b992865c-d56b-4e5a-b295-4e770555215e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1261/2012 Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.1; 44.5.2.17; 110.6 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 20 d.  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. D. ir atsakovo J.

M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-566-450/2011 pagal ieÅ¡kovo E. D. ieÅ¡kinį atsakovui J. M. dėl nuostolių atlyginimo. Tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, B. M. . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas E. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui J.

M. ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 192 352 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso virÅ¡ butų esanti pastogė (palėpė). Siekiant įregistruoti nuosavybės teises į Å¡iÄ palėpę 2002 m. sausio 24 d. buvo atlikti jos kadastriniai matavimai, atliktas neįrengtos pastogės idealiųjų dalių paskaičiavimas pagal iÅ¡matuotÄ 103,93 kv. m. palėpės plotÄ ir nustatytos bendrasavininkų dalys: ieÅ¡kovo idealioji dalis palėpėje -3350/10000 (34,82 kv. m.), atsakovo - 2294/10000 (23,84 kv. m.), Vilniaus miesto savivaldybės - 1767/10000 (18,36 kv. m.) ir Z.

M. - 2589/10000 (26,91 kv. m.). IeÅ¡kovas, Z. M. ir Vilniaus miesto savivaldybė 2002 m. spalio 28 d. pasirašė susitarimÄ dėl palėpės patalpos dalių įregistravimo pagal atliktus kadastrinius palėpės matavimus ir atliko neįrengtos palėpės idealiųjų dalių paskaičiavimÄ . Å io susitarimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos patalpų savininkų idealiosios dalys. 2003 m. vasario 7 d. ieÅ¡kovas ir Z. M. sudarė dalies neįrengtos pastogės patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ Z.

M. įsigijo 2589/10000 (26,91 kv. m.). AnalogiÅ¡kÄ sutartį ieÅ¡kovas 2008 m. sausio 22 d. sudarė su Vilniaus miesto savivaldybe, iÅ¡ kurios įsigijo dar 1767/10000 (22,1 kv. m.) dalis palėpės. IÅ¡ viso ieÅ¡kovui nuosavybės teise palėpėje priklauso 7706/10000 dalys, 80,09 kv. m. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise name priklauso butas (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2001 m. sausio - kovo mėn. gavo tuomečių namo bendraturčių sutikimus įsirengti patalpas virÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančio buto ir atlikti Å¡ių patalpų teisinę registracijÄ .

Vilniaus miesto Žvėryno seniÅ«nas 2001 m. kovo 22 d. leidimu atsakovui suteikė teisę įsirengti palėpės patalpas ir atlikti Å¡ių patalpų teisinę registracijÄ su sÄ lyga, kad palėpė bus rekonstruojama pagal suderintÄ projektÄ ir tik gavus atitinkamus leidimus palėpės rekonstrukcijai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsakovui iÅ¡davė 2001 m. liepos 30 d. leidimÄ buto rekonstrukcijai, kuriuo leista palėpėje įsirengti gyvenamÄ sias patalpas pagal parengtÄ palėpės rekonstrukcijos projektÄ . 2003 m. rugsėjo 4 d. ieÅ¡kovui iÅ¡duotas statybos leidimas rekonstrukcijai atlikti. 2003 m. balandžio 8 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, reikalaudamas panaikinti ieÅ¡kovui priklausančių palėpės patalpų registracijÄ ir nustatyti teisę Nekilnojamojo turto registre registruoti nuosavybės teises į jam neva priklausančiÄ 15,5 kv. m palėpės dalį, kuriÄ atsakovas įsirengė iÅ¡ nenaudingo palėpės ploto.

Å iuo ieÅ¡kiniu atsakovas J. M. taip pat ginčijo sandorius, pagal kuriuos ieÅ¡kovas E. D. įgijo palėpės dalį, taip pat prašė teismo pripažinti jam teisę netrukdomai atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančiÄ palėpės dalį ir joje įrengti gyvenamÄ sias patalpas. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2980-22/2003, pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, areÅ¡tavo E. D. nuosavybės teise priklausančiÄ palėpės dalį, uždraudė vykdyti areÅ¡tuotose patalpose rekonstrukcijos darbus.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad E. D. nukrypo nuo patvirtinto jo palėpės dalies rekonstrukcijos projekto, stogo konfigÅ«racijos pakeitimas turėjo įtakos palėpės įrengtų patalpų plotui, tačiau bendras palėpės plotas nepasikeitė ir negalėjo pasikeisti. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 7 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . IeÅ¡kovo nuomone, nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. iki 2007 m. vasario 7 d. dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jam buvo padaryta didelė materialinė žala dėl iÅ¡ esmės iÅ¡augusių rekonstrukcijos darbų kainų.

Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas J. M. iki šiol faktiškai naudojasi 3410/10000 (35,44 kv.

m) palėpės dalimi, priklausančia jam, todėl jis iki Å¡iol negali naudotis savo turtu. 2003 m. rugsėjo 8 d. ieÅ¡kovas buvo sudaręs statybos rangos sutartį, kuria su rangovu UAB „IÅ¡taka“ buvo susitarta dėl konkrečių rekonstrukcijai reikalingų darbų atlikimo bei darbų ir statybos darbams atlikti bÅ«tinų priemonių įkainių. Pagal Å¡iÄ sutartį rekonstrukcijos darbai nepradėti. Pasibaigus bylinėjimuisi 2008 m. kovo 21 d. ieÅ¡kovas sudarė naujÄ statybų rangos sutartį su rangovu UAB „Prolainas“.

Pagal Å¡iÄ sutartį statybos darbai turėjo bÅ«ti atliekami pagal tÄ patį iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengtÄ projektÄ , susitarta dėl tokios pačios darbų apimties ir pobÅ«džio, kaip ir 2003 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutartyje. Tačiau naujai sudarytoje statybos rangos sutartyje statybos darbų kaina padidėjo 192 352 Lt dėl pabrangusių statybinių medžiagų ir darbo jėgos. Darbai pagal nurodytÄ statybos rangos sutartį nepradėti dėl to, kad atsakovas iki Å¡iol nėra įvykdęs Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendime nustatyto įpareigojimo pertvarkyti palėpę, perkeliant joje savavaliÅ¡kai įrengtÄ pertvarÄ pagal nustatyta tvarka parengtÄ ir suderintÄ palėpės įrengimo projektÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, jog jis kreipėsi į nepriklausomÄ ekspertę R. L. dėl lyginamojo statybos (rekonstrukcijos) darbų ir priemonių, reikalingų statybos darbams atlikti, kainų, buvusių 2003 m. rugsėjo mėn. ir 2008 m. kovo mėn., tyrimo. Tyrimu siekta nustatyti statybos (rekonstrukcijos) darbų, numatytų ieÅ¡kovo sudarytose 2003 m. rugsėjo 8 d. ir 2008 m. kovo 21 d. rangos sutartyse kainų pokyčius. Atlikus tyrimÄ , nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. kovo mėn. ieÅ¡kovo sudarytose rangos sutartyse numatytų statybos darbų ir priemonių, bÅ«tinų Å¡iems darbams atlikti, kainos iÅ¡augo 160 683,22 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. kovo 21 d. rangos sutartis sudaryta su privačiu subjektu, susitariant dėl darbų ne minimaliomis kainomis, o dėl kokybiškų statybos darbų, naudojant kokybiškas statybos priemones, šioje sutartyje ir ekspertės išvadoje nurodytos kainos nežymiai skiriasi. Pasak ieškovo, jam priklausančios palėpės dalies rekonstrukcijos kainos padidėjimas 160 683,22 Lt laikytinas ieškovo nuostoliais, patirtais dėl atsakovo reikalavimu jo atžvilgiu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovas buvo priverstas sudaryti naujÄ rangos sutartį. Å i sutartis iki Å¡iol yra galiojanti, bet nėra pradėta vykdyti dėl to, kad atsakovas iki Å¡iol nėra įvykdęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendime nustatyto įpareigojimo pertvarkyti palėpę, perkeliant joje savavaliÅ¡kai įrengtÄ pertvaros sienelę pagal nustatyta tvarka parengtÄ ir suderintÄ palėpės įrengimo projektÄ . Dėl prisiimtų sutartinių įsipareigojimų rangovui UAB „Prolainas“ ir ne nuo jo priklausančių aplinkybių ieÅ¡kovas vėl patiria nuostolių, nes UAB „Prolainas“ reikalauja sutarties vykdymo sulygtomis kainomis, neatsižvelgdamas į kainų pokyčius po sutarties sudarymo.

IeÅ¡kovui kyla pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir rangovui UAB „Prolainas“ atlikus ieÅ¡kovo palėpės dalies rekonstrukcijos darbus, jis privalės už atliktus darbus sumokėti sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ , t. y. 192 352 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui E. D. iÅ¡ atsakovo J. M. 80 000 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, 6 900 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė atsakovui J. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo E. D. 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovo J. M. 144,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės biudžetui. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 2-2980-22/2003 pagal J. M. praÅ¡ymÄ , E. D. pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones: areÅ¡tavo jam nuosavybės teise priklausančiÄ palėpės dalį, uždraudė vykdyti areÅ¡tuotose patalpose rekonstrukcijos darbus, disponuoti areÅ¡tuotu turtu.

Nurodyta byla užbaigta jÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo priimta 2007 m. vasario 7 d. nutartimi. Pagal teismų praktikÄ , CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, praÅ¡iusio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kinys atmestas, ir nuostoliai, patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nėra bÅ«tina CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lyga. Å alis, kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡ dalies veikia savo rizika, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia jos piktnaudžiavimo teise.

J. M., praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir pagal jo praÅ¡ymÄ teismui jas pritaikius, turėjo suvokti, kad praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkinimas nereiÅ¡kia jam palankaus galutinio teismo sprendimo. BÅ«tinos CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, praÅ¡iusio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kinys atmestas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko patirti nuostoliai. J. M. ieÅ¡kinys įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atmestas, tai lemia ir su ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu susijusių laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumÄ .

E. D. ketino atlikti jam nuosavybės teise priklausančios palėpės dalies rekonstrukcijÄ bei įsirengti gyvenamÄ sias patalpas, atliko tam reikiamus veiksmus (statybos leidimo gavimas, rangos sutarties sudarymas, banko kredito gavimas, kt.), tačiau Å¡iuos jo ketinimus sutrukdė J. M. pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas iki Å¡io laiko nėra paÅ¡alinęs atitvarinės sienelės ir taip neįvykdęs Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ne tik ankstesnėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bet ir nurodytas besitęsiantis teisės pažeidimas neleidžia ieÅ¡kovui E. D. pradėti rekonstrukcijos darbų.

KompleksiÅ¡kų statybos darbų pradėti nėra galimybės, o atlikti atskirų rekonstrukcijos darbų negalima dėl pernelyg senų namo konstrukcijų, darbų pobÅ«džio, dėl to ieÅ¡kovas negalėjo pradėti darbų jam priklausančios palėpės dalyje. Nuostolių dydžiui apskaičiuoti teismas kartu su kitais bylos įrodymais vertino ieÅ¡kovo pateiktÄ R. L.2010 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tÄ ,,Dėl statybos darbų ir priemonių, bÅ«tinų statybos darbams atlikti, kainų“, kuriame remiantis AB ,,YIT Kausta“ sÄ matomis apskaičiuotas palėpės statybos darbų kainų skirtumas per laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio yra 160 683,22 Lt.

Atsakovo pateiktoje P. Č. parengtoje kainų analizėje nurodyta, kad 2010 m., atliekant 2003 m. lokalinėse sÄ matose nurodytus darbus, jų pabrangimas sudarytų 27 936,69 Lt. 2003 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutartyje su UAB ,,IÅ¡taka“ nurodyti tie patys darbai, kaip ir 2008 m. kovo 21 d. sutartyje su rangovu UAB ,,Prolainas“. Statybos leidime nurodyta, kad tarp pirmo aukÅ¡to ir palėpės lieka tos pačios medinės perdangos. Dėl to rangos sutartyje su UAB ,,Prolainas“ sÄ matoje nurodytas gelžbetoninių monolitinių perdangų montavimas, įvertintas 89 514 Lt, neatitinka statybos leidimo ir rekonstrukcijos projekto.

Dėl statybų kainų sumažėjimo 2009–2010 m. teismas nurodė, kad pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo metu, dėl to teismas remiasi paskutiniais žinomais nuostolių apskaičiavimais, kurių pagrindu priteisia jų atlyginimÄ . Teismas pažymėjo,, kad sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, reikia įvertinti, ar nukentėjusiojo veiksmai nesudaro pagrindo atleisti asmenį, kurio praÅ¡ymu Å¡ios priemonės buvo taikytos, nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str.), bei tokius nuostolius mažinti (CK 6.282 str.).

Nuostolių mažinimo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo buvimo aspektu vertintini ne tik nukentėjusiojo materialiniai teisiniai, bet ir procesiniai veiksmai (pvz., ar jis naudojosi procesine teise skųsti nutartį dėl atitinkamų priemonių taikymo). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patenkinus J. M. praÅ¡ymÄ ir pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, E. D. turėjo procesinę teisę skųsti nutartį ir Å¡ia teise jis pasinaudojo. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, E. D. toje byloje ėmėsi visų priemonių, kad iÅ¡vengtų galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Viena tokių priemonių buvo ta, kad E. D. 2006 m. kovo 29 d. pateikė Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui praÅ¡ymÄ užtikrinti galimų nuostolių atlyginimÄ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Å iuo praÅ¡ymu J. M. buvo iÅ¡ karto informuotas apie nuostolių atsiradimÄ arba galimÄ jų atsiradimÄ ateityje. Dėl to nėra pagrindo J. M. atleisti nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti priteistino nuostolių atlyginimo dydį. Teismas, remdamasis nuostolių atsiradimo realia tikimybe, taip pat kritiÅ¡kai įvertindamas ieÅ¡kovo pateiktÄ rangos darbų kainų skirtumo apskaičiavimÄ , iÅ¡ jo atėmęs perdangos įrengimo kaÅ¡tus, sumažino priteistinų nuostolių dydį iki 80 000 Lt.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas E. D. praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimÄ , priteisiant ieÅ¡kovui 160 683,22 Lt nuostolių atlyginimo, taip pat iÅ¡ naujo iÅ¡sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bylos Å¡alims klausimÄ . Taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui pastarojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:

1. Teismas nepakankamai įsigilino į bylos medžiagÄ ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad rekonstrukcijÄ leidžiančiuose dokumentuose nėra numatytas perdangų įrengimas. Atsižvelgus į Statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusios Statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) 2 straipsnio 18 dalį, statinio ar jo dalies rekonstrukcija apima ir perdangų keitimÄ ir/arba sustiprinimÄ , siekiant užtikrinti, kad konstrukcijos atitiktų statiniams keliamus saugos, patvarumo ir apkrovos reikalavimus. Apeliantui 2003 m. rugsėjo 4 d. iÅ¡duotame statybos leidime Nr. GR/1329/03-0879 numatyta, jog Å¡is leidimas iÅ¡duodamas gyvenamųjų patalpų įrengimui pastogėje, apjungiant Å¡ias patalpas su butu Nr.

6. Statybos leidime detalizuojami ir statinio techniniai rodikliai, be kita ko, ir perdangų medžiagiÅ¡kumas, nurodant, kad perdangų medžiagos iÅ¡lieka „esamos“. Tačiau nei iÅ¡ statybos leidimo, nei iÅ¡ techninio projekto nematyti, kad pačios perdangos iÅ¡lieka nekeičiamos, taigi identifikuojant perdangų medžiagiÅ¡kumÄ statybos leidime pavartotas žodis „esamos“, anot apelianto, jokiu atveju negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip reiÅ¡kiantis, kad perdangos iÅ¡lieka nekeičiamos. Be to, perdangų keitimas/sustiprinimas bÅ«tinas dėl perdangų prastos bÅ«klės. 2009 m. rugsėjo 8 d. rangos sutartyje buvo numatyti darbai, susiję su perdangomis.

2. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko sprendime nepagrįstai konstatavo nesant pagrindo priteisti apeliantui dalį nuostolių, pasireiÅ¡kiančių perdangų įrengimo kaÅ¡tų pagal 2003 m. ir 2008 m. kainas skirtumu. Vien tai, kad pagal rangovų UAB „IÅ¡taka“ bei UAB „Prolainas“ parengtas sÄ matas vietoj medinių perdangų buvo numatyta įrengti gelžbetonines monolitines perdangas, negali bÅ«ti pagrindu teismui paneigti apelianto teisę reikalauti atsakovo atlyginti byloje reikalaujamÄ Å¡ių perdangų įrengimo iÅ¡laidų pagal 2003 m. ir 2008 m. kainas skirtumÄ :

1) pagal techninį projektÄ bei statybos leidimÄ medinių perdangų pakeitimas naujomis leidžiamas;

2) apeliantas suderino su projekto rengėju ir rangovais rekonstrukcijos darbų, įskaitant ir perdangų pakeitimo darbus, atlikimo bei šių darbų kaštų klausimus;

3) byloje yra pateikti nuostolių, susijusių su medinių perdangų įrengimu, dydį pagrindžiantys įrodymai – R. L. rengtos sÄ matos, iÅ¡ kurių matyti, kad medinių perdangų įrengimo kaÅ¡tai pagal 2008 m. kainas net 21 925,29 Lt didesni nei gelžbetoninių monolitinių perdangų įrengimo kaÅ¡tai. Tai, kad apeliantas Å¡ios (didesnės) sumos neįtraukia į bendrÄ reikalaujamų priteisti nuostolių sumÄ , įtraukdamas į jÄ mažesnę sumÄ , paskaičiuotÄ už gelžbetoninių monolitinių perdangų įrengimÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantui apskritai negali bÅ«ti priteisti nuostoliai, kuriuos jis patirs įrengdamas medines perdangas.

3. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.282 straipsnį bei kitas materialines normas, dėl ko nepagrįstai konstatavo esant pagrindÄ mažinti ieÅ¡kovui priteistinų nuostolių dydį. Teismas sprendime, viena vertus, pripažįsta, kad pagrindo atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės ar tuo pagrindu mažinti priteistinų nuostolių dydį nėra, bei nurodo, kad apelianto realiai patirtais nuostoliais laiko ne ieÅ¡kinio reikalavimų sumÄ , o 2010 m. gruodžio 22 d. apelianto pateiktu paskaičiavimu dėl statybos darbų kainų skirtumo, t. y. 160 683,22 Lt sumÄ .

Tačiau toliau sprendime teismas vis dėl to sprendžia esant pagrindÄ sumažinti ieÅ¡kovui priteistinų nuostolių sumÄ nuo 192 352 Lt iki 80 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimÄ mažinti apeliantui priteistinų nuostolių dydį teismas priėmė, iÅ¡ 160 683,22 Lt iÅ¡skaičiuodamas 42 564 Lt sumÄ už statybos darbus perdangų montavimui, taip pat remdamasis CK 6.249 straipsnio 5 dalimi bei įvertindamas tai, kad R. L. atlikti skaičiavimai gali bÅ«ti netikslÅ«s. Apelianto nuomone, Å¡ie motyvai nėra pakankami teismui net 58,4 proc. sumažinti priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ , remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi ar 3 dalimi.

Anot jo, teismas privalėjo vadovautis deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, įskaitant CK 6.263 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, jog teismas nepagrįstai konstatavo nesant pagrindo rekonstruojamame objekte keisti perdangas ir nepagrįstai apeliantui nepriteisė nuostolių, pasireiÅ¡kiančių medinių perdangų įrengimo kaÅ¡tų pagal 2003 m. ir 2008 m. kainas skirtumu. Be to, teismas, sumažindamas nuostolių dydį dar 38 119,22 Lt, nenurodė nei motyvų, nei skaičiavimų, pagrindžiančių tokį nuostolių sumažinimÄ , Apeliaciniu skundu atsakovas J.

M. praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:

1. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog nuostoliai ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteisiami, kaip bÅ«sima žala. Sprendimu priteistas statybos medžiagų bei statybos darbų kainų skirtumas nepatenka į CK 6.249 straipsnyje numatytÄ ir ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ nuostolių iÅ¡laidų forma sÄ vokÄ , t. y. neatitinka iÅ¡laidų požymių. IeÅ¡kovo naudai priteisti nuostoliai nėra jo patirti nuostoliai, taip pat byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad tokius nuostolius ieÅ¡kovas patirs. Byloje nebuvo pateikta įrodymų apie realiai patirtus ieÅ¡kovo nuostolius, nes statybos darbai, už kuriuos ieÅ¡kovas prašė priteisti nuostolius iki Å¡iol neatlikti.

2. Teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 5 dalimi, sprendime nurodė, jog jis P. Č. iÅ¡vadas vertins kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ , taip pat, kad, priteisdamas nuostolių dydį, remsis paskutiniu paskaičiavimu, tačiau paskutiniu ir aktualiausiu paskaičiavimu nesivadovavo ir motyvų, kodėl Å¡iuo įrodymu nesivadovauja nenurodė.

3. Teismas apie P. Č. atliktÄ skaičiavimÄ pažymėjo, kad specialisto iÅ¡vados civilinis procesas nenumato, tačiau lygiai tokia pačia R. L. iÅ¡vada, kurioje atliktas statybos darbų palyginimas 2003-2008 m. kainomis, vadovavosi, nepaisant to, kad P. Č. turimi kvalifikaciniai atestatai yra platesnio pobÅ«džio nei R. L. . Be to, R. L. , atlikdama skaičiavimus, vadovavosi AB „YIT Kausta“ 2003 m. ir 2008 m. sÄ matų skaičiavimo programomis, tačiau byloje nėra duomenų apie Å¡ios programos akreditavimÄ ir nėra aiÅ¡ku kokiu pagrindu skaičiuojama remiantis nurodyta programa.

4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal P. Č. atliktus apskaičiavimus ir jo padarytÄ iÅ¡vadÄ , realaus statybos kainos pabrangimo nėra, o jeigu ir yra, tai jis labai nežymus, nes kainos krito į 2003-2004 m. lygmenį. Teismas neatsižvelgė į minėtÄ aplinkybę, motyvuodamas tuo, kad negalima teigti, jog yra 27 936,69 Lt pabrangimas, nes skaičiavimas atliktas 2011 m. pradžioje, o iÅ¡vados motyvuojamojoje dalyje nurodoma 2010 m. kainos. Apeliantas pažymi, kad skaičiuojamųjų statybos kainų metodikų koeficientai, atsižvelgiant į infliacijÄ , yra koreguojami du kartus metuose, t. y. spalio ir gegužės mėn., todėl 2011 m. vasario 17 d. skaičiuojant statybos kainų palyginimÄ , buvo vadovautasi aktualiausia metodika, t. y. 2010 m. spalio mėnesio kainomis. Dėl Å¡ios priežasties vadovautis 2008 m. kovo mėn. statybos kainomis, t. y. esant pačiomis aukščiausiomis ikikrizinėmis kainomis, nebuvo pagrindo, nes jos visiÅ¡kai neatspindi dabartinės situacijos.

5. Teismo iÅ¡vada ieÅ¡kovo naudai priteisti bÅ«simas realias ieÅ¡kovo iÅ¡laidas prieÅ¡tarauja CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatai. Ä®statyminis reglamentavimas numato ne žalos atlyginimÄ o nuostolių atlyginimÄ . Be to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nuostoliai turi bÅ«ti padaryti ieÅ¡kovui, t. y. nuostoliai turi bÅ«ti faktiÅ¡kai patirti. Ä®statymas nenumato galimybės priteisti bÅ«simus nuostolius.

6. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi buvo neleista ieÅ¡kovui atlikti rekonstrukcijos darbus tik jam priklausančioje palėpės dalyje, o ne apskritai sustabdytas viso buto rekonstrukcijos procesas, todėl nepagrįstai ieÅ¡kovas prašė priteisti kainų skirtumÄ nuo viso rekonstrukcijos projekto, įskaitant darbus sklype, buto, esančio pirmame aukÅ¡te remonto bei rekonstrukcijos darbus.

7. Nepaisant to, kad E. D. iÅ¡duotame 2003 m. rugsėjo 4 d. statybos leidime buvo nurodyta, kad rekonstrukcija atliekama Å«kio bÅ«du, ieÅ¡kovas 2003 m. rugsėjo 8 d. sudarė statybos rangos sutartį su UAB „IÅ¡taka“, apie rangovo pasikeitimÄ neinformavo statybos leidimÄ iÅ¡davusios institucijos. Minėta sutartis nebuvo pateikta civilinėje byloje Nr. 2-58-235/2006 ir nebuvo realiai vykdoma. P. Č. pateiktoje iÅ¡vadoje atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „IÅ¡taka“ sÄ matos sudarytos, vadovaujantis Å¡iuo metu galiojančiais statinių statybos kainų nustatymo principais, kurie 2003 m. rugsėjo 8 d. sudarant statybos rangos sutartį dar negaliojo, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad 2003 m. rugsėjo mėn. ieÅ¡kovas E. D. nebuvo sudaręs statybos rangos sutarties, o ketino atlikti statybos darbus Å«kio bÅ«du.

Dėl Å¡ių priežasčių, apskaičiuojant nuostolių dydį, į bylÄ pateiktomis sÄ matomis galima remtis tik iÅ¡ dalies, t. y. Å¡alinant visas pridėtines ir netiesiogines iÅ¡laidas (rangovo socialinio draudimo iÅ¡laidas, pridėtinės vertės mokestį, statybvietės iÅ¡laidas, papildomÄ darbo užmokestį, pridėtines iÅ¡laidas, rangovo pelnÄ ), nes Å¡ios iÅ¡laidos nėra bÅ«dingos statybai Å«kio bÅ«du.

8. IeÅ¡kovo pateiktose statybos darbų sÄ matose su rangovais, o taip pat kitose specialistų sÄ matose nurodyti kai kurie darbai neatitinka statybos dokumentų, t. y. ieÅ¡kovui E. D. 2003 m. rugsėjo 4 d. iÅ¡duoto statybos leidimo ir rekonstrukcijos projekto, kultÅ«ros paveldo reikalavimų.

9. Nepagrįstai teismas atmetė apelianto argumentus, susijusius su rangovų kvalifikacija, vadovaudamasis Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo įstatymo 23 straipsniu. Å i iÅ¡vada nebuvo padaryta vadovaujantis KultÅ«ros paveldo departamento informacija. KultÅ«ros paveldo departamento teritorinio skyriaus raÅ¡te aiÅ¡kinamas 2003 m. galiojęs įstatyminis reguliavimas, be to, nurodyta institucija nėra kompetentinga aiÅ¡kinti teisės aktus. 2008 m. sausio 25 d. pastatas, esantis(duomenys neskelbtini), įtrauktas į Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo registrÄ , todėl kokie asmenys gali bÅ«ti rangovais numato Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis, 7 dalis, 2005 m. balandžio 14 d. KultÅ«ros ministro įsakymu Nr. Ä®V-146 patvirtintos atestavimo taisyklės.

10. Nepagrįstai teismas nurodė, jog nėra pagrindo atleisti apelianto nuo atsakomybės ar tuo pagrindu mažinti priteistinus nuostolius. Apie civilinėje byloje Nr. 2-58-235/2006 kilusį ginÄÄ bei laikinÄ sias apsaugos priemones, sustabdysiančias statybų procesÄ , ieÅ¡kovui buvo žinoma iki statybos leidimo iÅ¡davimo, todėl 2003 m. rugsėjo 8 d. sudarant statybos rangos sutartį su UAB „IÅ¡taka“, ieÅ¡kovas objektyviai negalėjo turėti pagristų ir teisėtų lÅ«kesčių įgyvendinti Å¡iÄ sutartį, nes dėl objekto nuosavybės dalies daugiau kaip 5 mėnesiai buvo nagrinėjamas ginčas teisme.

Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, o taip pat ir vėlesnio civilinės bylos nagrinėjimo metu, ieÅ¡kovas E. D. nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų apie planuojamÄ statybÄ . Jeigu ieÅ¡kovas statybos rangos sutartį bÅ«tų iÅ¡vieÅ¡inęs, teismas galimai nebÅ«tų pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių. IeÅ¡kovas galėjo kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti ar pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones ir pagrįsti savo praÅ¡ymÄ turimais statybos dokumentais, tačiau jis elgėsi pasyviai, todėl privalo prisiimti atsakomybę dėl atsiradusių nuostolių.

11. IeÅ¡kovas 2006 m. kovo 29 d. civilinėje byloje Nr. 2-58-235/2006 kreipėsi į teismÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. IeÅ¡kovas Å¡io praÅ¡ymo taip pat nepagrindė jokiais įrodymais, nepridėjo nei 2003 m. rugsėjo 8 d. sutarties su UAB „IÅ¡taka“, nei 2003 m. gruodžio 9 d. susitarimo, dėl Å¡ios sutarties nutraukimo. Å is E. D. praÅ¡ymas teisme liko neiÅ¡nagrinėtas, ir pats ieÅ¡kovas, nė viename iÅ¡ paskesnių teismo posėdžių nekėlė klausimo, kad jo praÅ¡ymas dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tų nagrinėjamas. Å ios aplinkybės leidžia daryti dvi iÅ¡vadas:

1) teismui nenagrinėjant E. D. prašymo buvo prisidėta prie žalos padidinimo teismo veiksmais (neveikimu), todėl buvo pagrindas kvalifikuoti esant mišrios kaltės atvejį ir nustatyti valstybės kaltės laipsnį (CK 6.272 str. 2 d.);

2) aplinkybė, kad ieÅ¡kovas E. D. po 2006 m. kovo 29 d. nesidomėjo pareikÅ¡to praÅ¡ymo rezultatu, nekėlė klausimų dėl jo iÅ¡sprendimo, todėl tokie jo veiksmai laikytini nepateisinamai pasyviais, kas didina žalÄ , o tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ netaikyti atsakomybę arba jÄ mažinti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str., 6.282 str.).

12. Civilinė atsakomybė, taikant CPK 147 straipsnio 3 dalį, turi būti kvalifikuojama bendraisiais pagrindais (CK 6.245 str., 6.263 str.) dėl kelių priežasčių:

1) CPK 147 straipsnio 3 dalyje nenumatytas civilinės atsakomybės be kaltės institutas.

2) CPK 147 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimas per atsakomybės be kaltės prizmę nėra suderinamas su teisės kreiptis į teismÄ veiksmingu įgyvendinimu.

3) Nepagrįsta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas, atmetus ieÅ¡kinį, turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieÅ¡kovas ne visada turi reikiamÄ informacijÄ apie realiÄ situacijos padėtį, kai kurias aplinkybes atsakovas gali neiÅ¡vieÅ¡inti, kaip Å¡iuo atveju, 2003 m. rugsėjo 8 d. rangos sutarties sudarymo fakto, arba bÅ«ti klaidinamas, kaip Å¡iuo atveju, dėl statybos Å«kio bÅ«du, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonėmis sukeltas pasekmes yra neįmanoma prognozuoti. Bylos baigties dažnai negalima prognozuoti dėl joje esančios teisinės problemos sudėtingumo, įstatymų netobulumo, teismų praktikos atitinkamu klausimu nebuvimo ar prieÅ¡taringumo, proceso Å¡alių elgesio.

13.  Apeliantas, 2003 m. kreipdamasis į teismÄ , teisėmis nepiktnaudžiavo, nenorėjo, kad E. D. dėl to patirtų nuostolių, sÄ Å¾iningai gynė savo nuosavybės teisę. J Trečiasis asmuo B. M. raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kė, jog prisideda prie atsakovo J. M. apeliacinio skundo ir palaiko jo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas E. D. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas J. M. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo ir atsakovo apeliacinius skundus Teisingumo ministerija praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui pastarojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. vasario 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kaip pagrindu apskaičiuojant bÅ«simÄ Å¾alÄ , remtasi nurodyta ieÅ¡kovo pateikta 2003 m. rugsėjo 8 d. sutartimi, tačiau tinkamai neįvertinta atsakovo įrodinėjama aplinkybė, kad pagal sutartį rangovo UAB ,,IÅ¡taka“ sÄ matos sudarytos remiantis nuo 2006 m. sausio 14 d. įsigaliojusiais statinių statybos kainų nustatymo principais (2006 m. sausio 13 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-21 patvirtinto STR 1.05.06:2005 ,,Statinio projektavimas“ 6 priede nustatyti nauji statinių statybos kainų nustatymo principai), kurie sudarant 2003 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutartį dar negaliojo.

Å iÄ aplinkybę nurodė atsakovas savo atsikirtimuose į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , remdamasis tokį vertinimÄ pateikusio specialių žinių turinčio P. Č. 2011 m. vasario 17 d. iÅ¡vada. Kasacinis teismas sprendė, kad atsakovo pateikta P. Č. 2011 m. vasario 17 d. iÅ¡vada turėjo bÅ«ti įvertinta tuo aspektu, ar ji sukėlė pagrįstas abejones 2003 m. rugsėjo 8 d. rangos sutarties, kaip įrodymo, patikimumu ir, atitinkamai, ar taip ieÅ¡kovui nebuvo perkelta pareiga įrodyti, kad rangos sutartyje esantys duomenys yra patikimi.

Pažymėjo, kad įrodymo patikimumas gali būti įvertinamas ir nenustačius jo suklastojimo fakto. Aukščiausiasis Teismas įpareigojo išsiaiškinti, ar ši sutartis gali būti patikimu duomenų šaltiniu, sprendžiant dėl statybos darbų kainų šios sutarties sudarymo metu ir dėl pačios sutarties sudarymo fakto. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Ieškovo E. D. apeliacinis skundas netenkintinas. Atsakovo J. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 7 d. priėmė nutartį, kuria konstatavo, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl civilinės atsakomybės taikymo už laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo, turi nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai), o kaltė dėl atsakovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra atskirai nustatinėjama, sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo padarytos žalos atlyginimo klausimÄ .

Kasacinės instancijos teismas akcentavo, kad gali bÅ«ti priteisiama taip pat ir žala, kuri neiÅ¡vengiamai atsiras ateityje. Taip pat konstatavo, kad praÅ¡ymo dėl nuostolių, galinčių kilti pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo pateikimas teismui yra asmens procesinė teisė, ne pareiga, Å¡iÄ procesinę teisę E. D. siekė įgyvendinti. Aplinktžybė, kad teismo nutartimi bÅ«tų taikytas nuostolių, galinčių kilti pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimas, nenulemtų žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡vengimo.

Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad nuostolių numatomumas taip pat gali bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sprendžiant dėl atsakomybės ribojimo. Pasisakydamas dėl aplinkybės, jog Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas neiÅ¡nagrinėjo E. D. 2006 m. kovo 29 d. praÅ¡ymo dėl nuostolių, galinčių kilti pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, ir taip atsirado žalos dėl teismo veiksmų, kuriÄ privalo atlyginti valstybė pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas nurodė tai, kad Å¡ioje byloje nepareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas valstybei dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, o teismas, vykdydamas savo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nustatyti subjektinės teisės pažeidimÄ ir jÄ ginti (CPK 2 str.), privalo neperžengti asmens ieÅ¡kiniu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.

Atsižvelgdama į tai, kad minėta Aukščiausiojo Teismo nutartis įsiteisėjusi ir privaloma žemesnių instancijų teismams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis teismas pasisakė dėl ieÅ¡kovo veiksmų jo atžvilgiu pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones bei dėl valstybės atsakomybės nagrinėjamu atveju, taip pat pasisakė dėl atsakovo kaltės bei žalos, kuri neiÅ¡vengiamai atsiras ateityje priteisimo galimybės. Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentų, susijusių su paminėtais klausimais.

Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, jog Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, kuria jo praÅ¡ymu buvo pritaikytos laikinosios pasaugos priemonės, ieÅ¡kovui buvo neleista atlikti rekonstrukcijos darbus tik jam priklausančioje palėpės dalyje, o ne apskritai sustabdytas viso buto rekonstrukcijos procesas, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai prašė priteisti kainų skirtumÄ nuo viso rekonstrukcijos projekto, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas statybos leidimas atlikti rekonstrukcijÄ , įrengiant gyvenamÄ sias patalpas pastogėje ir jas sujungiant su butu (1 t., 55 b. l.).

Rekonstrukcijos projekte buvo numatyta palėpėje įrengti gyvenamÄ sias patalpas, patekimui į jÄ Ä¯rengiant medinius laiptus, visas inžinerines komunikacijas prijungiant prie esamo buto (169-174 b. l., 1 t.). Vilniaus Apskrities VirÅ¡ininko Administracijos Teritorijų Planavimo ir Statybos Valstybinės PriežiÅ«ros Departamento 2009 m. sausio 19 d. raÅ¡te Nr. (101)-11.56-20 (1 t., 200 b. l.) pažymima, kad darbus pagal 2003 m. rugsėjo 4 d. statybos leidimÄ Nr. GR/1329/03-0879 galima vykdyti tik griežtai laikantis suderinto projekto sprendinių, t. y. kai J.

M. įvykdys Departamento 2007 m. liepos 13 d. reikalavimo Nr. 91010-11.12-90-A nurodymus. Å iuo reikalavimu, nustačius, jog atlikdamas patalpų rekonstrukcijos darbus, atsakovas J. M. nesilaikė suderinto projekto ir atitvarinę sienutę (pertvarÄ ) pastÅ«mė 2,06 m., jam buvo nurodyta vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal suderintÄ projektÄ , nesant techninės galimybės suderinti projekto korektÅ«ros. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu atsakovas J. M. buvo įpareigotas savo lėšomis pertvarkyti palėpę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), virÅ¡ buto Nr. 5, perkeliant palėpėje įrengtÄ atitvarinę sienelę pagal nustatyta tvarka parengtÄ ir suderintÄ palėpės įrengimo projektÄ , sienelės perkėlimÄ atlikti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. sausio 13 d. akto Nr. FAK-67 matyti, kad minėto teismo sprendimo atsakovas neįvykdė (2 t., 232 b. l.). Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neturėjo galimybių vykdyti rekonstrukcijos darbus jam priklausančiose patalpose (CPK 178 str.). Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad statybos leidime nurodyta, jog darbai bus atliekami ūkio būdu, todėl ieškovas neturėjo pagrindo sudaryti rangos sutarčių.

Pažymėtina, kad teisės aktai tokiu atveju nedraudžia ieÅ¡kovui rekonstrukcijos projekte numatytiems darbams atlikti samdyti rangovÄ , todėl minėtas apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. IeÅ¡kovo teigimu, remiantis 2003 m. rugsėjo 8 d. ir 2008 m. kovo 21 d. rangos sutartimis bei jų pagrindu parengtomis statybos ir rekonstrukcijos darbų sÄ matomis, Å¡iose sÄ matose numatytos iÅ¡laidos, reikalingos tiems patiems statybos darbams atlikti, padidėjo net 192 352 Lt. Toks kainų skirtumas susidarė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu iÅ¡augusių statybos medžiagų bei darbo jėgos pabrangimo ir Å¡is ginčo palėpės dalies rekonstrukcijos darbų bei statybos priemonių kainos padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su aplinkybėmis, dėl kurių ieÅ¡kovas neturėjo galimybės atlikti statybos darbų iki statybos leidimo suvaržymo.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į ekspertės R. L. iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kinyje praÅ¡omÄ priteisti 192 352 Lt sumÄ sumažino iki 160 683,22 Lt. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. Č. pateiktoje iÅ¡vadoje atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „IÅ¡taka“ sÄ matos sudarytos, vadovaujantis Å¡iuo metu galiojančiais statinių statybos kainų nustatymo principais, kurie 2003 m. rugsėjo 8 d. sudarant statybos rangos sutartį dar negaliojo, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad 2003 m. rugsėjo mėn. ieÅ¡kovas E. D. nebuvo sudaręs statybos rangos sutarties, o ketino atlikti statybos darbus Å«kio bÅ«du.

Nagrinėjamoje byloje 2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, grįsdamas savo reikalavimÄ CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, privalo įrodyti, kad kainų skirtumas neiÅ¡vengiamai egzistuos, kai atsakovas patirs iÅ¡laidas darbams. CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos įvykdymo prasme tai reiÅ¡kia, kad teismui turi bÅ«ti pateikti tokie įrodymai, kurie paÅ¡alintų bet kokias abejones dėl tokios žalos atsiradimo ateityje.

Pažymėtina, kad rangos sutarties kaina yra reliatyvi reikÅ¡mė, todėl tokiu atveju, kai žala įrodinėjama dviejų rangos sutarčių kainų skirtumo metodu, turi bÅ«ti įvertinama kiekvienos iÅ¡ tokios sutarties įrodomoji reikÅ¡mė ir ar jų pakanka padaryti iÅ¡vadai, kad tokio dydžio iÅ¡laidos neiÅ¡vengiamai bus patirtos ateityje. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-492, juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtas rekomendacijas registruoja ir registrÄ tvarko VÄ® Statybos produkcijos sertifikavimo centras (toliau – SPSC), o normatyvų ir kainynų projektus rengia, koduoja ir platina rekomendacijų rengėjas.

IÅ¡ į bylÄ pateikto 2013 m. kovo 20 d. SPSC raÅ¡to (5 t., 74 b. l.) matyti, kad dalis 2003 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutarties sÄ matose nurodytų darbo kodų (normatyvų) (N15P-1501, N15P-0501, N2P-0203, N12P-0606, 1 t., 72, 76, 77, 83 b. l.) SPSC buvo įregistruoti tik 2007 m. Be to, UAB ,,Sistela“ 2013 m. balandžio 12 d. raÅ¡te (5 t., 93 b. l.) paaiÅ¡kino, kad Å¡i įmonė minėtas jos parengtas statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijas platina po jų įregistravimo ir kontrolinio egzemplioriaus pateikimo saugojimui rekomendacijų registre.

Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtos aplinkybės reiÅ¡kia, jog 2003 m. rugsėjo 8 d. (statybos rangos sutarties su UAB ,,IÅ¡taka“ sudarymo data) nei ieÅ¡kovas, nei UAB ,,IÅ¡taka“, sudarydamas lokalines sÄ matas, neturėjo galimybės naudotis paminėtais normatyvais. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinimuose teigia, kad Å¡ie normatyvai galėjo bÅ«ti naudojami privačiuose asmenų santykiuose iki jų įregistravimo (5 t., 85 b. l.), tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).

Tai savo ruožtu leidžia pagrįstai abejoti dėl ieÅ¡kovo pateiktos statybos rangos sutarties su UAB ,,IÅ¡taka“ (bei kartu su ja pateiktų sÄ matų) sudarymo datos, o tuo pačiu ir pagrįstai abejoti Å¡ios sutarties įrodomÄ ja reikÅ¡me sprendžiant dėl kainų skirtumo, buvusių pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones ir pateikiant ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo (CPK 185 str.). PagrindÄ abejoti 2003 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutarties sudarymo data bei įrodomÄ ja reikÅ¡me sudaro ir kitos byloje esančios aplinkybės. Antai, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovas nurodo, kad jis negali atsakyti, kada bÅ«tent buvo sudarytos ir teismui pateiktos UAB „IÅ¡taka“ sÄ matos; paaiÅ¡kinimuose taip pat nurodoma, kad nutraukus sutartį su UAB „IÅ¡taka“, praėjus 4 metams po sutarties nutraukimo, ieÅ¡kovas sÄ matų buvo neiÅ¡saugojęs, todėl kreipęsis dėl Å¡ių sÄ matų pateikimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2003 m. rangos sutarties ir sÄ matų patikimumo klausimas buvo iÅ¡keltas dar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, atsakovui pateikus P. Č. iÅ¡vadÄ (3 t., 3-5 b. l.), tačiau ieÅ¡kovas, net žinodamas atsakovo pozicijÄ , nepaaiÅ¡kino teismui sÄ matos neiÅ¡saugojimo ir pakartotinio gavimo iÅ¡ UAB „IÅ¡taka“ aplinkybių. Minėtas aplinkybes ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino tik po UAB „Sistela“ atsakymo, kad statybos normatyvai N15P-1501, N15P-0501, N2P-02-03, N12P-0606 buvo pradėti naudoti ir platinti tik po jų įregistravimo 2007 m.

Be to, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo byloje Nr. 2-58-235/2006 ieÅ¡kovas apie 2003 m. rugsėjo 8 d. sutartį su UAB „IÅ¡taka“ iÅ¡ viso neužsiminė, nors 2003 m. spalio 16 d. skųsdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip sÄ Å¾iningas ir protingas asmuo, tai padaryti turėjo galimybę (civ. b. Nr. 2-58-235/2006, 1 t., 151-152 b. l.). Nurodyta sutartis nebuvo pridėta taip pat ir 2006 m. kovo 29 d. praÅ¡ant nuostolių atlyginimo pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones (civ. b.

Nr. 2-58-235/2006, 3 t., 15-17 b. l.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Remdamasi paminėta kasacinio teismo praktika, o taip pat iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo remtis 2003 m. rugsėjo 8 d. rangos sutartimi bei prie Å¡ios sutarties sudarytomis sÄ matomis skaičiuojant kainų skirtumÄ 2003 m. ir 2008 m., o tuo pačiu ir žalÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas patirs ateityje.

Esant tokiai situacijai, kai nebelieka atskaitos taÅ¡ko, nuo kurio bÅ«tų galima paskaičiuoti ieÅ¡kovo bÅ«simÄ Å¾alÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog dėl 2003 m. rugsėjo 25 d. civilinėje byloje Nr. 2-58-235/2006 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis patyrė žalÄ (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys kiti įrodymai taip pat nepatvirtina ieÅ¡kovo patirtos žalos dydžio. IeÅ¡kovas pateikė eksperto E. M. iÅ¡vadÄ , kad UAB ,,IÅ¡taka“ sÄ matos atitinka 2003 m. galiojusius statinio statybos sÄ matų sudarymo principus, tačiau kartu iÅ¡vadoje pateikiama, kad dalis darbo užmokesčio priskaičiuota didesnė, ir nurodomas, kaip jau nustatyta, 2003 m. negaliojęs įkainis (normatyvas) N15P-0501.

Be to, Å¡ioje iÅ¡vadoje paminima, kad medžiagų ir mechanizmų kainos nebuvo analizuojamos, o kitas iÅ¡laidas suponuoja užsakovo ir rangovo susitarimas įvertinus objektyvias aplinkybes, kurios tenkina abi puses. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i ieÅ¡kovo pateikta eksperto iÅ¡vada nesudaro pagrindo manyti, kad 2003 m. rugsėjo 8 d. rangos sutarties su UAB ,,IÅ¡taka“ pagrindu į bylÄ pateiktose sÄ skaitose nurodytos kainos atitinka 2003 m. kainas. Nors T. M. 2013 m. vasario 25 d. patikslinime nurodoma, kad sÄ mata yra dokumentas parengtas privaloma tvarka arba statytojo praÅ¡ymu, kuriame pagal resursų skaičiuojamÄ sias arba rinkos kainas apskaičiuota iÅ¡laidų suma, reikalinga statinio projektui parengti ir įgyvendinti, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prie 2003 m. rugsėjo 8 d. sutarties pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros buvo parengtos remiantis ne sutartinėmis ar rinkos kainomis, o naudojantis skaičiuojamų kainų rekomendacijomis, kurias parengė UAB ,,Sistela“ ir kurios buvo SPSC įregistruotos 2007 m..

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo paimti kreditai, nors ir patvirtina, kad ieÅ¡kovas ėmė paskolas iÅ¡ atitinkamų asmenų, tačiau taip pat neįrodo žalos dydžio (t. y. skirtumo tarp kainų, buvusių 2003 m. ir 2008 m.). Remtis ekspertės R. L. tyrimu taip pat nėra pagrindo, nes savo iÅ¡vadas Å¡i ekspertė iÅ¡ esmės grindė prie 2003 m. rugsėjo 8 d. rangos sutarties pateiktomis sÄ matomis. Nors iÅ¡ atsakovo pateiktos P. Č. iÅ¡vados (3 t., 3-5 b. l.) matyti, kad 2010 m. atliekant lokalinėse sÄ matose nurodytus darbus, bendras statybos darbų, medžiagų bei mechanizmų pabrangimas sudarytų 27 926,69 Lt, tačiau pats ieÅ¡kovas šį įrodymÄ ginčija, nurodydamas, kad iÅ¡vadoje pateikiama informacija netiksli, neatitinka faktinių aplinkybių, iÅ¡vadose kalbama apie 2010 m. kainas, todėl tokie duomenys nevertintini (3 t. 72 b. l.).

Teisėjų kolegija sutinka su tokiais ieÅ¡kovo teiginiais, juo labiau, kad pačioje P. Č. iÅ¡vadoje nurodoma, kad norint nustatyti tikrÄ jÄ darbų vertę, reikėtų apklausti keletÄ Ä¯monių ir iÅ¡vesti kainų vidurkį. Todėl teisėjų kolegija, svarstydama apie ieÅ¡kovo bÅ«simos žalos dydį, negali remtis ir Å¡iuo atsakovo pateiktu įrodymu (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti, ieÅ¡kinį atmetant visiÅ¡kai.

Apeliacinės instancijos teismui konstatavus ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ ir jį atmetant visiÅ¡kai, kiti atsakovo ir ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nebeturi teisinės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl nevertintini. Dėl ekspertizės skyrimo Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje 2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, grįsdamas savo reikalavimÄ CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, privalo įrodyti, kad kainų skirtumas neiÅ¡vengiamai egzistuos, kai ieÅ¡kovas patirs iÅ¡laidas darbams.

IeÅ¡kovas 2013 m. balandžio 22 d. pateikė praÅ¡ymÄ paskirti ekspertizę. Pažymėtina, kad teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme buvo numatytas 2013 m. balandžio 23 d., o apie ginčijamÄ kartu su 2003 m. rugsėjo 8 d. rangos sutartimi į bylÄ pateiktų sÄ matų sudarymo datÄ ieÅ¡kovas sužinojo ne vėliau negu 2011 m. gegužės 31 d., susipažinęs su P. Č. iÅ¡vada, kÄ patvirtina ieÅ¡kovo pateikti paaiÅ¡kinimai. Abejonė ieÅ¡kovo pateikto įrodymo patikimumu taip pat akcentuota ir 2012 m. lapkričio 7 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, tačiau net tuo metu ieÅ¡kovas nesvarstė galimybės pateikti teismui praÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo, o pateikė eksperto T. M. iÅ¡vadas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo pareigÄ Ä¯rodyti, kad kainų skirtumas neiÅ¡vengiamai egzistuos, kai atsakovas patirs iÅ¡laidas darbams, siekia perkelti teismui, be to, dienÄ prieÅ¡ teismo posėdį pateikto praÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo patenkinimas tik užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , todėl teisėjų kolegija minėto praÅ¡ymo netenkina.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Pakeitus ar panaikinus teismo sprendimÄ neperduodant bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė atitinkamai pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 5 d.). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme priimtas atsakovui palankus, o ieÅ¡kovui nepalankus sprendimas.

BylÄ pralaimėjusiam ieÅ¡kovui jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistinos visų instancijų teismuose turėtos 212 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 4 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (3 t., 44 b. l.), kurių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį bei sudėtingumÄ , nelaiko nepagrįstai didelėmis. Už apeliacinį skundÄ ir kasacinį skundÄ atsakovas sumokėjo po 2 400 Lt žyminio mokesčio (3 t., 103 b. l., 4 t. 14 b. l.).

Atsakovo skundus patenkinus, pareiga atlyginti paminėtas iÅ¡laidas tenka ieÅ¡kovui. Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiamos UAB ,,Sistelos“ 2013 m. vasario 13 d. dalinės ekspertizės ir antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo iÅ¡laidos, nes Å¡iais įrodymais teismas nesirėmė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimÄ pakeisti nurodant, kad ieÅ¡kovo E. D. , a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinys atsakovui J.

M. , a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Teisingumo ministerijai, B. M. , dėl nuostolių atlyginimo, atmetamas. Priteisti atsakovui J. M. iš ieškovo E. D. 8 800 Lt (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti ieškovo E. D. 212 Lt (du šimtus dvylika litų) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui. Teisėjai                                                                                                                     Alė Bukavinienė Audronė Jarackaitė                                                                                                                                 Nijolė Piškinaitė