b98f96ea-b97a-4d88-bb76-0cb649bb2972 · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Civilinės bylos Nr. 2-11455-435/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07633-2014-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.4.; 73.2.6.1.; 116.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m.spalio 13 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei BunevičiÅ«tei-Kostenko, dalyvaujant atsakovo D. B. atstovei advokatei Dianai ViÅ¡inskienei, nedalyvaujant ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE atstovui, atsakovui D. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „BTA Insurance Comapny“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinį atsakovui D.

B. dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 44107,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 3-5).IeÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu, sudarė draudimo sutartį Nr. 12 4537838, pagal kuriÄ buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytÄ Å¾alÄ . 2013-05-09 Kaune įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK pažymoje Nr. 07-13-7515304 nurodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas - kaltininkas D.

B. vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudimo išmokas: 2013-06-19       2473,00 Lt už automobilio (duomenys neskelbtini) ir 2013-07-18 41634,00 Lt už (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Atsakovas vairavo transporto priemonę, nors neturėjo teisės to daryti, nes teisės aktai imperatyviai draudžia naudoti transporto priemonę, kuriai nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra, todėl atsakovas yra laikytinas atsakingu dėl žalos padarymo ir atsakovo atžvilgiu yra taikytinas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

IeÅ¡kovo „BTA Insurance Comapny“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsakovas D. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b.l. 61-65), kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovas 2013-05-09 Savanorių pr. ir Basanavičiaus g. sankryžoje, Kaune, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę nedavė kelio ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ais tiesiai važiavusia transporto priemone (duomenys neskelbtini) Po abiejų transporto priemonių susidÅ«rimo, (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į prie sankryžos sustojusiÄ kitÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini), Eismo įvykio metu buvo sugadintos visos trys transporto priemonės. Atsakovas vairavo transporto priemonę be techninės apžiÅ«ros.

TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui yra bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

1) atsakingas už žalos padarymÄ asmuo vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kai jÄ naudoti draudžia teisės aktai;

2) eismo įvykis įvyko dėl Å¡ios priežasties. Paskutinį kartÄ iki eismo įvykio (duomenys neskelbtini) automobilio techninė apžiÅ«ra buvo atlikta nuo 2011-04-08 iki 2013-04-08. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiÅ«ra, t.y. kai jÄ draudžia naudoti teisės aktai, tačiau, sprendžiant, ar yra antroji sÄ lyga atsakomybei kilti, bÅ«tina nustatyti, ar tarp aplinkybės, kad transporto priemonei negaliojo privalomoji techninė apžiÅ«ra ir eismo įvykio yra priežastinis ryÅ¡ys.

IeÅ¡kinyje nėra duomenų ir ieÅ¡kovė neįrodė tos aplinkybės, kad po eismo įvykio tyrė, apžiÅ«rėjo atsakovo automobilį, nenustatė, ar eismo įvykio metu automobilio bÅ«klė buvo tokia, dėl kurios galėjo kilti eismo įvykis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ta aplinkybė, kad atsakovas vairavo transporto priemonę be techninės apžiÅ«ros, yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su padaryta žala, negalima. Nustačius, kad nėra vienos iÅ¡ TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų sÄ lygų, Å¡i įstatymo nuostata netaikytina.

TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte atsakomybė siejama su tuo, kad kaltininkas vairavo transporto priemonę neturėdamas įstatymo nustatyta tvarka įgytos teisės vairuoti transporto priemones ar kai tokia teisė atimta, arba kai kaltininkas vairavo transporto priemonę be transporto priemonės savininko sutikimo, pavogtÄ ar pan. Nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas vairavo jam priklausančiÄ transporto priemonę ir turėjo teisę vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonę, taigi, pagrindo taikyti TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nėra.

Teismo posėdžio metu atsakovo D. B. advokatė Diana ViÅ¡inskienė palaikė atsiliepime nurodytus motyvu, nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, bei, kad transporto priemonė be techninės apžiÅ«ros, yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su padaryta žala. Teismo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys tenkintinas pilnai. Nustatyta, kad 2013 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu D.

B. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę nedavė kelio ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ais tiesiai važiavusia transporto priemone (duomenys neskelbtini) Po abiejų transporto priemonių susidÅ«rimo, trečiasis asmuo (nukentėjusysis) (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į prie sankryžos sustojusiÄ kitÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo sugadintos visos trys transporto priemonės (b.l. 46-47).

Atsakovas vairavo transporto priemonę be techninės apžiÅ«ros (b.l. 51). Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo, t.y. atsakovo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta „BTA Insurance company" SE filiale Lietuvoje (b.l. 53-54). IeÅ¡kovas 2013-05-10 gavo (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo P. A. praneÅ¡imÄ apie įvykį (b.l. 10). IeÅ¡kovas pagal transporto priemonės apžiÅ«ros aktÄ ir paskaičiavęs likutinę vertę, iÅ¡mokėjo (duomenys neskelbtini) vairuotojui 2473,00 Lt žalos dydį (b.l. 7-11). 2013-05-09 ieÅ¡kovas gavo (duomenys neskelbtini) vairuotojo R.

G. praneÅ¡imÄ apie įvykį- pretenzijÄ (b.l. 13, 19). IeÅ¡kovas pagal transporto priemonės apžiÅ«ros aktus, techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelę (ataskaitÄ ), iÅ¡vadÄ apie transporto priemonės likutinę vertę  ir paskaičiavęs likutinę vertę, iÅ¡mokėjo (duomenys neskelbtini) vairuotojui 41634,00 Lt žalos dydį (b.l. 12, 14, 20-44). 2013 m. liepos 16 d. ieÅ¡kovas pateikė atsakovui pretenzijÄ dėl 2 473 Lt sumos atlyginimo už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimÄ , bei nurodė, jog atsakovas, D.

B. privalo atlyginti draudimo „BTA Insurance Company" SE filiale Lietuvoje, 2473 Lt sumÄ (b.l. 45). 2013 m. liepos 23 d. ieÅ¡kovas pateikė atsakovui pretenzijÄ dėl 41634 Lt sumos atlyginimo, už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) apgadinimÄ , bei nurodė, jog atsakovas privalo atlyginti draudimo 41634 Lt atlygintÄ Å¾alÄ (b.l. 57), tačiau atsakovas žalos neatlygino. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas (LR CK 6.114 str. 5 p., 6.988 str. 3 d., LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 4 d.).

Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDÄ®) 22 str. 1 d. 3 p. draudikui, iÅ¡mokėjusiam iÅ¡mokÄ , suteikia teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonę. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.3 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymÄ asmuo), jeigu jis padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas TPVCAPDÄ® įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iÅ¡ principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas.

IÅ¡imtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, nurodytos TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių iÅ¡imčių sÄ raÅ¡as yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011; 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Regresinis reikalavimas nepaneigia civilinės atsakomybės tikslų, o iÅ¡imtys yra grindžiamos neteisėtais draudėjo veiksmais, kurie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies panaikina jo interesų draudimo apsaugÄ .

Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sÄ lygų, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmuo gali bÅ«ti įpareigotas atlyginti žalÄ tik esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp teisei prieÅ¡ingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalÄ . Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytÄ Å¾alÄ .

Å iuo atveju nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos tik tada, jei draudikas įrodo, kad draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė savo, kaip transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudariusio asmens, pareigas.Byloje kilo ginčas dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo ir aiÅ¡kinimo.

IeÅ¡kovo nuomone, Å¡io įstatymo taikymui pakako nustatyti, kad atsakovas, vairuodamas transporto priemonę be techninės apžiÅ«ros, pažeidė imperatyvias teisės normas. Atsakovas teigė prieÅ¡ingai, nurodydamas, jog tam, kad ieÅ¡kovas susigrÄ Å¾intų iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , taikant TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas reikalinga nustatyti, ar automobilio vairavimas be techninės apžiÅ«ros turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su pačiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis.

Esminė civilinės atsakomybės draudimo savybė – draudėjas, sumokėdamas draudikui draudimo įmokÄ , perka draudimo apsaugÄ nuo savo veiksmais padarytos žalos. Ä®prastu civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas kalto asmens turtinis interesas, už kÄ Å¡is asmuo ir susimoka draudikui, todėl draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėjÄ prieÅ¡tarautų civilinės atsakomybės draudimo paskirčiai. Tačiau TPVCAPD iÅ¡siskiria iÅ¡ kitų rÅ«Å¡ių civilinės atsakomybės draudimo ir tuo, kad draudiko pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nereiÅ¡kia, kad draudiko reikalavimas į draudėjÄ prieÅ¡tarautų civilinės atsakomybės draudimo sutarties tikslui.

Tam tikrais atvejais draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėjÄ yra pateisinamas, nes draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo veiksmų, kurie įprasto civilinės atsakomybės draudimo atveju bÅ«tų pagrindas atleisti draudikÄ nuo iÅ¡mokos mokėjimo. Tokie atvejai numatyti TPVCAPDÄ® 22 straipsnyje (Kauno apygardos teismo nutartis 2A-688-413/2014)..Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis:

1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiÄ sias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo;

2) vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kai jÄ naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl Å¡ios priežasties;

3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę;

4) pasišalino iš įvykio vietos;

5) padarė žalos tyčia. Taigi, nepaisant to, kad draudiko mokėjimo pareiga gali kilti dėl draudžiamojo įvykio pagal TPVCAPDÄ®, tačiau įstatyme nustatytais atvejais draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininkÄ . Å i draudiko atgręžtinio reikalavimo teisė į kaltininkÄ užtikrina draudikų veiklos stabilumÄ , leidžia iÅ¡vengti nepagrįstų ir pagal draudiko verslo logikÄ nenuspėjamų iÅ¡laidų bei prevenciÅ¡kai riboja neatsakingÄ ir visuomenei žalingÄ transporto priemonių valdytojų elgesį.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 2d. numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privaloma techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Ši imperatyvi nuostata įtvirtinta ir LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ 238 punkte. 2008 10 24 LR Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo“ 3 punkte nustatyta, jog naudoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, kurioms nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir neišduoti tai patvirtinantys dokumentai, draudžiama.Byloje nėra ginčo, kad atsakovas šiuos imperatyvius teisės aktų reikalavimus pažeidė.

Minėta, kad draudiko teisė reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę, įtvirtinta TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas neturėjo galiojančios transporto priemonės techninės apžiÅ«ros, todėl neturėjo teisės (teisėto pagrindo) naudoti transporto priemonės eisme. Atsakovo nuomone, sÄ vokos „teisėtas pagrindas“ negalima (ydinga) aiÅ¡kinti plečiamai ir teigti, kad neturėjimas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę gali bÅ«ti sutapatinamas su ta aplinkybe, kad transporto priemonei nebuvo atlikta techninė apžiÅ«ra.

Remiantis Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr.3-406 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 3 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 238 punktas draudžia viešajame eisme dalyvauti transporto priemonėms, neturinčioms galiojančios privalomos techninės apžiūros.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2013-05-09 eismo įvykio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė neturėjo galiojančios privalomos techninės apžiÅ«ros, todėl atsakovas neturėjo teisės į keliÄ iÅ¡važiuoti su Å¡ia transporto priemone. Nors pagal TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 17 dalį ir Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 62 dalį transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, kuris nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdo ir naudoja transporto priemonę, tačiau ydinga yra aiÅ¡kinti TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatÄ siaurai ir tik per tÄ prizmę, jog teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę turėjimas yra siejamas tik su transporto priemonės valdymu ir naudojimu nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais.

Bet kuri transporto priemonė (automobilis ar jo priekaba) yra didesnio pavojaus Å¡altinis, todėl jos valdytojui yra taikomi griežtesni atsakomybės už transporto priemonės padarytÄ Å¾alÄ taikymo pagrindai. Be to, asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ . Pažymėtina, kad atsakovas pripažįsta, jog yra kaltas dėl 2013-05-09 eismo įvykio. Teismas pažymi, kad tiek transporto priemonės vairavimas be privalomos techninės apžiÅ«ros, tiek krovinio gabenimas be leidimo kvalifikuotini kaip transporto priemonės vairavimas neturint tam teisėto pagrindo, taigi yra specialÅ«s, įstatymu įtvirtinti atsakomybės draudikui pagrindai.

Paminėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimas kvalifikuotinas kaip imperatyviųjų teisės normų pažeidimas. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad draudimo iÅ¡mokos dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalos atsiradimÄ lėmusiu eismo įvykiu. Nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. kad atsakovas, kaip transporto priemonės valdytojas, yra atsakingas už eismo įvykyje tretiesiems asmenims padarytÄ ir ieÅ¡kovo atlygintÄ Å¾alÄ , bei esant paminėtam ginčo santykių teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas susigrÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p. pagrindu yra pagrįstas.Byloje nėra ginčo dėl žalos dydžio, kadangi atsakovas procesiniuose dokumentuose, bei teismo posėdžių metu atsakovo atstovė nenurodė nei vieno argumento, kuriuo siektų įrodyti, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o priteisti bÅ«tent tokio dydžio žalÄ .CK 6.37 str. 2 d. numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-05-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 992 Lt žyminis mokestis (b.l. 55, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti pilnai.Priteisti iÅ¡ atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 44107,00 Lt (keturiasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ septynis litus ( (12774,27 Eur) draudimo iÅ¡mokÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos skolos sumos (44107,00 Lt (12774,27 Eur)) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-05-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 992,00 Lt (devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du litus) (287,30 Eur) žyminio mokesčio ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE, į.k. (duomenys neskelbtini) veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, buveinė Verkių g. 29, 18 korpusas, Vilnius, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. LT25 7300 0100 0062 6711, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                      Rūta Rimkevičienė