2017-02-14 Nr. AB-3638-3-63-3-01658-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-318-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01658-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 5), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areštinės kamerą, neatitinkančią higienos normų reikalavimų. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinės 14 kameroje buvo mažai šviesos, kameroje neveikė ventiliacija, buvo drėgna ir šalta, be to, kamera buvo nešvari ir joje buvo pelėsių. Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., kuriuo pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kameroje, neveikė tualetas, kadangi jis buvo užsikimšęs. Dėl to kameroje Nr. 14 tvyrojo didžiulė smarvė. Pareiškėjas Klaipėdos AVPK pareigūnų prašė būti perkeltas į kitą kamerą, tačiau šie į jo prašymus nereagavo ir pareiškėją į kitą kamerą perkėlė tik 2015 m. rugsėjo 14 d. vakare. Pareiškėjas nurodo sergantis tuberkuliuoze, todėl pergyveno dėl sveikatos būklės, bijojo, kad sveikata nepablogėtų, kadangi buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Tokiu būdu patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, jautė emocinę depresiją.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 8–10) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Teigė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, o ir atsakovo atstovas neturi duomenų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Klaipėdos AVPK administracijai dėl jo teisių pažeidimų laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje. Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengtas apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ nustatytus reikalavimus, kurie Klaipėdos AVPK areštinei turi būti taikomi ir šiuo metu, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Higienos norma HN 37:2009) 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančios policijos areštinėms taikomi tik tie Higienos normos HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės kamerų patikrinimą, kurio metu konstatavo, kad norint padidinti areštinės kamerose esamą dirbtinę apšvietą reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl Higienos normoje HN 37:2009 nustatyti dirbtinės apšvietos reikalavimai Klaipėdos AVPK areštinėje šiuo metu netaikytini.

Areštinės kamerose yra įrengta mechaninė ventiliacija, taip pat jos vėdinamos ir per langus. Langai sandarūs, drėgmės nėra. Niekada nebuvo nustatyta faktų, kad kamerose būtų drėgmė ar pelėsiai. Pagal Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus, areštinėje laikomi asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui pageidaujantys asmenys yra visada aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi bei valymo priemonėmis. Per paskutinių trejų metų laikotarpį nėra nustatyta, kad kuriam nors iš areštinėje laikomų asmenų, jam pageidaujant, nebūtų buvęs išduotas valymo inventorius.

Areštinės kamerose periodiškai atliekami einamieji patalpų remonto darbai, t. y, perdažomos nuniokotos lubos, sienos, grindys, atstatomos nugriautos pertvaros. Klaipėdos AVPK areštinėje būna atvejų, kai užsikemša sanitarinių mazgų nutekamieji vamzdžiai, tačiau tai nutinka dėl to, kad kamerose laikomi asmenys į nutekamuosius vamzdžius prikiša skudurų ir pan. Tokie sutrikimai šalinami nedelsiant, t. y. tą pačią arba sekančią dieną, kviečiant avarines tarnybas. Dėl 2014 m. rugsėjo 14 d. vakare užsikimšusio nutekamojo vamzdžio areštinės kameroje Nr. 14, joje laikytas pareiškėjas 20 val. 32 min. buvo perkeltas į areštinės kamerą Nr. 12, o kitą dieną šis gedimas buvo pašalintas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu (b. l. 66–72) pareiškėjo G. B. skundą tenkino iš dalies: priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 20 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos normas HN 37:2009).

Lietuvos higienos norma HN 37:2009 (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.). Higienos normos HN 37:2009 18-33 punktuose reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą (20 p.). Higienos normos HN 37:2009 23 punktas numato, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 37:2009 24 punkte nurodyta, jog policijos areštinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti – 18–28 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,15–0,5 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra – 18–26 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,05–0,2 m/s. Higienos normos HN 37:2009 48 punkte numatyta, kad visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs. Patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių. Higienos normos HN 37:2009 52 reglamentuota, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.13 punkte nustatyta, jog policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Faktinę aplinkybę dėl areštinės kamerų tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 5-V-142 leisti pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį nuo 2005 m. vasario 21 d. Policijos departamento generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintame leidime pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį nurodyta, kad areštinėje yra <...> langai stikliniai; patalpų apšvietimas natūralus ir dirbtinis; vėdinimas natūralus ir mechaninis; areštinės patalpų techninė higieninė būklė gera. Policijos departamento 2005 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 nurodyta, kad šioje areštinės dalyje įrengtos 42 vietos kalinamiesiems (13 kamerų). Kiekvienoje kameroje įrengtos pritvirtintos lovos, individualios spintelės, taburetės, sieninės gembės rūbams, unitazai ir praustuvės, atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto.

Pareiškėjas teigia, kad areštinės kameroje trūko šviesos, joje buvo šalta, kamera buvo drėgna, joje buvo pelėsio, be to, kamera buvo nešvari, joje neveikė ventiliacija.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktu Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto 2015 m. spalio 9 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl G. B. skundo“ bei 2015 m. balandžio 13 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu. Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto 2015 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime „Dėl G. B. skundo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) nurodyta, kad G. B. Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. 12 val. 50 min. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. 20 val. 32 min. buvo laikomas kameroje Nr. 14.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. balandžio 13 d. atliko Klaipėdos AVPK patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimams, taip pat įvertinti asmenų (ne pareiškėjo) 2015 m. kovo 18 d. ir 2015 m. kovo 23 d. skunduose išdėstytus faktus. Patikrinimo metu buvo tikrinamos Klaipėdos AVPK areštinės kameros Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktu Nr. K3-98 nustatyta, kad skunduose nurodyti faktai, jog kamerose Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 šalta ir drėgna, nėra ventiliacijos, kamerų sienos apipelėjusios – nepasitvirtino, bet pasitvirtino tai, kad kamerose netinkama dirbtinė apšvieta. Tačiau šis pažeidimas nebuvo vertinamas kaip pažeidimas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto reikalavimams, kadangi apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu (veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais), toks pažeidimas nelaikytinas pažeidimu.

Apibendrinus faktines aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos patikrinimo akte, konstatuotina, jog pažeidimas dėl apšvietos buvo nustatytas kamerose Nr. 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39, tačiau remiantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu, jis nelaikytas pažeidimu, kadangi jo pašalinimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Spręsti, ar kokie nors pažeidimai buvo nustatyti kameroje Nr. 14, kurioje buvo patalpintas pareiškėjas, nėra galimybės, nes 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo metu nebuvo patikrinta kamera Nr. 14. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad net keliose kamerose nebuvo nustatyti pažeidimai dėl apšvietos (nebuvo vertinta kaip pažeidimas), temperatūros, drėgnumo, pelėsio, ventiliacijos, nešvaros laikotarpiu, artimu pareiškėjo kalinimui kameroje Nr. 14, todėl darytina išvada, jog minėtų pažeidimų nebuvo ir kameroje Nr. 14.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Higienos normos HN 37:2009 52 punktą, policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK administracijai būtų skundęsis dėl nešvarios kameros ir dėl to būtų prašęs valymo inventoriaus. Tai įvertinus, pareiškėjo argumentas dėl jo laikymo nešvarioje kameroje, laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje akcentuoja, kad sanitarinis mazgas (tualetas) neveikė, nes buvo užsikimšęs. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl techninių gedimų areštinės kanalizacijos sistemoje suimtasis G. B. 2015 m. rugsėjo 14 d. 20 val. 32 min. buvo perkeltas į kamerą Nr. 12, kurioje buvo laikomas vienas. 2015 m. rugsėjo 15 d. 9 val. 30 min. G. B. planiniu etapu buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Remiantis byloje pateikta 2015 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaita faktūra nustatyta, kad UAB „Skaidrola“ atliko kanalizacijos valymo darbus Klaipėdos AVPK areštinėje. Iš 2015 m. rugsėjo 15 d. paskyros-užduoties matyti, kad paslauga atlikta 2015 m. rugsėjo 15 d. 13-14 val. Aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo argumentas dėl jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinės kameroje, kurioje neveikė unitazas (tualetas), laikytinas pagrįstu.

Atsakovo atstovas atsiliepime akcentavo, kad tokie sutrikimai yra šalinami nedelsiant, t. y. tą pačią arba sekančią dieną. Nurodė, kad dėl 2014 m. rugsėjo 14 d. vakare užsikimšusio nutekamojo vamzdžio Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 14, joje laikytas pareiškėjas 20 val. 32 min. perkeltas į kamerą Nr. 12, o sekančią dieną šis gedimas buvo pašalintas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (LVAT biuletenis Nr. 26, 2014) aptarė neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pareigą pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, šiuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

Remiantis bylos medžiaga, teismas sprendžia, jog atsakovo atstovas neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. 12 val. 50 min. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. 20 val. 32 min., kai pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 14, unitazas užsikimšo tik paskutinę pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 14 dieną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad dažniausiai unitazą užkemšą patys suimtieji. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. kameroje Nr. 14 buvo laikomas vienas, tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad pareiškėjas būtų užkimšęs unitazą ar bent buvo tokia galimybė, kad jis jį užkimšo, atsakovo atstovas nenurodė. Nustatytos aplinkybes suponuoja išvadą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kameroje pažeidžiant Taisyklių 7.13 punktą ir Higienos normos HN 37:2009 6 punktą.

Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad kameroje Nr. 14 buvo laikomas ne nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., o nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 13 d. (t. y. perkeltas į higienos reikalavimų neatitinkančią kamerą dėl paskelbto badavimo), tačiau remiantis oficialiais rašytiniais duomenis nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 14 buvo laikomas būtent 4 dienas, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. Be to, skunde pats pareiškėjas buvo nurodęs, kad buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 14 laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d.

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina išvada, kad Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tvarkingą tualetą ir sveiką aplinką (Higienos normos HN 37:2009 6 punkto ir Taisyklių 7.13 punkto pažeidimas dėl neveikiančio tualeto), o kiti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai, susiję su jo apgyvendinimo sąlygomis, pripažintini nepagrįstais.

Pareiškėjas prašo priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, jog dėl to, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, žeminančiomis elementarų žmogaus orumą, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, jautė emocinę depresiją, pergyveno dėl galimo sveikatos pablogėjimo, nes serga tuberkulioze.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

LVAT yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (pvz., LVAT 2008 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, publikuota LVAT biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartis adm. byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl tinkamo unitazo buvo laikomas iš viso keturias dienas, tačiau šis pažeidimas buvo pakankamai žymus, nes kameroje buvo užsikimšęs nutekamasis vamzdis.

Pabrėžtina, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. LVAT nutartyse nurodo (pvz, LVAT 2015 m. balandžio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. A-714-442/2015, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A-128-858/2015, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartyje adm. byloje Nr. A-2711-520/2015), kad teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį <...> į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 3 iki 5 Eur).

Teismas, atsižvelgdamas į LVAT praktiką, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 20 Eur (5 Eur už dieną). Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 20 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 75–76) prašo jo skundą tenkinti visa apimtimi.

Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai nurodo, kad dėl kameroje Nr. 14 užsikimšusio unitazo 2015 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas žodžiu kreipėsi į areštinės prižiūrėtojus. Areštinės budintysis jam nepaaiškino, kad šį skundą jis turi surašyti raštu. Taip pat pareiškėjas paaiškina, kad iš kitų nuteistųjų sužinojo, kad kameros Nr. 2, 3, 6-11, 13, 14, 17 yra labai prastos būklės ir į jas nuteistieji perkeliami tik tada, kai juos norima bausti ir kankinti. Jo teigimu, įtartina aplinkybė, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras tikrino tik kameras Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 24, 25, 34, 35, 38, 39, o kameros Nr. 14 nepatikrino. Be to, pareiškėjo teigimu, areštinės vadovybė turi pasirūpinti tuo, kad suimtasis būtų patalpintas į švarią ir higienos normas atitinkančią kamerą, tai ne suimtojo darbas valyti kamerą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas suklastojo duomenis apie jo buvimo kameroje Nr. 14 laikotarpį, kadangi 2015 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 26, kurioje kartu su pareiškėju buvo kitas suimtasis. Tik 2015 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 14.

Atsakovas Klaipėdos AVPK su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 82) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo manymu, teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos AVPK areštinėje, t. y. to, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 14 buvo prastas apšvietimas, neveikė ventiliacija, buvo drėgna ir šalta, kamera buvo nešvari, joje buvo pelėsis bei buvo užsikimšęs tualetas, kuris skleidė nemalonius kvapus.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo G. B. skundą tenkino iš dalies: priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 20 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau kitoje dalyje skundą atmetė.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas konstatavo, jog Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., t. y. 4 dienas, pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tvarkingą tualetą ir sveiką aplinką (Higienos normos HN 37:2009 6 p. ir Taisyklių 7.13 p. pažeidimas dėl neveikiančio tualeto), tačiau kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, susijusių su jo apgyvendinimo kameroje Nr. 14 sąlygomis, nenustatė.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Remdamasi minėta praktika, kolegija iš naujo nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų.

Pasisakydama dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo dalies, kurioje teismas nekonstatavo pažeidimų, susijusių su prastu Klaipėdos AVPK kameros Nr. 14 apšvietimu, neveikiančia ventiliacija, drėgme ir šalčiu, pelėsiu, apeliacinio teismo teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į byloje esantį Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo aktą Nr. K3-472 (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 2 d. pagal, be kita ko, ir pareiškėjo G. B. 2015 m. rugsėjo 8 d. skundą, b. l. 62–64), iš kurio matyti, jog kameroje Nr. 14 yra mechaninė vedinimo sistema, be to, kamera vedinama ir per atidarytus langus; kameros Nr. 14 grindų, sienų vidaus apdailai panaudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, ant sienų ir lubų paviršių pelėsių nėra, ventiliacijos angose dulkių sankaupų nėra. Patikrinimo akte Nr. K3-472 nurodyta ir tai, kad kameroje Nr. 14 esantis skaidrus stiklas patikrinimo metu buvo švarus, oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus. Be to, patikrinimo akte Nr. K3-472 nurodyta, kad dirbtinė apšvieta ir dirbtinė naktinė apšvieta kameroje Nr. 14 neatitinka Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiems neatitikimams pašalinti reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, minėtos higienos normos pažeidimas negali būti nustatytas.

Apibendrinusi išdėstytą, taip pat įvertinusi kitus byloje esančius duomenis, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai pažeidimų minėtais aspektais nenustatė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės jokių argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas nepateikė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centras tikrino tik kameras Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 24, 25, 34, 35, 38, 39, o kameros Nr. 14 patikrinimo neatlikto, ir tai, jo teigimu, įrodo, kad pastaroji kamera neatitinka Higienos normos HN 37:2009 ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija šiam teiginiui nepritaria. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. balandžio 13 d. atliko Klaipėdos AVPK kamerų Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 24, 25, 34, 35, 38, 39 patikrą, nes būtent dėl sąlygų šiose kamerose skundėsi nuteistieji, pagal kurių skundą pradėtas patikrinimas (žr., b. l. 12–15). Atitinkamai – dėl laikymo sąlygų kameroje Nr. 14 skundas Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui 2015 m. balandžio 13 d. nebuvo pateiktas. Šią kamerą, gavęs pareiškėjo G. B. 2015 m. rugsėjo 8 d. skundą, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras patikrino 2015 m. spalio 2 d. (Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo aktas Nr. K3-472, b. l. 62–64).

Apeliantas nurodo, kad atsakovas suklastojo duomenis apie jo buvimo kameroje Nr. 14 laikotarpį, kadangi 2015 m. rugsėjo 10 d. G. B. buvo laikomas kameroje Nr. 26, kurioje kartu su juo buvo ir kitas suimtasis, ir tik 2015 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 14. Šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatant laikotarpį, kuriuo pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 14, turi būti remiamasi oficialiais rašytiniais bylos duomenis – šiuo atveju būtent Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto V. V. parengtu tarnybiniu pranešimu „Dėl G. B. skundo“ (b. l. 11). Juolab, kad šį laikotarpį (nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., t. y. 4 dienas) pareiškėjas nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde (žr., b. l. 5).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pareiškėjo patirtus nepatogumus įvertino 20 Eur suma. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta tokia neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti didesne suma. Teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad nustatyti pareiškėjo nepatogumai (dėl užsikimšusio tualeto) buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu priteistos sumos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė