b9985864-e525-4fe5-8f71-dbe7ddcaa91f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-421-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03019-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3; 55.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ teisėjų Ryčio Krasausko, RÅ«tos Miliuvienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K., jo atstovui advokatui Dariui SauliÅ«nui, atsakovo atstovui Kostui Baužai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir N. K., Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktÄ Nr. FPA-2672-(8.30), 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ Nr. ISS-2034-(8.5) ir įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo atlikti Projekto patikrinimÄ , tvirtinti atitinkamÄ ProjektÄ ir parduoti pareiÅ¡kėjui Projekte nurodytÄ 0,0318 ha valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono tvarka.Skunde paaiÅ¡kina, kad jo praÅ¡ymu buvo parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas), pagal kurį prie jam nuosavybės teise priklausančio kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«tų prijungtas įsiterpęs 0,0318 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypas.NŽT žemėtvarkos planavimo dokumento 2016 m. lapkričio 11d. patikrinimo aktu Nr. FPA-1691-(8.30) ir 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktu Nr. FPA-2672-(8.30), motyvuojant tuo, kad Projekto sprendiniai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos, nebuvo pritarta Projekto ir pataisyto Projekto teikimui tvirtinti.

Todėl pareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į NŽT, kuri jo skundÄ atmetė.Su Å¡iuo sprendimu nesutinka. Nurodo, kad pagal 1999 m. birželio 2 d Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punktÄ Å¾emės sklypÄ turi teisę įgyti besiribojančio žemės sklypo savininkas be aukciono, kai egzistuoja tokios sÄ lygos:

1) tai turi būti laisvas valstybinės žemės plotas;

2) jame nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų; ir 3) šis valstybinės žemės plotas yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių).Atkreipia dėmesį į tai, kad kelio (gatvės) projektavimu ir tinkamu pažymėjimu teritorijų planavimo dokumentuose turi pasirūpinti atitinkamo kelio (gatvės) savininkas, o ne asmuo, suinteresuotas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d., 5 str. 4 d.).

Vilniaus rajono savivaldybė, 2015 m. balandžio 2 d. nustatydama reikalavimus Projekto rengimui, nurodė palikti ne mažesnę kaip 15 m pločio žemės juostÄ (duomenys neskelbtini) gatvei skaičiuojant nuo projektuojamo žemės sklypo ribos. Rengiant ProjektÄ , Å¡io reikalavimo buvo laikomasi ir faktiÅ¡kai buvo palikta platesnė nei 15 m pločio juosta (duomenys neskelbtini) gatvei. NŽT teiginys, kad tarp pareiÅ¡kėjo norimo įsigyti valstybinės žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) lieka laisvos valstybinės žemės yra nepagrįstas, nes Vilniaus rajono savivaldybė aiÅ¡kiai parodė, jog visa likusi žemė nuo iÅ¡orinės suprojektuoto žemės sklypo ribos bus priskirta (duomenys neskelbtini) gatvei.

Kartu pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybė, pritardama Projektui, aiškiai parodė, jog ties pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu bus projektuojama platesnė nei 15 m (duomenys neskelbtini) gatvei skirta žemės juosta.Nurodo, kad jis, kaip su laisvu valstybinės žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkas, buvo suinteresuotas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, nurodyto pradiniame Projekte, įsigijimu. Tačiau 2016 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktu iš esmės buvo nuspręsta, kad tokio žemės sklypo jis negali įsigyti.

Atlikus korekcijas, buvo sumažintas Projekte nurodytos valstybinės žemės sklypo plotas, bet 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktu faktiÅ¡kai teigiama, jog mažesnis sklypo plotas tampa kliÅ«timi atitinkamo žemės sklypo įsigijimui. Tokios vis atsirandančios kliÅ«tys ir naujos sÄ lygos, jo manymu, nesiderina su konstituciniais teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai).Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas V.

K. ir jo atstovas advokatas D.SauliÅ«nas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir skundÄ prašė tenkinti. Atsakovė NŽT, įvertinusi pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundÄ paaiÅ¡kina, kad NŽT specialistai palyginę skirtingų sprendinių duomenis nustatė, kad sprendinyje, parengtame 2016-08-24, formuojamas valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sÄ vokos, nes su laisvu valstybinės žemės plotu besiribojanti kraÅ¡tinė tarp posÅ«kio taÅ¡kų 2 ir 3 yra 11,4 m, o sprendinio, parengto 2017-02-15, ta pati kraÅ¡tinė tarp posÅ«kio taÅ¡kų 2 ir 7 yra 10,0 m (posÅ«kio taÅ¡kai tie patys, sprendinių rengėjas numeracijÄ pakeitė).

Pateikti vertinimui Projekto sprendiniai, parengti 2017-02-15, pasikeitė nuo ankstesnių sprendinių tik tuo, kad Projekto rengėja matininke S. V. atitraukė Å¡iaurės rytinę formuojamo žemės sklypo ribÄ lyginant su projekto sprendiniais, parengtais 2016-08-24, t. y. įsiterpusio sklypo plotį vietoj 11,4 m parodė kaip 10 m ir savo nuožiÅ«ra parodė tariamai besiribojančias raudonÄ sias (duomenys neskelbtini) gatvės linijas.Pažymi, kad nagrinėjant Projekto sprendinius ir vertinant, ar tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokÄ , vietovėje yra du stabilÅ«s objektai: tai žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio Å¡iaurės rytinės kraÅ¡tinės riba nustatyta tiksliai atlikus kadastrinius matavimus, patvirtintus 2014-02-24 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-606, ir (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, teigia, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus rengiantys asmenys negali savo nuožiÅ«ra nustatinėti gatvės raudonųjų linijų, o privalo griežtai paisyti nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sprendinių keitimas tokiu bÅ«du yra nesÄ Å¾iningas ir neteisėtas. Gatvių raudonųjų linijų pločiai nustatyti Statybos techninių reikalavimų reglamente STR 2.06.01:1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos (Pagrindiniai gatvių techniniai parametrai, 7 lentelė).

D1 gatvių kategorijai nustatytas gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų – 15 metrų. Todėl asmenys, rengiantys žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, negali savo nuožiÅ«ra nustatinėti minėto pločio, negali D1 kategorijos gatvei savo nuožiÅ«ra nustatyti plotį tarp raudonųjų linijų.PareiÅ¡kėjas, teikdamas atsakovui tikrinimui parengtÄ ProjektÄ , turėjo pateikti tinkamai parengtÄ (duomenys neskelbtini) gatvės skersmens profilį laikydamas reikalavimų, įtvirtintų Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai.

Bendrieji reikalavimai X skyriuje Gatvių skersinio profilio elementai, iÅ¡ilginis profilis, gatvės aÅ¡ies trasavimas.Pabrėžia, kad NŽT Vilniaus skyriaus specialistai 2017-10-11 nuvyko į vietÄ iÅ¡tirti aptartas aplinkybes. Atstumas tarp žemės sklypų artimiausių kraÅ¡tinių yra nuo 20,44 m iki 19,48 m, atstumas nuo suformuoto žemės sklypo Å¡iaurės rytinės kraÅ¡tinės iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamos asfaltuotos dalies aÅ¡ies yra 11,09 m. Atstumas nuo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pietrytinės kraÅ¡tinės iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamos asfaltuotos dalies aÅ¡ies yra 9,03 m.

Skundžiamame akte Pateiktame kelio profilio brėžinyje nurodytas kelio plotis yra 15 m, tačiau tarp 15 m pločio kelio ir suprojektuoto valstybinės žemės sklypo lieka laisvos valstybinės žemės, todėl Projekto sprendiniai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos. Be to, pareiÅ¡kėjas yra užsigrobęs valstybinės žemės 407 kv. m plotÄ , jį apsitverdamas tinklo tvora, pastatydamas vartus, prisodinęs želdinių, iÅ¡klojęs plytelėmis. Todėl pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena.Vadovaujasi Nutarimo 2.15 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, 81 straipsniu, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausia praktika panaÅ¡ioje byloje (2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A648–552/2017).Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti palaikydamas atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.Trečiasis suinteresuotas asmuo N. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame nurodė, jog su skundu sutinka ir prašė jį tenkinti.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.Trečiasis suinteresuotas asmuo N. K. teismo posėdyje nedalyvavo.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo ir patikrinimo akto, kuriuose nurodyta, jog pareiÅ¡kėjo norimas formuoti kaip įsiterpęs valstybinės žemė sklypas neatitinka įsiterpusio žemė sklypo sÄ vokos ir nepatenka į nustatytų iÅ¡imčių sÄ raÅ¡Ä , teisėtumo ir pagrįstumo.

RaÅ¡ytiniais bylos įrodymais ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ir trečiajam asmeniui N. K. nuosavybės teise priklauso 0,2506 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b.l. 116-117). PareiÅ¡kėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo N. K. 2015-03-16 NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , siekiant prijungti laisvos žemės plotÄ iki 4 arų prie jiems priklausančio sklypo (b.l. 42). NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2015-04-21 įsakymu Nr. 48FPÄ®-413-(14.48.123) nuspręsta pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektÄ , numatantį įsiterpusio valstybinio žemės sklypo suformavimÄ prie kitos paskirties žemė sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas, b.l. 67).

NŽT Vilniaus r. skyrius 2015-04-21 ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015-04-24 iÅ¡davė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 48RE-483-(14.48.42) ir Nr.FP-343-15 (b.l. 60,62). Vilniaus rajono savivaldybės administracija reikalavimuose projektui rengti nurodė, teritorijÄ , patenkančiÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) g. raudonÄ sias linijas planuoti ne mažiau kaip 15 m pločio tarp gatvės raudonųjų linijų, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 10 str. 8 d. 3 p. ir STR 2.06.04:2014 IX skr. 33 d. 10 lentelę (5.1 punktas).NŽT 2016-11-11 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr.FPA-1691-(8.30) nepritarta parengto projekto teikimui tvirtinti, nustačius, jog projekte suformuotas valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sÄ vokos, nes su laisvu valstybinės žemės plotu besiribojanti kraÅ¡tinė yra 11,4 m. (b.l. 43-44).

Kaip matyti iš ZPDRIS duomenų buvo parengtas naujas projekto sprendinys (2017-02-15 ZSFP-4862, b.l. 61), kuriam 2017 m. kovo mėn. raštu (b.l.

95) pritarė NŽT Vilniaus rajono skyrius. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų Vilniaus rajono savivaldybės administracija, apsvarsčiusi 2017-04-24 praÅ¡ymÄ Nr.R-829, registruotÄ ZPDRIS, ir Projekto sprendinius, 2017-05-03 raÅ¡tu Nr.A33(1)-2888-(4.22) suderino ProjektÄ (duomenys neskelbtini) (b.l. 114).NŽT, patikrinusi pakartotinai pateiktÄ ProjektÄ Å¾emėtvarkos planavimo dokumento 2017-05-19 patikrinimo akte Nr.FPA-2672-(8.30) nurodė, jog nepritaria jo teikimui tvirtinti. Akte pažymima, jog pateiktame kelio profilio brėžinyje nurodytas 15 m kelio plotis, tačiau tarp 15 m pločio kelio ir suprojektuoto valstybinės žemės sklypo lieka laisvos valstybinės žemės, todėl Projekto sprendiniai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos (b.l. 45-46).

Nesutikdamas su NŽT aktu pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ NŽT vadovui (b.l. 47-49). IÅ¡nagrinėjus skundÄ NŽT 2017-08-03 raÅ¡tu Nr.1SS-2034-(8.5) pažymėjo, jog nėra aiÅ¡ku dėl kokių priežasčių Projektu formuojamo valstybinės žemės ploto pietrytinės kraÅ¡tinės ilgis pakito, to pasėkoje tarp (duomenys neskelbtini) g. ir formuojamo žemės sklypo Å¡iaurės rytų ribos atsirado laisvos valstybinės žemės, todėl nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas 2017-05-19 patikrinimo aktas buvo suraÅ¡ytas nepagrįstai (b.l. 50-52).

Nesutikdamas NŽT aktu ir sprendimu pareiÅ¡kėjas nurodo, jog kelio (gatvės) projektavimu ir tinkamu pažymėjimu turi pasirÅ«pinti gatvės savininkas, t.y. savivaldybė, kuri to nėra padariusi. Nustatydama reikalavimus projekto rengimui savivaldybė nurodė palikti ne mažesnę kaip 15 m pločio žemės juostÄ (duomenys neskelbtini) g. skaičiuojant nuo projektuojamo sklypo ribos. ParengtÄ projektÄ savivaldybė suderino. PareiÅ¡kėjas pažymi, jog siekia įsigyti sklypÄ , kurio racionaliai negalima naudoti kitais tikslais, tačiau atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes 2016-11-11 patikrinimo akte nurodė, jog įsiterpusio sklypo kraÅ¡tinė yra ilgesnė (11,4 m), nei 10 m., o jÄ sutrumpinus iki 10 m. ginčijamuose sprendimuose teigia, jog projektas negali bÅ«ti tvirtinamas, nes iki gatvės lieka laisvos valstybinės žemės. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono Å¡ių sklypų savininkams, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio.

Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Paminėtas reguliavimas įtvirtina aiÅ¡kiÄ taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono bÅ«du, o pardavimas ne aukciono bÅ«du vyksta tik iÅ¡imtiniais atvejais.Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas įgyvendina Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojanti nuo 2016-06-01) 2.15 punktas, kurio pirmoje pastraipoje numatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų), jeigu Å¡iuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali bÅ«ti parduodami ne aukciono bÅ«du besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai. Minėto Taisyklių 2.15 punkto antroje pastraipoje numatyta, jog teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo bÅ«do žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali bÅ«ti didesni kaip 0,04 ha, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai.

Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali bÅ«ti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų), plotis nevirÅ¡ija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta.

Jeigu žemės sklypo nuo virÅ¡utinės Å¡laito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro Å¡laitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio virÅ¡utinės briaunos plotis nevirÅ¡ija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro griovys.Pažymėtina, kad Å¡i iÅ¡skirtinė valstybinės žemės pardavimo tvarka (pardavimas ne aukciono bÅ«du) negali bÅ«ti vertinama ir aiÅ¡kinama plečiamai.

Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie apibrėžti Taisyklių 2.15 punkte.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjo siekiamas įsigyti ~ 318 kv.m. valstybinės žemės sklypas (b.l. 13,14) pietvakarinėje pusėje ribojasi su pareiÅ¡kėjui priklausančiu žemė sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Å¡iaurės vakarų ir pietryčių pusėje – su laisva valstybine žeme, o Å¡iaurės rytų pusėje sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) g.

Teismas pažymi, jog įprastai įsiterpusiu sklypu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, tačiau Taisyklių 2.15 punkte yra numatyta iÅ¡imtis, pagal kuriÄ Ä¯siterpusiu sklypu laikomas ir su valstybinės žemės plotu besiribojantis sklypas, kai įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai. Tokiais atvejais žemės įsiterpę žemės sklypai gali bÅ«ti didesni kaip 0,4 ha ploto.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas įsiterpusį žemės sklypÄ siekia įsigyti bÅ«tent Å¡io punkto nuostatų pagrindu, t.y. kaip siaurÄ juostÄ besiribojančiÄ su gatve. Taisyklių 2.15 punkto antroje pastraipoje nurodoma, jog žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, jei to žemės sklypo plotis nevirÅ¡ija 10 metrų. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio parengto žemės sklypo Projekto (b.l. 59,13,14) Å¡iaurės vakaruose ir pietryčiuose sklypo plotis yra nurodytas 9,72 m ir 9,97 m ir nesiekia 10 m, o atstumas tarp formuojamo įsiterpusio sklypo ir kitoje gatvės pusėje esančio žemės sklypo nurodomas nuo 15 iki 20 m.

Pažymėtina, jog prie atsakovo parengto NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017-10-16 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr.48ŽN-917-(14.48.78) (b.l. 54-56) pridedamoje matavimų schemoje (b.l.

58) taip pat nurodoma, jog atstumas tarp įsiterpusio sklypo ir kitoje gatvės pusėje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra apie 20 m. (nuo 20,44 m iki 19,48 m), o važiuojamoji (asfaltuota) kelio dalis – 5,50 m.). PareiÅ¡kėjo ginčijame akte ir sprendime NŽT atsisakė derinti parengtÄ projektÄ nurodydama, jog tarp 15 m pločio kelio ir suprojektuoto valstybinės žemės sklypo lieka laisvos valstybinės žemės. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovė pažymi, jog pagal STR 2.06.01:1999 7 lentelę D1 gatvių kategorijai nustatytas gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų yra 15 m, o rengiantys projektÄ asmenys negali savo nuožiÅ«ra nustatyti gatvės raudonųjų linijų 20, 30 m ar daugiau.Teismas nesutinka su atsakovės pateiktu vertinimu, jog pareiÅ¡kėjas savo nuožiÅ«ra nurodė plotį tarp (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų.

Kaip jau buvo minėta Vilniaus rajono savivaldybė reikalavimuose projekto rengimui nurodė planuoti ne mažesnes kaip 15 m pločio (duomenys neskelbtini) g. raudonÄ sias linijas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatas eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikÅ¡mės keliuose pavesta spręsti savivaldybės administracijos direktoriui. Kaip matyti iÅ¡ savivaldybės pateiktų reikalavimų, pareiÅ¡kėjui nurodyta projektÄ rengti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-1202 įsakymu Nr.D1-933 patvirtintas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai.

Bendrieji reikalavimai“ nuostatas. Å io reglamento 6.6 punktas gatvės raudonÄ sias linijas apibrėžia kaip linijas, nužyminčias žemės juostÄ , kuri skirta gavės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Reglamento 33 punkte esančioje 10 lentelėje D1 kategorijos gatvei yra nustatytas 15 m minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų, o maksimalus atstumas tarp Å¡ių linijų nėra nustatytas. Minėtame reglamento punkte nurodyta, jog gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamÄ jÄ dalį ir kitus gatvės elementus (Å¡aligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, tarÅ¡os slopinimo įrangÄ , želdinius.

D1 gatvei gretimos C2 kategorijos gatvės minimalus atstumas tarp raudonų linijų nurodomas – 20 m, todėl sistemiÅ¡kai įvertinus Å¡iuos duomenis galima daryti iÅ¡vadÄ , jog D1 kategorijos gatvės atstumas galėtų bÅ«ti nuo 15 iki 20 m. Šį dydį iÅ¡ esmės atitinka pareiÅ¡kėjo Plane ir atsakovės matavimo schemoje nurodytas atstumas tarp įsiterpusio sklypo ir kitoje gatvės pusėje esančios sklypo. Kaip jau buvo minėta eismo organizavimo klausimus vietinės reikÅ¡mės keliuose sprendžia savivaldybės administracijos direktoriui, todėl atsakovui kilus abejonių dėl gatvės priskyrimo atitinkamai kategorijai ar maksimalaus atstumo tarp gatvės raudonųjų linijų, jis turėjo kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ ir priklausomai nuo gauto atsakymo spręsti dėl (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų.

Atsakovo atsiliepime minimas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ neteko galios 2015-01-01 (Aplinkos ministro 2014-12-22 įsakymas Nr.D1-1060) ir reikalavimų projektui rengti pateikimo metu negaliojo. Be to, pagal šio iki 2014-12-31 galiojusio reglamento 7 lentelę D1 gatvių kategorijai priskirtos gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų turėjo būti nuo 12 m iki 20 m. Įvertinus šias teisės aktų nuostatas darytina išvada, jog atsakovas nepagrįstai teigia, jog atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų gali būti tik 15 m.

VieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje, negali nepaisyti teisės aktų nustatytų reikalavimų, atsakovė nebegalėjo atsisakyti derinti ProjektÄ vien tuo pagrindu, kad, jos nuomone, atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų negali bÅ«ti didesnis nei 15 m ir vien Å¡iuo pagrindu pripažinti, jog ginčo žemės sklypas nelaikomas įsiterpusiu. Atsakovei nenurodžius kitų argumentų ir Projekto nederinimo pagrindų, teismas pripažįsta, jog atsakovo 2017-05-19 patikrinimo aktas Nr. FPA-2672-(8.30) ir 2017-08-03 sprendimas Nr. ISS-2034-(8.5) negali bÅ«ti laikomi teisėtais, todėl juos naikina, o atsakovÄ Ä¯pareigoja atlikti pakartotinį Projekto patikrinimÄ .Taip pat pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nurodo, jog per valstybinę žemę tarp (duomenys neskelbtini) g. ir pareiÅ¡kėjo sklypo eina 0,4 kV elektros oro linija, todėl atsakovas atlikdamas pakartotinį patikrinimÄ turėtų įvertinti ar valstybinės žemės sklypo, kurį pretenduoja įsigyti pareiÅ¡kėjas, plotas, jo dislokacija, elektros oro linija ir kiti įrenginiai, esantys Å¡ioje vietoje, leistų suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirÄ Å¾emės sklypÄ .

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovę atlikus pakartotinį Projekto patikrinimÄ , tvirtinti parengtÄ ProjektÄ ir parduoti pareiÅ¡kėjui Projekte nurodytÄ 0,0318 ha valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono tvarka. Å is pareiÅ¡kėjo reikalavimas netenkinamas. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Teismas negali visiÅ¡kai pakeisti NŽT. Ä®vertinusi byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir tai, kad Å¡iuo teismo sprendimu kaip neatitinkantys įstatymo nuostatų yra naikinami skundžiami NŽT aktas ir sprendimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinė parengto Projekto derinimo procedÅ«ra lieka nepabaigta. Atsižvelgiant į tai, NŽT įpareigotina Å¡iÄ administracinę procedÅ«rÄ užbaigti, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimÄ derinti parengtÄ projektÄ , arba motyvuotai atsisakyti jį derinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas              n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017-05-19 patikrinimo aktÄ Nr. FPA-2672-(8.30), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017-08-03 sprendimÄ Nr. ISS-2034-(8.5).Ä®pareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ naujo atlikti kitos paskirties žemė sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patikrinimÄ ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimÄ derinti parengtÄ projektÄ , arba motyvuotai atsisakyti jį derinti.

LikusiÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti.Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .              Teisėjai                                                    Rytis Krasauskas                                                                  RÅ«ta Miliuvienė                                                                  Iveta Pelienė