Legislator Case Law & Legislation
b994ebf4-61d4-4bbe-ba10-e8d310eff1d2 AI generated

b994ebf4-61d4-4bbe-ba10-e8d310eff1d2 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number b994ebf4-61d4-4bbe-ba10-e8d310eff1d2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-917-265/2014Teisėjas V. Jurjonas              (Proceso Nr. 2-43-3-01257-2013-3)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              121.14;                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 31 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V.

Legislator headnote

AI generated

b994ebf4-61d4-4bbe-ba10-e8d310eff1d2 · Klaipėdos apygardos teismas: Atsakovas su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir tinkamai taikė materialines teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas 2008-04-22 pervedė atsakovui tas pačias pinigines lėšas, kurios ieÅ¡kovo praÅ¡ymu 2007-03-28 buvo laikinai grÄ Å¾intos kaip 32 000 JAV dolerių paskolos dalis. Be to, atsakovui planuojant sudaryti sandorį su A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-917-265/2014Teisėjas V. Jurjonas              (Proceso Nr. 2-43-3-01257-2013-3)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              121.14;                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 31 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V.

J. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 20 000 Lt skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad 2008-04-22 atsakovo A. P. praÅ¡ymu žodiniu susitarimu atsakovui pervedė 20 000 Lt.

Pinigus paskolino iki pareikalavimo, apie porai savaičių, tačiau atsakovas pinigų negrÄ Å¾ino. Å ilutės rajono apylinkės teismas 2014-02-12 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra:

1) paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų. Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms laikoma, kad atsirado Å¡alių paskolos teisiniai santykiai. Å ias abi aplinkybes įrodyti yra ieÅ¡kovo pareiga (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pirmas bÅ«tinas paskolos sutarties požymis – pinigų perdavimo faktas, nustatytas ir įrodytas. Tuo tarpu, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, dėl antrosios bÅ«tinos aplinkybės ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ketino grÄ Å¾inti ar bÅ«tų dalį sumos grÄ Å¾inęs. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais atsakovo argumentus, jog ieÅ¡kovui 2007-12-19 paskolinus 32 750 JAV dolerių atsakovui pagal kreditavimo sutartį, 2008 m. balandžio mėn. ieÅ¡kovui prireikė pinigų, todėl paprašė laikinai grÄ Å¾inti 20 000 Lt. Atsakovas taip ir padaręs: 2008-03-27 7 000 JAV dolerių pravedė į V. J. sÄ skaitÄ bei likusiÄ sumÄ litais perdavė grynais.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡ias aplinkybes patvirtina byloje esantis sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikÅ¡minga yra ta aplinkybė, jog tarp Å¡alių buvo itin tamprÅ«s santykiai: jie buvo verslo partneriai, artimai bendravo Å¡eimomis, todėl bendrai atlikinėjo daug įvairiausių veiksmų, tame tarpe finansinių. IeÅ¡kovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jo ieÅ¡kinį tenkinti arba panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė bylai reikÅ¡mingų faktų ir dėl to neteisingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ . Teismas iÅ¡imtinai vadovavosi vien tik atsakovui palankiomis aplinkybėmis, o kitų aplinkybių netyrė ir nevertino. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovo argumentus dėl skolos negrÄ Å¾inimo pagrįstais pastarajam neįrodžius, kad dalis pinigų ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inta grynais. Be to, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo nurodomas argumentas, jog neva ieÅ¡kovui papraÅ¡ius laikinai grÄ Å¾inti 20 000 Lt atsakovas taip ir padarė, prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

IÅ¡ byloje esančios ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 94-2-00056-11 matyti, kad tyrėjui uždavus atsakovui klausimÄ , kokiam tikslui 2008-04-22 ieÅ¡kovas iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos pervedė jam 20 000 Lt sumÄ , atsakovas nurodė, jog žemės iÅ¡vados pirkimui, kuriÄ Å¡alys kartu pirko 04.23. Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, jog nelogiÅ¡ka pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kuria konstatuota, kad ieÅ¡kovas turėjo įrodyti atsakovo ketinimÄ grÄ Å¾inti jam pervestus pinigus. Apelianto vertinimu Å¡ių aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ ir neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .

Atsakovas su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir tinkamai taikė materialines teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas 2008-04-22 pervedė atsakovui tas pačias pinigines lėšas, kurios ieÅ¡kovo praÅ¡ymu 2007-03-28 buvo laikinai grÄ Å¾intos kaip 32 000 JAV dolerių paskolos dalis. Be to, atsakovui planuojant sudaryti sandorį su A.

J., ieÅ¡kovas laikinai grÄ Å¾intÄ paskolos dalį mokėjimo pavedimu 2008-04-22 pervedė atgal (grÄ Å¾ino) atsakovui, o atsakovas, kaip matyti iÅ¡ SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, tÄ pačiÄ dienÄ A. J. pervedė 38 000 Lt. Kaip nurodo atsakovas, ieÅ¡kovas nuolat kenkia jam ir jo Å¡eimai. Atsakovo vertinimu paskolos santykių nebuvimÄ Ä¯rodo aplinkybė, jog ieÅ¡kovas ilgai skolos iÅ¡ atsakovo nereikalavo, nors pagal kitus vykdomuosius raÅ¡tus buvo aktyvus. Taip pat atsakovas už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis praÅ¡o skirti ieÅ¡kovui baudÄ .

             Apeliacinis skundas tenkintinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgusi į apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir įrodymus reglamentuojančias teisės normas. VisiÅ¡kai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieÅ¡kovas turėjo įrodyti atsakovo ketinimÄ grÄ Å¾inti 20 000 Lt.

Paskolos sutartis yra viena iÅ¡ civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Å ios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindÄ teigti, kad tokio pobÅ«džio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui bÅ«tinas pinigų arba rūšies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Dėl to nagrinėjamu esminę reikÅ¡mę turi pinigų perdavimas. Å ių pinigų priėmimas suponuoja pinigus gavusios Å¡alies pareigÄ juos grÄ Å¾inti.

Tokiu atveju paskolos davėjui nekyla pareiga įrodinėti paskolos gavėjo įsipareigojimÄ pinigus grÄ Å¾inti. Pažymėtina, jog paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta ir paskolos gavėjui nekils pareiga grÄ Å¾inti pinigus tik tuo atveju, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste spręsdama, ar pavedimas gali patvirtinti buvus tarp Å¡alių paskolinius santykius, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V.

M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013, kuria koreguota ir toliau plėtota iki tol buvusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika bylose, kylančiose iÅ¡ paskolos teisinių santykių, iÅ¡aiÅ¡kinta, jogpaskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į Å¡ių santykių specifikÄ , paplitimÄ , paskolos sutarties realinį pobÅ«dį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos raÅ¡ytinės formos samprata, palyginus su ta bendrÄ ja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Å i teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai Å¡alys nebuvo pasiraÅ¡iusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiÅ¡kais, raÅ¡tais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos raÅ¡ytinės formos sutarties bendrosios paprastos raÅ¡ytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir iÅ¡davęs paskolos raÅ¡telį arba kitokį skolos dokumentÄ , patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Å ių dokumentų materialioji teisinė reikÅ¡mė reiÅ¡kiasi ir tuo, kad juose raÅ¡tu yra iÅ¡reikÅ¡ta vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių (paskolos gavėjo) valia, jie iÅ¡duodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neiÅ¡reikÅ¡tos raÅ¡ytine forma, egzistavimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ faktinę bylos aplinkybę, teismas vertina pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų duomenų viseto padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę Å¡alims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Dėl to Å¡iuo nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas, kad ieÅ¡kovui prireikė pinigų, todėl paprašė laikinai grÄ Å¾inti 20 000 Lt, o jis taip ir padaręs: 2008-03-27 d. 7 000 JAV dolerių pervedė į V.

J. sÄ skaitÄ bei likusiÄ sumÄ litais perdavė grynais, o vėliau ieÅ¡kovas tÄ pačiÄ sumÄ vėl pervedė atsakovui, turėjo Å¡ias aplinkybes įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ių aplinkybių atsakovas neįrodė. PrieÅ¡ingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡ių aplinkybių neįrodo ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui 7 000 JAV dolerių, ir atsakovo teiginiai, jog likusiÄ sumÄ sumokėjo ieÅ¡kovui grynais. LogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų prašęs atsakovo laikinai grÄ Å¾inti jam 20 000 Lt, tai atsakovas Å¡iÄ sumÄ bÅ«tų pervedęs litais, o ne JAV doleriais.

Be to, atsakovo pervestų 7 000 JAV dolerių į ieÅ¡kovÄ sÄ skaitÄ ekvivalentinė iÅ¡raiÅ¡ka nesiekia 20 000 Lt. Kaip matyti iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, tai sudaro 15 494,50 Lt. Atsakovo teiginiai, jog likusiÄ sumÄ jis ieÅ¡kovui sumokėjo grynais, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Kaip matyti iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, tÄ pačiÄ dienÄ , kai atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo 7 000 JAV dolerių, į savo sÄ skaitÄ jis įnešė 7 500 JAV dolerių. Dėl to logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama aplinkybė, kodėl atsakovas dalį neva tai sumokėjo ieÅ¡kovui grynais, o ne įnešęs į sÄ skaitÄ tokios sumos, kuri pagal ekvivalentinę reikÅ¡mę sudarytų 20 000 Lt.

Ä®vertinus tai, jog Å¡alys 2007-12-18 buvo sudariusios kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 32 000 JAV dolerių, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame atsakovas sumoka ieÅ¡kovui 7 000 JAV dolerių ir prie mokėjimo paskirties paraÅ¡o „dalinis paskolos grÄ Å¾inimas“, patvirtina tai, jog atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui dalį skolos pagal minėtÄ kreditavimo sutartį, o ne laikinai pervedė pinigus ieÅ¡kovui papraÅ¡ius. Tuo tarpu aplinkybė, jog ieÅ¡kovas 2008-04-22 pervedė atsakovui 20 000 Lt tam, kad jis sudarytų sandorį su trečiuoju asmeniu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi paskolos gavėjas gautus pinigus gali naudoti savo reikmėms.

Å i iÅ¡vada tik patvirtinÄ aplinkybę, jog atsakovas skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus tam, jog galėtų sumokėti trečiajam asmeniui pagal sandorį. Dėl to laikytina, kad atsakovui buvo suteikta 20 000 Lt paskola, kuriÄ atsakovas privalo grÄ Å¾inti (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Atsakovo teiginiai, jog ieÅ¡kovas negalėjo paaiÅ¡kinti, kokiomis aplinkybėmis skolino atsakovui 20 000 Lt ir kada atsakovas įsipareigojo juos grÄ Å¾inti, neturi teisinės reikÅ¡mės. Esminę reikÅ¡mę turi pinigų perdavimo faktas, kuris suponuoja atsakovo pareigÄ pinigus grÄ Å¾inti arba įrodyti, jog pinigus gavo kitu pagrindu, kuris nesuponuoja pareigos jam jų grÄ Å¾inti.

Aplinkybė, jog Å¡alis siejo verslo teisiniai santykiai, taip pat neturi teisinės reikÅ¡mės. Vien tik Å¡ių santykių buvimas neeliminuoja pareigos grÄ Å¾inti gautų pinigų.Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai taikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai aiÅ¡kino CK 6.870 straipsnio 1 dalį. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir priteisti iÅ¡ atsakovo 20 000 Lt skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 20 000 Lt sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo (2013-07-19) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 1 200 Lt (žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Taip pat priteistinos iÅ¡ atsakovo 29 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).             Įvertinus aplinkybes, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas pagrįstas, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, praÅ¡ymas ieÅ¡kovui skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu grįstas ne faktais, o emocijomis. Dėl to, įvertinus visas byloje esančias aplinkybės, nėra teisinio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovÄ piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis.

             Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-19 nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :              Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kovo V.

J. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ atsakovo A. P. ieÅ¡kovui V. J. priteisti 20 000 Lt skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 20 000 Lt sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo (2013-07-19) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 1 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 29 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei.             LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-19 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                              Irma Čuchraj                                                                                                            Jolanta Gailevičienė