2020-09-30 Nr. AB-18185-3-62-3-01498-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1758-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01498-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 7 d. administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Jis buvo kalinamas Alytaus PN 2, 3, 4 ir 6 lokaliniuose sektoriuose. Šiose patalpose pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma, be to, jose trūko inventoriaus. Teigė, kad gyvenamosios patalpos buvo kritinės būklės: grindys išpuvusios, sienos ir lubos ištrupėjusios, nebuvo ventiliacijos, laikydavosi drėgmė, veisėsi pelėsis, būdavo tamsu, buvo pelių ir tarakonų. Paaiškino, kad į dušą buvo vedamas vieną kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Gyvenant 8 būryje (darbo zonoje) visą dieną girdėdavosi triukšmas, jausdavosi dūmai iš gamybinių patalpų.

3. Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai labai maži, jų sienos apipelijusios, grindys ištrupėjusios, pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 valandą per dieną, nors priklauso ne mažiau kaip 8 valandos. Teigė, kad dėl Alytaus PN pareigūnų kaltės užsikrėtė (duomenys neskelbtini), tačiau gydymo ir specialaus maitinimo negavo, o tiekiamo maisto kokybė labai prasta. Pareiškėjas tokias kalinimo sąlygas vertino kaip kankinančias, nežmoniškas ir pažeidžiančias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, emocine depresija, dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais, pažeminimu.

4. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Alytaus PN nurodė, jog pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 31 d. periodiškai atliko bausmę Alytaus PN. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekdavo 3,62 kv. m – 4,48 kv. m ir daugiau gyvenamojo ploto. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normos pažeidimų nenustatydavo. Atsakovo atstovas teigė, kad visos gyvenamosios patalpos baldais aprūpinamos pagal teisės aktų reikalavimus; nuteistieji į dušą vedami 1 kartą per savaitę, kaip to reikalauja teisės aktai. 8 būryje atliekantys bausmę nuteistieji visą dieną dirba ir grįžta tik pernakvoti, todėl skundo argumentai dėl dieną girdimo triukšmo yra nepagrįsti. Pasivaikščioti nuteistieji vedami vadovaujantis teisės aktais, pasivaikščiojimų kiemeliai tvarkingi, nuolat prižiūrimi. Nurodė, kad maistas nuteistiesiems tiekiamas pagal patvirtintus valgiaraščius ir fiziologines mitybos normas.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas, atvykęs į įstaigą, buvo pasirašytinai supažindintas su (duomenys neskelbtini) plitimo būdais. Teigė, kad Alytaus PN nuolat vykdomi Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į įstaigą užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planai, (duomenys neskelbtini) plitimo mažinimo priemonių planas, netoleruojamas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis. Alytaus PN teigė, kad pareiškėjui reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas privalo konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Alytaus PN vertino, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo pataisos įstaigos kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad R. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN 2016 m. vasario 9 d. – 2018 m. liepos 31 d. buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą; skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, priteisimo paliko nenagrinėtą; pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ieškiniu dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kreiptis į pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlieka Alytaus PN nuo 2016 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2030 m. gegužės 27 d.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jam teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai, nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 10 būrio 1, 2, 4 ir 5 miegamuosius, į 18 būrio 7 miegamąjį, į 11 būrio 1, 4 ir 5 miegamuosius, 20 būrio 1, 2, 4, 5 ir 6 miegamuosius, į 8 būrio 3 miegamąjį, į 19 būrio 1 ir 3 miegamuosius, į 15 būrio 1 ir 2 miegamuosius, į 17 būrio 7 miegamąjį, į 9 būrio 6 miegamąjį bei į kamerų tipo patalpas Nr. 3, 12, 13, 28, 39, 43. Visose šiose patalpose pareiškėjui tekdavo nuo 3,62 iki 4,47 kv. m ploto. Teismas padarė išvadą, kad nenustatyta duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog Alytaus PN pareigūnai į gyvenamąsias patalpas, kuriomis naudojosi pareiškėjas, būtų atnešę papildomų lovų ir kad pareiškėjas dėl atsiradusio gyvenamųjų patalpų perpildymo būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Nėra pagrindo abejoti Alytaus PN pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus bei miegamųjų vietų skaičių jose, todėl teismas šiais duomenimis rėmėsi. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma, o kamerų tipo patalpose – Taisyklių 111.2 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nenustatytas, sprendė, jog pagrindo konstatuoti, kad Alytaus PN neužtikrino pareiškėjui teisės aktų nustatyto patalpų ploto, nėra.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, kad 110 gyvenamojoje patalpoje trūko baldų, išanalizavo Alytaus PN pateiktus duomenis apie pareiškėjo perkėlimus ir padarė išvadą, kad jam atvykus į Alytaus PN į 110 gyvenamąją patalpą jis apskritai nebuvo paskirtas. Todėl pareiškėjo argumentus apie apstatymo inventoriaus trūkumą atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad neturtinę žalą jam sukėlė gyvenamųjų patalpų ir pastato, kuriame buvo šios patalpos, prasta būklė, nurodė, jog ginčo laikotarpiu galiojo Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 13 punkte – kad asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Teismas, spręsdamas dėl pastato, kuriame ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę, būklės, vertino tuometinės Alytaus apskrities viršininko sudarytos komisijos 2008 m. vasario 27 d. parengto akto ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Centras) 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309 duomenis, iš kurių sprendė, kad 2008 m. vasario mėn. buvo nustatyta, jog Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra blogos būklės ir reikalingas šio pastato pamatų, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas, taip pat konstatuota ir 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimą atlikusio Centro. Teismas sprendė, kad įrodymai patvirtina pareiškėjo teiginį, jog bausmės atlikimo sąlygos iš dalies buvo netinkamos ir tai nulėmė bloga bendrabučio Nr. 2 patalpų, kuriose jis ginčo laikotarpiu atliko bausmę, būklė.

12. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl nepakankamos ventiliacijos buvo drėgna ir veisėsi pelėsis, teismas iš bylos duomenų padarė išvadą, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus, tai patvirtina Centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 užfiksuoti patikrinimo rezultatai, ir toks patalpų vėdinimo būdas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Centras 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 taip pat nurodė, kad Alytaus PN bausmę atliekantys nuteistieji aprūpinami reikiamomis valymo priemonėmis, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiškėją, valingos veiklos. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, jog jis negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus ir taip pašalinti drėgmės perteklių patalpose, bei susitvarkyti savo gyvenamąsias patalpas, todėl jo nusiskundimą atmetė.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad buvo prastas apšvietimas gyvenamosiose patalpose, nustatė, jog konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą Alytaus PN nepateikė, todėl jo teiginius vertino kaip deklaratyvius ir abstrakčius. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl patalpų prasto apšvietimo ir kad pagal jo skundus būtų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. Be to, atsakovo atstovas nurodė, kad Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinę apšvietą.

14. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, kad pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose buvo pilna tarakonų ir pelių, teismas atsižvelgė į Alytaus PN pateiktus duomenis ir dokumentus, iš kurių padarė išvadą, kad atsakovo atstovas nepateikė tinkamų įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius apie graužikų ir buitinių parazitų buvimą. Todėl šią aplinkybę vertino pareiškėjo naudai ir sprendė, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN netinkamai vykdė Higienos normos HN 134:2015 20 punktą ir neužtikrino kenkėjų kontrolės.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentą, kad į dušą buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 min, ir bylos duomenis, sprendė, jog Alytaus PN nepažeidė pareiškėjo teisės pasinaudoti dušu. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginį dėl triukšmo 8 būrio gyvenamosiose patalpose dienos metu kaip nepagrįstą. Alytaus PN paaiškinimus apie tvarkingą pasivaikščiojimo kiemelį patvirtina fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog pasivaikščiojimo kiemai švarūs, sienos ir grindys lygios, neištrupėjusios, todėl pareiškėjo argumentą dėl mažų ir netvarkingų kiemelių atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas neneigė, jog jam buvo užtikrinamas kasdien 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas, todėl jo nusiskundimą dėl teisės į ilgesnės trukmės pasivaikščiojimus pažeidimą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės gauti pilnavertį maitinimą yra nepagrįsti.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, kad jis dėl atsakovo atstovo pareigūnų neveikimo Alytaus PN užsikrėtęs (duomenys neskelbtini) šioje pataisos įstaigoje negauna jam priklausančio gydymo bei specialaus maitinimo, iš byloje pateiktos R. K. asmens sveikatos istorijos duomenų nustatė, jog pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini); 2016 m. vasario 9 d. pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su Informavimo apie sąlytį su biologiniais skysčiais ir įvertinimo, nustatant (duomenys neskelbtini) užsikrėtimo riziką, tvarka, taip pat su (duomenys neskelbtini) plitimo būdais, narkotinių medžiagų vartojimo žalą žmogaus organizmui, šios temos su pareiškėju pakartotinai aptartos 2016 m. gruodžio 18 d.

Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjas žinojo, kaip galima užsikrėsti (duomenys neskelbtini) ir kokių atsargumo taisyklių privalo laikytis bei imtis priemonių norint išvengti užsikrėtimo. Be to, Alytaus PN nurodė, kad įstaigoje nuolat vykdomi Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į įstaigą užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planuose, (duomenys neskelbtini) plitimo mažinimo priemonių plane numatytos priemonės, Psichologinė tarnyba vykdo narkomanijos prevenciją, vedamos konsultacijos su nuteistaisiais, susiduriančiais su psichologinio pobūdžio problemomis dėl (duomenys neskelbtini), teikiama mokslinė informacija apie prevenciją ir profilaktiką.

Todėl teismas sprendė, jog nėra įrodymų, kad Alytaus PN pareigūnai ir darbuotojai savo veikloje nesilaikė higienos norminių aktų, žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos, priešepideminių taisyklių reikalavimų. Nenustačius civilinės atsakomybės elementų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl susirgimo (duomenys neskelbtini)yra nepagrįstas. Dėl pareiškėjo teiginio, kad jam diagnozavus (duomenys neskelbtini), nebuvo teikiamas tinkamas gydymas, teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, taigi atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pareiškėjo skundo dalį dėl minėto nusiskundimo paliko nenagrinėtą.

17. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes apie netinkamas pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas dėl blogos Alytaus PN 2-ojo bendrabučio būklės, nustatytų kitų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, trukmę, sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgęs į byloje nustatytų pareiškėjo teisių pažeidimų faktines aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į suformuotą teisminę praktiką analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendė, kad, nors pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko netinkamomis kalinimo sąlygomis, tačiau nesant įrodymų, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų atsiradę ilgalaikių ir neatitaisomų sveikatos sutrikimų, yra pagrindas šioje byloje nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo patirtą skriaudą. Todėl teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 18. Pareiškėjas R. K. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti pareiškėjo skundą.

19. Pareiškėjas vertina, kad teismas nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylą išnagrinėjo neobjektyviai, o nuosprendį priėmė nemotyvuotai, pareiškėjo teiginiai ir nurodytos aplinkybės visiškai nebuvo tiriami.

20. Atkreipia dėmesį, kad 4 lokalinis sektorius buvo ne bendrabučio, o kamerų tipo patalpa, šio sektoriaus 20 būrys buvo drausmės grupė. Taigi jam turėjo būti taikomas 3,6 kv. m ploto standartas. Pažymi, kad jo galimybės rinkti įrodymus yra ribotos. Atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nusiskundimų, o teismas nepagrįstai neišreikalavo duomenų, kaip to pareiškėjas prašė.

21. Pareiškėjas teigia, kad jis nurodė, jog 10 būrio 1–6 miegamieji yra kritinės būklės, 3 lokaliniame sektoriuje (10–11 būriuose) buvo antisanitarinės sąlygos. Kitose bylose teismai nustatė pažeidimus, o šiuo atveju teismas buvo šališkas ir netinkamai įvertino tokias pačias aplinkybes. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo teiginį dėl netinkamo apšvietimo, nors atsakovo atstovas jo nepaneigė. Teigia, kad galimybė praustis po šiltu dušu kartą per savaitę 15 min. nėra pareiškėjui pakankama. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra avarinės būklės, tačiau teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo senomis nuotraukomis, atsakovo atstovas nepateikė įrodymų apie padarytą remontą ir šio pažeidimo pašalinimą, todėl teismas neteisingai vertino įrodymus. Taip pat teismas neteisingai vertino į bylą pateiktą aktą, kuriame pripažinta, jog pastatas yra blogos būklės. Teismas taip pat nepagrįstai nepripažino, kad 8 būryje gyvenamosiose patalpose nuo 8 iki 16 val. buvo didelis triukšmas. Atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas visą dieną buvo išvestas į darbą. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi patikrinimo aktu, kuris yra paneigtas kitose bylose.

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Alytaus PN nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui Panevėžio rūmams, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Teiginiai apie žalą nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Neįrodžius būtinų sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 31 d., atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2019 m. vasario 7 d. sprendime pareiškėjo R. K. skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN 2016 m. vasario 9 d. – 2018 m. liepos 31 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą; skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, priteisimo paliko nenagrinėtą, taip pat pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ieškiniu dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kreiptis į pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismą.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, gyvenamosios patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, iš atsakovo atstovo būtina išsireikalauti papildomus duomenis.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo prašymą išreikalauti į bylą papildomus duomenis, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

29. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovo atstovo papildomus duomenis, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių tokio pobūdžio prašymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Be to, teigdamas, kad teismas turėjo išsireikalauti visus reikalingus duomenis, pareiškėjas nekonkretizavo, kokius būtent duomenis teismas turėjo išreikalauti, bet neišreikalavo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina prašymo išreikalauti papildomus dokumentus.

30. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai nenustatė gyvenamojo ploto normos pažeidimo, higienos normų reikalavimų pažeidimų (blogo dirbtinio apšvietimo, nepakankamos šilto dušo trukmės, pasivaikščiojimo kiemelių avarinės būklės, didelio triukšmo 8 būryje gyvenamosiose patalpose nuo 8 iki 16 val., 10 būrio 1–6 miegamųjų kritinės būklės, antisanitarinių sąlygų 3 lokalinio sektoriaus 10–11 būriuose).

31. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

32. Primintina, kad Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma, o kamerų tipo patalpose – Taisyklių 111.2 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytus duomenis, pagrįstai sprendė, jog ginčo laikotarpiu visose patalpose pareiškėjui teko nuo 3,62 iki 4,47 kv. m ploto (b. l. 36–37, 46–60), jokių priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų pareiškėjas nepateikė apeliaciniame skunde. Taigi byloje teisingai konstatuota, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

33. Dėl pareiškėjo nurodytų higienos normų pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pretenzijas dėl blogos Alytaus PN 2-ojo bendrabučio būklės ir graužikų bei buitinių parazitų buvimo patalpose vertino pareiškėjo naudai, t. y. šie pažeidimai laikomi nustatytais, nes atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nusiskundimų minėtais aspektais. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, atsižvelgė į nustatytus higienos normos pažeidimus.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su pareiškėjo teise gauti pilnavertį maitinimą, jo susirgimu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su netinkamu patalpų vėdinimu, nešvariomis patalpomis, jose besiveisiančiu pelėsiu, blogu dirbtiniu apšvietimu, nepakankama galimybe naudotis šiltu dušu, avarine pasivaikščiojimo kiemelių būkle, triukšmu 8 būrio gyvenamosiose patalpose, 10 būrio 1–6 miegamųjų kritine būkle, per trumpa pasivaikščiojimo trukme, kadangi šie nusiskundimai nagrinėjant bylą buvo paneigti byloje esančiais įrodymais ir teisiniu reguliavimu. Pareiškėjas priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų apeliaciniame skunde nepateikė. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad teismas netinkamai vertino Centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309 (b. l. 71–74), teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktu, bet ir Alytaus apskrities viršininko sudarytos komisijos 2008 m. vasario 27 d. aktu bei kitų byloje esančių kitų įrodymų visuma, t. y. šis patikrinimo aktas buvo įvertintas visų byloje esančių įrodymų kontekste, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo vertinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto.

35. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

36. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

37. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

38. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

39. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

40. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-442/2020 ir kt.).

41. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmiau nurodyti pažeidimai (žr. šios nutarties 11, 14, 25, 33 p.) sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat nėra duomenų, kad Alytaus PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais šiuo atveju nepriteistinas.

42. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su netinkamomis laikymo sąlygomis, ir juos įvertino. Todėl teigti, kad teismas buvo šališkas ir sprendimas priimtas remiantis tik atsakovo atstovo paaiškinimais, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

43. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė