b993efae-eea1-4266-bdd7-cf4621319f2d · Å iaulių apygardos teismas



Civilinė byla Nr. e2A-464-1042/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02349-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.7.; 3.3.1.14

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 9 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) G. D. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-990-874/2023 pagal ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui G. D. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė priteisti iÅ¡ atsakovo G. D. valstybei 2 076,75 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 0,81 ha valstybiniame žemės sklype, iÅ¡nuomotame atsakovui G. D., ir privačiame žemės sklype, priklausančiame atsakovui, atsakovui priklausančios avys nugraužė žieves saugotiniems priskirtiems aÅ¡tuoniems uosio medžiams, padarant sužalojimus ir pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Teigė, kad uosis yra įtrauktas į saugotinų medžių sÄ raÅ¡us. Patikslinus medžių augimo vietÄ ir įvertinant tai, kad dalis apgadintų medžių augo ne valstybei priklausančioje ir atsakovui iÅ¡nuomotoje žemėje, buvo patikslinti jų skersmenys. Atsižvelgiant į medžių bÅ«klę buvo paskaičiuota žala, pritaikant mažinimo koeficientus. Padaryta žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika. Pažymėjo, kad atsakovas 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje yra nubaustas 130 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį, nutarimas įsiteisėjęs. Tvirtino, kad atsakovui 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo iÅ¡siųstas pasiÅ«lymas gera valia atlyginti žalÄ , tačiau atsakovas žalos neatlygino.

3. Atsakovas G. D. prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nesutiko, kad avys pražudė medžius. Tvirtino, kad medžius perskėlė žaibas, medžiai yra iÅ¡puvę, o jų Å¡akos nudžiÅ«vusios, taip pat kirminai pažeidžia Å¡aknis ir medžiai sunaikinami. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovas turėtų pats nupjauti tuos medžius. Teigė, kad administracinio nusižengimo nutarimo neginčijo, nes nesuprato. BaudÄ sumokėjo, nes norėjo, kad neperduotų antstoliui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mai 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovo G. D. 2 076,75 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas Lietuvos Respublikai, atstovaujamai ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

5. Teismas sprendė, kad pažeidimo faktas ir atsakovo kaltė nustatyti 2022 m. liepos 29 d. suraÅ¡ytu administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu administracinio nusižengimo byloje, atsakovas sumokėjo jam paskirta nuobauda už pažeidimÄ , ir tai teismas laikė prejudiciniu faktu. Teismas nustatė, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtino, jog atsakovo neteisėti veiksmai –tinkamai neprižiÅ«rimos avys, kurios padarė žalÄ , buvo priežastiniame ryÅ¡yje su valstybei atsiradusia turtine žala, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad yra visos sÄ lygos atsakovo deliktinei atsakomybei konstatuoti. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas, apskaičiuodamas želdiniams padarytos žalos dydį, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos normomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) G. D. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantas teigė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tvirtina, kad ieÅ¡kovas neįrodė žalos gamtai fakto ir žalos dydžio. Apelianto vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai taikė metodikÄ Å¾alos dydžiui apskaičiuoti.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime pažymėjo, kad atsakovo civilinės atsakomybės pagrindai ir sÄ lygos yra aiÅ¡kios, o pažeidimo faktas nustatytas administracinio nusižengimo byloje. Žala aplinkai apskaičiuota pagal metodikÄ , kurios taikymo tikslingumas yra daugybę metų pripažįstamas teismų praktikoje. Pažymėjo, kad buvo sunaikinti medžiai, kurių amžius yra ne viena deÅ¡imtis, o kai kurių ir virÅ¡ Å¡imto metų, todėl atkurti pirminę pažeisto aplinkos elemento bÅ«klę neįmanoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų

10. Apeliantas skunde, be kita ko, teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

11. Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinkÄ nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, terÅ¡ti vandenis ir orÄ , daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augalijÄ ir gyvÅ«nijÄ . Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos apsaugÄ bei gamtos iÅ¡teklių racionalų naudojimÄ ir gausinimÄ yra vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (žr. pvz.: Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

12. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnį aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rÅ«pestis ir pareiga. Å io įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinkÄ .

13. CK 6.263 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

14. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, liudytojų parodymais, 2022 m. liepos 29 d. administracinio nusižengimo protokolu ir 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nustatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,81 ha valstybiniame žemės sklype, išnuomotame atsakovui, ir privačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovui, kurio naudojimo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, įrengtame aptvare atsakovui priklausančios avys nugraužė žieves saugotiniems priskirtiems aštuoniems uosio medžiams, padarant medžių sužalojimus ir pažeidžiant gyvybines funkcijas. Nutarimas įsiteisėjo.

15. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančiÄ neteisėtus veiksmus, kaip vienÄ iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, o įstatymų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės. Akivaizdu, kad atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kė bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareigos – tinkamai prižiÅ«rėti avis, pažeidimu.

16. Byloje konstatuota ir kita deliktinės atsakomybės sÄ lyga – tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kadangi avių nepriežiÅ«ra lėmė saugotinų aÅ¡tuonių uosio medžių sužalojimÄ , pažeidžiant jų gyvybines funkcijas.

17. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. CK 6.281 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas žalos atlyginimÄ , atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingÄ už žalÄ asmenį atlyginti jÄ natÅ«ra (pateikti tos pačios rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktÄ , pataisyti sužalotÄ daiktÄ ir pan.) arba visiÅ¡kai atlyginti padarytus nuostolius.

18. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei (32 straipsnio 1 punktas).

19. Nuostolių atlyginimo principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytÄ Å¾alÄ . Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos bÅ«klę.

20. Byloje nustatyta, kad atsakovo veiksmais padarytos žalos aplinkai padarinius nėra galimybės operatyviai paÅ¡alinti, kadangi saugotiniems priskirti daugiamečiai medžiai buvo sunaikinti, o jų atsodinimas ir iki pažeidimo buvusios aplinkos atkÅ«rimas užtruks ilgÄ laikÄ . Apelianto skundo teiginiai dėl tolesnio medžio augimo galimybių neįrodyti ir nepaneigia žalos aplinkai egzistavimo fakto.

21. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais dėl metodikos taikymo ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, vienodindama teisės normų dėl žalos aplinkai dydžio nustatymo aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , nurodė, kad kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams, tarp jų – ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.

22. Esant prieš tai minėtiems kasacinio teismo išaiškinimams, teisėjų kolegija sprendžia, kad padaryta žala aplinkai pagrįstai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ normomis.

Dėl teismo precedento taikymo

23. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

24. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali bÅ«ti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymÄ , yra tapačios arba iÅ¡ esmės panaÅ¡ios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tam, kad bÅ«tų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, nebÅ«tina, kad visiÅ¡kai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų bÅ«tent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų (tik) tos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panaÅ¡umo reikalavimai netaikytini toms teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikÅ¡mės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika)

25. Apelianto nurodytos kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. 2AT-17-303/2023 ir Å¡ios civilinės bylos faktinės aplinkybės skirtingos ir kasacinis teismas prieÅ¡ tai minėtoje administracinio nusižengimo byloje sprendė  ANK 268 straipsnio 5 dalies taikymo kausimÄ bei atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovei dėl jos neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai buvo paskirta aplinkosauginė ekspertizė. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė teismams jokių įrodymų, akivaizdžiai parodančių, jog jo neteisėti veiksmai nelėmė žalos aplinkai atsiradimo ar, jog žalos padarymo mastas skiriasi nuo teismo nustatyto. Atsakovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nepagrindžia konkrečių bylÄ nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartÄ pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo skundÄ pateikęs asmuo, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

26. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktÄ ).

27. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Â

n u t a r i a :

Â

Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa Bartašienė

Aleksandras Rusakas

Irena StasiÅ«nienėÂ