2020-05-20 Nr. AB-10037-2-68-3-29702-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4031-552/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29702-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. A. (U. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai po reorganizacijos pasibaigė), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas U. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 500 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. liepos 22 d. į Kybartų PN atvykus VST pareigūnams, jam buvo liepta išeiti į kiemą. Jam leidžiantis laiptais, įėjo VST pareigūnų grupė, kuri daužė visus nuteistuosius rankomis ir guminėmis lazdomis. Apie 21 val. 50 min. buvo leista grįžti į kambarius. Vėliau į pareiškėjo kambarį įėjo pareigūnai, liepė atsigulti ant grindų ir nejudėti, tuomet pareiškėjas buvo apipiltas cheminėmis medžiagomis, galimai žemės ūkyje naudojamais nuodais. Šios cheminės medžiagos pareiškėjui stipriai nudegino odą. Neteisėti pareigūnų veiksmai truko iki 2 valandos nakties. Per tą laiką nuteistiesiems nebuvo leidžiama nueiti į tualetą. Į kambarį pareiškėjas grįžo apie 4 val., bendrabučio laiptinės ir koridoriaus sienos buvo kruvinos, kambaryje telkšojo cheminių medžiagų bala, jomis buvo aptaškyti kambaryje esantys daiktai, drabužiai. Po tokių pareigūnų veiksmų sužaloti kaliniai iš Kybartų PN buvo išgabenti, o likusiems buvo daromas psichologinis smurtas.

3. Pareiškėjas teigė, kad Kybartų PN neatliko ikiteisminio tyrimo dėl akivaizdžios nusikalstamos veikos, nesiėmė priemonių patalpoms išvalyti nuo cheminių medžiagų, bendrininkavo su VST, slėpdami padarytus nusikaltimus prieš nuteistuosius. Dėl neteisėtų Kybartų PN ir VST pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė ilgalaikį stiprų fizinį skausmą, buvo sąmoningai žeminamas jo orumas, patirti išgyvenimai buvo ilgalaikiai, pareiškėjui atsirado baimės ir bejėgiškumo jausmas, panikos priepuoliai ir miego sutrikimai.

4. Pareiškėjo teigimu, VST, Kybartų PN ir Kalėjimų departamentas neginčijo fakto, kad 2016 m. liepos 22 d. Kybartų PN buvo naudojamos specialiosios priemonės bei koviniai imtynių veiksmai 3-iojo ir 4-ojo būrių nuteistųjų atžvilgiu. Nuteistieji nebuvo agresyvūs pareigūnų atžvilgiu, be to, ne visi kambariai Kybartų PN buvo užremti, tačiau dujos buvo panaudotos visų nuteistųjų, įskaitant ir pareiškėją, atžvilgiu. Pareigūnas, kurio šalmo numeris 15, smogė pareiškėjui kumščiu į veidą, kitas iš paskos ėjęs pareigūnas smogė jam kumščiu į šonkaulius, stipriai pastūmė į sieną. Pareigūnų veiksmais pareiškėjas ne tik buvo kankinamas, bet ir buvo žeminamas jo orumas, kilo reali grėsmė jo gyvybei.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad apie 4 val. ryto pareigūnai nurodė nuteistiesiems eiti po vieną į pastatą, kur Kybartų PN sveikatos priežiūros tarnybos slaugytojos formaliai užrašinėjo jų nusiskundimus. Tuo metu pareiškėjui ir kitiems asmenims už nugarų stovėjo VST ir Kalėjimų departamento pareigūnai, ką pareiškėjas suprato kaip grasinimą nedelsiant pavartoti smurtą, jei jis išsakytų kokius nors nusiskundimus. Pareiškėjui medicininė pagalba buvo teikiama tik praėjus kelioms dienoms po 2016 m. liepos 22 d. įvykio. Pareiškėjas į Kybartų PN sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi 2016 m. liepos 25 d., tačiau jį priimti buvo atsisakyta. 2016 m. liepos 25 d. 11 val. pareiškėjas iš taksofono paskambino greitosios medicinos pagalbos tarnybai, tačiau jam buvo paaiškinta, kad Kybartų PN administracija greitosios medicinos pagalbos tarnybos į teritoriją neįsileidžia. 2016 m. liepos 26 d. pareiškėjas buvo nugabentas iš Kybartų PN į Vilkaviškio ligoninę, kur jam buvo atlikti tyrimai, Kybartų PN sveikatos priežiūros tarnyba paskyrė gydymą tabletėmis, nepaaiškinant nei diagnozės, nei skirto gydymo esmės.

6. Atsakovo atstovas VST atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. VST paaiškino, kad 2016 m. liepos 22 d. nuo 19 val. 30 min. VST pareigūnai vykdė prevencines priemones. Kybartų PN pareigūnams atlikus kratą, nuteistiesiems buvo leista sugrįžti į gyvenamąsias patalpas, tačiau dėl pastarųjų nepaklusnumo, agresyvaus elgesio bei atsisakymo vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus kilo konfliktas, kurio metu buvo panaudotos specialiosios priemonės – aerozoliniai dujų purkštuvai ir dujų generatoriai. Prievarta (specialiosios priemonės) buvo panaudota tik po to, kai pareigūnai įspėjo nuteistuosius apie savo ketinimus panaudoti prievartą, ir pastariesiems atsisakius vykdyti jų teisėtus reikalavimus. Ją panaudodami pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė. VST pareigūnai asmeninių vaizdo registratorių neturi ir nenaudoja, apie specialiųjų priemonių panaudojimą informuoja tarnybiniais pranešimais. Pareiškėjas dėl jo skunde nurodytų aplinkybių į VST nesikreipė. VST pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų, todėl valstybės civilinė atsakomybė negali kilti. Dėl VST pareigūnų veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurį pradėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nors nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

8. Atsakovo atstovas Kybartų PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

9. Paaiškino, kad 2016 m. liepos 22 d. nuo 20 val. iki 22 val. Kybartų PN 3 ir 4 nuteistųjų būriuose bei drausmės grupėje bendrą kratą atliko Kybartų PN pareigūnai. Krata atlikta vadovaujantis Kybartų PN 2016 m. liepos 22 d. bendrosios kratos planu Nr. 1/8-2268. Nuteistuosius iš gyvenamųjų patalpų į lokalinio sektoriaus kiemą išvedė ir tvarką lokaliniame sektoriuje palaikė VST bei Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai. Kybartų PN pareigūnai atliko kratas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, taip pat į gyvenamąsias patalpas grįžtančių nuteistųjų kratas. Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyrius dėl 2016 m. liepos 22 d. įvykių atlieka ikiteisminį tyrimą dėl riaušių, o Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo..

10. Atsakovo atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

11. Kalėjimų departamentas paaiškino, kad jis atliko tarnybinį tyrimą dėl 2016 m. liepos 22 d. Kybartų PN panaudotų specialiųjų priemonių. Tyrimo metu nustatyta, kad apie 20 val. 35 min. vakarinio nuteistųjų patikrinimo metu 3 ir 4 būrių nuteistieji savavališkai pasišalino iš rikiuotės ir be leidimo suėjo į nuteistųjų bendrabutį, motyvuodami tuo, kad lyja lietus, nors lietus nelijo. Šių būrių nuteistiesiems buvo duotas nurodymas išeiti į lauką ir išsirikiuoti vakariniam patikrinimui, bet nuteistieji nepakluso ir nurodymo nevykdė. Kybartų PN direktorius prašė pasitelkti Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnus užtikrinant kratas atliekančių pareigūnų saugumą. Kalėjimų departamentas 2016 m. liepos 22 d. raštu kreipėsi į VST vadovybę su prašymu užtikrinti viešąją tvarką, užkirsti kelią galimiems teisės pažeidimams ar nusikaltimams bei padėti atlikti bendrąsias kratas, skirti apie 30 šios tarnybos pareigūnų. Nuo 20 val. 15 min. Kalėjimų departamento pareigūnai kartu su VST pareigūnais atliko neplanines kratas Kybartų PN 3 ir 4 nuteistųjų būrių gyvenamosiose patalpose bei drausmės grupėje.

12. Siekiant užtikrinti pareigūnų, atliekančių kratas, saugumą, visi 3 ir 4 būrių nuteistieji buvo išvesti į šių būrių lokalinio sektoriaus kiemą bei surikiuoti prie sienos. Išvedus nuteistuosius į kiemą, prevencinės grupės pajėgos buvo padalintos į dvi grupes – viena grupė užtikrino pareigūnų saugumą minėtų būrių lokalinio sektoriaus kieme, kita grupė vyko užtikrinti Kybartų PN pareigūnų, atliekančių kratas drausmės grupėje, saugumą. Kybartų PN pareigūnams atlikus kratą, apie 21 val. 35 min. 3 ir 4 būrių nuteistiesiems buvo leista sugrįžti į gyvenamąsias patalpas. Nuteistieji garsiai reiškė grasinamo pobūdžio nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius, kurstė kitus nuteistuosius jėga pasipriešinti pareigūnams. Apie 20–30 agresyviai nusiteikusių nuteistųjų įsiveržė pro gyvenamojo korpuso duris ir išbėgo į lokalinio sektoriaus kiemą, kuriame išėjimui rikiavosi Prevencinės grupės pareigūnai. Siekdami apginti save ir kitus pareigūnus nuo užpuolimo, VST pareigūnai panaudojo ašarines dujas. Nuteistieji bandė sukelti riaušes ir pasipriešino Prevencinės grupės pareigūnams, todėl prieš nuteistuosius galėjo būti naudojamos specialiosios priemonės.

13. Kalėjimų departamentas nurodė, kad, atvykus VST specialiajam konvojaus transportui, pagrindiniai riaušių organizatoriai bei dalyviai buvo konvojuoti į Kauno tardymo izoliatorių, likę 3 ir 4 būrių nuteistieji buvo išrikiuoti prie sienos ir saugomi tol, kol visus juos apžiūrės Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai. Po apžiūros nuteistiesiems buvo leista grįžti į gyvenamąsias patalpas. Sveikatos priežiūros specialistai apžiūrėjo 149 nuteistuosius, iš jų 83 buvo diagnozuoti įvairių kūno sričių, daugeliu atvejų – kojų, juosmens (nugaros), sėdmenų, rankų sumušimai ir hematomos (galimai buku kietu daiktu (lazda)), alkūnių ir kelių nubrozdinimai, taip pat keliems nuteistiesiems nustatytas akių junginės pažeidimas (galimai ašarinėmis dujomis).

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. spalio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, jog dėl pareigūnų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalies reikalavimams buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad nors nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, o nuteistieji patyrė sužalojimų, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, jog, prasidėjus masiniam nuteistųjų pasipriešinimui, nuteistieji nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, necenzūriniais žodžiais keikė pareigūnus, grasino jiems fiziniu susidorojimu, užsibarikadavo pataisos namų gyvenamosiose patalpose, todėl pareigūnai turėjo teisę ir pagrindą panaudoti specialiąsias priemones nuteistųjų atžvilgiu. Kauno apygardos teismas nutarė, kad, atlikdami šiuos veiksmus, pareigūnai savo tarnybinių įgaliojimų neviršijo. LVAT nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareigūnai, panaudodami specialiąsias priemones, neteisėtų veiksmų neatliko.

III. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Kybartų PN laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. liepos 28 d., atlyginimo.

18. Teismas nurodė, kad dėl pareigūnų veiksmų atitikties BK 228 straipsnio 1 dalies reikalavimams buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurį nuspręsta nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto minėtame straipsnyje, požymių. Nutarime pažymėta, jog nors nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, o nustatyti nuteistieji patyrė sužalojimų, kurie buvo vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad, prasidėjus masiniam nuteistųjų pasipriešinimui, nuteistieji nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, necenzūriniais žodžiais keikė pareigūnus, grasino jiems fiziniu susidorojimu, užsibarikadavo pataisos namų gyvenamosiose patalpose, todėl pareigūnai turėjo teisę ir pagrindą panaudoti specialiąsias priemones nuteistųjų atžvilgiu. Kauno apygardos teismas nutarė, kad, atlikdami šiuos veiksmus, pareigūnai savo tarnybinių įgaliojimų neviršijo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareigūnai, panaudodami specialiąsias priemones, neteisėtų veiksmų neatliko.

19. Teismas pažymėjo, kad prieš nuteistuosius buvo naudojamos ašarinės dujos, koviniai veiksmai, guminės lazdos, dėl to pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas konstatavo, kad pareigūnai, Kybartų PN atlikdami kratą, turėjo teisę naudoti specialiąsias priemones. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. liepos 23 d. atliktų kratų Kybartų PN ir neteisėtai panaudotų specialiųjų priemonių.

20. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde teigė, jog Kybartų PN neužtikrino jo teisės gauti medicinos pagalbą. Teismas iš pareiškėjo sveikatos istorijos išrašų nustatė, jog pareiškėjas 2016 m. liepos 25 d. 12.55 val. kreipėsi į gydytoją ir nurodė, jog jam skauda galvą ir šonkaulius. Šiuo aspektu išraše pažymėta, jog pareiškėjo nurodytose vietose sumušimo žymių nepastebėta, jam paskirti nuskausminamieji vaistai. Teismas akcentavo, kad 2016 m. liepos 23 d. pareiškėjas nusiskundimų neturėjo, nuo apžiūros atsisakė, todėl kritiškai įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 25 d. skambino greitosios pagalbos telefonu, nes, esą, jam nebuvo suteikta medicininė pagalba Kybartų PN. Pareiškėjas į įstaigos gydytoją kreipėsi ir 2016 m. liepos 28 d., jam buvo išrašyti vaistai. Teismas įvertino, kad minėti duomenys objektyviai ir neginčijamai nepatvirtina, jog nurodytas pareiškėjo nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas pareigūnų 2016 m. liepos 22–23 d. įvykių metu. Tačiau, teismo nuomone, netgi vertinant, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas buvo padarytas Kalėjimų departamento ar VST pareigūnų, nenustačius jų neteisėtų veiksmų, negalimas ir Kybartų PN atsakomybės, neužtikrinant pareiškėjo saugumo, konstatavimas. Savo ruožtu nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui nebuvo suteikta medicininė pagalba.

21. Teismas priminė, jog valstybės atsakomybė atsiranda esant trims kumuliatyvioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, kitų sąlygų nustatinėjimas netenka teisinės prasmės. Šiuo atveju teismas nustatė, jog atsakovo atstovų pareigūnų veiksmai buvo teisėti, jie neviršijo savo įgaliojimų, specialias priemones naudojo teisėtai, todėl šiuo atveju nėra vienos iš valstybės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas, patirti išgyvenimai, negali būti pagrindas priteisti jam patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

IV. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba tenkinti jo skundą pilna apimtimi.

23. Nurodo, kad iš naujo nereikia įrodinėti tik tų aplinkybių, kurios konstatuotos įsiteisėjusiame teismo sprendime tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko. Šiuo atveju ikiteisminiame tyrime, dėl kurio Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla ir priimta 2017 m. liepos 26 d. nutartis, pareiškėjui nebuvo pareikšti nei įtarimai, nei kaltinimai, todėl jo atžvilgiu ši byla prejudicinės galios neturi.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nagrinėjo klausimus, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas – tai tariama 2016 m. liepos 22 d. krata bei VST ir Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmai po 21.53 val., kai, atsakovo atstovų teigimu, kažkokie nuteistieji pasipriešino pareigūnams bei užsibarikadavo gyvenamuosiuose kambariuose. Pareiškėjo atžvilgiu jokia krata nebuvo vykdoma, jis pareigūnams nesipriešino, o jo kambario durys buvo atidarytos.

25. Teismas skundžiamame sprendime nieko nepasisakė apie tai, kad iš stebėjimo kamerų vaizdo įrašų aiškiai matyti, kaip 20.12 val., vos tik įėję į nuteistųjų bendrabutį, VST ir Kalėjimų departamento pareigūnai pradėjo vartoti niekuo nepateisinamą smurtą nuteistųjų atžvilgiu. Pusantros valandos vėliau tariamai įvykęs nuteistųjų „pasipriešinimas“ bei nuteistųjų „užsibarikadavimas gyvenamuosiuose kambariuose“ negali retrospektyviai pateisinti atsakovo atstovų pareigūnų smurto, vykusio nuo 20.12 iki 21.35 val.

26. Teismas skundžiamame sprendime nieko nepasisakė dėl kankinimo ir žmogiškojo orumo žeminimo, trukusio nuo 20.12 iki 21.35 val., kai pareiškėjas buvo verčiamas stovėti iškėlęs rankas, tuo metu atsakovo atstovų pareigūnai gąsdino pareiškėją ir kitus nuteistuosius šunimis, baksnojo į nugarą guminėmis lazdomis, grasino pavartoti smurtą. Tai reiškia, kad teismas pareiškėjo skundo neišnagrinėjo, taip pažeisdamas jo teisę į teisminę gynybą.

27. Pareiškėjas akcentuoja, jog jo 2016 m. liepos 23 d. atsisakymas nuo medicininės apžiūros buvo nulemtas baimės, kad prieš jį be priežasties dar kartą bus panaudotos specialiosios priemonės, todėl, būdamas užsienietis, pasakė, kad nusiskundimų neturi. Pareiškėjas niekaip nebuvo susijęs su kitų kalinių veiksmais, jis neatliko nieko neteisėto, tačiau prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės, todėl jo baimė buvo pagrįsta.

28. Į sveikatos priežiūros tarnybą pareiškėjas kreipėsi 2016 m. liepos 23, 24, 25 dienomis, tačiau jo kreipimaisi nebuvo užregistruoti. Pareiškėjas skambino numeriu 112 ir prašė greitosios medicinos pagalbos, tačiau ji į įkalinimo įstaigos teritoriją nebuvo įleista. Šias aplinkybes patvirtina garso įrašas.

29. Pareiškėjo sveikatos istorijoje esantis slaugytojo 2017 m. liepos 25 d. įrašas neatitiko jo sveikatos būklės, kuri buvo aprašyta kituose įrašuose. Be to, šis įrašas buvo padarytas slaugytojo, o ne gydytojo, pareiškėjas vėliau buvo nugabentas į ligoninę, kas įrodo, kad pataisos namai neužtikrino jo teisės į sveikatos priežiūros paslaugas. Pataisos namai tokiais savo veiksmais patys pripažino, kad gydymas šiuose namuose gali būti nepakankamas. Šių aplinkybių teismas neištyrė, todėl nepagrįstai nepripažino pareiškėjo teisių, numatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 184.5 punkte, pažeidimo.

30. Šiuo atveju turėjo būti vertinama būtent pareiškėjo teisė į sveikatos priežiūros paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo išsamiai aiškintų aplinkybių dėl jo sveikatos priežiūros net nenagrinėjo.

31. Atsakovo atstovas Marijampolės PN ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimuose prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. 33. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Kybartų PN laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. liepos 28 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą nustatęs, jog 2016 m. liepos 22–23 d. Kybartų PN vykdytos kratos metu pareigūnai, panaudodami specialiąsias priemones, neteisėtų veiksmų neatliko, taip pat Kybartų PN 2016 m. liepos 23–28 d. užtikrino pareiškėjo teisę gauti medicininę pagalbą.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nenustatė jokių jo teisių pažeidimų.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ši administracinė byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama antrą kartą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartimi, be kita ko, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą ir perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą aktualaus teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos kontekste, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendime pagrįstai pripažino, kad pareigūnai, 2016 m. kovo 22–23 d. panaudodami specialiąsias priemones, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Minėta apeliacinės instancijos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir privaloma visiems asmenims (ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje dėl prieš tai nurodytų aplinkybių nepasisako ir su tuo susijusių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja, o tik pažymi, kad nenustačius valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas taip pat yra negalimas.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartyje nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendime padaryta išvada, jog 2016 m. liepos 23–28 d. Kybartų PN neužtikrino pareiškėjo teisės gauti medicininę pagalbą, nes pirmosios instancijos teismas nebuvo įvertinęs bylai reikšmingų įrodymų (pvz. slaugytojo įrašo apie pareiškėjo kreipimąsi 2016 m. liepos 25 d., II t., b. l. 30) ir grąžino šioje dalyje bylą nagrinėti iš naujo.

39. Kaip jau buvo minėta prieš tai, pirmosios instancijos teismas, antrą kartą išnagrinėjęs bylą, skundžiamame sprendime, be kita ko, nustatė, jog Kybartų PN 2016 m. liepos 23–28 d. užtikrino pareiškėjo teisę gauti medicininę pagalbą.

40. Bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą.

41. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. liepos 27 d.) 184.5 punkte nustatyta, kad asmenys, prieš kuriuos buvo panaudotos specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai, turi būti apžiūrėti sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų.

42. Teisėjų kolegija iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 23 d. 3.52 val., t. y. iš karto po 2016 m. liepos 22–23 d. vykusios kratos, jokių nusiskundimų pataisos namų sveikatos priežiūros specialistams dėl savo sveikatos būklės neišreiškė (IV t., b. l. 47). Iš pateiktų dokumentų teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog po 2016 m. liepos 22‑23 d. vykusios kratos buvo apžiūrėta daugiau nuteistųjų, daugelis iš jų (83 iš 149) išreiškė įvairaus pobūdžio nusiskundimus, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog jis bijojo skųstis, taip pat pažymi, kad pareiškėjas šiuo aspektu nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ši jo baimė buvo pagrįsta. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti ir tai, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 25 d. 12.55 val. kreipėsi į pataisos namų sveikatos priežiūros specialistus dėl galvos ir šono skausmų, apžiūrėjus pareiškėją sumušimo žymių nenustatyta, nustatyta hematoma ant dešinės rankos žasto, buvo paskirti vaistai (IV t., b. l. 14), 2016 m. liepos 28 d. 11.00 val. pareiškėjas vėl kreipėsi dėl įvairių skausmų, apžiūrėjus skirti vaistai, tos pačios dienos 14.30 val. pareiškėjas konvojuotas į Vilkaviškio ligoninę, kur 15.00 val. buvo apžiūrėtas gydytojų, o pataisos įstaigoje 16.15 val. skirti vaistai pagal ligoninės gydytojų rekomendacijas (IV t., b. l. 15–17). Apibendrinus išdėstytas aplinkybes matyti, kad 2016 m. liepos 23–28 d. pareiškėjas pataisos namų sveikatos priežiūros specialistų buvo apžiūrėtas tris kartus (2016 m. liepos 23, 25 ir 28 d.), gydytojų konsultacijai buvo konvojuotas į Vilkaviškio ligoninę (2016 m. liepos 28 d.), buvo skirtas medikamentinis gydymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, aplinkybė, jog jis buvo nuvežtas į Vilkaviškio ligoninę, rodo pataisos namų sveikatos priežiūros specialistų atsakingą požiūrį į nuteistųjų sveikatą, o ne jų nekompetenciją. Dėl išdėstytų aplinkybių pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė teisingą ir pagrįstą išvadą konstatuodamas, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į tinkamą medicinos pagalbą pataisos namuose nebuvo pažeista, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo U. A. (U. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė