2025-05-14 Nr. AB-8461-3-65-3-00769-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-42-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00769-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui Ž. A. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Ž. A. (toliau – ir atsakovas) 66,81 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkybą bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai)), esantis (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. nesumokėjo minėtos vietinės rinkliavos. Atsakovo valdomose gyvenamosios paskirties patalpose minėtu laikotarpiu nebuvo deklaruota gyventojų, todėl skaičiuota tik vietinės rinkliavos pastovioji dalis.

II. 3. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 29 d. sprendime tenkino pareiškėjo UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Ž. A. 66,81 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., bet netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, Biržų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T1-148 patvirtintus Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai)) ir jį aiškinančią teismų praktiką. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad aptariamos patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu priklausė atsakovui, todėl atsakovas yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. nesumokėjo 66,81 Eur vietinės rinkliavos, todėl ši suma priteistina pareiškėjui.

5. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgė į teismų praktiką ir nustatė, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas. Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą su prašymu, nelaikytinas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija. Teismo vertinimu, tokiam prašymui parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, pareiškėjas turėjo galimybę prašymą parengti savo vidinio administravimo pajėgumais. Taigi, prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

III. 6. Atsakovas Ž. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo prašymą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Atsakovas teigia, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (pradžia – 2018 m. kovo 7 d., pabaiga – 2029 m. balandžio 27 d.). Aptariamas pastatas yra negyvenamas, jame atjungta elektra, jis faktiškai netinkamas gyventi. Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas negyveno šiame pastate ir nepaliko šiukšlių. Be to, atsakovas tvirtina, kad teismas neinformavo jo apie vykstantį teisminį procesą, tokiu būdu atimdamas teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus ir dalyvauti nagrinėjant bylą. Atsakovas mano, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovaudamas įstatymais, teisingumo ir protingumo principais.

8. Pareiškėjas UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

9. Pareiškėjas tvirtina, kad, vadovaujantis Nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimais, atsakovui kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nepriklausomai nuo to, ar jis naudojasi savo turtu, ar ne. Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo. Nuostatai nenumato galimybės atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dalies mokėjimo dėl to, jog jis yra kalėjime. Pareiškėjo nuomone, procesiniai dokumentai atsakovui buvo tinkamai įteikti viešo paskelbimo būdu, nes procesinių dokumentų nepavyko įteikti atsakovui paskutiniu gyvenamosios vietos adresu, nebuvo duomenų apie jo darbovietę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, tarp jų – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (7 p.).

12. ABTĮ 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo šaukimu į teismą taip pat šaukiami liudytojai, specialistai, ekspertai ir vertėjai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu įstatymai nenustato kitaip, proceso dalyviams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki teismo posėdžio dienos. ABTĮ 72 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena.

13. ABTĮ 74 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui.

14. Iš aptartų ABTĮ 72 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatų matyti, kad teismo šaukimas asmeniui, kuris šaukiamas, pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę; apie pirmąjį teismo posėdį proceso dalyviai yra informuojami šaukimu, t. y. procesiniu dokumentu su teismui grąžinama dalimi apie šaukimo įteikimo adresatui patvirtinimą, apie kitus teismo posėdžius proceso dalyviams gali būti pranešama pranešimu be grąžintinos teismui atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas. Taip pat procesinius dokumentus bei teismo šaukimus teismas gali įteikti ir viešo paskelbimo būdu, tačiau tik tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos. Be to, ABTĮ 74 straipsnio 5 dalis nustato teismo šaukimo įteikimo tvarką, jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje.

15. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją (pareiškimų Nr. 69829/01 ir 2672/03)).

16. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 38840/08)). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją (pareiškimo Nr. 30459/13)).

17. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., EŽTT 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 68798/01), 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 18986/06)), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimą byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją (pareiškimų Nr. 7942/05, 24838/05), 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 53723/13), 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 38840/08)). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr., pvz., EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 71872/12)).

18. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnis nenumato teisės dalyvauti nagrinėjant bylas, nesusijusias su baudžiamojo kaltinimo klausimais, tačiau numato bendresnio pobūdžio teisę veiksmingai pristatyti savo poziciją byloje ir naudotis lygiomis procesinėmis galimybėmis su kita šalimi. Konvencija yra skirta užtikrinti veiksmingas ir praktiškai panaudojamas teises, o ne teorines ar iliuzines teises, todėl teisė į viešą bylos nagrinėjimą praras prasmę, jei bylos šalys nebus tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimą. EŽTT manymu, proceso dalyviams turi būti pranešta apie teismo posėdžius tokiu būdu, kad jie ne tik sužinotų apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau taip pat turėtų pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui ir turėtų galimybę sudalyvauti posėdyje; tiesiog pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad proceso dalyvis jį gavo tinkamu laiku, Konvencijos požiūriu nėra laikomas tinkamu pranešimu apie teismo posėdį (žr., pvz., 2017 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Fridman prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40947/11)).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas, jog tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (lot. audiatur et altera pars) (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008).

20. EŽTT yra išaiškinęs, kad dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją (pareiškimų Nr. 69829/01 ir 2672/03). EŽTT taip pat yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kuomet taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje G. prieš Gruziją (pareiškimo Nr. 30459/13)).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašyme nurodė atsakovo adresą – (duomenys neskelbtini); taip pat atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto adresą – (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 3 d. išsiuntė atsakovui (adresu (duomenys neskelbtini)) pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pareiškėjo prašymo ir jo priedų nuorašus. Pirmosios instancijos teismui 2024 m. sausio 24 d. grįžo neįteiktas vokas, kuris buvo išsiųstas atsakovui (pašto žyma: neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi nusprendė specialiame interneto tinklalapyje paskelbti atsakovui pranešimą apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 29 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą, priėmė ir paskelbė sprendimą. Tikrinamas teismo sprendimas atsakovui buvo išsiųstas 2024 m. vasario 29 d., tuo pačiu adresu. 2024 m. kovo 28 d. teisme buvo gautas atsakovo apeliacinis skundas.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos („Liteko“) duomenis, nustatė, kad atsakovas buvo keliolikos teisminių procesų dalyvis, įskaitant baudžiamąsias bylas, kuriose atsakovui buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir nurodyta jas atlikti pataisos namuose (žr., pvz., baudžiamąją bylą Nr. 1-16-574/2016), taip pat administracines bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas, kuriame atsakovas nurodė esantis ir šiuo metu), dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (žr., pvz., administracinę bylą Nr. TA-733-261/2021).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą reglamentavimą bei teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, neįteikus atsakovui procesinių dokumentų ir teismo šaukimo jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, išsiųsti jam procesinius dokumentus pakartotinai (pvz., atsakovo nekilnojamojo turto, kurio naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), adresu), taip pat išsiaiškinti, ar atsakovas dar vis tebėra Lietuvos Respublikos institucijų, įstaigų žinioje (pvz., ar yra galimybė įteikti atsakovui procesinius dokumentus ir teismo šaukimą per laisvės atėmimo vietų įstaigą). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime nuo 2018 m. kovo 7 d.; šią faktinę aplinkybę iš esmės patvirtina atsakovo pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo pažyma ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas turi specifinį statusą (nuteistasis), dėl kurio jam yra draudžiama turėti elektros prietaisus, galinčius prisijungti prie interneto ryšio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 64 p.), ir jis gali naudotis tik ribota interneto prieiga.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įteikus dokumentus (prašymą su priedais ir teismo šaukimą) atsakovui viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje ir neišnaudojus kitų ABTĮ nustatytų procesinių dokumentų bei teismo šaukimo įteikimo būdų, teismas negalėjo išnagrinėti bylos, nes atsakovui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą (be kita ko, galimybė pareikšti prieštaravimą dėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 6 d.), pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, duoti paaiškinimus ir kt. (ABTĮ 52 str. 2 d.)). Tinkamas teismo procesinių dokumentų įteikimas yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso teismo proceso, o kartu ir priimto procesinio sprendimo teisėtumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1084-1188/2025). Taigi, nagrinėjamu atveju buvo pažeista atsakovo teisė būti realiai informuotam apie vykstantį teismo procesą ir teisė būti išklausytam teisme.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įteikdamas atsakovui pareiškėjo prašymą su priedais ir teismo šaukimą, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.), taip pat išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (ABTĮ 146 str. 2 d. 7 p.). Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu administracinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Ž. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė