b99ff0d3-aabf-4e74-992a-a8142d47f83a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1477-957/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01956-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1., 1.2.4.8.1., 1.2.4.8.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 9 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei, Živilei Kalasauskaitei,vertėjaujant Vandai Žitkauskaitei, Olgai Macijauskienei,dalyvaujant prokurorui ŽydrÅ«nui Katkevičiui,kaltinamajam D. Å .,jo gynėjui advokatui Jonui Mazurkai,nukentėjusiajam J. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:

1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 271 straipsnio 2 dalį;2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti gydymÄ pas psichologÄ bei be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį - 8 MGL (1040 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas, t.y. 1 para, ir paskirta galutinė bausmė – 6 MGL (780 Lt) bauda;4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 2 mėn. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 1950,00 Lt dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėn. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 10 (deÅ¡imties) MGL, t. y. 1300,00 Lt dydžio baudÄ ;kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje padarymu, n u s t a t ė : D. Å . buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2016 m. sausio 13 d. apie 8.00 val., vieÅ¡oje vietoje – prie „Maxima“ parduotuvės rampos, Vilniuje, adresu Taikos g. 162A, nukentėjusiajam J.

P. papraÅ¡ius jo perstatyti automobilį, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. P. į pilvo sritį, po to sugriebęs nukentėjusįjį už striukės, jį purtė ir stipriai jį pastÅ«mė, po to spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į galvÄ , tuo nukentėjusiajam padarydamas kraujosruvas su nubrozdinimu veide, kraujosruvÄ galvos deÅ¡inėje pusėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukeldamas jam fizinį skausmÄ , ir taip sutrikdė visuomenės rimtį.Apklausiamas teismo posėdžio metu kaltinamasis D.

Å . parodė, kad J. P. dirba tokį patį darbÄ , kaip ir jis, tik su didesne maÅ¡ina. Jiedu kiekvienÄ dienÄ susitinka veždami prekes. TÄ kartÄ susitiko prie parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Taikos g. 162A, buvo kiemelyje, prie rampos. 2016 m. sausio 12 d., 8 val. pradėjo kraustyti ir dėstyti prekes. Tuomet atvažiavo J. P., atsidarė maÅ¡inos duris ir pradėjo rėkti „valink iÅ¡ čia, trauk maÅ¡inÄ â€œ. Jis J. P. pasakė, kad iÅ¡sikraus prekes ir pasitrauks. Tai J. P. savo elgesiu ir įžūliais veiksmais iÅ¡provokavo konfliktÄ , visaip rusiÅ¡kai jį keikė.

Jis J. P. irgi atsakė keiksmažodžiais, vėliau pamatė, kad nieko nebus, patraukė autobusiukÄ Ä¯ priekį. J. P. kažkas nepatiko, todėl pradėjo jį plÅ«sti, kad neva negali įvažiuoti, priėjo prie jo ir jiedu susikibo. Negali tiksliai pasakyti, kÄ darė priėjęs J. P. Jiedu susiėmė, pradėjo plÅ«stis, keiktis, paslydo ir nukrito ant žemės. Kai jiedu susiėmė, gal tuo metu jis J. P. sudavė į pilvÄ . Ir J. P. sugriebė jį, ir jis J. P., abu nukrito prie maÅ¡inos rato, tuo metu J.

P. turbÅ«t susitrenkė galvÄ . Nebuvo to, kad jis keturis kartus J. P. spyrė į galvÄ , nes kai J. P. nukrito, buvo toks kaip apsvaigęs, jis (t. y. D. Å .) iÅ¡sigando, pasodino jį atrėmęs į bamperį, nubėgo pas liudytojÄ R. iÅ¡kviesti pagalbos. R. atėjo ant rampos ir sakė „a, čia tas pijokas“ ir nuėjo. Paskui jis prašė R. pažiÅ«rėti žmogų, jis kaip ir atsigavo, pradėjo kraustyti prekes ir jis (t. y. D. Å .) iÅ¡važiavo. IÅ¡važiuodamas prašė R. nukentėjusįjį pažiÅ«rėti.

Buvo priėjęs prie nukentėjusiojo ir klausė, ar reikia policijos, greitosios pagalbos. Nukentėjusysis pradėjo jį keikti ir viskas. Po to jis R. paaiškino, kad susimušė su nukentėjusiuoju, o kai R. pasakė, kad jis girtuoklis, tai pagalvojo, kad gal nukentėjusysis apsvaigęs nuo girtumo. Po to suprato, kad apsvaigo nuo kritimo. Yra susipažinęs su byla. Dėl to, kad liudytoja parodė, kad jis jai sakė „galėjau neapskaičiuoti, esu sportavęs“, gali paaiškinti tai, kad taip sakė nebent norėdamas pasigirti prieš moteris.

Jokių smÅ«gių nukentėjusiajam kojomis nesudavė. PrieÅ¡ įvykį matė nukentėjusįjį, pastarasis buvo priėjęs, akivaizdžių sužalojimų ant jo veido nematė. Kai susiėmė su nukentėjusiuoju, krito į ratÄ , kiek buvo kritimo smÅ«gių jis neskaičiavo, bet su kojomis jokių smÅ«gių nebuvo. Gal kur pataikė nukentėjusiajam ranka, pastarasis jam irgi trenkė ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tačiau jis į medikus nesikreipė. Užkrito ant nukentėjusiojo automobilio priekinio buferio rato, pradėjo grumtis prie sniego krÅ«vos ir taip nugriuvo.

Nukentėjusysis griuvo ant nugaros, o jis ant nukentėjusiojo. Susitiko tarp automobilių, nukentėjusysis krisdamas atsitrenkė į savo maÅ¡inos priekinį kairį ratÄ . Grumtynių metu nebuvo nei vieno žmogaus, buvo tuščia. Viskas vyko kiemelyje, aptvertame tokia kaip kareivinių tvora, iÅ¡ gatvės pusės kiemelis nematomas, jokio asmens iÅ¡ Å¡alies po muÅ¡tynių nebuvo išėję. Mano, kad tuo metu dar buvo tamsu, bet Å¡ioks toks apÅ¡vietimas prie rampos buvo, visas kiemas nebuvo apÅ¡viestas, nuo gatvės niekas negalėjo jų matyti, automobilis stovėjo į vartų pusę.

Tuo metu nebuvo jokių apsaugos darbuotojų, nebent paskui, kai jis nuėjo pakviesti pagalbos, susirinko žmonių. Pirmas atėjęs žmogus buvo R. Žino, kad yra pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, tačiau su juo nesutinka, nukentėjusysis pats jį vaikė, koliojo, provokavo veiksmus, siÅ«lė į galvÄ . Neteisingai pasielgė, bet nebuvo taip, kad jis pradėjo nukentėjusįjį muÅ¡ti. Susimušė abu, kuris prie kurio priėjo nepamena, jis ėjo link nukentėjusiojo, atrodo, jog nukentėjusysis irgi ėjo link jo.

Jis ėjo link nukentėjusiojo, nes pastarasis jį plÅ«do, atstumas tarp jų buvo kaip per posėdžių salę. Po Å¡io įvykio jie buvo susitikę. Dar tÄ pačiÄ dienÄ jis nuvažiavo į parduotuvę pas R. pasiteirauti, kaip žmogus, jam tai rÅ«pėjo. R. pasakė, kad žmogui viskas tvarkoje, susikrovė prekes ir iÅ¡važiavo. KitÄ dienÄ jis matė nukentėjusįjį prie kitos parduotuvės, Esančios Taikos g. 1, priėjo prie jo ir klausė, kaip jis jaučiasi, ar viskas gerai. Nukentėjusysis jį vėl pradėjo plÅ«sti ir keikti, todėl jis ir išėjo.

Paskui praeidavo vienas pro kitÄ kaip nepažįstami. R. yra prekių priėmėja, juos sieja darbiniai santykiai. Jeigu J. P. bÅ«tų kreipęsis mandagiai patraukti maÅ¡inÄ , nebÅ«tų kilęs konfliktas. Neturėjo tikslo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , atvažiavo savo darbo dirbti ir tiek. Jeigu kiemas bÅ«na užimtas ir matosi, kad stovi kitas žmogus, sustoji ten, kur gali sustoti, Å¡iek tiek toliau, ir neÅ¡i prekes. Jeigu atvažiuoja didesnis transportas, tai palaukia, kol atsilaisvina ir tada važiuoja, be jokio koliojimosi.

Konfliktas baigėsi, kai nukentėjusysis krito. Buvo žiema, ledas ir sutryptas sniegas, aikÅ¡telėje buvo slidu, muÅ¡tynės buvo kaip „karvių ant ledo“. Norėtų taikytis su nukentėjusiuoju, bet pastarasis viskÄ iÅ¡provokavo, negali sutikti su ieÅ¡kiniu.Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. P. parodė, kad jam atvažiavus, prie rampos su savo maÅ¡ina stovėjo D. Å ., kuriam jis pasakė „porÄ dėžių atvežė ir užėmė visÄ rampÄ â€œ. Sakė kaltinamajam, kad gal jis gali atsistoti prie laiptelių ir iÅ¡sikrauti, kaltinamasis pasakė „koks tavo reikalas, kaip noriu, taip stoviu“.

Jis (t. y. J. P.) apsisuko ir nuėjo į automobilį, pamanė, kad kaltinamasis nuvarys savo automobilį, priduos prekes ir išvažiuos. Tačiau kaltinamasis nuvarė automobilį ir pastatė prie tvoros, kaltinamojo automobilis trukdė. Jis privažiavo, išlipo ir pasakė kaltinamajam, kad jo autobusas trukdo prasilenkti. Kaltinamasis pradėjo sakyti „kas tau nepatinka, tuoj gausi į snukį“. Jam stovint prie savo automobilio, kaltinamasis nušoko nuo rampos, ėjo link jo ir sakė „gausi į snukį“.

Kaltinamasis priėjo arčiau ir trenkė į pilvÄ . Jis pasilenkė ir pamatė, kad kaltinamasis ruoÅ¡iasi jam trenkti į veidÄ , todėl atstatė alkÅ«nę. Kaltinamasis paėmė jį už rankovės, pradėjo tampyti. Tuo metu jis norėjo kaltinamajam trenkti, tačiau jam nesigavo. Kaltinamasis pamatė sniego pusnį ir jį ten pastÅ«mė, į maÅ¡inÄ jis nebuvo atsitrenkęs, tik prisėdo ir kaltinamasis jam pradėjo smÅ«giuoti į galvÄ . Nematė, kuo kaltinamasis smÅ«giavo, kadangi kaltinamasis buvo už nugaros.

SmÅ«giai buvo labai stiprÅ«s. Pagal smÅ«gio stiprumÄ nusprendė, kad jam buvo smÅ«giuota koja. Vienas smÅ«gis buvo į pilvÄ , keturi smÅ«giai buvo į galvÄ . Paskui jis norėjo atsikelti ir pamatė, kad kaltinamojo nėra, pastarasis jau buvo ant rampos. Nuėjo į savo automobilį, priėjo vairuotojas, kuris buvo atvažiavęs iÅ¡ „Maxima“ bazės, prašė patraukti maÅ¡inÄ . Tas vairuotojas atvažiavo po įvykio, nieko nematė. Dar priėjo R. ir klausė, ar jam nereikia greitosios.

Buvo priėjęs ir apsaugos darbuotojas, kuris klausė, ar kviesti greitÄ jÄ ir policijÄ , jis pastariesiems pasakė, kad nereikia. TÄ pačiÄ dienÄ po darbo kreipėsi dėl sužalojimų, policijoje parašė pareiÅ¡kimÄ , policijos pareigÅ«nai nukreipė pas medikus. Kai tik atvažiavo, matė, kad prie rampos rÅ«kė dvi moterys, tačiau tuo metu, kai grÅ«mėsi, žmonių nematė. Nuo rampos iki tvoros buvo apie 50 metrų atstumas, pastatė maÅ¡inÄ prie tvoros, automobiliai vienas nuo kito buvo 2-3 metrų atstumu.

MuÅ¡tynės vyko arčiau jo (t. y. J. P.) automobilio. Po įvykio kitÄ dienÄ ir vėliau pradėjo pastoviai svaigti galva, toks jausmas, kad buvo sutrenktos smegenys, nežino, ar medikai tai nustatė. Po įvykio nesikreipė į medikus. Dabar galvÄ irgi skauda. Savaitę dirbant svaigo galva, po akimi buvo mėlynė, akis buvo užtinusi, jam tai trukdė, blogai matė, blogai jautėsi dėl galvos svaigimo. Neprašė kaltinamojo patraukti maÅ¡inÄ , o paklausė, kodėl užstatė rampÄ dėl kelių dėžių.

Keiksmažodžių kaltinamojo atžvilgiu nevartojo, negrasino papjauti. KitÄ dienÄ kaltinamajam sakė „su durniumi neÅ¡neku“. Po įvykio kitÄ dienÄ dirbo. D. Å . jį buvo pastÅ«męs, jis nukrito, o kaltinamasis nukritęs nebuvo. Jis kaltinamajam nebuvo pataikęs jokio smÅ«gio.Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja R. M. parodė, kad ji kaltinamojo ir nukentėjusiojo vardais ji nepažįsta, pastarieji yra tiekėjai. Žino, dėl kokio įvykio yra paÅ¡aukta. Neprisimena, kada tiksliai įvyko įvykis, tai galėjo bÅ«ti sausio 13 d.

Buvo ankstyvas rytas, prieÅ¡ 8 val., ji priėminėjo prekes vidinėje rampoje. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) atvažiavo vairuotojas (kaltinamasis). Viskas vyksta taip, kad vairuotojai jai pristato prekes, o ji pasiraÅ¡o. TÄ kartÄ (duomenys neskelbtini) vairuotojas jai pasakė, kad vairuotojui reikia pagalbos. Išėjusi pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) maÅ¡inos vairuotojas svyruodamas keliasi nuo žemės, ji pasakė, kad gal vairuotojas girtas. Ji nuėjo ir paskambino direktorei bei apsaugos darbuotojui. Priėjusi prie (duomenys neskelbtini) vairuotojo nebuvo, iki jo nuėjęs buvo apsaugos darbuotojas. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasiliko ir apie valandÄ buvo prie maÅ¡inos.

Ji pastarojo klausė, gal jam reikia pagalbos, gal iÅ¡kviesti žmones, kad iÅ¡krautų prekes. Vairuotojas pasakė, kad nieko nereikia, kad jis greitai atsigaus. Po kokios valandos vairuotojas pradėjo jaustis geriau ir iÅ¡krovė maÅ¡inÄ , apie įvykį nepasakojo. Su kaltinamuoju apie įvykį ji bendravo, kaltinamasis jai sakė „gal aÅ¡ truputėlį per stipriai“, sakė „nu aÅ¡ jam trenkiau“. Kaltinamasis nesakė, kiek kartų ir kur trenkė. Tuo metu, kai išėjo prie rampos, nematė kitų žmonių.

Darbuotojai įvykio irgi nematė, nes buvo ankstyvas rytas, niekas jai nepasakojo, kad bÅ«tų matę įvykį. Apsaugos darbuotojui ji pasakė „eik pažiÅ«rėti, gal girtas“. Paskui darbuotojas jai pasakė, kad vairuotojas negirtas, jokio kvapo nėra, sakė, kad žmogus sumuÅ¡tas. Kai priėjo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, ji su juo bendravo viduje, ji vairuotojÄ matė gerai, ant jo sužalojimų nematė. (duomenys neskelbtini) darbuotojas nesakė, dėl ko kilo konfliktas. Kieme nebuvo sutrikdyta bendra rimtis ir tvarka. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pats iÅ¡sikrovė prekes maždaug po 1,5 valandos, priimdama prekes ji su juo bendravo.

Matė (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ , pas jį buvo baisÅ«s sužalojimai, visa akis mėlyna, guzas. Tuo metu buvo sniego, bet mano, kad pagrindas buvo neslidus, kiemas valomas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, teismo posėdyje buvo perskaityti Liudytojo G. G. parodymai.Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad jis dirba parduotuvėje „Maxima“, esančioje Vilniuje, Taikos g. 162A, apsaugos darbuotoju. Datos Å¡iuo metu pasakyti negali, nes praėjo daug laiko, galėjo bÅ«ti 2016 m. sausio mėnesio pradžioje, anksti ryte, prieÅ¡ 8 val., jis buvo apsaugos poste (monitorinėje).

Jam paskambino parduotuvės darbuotoja R., kurios pavardės nežino, ir pasakė, kad vienas vairuotojas, kuris tuo metu buvo prie lauko rampos, neblaivus. Jis nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė, kad parduotuvės kieme, prie automobilio stovi vyras, apie 50 metų amžiaus. Buvo akivaizdžiai matyti, kad pastarasis yra sumuštas, jo vienos akies srityje matėsi didelis guzas. Jis iš pradžių pagalvojo, kad jis iš tiesų girtas, tačiau pabendravęs suprato, kad vairuotojas yra blaivus, pastarasis paaiškino, kad kitas vairuotojas jį sumušė.

To kito vairuotojo asmens duomenų nepasakė, tik pasakė, kad pastarasis (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Konflikto priežasties jis neaiÅ¡kino, sniegu bandė numalÅ¡inti skausmÄ . Buvo matyti, kad jis tuo metu blogai orientavosi aplinkoje, kad jam bloga. Jis pasiÅ«lė iÅ¡kviesti greitosios pagalbos brigadÄ , tačiau jis medicininės pagalbos atsisakė. Tuo metu ant rampos buvo R., ar buvo dar kas nors, pasakyti negali. Tuo metu (duomenys neskelbtini) vairuotojo jau nebuvo ir jis jo aplamai nėra matęs. Po kiek laiko jis grįžo į savo darbo vietÄ , o dar vėliau pamatė, kaip sumuÅ¡tas (duomenys neskelbtini) vairuotojas iÅ¡krovinėjo prekes.

PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , paaiÅ¡kėjo, kad vaizdo kamera nefiksuoja tos vietos, kur buvo sumuÅ¡tas UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Kamera fiksuoja tik parduotuvės lauko rampÄ . AsmeniÅ¡kai minėto įvykio nematė, ar įvykio metu kas nors iÅ¡ parduotuvės darbuotojų buvo ant rampos ir matė įvykį, pasakyti negali (b. l. 24-25).J. P. 2016 m. sausio 13 d. pareiÅ¡kime nurodė, jog 2016 m. sausio 13 d. jis atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, esančiÄ Taikos g. 162, ir pamatė, kad „busikas“ stovi prie rampos taip, kad negalėjo atsistoti kiti automobiliai.

Jis pasakė, kad perstatytų „busÄ â€œ, kad jis galėtų privažiuoti ar atsistoti prie rampos. Vairuotojas tūžmingai atsakė, po to nuvažiavo prie rampos ir pastatė taip, kad jis negalėjo privažiuoti. Jis pasakė vairuotojui, kad patrauktų automobilį toliau, kad jis galėtų privažiuoti prie rampos. Vairuotojas pradėjo Å¡iurkščiai atsikirtinėti, pravardžiuoti, priėjo prie jo ir ėmė muÅ¡ti (b. l. 1, 2).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G118/2016(01) konstatuota, kad J.

P. padaryta kraujosruvos su nubrozdinimu veide, kraujosruva galvos deÅ¡inėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. sausio 13 d.), paveikus kietais, bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo smÅ«gių sudavimo. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 17).Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad byloje D. Å . pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo nepasitvirtino.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . VieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas gali pasireikÅ¡ti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nekyla abejonių dėl to, jog D. Å . 2016 m. sausio 13 d. apie 8.00 val., vieÅ¡oje vietoje – prie „Maxima“ parduotuvės rampos, Vilniuje, adresu Taikos g. 162A, nukentėjusiajam J. P. papraÅ¡ius jo perstatyti automobilį, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė J. P. į pilvo sritį, po to sugriebęs nukentėjusįjį J. P. už striukės, jį purtė ir stipriai jį pastÅ«mė, po to ranka arba koja sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į galvÄ , tuo nukentėjusiajam J.

P. padarydamas kraujosruvas su nubrozdinimu veide, kraujosruvÄ galvos deÅ¡inėje pusėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei taip sukėlė jam fizinį skausmÄ . Tokias aplinkybes apklausiamas teismo posėdyje iÅ¡ dalies pripažino pats kaltinamasis D. Å ., kuris parodė, kad iÅ¡ties dėl jo veiksmų galėjo bÅ«ti nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata bei jam sukeltas fizinis skausmas, kadangi 2016 m. sausio 13 d. apie 8.00 val., prie „Maxima“ parduotuvės rampos, Vilniuje, adresu Taikos g. 162A, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju J.

P. dėl neva netinkamai pastatyto automobilio, jiedu susiėmė, pradėjo plÅ«stis, keiktis, paslydo ir nukrito ant žemės. Kai jiedu susiėmė, gal tuo metu jis J. P. sudavė į pilvÄ . Ir J. P. sugriebė jį, ir jis J. P., abu nukrito prie maÅ¡inos rato, tuo metu J. P. turbÅ«t susitrenkė galvÄ . Nebuvo to, kad jis keturis kartus J. P. spyrė į galvÄ , gal ir sudavė nukentėjusiajam ranka, tačiau koja nespyrė. Nors kaltinamasis menkino jo paties naudoto smurto intensyvumÄ ir apimtį, tačiau tokie jo parodymai proceso metu nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, jo parodymus iÅ¡ dalies paneigia nukentėjusiojo J.

P. parodymai, kuris apklausiamas teisme parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kilus žodiniam konfliktui su kaltinamuoju dėl vietos jų automobiliams prie parduotuvės rampos, nukentėjusiajam stovint prie savo automobilio, kaltinamasis nuÅ¡oko nuo rampos, ėjo link jo ir sakė „gausi į snukį“. Kaltinamasis priėjo arčiau ir trenkė į pilvÄ . Jis pasilenkė ir pamatė, kad kaltinamasis ruoÅ¡iasi jam trenkti į veidÄ , todėl atstatė alkÅ«nę. Kaltinamasis paėmė jį už rankovės, pradėjo tampyti.

Tuo metu jis norėjo kaltinamajam trenkti, tačiau jam nesigavo. Kaltinamasis pamatė sniego pusnį ir jį ten pastÅ«mė, į maÅ¡inÄ jis nebuvo atsitrenkęs, tik prisėdo ir kaltinamasis jam pradėjo smÅ«giuoti į galvÄ . Nematė, kuo kaltinamasis smÅ«giavo, kadangi kaltinamasis buvo už nugaros. SmÅ«giai buvo labai stiprÅ«s. Pagal smÅ«gio stiprumÄ nusprendė, kad jam buvo smÅ«giuota koja. Vienas smÅ«gis buvo į pilvÄ , keturi smÅ«giai buvo į galvÄ . Tokie nukentėjusiojo J. P. parodymai proceso metu esminėse detalėse liko nuoseklÅ«s ir jais remiantis galima nustatyti jam suduotų smÅ«gių skaičių.

Jie esminėse detalėse atitinka ir jo 2016 m. sausio 13 d. pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes (b. l. 1, 2). Kita vertus, nukentėjusiojo parodymai nepatvirtina kaltinimo dalies apie kaltinamojo smÅ«gius koja, kadangi pats nukentėjęs nematė, kuo jam buvo suduota, ir teigė apie tai sprendęs tik pagal smÅ«gių stiprumÄ , o kaltinamasis smÅ«gius koja neigė. Vis gi tai nekeičia situacijos, kadangi nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas bei fizinis skausmas sukeltas bÅ«tent kaltinamojo D. Å . veiksmais.

Pažymėtina, kad pats kaltinamasis apklausiamas parodė, kad prieÅ¡ susikimbant nematė ant nukentėjusiojo veido sužalojimų, tuo tarpu liudytoja R. M. vėliau paties kaltinamojo pakviesta į įvykio vietÄ matė akivaizdžius sužalojimus nukentėjusiojo veide, matė blogÄ jo bÅ«senÄ , be to, patvirtino, kad kaltinamasis jai sakė „gal aÅ¡ truputėlį per stipriai“, sakė „nu aÅ¡ jam trenkiau“. Tokius liudytojos parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir BPK 276 straipsnio tvarka teismo posėdyje perskaityti liudytojo G.

G. parodymai. Pažymėtina, kad ir iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G118/2016(01) matyti, jog J. P. padaryta kraujosruvos su nubrozdinimu veide, kraujosruva galvos dešinėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. sausio 13 d.), paveikus kietais, bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimo. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 17). Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais teismas konstatuoja, kad išties kaltinamojo D.

Å . vieÅ¡oje vietoje, parduotuvės „Maxima“ vidiniame kieme padarytais tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam J. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o pats sužalojimų pobÅ«dis leidžia spręsti, kad nukentėjusiajam kartu buvo sukeltas ir fizinis skausmas.Vis gi teismas pažymi, kad vien vieÅ¡os vietos ir smurtinių kaltinamojo D. Å . veiksmų nepakanka jo veikai kvalifikuoti kaip nusikaltimui, numatytam BK 284 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl kaltinamojo D. Å . vieÅ¡oje vietoje panaudoto smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį J. P., kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai, t. y. kad realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-250-942/2016 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje valstybinis kaltintojas taip ir nepateikė įrodymų ir neabejotinų argumentų, kuriais remiantis bÅ«tų galima konstatuoti bÅ«tinÄ jį BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – padarinius.

Kaltintojas baigiamojoje kalboje apsiribojo iš esmės deklaratyviais teiginiais apie tai, kad realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes dėl D. Š. panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, liudytojai buvo šokiruoti, buvo sutrikdyta normali parduotuvės veikla, nukentėjusysis laiku negalėjo pristatyti į parduotuvę atvežtų prekių. Teismas pažymi, kad šioje byloje nekyla abejonių, jog kaltinamasis D. Š. smurtavo prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, „Maxima“ parduotuvės kieme, kur bet kuriuo metu galėjo atsirasti kiti asmenys (parduotuvės darbuotojai, tiekėjai ir kt.), tačiau pažymėtina, kad nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis nenurodė, kad kas nors būtų matęs kilusį įvykį.

PrieÅ¡ingai, bylos duomenys sudaro pagrindÄ spręsti, kad įvykio nematė nė vienas paÅ¡alinis asmuo. Pirmiausia pažymėtina, kad veika padaryta žiemos metu, ankstyvÄ rytÄ , kai tuo metu dar tamsu, pasak nukentėjusiojo, prie parduotuvės „Maxima“ kiemo tvoros, kur jis pastatė automobilį, apie 50 metrų nuo apÅ¡viestos rampos atstumu. Antra, kaltinamasis D. Å . teigė, kad muÅ¡tynių metu kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo ir tik po panaudoto smurto jis pats iÅ¡sigandęs nuėjo į parduotuvę ir pakvietė liudytojÄ R.

M. Be to, kaltinamasis paaiškino, jog viskas vyko kiemelyje, aptvertame tokia kaip kareivinių tvora, iš gatvės pusės kiemelis nematomas, jokio asmens iš šalies po muštynių nebuvo išėję. Mano, kad tuo metu dar buvo tamsu, bet šioks toks apšvietimas prie rampos buvo, visas kiemas nebuvo apšviestas, nuo gatvės niekas negalėjo jų matyti, automobilis stovėjo į vartų pusę. Tuo metu nebuvo jokių apsaugos darbuotojų, nebent paskui, kai jis nuėjo pakviesti pagalbos, susirinko žmonių.

Pirmas atėjęs žmogus buvo R. Nukentėjusysis J. P. tokiems kaltinamojo parodymams iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo, taip pat parodė, kad gerokai prieÅ¡ įvykį matė ant rampos rÅ«kančias dvi moteris, tačiau muÅ¡tynių metu jų nematė. Tuo tarpu prie jo priėjęs vėliau kitas byloje neįvardintas vairuotojas atvažiavo jau po įvykio ir nieko nematė. Liudytoja R. M. apklausiama teisme parodė, kad įvykio vietoje atsidÅ«rė tik pakviesta kaltinamojo, matė (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ , pas jį buvo baisÅ«s sužalojimai, visa akis mėlyna, guzas, tačiau liudytoja nenurodė, kad dėl kaltinamojo veikos buvo Å¡okiruota, tik teigė, kad informavo apsaugos darbuotojÄ ir nuėjo dirbti.

Taigi liudytojai R. M. nemalonius įspÅ«džius sukėlė ne pati kaltinamojo veika, kurios ji jos nematė, bet smurto padariniai – sumuÅ¡imai ant nukentėjusiojo veido – dėl kurių kilmės ji apskritai pradžioje abejojo manydama, kad asmuo yra neblaivus. Be to, R. M. neparodė, kad kas nors iÅ¡ parduotuvės darbuotojų bÅ«tų matęs įvykį, niekas jai apie tai nepasakojo. IÅ¡ paskelbtų G. G. parodymų matyti, kad niekas iÅ¡ parduotuvės darbuotojų jam nenurodė matę aptariamÄ Ä¯vykį, o jis kaip ir R.

M. pradžioje galvojo, kad nukentėjusysis tiesiog apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, kad nei R. M., nei G. G. apklausiami proceso eigoje nenurodė, kad parduotuvės „Maxima“ veikla dėl D. Š. nusikalstamos veikos buvo sutrikdyta, išskyrus tai, kad jie tiesiog trumpam buvo priėję prie nukentėjusiojo ir tai tik kaltinamojo iniciatyva. Taigi iš esmės neaišku, kuo grindžiami valstybinio kaltintojo argumentai, kad liudytojai buvo šokiruoti, kad buvo sutrikdyta normali parduotuvės veikla.

Kartu teismas pažymi, kad pats nukentėjusysis nenurodė, kad dėl veikos jis nepristatė prekių į „Maxima“ ar kokiÄ nors kitÄ parduotuvę ir dėl to jo įmonės ar kokios nors kitos parduotuvės veikla sutriko. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad paties nukentėjusiojo J. P. veikla trumpam buvo sutrikusi, nelaikytina vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo padariniais, kadangi tai yra natÅ«rali smurto pasekmė, o valstybinio kaltintojo logika iÅ¡ esmės kiekvienas smurtinis elgesys prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje, galėtų bÅ«ti vertinamas kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas.

Taigi, pirmiau aptartos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad dėl kaltinamojo D. Š. veikos nebuvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. nekilo BK 284 straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai. Nenustačius kaltinamojo D. Š. veikoje būtinojo BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos požymio – padarinių, jo veikoje nėra šios nusikalstamos veikos sudėties, t. y. pagrindo jį traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pagrindu iÅ¡dėstytu teisiniu vertinimu paneigus BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo galimybę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo, kaltinamojo D. Å . smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį J. P., atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir pirmiau aptartÄ teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , galėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip nežymus nukentėjusiojo J. P. sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas.Å iame kontekste teismas pažymi, kad BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Å io BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (sukeliant fizinį skausmÄ ), į žmogaus sveikatÄ (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Vis gi pažymėtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis).

Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundÄ ar pareiÅ¡kimÄ pirmosios instancijos teismui. Toks teisinis reglamentavimas, kartu su pirmiau aptartomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgus į teisinį vertinimÄ , kuriuo paneigtas pagrindas Å¡ioje byloje kaltinamajam D. Å . taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nesant Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties, rodo, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas ir tęsiamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo institucijai padarius veikos kvalifikavimo klaidÄ ir dėl to pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas (BPK 407 straipsnis).

Teismas nenustatė Å¡ioje byloje BPK 409 straipsnyje nustatytų aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti laikomos pagrindu pereiti iÅ¡ privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimÄ , tokių aplinkybių nei byloje, nei teismo posėdžio metu nenurodė ir prokuroras. Susiklosčius byloje tokiai situacijai ir įžvelgus galimybę spręsti kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį klausimÄ , toliau baudžiamoji byla laikytina privataus kaltinimo byla ir taikytinos BPK XXX skyriaus, reglamentuojančio privataus kaltinimo bylų procesÄ , nuostatos, kartu teismui kyla pareiga vadovautis BPK 417 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis ir pereiti iÅ¡ valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimÄ .

BPK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamÄ veikÄ , nagrinėjamÄ privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar Å¡is nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika bÅ«tų perkvalifikuota pagal Å¡io Kodekso 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.

Tuo tarpu BPK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra galimybė perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ ir nukentėjusysis reikalauja, kad kaltinamasis bÅ«tų nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , nagrinėjamÄ privataus kaltinimo tvarka, teismas dėl Å¡ios veikos pasitarimų kambaryje priima nuosprendį, jei yra įstatymų numatytos kitos sÄ lygos. Kartu teismas pažymi, kad BPK 416 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju.

Taigi sistemiškai analizuojant privataus kaltinimo bylų proceso nuostatas, konstatuotina, kad sutaikinimo procedūra padeda išvengti tiek teisiamojo, tiek nukentėjusiojo procesinių teisių pažeidimo. Tuo tarpu BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu proceso dalyviai buvo informuoti apie galimybę kvalifikuoti kaltinamojo D.

Å . veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o nukentėjusysis J. P. buvo paklaustas, ar nesusitaikytų su kaltinamuoju ir, ar reikalauja, kad kaltinamasis bÅ«tų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusysis J. P. teismo posėdyje pareiÅ¡kė, kad su kaltinamuoju D. Å . susitaikė, pastarasis jam atlygino padarytÄ Å¾alÄ , jis ieÅ¡kinio atsisako ir neturi kaltinamajam jokių pretenzijų bei nereikalauja, kad Å¡is bÅ«tų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kartu pateikė 2016 m. rugpjūčio 30 d. susitaikymo protokolÄ (b. l. 119).

Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusysis J. P. susitaikė su D. Å ., kaltinamu Å¡io Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu, todėl baudžiamoji byla nutraukiama BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 254 straipsnio 4 dalies, pagrindu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, 416 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : D. Å ., kaltinamam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu, pradėtÄ baudžiamÄ jį procesÄ nutraukti jam susitaikius su nukentėjusiuoju J.

P. D. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – paskelbus nutartį panaikinti.Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                  Marijus Kursevičius