2020-07-29 Nr. AB-14258-3-62-3-02178-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1745-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02178-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2017 m. sausio 6 d. ir 2018 m. birželio 5 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) bausmę atliko Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2, kurio pastatas avarinės būklės, gyvenamosiose patalpose dieninis ir naktinis apšvietimas bei temperatūra šaltuoju metų periodu neatitiko higienos normų nustatytų reikalavimų. Bendrabučio Nr. 2 pastate nebuvo ventiliacijos, todėl miegamosiose patalpose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, patalpose buvo tarakonų ir skruzdžių. Sanitarinis mazgas netinkamai atitvertas, jame veisėsi pelėsis.

2.2. Dėl neužtikrintų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, emocine depresija, dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais, orumo pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabutyje Nr. 2, 2 sektoriuje, 16 būryje. Alytaus visuomenės sveikatos centras pataisos įstaigoje higienos normos pažeidimų nenustatė. Bendrabutis Nr. 2 nėra avarinės, o tik blogos būklės. Alytaus PN užtikrinama teisės aktų reikalavimus atitinkanti temperatūra ir 200 lx dirbtinė apšvieta, patalpos vėdinamos per langus, patalpas valo patys nuteistieji. Bendrabutyje Nr. 2 sanitariniai mazgai įrengti atskirai nuo miegamųjų, tualetai atskirti ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio sienelėmis, juose yra durys.

3.2. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, pareiškėjui nepakanka tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas privalo konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą), pasekmes asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. Šiuo atveju pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydis.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Alytaus PN sąlygas.

5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Alytaus PN Bendrabutis Nr. 2 yra blogos būklės, atsižvelgė į Alytaus apskrities viršininko sudarytos komisijos 2008 m. vasario 27 d. parengtą aktą ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimą aktą Nr. PA.1-309. Teismas nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko sudarytos komisijos 2008 m. vasario 27 d. akte konstatuota, jog Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra blogos būklės ir reikalingas šio pastato pamatų, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas. Analogišką išvadą apie bendrabučio Nr. 2 kapitalinio remonto būtinumą davė ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimą atlikęs Alytaus visuomenės sveikatos centras. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos iš dalies buvo netinkamos dėl blogos bendrabučio Nr. 2 pastato būklės.

6. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo dieninio ir naktinio apšvietimo, per žemos temperatūros šaltuoju metų periodu, per didelės drėgmės ir pelėsio, teismas vadovavosi Higienos normos HN 134:2015 16, 17, 39 punktų nuostatomis, Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktu Nr. PA.1-309 ir šalių paaiškinimais apie higienos sąlygas bendrabučio Nr. 2 patalpose. Teismas atmetė minėtus pareiškėjo argumentus, nes nenustatė, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl galimai neužtikrinamų apšvietimo, ventiliacijos, oro temperatūros sąlygų ir kad pagal jo skundus būtų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 nenustatė Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimų pažeidimo (dėl drėgmės), tai pat nurodė, jog nuteistieji aprūpinami reikiamomis valymo priemonėmis.

7. Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, nors atsakovas nepateikė įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo kalinamas pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A246-624/2015). Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjo teiginiai apie neužtikrinamą oro temperatūrą ir netinkamas apšvietimą yra itin deklaratyvūs ir nekonkretizuoti, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog jis neturėjo galimybės išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus, taip pašalinant drėgmės perteklių patalpose, bei susitvarkyti savo gyvenamąsias patalpas, pareiškėjas apsiribojo itin lakoniškais ir apibendrintais kalinimo sąlygų apibūdinimais, nenurodė, jog dėl neužtikrinamų kalinimo sąlygų skundais (prašymais) kreipėsi į atsakovo atstovą dėl sukeltų nepatogumų pašalinimo.

8. Dėl pareiškėjo teiginių, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir skruzdėlių, teismas nurodė, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę 2016 m. gruodžio 27 d. Pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 157 su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, tačiau atsakovo atstovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie dezinfekcijos, deratizacijos paslaugų atlikimą. Kadangi atsakovo atstovas nepaneigė minėtų pareiškėjo teiginių, teismas vertino, kad Alytaus PN veiksmai vykdant kenkėjų (tarakonų) monitoringą bei naikinimą nebuvo pakankami. Dėl šios priežasties teismas konstatavo Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu, kuriame klozetai vienas nuo kito atskirti pertvaromis ir durimis, tačiau pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau priešingai nei kamerų atveju tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui.

10. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos būdo ir dydžio teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, nustatytus bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus, konstatuotų pažeidimų pobūdį, trukmę ir mastą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

11. Teismas, įvertinęs pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nesant duomenų, kad nustatyti pažeidimai negrįžtamai pakenkė pareiškėjo sveikatai, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką bei nesant įrodymų, kad Alytaus PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi, sprendė, jog yra pagrindas šioje byloje nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kalinimo sąlygas, kuriomis buvo laikomas pareiškėjas. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo laikomas avarinės būklės pastate yra įrodyta Alytaus apskrities viršininko sudarytos komisijos 2008 m. vasario 27 d. akte. Tuo tarpu Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 pateiktos nelogiškos išvados.

12.2. Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2 nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kurį dar labiau mažino patalpose buvo baldai, netinkamas apšvietimas ir temperatūra. Patalpose buvo grybelis, pelėsis, per didelė drėgmė. Atsakovo atstovas nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti, netinkamai vykdė dezinfekciją ir deratizaciją. Pareiškėjas ne kartą buvo kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų sąlygų, tačiau jo skundų administracija nepriimdavo ir neregistruodavo.

12.3. Nors Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2 sanitarinis mazgas buvo atskiroje patalpose nuo gyvenamosios patalpos, tačiau pareiškėjas vis vien jautė iš jo sklindančius nemalonius kvapus, garsus, dėl nevisiškai atskirto sanitarinio mazgo buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atsakovas atsiliepime nurodo, kad yra pateikęs atsiliepimą ir detaliai atsakęs į visus pareiškėjo argumentus, taip pat yra pateikęs teismui visus reikalingus įrodymus, todėl mano, jog nėra tikslinga teikti kitus tikslinančius ar bylos nagrinėjimą papildančius duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 15 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2 sąlygas.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis kalėjo avarinės būklės pastate, taip pat jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, privatumas naudojantis tualetu, gyvenamosios patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, įvertino tinkamai.

19. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, nustatęs, kad įgaliota komisija Alytaus PN bendrabutį Nr. 2 nepripažino avariniu, Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose konstatuota, jog atlikus bendrus Alytaus PN patikrinimus pažeidimų nebuvo nustatyta.

20. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. paskirtos komisijos akte pripažinta, kad statinys nėra avarinis, o yra tik blogos būklės. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.120) nurodyta, kad būtinas bendrabučio Nr. 2 kapitalinis remontas. Įvertinus šiuos įrodymus, darytina išvada, kad pasitvirtino pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl blogos bendrabučio būklės. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, t. y. pareiškėjas gyveno bendrabutyje Nr. 2, kuris buvo blogos būklės.

21. Dėl pareiškėjo argumentų, kad bendrabutyje Nr. 2 nebuvo tinkamo apšvietimo ir temperatūros, patalpose buvo grybelis, pelėsis, per didelė drėgmė, teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant higienos sąlygas pataisos namuose analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinanti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018, 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Šiuo aspektu svarbu ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo buvimo gyvenamojoje patalpoje metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017). Šiems duomenims nepatvirtinus pažeidimų, o pareiškėjui savo teiginių dėl gyvenamųjų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis pataisos įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).

22. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Alytaus PN administracijai, Alytaus visuomenės sveikatos centrui dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis ne kartą buvo kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų sąlygų, tačiau jo skundų administracija nepriimdavo ir neregistruodavo, yra niekuo nepagrįsti, todėl atmestini. Iš atsakovo atstovo pateikto Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309 matyti, kad patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 14, 16, 17, 39 punktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kuris nusprendė, kad pagal bylos duomenis nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, neužtikrinus minėtų higienos normų reikalavimų laikymosi.

23. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad jis neturtinę žalą patyrė dėl to, jog buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai ir neužtikrintas pareiškėjo privatumas.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sanitariniame mazge buvo įrengtos unitazus vieną nuo kito skiriančios sienelės, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, t. y. pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms, pripažinti.

25. Vertinant šios išvados pagrįstumą, pažymėtina, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas, numatantis sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus (tarp jų ir reikalavimą įrengti ne žemesnę kaip 1,5 m aukščio pertvarą), reglamentuoja būtent kamerų tipo patalpų įrengimą, o ne, kaip šiuo atveju, pataisos namų gyvenamųjų patalpų, kuriose nėra įrengiama sanitarinio mazgo zona, įrengimą. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai unitazai yra vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018; kt.).

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu turėtų būti pripažinti nepagrįstais.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016). Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2 nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kurį dar labiau mažino patalpose buvo baldai. Pažymėtina, kad šių argumentų pareiškėjas nebuvo nurodęs byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija pareiškėjo tik apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nevertina.

29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

30. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

31. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

32. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmiau nurodyti pažeidimai (pareiškėjo ginčo laikotarpiu laikymas netvarkingame, kapitalinio remonto reikalaujančiame bendrabučio pastate; atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl parazitų gyvenamojoje patalpoje) sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl netinkamos patalpų būklės, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

33. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė