2015-09-30 Nr. CB-9453-2-55-3-01057-2011-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-480-248/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01057-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 118.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ir atsakovės J. M. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos, palūkanų ir papildomų išlaidų priteisimo bei atsakovės J. M. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Mano tikslas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 775 524,95 Lt (224 607,55 Eur) skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nurodė, kad 2005 m. lapkričio 30 d. sudarė su UAB „Mano tikslas“ (klientu) lizingo sutartį Nr. LT025867 (toliau – Lizingo sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo iš kliento nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytą turtą – administracines patalpas, pažymėtas indeksais nuo 3-1 iki 3-12, esančias Vilniuje, Architektų g. 152, ir perduoti jį naudoti ir valdyti klientui, o klientas – sutartyse nustatytais terminais mokėti sutartines įmokas. Ieškovė 2005 m. gruodžio 6 d. sudarė turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įgijusi nurodytą turtą nuosavybės teise, 2005 m. gruodžio 6 d. negyvenamųjų patalpų priėmimo–perdavimo aktu perdavė jį UAB „Mano tikslas“ valdyti ir juo naudotis. 2006 m. birželio 28 d. ieškovė ir UAB „Mano tikslas“ kaip Lizingo sutarties priedą pasirašė sutartį dėl papildomo finansavimo Nr. LT035177, pagal kurią ieškovė suteikė UAB „Mano tikslas“ 101 367 eurų paskolą; 2006 m. spalio 16 d.

– sutartį dėl papildomo finansavimo Nr. LT040268, pagal kurią ieškovė suteikė UAB „Mano tikslas“ 57 924 eurų paskolą. Įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį įvykdymui užtikrinti ieškovė ir atsakovė 2008 m. gegužės 26 d. sudarė laidavimo sutartis Nr. LT025867/L/1, LT035177/L/2 ir LT040268/L/3 (toliau – laidavimo sutartys), kuriomis atsakovė įsipareigojo įvykdyti UAB „Mano tikslas“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal Lizingo sutartį ir papildomas finansavimo sutartis. UAB „Mano tikslas“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartis, ieškovė 2009 m. balandžio 1 d. išsiuntė jai pretenziją, reikalaudama per keturiolika dienų sumokėti susidariusią skolą ir įspėjo, kad šio reikalavimo neįvykdžius, sutartys bus vienašališkai nutrauktos. 2009 m. birželio 2 d. pranešimu ieškovė vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusią skolą bei grąžinti sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą.

Šis grąžintas ieškovei 2009 m. rugpjūčio 13 d. Ieškovė 2009 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu atsakovei, kaip laiduotojai, nurodė iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. įvykdyti UAB „Mano tikslas“ įsipareigojimus, tačiau atsakovė to nepadarė. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi UAB „Mano tikslas“ iškelta bankroto byla. Ieškovė nurodė, kad pagal Lizingo sutartį grąžintas turtas buvo parduotas, ieškovei patiriant 227 711,01 Lt (65 949,67 Eur) nuostolio (nepadengta turto vertė buvo 727 711, 01 Lt (210 759,68 Eur), turtas parduotas tretiesiems asmenims už 500 000 Lt (144 810,01 Eur)); pagal papildomą finansavimo sutartį Nr. LT035177 nesumokėta 299 605,38 Lt (86 771,72 Eur); pagal papildomo finansavimo sutartį Nr. LT040268 – 191 735,71 Lt (55 530,50 Eur), ieškovė taip pat turėjo 30 257,90 Lt (8763,29 Eur) papildomų išlaidų, susijusių turto atsiėmimu ir pardavimu, todėl iš viso prašo priteisti 775 524,95 Lt (224 607,55 Eur).

Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti 2008 m. gegužės 26 d. sudarytas laidavimo sutartis negaliojančiomis, nes visas sutartis su ieškove ji pasirašė BUAB „Mano tikslas“ vardu, kaip jo vadovė, o ne kaip fizinis asmuo.

I. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių dokumentų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 775 524,95 Lt (224 607,55 Eur) skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 768 Lt (3408,25 Eur) žyminio mokesčio, valstybei iš atsakovės – 35,80 Lt (10,37 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo; priešieškinį atmetė.

Spręsdamas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teismas nustatė, kad šias sutartis atsakovė sudarė 2008 m. gegužės 26 d., atvykusi pas ieškovę; šią dieną taip pat pasirašyti dokumentai dėl mokėjimų grafiko pagal Lizingo ir papildomo finansavimo laidavimo sutartis pakeitimo. Teismas taip pat nustatė, kad, prieš pasirašant, atsakovei buvo pateikti visi dokumentai, todėl, jo vertinimu, būdama rūpestinga ir atidi, negalėjo nepastebėti, jog pasirašė laidavimo sutartis, kuriomis užtikrino įmonės prievolių įvykdymą savo turtu; pažymėjo, kad mokėjimų grafikų pakeitimus atsakovė pasirašė kaip UAB „Mano tikslas“ atstovė, o laidavimo sutartis – kaip fizinis asmuo; laidavimo sutartys sudarytos dviem egzemplioriais (laidavimo sutarčių 2 punktas), kurių vienas turėjo atitekti atsakovei. Iki kreipimosi į teismą dienos atsakovė šių sutarčių neginčijo, neprašė pakeisti jų sąlygų. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad laidavimo sutartis atsakovė sudarė laisva valia, o jų sudarymas atitinka įprastinę verslo praktiką: UAB „Mano tikslas“ jau 2008 m. pradžioje turėjo finansinių sunkumų; atsakovei pasirašius laidavimo sutartis, šešiems mėnesiams atidėtas įmokų mokėjimas, be to, 2008 m. lapkričio 19 d. susitarimu UAB „Mano tikslas“ dvylikai mėnesių pratęstas papildomo finansavimo terminas. Atsakovės nurodytos aplinkybės – kad ant laidavimo sutarčių uždėtas įmonės antspaudas – teismas nevertino kaip turinčios esminę reikšmę, sprendžiant dėl laidavimo sutarčių galiojimo. Teismas konstatavo, kad ginčo laidavimo sutartys atitinka joms keliamus reikalavimus (CK 6.76–6.79 straipsniai), atsakovė neįrodė ieškovės darbuotojų apgaulės jas sudarant (CK 1.91 straipsnis) ar kad iš esmės suklydo (CK 1.90 straipsnis), todėl priešieškinio netenkino.

Pasisakydamas dėl atsiliepimo į ieškinį argumento, kad laidavimo sutartimi užtikrintos terminuotos prievolės (CK 6.88 straipsnis), o laidavimo teisiniai santykiai yra pasibaigę, nes ieškovė nepareiškė ieškinio per tris mėnesius nuo dienos, kai suėjo prievolės įvykdymo terminas, t. y. 2009 m. birželio 11 d., kai UAB „Mano tikslas“ iškelta bankroto byla, teismas pažymėjo, kad pagal laidavimo sutarčių 21 punktą laidavimo sutartys pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia laidavimu užtikrintos prievolės pagal laidavimo ir papildomo finansavimo sutartis. Prievolės pagal šias sutartis pasibaigia jas tinkamai įvykdžius (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, kad BUAB „Mano tikslas“ neįvykdė savo įsipareigojimų pagal lizingo ir papildomo finansavimo sutartis, už kurių įvykdymą atsakovė laidavo. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta nė vienos iš įstatyme įtvirtintų sąlygų, kuriai esant būtų galima spręsti, jog BUAB „Mano tikslas“ pagal lizingo ir papildomo finansavimo sutartis prisiimtos prievolės pasibaigė įmonės bankroto bylos iškėlimo ar ieškovės vienašalio sutarčių nutraukimo dieną (2011 m. birželio 2–ąją); nors lizingo ir papildomo finansavimo sutartyse nustatyta, kad jų galiojimo pabaiga – 2015 m. lapkričio 30 d., tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės ieškovės ir atsakovo susitarimui dėl laidavimo sutarčių galiojimo iki visiško BUAB „Mano tikslas“ prievolių įvykdymo (CPK 185 straipsnis), t. y. CK 6.88 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

Spręsdamas dėl ieškovei iš atsakovės priteistinų nuostolių, patirtų pardavus lizingo sutarties pagrindu atsakovės valdytą turtą, dydžio, teismas nustatė, kad, nutraukus lizingo sutartį, BUAB „Mano tikslas“ dar buvo nesumokėjusi 727 711,01 Lt (210 759,68 Eur) turto vertės. Ieškovė turtą pardavė už 500 000 Lt (144 810,01 Eur), turėjo 227 711,01 Lt (65 949,67 Eur) nuostolių, todėl, teismo vertinimu, jų atlyginimas priteistinas iš atsakovės. Teismui nekilo abejonių, kad turtas galėjo būti parduotas už per mažą kainą, nes byloje pateikta UAB „Inreal“ turto rinkos vertės nustatymo pažymoje nurodyta turto vertė 2010 m. birželio 10 d. – 490 000 Lt (141 913,81 Eur). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šioje pažymoje nurodyta turto vertė nepagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2013 m. liepos 12 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo dalis tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir grąžino šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėjo tik klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės J. M. apeliacinį skundą, 2014 m. spalio 31 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys atsakovei J. M. patenkintas visiškai, ir ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos, palūkanų ir papildomų išlaidų priteisimo patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės J. M. ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ naudai 425 524,95 Lt (123 240,54 Eur) skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kolegija sprendė, kad šalių pateikti lizinguojamo ginčo turto vertinimai yra skirtingi. Iš bylos duomenų matyti, kad turtas ieškovei buvo perduotas 2009 m. liepos 13 d., tačiau nė viena iš šalių turto grąžinimo metu nesiėmė priemonių įvertinti perduodamą turtą ir jo būklę, kas galėtų leisti spręsti apie realią šio turto vertę turto perdavimo dieną. Teisėjų kolegija, sprendė, kad atsakovės pateikti ginčo turto vertinimai 2005-2008 m. nėra aktualūs sprendžiamam ginčui ir pažymėta, jog lizinguojamas turtas ieškovei perduotas 2009 m. liepos 13 d., o parduotas 2010 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praėjus faktiškai metams po Lietuvą pasiekusios ekonominės krizės ir atsakovės pateikto paskutinio ginčo nekilnojamojo turto vertinimo.

Taigi akivaizdu, kad iki ekonominės krizės, juo labiau, jos išvakarėse buvusiu nekilnojamojo turto kainų piko laikotarpiu pateiktas nekilnojamojo turto vertinimas, t.y. 2005-2008 m., jau neatitinka ekonominės krizės metu vyravusių rinkos kainų. Šias išvadas taip pat patvirtino ieškovės pateikta internetinio tinklalapio aruodas.lt skelbiama nekilnojamojo turto kainų statistika, kurioje pavaizduotas staigus nekilnojamo turto kainų kritimas nuo 2009 m. sausio mėn. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovės pateiktų 2005-2008 m. turto vertinimo pažymos savaime neįrodo parduoto ginčo turto rinkos kainos turto perėmimo ir/ar jo perdavimo dienai.

Spręsta, kad ieškovės pateiktą turto vertinimo pažymoje nurodomą turto įvertinimą paneigia byloje atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizė, iš kurios matyti, kad ginčo turtas jo perėmimo dieną, t. y. 2009 m. liepos mėn., buvo vertas maždaug 1 032 000 Lt (298 887,86 Eur), o turto pardavimo dienai, t. y. 2010 m. rugpjūčio mėn. – maždaug 882 000 Lt (255 444,86 Eur). Nurodyta, kad ieškovės pateiktais argumentais teisėjų kolegija neturėjo pagrindo atmesti ekspertizės duomenis kaip objektyviai nepagrįstus. Eksperto atliktas turto vertinimas turto perėmimo ir jo pardavimo dienai ir turto realizavimo faktinės aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad ieškovės grindžiamam nuostoliui iš pardavimo galėjo turėti įtakos ir pačios ieškovės nepakankamai apdairus elgesys (ginčo turtas parduotas tik po metų aukcione dalyvaujant tik vienam dalyviui – ieškovės dukterinei įmonei, už kainą, kuri ženkliai žemesnė nei byloje esantys turto vertinimai ekspertizės akte).

Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovės elgesį sprendė, kad ji nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nesielgė apdairiai ir rūpestingai: dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo galėjo rūpintis tiek įmonei, tiek jai pačiai palankesne lizinguoto turto perleidimo perspektyva, tačiau nei tuomet, nei vėliau ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų galimoms neigiamoms pasekmėms sumažinti, turto realizavimo eiga apskritai nesidomėjo, todėl nėra pagrindo jos atleisti nuo atsakomybės visiškai. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, pakeista – ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteista 425 524,95 Lt (123 240,54 Eur) skolos.

III. Kasaciniai skundai ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CK 6.259 straipsnio ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė visų būtinų sąlygų skolininkės atsakomybei mažinti, nenustatė kaip kiekvienoje iš teismo vertintų aplinkybių pasireiškia kreditoriaus kaltė, neteisėti veiksmai bei koks priežastinis ryšys tarp šių aplinkybių ir nuostolių atsiradimo ir padidėjimo. Ta aplinkybė, kad lizingo daiktas buvo grąžintas ieškovei 2009 m. o realizuotas aukciono būdu po metų, nepagrįstai buvo laikyta pagrindu mažinti atsakovės atsakomybę.

Teismas nevertino, kodėl turtas buvo realizuotas praėjus metams po jo atsiėmimo ir ar buvo realios galimybės atsiimtą turtą realizuoti anksčiau už didesnę kainą esant ekonominės krizės situacijai. Byloje nepateikta įrodymų, kad UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ yra UAB „Swedbank lizingas“ dukterinė įmonė ir kad šios įmonės galėjo daryti viena kitai kokią nors įtaką dėl parduodamo daikto kainos. Valią įsigyti atsiimtą lizinguotą turtą pareiškė vienintelis dalyvis, tačiau aukcione dalyvavo 18 dalyvių. Lizingo bendrovė negali būti atsakinga už tai, kad neatsirado daugiau asmenų, pageidaujančių įsigyti ginčo turtą.

Byloje nepateikta įrodymų, kad pasirinktas turto pardavimas viešo aukciono būdu nebuvo optimaliausias ir ekonomiškai naudingiausias turto realizavimo būdas, ar kad toks turto realizavimas užkirto galimybę jį įsigyti kitiems suinteresuotiems asmenims ir už didesnę kainą. Šioje byloje atliktos ekspertizės atsiimto turto vertės nustatymas pats savaime nesudaro prielaidų argumentams, kad turtas galėjo realiai būti parduotas už nustatytą kainą. Laiduotojai buvo siųstas pranešimas apie jos skolą lizingo bendrovei, o turto realizavimas vyko skelbiant viešą aukcioną, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados, kad jai nebuvo žinoma apie turto realizavimą yra nepagrįstos ir neįrodytos.

Eksperto išvada nustatyta didesnė turto vertė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu teigti, kad atsiimtas turtas galėjo būti realizuotas už nustatytą vertę. Eksperto išvadoje atsakant į klausimą dėl turto vertės 2009 m. buvo lyginami objektai: grožio salonas parduotas 2008 m. vasario mėn., kavinės parduotos 2007 m. kovo ir 2008 m. sausio mėn., kurių pradavimo laiką skiria beveik dveji metai ir jų buvimo vieta yra centrinė miesto dalis, kurioje kainos didesnės. Šioje išvadoje taip pat nedaroma jokių korekcijų dėl sandorių sudarymo laiko bei neatsižvelgiama į pasikeitusią ekonominę padėtį.

Iš ekspertės pasirinktų palyginamųjų objektų tik vieno perleidimo sandoris sudarytas 2009 m. lapkričio mėn., t. y. kavinė, esanti Architektų g., todėl būtent jis geriausiai parodo, kokia galėjo būti tikroji turto rinkos kaina. Šios kavinės 1 kv. m. kainavo 990 Lt (286,72 Eur), o ginčo turto kv. m. kainavo 1088 Lt (315,11 Eur), taigi turtas buvo parduotas už rinkos kainą.

Kasaciniu skundu atsakovė J. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CK 6.78 ir 6.82 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo. Atsakovės atsakomybės ribos negali viršyti trečiojo asmens, kaip pagrindinio skolininko, atsakomybės ribų. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtino patikslintą bendrą ieškovės finansinį reikalavimą – 285 467,38 Lt (82 677,07 Eur), trečiojo asmens bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismo priteista 425 524,95 Lt (123 240,54 Eur) suma ženkliai viršija pagrindinio skolininko atsakomybės ribas. Dėl ĮBĮ reglamentavimo ir ieškovės veiksmų sumažėjus pagrindinio skolininko įsipareigojimų dydžiui, taip pat sumažėjo ir atsakovės, kaip laiduotojos, atsakomybė už skolininko prievoles. Ieškovės reikalavimo pagrindiniam skolininkui dydis sumažėjo tik dėl jo paties neveikimo, t. y. nesikreipimo į bankroto administratorių per nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014 pateikta laiduotojo atsakomybės apimtis yra išplėsta ir apribota laiduotojo teisė gintis nuo kreditoriaus reikalavimo tais pačiais argumentais, kuriuos gali naudoti pagrindinis skolininkas (CK 6.82 straipsnio 2-3 dalys).

2. Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės aiškinimo ir taikymo. Ieškovė nebuvo rūpestinga ir atidi, nevykdė pareigos ginčo turtą parduoti už kuo didesnę kainą bei nebendradarbiavo su atsakove. Konstatavus sąžiningumo pareigos pažeidimą bei akivaizdų piktnaudžiavimą savo teisėmis, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti dalį skolos, o turėjo atsakovę visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės.

3. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės išvadomis, tačiau neargumentavo, kodėl buvo pagrindas ieškovės prašomą priteisti sumą sumažinti tik 350 000 Lt (101 367,01 Eur). Vadovaujantis ekspertizės išvada ieškovės prašoma priteisti suma turėjo būti mažinama bent jau 532 000 Lt (154 077,85 Eur), nes turto vertė jo perėmimo dieną siekė 1 032 000 Lt (298 887,86 Eur). Atsakovės pateiktos 2006 m. ir 2008 m. turto vertės nustatymo pažymos turėjo būti vertinamos kaip orientacinės ginčo turto rinkos kainos. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės pateiktų įrodymų, susijusių su trečiojo asmens atliktomis investicijomis į ginčo turtą, kurios sudaro daugiau nei 700 000 Lt (202 734,01 Eur). Atsakovė negali būti laikoma pažeidusi bendradarbiavimo pareigą, nes ji iki pat ieškinio pateikimo dienos nežinojo, kad laidavimo sutartys egzistuoja. Ieškovė sąmoningai nepranešė atsakovei apie pateikiamų dokumentų pluošte esančias laidavimo sutartis, kurias atsakovė, būdama suklaidinta, pasirašė. Laidavimo sutartys pasirašytos ne atsakovės kaip fizinio asmens, bet kaip juridinio asmens vadovės, nes greta atsakovės parašo yra juridinio asmens antspaudas, o gyvenamosios vietos adresas nurodytas trečiojo asmens buveinės.

Ieškovė UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ji nurodo, kad atsakovės argumentai dėl laiduotojo atsakomybės apimties prieštarauja sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka taikomiems apribojimams ir pakartotinai nenagrinėtini, nes dėl jų buvo pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartyje Nr. 3K-3-212/2014. Ieškovei priteistina nuostolių suma teismo buvo sumažinta remiantis CK 6.259 straipsnio nuostatomis nenustačius visų būtinųjų sąlygų skolininko atsakomybei mažinti. Lizingo sutarties nutraukimo metu laiduotoja buvo lizingo gavėjo vadovė, todėl jai neabejotinai buvo žinoma apie lizingo bendrovės reikalavimą grąžinti lizinguojamą turtą, tai, kad jis bus realizuojamas. Vien ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas. Tiek atliekant atsakovės pateiktus turto vertinimus, tiek atliekant ekspertizę, buvo vertinama turto faktinė vertė, t. y. nebuvo atskirai vertinamos lizingo gavėjo atliktos investicijos, o buvo nustatoma turto vertė pagal jo esamą būklę, todėl atsakovės argumentai, kad turtui atliktų pagerinimų suma turėjo būti vertinama papildomai yra nepagrįsti.

Ieškovė UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovė J. M. 2015 m. rugpjūčio 20 d. kasaciniam teismui pateikė šalių 2015 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą taikos sutartį ir prašo ją rašytinio proceso tvarka patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. gavo trečiojo asmens BUAB „Mano tikslas“ išreikštą sutikimą patvirtinti 2015 m. rugpjūčio 20 d. šalių sudarytą taikos sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Ieškovė UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovė J. M. 2015 m. rugpjūčio 20 d. taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išsprendė byloje kilusį ginčą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą negalimumą tvirtinti taikos sutartį. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

Iš bylos šalių pateiktos taikos sutarties turinio teismas neturi pagrindo spręsti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Sutartyje šalys patvirtino, kad joms žinomi ir suprantami CK 6.985 straipsnio ir CPK 293, 294 straipsniuose nustatyti taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesiniai padariniai, t. y. teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, taikos sutarties pagrindu nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą toms pačioms šalims dėl to paties ginčo dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teismui nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią tvirtinti taikos sutartį, šalių 2014 m. gruodžio 8 d. sudaryta taikos sutartis patvirtintina pagal joje išdėstytas sąlygas. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai panaikintini bei byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šioje byloje priteisiant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina į šalių taikos sutarties 8 punkto sąlygas, kuriomis nustatyta, kad šalys įsipareigoja padengti visas iki šios taikos sutarties sudarymo savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant civilinės bylos, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01057-2011-2, nagrinėjimo metu kiekvienos iš šalių visų instancijų teismuose sumokėtus žyminius mokesčius, bei pareiškia, kad jokių reikalavimų dėl šių išlaidų atlyginimo ateityje nereikš. Visos kitos teismo patirtos išlaidos valstybei atlyginamos Atsakovės. Kasacinės instancijos teismas turėjo 5,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. pažyma), kurias, remiantis taikos sutarties 8 punktu, privalo padengti atsakovė (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šalys, sudariusios taikos sutartį, pateikė prašymus grąžinti 75 proc. už kasacinių skundų pateikimą sumokėtų žyminių mokesčių, todėl ieškovui grąžintinas 1221,75 Eur, o atsakovei –1792,64 Eur (CPK 87 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą.

Patvirtinti ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ (a. k. 111568069) ir atsakovės J. M. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Atsakovė pripažįsta 224 607,55 Eur (dviejų šimtų dvidešimt keturių tūkstančių šešių šimtų septynių eurų ir penkiasdešimt penkių euro centų), kas sudaro 775 524,95 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt keturis litus ir devyniasdešimt penkis centus), dydžio skolą Ieškovui.

2. Šalys pareiškia, jog tokiu būdu yra visiškai ir galutinai išsprendžiamas tarp Šalių kilęs ginčas bei nustatomos Atsakovės atsakomybės ribos. Tuo pačiu Šalys susitaria, jog tuo atveju, jei Atsakovė tinkamai ir laiku, t. y. šioje Taikos sutartyje nustatyta tvarka, sumokės dalį skolos, tai Ieškovas nereikalaus likusios skolos sumokėjimo.

3. Šalys susitaria, jog Ieškovas nereikalaus Atsakovės padengti visą Taikos sutarties 1 punkte nurodyto dydžio įsiskolinimą, jei Atsakovė sumokės Ieškovui dalį skolos, susidedančią iš 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) nuostolio iš turto pardavimo, kas sudaro 172 640 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt litų), toliau nurodyta tvarka ir terminais:

3.1. Atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo Teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti Ieškovui 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų), kas sudaro 3452,80 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du litus ir aštuoniasdešimt centų), dydžio pradinę įmoką.

3.2. Nuo Teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos iki Taikos sutarties 3 punkte nurodytos sumos gražinimo dienos Atsakovė įsipareigoja kas mėnesį mokėti Ieškovui kintamo dydžio palūkanas. Palūkanos – procentais išreikštas atlyginimas, kurį Atsakovė privalo mokėti Ieškovui už galimybę įsiskolinimą sumokėti dalimis. Šalys susitaria, jog metinė palūkanų norma bus apskaičiuojama kaip šešių mėnesių EURIBOR ir 2,5 procentų dydžio maržos suma. EURIBOR – palūkanų keitimo dieną THOMSON REUTERS ir/ar kitoje nustatytoje informacinėje sistemoje paskelbta šešių mėnesių trukmės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. Euro Interbank Offered Rate), už kurią bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšas eurais kitiems bankams. Jeigu palūkanų keitimo dieną tokia Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma nėra paskelbta, naudojama paskutinė prieš palūkanų keitimo dieną paskelbta minėto rodiklio reikšmė. Jei EURIBOR rodiklio reikšmė yra neigiama, ji laikoma lygi nuliui. Palūkanų dydis atsižvelgiant į paskelbtą EURIBOR reikšmę Šalių susitarimu keičiamas du kartus per metus – gruodžio 30 d. ir birželio 30 d.

3.3. Palūkanos skaičiuojamos nuo Atsakovės negrąžintos šios Taikos sutarties 3 punkte nurodytos 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) sumos dalies, laikant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – kalendorinis dienų skaičius. Atsakovė įsipareigoja palūkanas mokėti tą pačią dieną kaip ir dalinto skolos gražinimo įmokas.

3.4. Jeigu du mėnesius iš eilės iki palūkanų keitimo dienos nebus skelbiamas EURIBOR dydis, Ieškovas turi teisę vienašališkai pakeisti kintamą palūkanų dalį ir pasirinkti kitą rodiklį, kuris bus naudojamas kaip kintama palūkanų dalis. Apie pakeistą kintamą palūkanų dalį ir palūkanų apskaičiavimo metodiką Ieškovas raštu praneša Atsakovei.

3.5. Šalys susitaria, jog laikotarpiu nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos iki 2016 m. vasario mėnesio Atsakovei nustatomas lengvatinis periodas, kurio metu Atsakovė moka Ieškovui tik šioje Taikos sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotas palūkanas. Nuo 2016 m. kovo mėnesio Atsakovė įsipareigoja kas mėnesį mokėti Ieškovui po 281,61 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir šešiasdešimt vieno cento) skolos grąžinimo įmoką, tol, kol bus grąžinta visa Taikos sutarties 3 punkte nurodyta 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) suma. Paskutinį skolos mokėjimo mėnesį mokėtina suma sudarys 281,47 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir keturiasdešimt septynis centus). Visą Taikos sutarties 3 punkte nurodytą sumą Atsakovė įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) mėnesių nuo šios Taikos sutarties pasirašymo dienos.

3.6. Mėnesinis mokėjimas turi būti Atsakovės atliktas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Jeigu einamojo mėnesio paskutinė diena yra ne darbo diena, mokėjimas Atsakovės turi būti atliktas prieš tai einančią darbo dieną. Visus šioje Taikos sutartyje numatytus mokėjimus Atsakovė sumoka Ieškovui pervesdama pinigus į Ieškovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

4. Atsakovė turi teisę sumokėti visą ar dalį Taikos sutarties 3 punkte nurodytos sumos (mokėtinos sumos) anksčiau nei Taikos sutartyje nustatytais terminais. Atsakovei sumokėjus didesnę skolos dalį atitinkamai perskaičiuojamas ir Atsakovės mokėtinų palūkanų dydis. Šalys susitaria, jog Atsakovei visą ar dalį skolos grąžinant prieš terminą, Ieškovas Atsakovės atžvilgiu netaikys jokių nuobaudų, įskaitant, bet neapsiribojant papildomų palūkanų ir (ar) kitų administracinių mokesčių taikymu, tačiau Atsakovė privalės sumokėti palūkanų įmoką, apskaičiuotą už einamąjį mėnesį.

5. Kadangi remiantis CK 6.83 str. 1 d. įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, Šalys susitaria, jog Atsakovei sumokėjus dalį įsiskolinimo Ieškovui, Atsakovė perims iš Ieškovo atitinkamo dydžio reikalavimo teisę į pagrindinį skolininką - bankrutuojančią UAB „Mano tikslas“, juridinio asmens kodas 125444786. Atsakovė įsipareigoja pati kreiptis į UAB „Mano tikslas“ bankroto administratorių UAB „Vantolina“ su prašymu pakeisti kreditorių atitinkamoje dalyje. Kartu su šiuo prašymu Atsakovė privalo pateikti bankroto administratoriui rašytinius įrodymus, patvirtinančius kokia skolos dalis buvo sumokėta Ieškovui.

6. Šalys susitaria, kad Atsakovė tinkamam savo prievolių pagal Šią Taikos sutartį užtikrinimui ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo Teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos kartu su savo sutuoktiniu G. M., (duomenys neskelbtini), Ieškovo naudai įkeis jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat vadinamas Butu). Šalims sudarius Buto hipotekos sandorį, Ieškovas įsipareigoja atsisakyti visų civilinės bylos, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01057-2011-2, nagrinėjimo metu Atsakovės atžvilgiu Teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įskaitant, bet neapsiribojant Atsakovės atsiskaitomųjų sąskaitų bei jai nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto areštų.

7. Tuo atveju, jei Atsakovė nevykdys ar netinkamai vykdys šia Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant, bet neapsiribojant, vėluos mokėti įmokas Taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais arba neįvykdys Taikos sutarties 6 punkte nustatytos prievolės Ieškovo naudai įkeisti Butą, tai Atsakovė bus laikoma pažeidusią Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir Ieškovas turės teisę šios sutarties pagrindu reikalauti sumokėti, (t. y. reikalauti, kad teismas išduotų vykdomąjį raštą), visą 224 607,55 Eur (dviejų šimtų dvidešimt keturių tūkstančių šešių šimtų septynių eurų ir penkiasdešimt penkių euro centų), kas sudaro 775 524,95 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt keturis litus ir devyniasdešimt penkis centus), dydžio skolą.

8. Šalys įsipareigoja padengti visas iki šios Taikos sutarties sudarymo savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant civilinės bylos, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01057-2011-2, nagrinėjimo metu kiekvienos iš Šalių visų instancijų teismuose sumokėtus žyminius mokesčius, bei pareiškia, kad jokių reikalavimų dėl šių išlaidų atlyginimo ateityje nereikš. Visos kitos teismo patirtos išlaidos valstybei atlyginamos Atsakovės.

9. Šalims yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 140, 293–294 straipsniuose, Šalys jas supranta ir remdamosi CPK 42 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkto, prašo teismo rašytinio proceso tvarka priimti nutartį, kuria ši Taikos sutartis būtų patvirtinta.

10. Kiekviena Šalis patvirtina ir garantuoja viena kitai, kad:

10.1. Taikos sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir Šalis įpareigojantis susitarimas, kurio vykdymas Šalims yra privalomas ir užtikrinamas vadovaujantis šios Taikos sutarties sąlygomis;

10.2. Šalys geranoriškai, nesant apgaulės, grasinimų, prievartos, ir savo laisva valia sudarė šią Taikos sutartį ir tarp Šalių nėra nelygybės;

10.3. Taikos sutartis atitinka įstatymus ir kitus teisės aktus ir nepažeidžia jokių trečiųjų Šalių interesų ginamų įstatymo.

10.4. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad šalims pasirašius Taikos sutartį, ji šalims turės įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir Šalims bus privaloma, o Taikos sutartį patvirtinus teismui ji turės teismo sprendimo (res judicata) galią;

10.5. Šalys susitaria, kad bet kuri šalis turi teisę reikalauti kitą Šalį vykdyti Taikos sutartyje numatytus atitinkamos Šalies įsipareigojimus, o Šaliai nevykdant savo įsipareigojimų - taikyti visus šioje Taikos sutartyje ir/ar teisės aktuose numatytus savo teisių gynimo būdus, net Taikos sutarties nepatvirtinus teisme.

11. Ši Taikos sutartis sudaryta 3 (trimis) vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais lietuvių kalba, po vieną – sutarties Šalims bei vieną teismui.

12. Šalys sutinka, kad Ieškovas pateiktų Taikos sutartį tvirtinti teismui, kuriame vyksta bylos nagrinėjimas. Šalys sutinka tiek su visomis Taikos sutarties sąlygomis, tiek su jos patvirtinimu teisme.

Civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti ieškovei UAB „Swedbank lizingas“ ( j. a. k. 111568069) 1221,75 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt vieną eurą 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2015 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymu banke AB Swedbank.

Grąžinti atsakovei J. M. (duomenys neskelbtini) 1792,64 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 64 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2015 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymu banke AB SEB.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. M. (duomenys neskelbtini) 5,03 Eur (penkis Eur 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas