b994e84b-e0ee-4632-9182-51ccf0cbb597 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                       Civilinė byla Nr. 2-1284/2014                                                     Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00453-2014-5                                        Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V.

R. D., D. D. , A. D. , Z. M. , Ž. M. , K. G. , P. G. , A. P. , A. D. , V. D. , R. K. , D. G. , uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“, B. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2050-601/2014, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų V. R. D., D. D. , A. D. , Z. M. , Ž. M. , K. G. , P. G. , A. P. , A. D. , V. D. , R. K. , D. G. , UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko bei uždarajai akcinei bendrovei „Deloitte Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai V. R. D. , D. D. , A. D. , Z. M. , Ž. M. , K. G. , P. G. , A. P. , A. D. , V. D. , R. K. , D. G. , UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti ieÅ¡kovų naudai solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos banko ir UAB ,,Deloitte Lietuva“ ieÅ¡kovų patirtus nuostolius iÅ¡ viso 9 318 338,73 Lt sumai.IeÅ¡kinyje nurodė, kad žala atsirado dėl Lietuvos banko ir UB ,,Deloitte Lietuva“ veiksmų (neveikimo), t. y.

Lietuvos bankas ir jo tarnautojai netinkamai ir aplaidžiai vykdė Ūkio banko priežiÅ«rÄ â€“ turėdamas pareigÄ prižiÅ«rėti Ūkio banko veiksmus, turėdamas teises bei galimybes imtis atitinkamų priemonių, Lietuvos bankas nesukontroliavo (nesustabdė) Ūkio banko paskolų, kurių grÄ Å¾inimas nebuvo tinkamai užtikrinamas, teikimo su banko akcininku susijusioms įmonėms. Jeigu Lietuvos bankas bÅ«tų uždraudęs tokias operacijas ir/arba sustabdęs banko veiklÄ tuo metu, indėlininkai nebÅ«tų patyrę žalos nes: nebÅ«tų padėję indėlių į pasmerktÄ Å¾lugti bankÄ ; kadangi banko turto ir įsipareigojimų santykis buvo geresnis bÅ«tų likę pakankamai turto (ar bent jau daugiau nei 2013 m. vasarį), kad atsiskaityti su esamais indėlininkais.

PriežiÅ«ros institucija laiku nesiėmė poveikio priemonių, kai kilo grėsmė saugiai ir patikimai banko veiklai, kai bankas nevykdė rizikÄ ribojančių normatyvų (kapitalo pakankamumo normatyvo), kai jis pažeidinėjo įstatymus ir teisės aktus, dėl ko kilo grėsmė banko indėlininkų interesams. Ūkio banko veiklÄ reikėjo stabdyti dar 2009 m. gale ar anksčiau, nes jau tuo metu jis neatitiko kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodiklių.Nuostolius kildindami iÅ¡ UAB ,,Deloitte Lietuva“ veiksmų, ieÅ¡kovai nurodė, kad Ūkio banko finansinės ataskaitas iki pat 2013 m. buvo audituojamos nepriklausomų auditorių kompanijos UAB „Deloitte Lietuva“, kaip tÄ numato LR Finansų įstaigų įstatymas.

Teikdama iÅ¡vadas, kad Ūkio banko finansinės ataskaitos visais reikÅ¡mingais atžvilgiais teisingai atspindėjo banko finansinę bÅ«klę atitinkamai 2003-2013 metais, audito įmonė grubiai pažeidė visas LR finansų įstaigų įstatymo 44 str. normas, nes jos iÅ¡vados kardinaliai prieÅ¡ingos Lietuvos banko inspektavimo iÅ¡vadoms. Dėl to audito kompanijai UAB „Deloitte Lietuva“ kyla atsakomybė ne tik dėl netinkamai atliktos pareigos, bet ir dėl ieÅ¡kovų nuostolių atlyginimo, nes jeigu audito įmonė bÅ«tų tinkamai atlikusi auditÄ ir paskelbusi realiÄ bÅ«klę atitinkančias iÅ¡vadas, ieÅ¡kovai nebÅ«tų pasirašę su Ūkio banku indėlių ir kitų sutarčių, kurių pagrindu kilo nuostoliai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovų V. R. D., D. D. , A. D. , Z. M. , Ž. M. , K. G. , P. G. , A. P. , A. D. , V. D. , R. K. , D. G. , UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. ieÅ¡kinį.Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , įvertino, ar reikalavimas reiÅ¡kiamas tam teismui ir ieÅ¡kinys paduotas nepažeidžiant rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklių. IÅ¡ ieÅ¡kinio ir jo priedų medžiagos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai kilusiÄ Å¾alÄ kildino iÅ¡ Lietuvos banko ir UAB ,,Deloitte Lietuva“ veiksmų (neveikimo).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes sprendė, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai sprendžiant rÅ«Å¡inio teismingumo klausimÄ rėmėsi absorbcijos principo taikymu ir platesne bendrosios kompetencijos teismo kompetencija.

Taip pat, teismo vertinimu ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovui UAB ,,Deloitte Lietuva“, kelia abejonių dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, kadangi Å¡io atsakovo veiksmai (neveikimas) nėra iÅ¡ esmės susiję su ieÅ¡kinio reikalavimu atlyginti ieÅ¡kovų patirtÄ Å¾alÄ , jie atitolę nuo faktinės ieÅ¡kinio situacijos (audito iÅ¡vada nėra skirta indėlininkams). Be to, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai nurodė, jog auditoriai neatliko savo pareigų, numatytų įstatyme, kas reiÅ¡kia, kad žala kildinama ne iÅ¡ sutarties, o dėl netinkamo pareigų atlikimo, kurios įtvirtintos įstatyme.

Å ioje byloje ginčas kilęs dėl pareigos prižiÅ«rėti ir kontroliuoti bankų veiklÄ nevykdymu, klaidinančios informacijos skleidimu ir kt., taip pat pažeidžiant Bankų įstatymÄ , Finansinių įstaigų įstatymÄ . Teismo vertinimu, nurodytos pareigos klausimas, kaip ir esminis byloje reikalavimas, iÅ¡ esmės yra siejamas su Lietuvos banko veikla (veiksmais ar neveikimu), o reiÅ¡kiamas reikalavimas atsakovui UAB ,,Deloitte Lietuva“ galimai yra tik ieÅ¡kovų siekis, perkelti bylos nagrinėjimÄ Ä¯ bendrosios kompetencijos teismÄ .

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ abiejų atsakovų veiksmų (neveikimo) ir praÅ¡o taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę, nes tam nėra nei įstatyminio pagrindo, nei nurodytos tokios aplinkybės (apart bendro pobÅ«džio teiginių), iÅ¡ kurių galima bÅ«tų kildinti solidariÄ jÄ atsakomybę. Lietuvos banko, kaip bankų priežiÅ«ros ir kontrolės institucijos veiksmai (neveikimas), nėra ir negali bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su audito įmonės veiksmais, nes teiktos audito įmonės 2010 m.

– 2011 m. iÅ¡vados, kurios savo turiniu visiÅ¡kai neinformatyvios (už 2012 m. jų nėra), yra tik vieni iÅ¡ daugelio dokumentų, kuriais gali remtis (arba nesiremti) Lietuvos bankas vykdydamas savo funkcijas bankų priežiÅ«ros srityje.Teismas nurodė, jog pagal Å¡iuo metu įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , bylos rÅ«Å¡inį teismingumÄ bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, pobÅ«dis. Kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rÅ«Å¡inis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 21 str. 1 d., CPK 36 str. 2 d.).

Taigi, Å¡iuo atveju taikytinas ne absorbcijos ar platesnės kompetencijos principas, o svarbu nustatyti, kokie teisiniai santykiai bus bylos pagrindas ir esmė. Teismo nuomone, Å¡ioje byloje vyraujantis (dominuojantis) ginčo santykis yra bÅ«tent administracinis teisinis santykis, kadangi, kaip nustatyta, tikrasis Å¡alių ginčas ir reiÅ¡kiamas reikalavimas byloje yra susijęs su centriniu vieÅ¡ojo administravimo funkcijas įgyvendinančiu subjektu Lietuvos banku (tikėtina, kad reikalavimas atsakovui UAB ,,Deloitte Lietuva“ reiÅ¡kiamas formaliai, siekiant įtakoti bylos rÅ«Å¡inį teismingumÄ ).

Minėtos aplinkybės teismui sudarė pagrindÄ pripažinti, kad ginčas teismingas administracinio teismo kompetencijai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis Nr. T-77/2013). Taip pat teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovai nurodė, kad yra sumokėję už ieÅ¡kinį 32 378 Lt dydžio žyminį mokestį, pridėję vietinio mokėjimo nurodymÄ . Teismas nurodė, kad 2014 m. balandžio 29 d. ieÅ¡kovai V. R. D. , D. D. , A. D. , Z. M. , Ž. M. , K. G. , P. G. , A. P. , A. D. , V.

D. , R. K. , D. G. , UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. buvo pateikę ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, UAB „Delotte Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, tačiau ieÅ¡kinį atsiėmė, todėl teismas civilinėje byloje Nr. 2-1957-480/2014 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi ieÅ¡kinį pripažino nepaduotu bei grÄ Å¾ino jį padavusiems asmenims. Taip pat grÄ Å¾ino ieÅ¡kovų vardu advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ 2014 m. balandžio 22 d. sumokėtÄ 32 378 Lt žyminį mokestį - nutartis įsiteisėjusi.

Kadangi ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje žyminio mokesčio sumokėjimÄ grindė tuo pačiu, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-1957-480/2014 mokėjimo nurodymu (32 378 Lt sumai žyminio mokesčio mokėjimÄ patvirtinančiu dokumentu), nesant pagrįstų duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimo faktÄ Å¡iuo atveju, žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo klausimo CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teismas nesprendė. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovai V. R. D. , D. D. , A. D. , Z.

M. , Ž. M. , K. G. , P. G. , A. P. , A. D. , V. D. , R. K. , D. G. , UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti ieÅ¡kinį nagrinėti civiline tvarka Kauno apygardos teisme. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:1. Apeliantų teigimu, teismas pažeidė dispozityvumo principÄ , t. y. teismas už ieÅ¡kovus nepagrįstai sprendė koks ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir kas turėtų bÅ«ti traukiami atsakovais – teismas visiÅ¡kai nemotyvavo savo iÅ¡vados dėl atsakovui UAB „Deloitte Lietuva“ ieÅ¡kinio pagrįstumo ir nepaneigė nei vieno ieÅ¡kinio 83-89 p. motyvo, pagrindžiančio akivaizdžius audito kompanijos neteisėtus veiksmus ir solidariÄ atsakomybę.

Pasak apeliantų, Å¡ioje bylos apimtyje, kurioje ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas audito bendrovei reikalaujant atlyginti žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamai atlikto audito, ieÅ¡kinys teismingas iÅ¡skirtinai tik bendros kompetencijos teismui.2. Apeliantų įsitikinimu, teismas nutartį priėmė nesusipažinęs ir/arba neįsigilinęs į ieÅ¡kinio argumentus. Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovai reikalavimÄ dėl audito įmonės atsakomybės visų pirma kelia todėl, kad kasmet vieÅ¡ai skelbiamos audito įmonės iÅ¡vados dėl Ūkio banko finansinės bÅ«klės suklaidino ieÅ¡kovus, o ne Lietuvos bankÄ .3.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad audito iÅ¡vada(-os) nėra skirta(-os) indėlininkams. Pasak apeliantų, Bankų įstatymo 56 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienam esamam ar galimam klientui, jeigu jis praÅ¡o, bankas privalo pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir auditoriaus iÅ¡vadÄ . 4. Anot apeliantų, teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kinio argumentų ir aplinkybių, kad byloje privaloma aiÅ¡kintis kurie Lietuvos banko darbuotojai kalti dėl atsiradusios žalos ir tuo pagrindu ieÅ¡kinys bÅ«tų tikslinamas, traukiant juos papildomais atsakovais.

Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis paliktina nepakeista. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų V. R. D., D. D. , A. D. , Z. M. , Ž. M. , K. G. , P. G. , A. P. , A. D. , V. D., R. K. , D. G. , UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko bei UAB „Deloitte Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Å is klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V. R. D., D. D. , A. D. , Z. M. , Ž. M. , K. G. , P. G. , A. P. , A. D. , V. D. , R. K. , D. G. , UAB „Šilutės automobilių keliai“, B.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi kreipėsi į specialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡spręsti, ar civilinė byla pagal ieÅ¡kovų V. R. D., D. D. , A. D. , Z. M. , Ž. M. , K. G. , P. G. , A. P. , A. D. , V. D. , R. K. , D. G. , UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko bei UAB „Deloitte Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi konstatavo, kad byla teisminga administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija nurodė, jog kadangi nagrinėjamu atveju reikalavimas solidariai atlyginti žalÄ kildinamas tiek iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo subjekto vieÅ¡ojo administravimo srityje atliktų neteisėtų veiksmų, tiek iÅ¡ privataus subjekto (juridinio asmens) neteisėtų veiksmų, tad keliamas ginčas yra miÅ¡rus. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Å¡iuo metu įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , bylos rÅ«Å¡inį teismingumÄ bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismui lemia teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, pobÅ«dis.

Kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rÅ«Å¡inis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (CPK 36 str. 2 d.). Specialioji teisėjų kolegija Å¡ioje byloje pripažino vyraujančiais administracinius teisinius santykius, nes pagrindinis byloje sprendžiamas klausimas yra dėl Lietuvos banko veiksmų bankų priežiÅ«ros ir kontrolės srityje. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d., 302 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :  Palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja                                                                                        Danutė MilaÅ¡ienė