2013-01-14 Nr. AB-1-3-62-3-00489-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A444-357/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00489-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N u t a R T i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu (b.l. 4–6) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovas) 880 Lt turinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. balandžio 16 d. apie 17 val. 30 min. A. Juozapavičiaus pr., Kaune, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – Kauno apskr. VPK PR) vyresnysis patrulis R. L. neteisėtai sustabdė pareiškėjo vairuojamą automobilį AUDI A8, reg. Nr. 4426VG79, nenurodydamas automobilio sustabdymo priežasties. Pareiškėjui pateikus vairuojamo automobilio ir asmens dokumentus, minėtas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui paprašius nurodyti kokią teisės normą jis pažeidė, pareigūnas nurodė blanketinę ATPK normą, kuri neapibrėžia pareiškėjo padarytos veikos kaip neteisėtos. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo automobilį sustabdę pareigūnai tyčia piktnaudžiavo savo teisėmis, visais būdais bandė paskirti administracinę nuobaudą, visus administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo reikalavimus vykdė atmestinai. Tokie policijos pareigūnų veiksmai pareiškėjui padarė žalą. Nurodė, jog 2011 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė nutarimą, kuriuo panaikino Kauno apskr. VPK PR nutarimą, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda ir bylą nutraukė. Kadangi pareiškėjas turėjo išlaidų, susijusių su teismine gynyba ir įrodymų teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, patyrė 880 Lt turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b. l. 26–28) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas pateikė subjektyvų byloje esančių aplinkybių ir faktų vertinimą, o tai vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti kilusios atsakomybės.

Nurodė, jog policijos pareigūnai tinkamai vykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus. Kauno apskr. VPK PR priimtame nutarime nurodyta, kad pareiškėjo transporto priemonė buvo sustabdyta vadovaujantis minėtos Instrukcijos 66.3 punkto reikalavimais. Policijos pareigūnas dėl minėto pažeidimo surašė tarnybinį pranešimą, kur aiškiai nurodė pažeidimo nustatymo aplinkybes, supažindino su administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame pareiškėjas davė rašytinį paaiškinimą, vadovaujantis ATPK 260 str. buvo surašytas administracinis nurodymas. Pareiškėjui buvo įteikta administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija su administraciniu nurodymu (nurodyta bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta), tačiau pareiškėjas tai pasirašyti atsisakė.

Policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, pareiškėjo nepažįsta, jo transporto priemonę sustabdė patikrinti, kaip jie nurodė, siekdami užkardyti nusikalstamumą. Todėl kaltinimai, kad policijos pareigūnai atlikdami pareigas buvo šališki ar atliko kitus neteisėtus veiksmus, kuriuos nurodė pareiškėjas, niekuo nepagrįsti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nurodydamas, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, tačiau įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nėra nustatytas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 str. ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo (toliau – Žalos atlyginimo įstatymas) normas išlaidos advokato pagalbai nagrinėjant administracinę ar baudžiamąją bylą atlyginamos, jei pripažįstamas neteisėtu asmens nuteisimas, suėmimas, administracinės nuobaudos – arešto paskyrimas, t.y. iš esmės tokių išlaidų atlyginimas siejamas su neteisėto asmens laisvės apribojimo atvejais. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, išskyrus neteisėtą administracinio arešto paskyrimą, nenumatytas. Pareiškėjo atveju taikytinų CK 6.271 str. nuostatų pagrindu jo turėtos išlaidos negali būti priteistos apmokėti ir kitu pagrindu – nenustačius pareigūno, iškėlusio administracinio teisės pažeidimo bylą ir skyrusio nuobaudą, veiksmų neteisėtumo fakto.

Pareiškėjas atsiliepimu (b.l. 30–35) į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą prašo tenkinti jo prašymą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.

Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės policijos pareigūnų R. L. ir G. G. neteisėtų veiksmų.

Pažymėjo, jog atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teisės pažeidėjo kaltė, teisės pažeidimu padaryta žala), tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas nurodė, jog sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis 2011 m. balandžio 16 d. 17.20 val. A.Juozapavičiaus pr., Kaune, vairavo transporto priemonę Audi A8, valst. Nr. 4426VG79, kuri nebuvo įregistruota Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka, nepateikė galiojančio, įstatymų numatyto draudimo dokumento, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 p. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje. Kauno apskr. VPK PR 4-ojo būrio vado 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 07-11-6036794 pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs minėtą administracinį teisės pažeidimą, ir jam paskirta 125 Lt bauda (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-229-634/2011, b. l. 7-9). Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutarimu panaikino Kauno apskr. VPK PR 4-ojo būrio vado 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 07-11-6036794 ir bylą nutraukė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-229-634/2011, b.l. 147-149). Nutarime buvo nustatyta, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog D. K. vairuota transporto priemonė buvo išregistruota ar neįregistruota, o buvo su Prancūzijos Respublikoje išduotais valstybiniais numeriais, todėl D. K. veikoje nėra ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Minėtas nutarimas įsiteisėjęs.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl teismas vadovavosi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarime nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, jog administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas bei nubaustas nepagrįstai. Būtent dėl šios priežasties buvo konstatuota, jog nagrinėtoje byloje buvo nustatytas policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas.

Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010), pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą.

Teisėjų kolegija nurodė, jog pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą siejo su 800 Lt dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno miesto apylinkės teisme, 80 Lt vertimo paslaugomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali būti priteisiamos kaip pareiškėjo galimai patirta turtinė žala, bet vertintinos ir priteistinos proporcingai tenkintiniems pareiškėjo skundo reikalavimams pagal ABTĮ 44 straipsnį.

Pažymėtina, kad išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas reglamentuotas ATPK, o šio kodekso 279 straipsnyje nenumatytas išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir skirta nuobauda. Šiuo aspektu atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašė atlyginti turtinę žalą remdamasis CK 6.271 straipsniu. Teismas padarė išvadą, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 880 Lt nuostolių bei pažymėjo, kad net ir pripažįstant turėtas 880 Lt išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Išlaidos už skundo paruošimą bei atstovavimą teisme taip pat už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos visos.

Teismas priteisė pareiškėjui D. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 880 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

III. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 59–61), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

Atsakovo atstovas (toliau – ir apeliantas) nurodo, jog pareiškėjas D. K. skunde prašė atlyginti žalą, atsiradusią dėl Kauno apsk. VPK PR patrulių neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo nurodyta žala susijusi su išlaidomis, skirtomis teisminei gynybai.

Apelianto teigimu, minėti kaltinimai policijos pareigūnų atžvilgiu yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas vadovavosi asmenine nuomone, Instrukcijos negaliojančia redakcija. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnų veiksmai buvo nagrinėjami, tačiau sprendime šie veiksmai nebuvo įvertinti. Pirmosios instancijos teismas policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą nustatė vadovaudamasis Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-229- 634/2011, kuriuo buvo panaikintas Kauno apskr. VPK PR 2011-08-26 nutarimas ir byla nutraukta. Atsakovo atstovas teigia, kad aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo pareigūnų veiksmų neteisėtumo, o įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų.

Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja CK. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų jos institucijų aktų, pareigūnų veiksmų (neveikimo), nustatyta CK 6.271 str. Pagal CK 6.271 str. 4 d., neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika arba jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, tačiau viešajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį. Nurodo, kad viešajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246, 6.247 ir 6.249 str. CK 6.249 str. 1 d. turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Kaip jau buvo minėta, tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė, įstatymai numato būtinų sąlygų visumą, būdingą tik viešajai atsakomybei: neteisėta pareigūnų veika, t. y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusios pasekmės), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. negalima.

Pažymi, kad nesant įrodymų, kad policijos pareigūnai, nepaisydami policijos veiklos principų, nesivadovaudami įstatymais ir kitais teisės aktais, buvo šališki ar elgėsi neteisėtai, nėra pagrindo pripažinti, jog pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Atsižvelgiant į tai negali būti atlygintina žala.

Teigia, kad žala siejama su atstovavimo teisme patirtomis išlaidomis ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nepriskirtina administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai. ATPK 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Atstovavimo išlaidų atlyinimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumato. Taip pat pažymi, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, išskyrus neteisėtą administracinio arešto paskyrimą, nenumatytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią, pareiškėjas kildina dėl neteisėtų Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnų veiksmų. Pareiškėjui 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu buvo skirta 125 Lt administracinė nuobauda, kuri vėliau buvo panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarimu.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo poziciją grindžia tuo, kad (1) patirta žala susijusi su bylinėjimosi išlaidomis administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti atlyginama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka; (2) policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas; (3) nenustatyta bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visuma, nes pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu; (4) nenustačius, kad policijos pareigūnai buvo šališki ar elgėsi neteisėtai, nėra pagrindo pripažinti, jog jų veiksmai buvo neteisėti.

Argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, pripažintini nepagrįstais, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja teisės normoms bei formuojamai administracinių teismų praktikai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad, turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. LR CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“. LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“ (žr. pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-281/2012).

Nutartyje aptariamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, neteisėtų veiksmų), buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda. Neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu).

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Pareiškėjo patirta žala siejama su išlaidomis advokatui už teisines konsultacijas, susipažinimu su dokumentais, atstovavimu, vertimo išlaidomis (b. l. 18, 21, 22), patirtomis dėl bylinėjimosi teisme. Bylinėjimąsi, minėta, lėmė neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn.

Nors atsakovo atstovas apeliaciniame skundą nurodo, kad išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas reglamentuotas ATPK, o šio kodekso 279 straipsnyje nenumatytas išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir skirta nuobauda, toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą remdamasis LR CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jo turėtos išlaidos yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais LR CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010).

LR CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nutartyje aptariamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimti pirmiau nurodyti nepagrįsti nutarimai administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė juos skųsti teisės aktų nustatyti tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo nurodytų patirtų nuostolių.

Minėta, civilinei atsakomybei kilti CK 6.271 straipsnio pagrindu nėra būtina konkrečių valstybės pareigūnų kaltė. Tokiu būdu, apelianto argumentas, kad policijos pareigūnai elgėsi pagal įstatymus, buvo nešališki šiuo atveju teisiškai nėra reikšmingas, todėl neanalizuojamas. Teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad pareiškėjas buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir dėl to patyrė materialinius nuostolius (išlaidas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 metų rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė