2017-02-22 Nr. AB-4137-3-61-3-04634-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-204-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04634-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. R. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir Departamentas) 2016 m. spalio 27 d. raštą Nr. A51-80556/16(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Raštas), įpareigoti atlikti veiksmus – perduoti pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. prašymą dėl adreso žemės sklypui suteikimo spręsti Vilniaus miesto savivaldybei.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-9472-535/2016 nusprendė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę priimti administracinį sprendimą dėl L. R. 2016 m. gegužės 16 d. prašymo „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui Vilniaus mieste“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje Vilniaus apygardos administraciniam teismui tektų spręsti tarpines problemas, t. y. dėl Departamento įpareigojimo perduoti pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. prašymą dėl adreso žemės sklypui suteikimo spręsti Vilniaus miesto savivaldybei, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-9472-535/2016 jau nusprendė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę priimti administracinį sprendimą dėl L. R. 2016 m. gegužės 16 d. prašymo „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui Vilniaus mieste“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo L. R. skundu šioje administracinėje byloje nebūtų apgintos jokios pareiškėjo teisės, todėl jį atsisakė priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinio proceso tvarka, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėjas L. R. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundu prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją perduoti jo 2016 m. gegužės 16 d. prašymą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybei, t. y. esant faktinei aplinkybei, jog fiziškai jo prašymas yra pas atsakovą, kaip viešojo administravimo subjektą, šis prašymas turi būti persiųstas kitam viešojo administravimo subjektui - Vilniaus miesto savivaldybei. Pareiškėjo manymu, teismo nutartis prieštarauja ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Konstitucijos 109 straipsnio 3 daliai, Teismų įstatymo 43 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl pagrindinis jo skundo reikalavimas panaikinti atsakovo 2016 m. spalio 27 d. raštą Nr. A51-80556/16(2.14.2.12-MP8) negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. spalio 27 d. raštą Nr. A51-80556/16(2.14.2.12-MP8) ir įpareigoti Departamentą perduoti pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. prašymą dėl adreso žemės sklypui suteikimo spręsti Vilniaus miesto savivaldybei. Iš pareiškėjo siekiamo nuginčyti Departamento rašto matyti, kad juo buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. prašymas dėl adreso suteikimo žemės sklypui ir nuspręsta šio prašymo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą iš esmės dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę priimti administracinį aktą dėl pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. prašymo per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundu šioje administracinėje byloje nebūtų apgintos jokios pareiškėjo teisės, todėl atsisakė jį priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicija nesutinka.

Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas 2016 m. spalio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę išnagrinėti jo 2016 m. gegužės 16 d. prašymą dėl adreso suteikimo ir priimti individualų administracinį sprendimą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo bei nustatyti 50 Eur baudą nuo kiekvienos pradelstos dienos priimant sprendimą, įsiteisėjus teismo sprendimui jo naudai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-9472-535/2016 įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę priimti administracinį sprendimą dėl L. R. 2016 m. gegužės 16 d. prašymo per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-9472-535/2016, pirmosios instancijos teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę priimti administracinį sprendimą dėl L. R. 2016 m. gegužės 16 d. prašymo konstatavęs, jog Vilniaus miesto savivaldybė, nustačiusi, kad ji neįgaliota spręsti pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. prašyme išdėstytų klausimų, prašymą pagal kompetenciją persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tačiau neinformavo pareiškėjo apie aplinkybes, kad jo prašymas nėra priskirtas jos kompetencijai, nesusijęs su jos veikla, vykdant teisės aktais pavestas funkcijas, todėl prašymą perduoda nagrinėti pagal kompetenciją. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog Vilniaus miesto savivaldybė vykdė teisės aktų nustatytą pareigą raštu pranešti asmeniui, jog prašymas išsiųstas kompetentingai institucijai, ir paaiškinti apie prašymo persiuntimo priežastis. Pažymėtina, kad šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, matyti, kad administracinėje byloje Nr. eI-9472-535/2016 Vilniaus miesto savivaldybė dar neįsiteisėjusiu teismo sprendimu įpareigota priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. prašymo iš esmės tik dėl to, kad pareiškėjui turėjo būti raštu pranešta apie šio prašymo išsiuntimą kompetentingai institucijai. Aptariamoje administracinėje byloje nebuvo spręstas klausimas dėl šioje byloje siekiamo nuginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašto, kuriuo priimtas pareiškėjo prašymą dėl adreso suteikimo netenkinantis sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta, Raštu buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas suteikti adresą jo nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, toks prašymas nebuvo tenkintas. Taigi pareiškėjo siekiamas nuginčyti administracinis aktas sukėlė jam teisines pasekmes, todėl pirmasis pareiškėjo skundo reikalavimas gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai konstatavo, jog byloje būtų sprendžiamos tik tarpinės problemos ir nebūtų apgintos jokios pareiškėjo teisės.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d., 151 str.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turėtų įvertinti kiekvieno iš pareiškėjo pareikštų reikalavimų priimtinumą ABTĮ 33 straipsnio požiūriu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė