Legislator Case Law & Legislation
b9a4f320-ba8b-4139-85ca-a27d00d2cefb AI generated

b9a4f320-ba8b-4139-85ca-a27d00d2cefb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b9a4f320-ba8b-4139-85ca-a27d00d2cefb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 11 d. sprendimÄ Nr. S-86 (7-58/2020), 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2020 m. vasario 14 d. sprendimÄ Nr. 68-15, 3) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ Nr. (28.19) FR0682-257 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, 4) atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo visų su mokesčiais susijusių apskaičiuotų sumų (delspinigių, baudos).

Legislator headnote

AI generated

b9a4f320-ba8b-4139-85ca-a27d00d2cefb · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Be to, vien tai, kad paskolos sutartys nebuvo iki 2016 m. birželio 30 d. deklaruotos, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nevykstant mokestiniam patikrinimui ir neturėdamas jokių prielaidų manyti, kad toks mokestinis patikrinimas kada nors galėtų bÅ«ti pradėtas, aiÅ¡kinosi, ar jam reikia deklaruoti paskolas, negali bÅ«ti priežastimi iÅ¡vadai, kad paskolos sutartys nebuvo realiai sudarytos, nes vien paskolos sutarties nedeklaravimo faktas nepaneigia kitų byloje esančių duomenų apie paskolos sutarčių sudarymÄ ir realų pinigų pagal jas perdavimÄ .

Keywords

AI generated
obligation to advance costs subcontractor payment monetary compensatory amounts consumer credit agreement overpaid insurance benefits contractual consideration
AI generated
d35d799f-c973-492b-b503-6499f681f34a
Court imposes 150 Euro fine for tax declaration failure, noting prior criminal record as aggravating factor.
9e69e51d-09b6-4a5b-8b8a-c6261ca4249f
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K.
fc5c6b2c-986f-48da-a13e-a49da7bba714
Court dismisses taxpayer appeal against tax authority's refusal to recognize private loans as income. Tax court upholds tax authority's decision to assess income based on bank balances and disallow private loans. Court finds tax authority's investigation procedures were reasonable and within statutory time limits.
47e4747f-a6c2-4939-838e-894646d7f425
ir V. J., pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui R. M.,atsakovės atstovui T. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. J. ir L. J. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečias suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-09-30 sprendimus Nr. FR0682-637 ir Nr. FR0682-638, panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-12-09 sprendimus Nr. 68-212 ir Nr. 68-213; panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir MGK) 2016-03-14 sprendimus Nr. S-55 (7-10/2016) ir S-56 (7-9/2016.)Skunde paaiÅ¡kino, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus atliktas V.
5482b139-1634-4a48-9d60-789c48047803
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I3-3938-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02000-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 12.13.5; 50.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. rugsėjo 30 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,  n u s t a t ė :  PareiÅ¡kėjas A. P. skundu praÅ¡o panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 11 d. sprendimÄ Nr. S-86 (7-58/2020), 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2020 m. vasario 14 d. sprendimÄ Nr. 68-15, 3) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ Nr. (28.19) FR0682-257 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, 4) atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo visų su mokesčiais susijusių apskaičiuotų sumų (delspinigių, baudos).

Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad pateikė rašytinius įrodymus, kad su trimis fiziniais asmenimis (2014 m. sausio 3 d. sutartis su V. K., 2014 m. sausio 11 d. ir 2016 m. sausio 4 d. sutartys su S. M., 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. sausio 11d. sutartys su V. K.) sudarytos penkios paskolų sutartys (toliau – paskolų sutartys), pagal kurias 2014–2016 metais jis gavo 73 962 eurų dydžio paskolų. Nurodo, kad tiek pareiškėjas, tiek paskolų davėjai (V. K. atveju – A.

K.) patvirtino, kad tarp Å¡alių buvo sudarytos paskolų sutartys, kad pareiÅ¡kėjas paskolų sutartyse nurodytas pinigų sumas gavo, t. y. tarp paskolų sutarčių Å¡alių ginčo dėl paskolos sutarčių sÄ lygų nėra, taip pat nėra ginčo dėl paskolos dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui pareiÅ¡kėjui, kas patvirtina paskolų sutarčių realumÄ . Pažymi, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raÅ¡telyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiÅ¡kiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

Teigia, kad paskolų sutartyse aiÅ¡kiai atsispindi pinigų perdavimo faktas. Nurodo, kad mokesčių administratoriui buvo pateiktas 2017 m. birželio 7 d. telefoninio pokalbio telefonu 1882 garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kaip pareiÅ¡kėjo įgaliota atstovė su mokesčių administratoriaus konsultantu aiÅ¡kinasi paskolų, kurių skundžiamu sprendimu, nepripažįsta mokesčių administratorius, deklaravimo tvarkÄ . Å is telefoninis pokalbis vykdytas dar nevykstant mokestiniam patikrinimui ir pareiÅ¡kėjui nežinant, kad ateityje toks mokestinis patikrinimas jo atžvilgiu bus vykdomas, todėl Å¡is telefoninis pokalbis apie ginčo sandorius, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina, jog paskolos sutartys su V.

K., S. M. ir V. K. buvo realiai sudarytos ir paskolų dalykas – pinigai pagal jas realiai perduoti. Pabrėžia, kad skundžiamame sprendime nėra pateikta nei tiesioginių, nei netiesioginių neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad paskolų sutartys nebūtų sudarytos arba kad pinigai pagal šias sutartis nebūtų perduoti pareiškėjui, ir išvados grindžiamos išimtinai formaliais, abstrakčiais, hipotetiniais, prielaidomis grįstais teiginiais ir subjektyvia mokesčių administratoriaus darbuotojų nuomone.

Teigia, kad tai, kad S. M., V. K. ir A. K. paaiÅ¡kinimai neatitinka mokesčių administratoriaus lÅ«kesčių ir yra nepalankÅ«s mokesčių administratoriui, nedaro Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimų neobjektyviais. Pažymi, kad su S. M. pareiÅ¡kėjÄ siejo ilgalaikiai itin bičiuliÅ¡ki santykiai, paremti abipusiu pasitikėjimu. Fizinių asmenų, skirtingai nei juridinių, veiksmai ne visada bÅ«na arba gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami ir grindžiami vien tik ekonomine ar verslo logika, nes fiziniai asmenys sprendimus priima ne tik siekdami gauti pelno (kas yra bÅ«tina juridiniam asmeniui), o dažnai siekdami visai kitų – asmeninių tikslų.

Mokestinio patikrinimo metu V. K. nurodė (2018 m. gruodžio 5 d.; Klaipėdos AVMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (9.6)FR1042-5419), kad A. P. jam yra daug padėjęs materialiai, todėl, kai finansinės pagalbos prireikė pačiam pareiÅ¡kėjui, jis nedvejodamas paskolino pinigų, kas patvirtina, jog V. K. paskolos sutartį sudarė ne siekdamas pasipelnyti, o norėdamas atsidėkoti pareiÅ¡kėjui už jo pagalbÄ , dėl ko V. K. elgesys, nors ir negali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas ekonomine logika, tačiau yra pateisinamas, suprantamas, bendražmogiÅ¡kas ir paaiÅ¡kinamas socialine logika.

Mokestinio tyrimo metu apklausta A. K. negalėjo žinoti visų sandorio sudarymo aplinkybių, nes sudarant sandorį ji nedalyvavo, dėl ko jos paaiÅ¡kinimai dėl pinigų kilmės (iÅ¡ obligacijų ar kitur) turi bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai. Pažymi, kad fiziniams asmenims (iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai Å¡ie asmenys vykdo Å«kinę veiklÄ ) įstatymai nenustato reikalavimų tvarkyti buhalterinę apskaitÄ . Reikalavimas, kad įrodinėjimo naÅ¡ta apie gautų pajamų realumÄ priklausytų pajamas deklaruojančiam mokesčių mokėtojui, reikÅ¡tų neįmanomas įrodyti aplinkybes, kadangi neprivalėdamas vesti buhalterinės apskaitos, kaupti dokumentus, fiksuoti piniginių srautų judėjimo, mokesčių mokėtojas turėtų itin ribotas galimybes įrodyti Å¡ias aplinkybes.

Pateikti įrodymus apie realų pajamų gavimÄ turėtų tiek Å¡ias aplinkybes siekiantis įrodyti mokesčių mokėtojas, tiek jas siekiantis paneigti mokesčių administratorius. Å iuo atveju paskolos gavimo faktai buvo įrodyti raÅ¡ytiniais sandoriais, sandorių Å¡alių paaiÅ¡kinimais, dokumentais, patvirtinančiais, kad gautos paskolos yra gražinamos, bei paties atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, jog paskolas suteikę asmenys turėjo piniginių lėšų, leidžiančių sudaryti paskolos sutartis.

Nesant pagrįstų duomenų, kad sandoriai buvo apsimestiniai ar fiktyvūs, esant tik hipotetiniams vietos mokesčių administratoriaus tvirtinimams, visos abejonės turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai, o mokestinė prievolė mokėti GPM negalėjo būti konstatuota. Be to, sudarant paskolos sutartis teisės aktai nereikalavo jokių papildomų rašytinių dokumentų sudarymo, nereikalavo piniginių lėšų perdavimo būtinai bankiniais pavedimais, nereikalavo terminuotos, atlygintinos sutarties sudarymo, imperatyviai nenustatė būtinybės paskolos sutartyse numatyti prievolės užtikrinimo priemones, todėl skundžiamo sprendimo argumentai, susiję su šiais reikalavimais, yra nepagrįsti, pertekliniai ir neatitinkantys tarp fizinių asmenų, kuriuos sieja itin artimi draugiški, ilgalaikiu pasitikėjimu grįsti santykiai, sutarčių sudarymo praktikos.

Teigia, kad pareiškėjas, suklaidintas telefonu suteiktos mokesčių administratoriaus konsultacijos, formos PRC911 nepateikė, tačiau iš 2017 m. birželio 7 d. telefoninio pokalbio telefonu 1882 metu iš pareiškėjo įgaliotos atstovės klausimų konsultantui akivaizdu, kad pareiškėjas domėjosi paskolų, kurių skundžiamu sprendimu, nepripažįsta mokesčių administratorius, deklaravimu, nes pokalbio metu pateikiami faktiniai duomenys apie norimas deklaruoti paskolas (sumos, datos, sutarčių neatlygintinumas ir kt.), kas patvirtina, kad šios paskolos sutartys buvo sudarytos ir paskolų dalykas – pinigai pagal jas perduotas, o deklaracija nepateikta tik dėl netinkamos mokesčių administratoriaus konsultacijos.

Be to, vien tai, kad paskolos sutartys nebuvo iki 2016 m. birželio 30 d. deklaruotos, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nevykstant mokestiniam patikrinimui ir neturėdamas jokių prielaidų manyti, kad toks mokestinis patikrinimas kada nors galėtų bÅ«ti pradėtas, aiÅ¡kinosi, ar jam reikia deklaruoti paskolas, negali bÅ«ti priežastimi iÅ¡vadai, kad paskolos sutartys nebuvo realiai sudarytos, nes vien paskolos sutarties nedeklaravimo faktas nepaneigia kitų byloje esančių duomenų apie paskolos sutarčių sudarymÄ ir realų pinigų pagal jas perdavimÄ .

Netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o įvertinti jam skirtų mokestinių sankcijų dydį, nes jos jam galimai pritaikytos per griežtos. Pažymi, kad mokestinis patikrinimas vyksta nuo 2017 m. PareiÅ¡kėjas geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir operatyviai teikė mokestiniam patikrinimui reikalingus dokumentus bei paaiÅ¡kinimus, todėl mano, kad mokestinis tyrimas atliktas nepakankamai operatyviai. Todėl teismo praÅ¡o vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į ilgÄ mokestinio tyrimo ir bylos nagrinėjimo laikÄ , pareiÅ¡kėjÄ atleisti nuo visų su mokesčiais susijusių apskaičiuotų sumų (delspinigių ir baudų).

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o jo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2013 m., 2015 m. pareiÅ¡kėjo pajamos virÅ¡ijo patirtas iÅ¡laidas, tačiau 2014, 2016 m. iÅ¡laidos virÅ¡ijo pareiÅ¡kėjo gautas pajamas ir pinigines lėšas. Vadovaujantis MAÄ® 70 str. 1 dalies nuostatomis bei Taisyklių 6.3.3 papunktyje nurodytu iÅ¡laidų metodu, apskaičiuota, jog pareiÅ¡kėjo 2014 m. patirtos iÅ¡laidos buvo 16 861,68 Eur (58 220 Lt), o 2016 m. 84 683 Eur didesnės už gautas pajamas ir pinigines lėšas.

PareiÅ¡kėjas pateikė su 3 fiziniais asmenimis – V. K., V. K. ir S. M. - sudarytus 5 skolų raÅ¡telius. Nustatyta, kad paskolos raÅ¡teliai buvo sudaryti raÅ¡ytine forma ir vykdomi grynaisiais pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl gautų paskolų realumo, pareiga įrodyti Å¡ias aplinkybes tenka mokesčio mokėtojui, nes mokesčio mokėtojas, pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko Å¡ių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sÄ skaitų įraÅ¡uose) ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), prisiima ir visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1852/2010, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2923/2012, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A602-27/2013, LVAT 2019 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2002-968/2018).

Pažymi, kad paskolų grynaisiais pinigais gavimo faktas grindžiamas tik pareiÅ¡kėjo ir su juo susijusių asmenų paaiÅ¡kinimais, paskolų sutarčių / raÅ¡telių kopijomis. Nepaisant Inspekcijos nustatytų aplinkybių, kad S. M. realiai galėjo turėti paskolų sutartyse nurodytas pinigines lėšas, tačiau Inspekcija surinko pakankamai faktinių duomenų, iÅ¡ kurių darytina iÅ¡vada, kad visos nurodytos paskolų sutartys nebuvo sudarytos įprastinėmis Å¡ioms sutartims bÅ«dingomis sÄ lygomis, taip pat sÄ lygomis, kurioms esant paskolų davėjai turėtų galimybę užsitikrinti operatyvų ir sklandų galimai paskolintų lėšų grÄ Å¾inimÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ turtÄ pradėjo pirkti nuo 2016 m. sausio 11 d., iÅ¡ viso per 2016 m. įsigijo nekilnojamo turto už 128 567 Eur, o pardavė už 30 939 Eur. 2016 m. pradžioje pareiÅ¡kėjas galėjo turėti apie 11 514 Eur ne banke, o per 2016 m. sausio – vasario mėn., įsigijo nekilnojamo turto už 14 300 Eur (atsiskaitė grynaisiais), laikotarpiu nuo 2016-05-20 iki 2016-08-30 jis įsigijo nekilnojamo turto už 71 400 Eur (daugiausia iÅ¡laidų patyrė 2016-08-30 įsigydamas 2 žemės sklypus už 47 000 Eur; iÅ¡laidos patirtos grynaisiais), o tuo pačiu laikotarpiu pardavė tik už 22 409 Eur (iÅ¡ jų 15 509 Eur gavo pavedimu; pastaba – per minėtÄ laikotarpį grynųjų nusiėmė tik 2 220 Eur), todėl pareiÅ¡kėjas turėjo pateikti PRC911 PraneÅ¡imÄ .

PareiÅ¡kėjo pateiktas garso įraÅ¡as nenuneigia Å¡ios Inspekcijos iÅ¡vados. Be to, Komisija pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, jog jis konsultavosi gautų paskolų deklaravimo klausimais, neatskleidžia, kad buvo konsultuotasi bÅ«tent dėl PRC911 pateikimo, nes konsultacijos buvo suteiktos 2017 metais, kai jau buvo negalimas PRC911 praneÅ¡imo pateikimas, nes 2016 m. birželio 30 d. buvo suėjęs naikinamasis PRC911 praneÅ¡imo (kuris ir buvo nustatytas, siekiant užkirsti keliÄ vėlesniam fiktyvių paskolų teikimui) pateikimo terminas.

Pažymi, kad mokestinis patikrinimas inicijuotas, atlikus pareiÅ¡kėjo operatyvų patikrinimÄ (2017 m. birželio 12 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (10.2) FR1042-4030), kurio metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31 patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo teisės aktų nustatyta tvarka apmokestintas pajamas. Tai 2017 m. birželio 7 d. datai datuojamas pokalbis vyko pareiÅ¡kėjo kontrolės veiksmų metu, todėl pareiÅ¡kėjas neteisus teigdamas, kad buvo suklaidintas VMI konsultacija.

Dėl delspinigių ir baudų nurodo, kad pareiÅ¡kėjo tikrinimo veiksmus pradėjo ir atliko MAÄ® suteiktose kompetencijos ribose, pareiÅ¡kėjo patikrinimas atliktas už 2013-2016 metų mokestinį laikotarpį, nepažeidžiant MAÄ® 68 str. 1 dalyje įtvirtintų patikrinimo atlikimo senaties terminų, patikrinimo atlikimo trukmė buvo objektyviai sÄ lygota bÅ«tinybės įvertinti pareiÅ¡kėjo pateiktus paaiÅ¡kinimus, gauti ir įvertinti informacijÄ iÅ¡ kitų mokesčių mokėtojų, dėl atliekamų kontrolės veiksmų susijusių asmenų atžvilgiu, o iÅ¡skirtinių aplinkybių nenurodo bei nepagrindžia ir pats pareiÅ¡kėjas.

PareiÅ¡kėjui skirta 20 proc. GPM (mažesnė nei vidutinė bauda) atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas teikė paaiÅ¡kinimus, tačiau kontrolės veiksmų metu nustatytas pajamų ir iÅ¡laidų neatitikimas (pareiÅ¡kėjas iÅ¡laidų negali pagrįsti oficialiais Å¡altiniais). Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Skundas netenkintinas. Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl nurodymų pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ 14 645,06 eurus gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) bei su Å¡iuo mokesčiu susijusias delspinigių ir baudų sumas, skundžiamais teritorinio ir centrinio mokesčių administratorių ir MGK sprendimais pripažinus, kad pareiÅ¡kėjo 2014 m. ir 2016 m. patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo juridinę galiÄ turinčiais dokumentais pagrįstas pajamas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija atliko pareiÅ¡kėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ už 2013–2016 metus ir 2019 m. rugsėjo 26 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. (28.1) FR0680-333 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo pareiÅ¡kėjui apskaičiuota sumokėti 15 224,25 eurų GPM suma. Mokestinio patikrinimo metu vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnio 1 dalimi ir taikant Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 (toliau — Taisyklės), 6.3.3 papunktyje numatytÄ iÅ¡laidų metodÄ , mokesčiai nuo pareiÅ¡kėjo gautų kitų pajamų apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ .

Mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjo 2014 m. ir 2016 m. patirtos išlaidos viršijo gautas teisės aktų nustatyta tvarka apmokestintas pajamas, t. y. pareiškėjui 2014 m. neužteko 16 861,68 Eur ir 2016 m. 84 683 Eur piniginių lėšų nekilnojamam turtui įsigyti. Pareiškėjas 2014, 2016 m. patirtas išlaidas dengė iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų šaltinių, kurių pareiškėjas nedeklaravo.

Inspekcija 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (28.19) FR0682-257 patvirtino patikrinimo aktÄ . Sprendimu papildomai apskaičiuota 15 231,25 eurai GPM, 4 528,93 eurai GPM delspinigių, paskirta 20 proc. (3 044 eurai) GPM bauda. VMI 2020 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 68-15 nusprendė pakeisti Inspekcijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ Nr. (28.19) FR0682-257 dėl patikrinimo akto tvirtinimo: vietoje 15 231,25 eurų GPM, 4 528,93 eurų GPM delspinigių, 3 044 eurų GPM baudos nurodyti sumokėti 14 645,06 eurų GPM, 4 278,06 eurų GPM delspinigių, 2 929 eurų GPM baudÄ .

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. S-86 (7-58/2020) patvirtino minėtÄ VMI sprendimÄ . Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ atliekamas vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnyje nurodytais pagrindais, kurio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

DetaliÄ Å¡io straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru (2 dalis). Ginčui aktualios redakcijos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103, nustatančių nurodyto straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ , 4.1 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes <...> mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas.

Å iuo atveju Inspekcija, vadovaudamasi Taisyklių 6.3.3 punkte nustatytu iÅ¡laidų metodu, apskaičiavo, jog pareiÅ¡kėjo 2014 m. iÅ¡laidos buvo 1 6861,68 Eur (58 220 Lt), o 2016 m. – 84 683 Eur didesnės už gautas pajamas ir pinigines lėšas, t. y. pareiÅ¡kėjas 2014 ir 2016 m. patirtas 101 544,68 Eur iÅ¡laidas dengė iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių gautomis lėšomis, kurios nebuvo deklaruotos ir apmokestintos GPM nustatyta tvarka (Pastaba: Sprendimo priėmimo metu pripažinus, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidoms nepagrįstai priskirtos 5 asmenų kelionės į EgiptÄ iÅ¡laidos, patikrinimo metu nustatyta iÅ¡laidų suma sumažinta 13 489 Eur suma, atitinkamai sumažintos patikrinimo metu apskaičiuotos GPM ir su juo susijusios sumos).

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo jokių argumentų dėl pajamų ir iÅ¡laidų apskaičiavimo, pareiÅ¡kėjui apskaičiuotos mokesčio bazės. PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡ esmės nurodo, kad Inspekcija nepagrįstai nepripažino jo mokesčių administratoriui pateiktų paskolų sutarčių, sudarytų su V. K., V. K., S. M., kurios patvirtina didesnių ginčo laikotarpiu pajamų gavimÄ nei mokesčių administratorius nustatė, ir atitinkamai priskaičiavus pagal nurodytas paskolų sutartis gautas pajamas grynaisiais pinigais neliktų pareiÅ¡kėjo pareigos mokėti GPM ir su juo susijusias sumas, t. y. pareiÅ¡kėjo nustatytos ginčo laikotarpiu iÅ¡laidos nebevirÅ¡ytų gautų pajamų.

PareiÅ¡kėjas neneigia fakto, kad Å¡ių paskolų sandorių ir pagal juos gautų sumų nedeklaravo nustatyta tvarka. Inspekcija taikė MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai (5 paskolų raÅ¡teliai), kuriose nurodyta, kad iÅ¡ V. K., V. K., S. M. pareiÅ¡kėjas 2013–2016 m. gavo 73 962 eurus grynais pinigais, neįrodo realaus pinigų perdavimo fakto. Konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas paskolos sutartis su minėtais fiziniais asmenimis sudarė formaliai, realiai nesiekdama sukurti paskolinių teisinių santykių, sandorio tikslas – gauti mokestinę naudÄ , t. y. nemokėti GPM nuo gautų pajamų, kurių Å¡altiniai mokesčių administratoriui nežinomi.

PareiÅ¡kėjas skunde su tokiu Inspekcijos vertinimu nesutinka. Mokesčių administratoriaus teisę nevertinti sandoriu sukeliamų mokestinių teisinių pasekmių reglamentuoja MAÄ® 69 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-238-438/2018). Komisija skundžiamame sprendime nurodė, kad nagrinėjamo mokestinio ginčo kontekste MAÄ® 70 straipsnis ir Taisyklių nuostatos suteikė visapusiÅ¡kÄ teisę mokesčių administratoriui, naudojantis galima informacija ir atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, vertinti nuslėptas / nedeklaruotas pajamas, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindė įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir nuspręsti, ar aptariamos paskolos sutartys patvirtina faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas realiai gavo jose nurodytų pinigų sumas.

Taigi, byloje iš esmės buvo sprendžiamas nedeklaruotų pajamų gavimo klausimas ir slepiamos aplinkybės nebuvo atkuriamos. Todėl, Komisijos nuomone, šiuo atveju MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas buvo perteklinis. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2020-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-284-442/2020). Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais Komisijos argumentais. Pareiškėjas klaidingai skunde nurodo, kad Komisijos sprendimu buvo pripažinta, kad mokesčių administratorius nepagrįstai taikė MAĮ 69 str. 1 dalį, kadangi perteklinis tam tikros teisės normos taikymas neduoda pagrindo teigti, jog mokesčių administratorius veikė nepagrįstai ar neteisėtai.

Å iame kontekste pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs, kad pareiga nurodyti pajamų Å¡altinius pirmiausia tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, kad esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui, galės pateikti Å¡iuos Å¡altinius pagrindžiančius dokumentus. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijÄ , mokesčių mokėtojas prisiima visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos (2013 m. balandžio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A-602-27/2013).

Tad pareiÅ¡kėjas, nurodydamas, kad santykiai su V. K., V. K., S. M. buvo artimi, draugiÅ¡ki ir grynieji pinigais skolinami nesilaikant įstatymų numatytos tos rūšies sandoriams privalomos notarinės formos, prisiėmė rizikÄ , kad kilus ginčui negalės tokių sandorių egzistavimo ir buvimo pagrįsti leistinais įrodymais. Negana to, ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, asmenų mokestinio tyrimo metu teikti paaiÅ¡kinimai, kitos mokesčių administratoriaus nustatytos faktinės aplinkybės neduoda jokios nuorodos į realų paskolos teisinių santykių tarp nurodytų asmenų egzistavimÄ .

PareiÅ¡kėjas grindžia savo argumentus apie paskolinių civilinių teisinių santykių tarp jo ir V. K., V. K., S. M. egzistavimÄ iÅ¡ esmės savo paaiÅ¡kinimais, suraÅ¡ytomis paprasta raÅ¡ytine forma paskolų sutartimis (kurių vertės nurodytos sutartyje vyrauja nuo 15 000 eurų iki 50 000 eurų) ir liudytojų parodymais. Fizinių asmenų paskolos sutartys privalo bÅ«ti raÅ¡ytinės, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 600 Eur sumÄ (CK 6.871 str. 1 d.). Jeigu paskolos sutartis virÅ¡ija 3000 Eur ir Å¡is sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis privalo bÅ«ti notarinės formos (CK 6.871 str. 4 d., galiojanti nuo 2015-01-01).

Ä®statymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti (CK 1.93 str. 2 d.), o notarinės formos nesilaikymas apskritai sandorį daro negaliojančiu (CK 1.93 str. 3 d.). Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skunde dėstomais argumentais, kad pareiÅ¡kėjo pateiktos sutartys paprasta raÅ¡ytine forma ir nurodomų kreditorių mokesčių administratoriui pateikti lakoniÅ¡ki paaiÅ¡kinimai savaime patvirtina faktÄ , kad grynieji pinigai buvo perduoti pareiÅ¡kėjui ir paskolos sandoris įvyko, t. y. atitinkamai pareiÅ¡kėjas nurodytu ginčo laikotarpiu turėjo daugiau pajamų nei nustatyta mokesčių administratoriaus.

Mokesčių administratorius, nepaisant dalies nurodytų sandorių formos neatitikimo įstatymo reikalavimams, atliko iÅ¡samų tyrimÄ dėl kiekvieno iÅ¡ sandorių sudarymo aplinkybių, tiek gaudamas nurodomų kreditorių ar jų Å¡eimos narių paaiÅ¡kinimus, tiek įvertindamas jų finansines galimybes paskolinti atitinkamas pinigų sumas pareiÅ¡kėjams nurodytu metu, tiek ir sandorio ir pinigų galimo perdavimo vietÄ , paskolos sandorių kitas sÄ lygas ir t.t. Nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėju tuo aspektu, kad mokesčių administratorius neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė faktines aplinkybes ar kad įvertino tik dalį surinktų įrodymų, kadangi buvo įvertinti visi tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai pareiÅ¡kėjo nurodomi įrodymai, pagrindžiantys ar paneigiantys objektyvų pajamų (ne)gavimo faktÄ .

Kai minėta, bÅ«tent pareiÅ¡kėjui tenka pareiga įrodyti nedeklaruotų grynaisiais pinigais gautų pajamų realumÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apart pareiÅ¡kėjo pateiktų sutarčių (paskolos raÅ¡telių, tyrimo medžiagos l. 74, 75, 77, 81, 82) jokių kitų įrodymų apie realiai pagal paskolų sutartis turėjusį vykti grynųjų pinigų perdavimÄ teismui nepateikta. PareiÅ¡kėjo nurodomi raÅ¡tu asmenų patvirtinimai iÅ¡ esmės yra paskolos raÅ¡telių dalis, todėl nelaikytini atskiru ir savarankiÅ¡ku bei pakankamu įrodymu pinigų perdavimo/gavimo faktui mokestiniuose ginčuose patvirtinti.

Nors pareiÅ¡kėjas akcentuoja, jog S. M. galėjo paskolinti paskolos raÅ¡teliuose nurodytas pinigų sumas, tačiau, atlikus tyrimÄ pagrįstai paneigta tokia pareiÅ¡kėjo nurodyta pajamų grynaisiais pinigais gavimo versija, kadangi nurodomas užsienyje dirbantis ir nuolat gyvenantis asmuo paskolos sandorių sudarymo metu Lietuvoje nebuvo, duomenų apie didelių grynųjų pinigų sumų įvežimÄ Ä¯ LietuvÄ ir deklaravimÄ nepateikė ir logiÅ¡kai tokio elgesio (skolinti grynus pinigus neterminuotam laikotarpiui be palÅ«kanų susitarimo, iki tol žymiai mažesnes sumas pervedant pareiÅ¡kėjui bankiniu pavedimu) nepaaiÅ¡kino.

Nors pareiÅ¡kėjas akcentuoja su V. K. itin artimus santykius, dėl kurių jam ir buvo 2014 m. suteikta beprocentė paskola, tačiau mokesčių administratorius ir Komisija, įvertinę faktinę aplinkybę, jog V. K. 2013 metais ėmė iÅ¡ banko 5 metų laikotarpiui vartojamÄ jÄ paskolÄ su 13 proc. dydžio palÅ«kanomis, t. y. pačiam neva kreditoriumi nurodytam asmeniui tuo metu trÅ«ko lėšų vartojimui, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ apie pareiÅ¡kėjo nurodomų pajamų pagal su V. K. sudarytÄ sandorį negavimÄ .

Tai, kad mokestinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas atliko mokėjimo pavedimÄ Ä¯ V. K. banko sÄ skaitÄ nurodydamas „paskolos grÄ Å¾inimas pagal 2014-01-03 sutartį“, nesant duomenų apie realų grynųjų pinigų pareiÅ¡kėjui perdavimÄ pagal nurodytÄ sandorį, laikytinas gynybine pozicija. Å i aplinkybė nepaneigia mokesčių administratoriaus padarytos iÅ¡vados apie pajamų pagal nurodytÄ sandorį negavimo. Taip pat mokesčių administratorius ir Komisija pagrįstai sprendė, jog pareiÅ¡kėjas negavo pagal paskolos raÅ¡telius su V.

K. nurodytų pinigų, kadangi jų perdavimo pareiÅ¡kėjui nepagrindžia nei A. K. paaiÅ¡kinimai (neatitinkantys pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų dėl paskolos grÄ Å¾inimo), nei tuometės V. K. finansinės galimybės paskolinti raÅ¡teliuose nurodytas grynųjų pinigų sumas pareiÅ¡kėjui. Tad sutiktina su Komisijos pozicija, kad nei pareiÅ¡kėjas, nei anksčiau nurodyti paskolų davėjai (jų atstovai) nepateikė vienareikÅ¡miÅ¡kų ir neginčijamų įrodymų, kad pagal pateiktus paskolos raÅ¡telius piniginės lėšos buvo realiai perduotos pareiÅ¡kėjui, taip pat nepateikė ekonomine logika pagrįstų paaiÅ¡kinimų, kurie atskleistų konkrečius tokių paskolų (ekonomiÅ¡kai nenaudingų patiems paskolos davėjams) suteikimo motyvus, todėl Komisija ir mokesčių administratorius pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pagal minėtas paskolų sutartis realiai piniginių lėšų negavo, t. y. pareiÅ¡kėjo su V.

K., V. K., S. M. sudarytos paskolų sutartys nepatvirtina sutartyse nurodytų pajamų gavimo. Darytina iÅ¡vada, kad Inspekcija, VMI ir Komisija pagrįstai nepripažino pareiÅ¡kėjo paskolų sutarčių, sudarytų su V. K., V. K., S. M., kaip didesnių pajamų gavimÄ patvirtinančių įrodymų. Vien pareiÅ¡kėjo akcentuojama aplinkybė, jog sutartys buvo sudaromos tarp artimų asmenų, nepaÅ¡alina mokesčių mokėtojo pareigos laikytis įstatymų reikalavimų sudarant tam tikrus sandorius, juos deklaruojant nustatytu terminu ir pagrindžiant pagal juos vykdyto piniginių lėšų perleidimo/gavimo faktus leistinais teisminiame procese įrodymais.

Dėl pranešimo (formos PRC911) nepateikimo Inspekcija pažymėjo, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-114 patvirtintos Mokesčių mokėtojo pranešimo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigine lėšas) įsigijimo šaltinius PRC911 formos užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 5 punkto nuostatas, Pareiškėjas apie iš V. K., S. M. bei V. K. pasiskolintas lėšas privalėjo informuoti mokesčių administratorių pateikdamas deklaracijas (PRC911 forma), tačiau iki 2016-06-30 jų nebuvo pateikęs. Pareiškėjas skunde nurodo, kad deklaracijos formos PRC911 nepateikė suklaidintas telefonu suteiktos Inspekcijos konsultacijos, tačiau iš 2017-06-07 telefoninio pokalbio telefonu numeriu 1882 pareiškėjo įgaliotos atstovės klausimų konsultantui akivaizdu, kad pareiškėjas domėjosi paskolų, kurių nepripažįsta mokesčių administratorius, deklaravimu, nes pokalbio metu pateikiami faktiniai duomenys apie norimas deklaruoti paskolas (sumos, datos, sutarčių neatlygintinumas ir kt.), kas, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad šios paskolos sutartys buvo sudarytos ir paskolų dalykas - pinigai - pagal jas perduoti.

Teismas, įvertinęs tai, kad 2017 m. birželio 7 d. pokalbis vyko pareiškėjo kontrolės veiksmų metu, Komisijai pastebėjus, kad šis pokalbis neatskleidžia, kad buvo konsultuotasi būtent dėl PRC911 pateikimo, nes konsultacijos buvo suteiktos 2017 m., kai jau buvo negalimas PRC911 pranešimo pateikimas, - negali sutikti su pareiškėjo argumentais, kad jis buvo suklaidintas VMI konsultacija. Teismas taip pat, pažymi, kad šis pokalbis, priešingai nei teigia pareiškėjas, nepatvirtina ir negali patvirtinti paskolų sutarčių realumo ir pinigų perdavimo pagal jas fakto.

Dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų praÅ¡ymus, vadovaujasi ne tik MAÄ® įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių (baudų) pagrindais, bet ir laikosi pozicijos, kad, sprendžiant mokėtojų atleidimo nuo apskaičiuotų baudų ir delspinigių klausimus, turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotÄ doktrinÄ dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus.

ReikÅ¡mingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimÄ , Lietuvos vyriausiais administracinis teismas pripažįsta ir tokias aplinkybes kaip mokestinio patikrinimo, mokestinio ginčo trukmė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad mokestinis patikrinimas inicijuotas, atlikus pareiÅ¡kėjo operatyvų patikrinimÄ (2017 m. birželio 12 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (10.2) FR1042-4030), mokestinis patikrinimas pradėtas 2018 m. spalio 9 d. (pavedimas tikrinti Nr. (9.6) FR0773-1817), baigas 2019 m. rugsėjo 26 d. (suraÅ¡ytas patikrinimo aktas).

Mokestinis patikrinimas sustabdytas nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. kovo 4 d. dėl atliekamų kitų asmenų kontrolės veiksmų dėl pareiškėjo gautų pajamų vertinimo, pratęstas nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 18 d. papildomai gautos informacijos vertinimui dėl pareiškėjo mokesčių bazės nustatymo, sustabdytas nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. dėl papildomos informacijos iš kitų asmenų gavimo, pratęstas nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. papildomai gautos informacijos įvertinimui dėl pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio bazės nustatymo.

Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo patikrinimo metu mokesčių administratoriaus veiksmuose vilkinimo nenustatyta, procedÅ«riniai veiksmai atlikti per objektyviai įmanomÄ protingÄ laikÄ , siekiant objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinti su pareiÅ¡kėjo apmokestinimu susijusias aplinkybes. Todėl teismo vertinimu nėra pagrindų pareiÅ¡kėjÄ atleisti nuo apskaičiuotos vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Sutiktina su atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija, kad santykinai didelės delspinigių ar baudos sumos savaime nesudaro pagrindo spręsti klausimÄ dėl atleidimo nuo delspinigių ar baudos.

Be to, pareiÅ¡kėjas teismui nepateikia jokių motyvų, aritmetinių skaičiavimų arba savo turtinės padėties įrodymų, dėl ko jo manymu jam paskaičiuoti delspinigiai ir paskirta bauda yra per griežtos. Atsižvelgus į visumÄ aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų ir nustatytų faktinių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo skundo patenkinti. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,  n u s p r e n d ž i a:

 atmesti pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .  Teisėja                                                                                                           Jovita Einikienė