatitinka Direktyvos 2 straipsnio nuostatų ir neužtikrina Direktyvos keliamų tikslų įgyvendinimo. Be to, Agentūra turi vertinti ne tik ūkyje auginamą bendrą audinių skaičių ir / ar SGV, bet ir pateikti argumentus bei įrodymus, patvirtinančius, kad paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą, nepasiekė Nitratų direktyvos keliamų tikslų, reikalaujančių, kad iš jo ūkyje visų esančių gyvūnų (mėšlo šaltinio) išskiriamo bendrojo azoto kiekis neviršytų nustatytos normos vienam hektarui, bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programos privalomų uždavinių – tinkamų mėšlidžių ir srutų kaupyklų įrengimo gyvulininkystės ūkiuose, laikančiuose ne mažiau kaip 10 SGV. Tokių duomenų šiuo atveju byloje nėra.

Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės nereiškia prieštaravimų dėl paminėto SGV apskaičiavimo principo taikymo, nurodydamas tik tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-847/2013 pripažino jo teisę mokėjimo prašymą vertinti ir sprendimą dėl reikalaujamos paramos sumos išmokėjimo priimti remiantis Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje kaupiama informacija, t. y. pagal oficialiai deklaruotą, bet ne faktiškai turimą, gyvūnų skaičių, jei administracinės procedūros metu išaiškėja tokio pobūdžio skirtumų.

Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 17 d. iki 2012 m. vasario 23 d.), 28 punkte nustatyta, kad duomenis apie bandomis registruotus ūkinius gyvūnus, išskyrus kiaules, laikytojas turi registruoti ne rečiau kaip 2 kartus per metus, kiekvieno pusmečio sausio ir liepos mėn. ir prieš teikdamas paraišką gauti valstybės pagalbą. Vadovaujantis Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių 30 punkto nuostatomis ir šių taisyklių 3 priedo reikalavimais bandomis registruojami ūkiniai gyvūnai deklaruojami užpildant GŽ-1 formą – pranešimą apie ūkinių gyvūnų bandą.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2012 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. 1S-7539 pirmosios instancijos teismui nurodė, kad per 2011–2012 m. laikotarpį UAB „Juodoji audinė“ nustatyta tvarka pateikė 5 ūkinių gyvūnų deklaracijas. Remiantis šiuos paaiškinimus patvirtinančia medžiaga, 2011 m. liepos 1 d., t. y. prieš mokėjimo prašymo paramai gauti pateikimą Agentūrai, pareiškėjas užpildė pranešimą apie ūkinių gyvūnų bandą (formą GŽ-1) pagal dvi pozicijas: „Iš viso“ – 19 400 ir „Suaugę gyvūnai (nuo 10 mėn.)“ – 3 080 (t. IV, b. l. 58, 60), dėl šios priežasties negalima sutikti su atsakovu, kad 2011 m. liepos 20 d. aktualiais duomenimis pareiškėjas buvo įregistravęs tik 77 SGV. Kaip matyti iš dokumentų, gautų kartu su atsakovo atsiliepimu, skundžiamą išvadą dėl netinkamo projekto įgyvendinimo Agentūra grindė 2011 m. liepos 20 d. SGV skaičiavimo ataskaita valdos Nr. 1011676927, apimančia tik suaugusių gyvūnų (nuo 10 mėn.) grupę, tokiu būdu neįvertindama kitos reikšmingos šios rūšies ūkinių gyvūnų dalies.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas įvykdė jam nustatytą deklaravimo pareigą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovui nėra jokių objektyvių kliūčių iš naujo išnagrinėti 2011 m. liepos 20 d. gautą mokėjimo prašymą pagal faktinę padėtį, užfiksuotą Ūkinių gyvūnų registre.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, aktualios administracinių teismų praktikos kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė