b98cb230-a01a-4e4e-9137-6148ed61cb4b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-17/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo G. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2193-527/2010 pagal ieÅ¡kovų A. M. ir K. V. B. ieÅ¡kinį atsakovui G. N. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

ieÅ¡kovai A. M. ir K. V. B. 2010 m. balandžio 23 d. Kauno apygardos teismui paduotu ieÅ¡kiniu prašė priteisti jų naudai iÅ¡ atsakovo G. N. 326 000 Lt skolÄ , 5 % dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 4-6). Kartu prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir ieÅ¡kinio sumos ribose areÅ¡tuoti atsakovo (ne)kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas.

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi (b. l. 11-12) ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies ir, atsižvelgdamas į ginčo pobÅ«dį (turtinis) bei didelę ieÅ¡kinio sumÄ , taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatydamas tam tikrÄ areÅ¡tuojamo turto režimÄ .

Atsakovas

G. N. atskiruoju skundu (b. l. 14-17) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ atmesti. AtskirÄ jį skundÄ motyvuoja tuo, kad:

1. Atsakovas 326 000 Lt iš ieškovų nesiskolino; ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių paskolos teisinius santykius.

2. IeÅ¡kovai neįrodė, o pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė.

3. Apie teismo posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nebuvo informuotas, kaip tai numato CPK 148 straipsnio 1 dalis.

Ieškovai

A. M. ir K. V. B. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 22) su skundu nesutinka ir praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teigia, kad jie neprivalėjo įrodyti, jog grėsmė įvykdyti teismo sprendimÄ ateityje tikrai atsiras. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ gali sudaryti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, aplinkybių (prielaidų), sudarančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ , įrodymo bei praneÅ¡imo apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesilaikymo procesinių pasekmių.

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti teismo sprendimo, jei jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ . Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada bÅ«na nukreiptas į ateitį, užtenka nustatyti, kad sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o ne kad sprendimo vykdymas neabejotinai pasunkės ar taps neįmanomas.

Teismui sprendžiant, ar bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pirminėje civilinio proceso stadijoje (vos iÅ¡kėlus bylÄ ) ir iÅ¡ Å¡iandieninių pozicijų žvelgiant į ateitį, iÅ¡vada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo gali bÅ«ti faktinė (pvz., skolininkas sudarė preliminariÄ sutartį, įdėjo skelbimÄ dėl turto perleidimo) ar hipotetinė (teoriÅ¡kai įmanoma) (pvz., skolininko nuosavybės teise valdomas turtas lygus ar nežymiai virÅ¡ija skolas tretiesiems asmenims).

Taigi juridinį pagrindÄ imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretÅ«s faktiniai duomenys arba aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos neigiamos pasekmės. KonkretÅ«s faktiniai duomenys nustatomi atsižvelgiant į prievolės dydį, rūšį (sutartinė/deliktinė, solidari/subsidiari/dalinė, pirminė/regresinė, (ne)tiesioginė, pagrindinė/papildoma civilinė atsakomybė);

į atsakovo statusÄ (fizinis/juridinis asmuo), jo turtinę padėtį, Å«kinę-komercinę veiklÄ ir pan. Aplinkybės (modeliuojama situacija) siejamos su atsakovo elgesiu, kuris tiesiogiai gali ir nepažeisti teisės aktų reikalavimų, bet ieÅ¡kovui gali bÅ«ti nenaudingas. Pvz., atsakovas prisiima papildomų prievolių ir turimu turtu (lėšomis) užtikrina savo arba trečiųjų asmenų prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Tad jeigu kyla realus pavojus, kad ieÅ¡kovo teisės, priverstinai vykdant sprendimÄ , gali bÅ«ti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama iÅ¡laikyti atsakovo turtinę padėtį status quo.

Tai leistų tikėtis ieškovui, jog jeigu ieškinys bus patenkintas, priimtas teismo sprendimas bus iš tikrųjų įvykdytas.

Byloje nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų grėsmę įvykdyti teismo sprendimÄ dėl skolos priteisimo, t. y. duomenų apie apelianto ketinimus perleisti, paslėpti, iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ (lėšas) ir tokiu bÅ«du apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ teismo sprendimo vykdymÄ . Kita vertus, bÅ«tinybę areÅ¡tuoti apelianto turtÄ ir/ar pinigines lėšas pagrindžia tai, kad nepritaikius suvaržymų apeliantui bÅ«tų visos prielaidos arba, kitaip tariant, nebÅ«tų teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ (lėšas), jeigu jis nuspręstų taip pasielgti. Pvz., panorėjęs apeliantas galėtų perleisti turtÄ tretiesiems asmenims (pastarųjų interesus gintų CK 4.96 str.), iÅ¡nuomoti jį, apsunkinti; paslėpti ar iÅ¡Å¡vaistyti lėšas ir t. t.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas nevertina materialinio reikalavimo pagrįstumo, tik atsižvelgia, ar ieÅ¡kinio dalykas yra susijęs su praÅ¡oma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rÅ«Å¡imi. Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.) pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas tada, kai

vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieÅ¡kinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . IeÅ¡kinio suma yra ne vienintelė, bet viena iÅ¡ pagrindinių aplinkybių, kuri gali patvirtinti arba paneigti grėsmę, kad teismo sprendimas, jeigu jis bus palankus ieÅ¡kovui, gali likti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti. IeÅ¡kinio dydis vertinamas ne absoliučiu skaičiumi, o subjektyviai, t. y. ar konkrečiam subjektui ieÅ¡kinio suma yra didelė. Nors pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos Å¡alių taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.), bet paskirstydamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai iÅ¡ bylos Å¡alių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, esant minimalioms sÄ naudoms (CPK 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje nr. 2-1422/2009). Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali jÄ Ä¯rodyti bÅ«tent atsakovas. Bet kvestionuodamas žemesnės instancijos teismo nutartį apeliantas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, pvz., duomenų apie nuosavybės teise turimÄ turtÄ ir jo vertę, iÅ¡rašų iÅ¡ banko sÄ skaitų, kt., kad bÅ«tų galima nustatyti, ar jo finansinė padėtis tikrai yra stabili ir gera, o pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma jam nėra didelė.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog grėsmė įvykdyti sprendimÄ , jei jis bÅ«tų priimtas ieÅ¡kovų naudai, yra, ir ieÅ¡kovų praÅ¡ymu pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, o apelianto motyvai Å¡ios teismo iÅ¡vados nepaneigia.

Apelianto argumentas, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡spręstas be pateisinamų priežasčių jo apie tai neinformavus, yra teisingas, tačiau Å¡is formalus proceso teisės pažeidimas nesudaro teisinio pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisingÄ nutartį (CPK 328 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas turi praneÅ¡ti apie tai prieÅ¡ingai Å¡aliai, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra reali grėsmė, jog praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ ar jų taikymÄ padarys neįgyvendinamÄ (CPK 148 str. 1 d.). Teismas kiekvienÄ kartÄ turi pagrįsti iÅ¡vadÄ , kodėl, jo manymu, klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia spręsti nepraneÅ¡us atsakovui. Svarstant, ar reikia informuoti atsakovÄ apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bÅ«tina įvertinti, iÅ¡ kokių santykių kilo teisminis ginčas, koks yra ginčo objektas (savo savybėmis unikalus, apibrėžtas rÅ«Å¡iniais požymiais), kiek laiko praėjo nuo tariamo ieÅ¡kovo teisių pažeidimo iki bylos iÅ¡kėlimo ir pan. Argumentų, kodėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡spręstas nepraneÅ¡us atsakovui, skundžiamoje nutartyje nėra. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė formalų procesinį pažeidimÄ , bet jis neįtakojo atsakovo teisių, nes apeliacinės instancijos teisme jam buvo sudarytos visos sÄ lygos bÅ«ti iÅ¡klausytam (lot. audiatur et altera pars) ir pateikti, jei nori ir/ar turi, naujus įrodymus (CPK 314 str.).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas adekvačiai įvertino galinčias kilti pasekmes, teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir jas pagrįstai taikė, todėl nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                          Danutė

Gasiūnienė

                                                                                                                       Audronė Jarackaitė

                                                                                                                      Vytas

Milius