b99c6ddd-b6fa-40ea-8b6e-3d02f76326be · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-502-1036/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20650-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.6.2 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 10 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant RÅ«tai ČereÅ¡kaitei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, nukentėjusiajam A. K., nepilnamečio nukentėjusiojo L. N. atstovui pagal įstatymÄ N. N., nepilnamečio nukentėjusiojo L.

N. atstovui pagal pavedimÄ advokatui Eugenijui Karažinui, nepilnamečio nukentėjusiojo V. M. atstovei pagal įstatymÄ I. K., nepilnamečio nukentėjusiojo V. M. atstovei pagal pavedimÄ advokatei Liudmilai Karvelienei, kaltinamiesiems S. B., P. D., kaltinamojo S. B. gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskij, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyventis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje;

P. D. (P. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, n u s t a t ė : S. B. ir P. D. 2018 m. balandžio 28 d., apie 21:30 val., vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, prie namo Nr. 48, esančio (duomenys neskelbtini), kitų nepilnamečių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu tuo, kad S. B. tyčia lipdamas iÅ¡ automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A.

K., priekinėmis keleivio durelėmis kliudė važiuojančius dviračiais nepilnamečius V. M. ir L. N., po ko nepilnamečiams atsitrenkus į dureles, jie abu nukrito nuo dviračių ant žemės, S. B. tyčia vienÄ kartÄ koja spyrė nepilnamečiui L. N. į pilvÄ ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė rankos kumščiu nepilnamečiui V. M. į veidÄ , tokiais savo veiksmais sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam V. M. ir nepilnamečiui nukentėjusiajam L. N. fizinį skausmÄ , o P. D. grasino A.

K. (A. K.), kuris matė kaip S. B. mušė L. N. ir V. M., iÅ¡sitraukęs iÅ¡ už kelnių juosmens laikytÄ daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir atlikdamas veiksmus panaÅ¡ius į ginklo užtaisymÄ , bei nukreipęs į A. K. veidÄ , kitų asmenų akivaizdoje, pagrasino jį nužudyti nuÅ¡aunant, sakydamas Å¡iam: ,,ar jau ne toks kietas", ,,ar jau ne toks drÄ sus", ,,Å¡ausiu", tokiais savo bendrais veiksmais demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Be to, S. B. 2018 m. liepos 8 d., apie 15:00 val., bÅ«damas (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nepilnametį V. M., gimusį (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis kartus V. M. į veidÄ , vienÄ kartÄ koja spyrė Å¡iam į kairiÄ jÄ rankÄ , tuo sukeldamas V. M. fizinį skausmÄ , padarydamas deÅ¡iniojo skruosto odos nubrozdinimÄ â€“ sužalojimÄ vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu ir nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį nosies odos nubrozdinimu, nosies kaulų lūžiu ir aplinkinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, tokiais savo veiksmais padarydamas nepilnamečiui nukentėjusiajam V.

M. sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis S. B. teisiamojo posėdžio metu dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino ir parodė (dėl pirmo epizodo), kad įvykis galėjo būti prieš metus, balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini). Buvo vakaras, apie 21:30 val. Buvo išgėręs butelį alaus, jautėsi normaliai. Dviese su A. K. automobiliu važiavo pas P. D.. Jis sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, o A. K. vairavo. Sustojo vidury kelio ir šalia buvo vaikai, kurie kabinėjosi prie P. D. sūnaus.

IÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio pajautė, kad kažkÄ kliudė, galėjo kliudyti dviratininkus. Žymių ant automobilio nebuvo. Atstumas nuo sustojusio automobilio iki dviratininkų buvo gal metras, gal pusė metro. Tada dviratininkai numėtė dviračius ir sustojo į krÅ«vÄ . L. N. buvo paėmęs už striukės, už kupros, pakratė ir pastÅ«mė. Jis nuo pastÅ«mio priklupo ar nukrito, neiÅ¡laikė pusiausvyros. L. N. 16 metų, jis turbÅ«t iÅ¡sigando. Kiti vaikai ir V. M. rėkė jam kÄ jis daro, kam gina P. D. sÅ«nų.

Galėjo bÅ«ti, kad sudavė ar kažkaip trinktelėjo V. M.. Konflikto metu buvo kartu buvo P. D. ir ginčijosi su visais. Nematė kÄ tiksliai darė P. D.. P. D. yra rÅ«kantis, rÅ«ko elektroninę cigaretę, tÄ dienÄ taip pat turėjo ir rÅ«kė elektroninę cigaretę. Elektroninė cigaretė primena ginklÄ , bet ar konflikto metu P. D. turėjo elektroninę cigaretę, jis nematė. Konflikto metu buvo ir A. K., tačiau jis su juo nekonfliktavo. Tarp A. K. ir P. D. kažkas buvo. Dėl kilusio konflikto kilo triukÅ¡mas, netoli gyvenantys žmonės galėjo tai girdėti ir dėl negražios diskusijos bÅ«tų pasipiktinę.

Sutiko, kad įvykęs konfliktas sudrumstė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . (Dėl antro epizodo) jam bÅ«nant prie ežero, (duomenys neskelbtini), pravažiuojantis V. M. su drauge ir draugu, su juo apsižodžiavo. Jį tai supykdė ir jis priėjęs stvėrė V. M. už rankos bei vienÄ kartÄ trenkė jam į nosį su delnu. Po Å¡io jo veiksmo V. M. nenugriuvo. V. M. dar kažkÄ jam sakė, rėkavo, bet jis nuėjo. Kadangi jis turi problemų su regėjimu, nematė ar V. M. bėgo kraujas, jis neverkė. Nežino kaip V.

M. sulūžo nosis, gal taip išėjo, kad pataikė į nosį. Po Å¡io įvykio V. M. pamatė po savaitės, tačiau jokių sužalojimų ant jo nepastebėjo. Neneigia aplinkybių, kad galėjo padaryti V. M. nurodytus sužalojimus. Å io įvykio metu taip pat buvo iÅ¡gėręs. Dėl savo padarytų veiksmų jaučiasi blogai ir gailisi. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Sutinka atlyginti V. M. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ . Kaltinamasis P. D. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad nuėjo pasitikti savo sÅ«naus link (duomenys neskelbtini), kadangi jis jam paskambino ir pasakė, kad negali pasiekti namų, nes vyksta konfliktas su V.

M. ir jo draugais. Jis ten nuvykęs bandė kalbėtis su nukentėjusiais vaikais, įvyko konfliktas, kurio metu kilo triukÅ¡mas. Pripažįsta, kad padarė blogai, kad tada nenuėjo pakalbėti pas jų tėvus. Su savimi turėjo cigaretę, kuriÄ iÅ¡traukęs pasakė sustoti arba Å¡aus. Cigaretė gali bÅ«ti panaÅ¡i į ginklÄ , nepilnamečiai dėl to galėjo iÅ¡sigÄ sti. Pripažįsta, kad padarė blogai ir incidentas sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Ä®vykis buvo kaime, pakankamai vėliu paros metu, dėl to žmonės toje vietoje galėjo pasipiktinti kilusiu Å¡urmuliu.

Įvykio metu buvo išgėręs skardinę alaus. Atsiprašė nukentėjusiojo A. K.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltais dėl jiems inkriminuojamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamųjų S. B. ir P. D. prisipažinimų, jų kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Nukentėjusiojo nepilnamečio L. N. atstovas pagal įstatymÄ N. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nei jis, nei jo sÅ«nus nepyksta ant kaltinamųjų ir su jais susitaikė. Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susitaikė su kaltinamaisiais ir jokių pretenzijų jiems neturi.

Nepilnamečio nukentėjusiojo V. M. atstovė pagal įstatymÄ I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atleidžia kaltinamiesiems. Susitarė su kaltinamuoju S. B., kad jis per 3 mėnesius atlygins savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Tokį jo geranoriÅ¡kÄ sutikimÄ atlyginti žalÄ vertina gerai.

1. Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje Liudytojas nepilnametis V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo vasara. Jis buvo lauke, atvažiavo draugai, pakvietė iÅ¡eiti į kiemÄ pažaisti, tada nusileido nuo tokio kalno link kaimo vidurio, kur visi kiti gyvena, jeigu tuo keliu važiuoti. Jis su dviračiu nuvažiavo porÄ Å¡imtų metrų toliau nei kiti, kad užsiriÅ¡tų batÄ ir prieÅ¡ pas juos grįžtant, jų palaukė ir kai jie po poros minučių neatėjo, jis grįžo link jų atgal ir ten jau stovėjo maÅ¡ina, buvo dar pora žmonių ir matė, kad draugui A. buvo kažkas į kaktÄ nutaikyta, mano, kad ginklas, tik nežino, ar tikras.

Tada apsirėkavo visi, buvo pykčių, kažkas kažkÄ rėkavo, tos pusiau rusų kalbos nelabai moka, todėl nesuprato, apie kÄ jie kalbėjo. Kai viskas aprimo, iÅ¡kvietė policijÄ , surašė protokolÄ ir skirstėsi. Labiausiai pamena, kaip buvo nutaikytas ginklas, įvykio smulkmenų nepamena. PaaiÅ¡kino, kad įvykis buvo, ar tai pavasarį, ar tai vasarÄ , datos nebepamena. Sėdėjo Å¡alia namų kieme (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugai: L., V., I., A. IÅ¡ jų tik kelias pavardes žino, tai:

L. N., I. M. Tik I.ir jis buvo su dviračiais. Parodė, kad jis skubėjo į priekį, nes nuo namų iÅ¡važiuodamas nespėjo net batų užsiriÅ¡ti, kiti ėjo pėsčiomis, lėtai važiavo. Kad užsiriÅ¡tų batÄ , kelis Å¡imtus metrų į priekį nuo visų pavažiavo. Užsirišęs batÄ , palaukė jų, nesulaukęs jų, nuskubėjo atgal ir jau veiksmas buvo prasidėjęs. Veiksmas vyko kaime tarp gatvių, tarp namų. Tik jis ir I. buvo su dviračiais, daugiau niekas nebuvo su dviračiu.

Tas vyras, kuris buvo nutaikęs į kaktÄ A. ginklÄ , buvo vidutinio Å«gio, liekno sudėjimo, Å¡viesesnių nei juodi plaukų, pavasarine ar rudenine striuke. Atrodė, kad jis laikė ginklÄ , nes jis iÅ¡ formos atrodė kaip koks pistoletas. Ginklas kažkiek matosi taip pat ir įvykio filmuotoje medžiagoje. Tuo metu buvo jau pakankamai tamsu ir jis buvo be akinių, todėl tiksliai negalėjo įsižiÅ«rėti, bet tas daiktas, kuriuo buvo grasinta A., atrodė kaip pistoletas. Tas vyras, kuris daiktu, panaÅ¡iu į ginklÄ , grasino A., yra gyventojas iÅ¡ gretimo (duomenys neskelbtini).

Pažįsta jį iÅ¡ matymo. Vardo ir pavardės nežino. Be to vyriÅ¡kio, automobilyje buvo dar vienas vyriÅ¡kis, lygtai vaikai ir viena moteriÅ¡kė. Ta moteriÅ¡kė ir kitas vyriÅ¡kis nepažįstami. Automobilis buvo tamsios spalvos, kokios tiksliai negali pasakyti. Jo manymu, policija buvo iÅ¡kviesta dėl to, kad buvo grasinta ginklu A. Bet kaip minėjo, nesuprato, kÄ jie žodžiais pusiau rusiÅ¡kai kalbėjo. Automobiliu atvykę vyrai sumušė du draugus, vienÄ stipriau, kitÄ ne taip stipriai. V.

M. stipriau sumušė vienas vyriÅ¡kis, vardu S. Bent jau žino, kad jį taip vadina. Nežino, kaip jį tiksliai mušė, tai matė jau po kiek laiko, nes buvo Å¡oke ar panikoj ir neįsigilino į tÄ patį veiksmÄ . Lygtais rankomis jį mušė, bet gal ir iÅ¡ kojos bandė suduoti, tiksliai nepamena. Pamena, kad S. jam per veidÄ kumščiavosi. Jis V. sudavė tikrai daugiau negu vienÄ kartÄ . Kitam draugui, L. N., praskėlė lÅ«pÄ . Nepamena, kas tiksliai tai padarė, nes didelę dalį veiksmo jau buvo praleidęs. Ginklas buvo pas kitÄ atvažiavusį vyrÄ , ne S..

Ta moteris vienu momentu buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio ir pradėjo daryti kažkokį skandalÄ , bet jis kalbos nesuprato, kÄ ji norėjo pasakyti. Ji tiesiog rėkė, Å¡nekėjo. Ginklas buvo nutaikytas, bet nieko niekas neÅ¡ovė. Po įvykio jie, ko gero, paslėpė ginklÄ , nes kai buvo atvykusi policija ir juos apieÅ¡kojo, nieko nerado (1 t., b. l. 98–100). Liudytoja D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra V. R. mama. Dėl įvykio įvykusio 2018 m. balandžio 28 d. parodė, kad sÅ«nus V.

R. iÅ¡bėgo iÅ¡ kiemo pamatęs draugus, kurie atvažiavo jo pasikviesti, pakvietę jį, draugai nuvažiavo dviračiais toliau, o sÅ«nus bėgo jiems iÅ¡ paskos. Tikslios vietos kur buvo vaikai nežino, tik žino, kad buvo (duomenys neskelbtini), kažkur netoli J. V. namo. Valandos tikslios nepasakys, žino, kad jau buvo sutemę, parbėgo iÅ¡sigandęs sÅ«nus, kuris pasakė, kad jis, kai prisivijo draugus, juos pavijęs pamatė, kaip P. D. laikė rankoje pistoletÄ ir buvo jį įrėmęs A. ((duomenys neskelbtini)) į galvÄ .

Taip pat sakė, kad S. B. spardė galvÄ kažkokiam L., ji nežino kuriam. Taip pat sÅ«nus minėjo, kad ten buvo automobilis, kurio markės nežino, su P. D. kartu buvo jo sugyventinė, kurios vardo neprisimena, dar sÅ«nus sakė, kad automobilyje kažkas buvo iÅ¡ jų vaikų. SÅ«nus įvykio metu nenukentėjo, nenori, kad jis bÅ«tų pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 90). Liudytojas nepilnametis I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pačioje įvykio pradžioje nedalyvavo, buvo namie, kai atvažiavo draugai jau buvo iÅ¡siskyrę su tais vaikais, su kuriais buvo konfliktas, ir važiavo pasiimti dar vienÄ draugÄ .

Kai atvyko pas jį, iÅ¡sikvietė į laukÄ ir ruošėsi pas dar vienÄ draugÄ eiti. Buvo jis, L., dar vienas L., V., A. ir V. Jiems važiuojant pakeliui atvažiavo maÅ¡ina, kuri staigiai sustojo ir su durimis numušė V. ir L. nuo dviračių. IÅ¡lipo du suaugę vyrai ir vienas iÅ¡ jų pradėjo muÅ¡ti V.. Antras suaugęs vyras užsipuolė A. ir po to iÅ¡ karto iÅ¡sitraukė ginklÄ . Tada visi apsiramino. Visi rusiÅ¡kai kalbėjo daugiausia. V.buvo nestipriai sumuÅ¡tas, atrodo, kad jam lÅ«pÄ praskėlė.

Dar įvykio vietoje buvo moteris, kuri nieko nedarė, rėkė. Vienas iÅ¡ jų staigiai iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos ir kaip suprato, tÄ ginklÄ iÅ¡vežė, kad paslėptų. Jie pasiaiÅ¡kino, kodėl taip vyksta ir nuėjo į V. kiemÄ , sutiko jo brolį, kuris pilnametis ir iÅ¡kvietė policijÄ . Draugai viskÄ papasakojo apie įvykį, jis pats nieko policijai tÄ dienÄ nepasakojo. Tada policija nuvažiavo pas tuos, kurie juos užpuolė. Po to grįžo ir pasakė , kad įformins viskÄ .

Po to jokių žinių, kol tyrėja paskambino ir paprašė atvažiuoti su mama. Ä®vykiai, apie kuriuos pasakojo, buvo vasarÄ , ties vasaros viduriu ar į pabaigÄ , liepos ar rugpjūčio mėnesį. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) pakelėje siauro keliuko, kuriame viena maÅ¡ina telpa. Kai privažiavo užpuolikų maÅ¡ina, po to viskas toliau vyko ant pievutės prie tokio apleisto namo. Tai maždaug (duomenys neskelbtini) viduryje. Kai ta maÅ¡ina privažiavo, iÅ¡ jos iÅ¡lipo S. ir P. ir moteris, kurios nežino vardo.

Juos pirmÄ kart tÄ dienÄ matė, apie juos papasakojo ir jų vardus pasakė kartu buvę draugai. Vyras, vardu S., buvo su ginklu. Jis iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos puolė aiÅ¡kintis su A. ir kai matėsi, kad tuoj kils muÅ¡tynės, jis tada iÅ¡sitraukė ginklÄ ir pradėjo grasinti iÅ¡ pradžių A., o po to jam ir kitiems kartu buvusiems. Jis tik aiÅ¡kinosi, rėkė, jokių kitų jo veiksmų nebuvo. Vyras vardu P.užsipuolė V., jį daužė, stumdė ir spardė. V. buvo sumuÅ¡tas, bet nestipriai.

Buvo vakaras, tamsu, akys buvo nukreiptos į ginklÄ , todėl nestebėjo, kaip buvo sumuÅ¡tas V., tik tiek apie tai žino, kiek V. pats papasakojo. Nėra tikras, kad su ginklu grasino bÅ«tent vyras vardu S., vardus žino tik iÅ¡ kitų pasakojimo, jis galėjo bÅ«ti ir vardu P. Tas vyras buvo vidutinio Å«gio, trumpais plaukais, smulkaus sudėjimo. Atrodo, kad jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio keleivio sėdynės. O kitas vyras buvo aukÅ¡tesnis, senesnis, apie 40 metų, ilgesniais, juodais plaukais, atrodo, kad jis arba pro vairuotojo dureles iÅ¡lipo, arba pro galines maÅ¡inos dureles.

Kai visi apsiramino ir V. nebemušė, jie pradėjo rėkauti. Po to atvažiavo tas vaikas, su kuriuo V. iÅ¡ pradžių susimušė, kai jo dar nebuvo. Suaugę juos skatino, kad jie iÅ¡siaiÅ¡kintų vienas prieÅ¡ vienÄ . Jie visi rėkė, bet daugiausia skatino ta moteris, kurios vardo nežino. L. ėjo padėti V. ir taip pat nukentėjo. Jam po to kažkÄ skaudėjo ir jis dėl to nuėjo namo. Jį sumušė P., tas, kuris sumušė ir V. Asmuo, kuris buvo su ginklu, nieko nedarė, tik grasino.

Nematė, kÄ jis L. darė, matė tik kaip L. bėgo padėti V. Matė tÄ automobilį, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo užpuolikai, jis buvo 4 durų, Å¡viesios spalvos, senas, bet detaliau nespėjo įsižiÅ«rėti. VyrÄ vardu S. matė po įvykio ir tada L.ir A. parodė, kad tai jis yra S. Ä®vykio metu abu užpuolikai buvo neblaivÅ«s, iÅ¡gėrę. S. tikrai buvo iÅ¡gėręs. Jie neatrodė blaivÅ«s, nes vaikščiojo svyruodami, kalbėjo neriÅ¡liai. AiÅ¡kiai matėsi, kad tas daiktas, kuriuo buvo grasinta, buvo ginklas, nes tikrai atpažino, kad buvo bÅ«tent ginklo priekis.

Tai galėjo bÅ«ti dujinis, žaislinis arba tikras ginklas, bet to daikto forma tikrai buvo kaip tikro ginklo. Buvo arčiausiai iÅ¡ visų, apie 2–3 metrų atstumu, nuo asmens, kuris laikė ginklÄ . IÅ¡ įvykio vietos vienas ar keli asmenys sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo kelioms minutėms. Kai jie grįžo, kiti atvažiavę suaugę žmonės juos apieÅ¡kojo ir ginklų nerado. Greičiausiai per tÄ laikÄ , kai buvo iÅ¡važiavę, jie ir iÅ¡metė ginklÄ . Atrodo, kad vienas žmogus buvo iÅ¡važiavęs. Kai maÅ¡ina iÅ¡važiavo, visi dar aiÅ¡kinosi.

Jis su mus užpuolusiais asmenimis po įvykio tikrai nebendravo, o kiti draugai irgi nepasakojo apie tai, kad dar kas nors tarp jų būtų buvę. Girdėjo, kad buvo tėvai susitikę, bet kad draugai nieko (1 t., b. l. 112–114). Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra I. M. mama. Sūnus papasakojo apie įvykį įvykusį 2018 m. balandžio 28 d. galėjo būti apie 21:00 val., sūnus su draugais važiavo dviračiais, jie važiavo negreitai, kadangi vienas iš vaikų ėjo pėstute, prie jų privažiavo automobilis, markės modelio nežinojo, automobilis sustojo priešais vaikus.

Kas vairavo automobilį nepasakė, sakė, kad automobilyje sėdėjo trys suaugę asmenys, du vyrai ir viena moteris. SÅ«nus taip pat pasakė, kad visi trys asmenys galimai buvo neblaivÅ«s. Vardų pavardžių tų asmenų nei ji, nei sÅ«nus nežino. SÅ«nus pasakė, kad vienas vyriÅ¡kis, atidarydamas automobilio priekines keleivio dureles, jomis pargriovė kažkurį iÅ¡ L. ir V. Vėliau tas vyriÅ¡kis sudavė vienÄ smÅ«gį V., kur sudavė nepasakė, tik sakė, kad nuo suduoto smÅ«gio, V. parkrito ant žemės, vėliau tas suaugęs vyras pradėjo muÅ¡ti kitÄ vaikÄ , L., kurio pavardės nežino, kiek prisimena, sÅ«nus minėjo, kad L. mušė rankomis ir kojų keliais.

Tuo metu, kol tas vyriÅ¡kis mušė L. ir V., kitas buvęs vyras nukreipė ginklÄ Ä¯ A., kuris bandė su jais kalbėtis, kad nutrauktų muÅ¡tynes, vėliau ginklas buvo nukreiptas ir į jos sÅ«nų ir dar kitÄ L. IÅ¡ sÅ«naus pasakojimo suprato, kad ilgiausiai ginklas buvo nukreiptas į A., o po to jis ginklÄ nukreipęs buvo ir į jos sÅ«nų, ir į L. Nori pabrėžti, kad sÅ«nus nurodė, jog vyras turėjęs ginklÄ , jį laikė nukreipęs bÅ«tent į vaikų galvas. Kiek laiko truko muÅ¡tynės ir įvykis, kai buvo nukreiptas ginklas į vaikus, sÅ«nus pasakyti negalėjo.

Vėliau iÅ¡ kažkur atsirado kažkieno iÅ¡ tų trijų suaugusių asmenų vaikas, kurį ta suaugusi moteris ragino trenkti V., ,,iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius" muÅ¡tynių pagalba. SÅ«nus sakė, kad netikėtai keliu važiavo kaimo gyventojas E., kuris sustojęs pradėjo klausinėti, kas vyksta, ir tada vyras laikęs ginklÄ , jį paslėpė, taip pat nuo ežero, kuris yra ne toliese galimai iÅ¡girdę triukÅ¡mÄ pradėjo eiti link vaikų poilsiautojai. Tada tie trys suaugę su vaiku susėdo į automobilį, kuriuo atvažiavo ir iÅ¡važiavo.

SÅ«nus minėjo, jog kaimo gyventojai kalba, kad tas vyras, kuris laikė į vaikus nukreipęs ginklÄ turi nelegalų ginklÄ . Dar sÅ«nus minėjo, kad tarp V. ir to vyro, kuris laikė ginklÄ sÅ«naus vyksta ne pirmas konfliktas. IÅ¡ sÅ«naus apie įvykį sužinojo prieÅ¡ kelias dienas, kai paskambino tyrėja iÅ¡sikviesti į apklausÄ . SÅ«naus paklausė, kodėl nepasakė apie įvykį iÅ¡ karto, atsakė, kad baiminosi, kad ji nepradėtų aiÅ¡kintis, kviesti policijÄ , kad nebÅ«tų sÅ«nui blogiau.

Po minėto įvykio nepastebėjo esminių pokyčių sÅ«naus elgesyje. IÅ¡ sÅ«naus pasakojimo suprato, kad įvykio metu patyrė stresÄ buvo labai iÅ¡sigandęs. Nenori, kad sÅ«nus bÅ«tų pripažintas nukentėjusiuoju. ViskÄ pasakojo taip kaip suprato iÅ¡ vaiko pasakojimo. Daugiau nieko apie įvykį pasakyti negali (1 t., b. l. 102). Liudytojas nepilnametis L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. su kažkokiais vaikinais turėjo konfliktÄ , jie visÄ laikÄ pykdavosi, tai jie važiavo pasikalbėti su jais, dėl ko jie pravardžiuoja jį.

RusiÅ¡kai nesupranta, tai nesuprato, kÄ jie tarpusavyje kalbėjo. Tie pradėjo stumdytis, jis pribėgo, atitraukė, kad nustotų muÅ¡tis. Po to nuvažiavę pas draugÄ V., jį pasikvietė ir tada grįžo atgal. Po to matė maÅ¡inÄ , pasitraukė nuo gatvės, maÅ¡inai važiuojant, stabdant su durimis daužė į V. ir į L., kurie buvo ant dviračių. S., iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos, pradėjo juos daužyti, muÅ¡ti. (Duomenys neskelbtini) norėjo eiti V.i ir L. padėti ir tada P. iÅ¡sitraukė daiktÄ , kuris buvo labai panaÅ¡us į ginklÄ , jie iÅ¡sigando, jie pradėjo rusiÅ¡kai kalbėti ir jis nieko nesuprato.

Moteris pasakė: „Tegul jie patys iÅ¡siaiÅ¡kina“ ir jie pradėjo muÅ¡tis. Priėjo du kaimynai broliai, atvažiavo dar vienas kaimynas E., po to iÅ¡siskirstė ir nuėjo pas V. V. susistumdė su kažkuo, jis atskyrė juos, kad nebÅ«tų jokių problemų, paklausė kaip tas jaučiasi, su kuriuo jis susistumdė. Po to norėjo į laukÄ nueiti kažkÄ paveikti įdomaus. S. ir P. buvo tų vardai, kurie iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. S. pradėjo L. muÅ¡ti, kai jis nuo dviračio, net nespėjo nulipti.

P. iÅ¡sitraukė daiktÄ , panašų į ginklÄ . Jis laikė tÄ daiktÄ ir žiÅ«rėjo į juos. Filmavo kažkiek, bet blogai matosi, nes žema kameros kokybė. Filmavo P., bet kamera tai labai neryÅ¡kiai užfiksavo. Sunku suprasti, kai greitai rusiÅ¡kai kalba, todėl negalėjo suprasti, kÄ jie Å¡neka. Kai lietuviÅ¡kai sakė, tada suprato. Tik momentais jie kalbėjosi lietuviÅ¡kai. Viena moteris sakė, kad „tegu jie dviese iÅ¡siaiÅ¡kina“ ir jie tada pradėjo muÅ¡tis. Jie du ir mušėsi, o nieko negalėjo, nes P. turėjo tÄ daiktÄ , panašų į pistoletÄ .

Kai P. iÅ¡sitraukė tÄ daiktÄ , S. baigė muÅ¡ti L. ir V., ir stovėjo vienoje krÅ«voje. S., atidaręs automobilio duris, daužė į dviračius V. ir L. Jis juos mušė su kumščiais. Matė, kad V. iÅ¡ lÅ«pos kraujas tekėjo, kai policija atvažiavo, nes jis pats tai parodė. Juos abu S. mušė kumščiais. Vienas jų mažas plonas, kitas aukÅ¡tesnis, o tas S. 28 metų, jie ir dviese nelabai kÄ jam galėjo padaryti. TÄ kartÄ , kai V.i lÅ«pa buvo prakirsta, jis tik matė, kad S. mušė.

Jis buvo nugara, todėl nematė vietos, į kuriÄ sudavė smÅ«gį. Ä®vykio dienÄ su dviračiais važiavo jis, V. ir (duomenys neskelbtini). Po to kai grįžinėjo, jų jau buvo 5 ar 6, tiksliai nepamena. Dar prisidėjo I., dar vėliau V., L. jau buvo. Ä®vykis, kai prasidėjo muÅ¡tynės, buvo ten, kur asfaltuotas kelias ir posÅ«kis link jų sodybos (duomenys neskelbtini). Tas kelias yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), netoli apleisto namo. Atvažiavo Å¡eimyninis, didelis, 5 vietų, tamsios spalvos automobilis.

Automobilyje buvo 3 žmonės ir vienas vaikas. Buvo S., P., mergina ir jos vaikas. Ir tada su dviračiu atvažiavo dar kitas vaikas. Ta mergina pasakė: „Tegu jie abu iÅ¡siaiÅ¡kina“ ir jie pradėjo muÅ¡tis. S. mušė tik tuos du draugus, kuriuos minėjo. P. laikė daiktÄ panašų į pistoletÄ , kurį iÅ¡sitraukė iÅ¡ už nugaros. Jie tarpusavy rusiÅ¡kai kalbėjo. Tik mergina lietuviÅ¡kai tÄ sakinį pasakė. Gal jie atkerÅ¡yti norėjo, net neįsivaizduoja dėl ko visa tai įvyko.

P. su mergina nieko nelietė. Tik P. grasino daiktu, panaÅ¡iu į ginklÄ . P. daiktÄ , panašų į pistoletÄ , iÅ¡sitraukė iÅ¡ už nugaros, jie tuo metu buvo krÅ«voje. Jie kalbėjo rusiÅ¡kai kažkÄ tarpusavyje, po to atvažiavo E. toks ir tada P. ginklÄ paslėpė kažkur. E. paklausė: „Kur ginklas, kur jį padėjai?“, bet jis jau buvo tÄ daiktÄ , panašų į ginklÄ , paslėpęs ir niekas nematė kur (1 t., b. l. 124–126). Liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra L.

V. tėvas. Dėl įvykio įvykusio 2018 m. balandžio 28 d. sužinojo tik kitÄ dienÄ iÅ¡ sÅ«naus. SÅ«nus papasakojo, kad tarp V. ir tų asmenų, kurie atvažiavo prie vaikų, vaiko, buvo kažkoks konfliktas, dėl ko nežino ir sÅ«nus nepasakė, nes mano taip pat nežino. 2018 m. balandžio 28 d. sÅ«nus su kitais draugais L., V., I. ir A., kiek suprato, važiavo dviračiais ir iÅ¡ paskos jų ėjo V. SÅ«nus pasakė, kad vaikams bestovint ant gatvės, prie jų privažiavo automobilis, markės modelio sÅ«nus nepasakė, taip pat nepasakė kas vairavo automobilį, tik nurodė, kad dar automobiliui riedant, kiek žino S. kuris sėdėjo priekyje, keleivio pusėje riedant automobiliui, atidarė automobilio duris ir jomis kliudė, kiek suprato, V. ir L.

Vėliau, automobiliui sustojus, iÅ¡ jo iÅ¡lipo trys asmenys, tarp jų buvo viena moteris, minėtas S. ir dar kažkoks nežinomas vyras. SÅ«nus sakė, kad S. iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio sudavė smÅ«gį V., kur tiksliai nežino, nuo suduoto smÅ«gio V. pargriuvo, tada pradėjo galimai spardyti L. Netoliese jų stovėjo sÅ«nus, A. ir I. A. norėjo nutraukti muÅ¡tynes, bet tada trečias buvęs suaugęs vyras pradėjo A. ginklu grasinti. IÅ¡ kur iÅ¡sitraukė tas vyras ginklÄ nežino, nepaminėjo sÅ«nus.

SÅ«nus yra nufilmavęs įvykį (dalį įvykio, jo pradžiÄ ), bet pamatęs ginklÄ filmavimÄ nutraukė. IÅ¡ sÅ«naus pasakojimo suprato, kad A. bandė vyrÄ su ginklu raminti, sakydamas, kad reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti kame problema ir kad nutrauktų muÅ¡tynes. Kiek suprato iÅ¡ sÅ«naus, vyras laikė ginklÄ nukreipęs A. į veidÄ , vėliau ginklÄ buvo nukreipęs ir į jo sÅ«naus ir į I. pusę, t. y mojavo ginklu iÅ¡ vienos pusės į kitÄ . KÄ tas vyras Å¡aukė, nurodyti negalėjo, minėjo kad Å¡aukė ir keikėsi rusų kalba.

Vėliau sakė, kad prie jų privažiavo automobilis, kurį vairavo kaimynas E. ir kad E. privažiavus, vyras, turėjęs ginklÄ , jį kažkur paslėpė. Dar sÅ«nus nurodė, kad ten įvykio metu iÅ¡ kažkur atsirado galimai tos moters vaikas, kurį ji ragino susipeÅ¡ti su V. Privažiavus E., visi konflikto dalyviai iÅ¡siskirstė. Ir kiek žino, V. brolis po konflikto, praėjus kiek laiko iÅ¡kvietė policijÄ . Nenori, kad jo sÅ«nus bÅ«tu pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l.116). Liudytoju D.

M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. M. yra jo brolis. Dėl įvykio įvykusio 2018 m. balandžio 28 d. gali pasakyti, kad apie 21:43 val., skambino į policijÄ , dėl to, kad (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. 11, buvo sumuÅ¡tas jaunesnysis brolis V. M.. TÄ vakarÄ dirbo kieme ir girdėjo, kaip netoli namo Nr. 11 vyksta kažkoks konfliktas, tada paskambino draugas E. S. kuris pasakė, kad prie 11 namo susirinkusi krÅ«va žmonių, konfliktuoja, tarp jų yra ir jaunesnysis brolis V. Po skambučio sugrįžo brolis V. su savo draugais, kurie pasakė, kad jiems važiuojant dviračiais, prie namo Nr. 11, prie jų privažiavo automobilis Opel Astra mėlynos spalvos, kurį vairavo A.

K., su ja automobilyje sėdėjo S. B. ir P. D., kur jie sėdėjo nežino. Vaikai nurodė, kad važiuojant automobiliui Opel Astra, kažkas atidarė važiuojančio automobilio dureles, nežino kurias ir durelėmis kliudė vienÄ iÅ¡ buvusių vaikų, kurį nežino. Automobiliui sustojus iÅ¡ jo iÅ¡lipo S. B. ir pradėjo muÅ¡ti L. N., sakė kad iÅ¡ kojos kelio spyrė jam į galvÄ , vėliau brolis V. norėjo nustumti S. nuo L., tada S.pradėjo muÅ¡ti brolį V., sudavė du smÅ«gius ranka į nosį, V. tada iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas.

Vėliau iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo P. D. ir sakė kad turėjo su savimi ginklÄ , panašų į pistoletÄ . Vaikai nurodė, kad ginklÄ buvo nukreipęs į vaikus ir juo gÄ sdino juos, kÄ sakė vaikams laikydamas ginklÄ , nežino. Su broliu buvo kartu A. K., L. N., L. V., I., pavardės nežino, V. R. ir dar vienas vaikas, kurio vardo ir pavardės nežino. Tada iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, dėl įvykio. GMP pagalba kviesta nebuvo, nes brolis V. nusiplovė veidÄ , nosis neatrodė lūžusi, tik skundėsi brolis, kad jam skaudÄ nosį, taip pat tuo metu neturėjo galimybės nuvežti brolį į ligoninę, nes neturėjo pinigų.

Po Å¡io įvykio į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nes turėjo finansinių problemų ir nebuvo galimybės nuvykti. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, parašė policijos pareigÅ«nams pareiÅ¡kimÄ , dėl įvykio. Po to įvykio skambino porÄ kartų į telefonÄ S. B. ir P. D., jie skambino skirtingomis dienomis ir skirtingais laikais, tik atsimena, kad iÅ¡ to pačio telefono numerio, bet numerio neiÅ¡sisaugojo ir jo nurodyti negali, pokalbių metu jie sakė, kad susidoros su dėde A. M., kuris Å¡iuo metu sėdi kalėjime.

IÅ¡ balso atpažino, kad skambina bÅ«tent S. B. ir P. D.. Dar buvo įvykis, kad prie namų buvo atvažiavęs automobilis Mercedes Benz, juodos spalvos, numerių dabar nurodyti negali, iÅ¡ jo iÅ¡lipo moteris ir P. D., kurie mamai pasakė, kad jie susidoros su jais, kad nieko neįrodys. Ta moteris buvusi su Petru pasakė, kad jos vyras labai turtingas ir kad ,,užmėtys" advokatus pinigais, kad teisė bus jų pusėje. Abu savavaliÅ¡kai užėjo į kiemÄ , ir ta moteris ėmė filmuoti jų kiemÄ , automobilius.

Mama liepė jiems iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo, bet jie neklausė. Jų kiemas tvora neaptvertas. Apie įvykį, kai atvažiavo P. D. su kažkokia moterimi ir filmavo kiemÄ , sužinojo iÅ¡ mamos, nes tuo metu buvo darbe. 2018 m. liepos 18 d. apie 19:52 val., vėl S. B. sumušė brolį V., kuriam po įvykio buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis. V. tÄ dienÄ važinėjo dviračiu, su girininko sÅ«numi, kurio vardo ir pavardės nežino, jie buvo sustojęs prie kaimo bibliotekos, tada pribėgo S. B., sučiupo brolį už sprando ir kumščiu sudavė į veidÄ , ir į ranka, nepamena į kuriÄ ir kiek buvo suduota smÅ«gių.

Po įvykio vėl grįžo kruvinas brolis ir papasakojo apie tai kad vėl buvo sumuÅ¡tas S. B.. Tada jis vėl iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir GMP pagalbÄ . SantariÅ¡kių ligoninėje broliui buvo nustatytas nosies kaulo lūžis ir sumuÅ¡ta ranka. Po apžiÅ«ros brolis buvo iÅ¡leistas namo. Å iuo metu daugiau nieko papildyti negali, pasakė kÄ prisiminė (1 t., b. l. 131). Liudytojas D. M. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad toliau pasilieka prie jau duotų liudytojo apklausos metu parodymų tik dar papildomai patikslino tai, kad A.

K. yra pažįstama, su ja niekada anksčiau nebendravo, tik pasisveikindavo, jÄ Å¾inojo kaip P. D. sugyventinę. Su P. D. susipažino prieÅ¡ 10 metų bendravo su juo iki 2017 metų, po to nepalaikė jokių ryÅ¡ių, su juo nebendravo. Nori pasakyti, kad jis nežino kodėl A. K. apklausoje nurodė, jog jai buvo davęs pasaugoti du ginklus. Apie tai nieko nežino. Jokių ginklų nei namuose, nei automobilyje neturėjo ir nelaikė. Automobilį Peugeot turėjo maždaug prieÅ¡ du metus, kurį pridavė į metalo laužo supirktuvę.

Tai yra A. K. prasimanymas (1 t., b. l. 134). Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu P. D. ir trimis savo nepilnamečiais vaikais, R. D. gimusiu (duomenys neskelbtini), K. K. gimusia (duomenys neskelbtini) ir R. K. gimusiu (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio įvykusio 2018 m. balandžio 28 d. galėjo bÅ«ti apie 20:30 val., sÅ«nus R. D. lydėjo namo savo draugÄ T. J. ir ėjo pro (duomenys neskelbtini). R. papasakojo, kad V. M. pamatė, kad sÅ«nus eina su draugu, paėmė dviratį ir kažkur nuvažiavo.

Kaip suprato iÅ¡ sÅ«naus, kad V. nuvažiavo pasikviesti savo draugų. Vėliau V. pasikvietęs draugus, važiavo dviračiais iÅ¡ paskos sÅ«naus ir jo draugo, sakė kad visi mėtė į juos akmenis. V. su draugais vėliau pagavo T., draugai V. laikė jį, o pats V. mušė T., o sÅ«nus R. greitai paėmė T. dviratį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kviesti pagalbos. Kiek žino, T. tėvai, dėl sÅ«naus sumuÅ¡imo į policijÄ nesikreipė, ir sakė, neminėti jo sÅ«naus, nes nenori turėti problemų su policija.

R., nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ pažįstamos V., pavardės nežino, paėmė telefonÄ ir paskambino sugyventiniui P. Paskambinęs pasakė, kad V. M. su draugais sekė juos iÅ¡ paskos, nori sumuÅ¡ti, kad T. sumušė, kad nežino, kur Å¡iuo metu yra T. P. tada išėjo R. pasitikti. Ä® namus tada buvo atėjęs S. B.. Kadangi P. ilgai negrįžo, o jie su S. bÅ«dami kieme iÅ¡girdo, kaip kažkas prie kalno pradėjo bartis. Tada su S. įsėdo į automobilį, Opel AstrÄ , valstybinio numerio nepamena, vairavo ji pati, vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, bet vairavo todėl, kad bijojo, kad gali sumuÅ¡ti vaikÄ , nes nežinojo kas ten darosi.

Į automobilį įsėdo dar du vaikai K. ir R., kadangi jų nebuvo kur palikti. S. sėdėjo automobilyje priekyje, keleivio vietoje, gale sėdėjo du vaikai. Privažiavo ant kalno ir ten buvo sugyventinis P., su sūnumi R. ir dar buvo V. M. su savo draugais, tų draugų buvo gal aštuoni. T. kai atvažiavo, nebuvo. Kai privažiavo prie vaikų, sugyventinis P. stovėjo ir barėsi su vaikais, rankose nieko neturėjo, tik žino, kad striukės kišenėje jis turėjo elektroninę cigaretę. Elektroninė cigaretė juodos spalvos, stačiakampio formos su vamzdeliu.

IÅ¡lipdamas S. tikrai nekliudė jokio vaiko su automobilio durelėmis. Tik iÅ¡lipęs paėmė kažkurį vaikÄ už rÅ«bo apykaklės ir nustÅ«mė į Å¡onÄ , nes tas vaikas norėjo muÅ¡tis su S. Tas vaikas nenukrito ant žemės, jis tiesiog stovėjo jau toliau. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, girdėjo kaip kažkuris iÅ¡ vaikų pasakė ,,davai budim pyzdit" ir visi numetė dviračius ir pradėjo bėgti link sugyventinio su sÅ«numi R. Vienas iÅ¡ vaikų, kuris nežino, bet žino kad užsiima sportu kažkokiu, lyg ir boksu.

Kai vaikai pradėjo bėgti link P. su sÅ«numi, tada P. iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė tÄ elektroninę cigaretę ir, laikydamas jÄ rankose, kaip ginklÄ , pasakė ,,stokit, jei eisit muÅ¡tis Å¡ausiu''. Kai P. laikė elektroninę cigaretę, nuo tų vaikų kompanijos atstumas buvo dar apie 2 metrai. Tada, kai vyras pagÄ sdino vaikus, jie sustojo ir nebėjo link jo, tada pradėjo gražiai kalbėti, kad viskas '' baigiam''. Jie tuo metu su S. stovėjo prie maÅ¡inos. Vaikai K. ir R. toliau sėdėjo automobilyje.

Ji visÄ laikÄ tylėjo, nieko nesakė, savo sÅ«naus neskatino muÅ¡tis. Neneigia, kad sÅ«nus R. vienÄ kartÄ sudavė iÅ¡ kumščio V. M. į nosį ir jam pradėjo bėgti kraujas. Tada P. patraukė sÅ«nų, nuo V., kad toliau nesimuÅ¡tų, ji pasakė, kad sÅ«nus daugiau nesimuÅ¡tų. Toliau ji, P., S. susėdo į automobilį ir važiavo namo, o sÅ«nus R. važiavo dviračiu iÅ¡ paskos. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigÅ«nai, su jais kažkoks vaikinas, kurio net nebuvo įvykio metu, jis tik su BMV automobiliu privažiavo tada, kai jie jau važinėjo namo, jis pradėjo policijai sakyti, kad esame girti, negražiai kalbėti.

Jie tada parašė pareiÅ¡kimÄ , dėl to, kad V. M. su draugais, pradėjo kabinėtis prie vaiko. V. nuolatos kabinėjasi prie sÅ«naus R., yra ne kartÄ raÅ¡iusi pareiÅ¡kimÄ Ä¯ policijÄ . Nuotraukos, su dviem ginklais, kurios yra pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra jos pačios darytos, ji tuos ginklus laikė rankoje, vėliau patalpino į socialinį tinklÄ ,,Facebook" nes buvo juos davęs valandai pasaugoti D. M.. Nuotraukos buvo darytos prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį, tiksliai neprisimena, galėjo bÅ«ti žiemÄ , kai buvo atvažiavęs D.

M. ir sugyventinis paprašė D., kad jis jį nuvežtų į ,,MaximÄ ", tada D. jai padavė du pistoletus, kurie yra foto nuotraukose ir pasakė, kad pasaugotų juos, sakė, kad jei sustabdys policija ir juos ras pas jį, tada jam bus blogai. Tada ji tuos ginklus ir sutiko pasaugoti. Atrodo, kad vienas iÅ¡ ginklų, gali bÅ«ti dujinis, nes buvo lengvas, juodos spalvos ir ant ginklo gal netoli vamzdžio buvo raudonas taÅ¡kiukas, kitas ginklas labai sunkus, juodos – sidabrinės spalvos, jis gali bÅ«ti kovinis.

Pati dabar supranta, kad galėjo grėsti administracinė atsakomybė, kad saugojo juos, neturėdama leidimo, bet tuo metu nepagalvojusi apsiėmė juos palaikyti. Kiek žinoma iÅ¡ P., sakė, kad D.ginklus laiko savo automobilyje, Peugo, po sėdyne, tik kuria nežino, nes P. sakė, kad jam yra D. rodęs. Kiek žino, D. nelegaliai laiko tuos ginklus. D. M. yra V. M. brolis. Nori patikslinti, kad 2018 m. balandžio 24 d. įvykio metu nei ji, nei sugyventinis P. prieÅ¡ vaikus tikrai nesmurtavo, kaip minėjo, P. tik laikydamas elektroninę cigaretę rankoje, kaip ginklÄ , pagÄ sdino tuos vaikus, kad jie nepultų ant jo ir sÅ«naus.

O S. įvykio metu tik paėmė kažkurį iÅ¡ vaikų už rÅ«bų apykaklės ir nustÅ«mė nuo automobilio, bet tas vaikas tikrai nepargriuvo. Daugiau nieko papildyti Å¡iuo metu negali, pasakė viskÄ , kÄ Å¾inojo (1 t., b. l. 138–139). Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu per akistata paaiÅ¡kino, kad D. M. buvo atvykęs iÅ¡gėrinėjo su P. D., siÅ«lė nupirkti ar klausė gal žino kam galima Å¡iuos ginklus parduoti, P.pasakė, kad jam reikia nuvykti į „MaksimÄ â€œ, D. pasakė, kad dar reikia butelį nupirkti ir tada pasakė, kad jai reikia pasaugoti Å¡iuos ginklus.

Ji paklausė kam tie ginklai? Jis atsakė, kad jeigu sustabdys policija, tai jis be teisių ir dar ginklai, tai bus problemų. MaÅ¡inÄ vairavo jis pats, kokiÄ maÅ¡inÄ tÄ dienÄ vairavo nepamena, bet man atrodo, kad Peugeot, valstybinio numerio nežino. Å iuos abu ginklus jis turėjo už striukės, iÅ¡ pradžių pokalbio metu nepastebėjo, kad bÅ«tų turėjęs Å¡iuos ginklus, bet kai pasakė, kad reikia Å¡iuos ginklus pasaugoti iÅ¡traukė juos iÅ¡ už striukės, iÅ¡ striukės vidinės kiÅ¡enės, buvo kad ir už nugaros turėjęs ginklÄ , kai buvo atvažiavęs grasinti ginklu jos sugyventinio broliui, dėl ko buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis užbaigtas, tačiau koks priimtas sprendimas toje byloje jau nepamena.

Ji sutiko pasaugoti Å¡iuos ginklus, nes nežinojo įstatymų, ir negalvojo, kad D. gali pasakyti, kad tai jos ginklai. Jie iÅ¡važiavo, o ji namuose ant lovos laikė Å¡iuos ginklus. Juos laikė iki to laiko, kol jie grįžo iÅ¡ „Maximos“. Grįžę dar iÅ¡gėrė nupirktÄ butelį degtinės, D. pasiėmė Å¡iuos ginklus ir neblaivus automobiliu Peugeot iÅ¡važiavo. Kol D. ir P. buvo iÅ¡važiavę į „MaksimÄ â€œ, ji padarė Å¡ių ginklų fotonuotraukas, ir kažkada vėliau, gal po dviejų ar trijų dienų ginklų nuotraukas įkėlė į „Facebook“ paskyrÄ .

Nori pasakyti, kad buvo du Å¡aunamieji ginklai. D. yra sakęs, kad Å¡ie ginklai yra tikri, kad su Å¡iais ginklais jis Å¡audo karjere, kad jie labai gerai Å¡audo. Kur Å¡iuo metu yra Å¡ie du Å¡aunamieji ginklai nežino. Nieko su Å¡iais ginklais nedarė, jų neardė ir netikrino, kadangi nežino kaip tai daryti. Juos tik palaikė ant lovos, kol D. su P. sugrįžo iÅ¡ parduotuvės. D. M. paaiÅ¡kino, kad A. K. pateiktÄ atsakymÄ girdėjo, su atsakymu kategoriÅ¡kai nesutinka, nes tai yra melas. Ir turi Andželikai du klausimus:

Pirma, ar logiÅ¡ka bÅ«tų savo ginklus rodyti policijos pareigÅ«nams Å¡iose nuotraukas? A. K. atsakė nežino, ar tai logiÅ¡ka, jei jis nežiÅ«rėjo į tas nuotraukas tai tegul pažiÅ«ri, gal jis turi ginklų arsenalÄ . Antra, atkreipkite dėmesį į tai, kad ginklų fotonuotraukose yra data 2017 m., o brolio V. M. trauma gauta 2018 m., kai brolis buvo užpultas ir Å¡iuo ginklu jiems buvo grasinta, nes visi įvykio liudytojai sakė, kad tai buvo vienas iÅ¡ tų ginklų, kuris yra fotonuotraukose.

A. K. nurodė, kad įvykio metu buvo grasinta ne ginklu, o elektronine cigarete (1 t., b. l. 146–147). Liudytoju B. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 28 d. apie 21:43 val., dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK VTV mobilios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu V. P., iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , prieš 15 min., pranešėjo kaimynas kurio vardo ir pavardės neprisimena, grasino ginklu pranešėjo broliui, šalia buvo daug vaikų. Atvykusius pasitiko vaikai, kurie buvo įvykio metu ir jų mamos, kurių vardu neprisimena.

Visi nurodė, kad prieš 15 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, vaikams, kurių vardų neprisimena, stovint ant kelio privažiavo automobilis, kurio markės nepasakė, kiek buvo automobilyje asmenų, taip pat neprisimena, kadangi buvo daug žmonių ir visi kalbėjo vienu metu, buvo sunku suprasti įvykio aplinkybes. Bendraujant vaikai ir jų mamos neatrodė išsigandę. Tačiau pavyko išsiaiškinti, kad vienam iš buvusių vaikų, kaimynas P. D. grasino ginklu. Kaip pasireiškė grasinimas nepaaiškino.

IÅ¡ vieno iÅ¡ buvusių asmenų buvo priimtas pareiÅ¡kimas. Vėliau nuvažiavo pas P. D., kuris paaiÅ¡kino, kad vyksta konfliktai tarp jų vaikų ir kad nekartÄ yra kreipęsis į policijÄ , dėl vaikų konfliktų. Taip pat nurodė, kad jokio ginklo niekas neturėjo. P. D. taip pat parašė pareiÅ¡kimÄ . Sulaikytų asmenų nebuvo, pareiÅ¡kimai ir tarnybinis praneÅ¡imas buvo perduoti į Vilniaus apskrities VPK 2 PK. Daugiau nieko papildyti negali (1 t., b. l. 129). 2018 m. gegužės 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Pirmajame veiklos skyriuje vyresnysis tyrėjas S. Č. protokole – pareiÅ¡kime savo rezoliucija pradėjo ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje I.

K. protokole pareiÅ¡kime užfiksuota, kad 2018 m. balandžio 28 d. apie 21:00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje pažįstamas P. D. kartu su S. B. privažiavę automobiliu sumušė V. M. ir jo draugus. P. D. įvykio metu turėjo daiktÄ panašų į pistoletÄ . V. M. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 9). 2018 m. gegužės 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. Č. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad tikslinant D.

M., gimusio (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ jos motinos I. K. buvo priimtas protokolas pareiÅ¡kimas, kad 2018 m. gegužės 28 d. po 21:00 val. atėjęs jos sÅ«nus V. M., gimęs 2004 m. sausio 5 d., pasiskundė, jog jam praskelta lÅ«pa ir paaiÅ¡kino, kad apie 21:00 val. (duomenys neskelbtini) ,kai jis ėjo (duomenys neskelbtini) pabaigoje su draugais V. R., L. N., A. K., I. M. prie jų iÅ¡ paskos privažiavo automobilis Opel Astra, kurį vairavo A. K., Å¡alia sėdėjo S. B., gale jos sugyventinis P. D..

S. B. automobilio durelėmis trenkė jos sÅ«nui, visi iÅ¡lipo ir puolė jos sÅ«nų ir L. N., kadangi prieÅ¡ įvykį jie konfliktavo su P. D. sÅ«numi R. D.. A. K. pradėjo rėkti ant vaikų norėjo suduoti jos sÅ«nui, tačiau jis pasitraukė , galimai sudavė L. N., tuomet S. B. sudavė kumščiu sÅ«nui į veidÄ ir praskėlė lupÄ , po to pradėjo muÅ¡ti L. N.. A. K. bandė apginti vaikus, tačiau P. D. iÅ¡traukė juodÄ pistoletÄ , tuomet visi iÅ¡sigando, tačiau nužudyti negrasino.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Patikslinti dėl L. N. nepavyko, kadangi jis su tėvais gyvena (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad konfliktas kilo, nes V. M. skriaudžia P. D. vaikÄ R. D. ir jo draugÄ , pareiÅ¡kimas irgi nagrinėjamas. A. K. paaiÅ¡kino, kad konflikto metu smurtavo tik tai S. B.. Apklausti jo nepavyko, nes teko vykti į iÅ¡kvietimÄ , jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). P. D. paaiÅ¡kino, kad kelis kartus rašė pareiÅ¡kimus policijai, kad V.

M. su draugais skriaudžia jo sÅ«nų ir jo draugÄ . 2018 m. balandžio 28 d. vaikai vėl buvo sumuÅ¡ti, todėl pamatęs einantį V. M. sustojo, kartu su žmona ir draugu iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, smurto niekas nenaudojo tik tai S. B. laikė vienÄ vaikinÄ už marÅ¡kinėlių, kadangi pastarasis norėjo muÅ¡tis. Jokio ginklo neturi įvykio metu laikė rankoje elektroninę cigaretę (1 t., b. l. 22 ). IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro įraÅ¡o suvestinės dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (1 t., b. l. 25, 2 t., b. l. 30). 2018 m. gegužės 3 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kelio atkarpa prie namo Nr. 48, kurioje pėdsakų tinkamų fiksavimui neaptikta (1 t., b. l. 26). 2018 m. rugsėjo 7 d. daiktų apžiÅ«ros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota pilkos spalvos su vamzdeliu elektroninė cigaretė, kuriÄ 2018 m. rugsėjo 7 d. savanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu apžiÅ«rai pateikė įtariamasis P. D.. ApžiÅ«rima pilkos spalvos elektroninė cigaretė, su vamzdeliu, kurios bendras ilgis – 14 cm.

Vamzdelio su sidabriniais apvadais ilgis – 5,3 cm. Ant vamzdelio yra juodos spalvos antgalis, kurio ilgis – 1,2 cm. Ant elektroninės cigaretės korpuso yra baltos spalvos užrašas ,,ISTICK POWER". Kitoje elektroninės cigaretės pusėje, ant korpuso yra baltos spalvos užrašas ,,ELEAF". Elektroninės cigaretės kairiame šone yra trys juodos spalvos mygtukai, mygtukų apačioje ir viršuje yra du varžtai, korpusui sutvirtinti. Elektroninės cigaretės Dešiniame šone yra du varžtai, elektroninės cigaretės korpuso viršuje ir apačioje.

Elektroninės cigaretės korpusas apibraižytas (1 t., b. l. 74–75).

2. Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje 2018 m. liepos 8 d. pareikÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole su Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. M. rezoliucija pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje. Protokole pareiÅ¡kėja I. K. nurodo, kad 2018 m. liepos 8 d., apie 15:00 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ matymo pažįstamas S. B. konflikto metu sumušė nepilnametį V.

M., kuriam Santaros vaikų klinikose nustatytas nosies kaulo lūžimas, kairiojo peties žasto sumušimas (2 t., b. l.6 ). 2018 m. liepos 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas objektas yra gatvės dalis, neaptverta, nesaugoma, nefilmuojama teritorija. Kairėje pusėje yra laukas, matoma paženklinta ženklu, viešojo sustojimo transporto sustojimo vieta. Kitoje gatvės pusėje yra matomas baltos spalvos, aptvertas tvora, dviejų aukštų mūrinis pastatas, ant kampinės sienos matomas užrašas, (duomenys neskelbtini).

Kiti gyvenamieji pastatai yra toliau, nuo apžiūrimos vietos. Už aptvertos pastato teritorijos yra sankryža, asfaltuotas pravažiavimas link ežero. Įvykio vietos apžiūros metu, reikšmingų tyrimui nusikalstamos veikos objektų daiktų nėra nustatyta, nieko nėra paimta (1 t., b. l. 9–11 ). 2018 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 2313/2018 (01) V. M. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs nosies odos nubrozdinimu, nosies kaulų lūžiu ir aplinkinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, padarytas kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. liepos 8 d.).

Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu. Dešiniojo skruosto odos nubrozdinimas padarytas kietu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. liepos 8 d.). Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito (2 t., b. l. 24–25).

3. Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad S. B. ir P. D. padarė įstatymo uždraustÄ veikÄ â€“ 2018 m. balandžio 28 d. vieÅ¡oje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, kitų nepilnamečių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, S. B. atliekant smurtinio pobÅ«džio veiksmus nepilnamečių nukentėjusiųjų V.

M. ir L. N. atžvilgiu, kurie jiems sukėlė fizinį skausmÄ , o P. D. grasinant nukentėjusiajam A. K., demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Be to, S. B. 2018 m. liepos 8 d. žodinio konflikto metu, panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu, sukėlė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . Kaltinamieji teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino.

Jų nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų parodymai, tiesiogiai konflikte dalyvavusių ir mačiusių nepilnamečių liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamojo kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepilnamečiui V. M. be jo paties prisipažinimo ir nukentėjusiojo parodymų, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada. Kartu teismas pažymi, kad sugretinus nukentėjusiojo V.

M. parodymus su specialisto iÅ¡vada, akivaizdu, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kvalifikuojant kaltinamųjų veiksmus, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieÅ¡ asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis iÅ¡gÄ stis ar kyla sumaiÅ¡tis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310/942/2016, Nr. 2K-54-222/2017, Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-24-689/2019).

BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai, vienas iÅ¡ kurių yra įžūlus elgesys, kuris nagrinėjamu atveju inkriminuotas kaltinamiesiems. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018).

Byloje nustatyta, kad veikdami bendrininkų grupėje S. B. ir P. D. vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, prie namo, savo veiksmams kaip pretekstÄ panaudodami mažareikÅ¡mę dingstį – siekį sudrausminti sukonfliktavusius nepilnamečius, agresyviai nusiteikę, įžūliu elgesiu, kuris pasireiÅ¡kė S. B. smurtinio pobÅ«džio veiksmais nepilnamečių V. M. ir L. N. atžvilgiu, bei P. D. grasinimais, kurių panaudojimui jis iÅ¡sitraukęs ir nukreipęs į nukentėjusįjį A. K. pasitelkė daiktÄ , t. y. elektroninę cigaretę panaÅ¡iÄ Ä¯ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

Nuo tokio jų elgesio įvykio vietoje buvę asmenys – nukentėjusieji ir nepilnamečiai liudytojai, buvo Å¡okiruoti, iÅ¡sigando ir pajuto stresÄ . Pažymėtina, kad kaltinamieji pripažino, kad nuo jų sukelto konflikto kilo triukÅ¡mas, kurį galėjo girdėti bei dėl to pasipiktinti ir netoli gyvenantys žmonės. Sutiko, kad įvykęs konfliktas sudrumstė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kvalifikuojant kaltinamojo S. B. veiksmus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį teismas pažymi, kad svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiajam atsiradusių padarinių, bÅ«tent ar kaltinamojo atitinkamų veiksmų poveikis buvo nukentėjusiajam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žodinio konflikto metu kaltinamasis S. B. panaudojo smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį V. M., dėl ko jis patyrė kÅ«no sužalojimus vertinamus nesunkių sveikatos sutrikdymu. Aptartos teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir iÅ¡tirti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama S. B. ir P. D. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes S. B. ir P. D. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, o S. B. veiksmus dėl antrojo epizodo kaip nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

4. Dėl bausmių skyrimo ir atsakomybės individualizavimo Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų. Kaltinamojo S. B. dėl abiejų nusikalstamų veikų ir kaltinamojo P. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi kaltinamasis S. B. savo iniciatyva ir valia sutiko bei įsipareigojo atlyginti žalÄ nukentėjusiajam V.

M. ir civiliniam ieÅ¡kovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai, už nukentėjusiojo V. M. gydymÄ , tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkiančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pripažintina tai, kad jie nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Kaltinamojo S. B. atsakomybę sunkiančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, pripažintina tai, kad jis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas pažymi, kad BK 60 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokiÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kuri įstatyme nustatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

Kaltinamieji S. B. ir P. D. kaltinami nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymu, t. y. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu. Kadangi chuliganiÅ¡kos paskatos yra bÅ«tinas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymis, teismas nepripažįsta prokuroro kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 dalyje, kaip jų atsakomybę sunkinančios. Teismas, skirdamas bausmes S. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į dviejų padarytų nesunkių nusikaltimų pobÅ«dį, į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formÄ â€“ netiesioginę tyčiÄ .

Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 84–85), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 86–87), turintis regos sutrikimÄ . Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad gailisi dėl savo padarytų veiksmų, atsiprašė nukentėjusiųjų ir jų įstatyminių atstovų, sutiko atlyginti nukentėjusiajam V.

M. ir civiliniam ieÅ¡kovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ , kas parodo jo požiÅ«rį į nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ir atskleidžia jo psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumÄ . Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡ioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytas bausmes – laisvės apribojimÄ , jo dydį parenkant mažesnį, nei įstatyme numatyti bausmės vidurkiai.

BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismÄ , bendrinant bausmes iÅ¡ dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo bÅ«dÄ ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad S. B. nusikalstamos veikos padarytos prieÅ¡ tÄ patį asmenį, su kuriuo sieja konfliktiniai santykiai, byloje yra duomenų, kad tokius S. B. veiksmus galėjo įtakoti nukentėjusiojo iÅ¡sakyti žodžiai apie jo negaliÄ , todėl bausmės bendrintinos iÅ¡ dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitÄ nusikalstamÄ veikÄ parinktina artima įstatymo numatytam minimumui.

Atsižvelgiant į tai, jog byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , taikytinas BK 64 1 straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. Baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla bÅ«tinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei, kad tokios pozicijos turi bÅ«ti laikomasi ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas.

Pagal pastarojo baudžiamojo įstatymo reikalavimus, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas turi teisę atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. TokiÄ teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau iÅ¡vardintos sÄ lygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡iuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-294-209/2018).

BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai iÅ¡vadÄ dėl Å¡ios sÄ lygos buvimo gali padaryti tik įvertinę su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, atlygino padarytÄ Å¾alÄ ) ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-548-898/2017 (S)).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis P. D. padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl nusikalstamų veikų nuoÅ¡irdžiai prisipažino, dėl savo elgesio gailisi. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė. Nukentėjusysis A. K. ir nukentėjusiųjų atstovai įvertino, kad jis gailisi, jam atleido, savo atleidimÄ patvirtino ir baigiamųjų kalbų metu, kas taip pat turi įtakos individualizuojant baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 65), nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, turi pareigÄ iÅ¡laikyti tris nepilnamečius vaikus, ketina užsiimti individualia veikla, padarė iÅ¡vadas dėl savo elgesio.

Taigi, aptartų duomenų visuma rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylÄ pagal BK 284 straipsnį, dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad P. D. ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina iÅ¡vada, jog pastarojo bÅ«sima gyvensena ir elgesio pobÅ«dis ateityje nebus nusikalstami. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas. BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus atgrasant nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, tikslinga kaltinamajam P. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 5 MGL įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 10 mėnesių sumokėjimo terminÄ .

Ä®mokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, finansinę padėtį, iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ dėl savo veiksmų.

5. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį 110,74 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginti (2 t., b. l. 34). ŽalÄ civilinis ieÅ¡kovas patyrė dėl nukentėjusiojo V. M. gydymo patyrus traumÄ 2018 m. liepos 8 d. įvykio metu. BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad kÅ«no sužalojimus nukentėjusysis V. M. patyrė dėl kaltinamojo S. B. smurtinių veiksmų. Kaip jau buvo minėta tarp kilusios žalos ir kaltinamojo S. B. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, žala padaryta bÅ«tent kaltinamojo S. B. veiksmais. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti priteisiant iÅ¡ kaltinamojo S. B. civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 110,74 eurus turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilini kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai Kaltinamajam S. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ (1 t., b. l. 185). Kaltinamajam P. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ (1 t., b. l. 177). Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4 dalimis, 307 straipsnio 1, 5 dalimis, n u s p r e n d ė :

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti: - pagal BK 284 straipsnį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. - pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam V.

M. padarytÄ 300 (trijų Å¡imtų) eurų žalÄ , pinigus perduodant/pervedant įstatyminei atstovei I. K., įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ 110,74 eurų turtinę žalÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant ir galutinę subendrintÄ bausmę S. B. skirti laisvės apribojimÄ 1 (vieniems) metams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam V.

M. padarytÄ 300 (trijų Å¡imtų) eurų žalÄ , pinigus perduodant/pervedant įstatyminei atstovei I. K., įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ 110,74 eurų turtinę žalÄ , įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. B. laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam V.

M. padarytÄ 300 (trijų Å¡imtų) eurų žalÄ , pinigus perduodant/pervedant įstatyminei atstovei I. K., įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ 163,09 eurų turtinę žalÄ , įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kardomoji priemonė S. B. – raÅ¡ytinis pasižadėjimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 38 straipsniu, P. D. (P. D.), padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti P. D. (P. D.), baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, tai yra 250 (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų, dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta per 10 (deÅ¡imt) mėnesių į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .

Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Kardomoji priemonė P. D. (P. D.) – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. IÅ¡aiÅ¡kinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės P. D. (P. D.) kad: · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ S. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 110,74 eurų žalÄ , padarytÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas