b9a53bb9-171f-4bc3-b372-e3f76eb5b0da · Marijampolės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-581-503/2018 (Proceso Nr. 1-01-1-22259-2017-3) Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.4. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 6 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Å ilingaitei – Pečkienei, kaltinamajam E. A., jo gynėjui advokatui Dainiui Gudui, nukentėjusiajai E. B., jos atstovui advokatui ArÅ«nui Sakalauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: E. A. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sužalojo žmogų, bÅ«tent: 2017-05-08 apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio r. sav., kilusio asmeninio konflikto metu, kumščiu du kartus sudavė E. B. į galvos ir veido sritį, tokiu bÅ«du muÅ¡damas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ , lengvÄ bendro sumuÅ¡imo sindromÄ , kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. neprisipažino kaltu, padaręs anksčiau apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ esmės teismui paaiÅ¡kino, jog praeitų metų pavasarį, prieÅ¡ devintÄ valandÄ vakaro, grįždamas iÅ¡ RF, praėję Rusijos – Lietuvos sienÄ , įsėdo į automobilį ir laukė draugės. Å i atėjo. E., pavardės neatsimena, priėjusi prie jo automobilio, atsidarė Å¡io dureles ir pradėjo Å¡aukti. Jis iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo. Po to Å¡i dar labiau Å¡aukė, grasino ir trenkė jam skėčiu.

Priėjo moterys (liudytojos N. S., E. E.), o E. rėkavo. Jis paskambinęs 112, palaukė gal 10 minučių, po to su automobiliu išvažiavo. Po to, perskambinęs minėtu numeriu, pasakė, kad atvyks į policijos skyrių. Atsakė, kad tuo metu gal su akiniais nukentėjusioji buvo. Tačiau, kai ši bėgo, ji parkrito kažkur užsikabinusi. Toje vietoje buvo trinkelės, o tvora toliau. Nukentėjusioji buvo kritusi. O skambino bendrajam pagalbos centrui, ir pasakė, kad jį užpuolė. Be to, sakė, kad nepajėgtų sumušti.

Gi jam nukentėjusioji sudavė smÅ«gius, bet Å¡i jį sumuÅ¡ti nepajėgtų. Jis jai smÅ«gių nesudavė. Taip pat atsakė, kad teisiamojo posėdžio metu liudijusios liudytojos N. S. ir E. E. yra nukentėjusios draugės. Jis Å¡ias su nukentėjusiÄ ja matydavo kartu, jos bendraudavo. Minėtos liudytojos prie jo automobilio buvo priėję, Å¡ios su nukentėjusiÄ ja kažkÄ Å¡nekėjo, tačiau jis negirdėjo apie kÄ . Be to, Å¡ios liudytojos jam ir nukentėjusiajai iÅ¡ paskos neatėjo, Å¡ios paskiau priėjo, o paskiau tiesiog jos kalbėjosi.

Nežino koks nukentėjusios motyvas buvo jį užsipulti, jis su ja nei karto nesipyko. Be to, gerai nepamena, ar nukentėjusi buvo su akiniais, lyg tai laikė kažkÄ rankoje. Taip pat atsakė, kad palaiko paaiÅ¡kinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nukentėjusiosios tuo metu buvo jo atžvilgiu pasakyti žodžiai „gaidys“, o jo Å¡iai pasakyti „viÅ¡ta“. Tačiau po jo pasakymo žodžio „viÅ¡ta“ Å¡i jam trenkė du sykius skėčiu į galvos sritį, į ausį.

Po to jis stovėjo pasimetęs. O nukentėjusioji apsisuko, bėgo, užsikabino ir krito ant pilvo srities. Ä® kÄ Å¡i užsikabino jis neatkreipė dėmesio. Tačiau ji bėgo link tvoros, link išėjimo vietos, o ten Å¡one deÅ¡inėje pusėje buvo tvora. Po to nukentėjusioji atsistojo ir pradėjo rėkauti. Paskiau tos dvi moterys (liudytojos N. S. ir E. E.) atėjo. Å ios kažkÄ kalbėjo su nukentėjusiÄ ja. Jis su N. S. ir E. E. neÅ¡nekėjo, jam asmeniÅ¡kai jos nieko nesakė. Taip pat atsakė, kad gal nukentėjusioji iÅ¡sigando, kad bėgo, gal galvojo, kad atgal gaus, ar kÄ .

Patikino, jog jam asmeniÅ¡kai minėtos liudytojos nieko nesakė, Å¡ios su nukentėjusiÄ ja tarpusavyje ten Å¡nekėjosi. Nieko nežino apie nukentėjusiosios mėlynę ant veido. Teismui atnaujinus įrodymų tyrimÄ , papildomai paaiÅ¡kino, jog nukentėjusioji kažkaip sukosi ir krito. Jis skambino 112 numeriu. Po to važiavo į Marijampolę. Bevažiuojant jam pasidarė bloga, todėl užsuko pas medikus. Po to jį vakare policijos pareigÅ«nas apklausė komisariate. Gi, pareigÅ«nas atvažiavo į ligoninę, paprašė grįžtant užsukti apklausai.

Neatsimena, ar jo apklausos metu pareigÅ«nas apžiÅ«rėjo jo rankas. Jį apklausė ir tiek, nežino kokia buvo jo procesinė padėtis. Tačiau pareigÅ«nui papasakojo kaip viskas buvo. Neatsimena, ar jis buvo apklausiamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , ar po jos apklausos. Jį apklausinėjo policininkas, Å¡io pavardės neprisimena. O medikai perÅ¡vietė, apžiÅ«rėjo, surašė kas yra, davė siuntimÄ pas kitus medikus. Atsakė, kad nukentėjusioji parkrito daugiau priekiu. Jis negali atsakyti už kito liudytojo parodymus.

Neatsimena, ar prieÅ¡ jo pirmÄ jÄ apklausÄ , ar po Å¡ios iÅ¡ jo buvo paimtas pareiÅ¡kimas. PirmÄ vakarÄ tik surašė kaip viskas buvo, sakė ateis kitas tyrėjas. Po to buvo du ikiteisminiai tyrimai. Galiausiai viena – pagal nukentėjusiosios. Pagal jo pareiÅ¡kimÄ prokuroras nutraukė tyrimÄ , šį jis neskundė. Taip pat atsakė, kad po įvykio su nukentėjusiÄ jÄ pas jį rankos buvo Å¡varios. Dėl galimai iÅ¡likusių ant jo rankų pėdsakų jo niekas nekvietė, jo rankų niekas neapžiÅ«rėjo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. B. atsakė, kad iki teismo nagrinėjamo įvykio kaltinamÄ jį pažinojo iÅ¡ matymo. Gegužės 8 d., viskas vyko Kybartuose, netoliese muitinės, vietoje esančioje iki geležinkelio pervažos. Lijo. Ji, parėjus pro muitinės postÄ , priėjo prie tokio namelio, ėjo po Å¡io stogeliu parÅ«kyti. Å alia Å¡io namelio stovėjo baltos spalvos automobilis. Nes ateidama matė, kad stovi automobilis, - baltas Opel. Tačiau jai iÅ¡ tos vietos nesimatė, kad automobilyje yra vairuotojas.

Jai berÅ«kant, A. iÅ¡lipo iÅ¡ minėto automobilio, atsistojo prie Å¡io. Å is jos paklausė - „kodėl jÅ«s mane visi puolat?“. Ji, priėjusi arčiau jo, Å¡iam pasakė, kad jo niekas nepuola. Nors prieÅ¡ tai ji jį buvo mačiusi muitinėje. Be to, dėl to ilga istorija ... Gal juodu apsižodžiavo, ir jis jai du kartus kumščiu sudavė į veidÄ . Tai buvo greta minėto jo automobilio. Jis jai sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ kairę pusę galvos, Å¡alia ausies, ir dar kartÄ Ä¯ veidÄ .

Tuo metu jis buvo susinervinęs, o smÅ«giai buvo vienas paskui kitÄ . SmÅ«giai buvo pakankamai stiprÅ«s, nes ji susvirduliavo, nukrito akiniai ir Å¡ie sulūžo. Po smÅ«gių ji jautė skausmÄ ir buvo iÅ¡sigandusi. Be to, nuo jo smÅ«gio ji susvyravo, atsirėmė nugara į tvorÄ , esančiÄ Å¡alia. SekančiÄ dienÄ jai buvo bloga, pykino, vėmė. Po antro smÅ«gio atėjo dvi moterys ir pradėjo Å¡aukti. Tos moterys jai nebuvo pažįstamos. Moterys pradėjo rusiÅ¡kai rėkti. IeÅ¡kinį palaiko.

Taip pat paaiÅ¡kino, jog į medikus kreipėsi sekančiÄ dienÄ , o policijos pareigÅ«nus iÅ¡sikvietė iÅ¡ karto po įvykio. Jie pokalbio telefonu metu jos klausė, ar reikalinga medikų pagalba. Ji atsakė, kad nereikalinga. Ä® medikus kreipėsi sekančiÄ dienÄ , pas Å¡eimos gydytojÄ , nes naktį pradėjo vemti, buvo bloga. Todėl ryte paskambino Å¡eimos gydytojai. Buvo nustatytas smegenų sukrėtimas, buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai, kuriuos gėriau. Kai kaltinamasis iÅ¡girdo, kad kviečiu pareigÅ«nus, jis sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo.

Tos dvi moterys atbėgo prie manęs. Jos po įvykio manęs nepaliko, sulaukė atvykstančių pareigÅ«nų. Patikslino, jog įvykio metu buvo vakaras, apie 20 val., tačiau nebuvo tamsu, buvo prietema, nestipriai lynojo. Taip pat atsakė, kad kaltinamojo smurto jos atžvilgiu metu ji akinius buvo užsidėjusi. Po kaltinamojo smÅ«gių į jos galvÄ iÅ¡trÅ«ko jos akinių stiklas, nulūžo rėmelio kojytė. Be to, atsakė, kad ji nesudavė smÅ«gio kaltinamajam. Turėjo skėtį, jį laikė rankoje.

O liudytojas gal buvo anksčiau mačiusi, tačiau su jomis bendravusi nebuvo. Ji vaikšto į Kaliningrado sritį. Iš karto į medikus nesikreipė, nes buvo šokas. Nepamena, ar pareigūnai siūlė kreiptis į medikus. Anksčiau su kaltinamuoju konfliktų nėra buvę. Nieko nežino apie kaltinamajam nustatytus sužalojimus. Pasilenkusi nežiūrėjo, ar kas nors yra kaltinamojo automobilyje, o kad buvo, sužinojo tyrimo eigoje. Automobilis stovėjo, o E. (kalinamasis) stovėjo prie automobilio durelių.

Tiksliai neatsimena, bet turbÅ«t jo automobilio durelės buvo atidarytos. Ji rÅ«kė Å¡alia jo automobilio, tarp automobilio ir jos buvo nedidelis atstumas. Kai E. iÅ¡lipo, ji priėjoarčiau jo, apeidama automobilį. O jos akiniai buvo įsigyti prieÅ¡ pusantrų metų. Akiniai kainavo du Å¡imtus eurų. Tokie pat akiniai Å¡iuo metu kainuoja tris Å¡imtus eurų. Be to, po kaltinamojo smÅ«gio ji nepargriuvo, tačiau atsirėmė į tvorÄ . Po antro smÅ«gio sulūžo akiniai. Taip pat atsakė, kad kaltinamasis iÅ¡ pradžių nerėkavo, sakė „kodėl jÅ«s visi prie manęs puolat, kabinėjatės“.

Jai taip atrodė, kad jis tai sako jai, nes daugiau nieko nebuvo. Ji jo paklausė, kodėl jis rėkauja. Jis tuo metu buvo išlipęs iš mašinos ir atsisukęs į jos pusę, todėl ji suprato, kad jis kalba su ja. Aiškiai suprato, kad žodžius jis sako jai. Ji jo paklausė, kas atsitiko, kodėl rėkauja. To jo klausė priėjusi prie jo arčiau. Jis sakė, kad nieko neskundžia, iš kur visi prisigalvoja, kad jis skundžia. Ji pasakė, kad jei jis skundžia, tai žmonės nieko neprisigalvoja.

Buvo kalbama, kad muitinėje sÄ raÅ¡ai padaryti, kad jis tuos sÄ raÅ¡us padaręs. Jis buvo susipykęs su moterimi, prieÅ¡ tai - su jos mama. O ji (nukentėjusioji) pasitaikė matyt ne vietoje ir ne laiku. Yra moterų su kuriomis jis konfliktavo, nors ten jos nebuvo. O tuo metu jų dviejų konfliktas truko labai trumpai, dvi – tris minutes. Gal jis buvo su visais susipykęs ir todėl buvo jo iÅ¡siliejimas ant jos, nes jis tÄ dienÄ su visais konfliktavo. Negali niekaip E. A. vertinti, tik ji pasakė paskalas, kÄ Å¾monės kalbėjo.

Be to, kai po viso to ji domėjosi, daug sužinojo. O prieÅ¡ konfliktÄ , kai jie laukė eilėje į LietuvÄ , ant jo rėkė moteris, kad jis jÄ paskundė. TurbÅ«t muitinėje yra sÄ raÅ¡iukas žmonių įneÅ¡ančių į LietuvÄ cigaretes. Jame yra įraÅ¡yta jos mama. Tačiau jos mama nei karto už teisės pažeidimÄ nebausta. Taip pat atsakė, kad iÅ¡ karto po įvykio ji skambino bendruoju pagalbos telefonu. O kaltinamojo vardÄ ir pavardę sužinojo policijoje po įvykio. Iki įvykio žinojo kaltinamÄ jį iÅ¡ matymo.

Taip pat atsakė, kad tai buvo 2017-05-08 vakare, apie 20 val. Po įvykio, netrukus ji skambino policijai. Ji nežiūrėjo į laikrodį,t. y. kuriuo laiku jis jai sudavė, t. y. negali pasakyti minučių tikslumu. Nors jis turėjo girdėti, kad ji skambino pareigūnams. Be to, ji jam pasakė, kad skambina pareigūnams. O kol ji kalbėjosi su pagalbos centro darbuotojais, jis nuvažiavo. Ji negirdėjo jo pokalbio su pagalbos centro darbuotojais. Pareigūnai atvažiavo pakankamai greitai, jie sakė tokio automobilio nesutikę.

Taip pat atsakė, kad nėra nei karto bausta už kontrabandÄ . Taip pat atsakė, kad nežino, ar ji yra sÄ raÅ¡uose muitinėje dėl galimos cigarečių kontrabandos. O jos mama buvo sÄ raÅ¡uose. Ji, atvykstant policijos pareigÅ«nų, valandos nelaukė, gal Å¡ių laukė iki pusės valandos. Jai atrodė, jog pareigÅ«nai greitai atvažiavo. Negali tiksliai pasakyti, gal Å¡ie atvažiavo už deÅ¡imt ar penkiolikos minučių. Atsakė, kad teisme apklausiamos liudytojos E. C. (M.) kaltinamojo automobilyje nematė, tačiau gal Å¡i galėjo bÅ«ti automobilyje.

O muitinėje Å¡ios liudytojos nematė. Teismui atnaujinus įrodymų tyrimÄ , papildomai paaiÅ¡kino, jog kaltinamojo smÅ«giai jos atžvilgiu buvo vienas paskui kitÄ , nežino po kurio smÅ«gio nukrito akiniai, tačiau Å¡ie nukrito ant žemės. Liudytojos buvo prieÅ¡ tai, po to ji paskambino policijai (po tų smÅ«gių). Be to, buvo viena moteris, ji ieÅ¡kojo akinių, bet nenorėjo eiti į teismÄ . Jos akinius rado, po to atvyko pareigÅ«nai ir jiems ji Å¡iuos padavė. Ji nemato be akinių, nemato į tolį, nemato smulkių daiktų ant žemės. Patikslino, kad į įvykio vietÄ buvo dar viena moteris atėjusi, jos dviese ieÅ¡kojo akinių, Å¡iuos rado, po to ta moteris nuėjo.

Moteris rado jos akinius ir stiklÄ atskirai. Ji namuose turi tuos akinius, juos pas tyrėjÄ nešė. Po smurto veiksmų ji kvietė policijÄ . O atėjusi moteris jai padėjo ieÅ¡koti akinių. Akinius pateikė policijos pareigÅ«nams komisariate. PareigÅ«nai nieko neieÅ¡kojo, jie atvažiavę jÄ iÅ¡sivežė, dar kažkÄ fotografavo, viskas buvo trumpai. Turi namuose akinius, Å¡ių stikliukÄ atskirai. Kai buvo apklausos, tyrėjai buvo Å¡iuos nuneÅ¡usi. Ji tuos akinius saugo. O į įvykio vietÄ atvyko du policijos pareigÅ«nai.

Su jais vyko į policijos komisariatÄ , kur jÄ apklausė, apklausos valandos nežino. Ji tuos akinius pati paėmė savo rankomis, juos saugo namuose. Nematė, ar pas kaltinamÄ jį ant rankų buvo likę kokių nors smurto požymių. Atsakė, jo kai ieÅ¡kojo akinių, buvo prieblanda. Rusų tautybės moteris mačiusi iÅ¡ matymo, į paskutinį teismo posėdį ji jas atvežė ir parvežė. Akinių ieÅ¡kojo instinktyviai, nes tai jos daiktas, ji be akinių nemato.Be to, ji nėra visiÅ¡kai akla, mato siluetus, mato žmones.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. C. (buvusi pavardė M.) atsakė, kad nukentėjusi matyta iÅ¡ matymo, o kaltinamÄ jį pažįsta. Ir nukentėjusioji ir kaltinamasis iÅ¡ Marijampolės. PaaiÅ¡kino, jog ji grįžo iÅ¡ RF į LietuvÄ . Jai sėdint automobilyje ir ruoÅ¡iantis iÅ¡važiuoti iÅ¡ tos vietos, kur stovėjo Å¡i, priėjo įpykusi nukentėjusioji. Å i atidarė automobilio dureles ir koliodama necenzÅ«riniais žodžiais vairuotojÄ , reikalavo iÅ¡lipti. Be to Å¡i jam grasino, kad nevaikščios savo kojomis, kad pasamdys berniukus, kad kojas sulaužys.

Jis ramiai paklausė, kas yra, kas darosi. Ji užsimojo lietsargiu, jis užsidengė, o moteris traukdamasi atatupsta užkliuvo už kupsto ir vertėsi aukÅ¡tielninka. VisÄ vaizdÄ ji (liudytoja) matė bÅ«dama automobilyje. Be to, vairuotojas buvo iÅ¡lipęs, maÅ¡inos durelės buvo atidarytos. Buvo pavakarys. O su kaltinamuoju kartu buvo atvažiavę iÅ¡ Marijampolės. O prieÅ¡ minėtÄ Ä¯vykį, jis jau buvo grįžęs iÅ¡ RF, sėdėjo automobilyje, o ji vėliau grįžo, atsisėdo į jo automobilį, užsisegė saugos dirÅ¾Ä ir jiedu ruošėsi važiuoti.

Tada pribėgo nukentėjusioji, keikėsi „riebiais“ rusiÅ¡kais keiksmažodžiais. Po to E., iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, paklausė, ko ji rėkia. Tada ji skėčiu sudavė jam į galvÄ . Skėtis buvo juodos spalvos, sustumiamas, storu galu (rankena). Ji užsimojo skėčio antgaliu (rankena) ir porÄ sykių sudavė jam, t. y. du kartus. Po to jis užsidengė galvÄ ir pasilenkė, kad daugiau ji nesuduotų jam į galvÄ . Be to, automobilio durys buvo atidarytos, todėl jis kažkaip persilenkė, kad nepasiektų jo galvos.

Ji, du sykius jam sudavusi, traukėsi atbula, užsikabino gal už žolių kupstų tarp plytelių ir krito aukÅ¡tielninka. Tačiau nematė, ant ko ji nukrito, nes ji (liudytoja) iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipusi. Tai vyko Å¡alia automobilio, vairuotojo pusėje. Po to kaltinamasis atsisėdo į vairuotojo pusę, buvo užsiėmęs galvÄ . O nukentėjusioji rėkė - „čia tau bus gaidį“. Po to nukentėjusioji skambino policijai, gal už kokių dviejų trijų minučių. Kaltinamasis taip pat skambino policijos pareigÅ«nams.

Pralaukus gana ilgai, ji (liudytoja) pradėjokalbėti, įkalbinėti kaltinamÄ jį, kad jai reikia į namus. Jis paskambino policijai, pasakė, kad nelauks ir jiedu iÅ¡važiavo. Važiuojant į namus, jis pasakė, kad jam bloga. Tada pasiÅ«lė vykti į priimamÄ jį VilkaviÅ¡kyje. Be to, kaltinamasis du kartus skambino policijai. PirmÄ jį kartÄ , kad praneÅ¡ti apie įvykį, o antrÄ kartÄ , kad nelauks policijos pareigÅ«nų. Atsakė, kad tuo metu ji tikrai buvo kaltinamojo automobilyje. O jo automobilis - baltas Opelis.

Be to, kai jiedu atvažiavo į muitinę, kaltinamasis automobilį pastatė galu į gatvę, priekiu į tvorÄ . Muitinė jiems buvo už nugaros. Nukentėjusioji puikiai žino, kad jiedu kartu buvo atvažiavę. Be to, Å¡i ėjo iÅ¡ paskos jos iÅ¡ muitinės posto ir turėjo matyti, ir suprasti, kad ji yra tame automobilyje. Be to, nuo jos atsisėdimo į automobilį iki konflikto praėjo gal dvi-trys minutės. Be to, tuo metu ne dėl sÄ rašų pyktis buvo, nes nukentėjusioji pribėgusi pareiÅ¡kė, kad jos mamÄ jis pasiuntė „ant trijų žodžių“.

Ji tuo metu jam pasakė „tu mano mamos nesiuntinėsi“. O tuo metu Å¡i buvo atėjusi viena, jos mamos nebuvo. Be to, tuo metu dauguma jos žodžių buvo keiksmažodžiai, nes ji tikrai buvo tame automobilyje. Atsakė, kad ji matė kaip nukentėjusioji pargriuvo aukÅ¡tielninka ir po to kažkÄ susirinko. Tačiau nematė, nežino, kÄ Å¡i susirinko, nors prieÅ¡ tai Å¡i ji rankoje turėjo lietsargį. Gal Å¡iai telefonas iÅ¡krito, nes ji atsikėlė ne iÅ¡ karto. Taip pat atsakė, kad nukentėjusioji buvo su akiniais.

Be to, kai nukentėjusioji skambino policijos pareigÅ«nams, ji koliojosi, pasakė, kad sulūžo akiniai. Konflikto metu Å¡i buvo su akiniais. Be to, nukentėjusioji pasakė, kad padarys taip, kad daugiau per muitinę jiedu nevaikščios ir turės problemų. Taigi nukentėjusioji policijos pareigÅ«nams pasakė, kad bÅ«k tai jÄ užpuolė, nors ji pirma pradėjo tÄ barnį ir užpuolė žmogų (kaltinamÄ jį). Taip pat atsakė, kad ji (liudytoja) nelipo, neiÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ir kai nukentėjusioji atsistojo, nematė, ar Å¡i buvo su akiniais, ar be akinių.

Ji ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kad nukentėjusioji kalbėjo telefonu, bet girdėjo Å¡iai sakant „kontrabandistas sulaužė mano akinius“. Tačiau gal akiniai sulūžo kai ji krito, ar tuo pačiu skėčiu užkabino. Taip pat atsakė, kad kitų asmenų įvykio vietoje ji nematė. Nors kai nukentėjusioji atsistojo, po kokių 3-5 minučių priėjo dvi moterys, ji su jomis kalbėjo rusų kalba. Ji aiÅ¡kino joms kas nutiko, sakė, kad jÄ užpuolė kontrabandistas. Taip pat atsakė, kad kai E. buvo suduoti smÅ«giai, jis buvo prie pat automobilio.

O ji tuo metu buvo automobilyje, buvo Å¡iame pasilenkusi, nes jai smagu pažiÅ«rėti kaip kiti pykstasi. Taip pat atsakė, kad įvykio metu buvo apsiniaukę, bet nelijo. Ji tuo metu sėdėjo automobilio priekyje, keleivio pusėje. Po suduotų smÅ«gių kaltinamajam, jos reakcijos į tai nebuvo, ji nebuvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio. Tačiau automobilio keleivio pusės durys buvo atidarytos. Moterys kalbėjo rusų kalba, klausė kas nutiko, jos kalbėjo ir daugiau, bet ji ne viskÄ suprato. Rusakalbių moterų amžiaus negali pasakyti, nes jų nematė, jos kalbėjosi.

Apie jas sprendžiu iÅ¡ balsų, bet negali pasakyti, ar tai tos moterys, kurios buvo per akistatÄ . Taip pat atsakė, kad viso konflikto metu ji buvo pasilenkusi, todėl matė, kÄ veikė A., kÄ jis darė rankomis. Tačiau ji nematė už ko nukentėjusioji užkliuvo. O A. nesudavė smÅ«gių nukentėjusiai, nes jis dengėsi rankomis nuo nukentėjusiosios smÅ«gių skėčiu. Be to, nukentėjusioji A. iÅ¡vadino „<...>, <...>“. O į ligoninę A. pasiÅ«lė važiuoti ji, kai Å¡is pasiskundė, kad svaigsta galva.Su skėčio rankena sudavė į kairę galvos pusę.

Be to, ji mačiusi kaip tos dvi rusų tautybės moterys (liudytojos N. S. ir E. E.) eidavo apsipirkti su nukentėjusiÄ ja. Nukentėjusi rankoje rankinės neturėjo. O Å¡ios akinių apibÅ«dinti negali, nes nekreipė dėmesio į detales. Matė, kad Å¡i buvo susiriÅ¡usi plaukus. Nors buvo akiniai, jai atrodo, tamsÅ«s. O nukentėjusiosios skėtis buvo juodas, sustumtas, galas juodas, storos plastmasės, riestas su kabliu. Rusakalbės priėjo prie nukentėjusios, nes matomai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , nes moteris (nukentėjusioji) rėkė, Å¡aukė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. E. paaiÅ¡kino (parodė), jog kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ Å¾ino. Neturi priežasties teisme sakyti ne tiesÄ . O ji perėjo sienÄ ir ėjo į parduotuvę Kybartų mieste. Kai kerta Rusijos – Lietuvos sienÄ , ji visuomet sustoja. TÄ dienÄ ji laukė savo draugės N. S., kol Å¡i susitvarkys dokumentus. Ji Å¡ios laukė prie tokio namelio, o netoliese Å¡io stovėjo automobilis. Po to jos minėta draugė atėjo. Jos stovėdamos pasus tvarkėsi, kas kÄ .

Po to matė, kaip nukentėjusioji nuo kelio priėjo prie to automobilio ir jie kalbėjosi pakeltu tonu. Po to, jos draugė N. S., kuri stovėjo arčiau minėto automobilio, o ji (liudytoja) Å¡iek tiek toliau nuo Å¡io, suriko „kÄ tu darai“. Po to ji pažiÅ«rėjo į tÄ pusę. Pamatė, kad nukentėjusioji stovėjo užsidengusi veidÄ . Po to N. S. kaltinamajam pasakė „kÄ tu darai, kaip gali muÅ¡ti moterį“. Po to nukentėjusioji pasiėmė akinius, paėjo toliau su jomis. Nukentėjusioji visa drebėjo, o jos jai pasakėme kviesti policijÄ .

Nukentėjusiajai po akimi buvo kraujosruva. Po to jos, nukentėjusiajai palikę jų duomenis, nuėjo, nes skubėjo. AÅ¡ pati smÅ«gio nemačiau. Mano draugė stovėjo arčiau, aÅ¡ Å¡iek tiek už pastato. Ji Atsakė, kad ji kaltinamojo smÅ«gio nukentėjusiosios atžvilgiu nematė. Ji tik, draugei suÅ¡ukus, pribėgo prie nukentėjusiosios, o Å¡i stovėjo užsidengusi veidÄ . Po to, nukentėjusioji pasilenkusi pakėlė akinius. Å iuos parodė, jie buvo sudaužyti. Ji nesuprato, kÄ kaltinamasis ir nukentėjusioji kalbėjo, tačiau supratau, kad jie kalbėjosi pakeltu tonu.

Ji buvo apklausta du kartus ikiteisminiame tyrime. Buvo atliekama akistata. Dalyvavo vertėjas. Pamena kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, man jie buvo iÅ¡versti. Kiek pamena, tai ji ikiteisminio tyrimo metu tÄ patį paaiÅ¡kino. Taigi, kai ji priėjo, pribėgo prie nukentėjusiosios, kaltinamasis nukentėjusiajai jau buvo sudavęs. Ikiteisminio tyrimometu ji sakė, kÄ matė jos draugė (N. S.). Taip pat atsakė, kad nukentėjusioji po suduoto smÅ«gio nebuvo parkritusi. Ji beveik viskÄ matė, nes tik dalis sekundės buvo praėję nuo minėto smurto.

Nukentėjusioji stovėjo užsidengusi veidÄ . Ji tuo metu buvo viena. Pas kaltinamÄ jį automobilyje sėdėjo mergina. Kaip ji priėjo prie nukentėjusios, buvo N. S. ir dar viena moteris, kurios nepažįsta. O kaltinamojo automobilyje sėdėjo viena mergina. O kai ji su N. S. priėjo prie namelio, tuo metu kaltinamasis stovėjo prie automobilio, girdėjo asmenų pakeltus balsus. Jai, bÅ«nant už namelio, ne viskas matėsi, tačiau jos draugė viskÄ matė. Po konflikto kaltinamÄ jį matė policijos komisariate.

Po konflikto toje vietoje daugiau kaltinamojo nematė. Taip pat atsakė, kad minėtų įvykių metu nukentėjusioji turėjo rankoje skėtį. Nukentėjusios iki įvykio nepažinojo, gal matė pasienyje kelis kartus. KaltinamÄ jį taip pat kelis kartus pasienyje mačiusi. Be to, nukentėjusi prieÅ¡ konfliktÄ pati priėjo prie kaltinamojo. Teisėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiÅ¡kinimus (1 t., b.l. 127-129), atsakė, kad nukentėjusiosios akiniai nukrito, nes Å¡i akinius pakėlė.

Gerai atsimena aplinkybes, bet jau tiek laiko praėjo. Prisimena kaip pareigÅ«nas rašė protokolÄ . Jai uždavinėjo klausimus, vertėjas vertė, ji atsakinėjo. Mano, kad iÅ¡vertė jai į rusų kalbÄ , kas buvo suraÅ¡yta. Tačiau nežino kaip toje apklausoje viskas buvo, gal jie nesuprato vieni kitų, bet ji praktiÅ¡kai viskÄ (įvykius) matė. Å iandien sako tai, kÄ matė. Atsakė, jog jai teismo posėdžio metu parodytuose procesiniuose dokumentuose jos paraÅ¡ai. Taip pat atsakė, kad po minėtų įvykių nukentėjusioji drebėjo, laikė užsidengusi akį.

Ji su drauge jos neklausinėjo, tačiau N. S. kaltinamojo atžvilgiu Å¡aukė „kodėl muÅ¡i moterį“. Jos sakė kviesti policijÄ . Ji pati buvo iÅ¡sigandusi. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. S. paaiÅ¡kino (parodė), atsakė, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ mačiusi. Neturi priežasties teismo posėdyje sakyti netiesÄ . Ji matė, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai. Bet prieÅ¡ tai, jo ji su drauge E. E. perėjo Rusijos - Lietuvos sienÄ . Joms einant link Kybartų miesto, kairėje pusėje stovėjo pastatas.

Einant link jo, ji iÅ¡girdo riksmus. IÅ¡ už kampo matė, kaip kaltinamasis sudavė kumščiu merginai per veidÄ . Å is kumščiu jai sudavė paeiliui du kartus. PrieÅ¡ tai nukentėjusioji buvo užsidėjusi akinius. Po kaltinamojo minėtų smÅ«gių nukentėjusiosios akiniai nukrito. Po to ji su drauge kaltinamÄ jį sudrausmino. Paskui tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji pradėjo tyliau kalbėti, ji su drauge nuėjo. Prie to pastato stovėjo kaltinamojo automobilis, Å¡iame sėdėjo mergina.

Mergina sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Ji lietuvių kalbos nesupranta, todėl prieÅ¡ kaltinamojo smurtÄ nesuprato kÄ jie vienas kitam sakė. Tačiau jie ginčijosi, pykosi. Apie kÄ ginčijosi nesuprato. Kaltinamasis už nukentėjusiÄ jÄ aukÅ¡tesnis ir bendravo emocionaliai. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai į veidÄ , į kaktos sritį, dėl to nukrito akiniai. Po to Å¡i užsidengė veidÄ rankomis. Tai sakė policijoje apklausiama pareigÅ«no. Be to, nukentėjusioji po kaltinamojo smÅ«gio jai nepargriuvo.

Nukentėjusioji susvyravo, bet išsilaikė. Nepamena, ar nukentėjusioji turėjo skėtį, ji skėčio nematė. Tuo metu jos draugė E. E. buvo šalia jos. Ji (liudytoja) nuo nukentėjusios buvo atstumu gal penkių, šešių metrų atstumu, arti. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė E. Š. paaiškino (parodė), jog nei vieno iš sėdinčių salėje piliečių (nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios) neatsimena. Neprisimena įvykio Kybartų mieste, gegužės pradžioje, praeitais metais.

Ä®vykio neatsimena, nes dirbant operatyvinėje grupėje įvykių bÅ«na daug. Gali bÅ«ti, kad buvo įvykio vietoje. Negali pasakyti, kÄ ten sutiko, kÄ kas kalbėjo. Netgi nežino kokiu laiku tai vyko. Taigi negali pasakyti aplinkybių, nes neatsimena. Neatsimena, kad bÅ«tų apklaususi kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ Å¡io byloje. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas, policijos pareigÅ«nas Ž. G. paaiÅ¡kino (parodė), jog nei vieno iÅ¡ sėdinčių salėje piliečių (nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios) neatsimena.

Tačiau atsimenu kažkÄ , bÅ«tent, kad ten buvo kažkoks įvykis su moterimi, kad kažkas užpuolė. Tačiau nuo to laiko daug laiko praėję, todėl įvykio aplinkybių tikrai negali patikslinti. Mano, jog įvykio vietoje su pareigÅ«ne E. Å . buvo. Jo paraÅ¡as yra įvykio vietos apžiÅ«ros protokole. Ä®vykio vietoje buvo nukentėjusioji, Å¡i apie daiktus tikrai nieko nesakė. Tačiau gal kažkÄ pasakė, jis galėjo nepastebėti kažkokios smulkmenos. O nukentėjusiÄ jÄ vežė į komisariatÄ .

Tačiau įvykio vietoje iÅ¡mėtytų daiktų nerado, nes tai bÅ«tų įforminta. Galėjo bÅ«ti, kad nukentėjusioji apžiÅ«rai pateikė komisariate akinius. Jei bÅ«tų radęs įvykio vietoje, bÅ«tų forminęs kaip rastÄ daiktÄ Ä¯vykio vietoje. Kaltinamojo tikrai neatsimena. Ne jis vertina, kas reikÅ¡minga, kÄ jam asmuo, Å¡iuo atveju nukentėjusioji davė, tÄ jis apžiÅ«ri pagal galimybes ir įraÅ¡o į procesinį dokumentÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: BPK 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai.

Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal Å¡iÄ normÄ teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumÄ , nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Be to, pagal Å¡io kodekso 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaltinamasis E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neprisipažinimo padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pasitvirtino sekančiais duomenimis. Teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios E. B. anksčiau apraÅ¡ytais paaiÅ¡kinimais. Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojosE. E. anksčiau apraÅ¡ytais paaiÅ¡kinimais. Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos N. S. anksčiau apraÅ¡ytais paaiÅ¡kinimais. 2017-05-08 E. B. protokolu - pareiÅ¡kimu,kuriame fiksuota, kad 2017-05-08 d. apie 20. 50 val. vieÅ¡oje vietoje, t. y.

J.Basanavičiaus gatvėje, Kybartuose, netoli muitinės teritorijos, elgdamasis agresyviai, prieÅ¡ jÄ naudojo fizinį smurtÄ , t. y. ne mažiau vienÄ kartÄ rankos kumÅ¡timi jai sudavė į kairę veido pusę, dėl ko jai sulūžo akiniai, iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo E. A., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko pareiÅ¡kėja jautė fizinį skausmÄ , į medikus dėl to nesikreipė. (11., b.l. 4-5). 2017-05-08 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti J.

Basanavičiaus 12A, Kybartai, VilkaviÅ¡kio r. sav. Nuvykus į įvykio vietÄ stebima, kad įvykio vieta neaptverta vaizdo stebėjimo, kameromis nestebima. Ä®vykio vieta yra prie pastato kuris stovi Rytų - Vakarų kryptimi. Prie pastato Rytinės sienos yra automobilių stovėjimo aikÅ¡telė į kuria laisvas patekimas. ApžiÅ«rint įvykio vietÄ pėdsakų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, nerasta ir nieko nepaimta (1 t., b.l. 61-62). 2017-05-08 savanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pagal kurį E. B. pateikė akinių dalis (1 t., b.l. 142). 2017-05-08 daiktų apžiÅ«ros protokolu,kuriame užfiksuota atlikta akinių apžiÅ«ra.

Akiniai juodos spalvos rėmeliu, be kairės pusės stikliuko. Stebimas sulūžęs kairės pusės stikliuko laikymo rėmukas virÅ¡utinė daly, taip pat stebima sulūžusi kairės pusės akinių auselė per lankstÄ . Ant sulūžusios auselės stebimi iÅ¡ vidinės pusės užraÅ¡ai G653 55 16 135 C15 (11., b.l. 143-145). 2017-05-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio pateiktoje specialisto iÅ¡vada Nr. G366/2017(09),kurioje užfiksuota, kad E. B. klinikiniais duomenimis konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, lengvas bendras sumuÅ¡imo sindromas buvo padarytas kietu buku daiktu, galimai 2017-05-08 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip deÅ¡imt dienų laikotarpiui. (11., b.l. 101). 2017-05-11 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius raÅ¡tu Nr. 41D(A) -273irpateiktuel.p. garso įraÅ¡u, jog fiksuotÄ 2017-05-08 20.59 val. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. B. kvietėsi pagalbÄ .

Atlikta Å¡io įraÅ¡o stenograma, įraÅ¡as įraÅ¡ytas į CD diskÄ . Fiksuoti pranešėjos žodžiai „... Nu čia mes biskį buvom dėl muitinės sukonfliktavę ir jisai puolė muÅ¡tis, sulaužė akinius, sudaužė viskÄ , trenkė per veidÄ ....“ (1 t., b.l. 148, 149, 150). 2017-06-09, 2018-03-05 iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministarijos Pagėgių rinktinės gauta informacijaapie Rusijos Federacijos piliečių N. S. ir E. E. Lietuvos Respublikos sienos kirtimus per Kybartų tarptautinį pasienio kontrolės punktÄ .

E. E. kirtimo laikas - 2017-05-08 20.53 val., N. S. kirtimo laikas 2017-05-08 20.54 val. (lt., b.l. 157-158, 161-162). Daiktais, turinčiais reikÅ¡mės nusikalstamai veikai nagrinėti - akinių dalimis, kurios grÄ Å¾intos saugoti E. B. (lt., b.l. 146). - 2017-10-12 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateiktais garso įraÅ¡ais, įraÅ¡ytais į CD ir saugomais bylos medžiagoje (1 t., b.1.149, 153). Kaltinamasis E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neprisipažinimo padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

IÅ¡ esmės jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusioji, priėjusi prie jo automobilio, sukėlė žodinį konfliktÄ . Ä® tai jis jai atsakė žodžiu. Dėl to ji jam trenkė du sykius skėčiu į galvos sritį. Po tokių jos veiksmų jis stovėjo sutrikęs. Po to nukentėjusioji apsisuko, bėgo ir krito veidu į žemę. Netrukus nukentėjusioji atsistojo, pradėjo Å¡aukti, rėkavo. Netrukus atėjo nukentėjusiosios pažįstamos E. E., N. S..

Jos kažkÄ tarpusavyje kalbėjosi, tačiau nei viena jam nieko nesakė. Po to jis du sykius paskambino bendrosios pagalbos telefonu dėl pagalbos. Tačiau skubėjo, todėl iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. Pakeliui į Marijampolę jam pasidarė bloga, todėl nuvyko į VilkaviÅ¡kio ligoninės priimamÄ jį. Å iuos jo paaiÅ¡kinimus iÅ¡ esmės palaikė teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. C.. Anksčiau apraÅ¡yti kaltinamojo E. A. ir liudytojos E. C. paaiÅ¡kinimai paneigti teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios E. B., liudytojų N. S. ir E. E. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais.

IÅ¡ esmės nukentėjusioji nurodė, jog ji stovėjo netoliese kaltinamojo automobilio. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo kaltinamasis. Po jų dviejų apsižodžiavo, kaltinamasis jai paeiliui du kartus kumščiu sudavė į galvos ir veido sritį. Dėl to ji jautė fizinį skausmÄ bei nukrito nuo jos veido akiniai. Po to į įvykio vietÄ atėjo liudytojos N. S. ir E. E.. Liudytoja N. S. iÅ¡ esmės patvirtino tai, kad iÅ¡ pradžių iÅ¡girdo asmenų riksmus, ir iÅ¡ karto po matė, kaip kaltinamasis du kartus paeiliui kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veidÄ .

Po smÅ«gių nukentėjusiajai nukrito akiniai. Po to ji su E. E. priėjo prie kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kaltinamÄ jį sudrausmino. Liudytoja E. E. iÅ¡ esmės patvirtino tai, kad girdėjo kaip kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio vietoje pakeltais tonais kalbėjosi. Po to ji iÅ¡girdo, kaip jos draugė N. S. suÅ¡uko kaltinamajam, - „kÄ tu darai“. Tuo pat atsisukusi pamatė, kaip nukentėjusioji stovėjo užsidengusi veidÄ . Tiek N. S., tiek E. E. nepatvirtino tai, kad matė, jog nukentėjusioji skėčiu sudavė kaltinamajam per galvÄ , jog bÅ«tų nuo kaltinamojo bėgusi, kritusi.

Nenustatyta, kad anksčiau nurodyti, - nukentėjusioji E. B., liudytojos E. E., N. S. dėl kokių tai aplinkybių teisiamojo posėdžio metu galėjo apkalbėti kaltinamÄ jį E. A.. Å ių asmenų anksčiau apraÅ¡yti paaiÅ¡kinimai nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, kitiems, iÅ¡skyrus Bendrojo pagalbos centro pateiktam E. A. telefoniniam pokalbiui, byloje esantiems duomenims. Å ių asmenų paaiÅ¡kinimai patvirtina teismo nustatytas, anksčiau apraÅ¡ytas kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Todėl teismas Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimais tiki ir Å¡ie yra kaltinamojo E. A. kaltės įrodymai. Anksčiau apraÅ¡ytuose procesiniuose dokumentuose, raÅ¡tuose ir CD, bÅ«tent: E. B. protokole - pareiÅ¡kime, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, savanoriÅ¡ko akinių dalių pateikimo protokole, Å¡ių apžiÅ«ros protokole, specialisto iÅ¡vadoje, Bendrojo pagalbos centro darbuotojo raÅ¡te dėl E. B. praneÅ¡imo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«no suraÅ¡ytos aplinkybės, Bendrojo pagalbos cento pateiktas E. B. telefoninis pokalbis, akinių dalys, kurios grÄ Å¾intos saugoti E. B., patvirtina teismo nustatytas, anksčiau apraÅ¡ytas kaltinamojo E. A. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Nenustatyta, kad minėti duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, netinkamai įforminti. Todėl Å¡ie duomenys yra kaltinamojo E. A. kaltės įrodymai. 2017-10-12 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus raÅ¡te Nr. 41D(A) -519 nurodytos aplinkybės bei E. A. garso įraÅ¡as (1 t., b.l. 152, 153, 154, 155), nepaneigė nukentėjusiosios E. B. ir liudytojųE. E., N. S. teisiamajame posėdyje duotus paaiÅ¡kinimus. IÅ¡tyręs, įvertinęs anksčiau apraÅ¡ytus duomenis, Å¡iuos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad Å¡iais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis E. A. kaltinime nurodytu laiku, vietoje, bÅ«du E. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nukentėjusiosios E. B., liudytojos N. S. paaiÅ¡kinimai patvirtina tai, kad E. A. atliko kryptingus, nuoseklius, pakartotinius smurto veiksmus E. B. atžvilgiu. Tai rodo, jog jis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo E. A. kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis E. A. neteistas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, administracine tvarka baustas.

Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę E. A. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat teisingumo principu. Baudžiamosios teisės kontekste teisingumo principas reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra, užtikrinanti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų realizavimÄ .

Skirdamas kaltinamajam E. A. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinačios aplinkybės, į nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes bei į kaltinamojo asmenybę. Anksčiau E. A. neteistas. Jo atžvilgiu naujo ikiteisminio tyrimo nepradėta. Pagal tai teismas sprendžia, jog jis nelinkęs nusikalsti ir pagrįstai manytina, jog ateityje nebenusikals. Todėl jam už padarytÄ nusikaltimÄ skirtina Å¡velniausia iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių bausmė – vieÅ¡ieji darbai.

Å ių dydis parenkamas įvertinus tai, kad nenustatyta E. A. atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės. Be to, į tai, kad E. B. priėjusi prie E. A. iÅ¡ pradžių sukėlė žodinį konfliktÄ prieÅ¡ šį, kuris turėjo įtakos E. A. nusikalstamai veikai jos atžvilgiu. Nukentėjusioji E. B. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o jos naudai iÅ¡ E. A. priteisti 271,73 EUR turtinei ir 1000,00 EUR neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 85-88). Daiktais, turinčias reikÅ¡mės nusikalstamai veikai nagrinėti – akinių dalimis, ir nukentėjusiosios E. B. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais įrodyta, kad dėl E. A. nusikalstamos veikos ji patyrė turtinę žalÄ .

Tačiau E. B. jokiais nenuginčijamais įrodymai neįrodė, jog ji dėl E. A. nusikaltimo patyrė 271,73 Eur turtinę žalÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji jokiais įrodymais nepagrindė tai, jog po nukentėjimo nuo E. A. jai atsirado pagrįsta bÅ«tinybę įsigyti lęšius. Be to, nepaneigta, jog, jai turint sugadintų akinių abu stiklus, Å¡iuos stiklus akinių meistras negali įdėti atitinkamai pagal stiklų dydį į panaÅ¡ius akinių rėmelius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. B. jokias įrodymais nepagrindė, tai, kad prieÅ¡ E. A. jos akinių sugadinimÄ Å¡ie buvo nauji (neseniai įsigyti).

Todėl jos turtinis reikalavimas pagrįstas iš dalies. Pagal tai bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK 6.263 straipsniu, E. B. ieškinio turtinis reikalavimas tenkintinas iš dalies. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o Å¡ie įtvirtinti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti bÅ«tina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensacijÄ didinančių ir mažinančių kriterijų santykis.

Byloje nustatyta kaltinamojo E. A. kaltė padarius E. B. atžvilgiu baigtÄ , tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . Be to, jis padarė šį nusikaltimÄ prieÅ¡ E. B., Å¡iai esant nevieÅ¡u asmeniu. Pagal tai, ir įvertinęs civiliniame ieÅ¡kinyje E. B. suraÅ¡ytus bei teismo posėdžio metu iÅ¡sakytus argumentus reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog E. B. dėl E. A. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmÄ , nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus.

E. B. jai padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 1000 EUR. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, bei kad E. A. nusikalstama veika E. B. padaryti padariniai nebuvo sunkÅ«s, jog E. B. neprireikė ilgesnio gydymo, kitų medikų ir psichologo pagalbos, o byloje nėra duomenų, kad E. A. turtinė padėtis gera, ar labai gera, sprendžia, kad 1000 EUR suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pagal Å¡ias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotÄ praktikÄ neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai E. B. priteistinas mažesnis nei jos praÅ¡omas priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. A. neturtinės žalos atlyginimo dydis, bÅ«tent 300,00 EUR.

Å is dydis nustatomas ir dėl to, jog pagal byloje esančius duomenis (anksčiau apraÅ¡ytus kaltinamojo, liudytojų E. E., N. S., paaiÅ¡kinimus), bei paties E. B. duotus teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kinimus neabejotina, kad E. B. nekviesta, be jokios bÅ«tinos priežasties priėjo prie E. A., kuris anksčiau galimai buvo pranešęs muitinės pareigÅ«nams asmenis, kurie užsiima kontrabanda, ir viena iÅ¡ Å¡ių asmenų jos motina, ir iÅ¡ pradžių sukėlė žodinį konfliktÄ , - nepasitenkinimÄ minėta E. A. veikla, prieÅ¡ šį, kuris turėjo įtakos tuoj pat E. A. nusikalstamai veikai jos atžvilgiu.

Todėl neabejotina, kad ji iki jos sužalojimo elgėsi neapdairiai, neatsakingai. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 85,94 EUR žalos atlyginimo PSDF biudžetui dėl nukentėjusiosios E. B. gydymo (1 t., b.l. 92, 93). Kaltinamojo E. A. kaltė nežymiai sutrikdžius E. B. sveikatÄ Ä¯rodyta. Civilinis ieÅ¡kovas raÅ¡ytiniais įrodymais įrodė, kad dėl patirtų sužalojimų E. B. buvo gydyta asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ir už jos gydymÄ buvo apmokėta iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Be to, tokiu pat bÅ«du įrodyta, kad suteiktų E. B. gydymo paslaugų kaina – 85,94 EUR. Todėl ieÅ¡kinys pagrįstas. Pagal tai ir CK 6.246- 6.249, 6.280, 6.283 straipsnius ieÅ¡kinys tenkintinas. Priteistina iÅ¡ kaltinamojo E. A. turtinės žalos atlyginimas Valstybinės ligonių kasos naudai. Teismas, vadovaudamasis BPK 296, 297, 301, 303 -307 straipsniais, n u s p r e n d ė: p r i p a ž i n t i E. A. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir už tai jį nubausti 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti kiekvienÄ mėnesį po 20 (dvideÅ¡imt) valandų visuomenės labui.

E. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, Å¡iam įsiteisėjus Å¡iÄ priemonę panaikinti. Nukentėjusiosios E. B. pareikÅ¡tÄ civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 271,73 EUR turtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ kaltinamojo E. A. patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ E. A. 100,00 EUR (vienÄ Å¡imtÄ eurų) turtinės žalos atlyginimo E. B. naudai. Likusios E. B. ieÅ¡kinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo dalies netenkinti.Nukentėjusiosios E. B. pareikÅ¡tÄ civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ kaltinamojo E. A. patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ E. A. 300,00 EUR (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo E. B. naudai. Likusios E. B. ieÅ¡kinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dalies netenkinti. Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ E. A. civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos naudai 85,94 EUR (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 94 ct) žalai atlyginti. Ä®pareigoti E. A., įsiteisėjus nuosprendžiui, per tris mėnesius, 85,94 EUR sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 191351679, bankas – AB „Swedbank“, banko kodas - 73000.

Ä®siteisėjus nuosprendžiui, daiktus turinčius reikÅ¡mės nusikaltimui nagrinėti: - akinių dalis, kurios grÄ Å¾intos saugoti E. B. (1 t., b.l. 146), palikti E. B.; - 2017-10-12 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateiktus garso įraÅ¡us, įraÅ¡ytus į CD ir saugomus bylos medžiagoje (1 t., b.1.149, 153), palikti byloje. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus arba kitus Å¡io teismo rÅ«mus.

Teisėjas Valdas Petraitis