Legislator Case Law & Legislation
b99676c6-67d2-47b3-bc90-9e2f7732be85 AI generated

b99676c6-67d2-47b3-bc90-9e2f7732be85 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number b99676c6-67d2-47b3-bc90-9e2f7732be85
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 10347,01 Eur skolos, 3724,92 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad pagal 2010-07-29 pirkimo pardavimo sutartį nuo 2015-03-16 iki 2015-07-10 pardavė atsakovei mėsos gaminių už bendrÄ 10347,01 Eur sumÄ , pretenzijų iÅ¡ atsakovės dėl gaminių kokybės negavo. Atsakovė už parduotus gaminius neatsiskaitė, skola sudaro 10347,01 Eur. Pagal sutarties 5.1 punktÄ , laiku neatsiskaičiusi atsakovė, privalo mokėti ieÅ¡kovei 0,2 procentų delspinigius.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-06-08 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Legislator headnote

AI generated

b99676c6-67d2-47b3-bc90-9e2f7732be85 · Klaipėdos apygardos teismas: Kadangi ieÅ¡kinio suma 10347,01 Eurų, palÅ«kanų skaičiavimo laikotarpis – 152 d. (2015-10-16 iki 2016-03-16), mokant 1,656 Eur už kiekvienÄ dienÄ delspinigių suma turėtų siekti 251,71 Eur. Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iÅ¡ prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                           Civilinė byla Nr. e2A-1492-538/2016                             Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00268-2016-6                              Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                2.5.2.1; 3.3.1.18 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vamėsa“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 10347,01 Eur skolos, 3724,92 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad pagal 2010-07-29 pirkimo pardavimo sutartį nuo 2015-03-16 iki 2015-07-10 pardavė atsakovei mėsos gaminių už bendrÄ 10347,01 Eur sumÄ , pretenzijų iÅ¡ atsakovės dėl gaminių kokybės negavo. Atsakovė už parduotus gaminius neatsiskaitė, skola sudaro 10347,01 Eur. Pagal sutarties 5.1 punktÄ , laiku neatsiskaičiusi atsakovė, privalo mokėti ieÅ¡kovei 0,2 procentų delspinigius.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-06-08 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Agrovet“ 10347,01 Eur skolÄ , 1862,46 Eur delspinigius, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 12209,47 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016-02-12 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1066 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei UAB „Vamėsa“. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Nurodė, kad atsakovė iÅ¡ esmės skolos sumos neginčija. Atsiliepime į ieÅ¡kinį pateikia priežastis, dėl kurių nebuvo atsikaityta laiku. PraÅ¡yme atidėti bylos nagrinėjimÄ , kuris anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais netenkintas, skolÄ pripažįsta.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 10347,01 Eur skolÄ yra teisėtas ir pagrįstas.Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į pagrindinės skolos sumÄ , atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas prievolių neįvykdymo priežastis, vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais bei siekiant sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, delspinigių dydis mažintinas iki 0,1 procento, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1862,46 Eur delspinigių suma.

Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o 2016-06-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistÄ 1862,46 Eur delspinigių sumÄ sumažinti iki 251,71 Eur; iÅ¡dėstyti ir atidėti teismo sprendimo vykdymÄ dalimis Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡omu priteisti delspinigių dydžiu, nes sutartyje tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nėra numatytas delspinigių dydis. Be to, palÅ«kanų dydis sutartimi taip pat nebuvo aptartas. CK 6.37 straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams.

RaÅ¡ytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytÄ palÅ«kanų dydį. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, privalo mokėti Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (CK 6.10 straipsnio 2 dalis), kas reikÅ¡tų 0,016 procentų už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ . Kadangi ieÅ¡kinio suma 10347,01 Eurų, palÅ«kanų skaičiavimo laikotarpis – 152 d. (2015-10-16 iki 2016-03-16), mokant 1,656 Eur už kiekvienÄ dienÄ delspinigių suma turėtų siekti 251,71 Eur.Nurodo, kad teismui pasiÅ«lius pasirÅ«pinti profesionaliu tinkamu atstovavimu, buvo kreiptasi į advokatÄ R.

G. su praÅ¡ymu ginti atsakovės interesus. Advokatas prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimÄ ir bylÄ spręsti taikiai, tačiau teismas netenkino advokato praÅ¡ymo ir bylÄ nagrinėjo iÅ¡ esmės, tuo pažeisdamas atsakovės teisėtus interesus.Kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantė piktybiÅ¡kai vengia mokėti skolÄ , įvertinus aplinkybę, jog praÅ¡oma priteisti suma yra didelė, yra pagrindas iÅ¡dėstyti mokėtinÄ sumÄ 6 mėnesių laikotarpiui. Apeliantė neneigia pareigos mokėti skolÄ ir skolos nevengia, o tik praÅ¡o iÅ¡dėstyti jos mokėjimÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundÄ atmesti.Nurodo, kad ieÅ¡kovė palÅ«kanų už termino apmokėti sÄ skaitÄ praleidimÄ neprašė, 0,2 dydžio delspinigiai buvo numatyti Å¡alių sutartyje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti per dideli delspinigiai.Teigia, kad byloje atsakovė nepateikė įrodymų, kad neturi finansinių galimybių sumokėti priteistÄ sumÄ , todėl iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Vamėsa“ ir atsakovė UAB „Agrovet“ 2010-07-29 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė atsakovei tiekė mėsos produkcijÄ . Laikotarpiu nuo 2015-03-16 iki 2015-07-10 ieÅ¡kovė pagal 8 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2015-03-16 Nr. VAM503068, 2015-03-16 Nr. VAM503070, 2015-03-20 Nr. VAM503276, 2015-03-20 Nr. VAM503277, 2015-05-07 Nr. VAM505408, 2015-05-07 Nr. VAM505436, 2015-05-07 Nr. VAM505437, 2015-07-10 Nr. VAM508418 pardavė atsakovei prekių už bendrÄ 11886,62 Eur sumÄ .

PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis apmokėjimas atidėtas 21 dienai pagal visas sÄ skaitas. Visų sÄ skaitų apmokėjimo terminai yra pasibaigę. Pagal nurodytas sÄ skaitas neapmokėta 10347,01 Eur suma. Pirkimo pardavimo sutarties 5.1 p. numatytos netesybos – 0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ atsiskaityti dienÄ nuo 10347,01 Eur sumos sudaro 3724,92 Eur.Nagrinėjamu atveju atsakovė iÅ¡ esmės ginčija tik priteistinų delspinigių dydį bei praÅ¡o iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ , todėl teisėjų kolegija pasisako tik Å¡iais klausimais.Atsakovė argumetuoja, kad nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡omu priteisti delspinigių dydžiu, nes sutartyje tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nėra numatytas delspinigių dydis.

Be to, palÅ«kanų dydis sutartimi taip pat nebuvo aptartas. CK 6.37 straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. RaÅ¡ytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytÄ palÅ«kanų dydį. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, privalo mokėti Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), kas reikÅ¡tų 0,016 procentų už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ .

Kadangi ieÅ¡kinio suma 10347,01 Eurų, palÅ«kanų skaičiavimo laikotarpis – 152 d. (2015-10-16 iki 2016-03-16), mokant 1,656 Eur už kiekvienÄ dienÄ delspinigių suma turėtų siekti 251,71 Eur. Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iÅ¡ prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis).

Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius.

Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v.

UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).Byloje nustatyta, kad 0,2 procentų delspinigių dydis buvo numatytas tarp Å¡alių sudarytos 2010-07-29 sutarties 5.1 punkte, taigi darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė ne palÅ«kanas pagal CK 6.37 straipsnio 3 dalį, o sutartyje numatytus delspinigus.

Pažymėtina, ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pagrindinės skolos sumÄ , atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas prievolių neįvykdymo priežastis, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais bei siekiant sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, delspinigių dydį sumažino iki 0,1 procento. Atsakovė nenurodė pagrįstų argumentų ir teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima mažinti jau sumažintÄ delspinigių sumÄ .Apeliantė argumentuoja, kad teismui pasiÅ«lius pasirÅ«pinti profesionaliu tinkamu atstovavimu, buvo kreiptasi į advokatÄ R.

G. su praÅ¡ymu ginti atsakovės interesus. Advokatas prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimÄ ir bylÄ spręsti taikiai, tačiau teismas netenkino advokato praÅ¡ymo ir bylÄ nagrinėjo iÅ¡ esmės, tuo pažeisdamas atsakovės teisėtus interesus. Å is argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Å alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Å¡alies atstovo užimtumas kitose bylose nelaikomas svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimÄ (CPK 246 straipsnio 1 dalis), taikos sutarčiai Å¡alys sudaryti turėjo pakankamai laiko, todėl vadovaudamasis proceso ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės atstovo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ ir atsakovės teisių nepažeidė.Apeliantė argumentuoja, kad įvertinus aplinkybę, jog praÅ¡oma priteisti suma yra didelė, apeliantė mokėti skolos nevengia, yra pagrindas iÅ¡dėstyti mokėtinÄ sumÄ 6 mėnesių laikotarpiui.

Su Å¡iuo argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ (CPK 284 straipsnio 2 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokį praÅ¡ymÄ Å¡alis turi teisę pareikÅ¡ti tik pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a:                          Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                        Erinija Kazlauskienė                                                     Almantas Padvelskis                                                     Giedrė Seselskytė