b99c7994-aecb-4d5b-8345-a02488c8d268 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1201-640/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04854-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Kauno sporto asociacijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Kauno sporto asociacijos ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos lankininkų federacijai dėl Kauno sporto asociacijos paÅ¡alinimo iÅ¡ Lietuvos lankininkų federacijos narių.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovas Kauno sporto asociacija patikslintu ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Lietuvos lankininkų federacijos 2016 m. sausio 23 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo 13 darbotvarkės priimtÄ sprendimÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ atsakovo narių ir apie tai paskelbti visuose atsakovo interneto svetainės (domenas (duomenys neskelbtini)) puslapiuose tose vietose, kuriose sprendimas paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Lietuvos lankininkų federacijos narių, yra vieÅ¡inamas, ir priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas nesudarė tinkamiausių ir priimtiniausių sÄ lygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti klausimui dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo nagrinėti, taigi sprendimas priimtas pažeidžiant procedÅ«rinius reikalavimus. Atsakovo vadovas, nepateikdamas visuotinio susirinkimo nariams jokių įrodymų, patvirtinančių tariamus ieÅ¡kovo pažeidimus pateikė deklaratyvius kaltinimus, iÅ¡kraipė faktus ir taip suklaidino visuotinio susirinkimo dalyvius. IeÅ¡kovas ne kartÄ Ä¯ atsakovÄ kreipėsi su praÅ¡ymais pateikti sprendimo pagrindÄ sudarančiÄ informacijÄ , tačiau Å¡i informacija pateikta nebuvo.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymas įtraukti į susirinkimo darbotvarkę klausimus, kurie buvo svarbÅ«s ieÅ¡kovo atsikirtimams į numatomus ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo pagrindus, atsakovo vadovo buvo atmestas kelis kartus. Priimant ginčijamÄ sprendimÄ darbotvarkės 13 klausimu balsavimas buvo vykdomas pažeidžiant tiek Asociacijų įstatymo 13 str. 4 d. 1 p., tiek atsakovo įstatų 3.6.1. punkte įtvirtintÄ asociacijos nario teisę dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime. Atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokolo darbotvarkės 13 klausimo balsavimo rezultatuose nurodyta, kad ieÅ¡kovas balsavimo teisės neturi (rezultatai: 9 už, 1 prieÅ¡), nors ieÅ¡kovo teisės niekaip ir niekur balsavimo metu apribotos nebuvo.

Skundžiamas sprendimas buvo priimtas ne dėl to, kad ieÅ¡kovas nesilaikė atsakovo įstatų ar kitaip pažeidė atsakovo įstatų 3.7. p. nustatytas pareigas. SkundžiamÄ sprendimÄ atsakovas priėmė net ne dėl ieÅ¡kovo, o dėl V. Å . elgesio, kad neva Å¡is eilę metų vykdė agresyviÄ ir destruktyviÄ politikÄ nukreiptÄ prieÅ¡ atsakovo narius ir atsakovo valdymo organus. Apie ieÅ¡kovo veiklÄ atsakovo visuotiniame narių susirinkime apskritai nebuvo kalbama.

2. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , bylÄ nutraukti, o ieÅ¡kinio nepalikus nenagrinėto ir bylos nenutraukus, ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl kreipimosi į teismÄ dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu. IeÅ¡kovas visada žinojo apie ginčijamÄ sprendimÄ nuo pat jo priėmimo momento. IeÅ¡kovas dar 2016 m. vasario 18 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl sprendimo ginčijimo ir pirmojoje civilinėje byloje, kuri galutinai iÅ¡nagrinėta kasacinėje instancijoje, apskritai net neįrodinėjo, jog kreipėsi į Etikos ir ginčų komisijÄ dėl ginčo sprendimo ikiteismine tvarka, taigi ieÅ¡kinio senaties dėl sprendimo panaikinimo terminas ieÅ¡kovui prasidėjo 2016 m. sausio 23 d.

Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovas nuo tada, kai sužinojo apie priimtÄ sprendimÄ , t. y. nuo 2016 m. sausio 23 d., per 3 mėnesius (iki 2016 m. balandžio 23 d.), privalėjo kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , prieÅ¡ tai pasinaudojęs ar bent pabandęs pasinaudoti ginčo sprendimo ikiteismine tvarka. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Etikos ir ginčų komisijÄ bei pasinaudojo iÅ¡ankstine ginčo dėl Sprendimo iÅ¡nagrinėjimo ne teismo tvarka. CK 1.80-1.93 straipsniuose įvirtintas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kai sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti atsakovo sprendimÄ , tačiau nenurodo nei vieno CK įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis Å¡is sprendimas turėtų bÅ«tų pripažintas negaliojančiu. IeÅ¡kovas nenurodo, kaip ir kokios jo teisės buvo pažeistos, nei to, kodėl ir kokiÄ tai turėjo įtakÄ ginčijamam atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimui. IeÅ¡kovas nereikalauja ir ieÅ¡kinyje neginčija su informacijos pateikimu susijusių klausimų, o iÅ¡imtinai ginčija sprendimo paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ atsakovo narių teisėtumÄ .

IeÅ¡kovas nurodydamas, kad nebuvo sudarytos sÄ lygos visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti klausimui dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo, nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kaip informacijos apie sprendimÄ teikimas ar ieÅ¡kovo praÅ¡ymai papildyti susirinkimo darbotvarkę paveikė kitų suinteresuotų asmenų (atsakovo narių) apsisprendimÄ priimant sprendimÄ . Kaip nurodo pats ieÅ¡kovas, už jo paÅ¡alinimÄ balsavo 9 atsakovo nariai, prieÅ¡ – 1 narys. Leidimas ar draudimas balsuoti ieÅ¡kovui neturėjo ir negalėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, todėl tariamo procedÅ«rinio pažeidimo klausimas yra neaktualus byloje.

VisÄ laikÄ V. Å . atsakovo veikloje dalyvavo kaip ieÅ¡kovo atstovas ir veikė ieÅ¡kovo vardu. IeÅ¡kovas yra juridinis asmuo, todėl savo teises ir pareigas įgyvendina, taip pat ir pažeidžia per fizinius asmenis, visų pirma, valdymo organus ir jų narius bei jų įgaliotus asmenis. IeÅ¡kovas paskirdamas atitinkamus fizinius asmenis savo valdymo organais (organų nariais), prisiima ir atsakomybę už jų veiksmus, taip pat ir tuos, kuriuos jie vykdo atstovaudami ieÅ¡kovÄ atsakovo organizacijoje. V. Å . veiksmai traktuotini kaip ieÅ¡kovo veiksmai.

Destruktyvios politikos prieÅ¡ atsakovÄ vykdymas yra akivaizdus įstatų pažeidimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisė 1200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs sutrumpintÄ trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ juridinio asmens organo – atsakovo visuotinio narių susirinkimo – sprendimui ginčyti ir nėra svarbių priežasčių, dėl kurių Å¡is terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas iki 2016-01-23 buvo atsakovo narys. 2015 m. gruodžio 6 d. ieÅ¡kovui, kaip ir kitiems atsakovo nariams, elektroniniu paÅ¡tu atsiųstas praneÅ¡imas apie 2016-01-23 visuotinį narių susirinkimÄ (1 t. 13 e. b. l.). Byloje nėra ginčo, kad visi atsakovo nariai el. paÅ¡tu buvo informuoti apie planuojamÄ darbotvarkę, kurioje 13 punktu įtrauktas klausimas dėl Kauno Å¡audymo iÅ¡ lanko asociacijos (Å¡iuo metu –Kauno sporto asociacija) paÅ¡alinimo iÅ¡ LLF narių, paliekant sportininkams teisę startuoti visokio rango varžybose (1 t. 120 e. b. l.).

IeÅ¡kovas 2015 m. gruodžio 8 d. siÅ«lė į darbotvarkę įtraukti papildomus klausimus. 2015 m. gruodžio 21 d. atsakovas el. laiÅ¡ku informavo ieÅ¡kovÄ apie 2016 m. sausio 23 d. visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę. 2015 m. gruodžio 22 d. ieÅ¡kovas el. laiÅ¡ku kreipėsi į atsakovÄ klausdamas, kodėl į visuotinio susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtraukti ieÅ¡kovo pasiÅ«lyti klausimai. IeÅ¡kovui atsakyta, jog dalis klausimų apima jau darbotvarkėje esančius klausimus, o likę klausimai bus siÅ«lomi apsvarstyti kaip darbotvarkės 19 punktas „Kiti klausimai“. 2015-12-22 laiÅ¡ku, adresuotu atsakovo prezidentui, vykdančiajam direktoriui, nariams ir tarybai, ieÅ¡kovas prašė pateikti 2012-2014 dokumentus, susijusius su atsakovo veikla.

IeÅ¡kovui atsakyta, kad finansines ataskaitas ieÅ¡kovas gali gauti VÄ® Registrų centre, o kiti su federacijos veikla susiję dokumentai nebus teikiami, nes neaiÅ¡kus jų panaudojimo tikslas. IeÅ¡kovas 2015 m. gruodžio 31 d. el. laiÅ¡ku kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas pateikti 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotiniame ataskaitiniame narių susirinkime planuojamas tvirtinti ataskaitų kopijas. 2016 m. sausio 2 d. ieÅ¡kovas kreipėsi atsakovÄ praÅ¡ydamas ieÅ¡kovo pasiÅ«lytus darbotvarkės klausimus įtraukti į darbotvarkę prieÅ¡ klausimo dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo svarstymÄ .

Atsakovas 2016 m. sausio 3 d. nurodė, jog nebegali keisti darbotvarkės ir ieÅ¡kovo pakartotinio praÅ¡ymo netenkino. 2016 m. sausio 4 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas pateikti darbotvarkėje įtraukto klausimo dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ atsakovo narių klausimo paaiÅ¡kinimÄ . 2016 m. sausio 6 d. atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovo narystės klausimas bus svarstomas dėl tokių priežasčių: „ a) Už eilę metų vykdoma agresyviÄ ir destruktyviÄ politikÄ nukreipta prieÅ¡ LLF narius ir LLF valdymo organus, b) Už melagingų faktų skleidimÄ kitiems klubams ir LTOK-ui, c) Už Å¡meižimÄ ir nepagrįstų skundu raÅ¡ymus (kriminalinei policijai ir kt.), d) Už LLF vardo menkinimÄ prieÅ¡ WA, e) Už grasinimus ir gÄ sdinimus sugriauti ir iÅ¡ardyti federacijÄ , f) Už nesantaikos kurstymÄ tarp klubų ir sportininkų, g) Už kitų klubų vadovų žeminimÄ , h) Už psichologinį smurtÄ prieÅ¡ kitus federacijos narius ir valdymo organus“ .

Papildomi dokumentai ieÅ¡kovui nebuvo pateikti, ieÅ¡kovui paaiÅ¡kinta, kad argumentai dėl paÅ¡alinimo iÅ¡ federacijos yra paremti ieÅ¡kovo laiÅ¡kais ir žodiniais vieÅ¡ais pasisakymais. 2016 m. sausio 7 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas pagrįsti aukščiau nurodytus motyvus ir pateikti Å¡iuos motyvus pagrindžiančius įrodymus. 2016 m. sausio 23 d. įvyko visuotinis ataskaitinis atsakovo narių susirinkimas, kurio protokolo 13 darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta „už eilę metų vykdomÄ agresyviÄ ir destruktyviÄ politikÄ nukreiptÄ prieÅ¡ LLF narius ir LLF valdymo organus, paÅ¡alinti KÅ LA iÅ¡ LLF narių, paliekant sportininkams teisę startuoti visokio rango varžybose“.

IeÅ¡kovas 2016 m. vasario 18 d. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl minėto sprendimo panaikinimo. 2016 m. birželio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ iÅ¡ esmės jÄ atnaujino ir paliko ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . 2016 m. birželio 28 d. ieÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kurį Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė. 2016 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kovas pateikė kasacinį skundÄ .

IeÅ¡kovo kasacinis skundas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo atmestas. IeÅ¡kovas 2017 m. balandžio 20 d. skundu, adresuotu atsakovo Etikos ir ginčų komisijai, ir iÅ¡siųstu elektroniniu paÅ¡tu prašė panaikinti sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ narių. IeÅ¡kovas 2017 m. birželio 1 d. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ dėl ginčijamo sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ nurodydamas, jog ieÅ¡kovas, įgyvendindamas iÅ¡ankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkÄ , skundÄ pateikė ne Etikos ir ginčų komisijai, o atsakovo tinklapio administratoriui. 2017 m. spalio 27 d. ieÅ¡kovas su atskiruoju skundu dėl minėtos nutarties kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , kuris 2018 m. sausio 30 d. nutartimi paliko galioti nepakeistÄ . 2018 m. vasario 14 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, ginčydamas sprendimÄ dėl paÅ¡alinimo.

Ieškinys, pašalinus trūkumus, priimtas 2018-03-02 rezoliucija.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad Lietuvos lankininkų federacijos įstatų 4.16 punkto pagrindu Etikos ir ginčų komisija sprendžia ginčus tarp federacijos narių, taip pat jos organų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai konstatavo, jog ieškovės, kaip federacijos narės, reikalavimai dėl visuotinio narių susirinkimo (federacijos organo) sprendimo turėjo būti iš pradžių nagrinėjami būtent Etikos ir ginčų komisijoje.

6. Teismas nurodė, jog apie ginčijamÄ atsakovo nutarimÄ ieÅ¡kovas sužinojo jo priėmimo metu, t. y. 2016 m. sausio 23 d. IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų ir Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo pasirinktas bÅ«das pateikti skundÄ Etikos ir ginčų komisijai pripažintinas tinkamu, todėl ieÅ¡kovas yra pasinaudojęs privaloma iÅ¡ankstine neteismine tvarka. IeÅ¡kovas 2017 m. balandžio 20 d. elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) iÅ¡siuntė laiÅ¡kÄ , adresuotÄ Etikos ir ginčų komisijai. Ä® bylÄ gauti duomenys patvirtina ir tai, kad prie Å¡io laiÅ¡ko buvo pridėtas ir skundas Etikos ir ginčų komisijai.

7. Teismas nurodė, jog pagal CK 2.82 str. juridinių asmenų organų sprendimams ginčyti yra numatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas dėl ginčijamo 2016 m. sausio 23 d. sprendimo į Etikos ir ginčų komisijÄ kreipėsi tik 2017 m. balandžio 20 d., t. y. praėjus beveik penkiolikai mėnesių. Pažymėtina ir tai, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys pateiktas 2018 m. vasario 14 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po ginčijamo sprendimo priėmimo bei praėjus beveik 10 mėnesių nuo kreipimosi į Etikos ir ginčų komisijÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti 2016 m. sausio 23 d. sprendimÄ teisme suėjo 2016 balandžio 23 d.

8. Teismo vertinimu, tiek ieÅ¡kovui kreipusis su ieÅ¡kiniu pirmÄ kartÄ , tiek antrÄ kartÄ , ieÅ¡kiniai buvo palikti nenagrinėti bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės: pirmuoju atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ iÅ¡ viso nepasinaudojęs ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o antruoju atveju – ieÅ¡kovas nepateikė pakankamų įrodymų pagrįsti pasinaudojimÄ iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

9. Teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ , nurodydamas, jog vien ieÅ¡kovo aktyvumo nepakanka pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo vadovas V. Å . yra pats buvęs atsakovo Etikos ir ginčų komisijos nariu, taip pat dar iki 2016-01-23 visuotinio narių susirinkimo yra į Å¡iÄ komisijÄ kreipęsis dėl ginčo iÅ¡nagrinėjimo. Akivaizdu, kad jam, veikiančiam ieÅ¡kovo vardu, buvo puikiai žinoma apie privalomÄ iÅ¡ankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarkÄ nepaisant to, kad Etikos ir ginčų komisijos reglamentas buvo patvirtintas tik po ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ federacijos, t. y. 2016-02-20.

Etikos ir ginčų komisijos darbo reglamentas tik nustato procedÅ«rinius Ginčų ir Etikos komisijos veiklos aspektus, t. y. darbo organizavimo tvarkÄ . Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad atsakovo įstatuose, kurie galiojo tiek ieÅ¡kovui bÅ«nant atsakovo nariu, tiek ir vėliau pakeistuose ir 2016-03-09 registre įregistruotuose, kaip nuolatinis atsakovo organas numatyta Ginčų ir etikos komisija. IeÅ¡kovas, žinodamas apie privalomÄ kreipimÄ si į Ginčų ir etikos komisijÄ , tačiau į jÄ sÄ moningai nesikreipdamas elgėsi neapdairiai.

Toks ieÅ¡kovo atstovo elgesys negali bÅ«ti pateisinamas nei nežinojimu apie privalomÄ ikiteisminę tvarkÄ , nei nesutikimu su tokios tvarkos privalomumu. SubjektyvÅ«s ir teisės normomis nepagrįsti ieÅ¡kovo įsitikinimai negali bÅ«ti pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ .

10. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, atsižvelgė ir į aplinkybę, kiek ginčijamas atsakovo sprendimas turėjo įtakos ieÅ¡kovo nariams (sportininkams). Å alinant ieÅ¡kovÄ ir federacijos, ieÅ¡kovo kaip asociacijos nariams – t. y. sportininkams buvo palikta teisė startuoti įvairaus rango varžybose. Teismo posėdyje atsakovas patvirtino (o Å¡ios aplinkybės nepaneigė ir ieÅ¡kovas), kad ir po ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ atsakovo narių, ieÅ¡kovo nariai sportininkai startuoja varžybose, o esant poreikiui – gauna ir finansavimÄ .

Å i aplinkybė, teismo nuomone, patvirtino, kad ieÅ¡kovo narių – sportininkų ginčijamas sprendimas iÅ¡ esmės nepaveikė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliantas (ieÅ¡kovas) Kauno sporto asociacija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo motyvų dalį – „IeÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo treneriams licencijų pratęsimo nefinansavimo, nepateikus įrodymų, kad atsakovas turi neginčijamÄ pareigÄ skirti finansavimÄ trenerių licencijų pratęsimui, nagrinėjamu atveju teisinės reikÅ¡mės neturi.

Teismas pažymi ir tai, kad iÅ¡ pateikto susirinkimo dalinio garso įraÅ¡o yra akivaizdu, kad tiek ieÅ¡kovo vadovas V. Å ., tiek ir sprendimÄ priėmę asmenys puikiai suprato tiek svarstomo klausimo esmę ir svarbÄ , tiek ir priežastis, dėl kurių toks klausimas buvo svarstomas ir priimtas sprendimas. Tarp ieÅ¡kovo vadovo, veikusio ieÅ¡kovo vardu, ir atsakovo prezidento, tarybos narių yra akivaizdi konfrontacija. Ä® bylÄ nepateikta duomenų, kad federacijoje yra narių, kurie pageidautų bÅ«ti federacijoje kartu su ieÅ¡kovu, atstovaujamu V.

Å ., ieÅ¡kovo vadovo veiklos bÅ«dai sukėlė neigiamÄ atmosferÄ asociacijoje “.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 12.1. Apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai vadovavosi CK 1.130 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, kuris numato, kad ieÅ¡kinio, kurį teismas paliko nenagrinėtÄ , pareiÅ¡kimas ieÅ¡kinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiÅ¡kimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieÅ¡kovo kaltės. Pats teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas po 2016 m. sausio 23 d. ginčijamo sprendimo į teismÄ kreipėsi 2016 m. vasario 18 d., t. y. nepraleidęs CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyto sutrumpinto trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino, o CK 1.130 str. 1 d. nurodo, jog ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka.

Nors teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , pats ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėtu per se nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nenutrÅ«ko. Buvo bÅ«tina nustatyti ieÅ¡kovo kaltę. 12.2. IeÅ¡kovo nuomone, ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes ieÅ¡kinio nebuvo atsisakyta priimti, ieÅ¡kinys pateiktas tinkamam teismui, ieÅ¡kinys nebuvo atsiimtas, ieÅ¡kinio ieÅ¡kovas neatsisakė, į teismÄ kreipėsi nepraleisdamas sutrumpinto trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino, ieÅ¡kovas atvyko į visus posėdžius bei pagrįstai ir aktyviai gynė jo nuomone jo pažeistÄ teisę.

IeÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas ne dėl ieÅ¡kovo neveikimo ar netinkamo veikimo (kaltės), o teismui iÅ¡sprendus ginčo klausimÄ iÅ¡ esmės, jog ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kaip tai numatyta CPK 137 str. 2 d. 3 p., Å¡iuo konkrečiu atveju egzistavo. 12.3. Nurodo, jog teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ignoravo aplinkybę, jog ieÅ¡kovas dar iki kreipimosi į teismÄ buvo įsitikinęs, jog ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kaip tai nustatyta CPK 137 str. 2 d. 3 p., net nebuvo nustatyta ir Å¡iÄ pozicijÄ motyvuotai grindė savo procesiniuose dokumentuose visuose teisminio ginčo etapuose iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.

IeÅ¡kovas motyvuotai ir nuosekliai tikėjo, jog ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka CPK 137 str. 2 d. 3 p. prasme nebuvo nustatyta ir dėl to iÅ¡ esmės tarp Å¡alių vyko ginčas visose teisminėse instancijose (tai patvirtina visos faktinės bylos aplinkybės ir nėra nei vienos jas paneigiančios), dėl ko teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo pagrįstÄ Ä¯sitikinimÄ apie iÅ¡ankstinę ginčų nagrinėjimo tvarkÄ laikė kaltu ieÅ¡kovo elgesiu per se. Vertinant ieÅ¡kovo kaltę teismas privalėjo nustatyti ir įvertinti, ar ieÅ¡kovas žinojo, numatė ir ar privalėjo žinoti, numatyti, jog ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka egzistavo prieÅ¡ ieÅ¡kovui pateikiant ieÅ¡kinį teisme, ar ieÅ¡kovas piktnaudžiavo teise kreipdamasis į teismÄ ir pan., antraip nėra jokio teisinio pagrindo ieÅ¡kovo kaltei konstatuoti.

IeÅ¡kovas nurodo, jog kitose civilinėse bylose, t. y. Nr. 2A-685-392/2016 bei Nr.e2A-1405-653/2016, teismai prieÅ¡ingai sprendė ir pasisakė dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nei Å¡ioje byloje. 12.4. Apeliantas nurodo, jog antrÄ kartÄ Ä¯ teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi iÅ¡ karto po to, kai suėjo 1 mėnesio terminas po to, kai ieÅ¡kovas, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo pateikė skundÄ atsakovo Etikos ir ginčų komisijai, kaip nagrinėjančiai skundus privaloma iÅ¡ankstine iki teismo tvarka.

Taigi, ieÅ¡kovas, nesant priimtų sporto Å¡akos taisyklių akivaizdžiai neturėjo pareigos suprasti apie privalomos ikiteisminės tvarkos egzistavimÄ (nėra ieÅ¡kovo kaltės), todėl antrÄ kartÄ ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi taip pat nepraleisdamas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyto sutrumpinto trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino, nes atsižvelgiant į CK 1.130 str. 1 d. ir CK 1.130 str. 3 d. nuostatas sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas turėjo bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 19 d., kuomet įsiteisėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, iÅ¡sprendusi ginÄÄ dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos egzistavimo.

Teismo manymu, Å¡iuo kreipimusi į teismÄ atveju ieÅ¡kinys taip pat buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes, anot teismo, „ieÅ¡kovas nepateikė pakankamų įrodymų pagrįsti pasinaudojimÄ iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka“. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas priėmė neatsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes: ginčas tarp Å¡alių vyko ne dėl skundo, kaip tokio pateikimo ar nepateikimo atsakovui, o dėl skundo pateikimo bÅ«do, t. y. ar pateikus skundÄ atsakovo generaliniam sekretoriui jis laikytinas paduotu ir atsakovo Etikos ir ginčų komisijai (jos pirmininkui). 12.5.

Nurodo, jog teismas nepagrįstai spręsdamas ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ atsižvelgė į aplinkybę, kiek ginčijamas atsakovo sprendimas turėjo įtakos ieÅ¡kovo nariams (sportininkams), tačiau nevertino to, kÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje iÅ¡ tiesų laiko reikÅ¡minga vertybe – asmens narystę asociacijoje. Å tai keletoje savo bylų kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog narystė asociacijoje yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, o klausimo dėl nario paÅ¡alinimo iÅ¡ asociacijos svarba turi ne tik individualiÄ (asmeniui, kurio paÅ¡alinimo iÅ¡ asociacijos narių klausimas nagrinėjamas), bet ir kolektyviÄ (visiems asociacijos nariams) reikÅ¡mę (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014, taip pat kitu pvz.,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Å ioje byloje ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas ne dėl sportininkų teisių pažeidimo/nepažeidimo, o dėl teisių, susijusių su naryste asociacijoje pažeidimo, dėl ko teismas spręsdamas ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo klausimÄ nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kurios nėra susijusios su ginčo dalyku. Teismas, taikydamas ir kito teisės instituto, ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, nuostatas nepagrįstai ir iÅ¡kreipiant bylos faktines aplinkybes, jog ieÅ¡kovo pozicija dėl iÅ¡ankstinės ginčų nagrinėjimo ikiteisminės tvarkos neegzistavimo nebuvo pagrįsti teisės normomis, atsižvelgė ne į ieÅ¡kovo elgesį ir aktyvumÄ , kaip to reikalauja kasacinis teismas, bet į bylos faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis nepagrįstÄ nuomonę, jog ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ suprasti, kad nesant priimtų sporto Å¡akos taisyklių atsakovo įstatuose nustatyta atsakovo Etikos ir ginčų komisijos kompetencija per se lėmė pareigas ieÅ¡kovui dėl ginčų Å¡ioje komisijoje nagrinėjimo ikiteismine tvarka.

Tuo tarpu byloje nustatyti faktai dėl ieÅ¡kovo elgesio ir jo aktyvumo ginant savo pažeistas teises leidžia padaryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , jog, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas ir suėjo, jis turėtų bÅ«ti atnaujintas esant svarbioms aplinkybėms. 12.6. Apeliantas taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ panaikinti tam tikrus sprendimo motyvus, nes iÅ¡vadas teismas padarė neįvertinęs esminių bylos aplinkybių. Nurodo, jog neiÅ¡tyrus ir neįvertinus procedÅ«rinių pažeidimų buvimo ar nebuvimo jokiu bÅ«du teismas negalėjo prieiti prie iÅ¡vadų, jog federacijoje nebuvo narių, kurie pageidautų bÅ«ti federacijoje kartu su ieÅ¡kovu (liudytojo pateikti parodymai byloje prieÅ¡tarauja tokiai teismo iÅ¡vadai, dėl to nestebina tai, jog teismas, neįvertinęs ginčui svarbių aplinkybių padarė nepagrįstų iÅ¡vadų).

Teismas nepagrįstai priėjo prie iÅ¡vadų apie nesutarimų priežastis nurodydamas, jog „V. Å ., ieÅ¡kovo vadovo veiklos bÅ«dai sukėlė neigiamÄ atmosferÄ asociacijoje“, nors nei tyrė nei vertino ieÅ¡kovo ar atsakovo vadovo veiklos bÅ«dų, taip pat netyrė ir nevertino atmosferos asociacijoje (teismas taip pat nevertino kitų reikÅ¡mingų veiksnių ir priežasčių, kurie galėjo turėti įtakos atmosferos susidarymui). Å tai pavyzdžiui bÅ«tent atsakovo prezidentas G. M., pradėjęs vadovauti Federacijai 2015 m. sausio 16 d. jau 2015 m. vasario 5 d. nepagrįstai skyrė vieÅ¡Ä pastabÄ ieÅ¡kovo vadovui V.

Å .. 2015 m. kovo 24 d. tas pats G. M. neteisėtai suspendavo ieÅ¡kovo vadovo V. Å . narystę atsakovo taryboje. 2015 m. gegužės 10 d. tas pats G. M. kartu su T. K. neteisėtai diskvalifikavo ieÅ¡kovo vadovÄ V. Å . kaip sportininkÄ užkirsdamas V. Å . keliÄ dalyvauti atrankoje į olimpines žaidynes (duomenys neskelbtini), kuriai V. Å . intensyviai ruošėsi kelis metus. Tas pats G. M. per 2015 metus vieÅ¡ai žemino ir įžeidinėjo ieÅ¡kovo vadovÄ V. Å . vieÅ¡oje erdvėje (Å¡ias aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai, kurių teismas darydamas minėtas iÅ¡vadas netyrė ir nevertino).

Dėl visų neteisėtų atsakovo vadovo veiksmų ieÅ¡kovo vadovas V. Å . siekė spręsti klausimus atsakovo organizacijos viduje. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovas siekė eliminuoti bet kokius skundų sprendimus atsakovo viduje (atsakovo etikos ir ginčų komisija į ieÅ¡kovo ir V. Å . skundus nereagavo, atsakovo Taryba taip pat nesiėmė to spręsti), dėl ko ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į LR teismus. Byloje surinkti ir pateikti įrodymai parodo, kad ne ieÅ¡kovo vadovo netinkami veiklos bÅ«dai, o atsakovo vadovo netinkama ir neteisėta veikla sukėlė konfrontacijÄ ir narių susiskaldymÄ , kuris nuvedė prie apsisprendimo, kuriai pozicijai pritarti.

SkundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas to nevertino, dėl ko prie sprendime nurodytų iÅ¡vadų priėjo neobjektyviai, o tik selektyviai ir Å¡aliÅ¡kai pasirinkdamas pritarti atsakovo pozicijai.

13. Atsiliepime atsakovas Lietuvos lankininkų federacija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 14.1. Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovas pirmÄ kartÄ dėl 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo 13 punkto panaikinimo kreipėsi 2016 m. vasario 18 d. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad toks jo kreipimasis į teismÄ negali bÅ«ti traktuojamas kaip kreipimasis ir civilinės bylos nagrinėjimas ne dėl ieÅ¡kovo kaltės. Atsakovas nesutikimÄ su Å¡iuo teiginiu grindžia tuo, jog ieÅ¡kovui kreipusis į teismÄ 2016 m. vasario 18 d. galiojo atsakovo įstatų redakcija patvirtinta atsakovo narių 2013 m. gruodžio 14 d., kurio 4.1. punktas numatė, kad vienu iÅ¡ federacijos (atsakovo) organų yra Etikos ir ginčų komisija.

Tos pačios atsakovo įstatų redakcijos 4.16 punktas numatė, kad atsakovo Etikos ir ginčų komisija sprendžia ginčus tarp federacijos narių, taip pat jos organų ir kontroliuoja kaip federacijos nariai, taip pat jos organai laikosi federacijos įstatų. Taigi atsakovo etikos ir ginčų komisija atsakovo organizacinėje struktÅ«roje kaip ikiteisminis ginčų nagrinėjimo organas egzistavo dar nuo 2013 m. gruodžio mėn. Taigi ieÅ¡kovui pirmÄ kartÄ kreipusis į teismÄ 2016 m. vasario 18 d. galiojo atsakovo įstatų redakcija patvirtinta atsakovo narių 2013 m. gruodžio 14 d., kuri sureglamentavo iÅ¡ankstinę ginčų, kylančių tarp sporto federacijos narių, nagrinėjimo tvarkÄ pačioje federacijoje, kaip ir leido KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymas.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmÄ jį kartÄ nagrinėjant civilinę bylÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo dėl 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, ieÅ¡kovas ignoravo tokios iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos bÅ«tinybę. Taigi aptariant ieÅ¡kovo pirmÄ jį kreipimÄ si į teismÄ pažeistų teisių gynybos dėl 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, ieÅ¡kovas, aiÅ¡kiai suvokdamas iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos egzistavimÄ atsakovo organizacinėje struktÅ«roje, nepaisė atsakovo įstatuose nustatytos iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo pačios federacijos viduje tvarkos ir tokiÄ tvarkÄ , kokia buvo numatyta atsakovo įstatuose, aktyviai neigė savo procesiniais dokumentais, įskaitant ir kasaciniu skundu.

IeÅ¡kovas suvokė, kad atsakovo įstatai reglamentuoja prieÅ¡ingai nei jis teigė savo procesiniuose dokumentuose, todėl ieÅ¡kovo nesinaudojimas iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka buvo paties ieÅ¡kovo atsakomybė. 14.2. IeÅ¡kovo atstovas, V. Å ., kuris yra vienasmenis ieÅ¡kovo valdymo organas Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ yra pripažinęs, jog jis asmeniÅ¡kai buvo atsakovo Etikos ir ginčų komisijos narys iki priimant 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ atsakovo narių.

IeÅ¡kovas ir jo atstovas, V. Å ., ne kartÄ patvirtino, kad tiek asmeniÅ¡kai, tiek ieÅ¡kovo vardu yra ne kartÄ iki 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimo priėmimo kreipęsis į atsakovo Etikos ir ginčų komisijÄ dėl įvairių konfliktinių situacijų. Taigi kaip logiÅ¡kai galima paaiÅ¡kinti faktÄ , apie kurį kalba ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde, kad buvimas Etikos ir ginčų komisijos nariu ir kreipimasis į Etikos ir ginčų komisijÄ neįrodo ieÅ¡kovo žinojimo apie iÅ¡ankstinę ginčų, kylančių federacijos viduje sprendimo procedÅ«rÄ , o tik patvirtina ieÅ¡kovo žinojimÄ apie tokios komisijos egzistavimÄ . 14.3.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pasisakė, jog “IeÅ¡kovas dėl ginčijamo 2016 m. sausio 23 d. sprendimo į etikos ir ginčų komisijÄ kreipėsi tik 2017 m. balandžio 20 d., t.y. praėjus beveik penkiolikai mėnesių. Pažymėtina ir tai, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys pateiktas 2018 m. vasario 14 d., t.y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po ginčijamo sprendimo priėmimo bei praėjus beveik 10 mėnesių nuo kreipimosi į Etikos ir ginčų komisijÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti 2016 m. sausio 23 d. sprendimÄ teisme suėjo 2016 m. balandžio 23 d.” IeÅ¡kovo nesupratimas ar nenoras suprasti ieÅ¡kinio senaties termino pradžios ir pabaigos, ieÅ¡kovo nenoras suprasti ikiteisminės ginčų nagrinėjimo sporto Å¡akos federacijoje bÅ«tinybės, kaip tai numato KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymo 51 straipsnis ir atsakovo įstatai, ieÅ¡kovo aktyvus ignoravimas ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, nors pats ieÅ¡kovas ir jo atstovas buvo ne kartÄ kreipęsis į atsakovo Etikos ir ginčų komisijÄ , o ieÅ¡kovo atstovas, V.

Å ., buvo ir tokios komisijos nariu, tik parodo ieÅ¡kovo kaltę dėl pavėluoto kreipimosi į teismÄ ir ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Pastarieji ieÅ¡kovo veiksmai – nesupratimas, nenoras suprasti, ikiteisminės tvarkos ignoravimas negali pateisinti fakto, kad jau su pirminiu ieÅ¡kiniu (2016 m. vasario 18 d.) ieÅ¡kovas kreipėsi ne į tÄ ginčus nagrinėjantį organÄ , į kurį privalėjo. Todėl ieÅ¡kovo kreipimasis į Etikos ir ginčų komisijÄ (2017 m. balandžio 20 d.) ir į teismÄ (2018 m. vasario 14 d.) patys savaime yra pavėluoti, t. y. praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ 2018 m. vasario 14 d. yra laikytinas atliktu praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris niekada nebuvo sustojęs. Toks ilgas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas negali bÅ«ti pateisinamas ieÅ¡kovo nežinojimu ar atsakovo įstatų ignoravimu. Asmuo aktyviai ignoruojantis asociacijos nustatytÄ tvarkÄ , ypač tuo metu, kai tÄ tvarkÄ gerai žinojo iki kreipimosi į teismÄ dienos, turi prisiimti ir sau tenkančias neigiamas pasekmes. PrieÅ¡ingu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ CK 1.130 straipsnio 4 dalies pagrindu turėjo remtis tik aplinkybėmis, kurios sudaro ieÅ¡kovo kaltę dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, kÄ ir padarė pirmosios instancijos teismas teisingai nustatydamas ieÅ¡kovo kaltę.

Pirmosios instancijos teismas palikus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ neprivalėjo argumentuoti galimai ginčui svarbių materialinių ir procedÅ«rinių atsakovo 2016 m. sausio 23 d. visuotinio narių susirinkimo aspektų. 14.4. Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo nėra apeliacijos objektas ir negali bÅ«ti nagrinėjamos apeliacine tvarka, nes ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovas motyvuotai niekada neprašė atnaujinti ir nurodė, jog iÅ¡ viso nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino. 14.5.

IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti tam tikras iÅ¡vadas, tačiau ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kina, kuo Å¡ios iÅ¡vados, nurodytos sprendime, yra susijusios su apeliacijos dalyku. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių apie ieÅ¡kovo trenerių licencijas ar pan., vien tai kad teismas įsiklausė į 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotinio susirinkimo garso įraÅ¡Ä (kÄ ir turėjo padaryti siekiant iÅ¡analizuoti paties ieÅ¡kovo pateiktÄ bylos medžiagÄ ), vien tai, kad matė konfrontacijÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nereiÅ¡kia, kad teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ .

Nurodo, jog ieÅ¡kinys yra atmestas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas neprivalo analizuoti visos civilinėje byloje esančios medžiagos. Teismo padarytos iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo sukelia materialines pasekmes tik toje apimtyje, kurioje ieÅ¡kinys yra atmestas. Nėra suprantama, kodėl ieÅ¡kovas nori iÅ¡ sprendimo panaikinti tam tikrus žodžius, kuriuos nurodo teismas iÅ¡analizavęs bylÄ iÅ¡ esmės ir supratęs, jog ieÅ¡kovo kaltė pirmiausiai pasireiÅ¡kė ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

16. Byloje sprendžiamas klausimas, ar tinkamai pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir sprendė dėl ieškinio senaties termino praleidimo bei atnaujinimo aplinkybių.

17. Asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybÄ (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), tačiau Å¡i teisė, kaip ir bet kuri kita civilinė teisė, nėra absoliuti. Teisės į gynybÄ Ä¯gyvendinimas pirmiausia sietinas su subjekto, besinaudojančio Å¡ia teise, pareigomis laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų – Å¡ios pareigos yra neatskiriama visų civilinių teisių įgyvendinimo dalis (CK 1.137 straipsnio 2 dalis).

Be Å¡ių bendrųjų teisės į gynybÄ Ä¯gyvendinimo aspektų, iÅ¡skirtinas vienas specifinis ypatumas – Å¡ios civilinės teisės įgyvendinimas yra ribojamas laiko aspektu, t. y. asmuo turi konkrečiu terminu ribojamÄ galimybę teismine tvarka ap(si)ginti savo pažeistas subjektines teises. Terminas, kuriuo ribojamas teisės į gynybÄ Ä¯gyvendinimas, yra vadinamas ieÅ¡kinio senaties terminu, Å¡io termino teisinis apibrėžimas yra pateiktas CK 1.124 straipsnyje, o jo praleidimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 1.131 straipsnio 1 dalyje.

18. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Esant ginčo Å¡alies reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikÅ¡ti (CK 1.125 straipsnis), be to, svarbu nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ , nes nuo Å¡io momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas.

20. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, jog nagrinėjamu atveju reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje. IeÅ¡kovas dėl ginčijamo 2016 m. sausio 23 d. sprendimo į etikos ir ginčų komisijÄ kreipėsi tik 2017 m. balandžio 20 d., t. y. praėjus beveik penkiolikai mėnesių. Pažymėtina ir tai, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys pateiktas 2018 m. vasario 14 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po ginčijamo sprendimo priėmimo bei praėjus beveik 10 mėnesių nuo kreipimosi į Etikos ir ginčų komisijÄ . Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti 2016 m. sausio 23 d. sprendimÄ teisme suėjo 2016 balandžio 23 d.

21. Nagrinėjamu atveju byloje sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ praleido CK 1.125 str. 4 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atmestini apelianto argumentai, jog pirmÄ kartÄ kreipiantis į teismÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ , ieÅ¡kovas nežinojo apie ikiteisminę ginčo sprendimo procedÅ«rÄ ir ieÅ¡kinys nenagrinėtu buvo paliktas ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl jo kreipimasis į teismÄ antrÄ kartÄ , laikytinas nepraleidus nustatyto termino.

22. Kolegija nurodo, jog byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovui pirmÄ kartÄ kreipusis į teismÄ 2016 m. vasario 18 d. galiojo atsakovo įstatų redakcija patvirtinta atsakovo narių 2013 m. gruodžio 14 d., kuri sureglamentavo iÅ¡ankstinę ginčų, kylančių tarp sporto federacijos narių, nagrinėjimo tvarkÄ pačioje federacijoje, kaip ir leido KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taip pat byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovo atstovui V. Å ., kuris yra vienasmenis ieÅ¡kovo valdymo organas, turėjo ir buvo žinoma iÅ¡ankstinė ginčų, kylančių federacijos viduje, sprendimo procedÅ«ra, nes jis pats nagrinėjimo metu patvirtino, jog buvo atsakovo Etikos ir ginčų komisijos narys iki priimant 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo ginčijamÄ sprendimÄ ir pats buvo kreipęsis į atsakovo Etikos ir ginčų komisijÄ dėl įvairių konfliktinių situacijų.

Tokiu bÅ«du konstatuotina, jog buvimas Etikos ir ginčų komisijos nariu ir kreipimÄ sis į Etikos ir ginčų komisijÄ Ä¯rodo ieÅ¡kovo žinojimÄ apie iÅ¡ankstinę ginčų, kylančių federacijos viduje, sprendimo procedÅ«rÄ . Todėl kreipimÄ sis į teismÄ nepaisant ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos sÄ lygojo ieÅ¡kinio palikimÄ nenagrinėtu bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės.

23. Tokiu bÅ«du pagrįsta ginčijamo sprendimo iÅ¡vada, jog antrÄ kartÄ ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl ginčijamo sprendimo praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kinio senatis nagrinėjamu atveju nenutrÅ«ko (CK 1.130 str. 4 d.). IÅ¡ LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-28993-432/2017 teismas 2017-06-07 nutartimi buvo nustatęs ieÅ¡kovui terminÄ pateikti įrodymams, patvirtinantiems, kad jis pasinaudojo ginčo iÅ¡ankstine sprendimo ne teisme tvarka. Aplinkybę, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, pakankamų patvirtinti pasinaudojimÄ neteismine ginčo sprendimo tvarka, patvirtina ir 2018 m. sausio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartis. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tiek ieÅ¡kovui kreipusis su ieÅ¡kiniu pirmÄ kartÄ , tiek antrÄ kartÄ , ieÅ¡kiniai buvo palikti nenagrinėti bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės: pirmuoju atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ iÅ¡ viso nepasinaudojęs ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o antruoju atveju – ieÅ¡kovas nepateikė pakankamų įrodymų pagrįsti pasinaudojimÄ iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, yra pagrįsta ir tinkamai motyvuota.

24. IeÅ¡kinio reikalavimas, pareikÅ¡tas praleidus įstatyme nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia nustatyti, kurį iÅ¡ kelių viešųjų interesų reikėtų ginti prioritetiÅ¡kai konkrečiu atveju – teisinių santykių stabilumÄ (ieÅ¡kinio senaties termino paskirtis) ar bÅ«tinybę paÅ¡alinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ , nors asmuo ir pavėluotai pareiÅ¡kė tokį reikalavimÄ (ginčo santykio specifika), t. y. vertinti teisės kreiptis į teismÄ ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistÄ teisę.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/20009).

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti yra praleistas, pagrįstai analizavo ir sprendė ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ . Pritartina argumentams, jog ieÅ¡kovas, žinodamas apie privalomÄ kreipimÄ si į Etikos ir ginčų komisijÄ , tačiau į jÄ sÄ moningai nesikreipdamas elgėsi neapdairiai. Toks ieÅ¡kovo atstovo elgesys negali bÅ«ti pateisinamas nei nežinojimu apie privalomÄ ikiteisminę tvarkÄ , nei nesutikimu su tokios tvarkos privalomumu. SubjektyvÅ«s ir teisės normomis nepagrįsti ieÅ¡kovo įsitikinimai negali bÅ«ti pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ .

26. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, pagrįstai vertino ir atsižvelgė į kitas aplinkybes, kiek ginčijamas atsakovo sprendimas turėjo įtakos ieÅ¡kovo nariams (sportininkams). Teismas vertindamas termino atnaujinimo klausimÄ Å¡iuo aspektu rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog ieÅ¡kovo nariai sportininkai startuoja varžybose, o esant poreikiui – gauna ir finansavimÄ . Å i aplinkybė patvirtina, kad ieÅ¡kovo narių – sportininkų ginčijamas sprendimas iÅ¡ esmės nepaveikė. Todėl tinkamai sprendė dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų nebuvimo.

27. Kolegija atmeta apelianto argumentus dėl to, jog tam tikras išvadas teismas padarė neįvertinęs esminių bylos aplinkybių, neištyrus ir neįvertinus procedūrinių pažeidimų buvimo ar nebuvimo. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo teismas savo išvadas dėl ieškovo narių teisių pažeidimo nebuvimo, dėl šalių konfrontacijos grindė byloje esančių ir ištirtų leistinų įrodymų pagrindu – šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais bei garso įrašu (CPK 177 str., 185 str.). Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog sprendimo motyvai nėra pagrįsti ištirtais įrodymais, yra atmestini kaip nepagrįsti. Vien tai, jog apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas išvadas padarė nepagrįstai. Kolegija pažymi, jog iš esmės apeliantas nenurodo ir nepagrindžia teismo padarytų išvadų nepagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, ieÅ¡kovo elgesį ginant savo pažeistas teises, tinkamai sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleisto ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl juridinio asmens organo sprendimo ginčijimo pareikÅ¡ti.

29. Kolegija įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas, apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 998,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 93, 98 straipsniai). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: ieÅ¡kovo Kauno sporto asociacijos apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Kauno sporto asociacijos 998,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos naudai. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Andrutė Kalinauskienė Eglė Surgailienė RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė