2016-06-21 Nr. AB-13040-3-61-3-02827-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-714-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02827-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.5; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens J. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo kooperatyvo „Žeimių ūkininkai“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant J. C., dėl įsakymo, rašto panaikinimo, turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kooperatyvas „Žeimių ūkininkai“ (toliau – ir pareiškėjas) patikslintais skundais (II t., b. l. 105-113; III t., b. l. 10-13) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) panaikinti 2014 m. balandžio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus raštą Nr. 5SD-(14.5.104.)-724 (toliau – ir Raštas);

2) panaikinti 2014 m. liepos 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-444 (toliau – ir Įsakymas);

3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 9 440,39 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, taip pat pareiškėjo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-656 pareiškėjui buvo leista laikinai naudotis 49,22 ha ploto valstybinės žemės plotais, esančiais Mimalių kaime, Palankesių kaime, Blauzdžių kaime, Žeimių seniūnijoje, Žeimių kadastro vietovėje, Jonavos rajone. 2014 m. balandžio mėn. pareiškėjo darbuotojai pastebėjo, kad pareiškėjo naudojamuose žemės plotuose, kuriuose buvo pasėti žieminiai kvietrugiai, važinėja traktorius.

Buvo išarti anksčiau užsėti 15,80 ha dydžio žemės plotai. 2014 m. balandžio 22 d. pareiškėjas gavo Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus raštą Nr. 5SD-(14.5.104.)-724, kuriame nurodyta, kad leidimas pareiškėjui pratęstas nebus, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 5VĮ(14.5.2.)-1770 buvo patvirtintas Žeimių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Paaiškėjo, kad pareiškėjo naudojamuose žemės plotuose buvo suprojektuoti lygiaverčiai žemės sklypai atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę kaimo vietovėje ir suteikti žemės sklypai 7 piliečiams.

Raštu yra atgaline tvarka, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, panaikintas leidimas naudotis žemės plotais, todėl jis sukelia teisines pasekmes pareiškėjui. Be to, skundžiamas Raštas buvo priimtas 2014 m. balandžio 22 d. t. y. likus savaitei iki sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemės plotus tretiesiems asmenims. Taigi, atsakovų pozicija, jog teisė pareiškėjui naudotis žemės plotais buvo nutraukta tik 2014 m. liepos 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-444 yra prieštaraujanti logikai.

Jei taip būtų, tai reikštų, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. liepos 4 d. galiojančią teisę naudotis žemės plotais turėjo ne tik pareiškėjas, bet ir asmenys, kurių nuosavybės teisės į žemės plotą buvo atkurtos. Ši aplinkybė kaip tik patvirtintų, kad atsakovai materialiai atsakingi už žalos pareiškėjui atsiradimą, nes nesilaikydami teisės aktuose nustatytos tvarkos, pirmiau informavo asmenis, kurių teisės į žemės plotus yra atkurtos, o tik tada, praėjus beveik 3 mėnesiams, nutraukė teisėtą ir galiojantį susitarimą su pareiškėju.

Pažymėjo, jog Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. kovo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-(1.3.0)-112 (toliau – ir Aprašas) 11.6 punkte nustatyta, kad leidime laikinai naudotis valstybine žeme turi būti nurodoma sąlyga, kad jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. asmuo neinformuoja teritorinio skyriaus apie ketinimą nutraukti laikiną žemės naudojimą, o teritorinis skyrius neinformuoja asmens apie atsisakymą pratęsti leidimą, naudojimosi valstybine žeme terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams, todėl nei atsakovui, nei pareiškėjui nepareiškus apie naudojimosi žemės plotais nutraukimą, leidimo galiojimas buvo automatiškai pratęstas tiek 2013 metams, tiek 2014 metams ir net po skundžiamo Rašto priėmimo pareiškėjas turėjo teisę naudotis žemės plotais bent jau iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas leidimu patvirtino, jog nėra sąlygų, nurodytų Aprašo 16.1-16.3 punktuose. Be to, atsakovas niekada nėra informavęs pareiškėjo apie planuojamus projektuoti žemės sklypus, nors Aprašo 17 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai naudojamame žemės plote suprojektuojamas žemės sklypas, numatomas perleisti nuosavybėn, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti ne šio žemės ploto naudotojui, o kitam asmeniui, ženklinant perleidžiamą ar perduodamą žemės sklypą kviečiamas dalyvauti ir žemės plotą, kuriame yra projektuojamas žemės sklypas, naudojantis asmuo.

Taip pat nurodė, kad neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu sudaro Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus skundžiamo Rašto priėmimas, kuris prieštarauja Aprašo nuostatoms. Atsakovas neinformavo pareiškėjo apie žemės plotuose planuojamus projektuoti žemės sklypus, kurie bus neatlygintinai perduoti kitiems asmenims, nutraukė žemės plotų naudojimą ne Aprašo nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjas iki 2013 m. liepos 15 d. nebuvo įspėtas, jog leidimas 2014 metams nebus pratęstas, todėl pareiškėjas žieminius javus žemės plotuose, kurie pažymėti numeriu 405, pasėjo 2013 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Būtent tokie atsakovo veiksmai sukėlė žalą pareiškėjui. Tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi, jei atsakovas būtų vykdęs Aprašo reikalavimus, pareiškėjas žemės plotuose, kurie pažymėti numeriu 405 antroje 2013 m. pusėje būtų nieko nesėjęs. Atsakovo pareiga buvo informuoti bet kokius suinteresuotus asmenis, kad žemės plotams yra suteikti leidimai, kurių nepanaikinus Aprašo nustatyta tvarka, žemės plotuose jokie darbai be pareiškėjo sutikimo negali būti atliekami. Aprašas numatė galimybę atsakovui pasiūlyti asmenims, kurių naudai perduodami žemės plotuose suformuoti sklypai, pasirašyti atsisakymus laikinai naudotis jiems suprojektuotais žemės sklypais. Pareiškėjo patirtus 9 774,83 Eur nuostolius sudaro išlaidos žemės plotų, kurie pažymėti numeriu 405 ir kuriems leidimas neteisėtai panaikintas, apsėjimui, išlaidos trąšoms, kurios buvo skirtos žieminiams javams, netektos tiesioginės išmokos už pasėlius ir negautos pajamos už sunaikintą derlių. Taip pat nurodė, kad Įsakymas savaime nesukelia jokių kitų materialinių pasekmių nei sukelia skundžiamas Raštas. Pareiškėjo vertinimu, Įsakymo priėmimas prieštarauja Aprašui bei tiesiogiai lėmė žalos pareiškėjui atsiradimą, pirma perduodant žemės plotus savininkams ir tik tada nutraukiant leidimą pareiškėjui, pareiškėjas skundžia Įsakymą tais pačiais argumentais kaip ir skundžiamą Raštą.

Taip pat prašė atnaujinti terminą Įsakymui apskųsti, kadangi apie leidimo nepratęsimą pareiškėjas buvo informuotas kitu skundžiamu aktu, kuris sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjui ir kurį, nepraleisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyto termino, pareiškėjas apskundė teismui. Įsakymas buvo priimtas beveik po 3 mėnesių nuo skundžiamo Rašto priėmimo, kuomet atsakovai jau žinojo apie iškeltą administracinę bylą. Įsakymas sukėlė pasekmes pareiškėjui ir pareiškėjas šio akto nevertino kaip atskiro teisės akto, kurį reikia skųsti kita tvarka – atskirai nuo nagrinėjamos bylos. Be to, atsakovų poziciją, jog leidimas yra nutraukiamas ne skundžiamu Raštu, bet Įsakymu, pareiškėjas sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio 13 d.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimuose į pareiškėjo patikslintus skundus (II t., b. l. 18-28, 116-119; III t., b. l. 17-20), taip pat atsakovų atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad pareiškėjas, prieš skųsdamas teismui Raštą ir Įsakymą, privalėjo pasinaudoti išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Todėl skundas dėl šių reikalavimų turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Atkreipė dėmesį į tai, kad neatsižvelgiant į tai, ar teritorinis skyrius informavo asmenis, kuriems teritorinio skyriaus vadovo įsakyme dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme yra įrašyta sąlyga, nurodyta Aprašo 11.6 punkte, atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitiems kalendoriniams metam ar ne, atsiradus aplinkybėms, nurodytoms Aprašo 18 punkte, gali būti nutrauktas leidimas laikinai naudotis valstybine žeme nepasibaigus teritorinio skyriaus vadovo įsakyme nurodytam terminui. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 2 d. Žeimių kadastro vietovės Žemėtvarkos projekte asmenims suprojektuoti žemės sklypai pateko į pareiškėjo laikinai naudojamo 49,22 ha valstybinės žemės ploto dalį. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius negalėjo laiku – iki 2013 m. liepos 15 d. informuoti pareiškėjo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis 49,22 ha valstybinės žemės plotu, todėl leidimas laikinai naudotis 49,22 ha valstybinės žemės plotu liko galioti kitiems kalendoriniams metams, tačiau atsiradus Aprašo 18.3 punkte nurodytai aplinkybei, Žeimių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektavus, 9-osios ir 10-osios eilės pretendentams valstybinės žemės sklypus Nr. 698 – 5,58 ha, Nr. 678 – 3,19 ha, Nr. 679 – 3,26 ha, Nr. 687 – 4,35, Nr. 688 – 2,94 ha, Nr. 689 – 2,61 ha, Nr. 690 – 0,97 ha, Nr. 693 – 0,13 ha ir Nacionalinei žemės tarnybai priėmus sprendimus atkurti nuosavybės teises, pareiškėjo teisė laikinai naudotis 49,22 ha valstybinės žemės plotu, buvo nutraukta prieš terminą.

Teigė, jog Aprašo 17 punkte yra numatyta, kad ženklinant perleidžiamą ar perduodamą žemės sklypą kviečiamas dalyvauti ir žemės plotą, kuriame projektuojamas žemės sklypas, naudojantis asmuo. Ši nuostata detalizuojama Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypu planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 100 punkte, kuriame numatyta, kad žemės plotų naudotojus registruotais laiškais į žemės sklypų ženklinimą vietovėje kviečia projekto autorius (matininkas). Taigi, Metodika Nacionalinei žemės tarnybai nenustato pareigos informuoti asmenis apie numatomą žemės sklypų ribų paženklinimą vietovėje.

Taip pat nurodė, kad skundžiamu Raštu Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius informavo pareiškėją, kad leidimas laikinai naudotis 49,22 ha valstybinės žemės plotu pareiškėjui nebus pratęstas, bet nenutraukė teisės laikinai naudotis šiuo valstybinės žemės plotu. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2014 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-444 nutraukė pareiškėjui teisę laikinai naudotis 49,22 ha valstybinės žemės plotu ir 2014 m. liepos 14 d. elektroniniu paštu ir registruotu laišku išsiuntė administracinį aktą.

Pažymėjo, kad Aprašas nenumato Nacionalinei žemės tarnybai pareigos iki liepos 15 d. pranešti asmeniui, kad jam prieš terminą bus nutraukta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu. Aprašo 11.7 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba neatsako už valstybinės žemės naudotojo patirtus nuostolius pasibaigus teritorinio skyriaus vadovo įsakyme nurodytam žemės ploto naudojimo terminui arba teisės aktų nustatyta tvarka nutraukus laikiną naudojimąsi žemės plotu nesuėjus žemės ploto naudojimo terminui, tokia pati sąlyga buvo nurodyta ir Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-656 leisti laikinai naudotis žeme 2.5. punkte. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi atlyginti pareiškėjui atsiradusią turtinę žalą nutraukus su juo teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu. Pareiškėjas neginčija Nacionalinės žemės tarnybos administracinių aktų, kuriais asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjo laikinai naudojamame valstybinės žemės plote.

Nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą apskųsti Įsakymą, kadangi jis pareiškėjui buvo išsiųstas liepos 14 d., be to, net ir sutinkant su pareiškėju bei jo atstove, kad apie Įsakymą sužinojo tik rugpjūčio 13 d., pareiškėjas yra pavėlavęs apskųsti Įsakymą, nes šis administracinis aktas turėjo būti apskųstas iki 2014 m. rugsėjo 12 d., o pareiškėjas teismui jį apskundė tik 2014 m. rugsėjo 29 d.

Pabrėžė, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog jam Jonavos skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)1173 suteikta teisė laikinai naudotis 49,22 ha valstybinės žemės plotu yra laikinojo pobūdžio ir atsiradus, vienai iš Aprašo 18 punkte nurodytų aplinkybių, gali būti nutraukta prieš terminą. Pareiškėjui taip pat buvo žinoma ir ta aplinkybė, kad pradedamas rengti Žeimių kadastro vietovės žemės reformos projektas, kadangi informacija apie projekto rengimo pradžią, projektavimo darbų vadovą buvo skelbiama 2013 m. rugpjūčio 9 d. laikraštyje „Naujienos“ ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žeimių seniūnijos skelbimų lentoje, o su pasirinktos kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu buvo galima susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos interneto puslapyje. Vadinasi, pareiškėjas, sėdamas žieminius javus, prisiėmė riziką, kad jo laikinai naudojamame 15,80 ha valstybinės žemės plote gali būti suprojektuoti žemės sklypai, perduoti neatlygintinai nuosavybėn kitiems asmenims ir dėl to pareiškėjui bus nutraukta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, nesuėjus įsakyme nurodytam terminui. Pareiškėjas nepagrindė, kokių neteisėtų aktų pagrindu ir veiksmais Nacionalinė žemės tarnyba padarė jam turtinę žalą. Taip pat neįrodė žalos jam padarymo fakto bei žalos apimties, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis patyrė turtinę žalą, kuri, kaip teigiama skunde, atsirado dėl Nacionalinės žemės tarnybos neteisėto veikimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. C. atsiliepime į pareiškėjo patikslintus skundus (III t., b. l. 24-29), taip pat jis ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visos imperatyviai įstatymo numatytos sąlygos, kurių pagrindu valstybei kyla pareiga atlyginti neva pareiškėjo patirtą žalą. Šiuo atveju pats pareiškėjas veikė nepakankamai rūpestingai, apdairiai ir atidžiai. Pareiškėjui buvo gerai žinomas faktas, jog dalis jo laikinai naudojamų valstybinės žemės plotų yra suprojektuoti kitiems asmenims, siekusiems atkurti nuosavybės teises, ir perduoti jų nuosavybėn neatlygintinai.

Pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti įvairūs kitų institucijų pateikti statistiniai duomenys visiškai neatspindi ir negali atspindėti realiai pareiškėjo patirtų išlaidų. Pareiškėjas neįrodė savo realiai patirtos žalos turimais finansinės atskaitomybės dokumentais už 2014 m, taip pat teisės aktuose nurodytais privalomais pildyti ir vesti dokumentais (trąšų naudojimo apskaitos žurnalu ir tręšimo planu, augalų apsaugos priemonių apskaitos žurnalu).

Atkreipė dėmesį į tai, kad suartuose žemės plotuose niekas nebuvo pasėta. Atsakovo darbuotoja V. T. 2014 m. balandžio mėn. viduryje informavo, kad pareiškėjas pats susimažino plotus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu (III t., b. l. 81-91) pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 9 440,39 Eur turtinės žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti 2014 m. balandžio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus raštą Nr. 5SD-(14.5.104.)-724, 2014 m. liepos 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-444 paliko nenagrinėtu. Grąžino 28,96 Eur žyminį mokestį, advokatų kontoros Sorainen ir partneriai 2014 m. birželio 19 d. sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai, mokėjimo nurodymo Nr. 133941.

Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjas 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-656 leido pareiškėjui iki 2012 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis valstybinės žemės plotais, esančiais Mimalių k., Palankesių k., Blauzdžių k., Žeimių sen., Jonavos r. sav.: 1,20 ha, pažymėtu valstybinės žemės schemoje Nr. 9a, 7,17 ha, pažymėtu valstybinės žemės schemoje Nr. 10a, 3 ha, pažymėtu valstybinės žemės schemoje Nr. 8a, 21,85 ha, pažymėtu valstybinės žemės schemoje Nr. 68, 16 ha, pažymėtu valstybinės žemės schemoje Nr. 405 (II t., b. l. 67-72).

Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1121 buvo patvirtintas Žeimių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų sąrašas ir nustatyta Jonavos rajono Žeimių seniūnijos Žeimių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia (II t., b. l. 62-66). Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1173 buvo patvirtinti Asmenų, pageidaujančių nustatytoje Žeimių kadastro vietovėje valstybinę žemę gauti neatlygintinai nuosavybėn, pirkti ar valdyti patikėjimo teise, sąrašai (II t., b. l. 56-60). Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1770 patvirtintas Asmenų, kuriems Žeimių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas, kuriame nurodyta, kad 9-osios ir 10-osios eilės pretendentui G. S. suprojektuotas žemės sklypas Nr. 698 – 5,58 ha, 9-osios eilės pretendentams suprojektuoti šie žemės sklypai: D. G. K. Nr. 678 – 3,19 ha, G. R. S. Nr. 679 – 3,26 ha, S. A. Nr. 687 – 4,35, V. J. R. Nr. 688 – 2,94 ha, M. G. Nr. 689 – 2,61 ha ir Nr. 690 – 0,97 ha, L. A. Nr. 693 – 0,13 ha (II t., b. l. 48-54).

Pareiškėjas 2014 m. balandžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė išduoti leidimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotais, esančiais Žeimių, mstl., Blauzdžių k., Aklių k., Žeimių sen., Jonavos r. sav. (II t., b. l. 47). Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 5SD-(14.5.104.)-724 informavo pareiškėją, kad Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1770 buvo patvirtintas Žeimių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas, kuriuo kitiems asmenims neatlygintinai perduoti nuosavybėn suprojektuoti žemės sklypai, patenkantys į pareiškėjo naudojamo valstybinės žemės ploto dalį ir nurodė, kad leidimas laikinai naudotis 49,22 ha valstybinės žemės plotu pareiškėjui 2014 m. nebus pratęstas. Taip pat pranešė, kad pagal pareiškėjo pateiktą 2014 m. balandžio 15 d. prašymą yra priimtas naujas Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo įsakymas „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ (I t., b. l. 35). Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-244 pareiškėjui išduotas leidimas laikinai naudotis 26 ha valstybinės žemės plotu: 3,00 ha, esančiu Žeimių mstl., Žeimių sen., Jonavos r. sav., 15 ha, esančiu Blauzdžių k., Žeimių sen., Jonavos r. sav., 6,80 ha ir 1,20 ha, esančiais Aklių k., Žeimių sen., Jonavos r. sav. (II t., b. l. 45-46).

Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjas 2014 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-271 perdavė neatlygintinai nuosavybėn Žeimių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus: M. G. įpėdinei 2,7204 ha ir 0,97 ha, esančius (duomenys neskelbtini) (Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. balandžio 29 d. sprendimai Nr. 5S-30 ir S-32); S. A. įpėdinei 4,35 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 5S-28); V. J. R. įpėdiniui – 2,94 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 5S-29) (II t., b. l. 36-44).

Pareiškėjo atstovė 2014 m. gegužės 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti informaciją apie asmenis, kuriems Žeimių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte neatlygintinai naudotis suprojektuoti žemės sklypai ir kurie ateityje įgis nuosavybės teises į pareiškėjo laikinai naudojamą valstybinės žemės plotą bei nurodė, kad kiti asmenys pradėjo naudoti pareiškėjo laikinai naudojamo valstybinės žemės ploto dalį ir galimai padarė jam turtinę žalą (I t., b. l. 36-37). Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2014 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 5SD-(14.5.104.)-828 nurodė asmenis, kuriems perdavimui nuosavybėn Žeimių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai.

Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-444, vadovaudamasis Aprašo 2, 18.3 punktais, nutraukė pareiškėjui teisę laikinai naudotis 49,22 ha valstybinės žemės plotu, kuris buvo suteiktas laikinam naudojimui Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-656 (II t., b. l. 34-35).

Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 29 d. ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. įsakymais Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-479, 5VĮ-(14.5.2.)-480, 5VĮ-(14.5.2.)-528 perdavė neatlygintinai nuosavybėn Žeimių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus: D. G. K. 3,19 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 5S-56), G. S. 5,58 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 5S-57), G. R. S. 3,26 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 5S-58), L. A. 0,132 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 5S-63) (II t., b. l. 126-140).

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 9 440,39 Eur turtinės žalos atlyginimą, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.247, 6. 248, 6.249, 6.271 straipsnių nuostatomis, Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2188/2014 ir kt.), pažymėjo, jog Aprašo 11.6 punkte nurodyta sąlyga buvo įrašyta Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-656, kuriuo buvo leista pareiškėjui iki 2012 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis valstybinės žemės plotais, esančiais Mimalių k., Palankesių k., Blauzdžių k., Žeimių sen., Jonavos r. sav., 2.4 punkte (II t., b. l. 67-72). Be to, Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1770 buvo patvirtintas Asmenų, kuriems Žeimių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas (II t., b. l. 48-54). Taigi, sąlygos, numatytos Aprašo 16.2 punkte ir tuo pačiu atsakovo pareiga iki kalendorinių metų liepos 15 dienos informuoti pareiškėją apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais atsirado jau po 2013 m. liepos 15 d. Dėl to atsakovas objektyviai negalėjo iki 2013 m. liepos 15 d. informuoti pareiškėjo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme 2014 m. Iki 2013 m. liepos 15 d. atsakovui neinformavus pareiškėjo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, naudojimosi valstybine žeme terminas buvo pratęstas kitiems kalendoriniams metams, t. y. pareiškėjui buvo suteikta teisė naudotis valstybine žeme iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Tačiau teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjo nurodytus žieminių kvietrugių pasėlius išarė trečiajam suinteresuotajam asmeniui J. C. priklausantis traktorius. Šie darbai buvo atliekami trečiojo suinteresuoto asmens iniciatyva ir nurodymu. Administracinėje byloje apklaustų liudytojų D. N., B. L., R. M. parodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjo naudojamą žemės sklypą išarė trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis traktorius 2014 m. balandžio 18-19 d. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad tuo metu dar nebuvo nutraukta teisė pareiškėjui naudotis valstybiniais žemės plotais (tokia teisė pareiškėjui nutraukta tik 2014 m. liepos 4 d. įsakymu (II t., b. l. 34-35), tačiau taip pat nebuvo priimti sprendimai bei įsakymai dėl Žeimių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų perdavimo pretendentams neatlygintinai nuosavybėn (Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti 2014 m. balandžio 29 d., 2014 m. liepos 30 d., 2014 m. rugpjūčio 14 d. (II t., b. l. 36-44, 126-140)). Pažymėta, jog tik priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, asmuo įgyja nuosavybės teisę į atitinkamą žemės sklypą ir gali juo laisvai disponuoti. Veiksmai, tiesiogiai nulėmę pareiškėjo nurodomų nuostolių galimą atsiradimą (pareiškėjo naudojamo žemės sklypo išarimas) buvo atlikti ne atsakovo ir ne atsakovo iniciatyva (ABTĮ 57 str.). Taigi, tarp Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus atliktų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu iki 2014 m. balandžio 18-19 d. (kuomet buvo išarti pareiškėjo naudojami žemės plotai trečiojo suinteresuoto asmens iniciatyva) nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė (profesionali teisininkė – advokatė) pabrėžė, kad pareiškėjui turtinę žalą padarė ne trečiasis suinteresuotas asmuo, o būtent atsakovas. Dėl tokių advokato teiginių teismas privalėjo vadovautis ABTĮ 54 straipsnio imperatyviomis nuostatomis.

Įvertinęs sistemiškai Aprašo 16 ir 18 punktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad minėtose nuostatose reglamentuojami skirtingi teisės naudotis valstybine žeme pasibaigimo atvejai, t. y. Aprašo 11.6 punkte numatytas jau pasibaigusio termino laikinai naudotis valstybine žeme nepratęsimas, o 18 punkte – teisės laikinai naudotis valstybine žeme nutraukimas nepasibaigus teritorinio skyriaus vadovo įsakyme nurodytam terminui, todėl Aprašo 11.6 ir 16 punktuose numatytas įspėjimas nutraukiant teisę laikinai naudotis valstybine žeme Aprašo 18.3 punkte nurodytu pagrindu, netaikytinas. Pažymėta, kad Aprašo nuostatos nenumato įspėjimo termino nutraukiant teisę laikinai naudotis valstybine žeme Aprašo 18.3 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 5SD-(14.5.104.)-724 buvo informuotas, kad leidimas laikinai naudotis 49,22 ha valstybinės žemės plotu pareiškėjui 2014 m. nebus pratęstas (I t., b. l. 35), o Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-444 buvo nutraukta pareiškėjo teisė laikinai naudotis 49,22 ha valstybinės žemės plotu, kuris buvo suteiktas laikinam naudojimui Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-656 (II t., b. l. 34-35). Šie paminėti atsakovo veiksmai buvo atlikti jau po to, kai pareiškėjo laikinai naudojami žemės plotai jau buvo išarti trečiojo suinteresuoto asmens iniciatyva bei priemonėmis. Taigi, pareiškėjo ir jo atstovo įvardijama žala kilo anksčiau negu atsakovas atliko aukščiau paminėtus veiksmus.

Pažymėta ir tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-656 2.5 punkte buvo įrašyta sąlyga (numatyta Aprašo 11.7 p.), kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrius neatsako už valstybinės žemės plotų naudotojo patirtus nuostolius pasibaigus šiame įsakyme nurodytam valstybinės žemės naudojimo terminui arba teisės aktų tvarka nutraukus laikiną valstybinės žemės naudojimą, nesuėjus naudojimo terminui (II t., b. l. 67-72). Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui laikinas valstybinės žemės naudojimas buvo nutrauktas nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriui nekyla atsakomybė dėl galimų pareiškėjo nuostolių (ABTĮ 57 str.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog aptariamoje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio tarp Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus veiksmų ir pareiškėjui galimai padarytos turtinės žalos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 9 440,39 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Dėl paminėtų išvadų teismas nevertino ir neanalizavo įrodymų dėl pareiškėjo įvardytos turtinės žalos dydžio, kadangi dėl aukščiau išvardintų argumentų ši aplinkybė ginčo situacijoje nėra teisiškai reikšminga.

Dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2014 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 5SD-(14.5.104.)-724, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-444 teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies bei Aprašo 20 punkto nuostatas skundžiamas Raštas ir Įsakymas savo turiniu ir forma nėra administraciniai aktai, kuriais buvo sprendžiamas klausimas, susijęs ar su pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimu ar su žemės sklypo suteikimu jam nuosavybėn neatlygintinai, ar su žemės sklypo (-ų) pardavimu, nuoma ar perdavimu žemės sklypą (-us) naudotis neatlygintinai (panauda). Ginčijami administraciniai aktai priimti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriui atliekant Apraše nustatytas funkcijas, susijusias su pareiškėjo teisės laikinai naudotis valstybine žeme nutraukimu. Todėl klausimą dėl tokių ginčijamų aktų panaikinimo turi nagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne per teismą institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (ABTĮ 10, 57 str.). Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo keliamam ginčui nustatyta privaloma išsprendimo tvarka, t. y. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos vadovą. Taigi, pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2014 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 5SD-(14.5.104.)-724, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-444 paliktas nenagrinėtu. Pareiškėjas, skųsdamas Raštą ir Įsakymą Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turi prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nurodydamas šio termino praleidimo priežastis ir pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 10 str.). Pagal ABTĮ 104 straipsnio 2 punktą, pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu) bendra tvarka.

Teismas taip pat pažymėjo, jog nors pareiškėjas ir nurodo, kad skundžiami administraciniai aktai tiesiogiai įtakojo žalos pareiškėjui atsiradimą, tačiau administracinėje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo pasėliai žemės sklype, pažymėtame Nr. 405, buvo suarti 2014 m. balandžio 18-19 d. trečiojo suinteresuoto asmens iniciatyva, tuo tarpu skundžiamas Raštas yra priimtas 2014 m. balandžio 22 d., o Įsakymas – 2014 m. liepos 4 d., t. y. jau po to, kai buvo atliktas veiksmas, betarpiškai lėmęs pareiškėjo nurodytus nuostolius. Tuo atveju jei Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius nebūtų priėmęs skundžiamų administracinių aktų, ar būtų priėmęs kitokio pobūdžio administracinius aktus, tai neturėtų jokios įtakos faktinei situacijai, kuri susiklostė po 2014 m. balandžio 18-19 d., trečiajam suinteresuotam asmeniui savavališkai suarus pareiškėjo įvardintus pasėlius, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nėra neatsiejamai susijęs su reikalavimais dėl administracinių aktų panaikinimo, taigi, ABTĮ 17 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prioriteto principas šiuo atveju netaikytinas. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teisė į žalos atlyginimą dėl neteisėtų valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmų nėra besąlygiškai siejama su atitinkamo akto nuginčijimu (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2686/2011, 2010 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-168/2010 ir t.t.).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išnagrinėtas pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p.). Atsižvelgiant į tai, grąžintinas 28,96 Eur (100 Lt) žyminis mokestis, advokatų kontoros Sorainen ir partneriai 2014 m. birželio 19 d. sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai, mokėjimo nurodymo Nr. 133941 (II t., b. l. 5).

Remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė, nes ABTĮ nuostatos nenumato, kad tuo atveju, kai skundas paliekamas nenagrinėtu ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu pareiškėjui iš atsakovo yra priteisiamos advokato atstovavimo išlaidos. Kai skundas paliekamas nenagrinėtu dėl to, kad proceso šalis pareiškė skundo reikalavimą nesilaikant privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, nelaikytina, kad procesinis sprendimas priimtas tos proceso šalies naudai.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, nors trečiasis suinteresuotas asmuo ir nesutiko su pareiškėjo skundu, negalima teigti, kad galutiniu teismo sprendimu yra patenkintos ar apgintos jo teisės, todėl nuspręsta, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 57 str.).

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. C. pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 97-102), kuriame prašo iš dalies pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, pašalinant teismo išvadą (motyvą), kad „pareiškėjo nurodytus žieminių kvietrugių pasėlius išarė trečiajam suinteresuotam asmeniui J. C. priklausantis traktorius. <...> Veiksmai, tiesiogiai nulėmę pareiškėjo nurodomų nuostolių galimą atsiradimą (pareiškėjo naudojamo žemės sklypo išarimas) buvo atlikti ne atsakovo ir ne atsakovo iniciatyva. <...> pareiškėjo ir jo atstovo įvardijama žala kilo anksčiau negu atsakovas atliko aukščiau paminėtus veiksmus.“ bei išvadą (motyvą), kad nėra pagrindo priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje administracinėje byloje atlyginimą (tai patvirtinantys dokumentai yra byloje).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąja dalimi, kurioje teismas atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui atlyginimą, bei sprendime išdėstytais motyvais, neva pareiškėjo žala kilo dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų, o ne atsakovo.

2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo, netyrė ir nevertino duomenų dėl neva pareiškėjo patirtos žalos, t. y. teismas nenustatinėjo, ar pareiškėjas apskritai patyrė kažkokius nuostolius. Šios aplinkybės suponuoja, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, nevertino vienos iš privalomų žalos atlyginimo priteisimo sąlygų – žalos. Įrodymus, argumentus ir kontrargumentus dėl žalos dydžio ir netgi realaus egzistavimo / neegzistavimo pateikė visos šalys, bet teismas išvengė pareigos įvertinti žalos padarymą / nepadarymą ir jos dydį.

Atsižvelgiant į tai, teismo motyvai, neva tai „<...> bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjo nurodytus žieminių kvietrugių pasėlius išarė trečiajam suinteresuotam asmeniui J. C. priklausantis traktorius. <...> Veiksmai, tiesiogiai nulėmę pareiškėjo nurodomų nuostolių galimą atsiradimą (pareiškėjo naudojamo žemės sklypo išarimas) buvo atlikti ne atsakovo ir ne atsakovo iniciatyva (ABTĮ 54 str.) <...> Šie paminėti atsakovo veiksmai buvo atlikti jau po to, kai pareiškėjo laikinai naudojami žemės plotai jau buvo išarti trečiojo suinteresuoto iniciatyva bei priemonėmis.

Taigi, pareiškėjo ir jo atstovo įvardijama žala kilo anksčiau negu atsakovas atliko anksčiau paminėtus veiksmus.“ yra nepagrįsti, nemotyvuoti, todėl neteisėti. Pažymėtina ir tai, kad teismas atkreipė dėmesį, jog „Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė (profesionali teisininkė – advokatė) pabrėžė, kad pareiškėjui turtinę žalą padarė ne trečiasis suinteresuotas asmuo, o būtent atsakovas.“, tačiau teismas, visapusiškai neištyręs ir objektyviai neįvertinęs byloje esančių duomenų, nepašalinęs prieštaravimų tarp pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų duomenų, formaliai įvertino bylos duomenis.

Teismas, išvengdamas pareigos motyvuoti teismo sprendimą dalyje dėl neva padarytos žalos realaus egzistavimo, jos dydžio nustatymo, nepagrįstai teigia, kad dėl pareiškėjo patirtos žalos tiesiogiai atsakingas trečiasis suinteresuotas asmuo J. C.. Teismas, nekonstatavęs realaus žalos egzistavimo fakto, nenustatęs jos dydžio, padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl neva trečiojo asmens veiksmais padarytos žalos pareiškėjui. Taigi, tokie nepagrįsti ir neteisėti teiginiai turi būti eliminuoti iš teismo sprendimo, kuriam įsiteisėjus jis šalims įgis res judicata ir prejudicinę galią.

3. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo ginčijo ne tik žalos dydį, kurio pareiškėjas nesugebėjo įrodyti, pateikdamas pakankamus ir objektyvius duomenis, bet ir realios žalos padarymo egzistavimo faktą, kaip būtinos valstybės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Remiantis tuo, darytina išvada, kad kol teismas neįvertino visų byloje surinktų duomenų, nenustatė, ar padaryta kokia nors reali žala, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad kažkokią teismo net neįvardintą žalą padarė būtent trečiasis suinteresuotas asmuo, suardamas laukus. Tik teismui nustatyta tvarka ištyrus visus žalą patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, ir nustačius konkretų žalos dydį, remiantis bylos faktais ir įrodymais, galima daryti išvadas ir spręsti, kas konkrečiai nustatytą žalą padarė. Kadangi žalos padarymas nekonstatuotas, žalos dydis nenustatytas, vadinasi ir teismas negalėjo teigti, kad žalą padarė trečiasis suinteresuotas asmuo.

4. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas net kelis kartus tikslino neva jo patirtos žalos dydį, perskaičiuodamas ir teikdamas naujus savo skaičiavimus kartu su teismui teikiamais patikslintais skundais, tai suponuoja išvadą apie pareiškėjo turimų duomenų apie realiai pastarojo patirtas išlaidas netikslumą, kas pagrįstai leidžia abejoti pareiškėjo teikiamų skaičiavimų objektyvumu ir realiu egzistavimu tikrovėje. Iš pareiškėjo patikslintų skundų ir juose teikiamų skaičiavimų matyti, kad pareiškėjo neva tai patirtos žalos dydis ženkliai kito. Siekiant objektyviai ir nešališkai įvertinti pareiškėjo galimai patirtas išlaidas, jei tokios apskritai buvo, netikslinga analizuoti pareiškėjo teikiamus įvairius kitų institucijų parengtus bendro pobūdžio statistinius duomenis, kurie yra išimtinai informacinio pobūdžio ir neturi jokio ryšio su pareiškėjo siekiama įrodyti žala ir jos dydžiu. Akcentuotina, kad tokie pareiškėjo skaičiavimai laikytini nepakankamai įrodytais, paremti nepagrįstomis prielaidomis, taip pat visiškai neatspindi ir negali atspindėti neva tai pareiškėjo patirtų išlaidų ir negautų pajamų. Siekiant objektyviai nustatyti galimus ir tikėtinus, o ne menamus pareiškėjo nuostolius, reikėtų analizuoti ir vertinti oficialius paties pareiškėjo buhalterinius dokumentus ir juose esančius įrašus, tačiau pareiškėjas neva padarytos žalos šiais duomenimis savo reikalavimo netgi negrindė. Taigi, galima teigti, kad pats pareiškėjas neįrodė savo realiai patirtos žalos ir konkretaus jos dydžio, nors, teikdamas reikalavimus, turėjo tokią pareigą.

5. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pažymėtina, jog šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsakovo poziciją, t. y. kategoriškai nesutiko, su pareiškėjo reiškiamais reikalavimais, kurie yra visiškai nepagrįsti objektyviais ir nenuginčijamais įrodymais. Pats pareiškėjas nesugebėjo pagrįsti savo reikalavimų realumo. Teismui bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir duomenų, pagrindžiančių neva tai atsiradusios žalos dydžio ir apskritai nepašalino prieštaravimų, kad jis realiai patyrė kažkokio pobūdžio nuostolius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad trečiojo suinteresuoto asmens J. C. teisės ir teisėti interesai buvo apginti. Be kita ko, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimus, paliko prašymus nenagrinėtais, taigi, iš esmės byla išspręsta trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl privalėjo priteisti iš pareiškėjo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, pasisakydamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, lakoniškai ir visiškai nemotyvuotai nusprendė, kad negalima teigti, jog galutiniu teismo sprendimu yra patenkintos ar apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės. Tokio savo sprendimo teismas iš esmės nepagrindė, tik formaliai nurodė atsisakymo pagrindą, tačiau neargumentavo, nepateikė teisinių motyvų, byloje surinktų įrodymų viseto. Taigi, tokia teismo pozicija prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, pažeidžia procesinę pusiausvyrą ir sudaro prielaidas teisę į teisminę gynybą ribojančiam poveikiui, kas nėra niekaip objektyviai ir teisės normomis pateisinama, todėl turėtų būti panaikinta kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas kooperatyvas „Žeimių ūkininkai“ atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (III t., b. l. 108-111), prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens J. C. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. (dokumentai pateikti)

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde neteisingai aiškina Civilinio kodekso 6.271 straipsnį bylos aplinkybių kontekste, neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo išsakytus motyvus. Visų pirma, teismas nenustatinėjo ir nevertino žalos dydžio. Teismas aiškiai įvardijo, jog padarytos žalos dydis nėra vertinamas, nes teismas nenustatė tiesioginio priežastinio ryšio tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus atliktų veiksmų iki 2014 m. balandžio 18 / 19 d. (t. y. pareiškėjo pasėlių nuarimo dienos) ir pareiškėjui atsiradusios žalos. Šios teismo konstatuotos aplinkybės nepaneigia pačios pareiškėjui kilusios žalos bei byloje nustatyto fakto, jog pareiškėjui priklausantys žieminių kvietrugių pasėliai buvo nuarti. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus atliktų veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos, t. y. vienos civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, teismas dėl kitų sąlygų papildomai nebepasisakė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo pareiškėjo patirtos žalos dydžio, savaime nepaneigia fakto, jog žala, nuarus žieminių kvietrugių pasėlius, buvo patirta. Teismo sprendime yra aiškiai įvardijama, jog žalos dydis nėra tiriamas, nes atsakovai nėra subjektas, kuris šią žalą sukėlė.

2. Pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai įrodymų, jog galėtų daryti išvadą, kad faktiškai ir fiziškai pareiškėjo žieminių kvietrugių pasėlius nuarė trečiasis suinteresuotas asmuo J. C. (jos nurodymu veikęs asmuo, ką teismo posėdžių metu pripažino ir pati J. C.). Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti šie įrodymai: (I) fotonuotraukos, padarytos nuariant žieminių kvietrugių pasėlius (jomis buvo užfiksuoti daromi veiksmai), iš šių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog lauką aria būtent J. C. priklausantis traktorius (žr. 2014 m. gegužės 22 d. skundo priedas Nr. 3); (II) byloje apklausti liudytojai D. N., B. L. ir R. M. patvirtino tiek žieminių kvietrugių pasėlių auginimo faktą pareiškėjo naudojamame žemės sklype, tiek ir paliudijo, jog minėti pasėliai buvo nuarti 2014 m. balandžio 18 / 19 d. J. C. priklausančiu traktoriumi (žr. teismo sprendimo 8 psl.); (III) pareiškėjas yra papildomai surinkęs įrodymus, jog nuotraukose užfiksuotas traktorius priklauso būtent J. C. (žr. 2014 m. gegužės 23 d. VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ raštas dėl informacijos pateikimo). Taigi, teismas buvo surinkęs pakankamai informacijos ir įrodymų, jog savo sprendime (motyvacijoje) galėtų teigti, kad pareiškėjo pasėtus žieminių kvietrugių pasėlius nuarė būtent J. C. (ar jos nurodymu veikęs asmuo). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šią aplinkybę, nepriteisė žalos atlyginimo iš trečiojo suinteresuoto asmens, dėl šios priežasties neturėjo ir pareigos nustatinėti ir žalos dydžio bei kitų su trečiojo suinteresuoto asmens civiline atsakomybe susijusių sąlygų. Apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas pašalinti motyvą, jog būtent trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais buvo nuarti pareiškėjo žieminių kvietrugių pasėliai, yra trečiojo suinteresuoto asmens bandymas išvengti atsakomybės dėl atliktų veiksmų ir kilusios žalos, pareiškėjui kreipusis į bendrosios kompetencijos teismą.

3. Ši byla vyko ir joje buvo tiriami būtent atsakovų veiksmai ir atsakovų civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos. Administracinėje byloje teismas nenustatinėjo trečiojo suinteresuoto asmens civilinei atsakomybei kilti reikalingų sąlygų. Savo motyvuose teismas tiesiog konstatavo pakankamų įrodymų ir liudytojų parodymų pagrindu nustatytą faktą, jog pasėliai buvo nuarti būtent J. C. veiksmais, naudojant jai nuosavybės teise priklausančią techniką – traktorių. Šioje byloje pareiškėjas siekė, kad dėl jam padarytos žalos atsakytų būtent atsakovai. Pareiškėjas vertino, jog atsakovų priimti sprendimai lėmė faktinius žieminių kvietrugių pasėlių nuarimo veiksmus. Pirmosios instancijos teismui nustačius, jog atsakovų veiksmai, priimti dėl pareiškėjo naudojamo žemės sklypo, yra niekaip nesusiję su trečiojo suinteresuoto asmens atliktu pareiškėjo pasėlių nuarimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pereigos spręsti J. C. civilinės atsakomybės ir jos padarytos žalos dydžio klausimo, kadangi reikalavimas jai administracinėje byloje nebuvo ir negalėjo būti pareikštas. Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens pateikti argumentai dėl CK 6.271 straipsnio aiškinimo ir taikymo yra niekaip nesusiję su pirmosios instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe, jog žieminių kvietrugių pasėliai buvo nuarti trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais. Teismas CK 6.271 straipsnyje nustatytas civilinės atsakomybės sąlygas taikė atsakovų atžvilgiu ir nustatinėdamas būtent atsakovų civilinę atsakomybę, o ne trečiojo suinteresuoto asmens.

4. Dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies pagrindu pažymi, jog kaip teisingai nurodo pats trečiasis suinteresuotas asmuo ir yra matyti iš cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (pvz., 2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-720-438/2015, 2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015), bylinėjimosi išlaidos tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra priteisiamos ne formaliai, bet įvertinus ginčo turinį. Nepaisant to, jog formaliai iš dalies sutapo atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicijos administracinėje byloje, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatė, jog būtent trečiojo suinteresuoto asmens faktiniais veiksmais buvo nuarti pareiškėjo žieminiai kvietrugiai. Be to, administracinės bylos nagrinėjimo metu tarp atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicijos buvo esminių prieštaravimų dėl faktinių aplinkybių, t. y. J. C. teigė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus darbuotoja suteikė jai klaidingą informaciją, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius tokį teiginį kategoriškai neigė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pateikė logišką išvadą, jog nagrinėjamu atveju, nors trečiasis suinteresuotas asmuo ir nesutiko su pareiškėjo skundu, negalima teigti, kad galutiniu teismo sprendimu yra patenkintos ar apgintos jo teisės, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra logiška ir pagrįsta, nes priimta įsigilinus į bylos esmę ir į byloje faktiškai konstatuotas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. C. nesutinka su teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytomis išvadomis, kad „pareiškėjo nurodytus žieminių kvietrugių pasėlius išarė trečiajam suinteresuotam asmeniui J. C. priklausantis traktorius. <...> Veiksmai, tiesiogiai nulėmę pareiškėjo nurodomų nuostolių galimą atsiradimą (pareiškėjo naudojamo žemės sklypo išarimas) buvo atlikti ne atsakovo ir ne atsakovo iniciatyva. <...> pareiškėjo ir jo atstovo įvardijama žala kilo anksčiau negu atsakovas atliko aukščiau paminėtus veiksmus.“.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinio skundo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies. Pareiškėjo skundų reikalavimai patvirtina, kad žalos atlyginimo jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, todėl teismas privalėjo tirti bei vertinti atsakovo veiksmus bei jo atsakomybę dėl padarytos žalos. Tokia nuostata grindžiama ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, kad administracinis teismas privalo patikrinti administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo teisėtumą ir, nustatęs valstybės valdžios institucijos neteisėtą aktą, pagal CK 6.271 straipsnį spręsti dėl žalos atlyginimo. Teismas pagal pareiškėjo reikalavimą pagrįstai tyrė žalos padarymo faktą ir nustatęs, kad žalos pareiškėjo nurodytas atsakovas nepadarė, teismas neprivalėjo tirti žalos dydžio bei kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nes šios aplinkybės bus tiriamos, jei pareiškėjas teiks reikalavimą dėl žalos atlyginimo kitam jo pasirinktam atsakovui. Šios bylos ginčo atveju teismas be pagrindo pripažino, kad žala buvo padaryta trečiajam suinteresuotam asmeniui J. C. priklausančiu traktoriumi, kadangi reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje nurodytam asmeniui nebuvo pareikštas. Todėl šis motyvas turi būti šalinamas iš pirmosios instancijos tesimo sprendimo motyvuojamosios dalies.

Kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas pareiškėjui žalos nepadarė ir žala galėjo kilti dėl neįvardijamų šioje byloje trečiųjų asmenų veiksmų. Toks teismo argumentas iš esmės eliminuoja atsakovo atsakomybę ir nurodo pareiškėjui galimai jo pažeistos teisės gynimo būdą. Šis argumentas atitinka ABTĮ 10 straipsnio normą įpareigojančią teismą padėti šalims įgyvendinti jų procesines teises, todėl jo šalinti iš motyvuojamosios teismo sprendimo dalies nėra pagrindo. Dėl to trečiojo suinteresuoto asmens J. C. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį bylos tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę į šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų atlyginimą, jei yra patenkinamos ar apginamos jų teisės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013; 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo J. C. bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl pareiškėjo iniciatyva iškeltos administracinės bylos, bei jo iniciatyva įtraukus J. C. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (II t., b. l. 167-172). Galutiniu teismo sprendimu J. C. teisių apimtis nebuvo pakeista, kaip konstatuota ir šioje nutartyje, nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo pripažinti, kad žala buvo padaryta trečiajam suinteresuotam asmeniui J. C. priklausančiu traktoriumi, kadangi reikalavimas atlyginti žalą šiam asmeniui nebuvo pareikštas, o pirmosios instancijos teismui pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 9 440,39 Eur turtinės žalos atlyginimą atmetus kaip nepagrįstą, pareiškėjas laikomas pralaimėjusiu bylą. Todėl, remiantis principu „pralaimėjęs moka“, pareiškėjas privalo atlyginti trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį J. C. rengiant, teikiant procesinius dokumentus bei atstovaujant teismo posėdžiuose tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas Dalius Boreika pagal tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir advokato sudarytą 2015 m. vasario 4 d. atstovavimo sutartį (II t., b. l. 185). Pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas kartu su atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą (III t., b. l. 23-29) pateikė 2015 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. ADB Nr. 00557, 2015 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. ADB Nr. 00569 (III t., b. l. 69; 71) ir sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus – banko sąskaitos išrašus (III t., b. l. 70; 72), patvirtinančius, kad už trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktas paslaugas – advokatui D. Boreikai buvo sumokėta iš viso 2 390,30 Eur.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas D. Boreika byloje pirmosios instancijos teismui teikė prašymą dėl teismo posėdžių garso įrašų kopijų išdavimo (II t., b. l. 184; 186), dalyvavo ir atstovavo trečiąjį suinteresuotą asmenį 2015 m. vasario 10 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje (II t., b. l. 188-192), rinko dokumentus iš VĮ Registrų centro (III t., b. l. 67-68), rengė ir teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą (III t., b. l. 23-29) bei dalyvavo ir atstovavo trečiąjį suinteresuotą asmenį 2015 m. kovo 31 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje (III t., b. l. 74-79). Apeliacinės instancijos teisme trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas D. Boreika rengė ir teikė teismui apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (III t., b. l. 97-102), sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą (III t., b. l. 103).

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už prašymo dėl teismo posėdžių garso įrašų kopijų išdavimo parengimą (II t., b. l. 184; 186), taikytinas Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punktas, pagal kurį už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą maksimalus užmokesčio dydis yra 36 Eur (0,12 x 300 Eur (MMA) = 36 Eur).

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už dalyvavimą ir atstovavimą trečiojo suinteresuoto asmens 2015 m. vasario 10 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje (II t., b. l. 188-192), taikytinas Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) 8.18 punktas, pagal kurį už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalus užmokesčio dydis yra 45 Eur (0,15 x 300 Eur (MMA) = 45 Eur). Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. posėdis truko 1 val. 46 min. (II t., b. l. 188-192), o remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) 9 punktu, ši trukmė apvalinama iki 2 val., todėl už dalyvavimą ir atstovavimą trečiojo suinteresuoto asmens 2015 m. vasario 10 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje maksimaliai galima priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma yra 90 Eur (2 x (0,15 x 300 Eur (MMA)) = 90 Eur). Advokato nurodoma pasirengimo teismo posėdžiui paslauga šiuo atveju pagal jos teikimo metu egzistavusią teismų praktiką nelaikytina savarankiška, už kurios teikimą patirtos išlaidos atskirai nepriteisiamos, ji laikytina sudėtine atstovavimo teismo posėdyje paslaugos dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012).

Be to, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teisinių paslaugų detalizavime nurodo, jog atstovavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui paslaugas sudarė ir susipažinimas su bylos medžiaga bei teisinių konsultacijų trečiajam suinteresuotam asmeniui teikimas (III t., b. l. 69). Tačiau tokio pobūdžio teisinės paslaugos neminimos Rekomendacijose (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.), be to, pagal teismų praktiką, galiojusią tokių paslaugų teikimo metu, tiesiogiai Rekomendacijose neminimos teisinės paslaugos gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012). Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens patirtos išlaidos už advokato susipažinimą su bylos medžiaga bei teisinių konsultacijų teikimą laikytinos sudėtine kitų trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų (t. y. prašymo dėl teismo posėdžių garso įrašų kopijų išdavimo parengimo, dalyvavimo ir atstovavimo teismuo posėdžiuose, atsiliepimo į skundą parengimo, kitų įrodymų rinkimo) dalimi, todėl už jas atlyginimas atskirai nepriteistinas.

Už dokumentų iš VĮ Registrų centro rinkimą trečiojo suinteresuoto asmens atstovas VĮ Registrų centrui sumokėjo 26,97 Eur (III t., b. l. 67-68).

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą (III t., b. l. 23-29) surašymą, taikytinas Rekomendacijų (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2 punktas, pagal kurį už atsiliepimą į ieškinį maksimalus užmokesčio dydis yra 1 742,5 Eur (2,5 x 697 Eur (teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), skelbiamas Lietuvos statistikos departamento) = 1 742,5 Eur). Advokato nurodoma atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą parengimo paslauga įvertinta 450 Eur (III t., b. l. 71), todėl ji ir priteistina.

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už dalyvavimą ir atstovavimą trečiojo suinteresuoto asmens 2015 m. kovo 31 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje (III t., b. l. 74-79), taikytinas Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.19 punktas, pagal kurį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą maksimalus užmokesčio dydis yra 69,7 Eur (0,1 x 697 Eur (teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), skelbiamas Lietuvos statistikos departamento) = 69,7 Eur). Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. posėdis truko 2 val. 33 min. (III t., b. l. 74-79), o remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 9 punktu, ši trukmė apvalinama iki 3 val., todėl už pasirengimą teismo posėdžiui, dalyvavimą ir atstovavimą trečiojo suinteresuoto asmens 2015 m. kovo 31 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje maksimaliai galima priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma yra 209,1 Eur (3 x 69,7 Eur = 209,1 Eur). Advokato nurodoma pasirengimo teismo posėdžiui ir atstovavimo paslauga įvertinta 200 Eur (III t., b. l. 71), todėl ji ir priteistina.

Pažymėtina, jog nors teisinių paslaugų detalizavime trečiojo suinteresuoto asmens atstovas įtraukė ir kelionės į Kauno apygardos administracinį teismą išlaidas (vieną kelionę įvertinęs 8 Eur) (III t., b. l. 69; 71), tačiau nedetalizavo ir nepateikė tokių išlaidų apskaičiavimo (konkrečių kuro sąnaudų, kainų, čekių ir pan.), todėl teismas neturi galimybės įvertinti ir priteisti šių išlaidų atlyginimą, remdamasis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 3 punktu.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, trečiojo suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjo maksimaliai galima priteisti išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo suma iš viso yra 802,97 Eur (36 Eur + 90 Eur + 26,97 Eur + 450 Eur + 200 Eur = 802,97 Eur), kuri, remiantis Rekomendacijų 2 punktu, ir priteistina.

Nors trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas D. Boreika parengė ir pateikė apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (III t., b. l. 97-102), tačiau už jo parengimą atlyginti išlaidų neprašo. Vis dėlto, kaip matyti iš prie apeliacinio skundo pridėto mokėjimo nurodymo (III t., b. l. 103), trečiojo suinteresuoto asmens J. C. atstovas sumokėjo už jį žyminį mokestį, todėl trečiojo suinteresuoto asmens naudai priteisiamas jo sumokėtas 14 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Kadangi pareiškėjas šioje byloje laikomas pralaimėjusiu bylą, jo prašymas dėl išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

trečiojo suinteresuoto asmens J. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pašalinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo motyvą „pareiškėjo nurodytus žieminių kvietrugių pasėlius išarė trečiajam suinteresuotam asmeniui J. C. priklausantis traktorius“.

Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. C. iš pareiškėjo kooperatyvo „Žeimių ūkininkai“ 802,97 Eur (aštuonių šimtų dviejų eurų ir devyniasdešimt septynių centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. C. iš pareiškėjo kooperatyvo „Žeimių ūkininkai“ 14 Eur (keturiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė